LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS DARBO REGLAMENTO PATVIRTINIMO

 

2003 m. gruodžio 22 d. Nr. A1-213

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 1002 „Dėl Pavyzdinio ministerijų darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 80-3639) 2 punktu:

Tvirtinu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentą (pridedama).

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės

apsaugos ir darbo ministro

2003 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. A1-213

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS

DARBO REGLAMENTAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – ministerija) darbo tvarką.

Ministerijos darbo tvarką Europos Sąjungos ir tarptautinio bendradarbiavimo srityje nustato socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas Ministerijos tarptautinės veiklos reglamentas.

2. Ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, ministerijos nuostatais, šiuo Reglamentu ir kitais teisės aktais.

3. Ministerija savo veiklą grindžia teisėtumo, teisingumo, įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo ir kitais demokratinio administravimo principais.

4. Lietuvos Respublikos Seime, Lietuvos Respublikos prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, kitose valstybės institucijose ir įstaigose ministerijai atstovauja ministras arba pagal kompetenciją jo pavedimu viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretorius ar kitas ministerijos valstybės tarnautojas.

 

II. BENDRIEJI MINISTERIJOS STRUKTŪROS IR DARBO KLAUSIMAI

 

Ministras ir ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai

 

5. Ministerijai vadovauja ministras, kuris atsakingas už jam pavestas valdymo sritis ir tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimą ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais. Ministras koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, taip pat įstaigų prie ministerijos (departamentų, tarnybų, inspekcijų) veiklą per šių įstaigų vadovus.

6. Ministras yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.

7. Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys.

8. Ministras leidžia įsakymus (individualius ir norminius). Prireikus keli ministrai gali leisti bendrus įsakymus. Ministro įsakymai įforminami ministro blanke.

9. Ministras leidžia įsakymus dėl:

9.1. ministerijos administracijos struktūros ir pareigybių sąrašo patvirtinimo, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų;

9.2. ministerijos administracijos padalinių nuostatų ir pareigybių aprašymų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu – įstaigų prie ministerijos nuostatų patvirtinimo, įstaigų prie ministerijos vadovų pareigybių aprašymų patvirtinimo;

9.3. ministerijos valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – darbuotojai), priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, nuobaudų skyrimo ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, jų skatinimo, jeigu ministras to nepaveda daryti ministerijos valstybės sekretoriui;

9.4. įstaigų prie ministerijos vadovų priėmimo į pareigas ir atleidimo iš pareigų, atostogų suteikimo, tarnybinių ir drausminių nuobaudų skyrimo, skatinimo;

9.5. komisijų (darbo grupių) sudarymo;

9.6. ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių administravimo sričių nustatymo;

9.7. kitų įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų jam suteiktų funkcijų vykdymo.

10. Ministro įsakymai skelbiami ir įsigalioja Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Ministro Pirmininko potvarkių, ministrų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės valdymo institucijų vadovų ir kolegialių institucijų teisės aktų pateikimo oficialiai skelbti „Valstybės žiniose“ ir skelbimo interneto tinklalapiuose tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 71-2236; 2003, Nr. 28-1144) nustatyta tvarka.

11. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti ir įgyvendinti sprendimus.

12. Viceministras:

12.1. kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktai ir programų projektai atitinka ministro politines nuostatas jam pavestoje valdymo srityje;

12.2. koordinuoja ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų veiklą;

12.3. ministro pavedimu atstovauja ministrui, pristatydamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose ir jas aptardamas;

12.4. dalyvauja derinant su suinteresuotomis institucijomis ministerijos rengiamų teisės aktų ir programų projektus;

12.5. atlieka kitas ministro jam pavestas funkcijas.

 

Ministerijos administracija ir įstaigos prie ministerijos

 

13. Ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius. Ministerijos valstybės sekretorius yra karjeros valstybės tarnautojas, tiesiogiai pavaldus ministrui. Ministerijos valstybės sekretorius pagal savo kompetenciją leidžia potvarkius. Ministerijos valstybės sekretorius:

13.1. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių (toliau vadinama – ministerijos padaliniai) veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;

13.2. kontroliuoja ministerijos administracinę ūkinę veiklą;

13.3. organizuoja ir koordinuoja ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą;

13.4. koordinuoja Ministro Pirmininko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimų vykdymą, vadovaudamasis ministerijos strateginiais veiklos planais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis, užtikrina ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą;

13.5. koordinuoja ir kontroliuoja teisės aktų bei programų projektų rengimą ir derinimą;

13.6. organizuoja ministerijos administracijos nuostatų, ministerijos padalinių nuostatų ir valstybės tarnautojų pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų projektų rengimą;

13.7. ministro pavedimu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos administracijos valstybės tarnautojus;

13.8. saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą;

13.9. vykdo kitas ministro jam pavestas funkcijas.

14. Ministerijos sekretoriai yra karjeros valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs ministerijos valstybės sekretoriui ir atsakingi ministrui. Ministerijos sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse:

14.1. organizuoja ir kontroliuoja programų, atitinkančių ministerijos strateginius tikslus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, rengimą ir įgyvendinimą;

14.2. organizuoja atitinkančių ministerijos strateginius tikslus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;

14.3. organizuoja ir kontroliuoja Ministro Pirmininko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymą;

14.4. pagal savo kompetenciją užtikrina priimtų teisės aktų įgyvendinimą;

14.5. vykdo kitas ministro jiems pavestas funkcijas.

15. Ministerijos administraciją sudaro departamentai, skyriai ir kiti padaliniai. Departamentams vadovauja direktoriai, skyriams ir kitiems ministerijos padaliniams – vedėjai. Departamentų direktoriai, skyrių ir kitų ministerijos padalinių vedėjai gali turėti pavaduotojus (departamentų direktoriai, skyrių ir kitų ministerijos padalinių vedėjai, jų pavaduotojai toliau šiame Reglamente vadinami vadovais).

Ministerijos padalinių vadovai yra asmeniškai atsakingi už jų padaliniams priskirtų funkcijų vykdymą, darbo organizavimą, taip pat už ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus rezoliucijų ir žodinių pavedimų vykdymą. Ministerijos padalinių vadovai yra tiesiogiai pavaldūs ministerijos sekretoriui pagal ministro nustatytas administravimo sritis (toliau – ministerijos sekretoriai) ir atsakingi ministerijos valstybės sekretoriui.

16. Ministerijos administracijos struktūra formuojama atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų ministerijai pavestos srities valstybės valdymo funkcijas.

17. Ministerijos padaliniai darbą organizuoja vadovaudamiesi ministro patvirtintais jų nuostatais, ministerijos padalinių vadovai, ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir kiti ministerijos valstybės tarnautojai – pareigybių aprašymais, parengtais ir patvirtintais pagal Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 (Žin., 2002, Nr. 51-1953), darbuotojai – pareigybių aprašymais.

18. Prie ministerijos gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiami departamentai, kontrolės ar apskaitos funkcijas vykdančios tarnybos ir inspekcijos (toliau vadinama – įstaigos prie ministerijos).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu ministerija vykdo visas ar dalį įstaigos prie ministerijos steigėjo funkcijų.

 

Ministerijos kolegija

 

19. Ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos ir kitų institucijų atstovai.

20. Kolegija svarsto svarbiausius ministerijos veiklos klausimus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, ministerijos strateginių veiklos planų įgyvendinimą, įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, vidaus audito išvadas, ministerijos padalinių ir įstaigų prie ministerijos vadovų ataskaitas, ministerijos veiklos ataskaitos Lietuvos Respublikos Vyriausybei projektą, teikimus Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinei pensijai, pristatymo valstybės apdovanojimui skirti ir kitus svarbius socialinės apsaugos ir darbo klausimus.

Kolegijos narių skaičių nustato, kolegijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.

21. Kolegijos posėdžių darbotvarkės sudaromos, pateikti klausimai svarstomi, sprendimai priimami ir įforminami kolegijos darbo reglamento nustatyta tvarka.

 

Ministerijos veiklos organizavimas

 

22. Ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotais viešai paskelbtais strateginiais veiklos planais, rengiamais vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir derinamais su Valstybės ilgalaikės raidos strategija.

Ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir įgyvendinimą organizuoja ir koordinuoja ministerijos valstybės sekretorius.

Strateginio plano rengimo ir įgyvendinimo priežiūrai ministro įsakymu sudaroma strateginio planavimo grupė, skiriami programų koordinatoriai bei asmenys, atsakingi už atskirų priemonių planavimą ir įgyvendinimą. Ministerijos valstybės sekretorius yra strateginio planavimo grupės vadovas.

23. Einamieji ministerijos veiklos klausimai gali būti aptariami ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ir ministerijos sekretorių pasitarimuose. Šiuose pasitarimuose ministro nurodymu gali dalyvauti ministerijos padalinių vadovai, įstaigų prie ministerijos vadovai, kiti ministro pakviesti asmenys.

Viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai gali organizuoti ministerijos padalinių vadovų ir kitų ministerijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų pasitarimus jiems pavestų uždavinių vykdymo klausimais.

24. Ministerijos metines veiklos ataskaitas, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, jos įgyvendinimo priemonės ir ministerijos strateginiai veiklos planai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia ministras.

25. Ministerijos interesams valstybės ir savivaldybės institucijose ir įstaigose atstovauja ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Jiems pavedus, kiti ministerijos valstybės tarnautojai, kitų įstaigų prie ministerijos valstybės tarnautojai gali atstovauti ministerijai Lietuvos Respublikos Seime, Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, ministerijose bei kitose institucijose ir įstaigose.

Ministerijai atstovaujančių ministerijos valstybės tarnautojų viešai reiškiama nuomonė negali prieštarauti ministerijos pozicijai.

 

Dokumentų pasirašymas

 

26. Ministras pasirašo įsakymus, dokumentus, siunčiamus Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui ir jo pavaduotojams, Lietuvos Respublikos Seimo komitetų ir pakomitečių pirmininkams, Lietuvos Respublikos Seimo nariams, Ministrui Pirmininkui, ministrams, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjams, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, generaliniam prokurorui, taip pat atsakymus į Lietuvos Respublikos Seimo narių rašytinius klausimus ir paklausimus, kitus įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų jam priskirtus pasirašyti dokumentus. Nesant ministro, šiuos dokumentus pasirašo ministrą pavaduojantis kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Nesant ministro, jo rašytiniu pavedimu šiuos dokumentus gali pasirašyti ir viceministras arba ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius apie tai vėliau informuodami ministrą. Įstatymų nustatyta tvarka ministras pasirašo tarptautines sutartis ir susitarimus. Prieš ministrui pasirašant (vizuojant) dokumentus, juos vizuoja:

26.1. dokumentą rengęs ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas;

26.2. Dokumentų tvarkymo skyriaus vedėjas, jei ministro įsakymo prieduose numatomos atitinkamų dokumentų formos;

26.3. atitinkamų ministerijos padalinių vadovai, jų nesant – pavaduotojai;

26.4. Teisės skyriaus vedėjas, jo nesant – pavaduotojas (teisės aktų projektus);

26.5. ministerijos sekretorius pagal ministro nustatytą administravimo sritį;

26.6. ministerijos valstybės sekretorius;

26.7. viceministras.

27. Viceministras pasirašo raštus, siunčiamus Respublikos Prezidento patarėjams, Ministro Pirmininko vyriausiajam patarėjui ir ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų viceministrų pasirašytus raštus. Ministro rašytiniu pavedimu viceministras pasirašo teikimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamas suderintas teisės akto projektas, taip pat teikimą, kuriuo derinti suinteresuotoms institucijoms teikiamas ministerijos parengtas teisės akto projektas. Viceministras pasirašo ir kitus teisės aktų jam pasirašyti priskirtus dokumentus. Prireikus šiuos dokumentus gali pasirašyti ministerijos valstybės sekretorius.

28. Ministerijos valstybės sekretorius pasirašo potvarkius, raštus, siunčiamus Respublikos Prezidento priimamajam, Lietuvos Respublikos Seimo priimamajam, Vyriausybės kancleriui, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriams, valstybės kontrolieriaus pavaduotojui, ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų valstybės sekretorių pasirašytus raštus, ministro rašytiniu pavedimu – teikimą, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamas suderintas teisės akto projektas, taip pat teikimą, kuriuo derinti suinteresuotoms institucijoms teikiamas ministerijos parengtas teisės akto projektas, sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, finansinės atskaitomybės ir apskaitos dokumentus, kitus teisės aktų jam pasirašyti priskirtus dokumentus. Prireikus šiuos dokumentus, išskyrus potvarkius, sutartis, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, finansinės atskaitomybės ir apskaitos dokumentus, gali pasirašyti viceministras.

29. Prieš viceministrui ar ministerijos valstybės sekretoriui pasirašant (vizuojant) dokumentus, juos vizuoja:

29.1. dokumentą rengęs ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas;

29.2. ministerijos padalinio vadovas, jo nesant – pavaduotojas;

29.3. kitų ministerijos padalinių vadovai, kai ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkis tiesiogiai susijęs su šių padalinių veikla;

29.4. Teisės skyriaus vedėjas, jo nesant – pavaduotojas (teisės aktų projektus);

29.5. ministerijos sekretorius, jeigu potvarkis susijęs su jam ministro nustatyta administravimo sritimi.

30. Ministerijos sekretoriai pasirašo raštus Lietuvos Respublikos Seimo narių patarėjams, raštus ministerijoms, kai atsakoma į kitų ministerijų sekretorių pasirašytus raštus, atsakymus į fizinių ir juridinių asmenų raštus, kitų valstybės institucijų ar įstaigų persiųstus ministerijai pagal kompetenciją, kitus teisės aktų jiems pasirašyti priskirtus dokumentus.

31. Prieš ministerijos sekretoriui pasirašant (vizuojant) dokumentus, juos vizuoja:

31.1. dokumentą rengęs ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas;

31.2. ministerijos padalinio vadovas, jo nesant – pavaduotojas;

31.3. kitų ministerijos padalinių vadovai, kai dokumentas tiesiogiai susijęs su šių padalinių veikla ir (ar) įstaigos prie ministerijos vadovas.

32. Ministerijos padalinių vadovai pagal kompetenciją turi teisę pasirašyti informacinio pobūdžio raštus, kurie įforminami ministerijos padalinio blanke.

33. Prireikus ministras gali nustatyti kitokią dokumentų pasirašymo tvarką.

 

III. PAVEDIMAI, JŲ VYKDYMAS IR VYKDYMO KONTROLĖ

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedimai

 

34. Ministras užtikrina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimai būtų deramai ir laiku įvykdyti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Ministro Pirmininko pavedimų vykdymą koordinuoja ministerijos valstybės sekretorius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedimus ar Ministrui Pirmininkui pavedus – Vyriausybės kanclerio pavedimus vykdyti savo rezoliucija nurodo ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko pavedimai ar Ministrui Pirmininkui pavedus – Vyriausybės kanclerio pavedimai (išskyrus pavedimus parengti atitinkamą teisės akto projektą) turi būti įvykdomi per 10 darbo dienų nuo jų gavimo ministerijoje, jeigu nenurodytas konkretus įvykdymo laikas. Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti per 3 mėnesius nuo jų gavimo, jeigu pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.

36. Ministerijos padalinio vadovas, norėdamas pratęsti pavedimo vykdymo terminą, šį klausimą suderina su ministerijos sekretoriumi arba ministerijos valstybės sekretoriumi ir parengia:

36.1. dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimo nutarime įvykdymo termino pratęsimo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo, kuriame įpareigojama atlikti pavedimą, pakeitimo projektą;

36.2. dėl Ministro Pirmininko pavedimo potvarkyje įvykdymo termino pratęsimo – argumentuotą ministro prašymą ir Ministro Pirmininko potvarkio projektą;

36.3. dėl Ministro Pirmininko pavedimo rezoliucijoje įvykdymo termino pratęsimo – argumentuotą ministro prašymą;

36.4. dėl Vyriausybės kanclerio pavedimo įvykdymo – argumentuotą ministerijos valstybės sekretoriaus prašymą.

Prašymai pratęsti Ministro Pirmininko ir Vyriausybės kanclerio pavedimų įvykdymo terminą turi būti pateikiami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos.

37. Jeigu pavedime pirmąja institucija nurodyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pavedimo vykdymą organizuoja ir reikiamą medžiagą rengia ministerijos padalinys (ministerijos valstybės tarnautojas), kuriam pavedimas nukreiptas vykdyti.

Jeigu Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko ar Vyriausybės kanclerio pavedime Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodyta ne pirmąja institucija, ministerijos padalinys (ministerijos valstybės tarnautojas), kuriam pavedimas nukreiptas vykdyti, per 5 darbo dienas nuo jų gavimo ministerijoje dienos turi parengti medžiagą ar atitinkamus pasiūlymus institucijai, kuri pavedime nurodyta pirmąja.

 

Ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių pavedimai

 

38. Pavedimai gali būti duodami ministro įsakymais, rezoliucijomis, viceministro rezoliucijomis, ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiais, rezoliucijomis, ministerijos sekretoriaus rezoliucijomis, kitokia rašytine ar žodine forma.

39. Pavedimus duoti turi teisę:

39.1. ministras – viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriams, ministerijos padalinių vadovams, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, įstaigų prie ministerijų vadovams;

39.2. viceministras – ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams;

39.3. ministerijos valstybės sekretorius – ministerijos sekretoriams, padalinių vadovams, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams, išskyrus ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ir darbuotojams;

39.4. ministerijos sekretoriai – ministerijos padalinių vadovams, šių padalinių valstybės tarnautojams, išskyrus ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, ir darbuotojams.

40. Pavedimų vykdymą organizuoja ir kontroliuoja viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretoriai. Ministro pavedimų įstaigų prie ministerijos vadovams vykdymą organizuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijų vadovai.

41. Pavedimas (išskyrus pavedimus parengti atitinkamą teisės akto projektą ir pavedimus, nurodytus šio Reglamento 35 punkte) turi būti įvykdytas ne ilgiau kaip per 10 darbo dienų nuo gavimo ministerijos padalinyje, jeigu pavedime nenurodytas konkretus pavedimo įvykdymo laikas. Pavedimai parengti atitinkamo teisės akto projektą turi būti įvykdyti ne ilgiau kaip per 3 mėnesius nuo jų gavimo ministerijos padalinyje, jeigu pavedime, įstatyme ar kitame teisės akte, kurio pagrindu duodamas pavedimas, nenurodytas konkretus įvykdymo laikas.

42. Jeigu nurodyta pavedimą vykdyti skubiai arba nedelsiant, jis turi būti vykdomas tą pačią dieną, o jeigu pavedimas buvo gautas po pietų pertraukos – jis turi būti įvykdytas ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pietų pertraukos.

Laikoma, kad pavedimas įvykdytas, jeigu išspręsti visi jame pateikti klausimai arba į juos atsakyta iš esmės.

43. Jeigu įvykdyti pavedimo per nustatytą laiką negalima dėl objektyvių priežasčių, nedelsiant apie tai turi būti pranešta pavedimą davusiam ministrui, viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui.

44. Pavedimų vykdymo apskaitą tvarko ir jų vykdymo duomenis apibendrina Dokumentų tvarkymo skyrius. Dokumentų tvarkymo skyrius turi:

44.1. likus 3 darbo dienom iki pavedimo įvykdymo termino pabaigos informuoti apie tai ministerijos sekretorius ir ministerijos valstybės sekretorių, o apie ministro pavedimą – ministrą;

44.2. kiekvieną savaitės nustatytą dieną informuoti ministerijos valstybės sekretorių apie neįvykdytus pavedimus, nurodant pavedimo autorius, vykdytojus ir nevykdymo priežastis;

44.3. išbraukti iš apskaitos įvykdytus pavedimus ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo pavedimo įvykdymo dienos.

45. Ministerijos padalinių vadovai yra asmeniškai atsakingi už informacijos apie neįvykdytus pavedimus laiku pateikimą Dokumentų tvarkymo skyriui.

 

IV. ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ RENGIMAS

 

Įstatymų ir kitų teisės aktų projektų rengimas ir teikimas derinti

 

46. Ministerija, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Ministro Pirmininko (Ministrui Pirmininkui pavedus – Vyriausybės kanclerio) pavedimus, taip pat savo iniciatyva rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus (toliau vadinama – teisės aktų projektai).

Teisės aktų projektams rengti gali būti sudaromos darbo grupės.

47. Rengti teisės aktų projektus ministras gali pavesti įstaigoms prie ministerijos pagal kompetenciją.

48. Ministerijos rengiami teisės aktų projektai turi atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymą (Žin., 1995, Nr. 41-991), Įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 1998 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 104 (Žin., 1998, Nr. 87-2416; 2002, Nr. 50-1923), Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009), ir suderinti su ministerijos stilistu.

49. Parengti teisės aktų projektai suinteresuotoms institucijoms teikiami derinti ir derinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089), nustatyta tvarka.

 

Kitų institucijų pateiktų teisės aktų projektų derinimas

 

50. Ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka teikia pastabas ir pasiūlymus dėl jai pateiktų derinti kitų valstybės institucijų ar įstaigų parengtų teisės aktų projektų.

Pastabas ir pasiūlymus dėl pateikto teisės akto projekto rengia ministerijos padaliniai, su kurių veiklos sritimi šis projektas daugiausiai yra susijęs. Pavedimo vykdytojas, susipažinęs su projektu ir nustatęs, kad teisės akto projekte yra nuostatų, susijusių su kitiems ministerijos padaliniams priskirta veiklos sritimi, turi pasiūlyti, suderinęs su ministerijos sekretoriumi, šiems ministerijos padaliniams išnagrinėti šias nuostatas ir pateikti dėl jų savo išvadas. Apibendrintas išvadas ir pasiūlymus dėl teisės akto projekto pateikia pavedimo vykdytojas ir tie ministerijos padaliniai, kuriems buvo pasiūlyta pateikti išvadas dėl atskirų teisės akto projekto nuostatų. Pasirašyta išvada išsiunčiama pateikusiai derinti teisės akto projektą institucijai Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Pastabos ir pasiūlymai dėl pateikto derinti teisės akto projekto gali būti neteikiamos, jeigu juose nėra projektą teikiančios institucijos vadovo ir teisės padalinio ar jo funkcijas atliekančio teisininko parašo, ir projektas per 2 darbo dienas gali būti grąžinamas jį pateikusiai institucijai.

51. Pateiktus ministerijai vizuoti kitų institucijų teisės akto projektus ministras (arba ministro rašytiniu pavedimu – viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ar ministerijos sekretorius) vizuoja tik po to, kai dėl šio teisės akto projekto rengę išvadas ministerijos padalinių atsakingi ministerijos tarnautojai jį peržiūri, suderina su ministerijos sekretoriumi ir vizuoja šio teisės akto projekto antrąjį egzempliorių. Šį egzempliorių taip pat vizuoja Teisės skyriaus vedėjas, jo nesant – pavaduotojas. Jeigu dėl pateikto teisės akto projekto ministras turi pastabų ir pasiūlymų, jis vizuoja jį su pastaba, kuri pridedama prie vizuoto teisės akto projekto.

52. Pateiktą ministerijų valstybės sekretorių pasitarimui bei Lietuvos Respublikos strateginio planavimo komitetui medžiagą nagrinėja ir išvadas dėl jų teikia ministerijos padaliniai pagal priskirtą veiklos sritį.

 

Teisės aktų projektų teikimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei

 

53. Teisės aktų projektai Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų svarbesnių ir kitų aktualių norminių teisės aktų projektai skelbiami ministerijos svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų skelbimo „Interneto“ tinkle“ (Žin., 1999, Nr. 15-389) nustatyta tvarka. Informacija apie teisės aktų projektus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 nustatyta tvarka nėra skelbiami ministerijos svetainėje, gali būti teikiama suderinus ją su ministerijos sekretoriumi.

 

Tarptautinių sutarčių rengimas ir sudarymas

 

54. Tarptautinės sutartys rengiamos ir sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1948) ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2001, Nr. 84-2938).

 

V. MINISTERIJOS RAŠTVEDYBOS TVARKYMAS

 

55. Raštvedyba tvarkoma vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus patvirtintomis Raštvedybos taisyklėmis (Žin., 2002, Nr. 5-211) ir kitais teisės aktais.

Darbą su dokumentais organizuoja ir kontroliuoja Dokumentų tvarkymo skyrius.

Už dokumentų rengimą, tvarkymą ir saugojimą ministerijos padaliniuose atsakingi jų vadovai.

56. Ministerijos tvarkomieji, organizaciniai ir informaciniai dokumentai rengiami ir įforminami vadovaujantis Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus patvirtintomis Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklėmis (Žin., 2001, Nr. 30-1009).

Dokumentai, susiję su užsienio ir tarptautinėmis institucijomis bei organizacijomis, rengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

Autorinės sutartys bei autorinės kūrinio užsakymo sutartys sudaromos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka.

Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka, kitos civilinės sutartys (pirkimo-pardavimo, nuomos, panaudos, rangos, mokslinio tyrimo, paslaugų, jungtinės veiklos (partnerystės) sudaromos pagal Civiliniame kodekse atskiroms sutarčių rūšims keliamus reikalavimus.

57. Dokumentams registruoti ir kontroliuoti užduočių vykdymą naudojama kompiuterizuota informacinė Darbo organizavimo ir dokumentų tvarkymo sistema. Informacija apie dokumentų judėjimą, užduočių vykdymo eigą, kitus procesus bei dokumentų bylos joje talpinamos nustatyta tvarka.

58. Ministerijoje parengti ir gauti dokumentai yra registruojami registravimo žurnaluose, kurių sąrašą tvirtina ir atsakingus asmenis paskiria ministerijos valstybės sekretorius.

59. Pasirašyti siunčiami dokumentai (lydraščiai) registruojami Dokumentų tvarkymo skyriuje ir išsiunčiami adresatams, o vizuotas dokumento egzempliorius patvirtinamas Dokumentų tvarkymo skyriaus antspaudu ir grąžinamas rengėjui, kuris dokumentą įsega į bylą.

60. Ministerijoje gauti dokumentai priimami Dokumentų tvarkymo skyriuje, kur jie yra peržiūrimi ir registruojami. Dokumentų tvarkymo skyriuje atplėšiami visi gauti vokai, išskyrus vokus su užrašu „asmeniškai“ ir „konkursui“. Jeigu ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, susipažinęs su raštu „asmeniškai“, nusprendžia nustatyta tvarka įregistruoti, jis grąžinamas registruoti kartu su voku.

Kilus abejonėms dėl voko turinio, apie tai nedelsiant informuojamas ministerijos valstybės sekretorius arba ministerijos sekretorius.

Užregistruoti dokumentai nustatyta tvarka perduodami susipažinti bei nukreipiami vykdyti.

61. Ministerijos valstybės tarnautojai, gavę neregistruotus dokumentus iš kitų valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų bei organizacijų, privalo juos nedelsdami perduoti Dokumentų tvarkymo skyriui užregistruoti. Dokumentus, gautus tiesiai iš ministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretoriaus, vykdytojas privalo užregistruoti Dokumentų tvarkymo skyriuje.

Gautos faksogramos registruojamos ir paskirstomos bendra tvarka. Skubios – perduodamos nedelsiant.

62. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytų nuolatinių ir laikinųjų komisijų, taip pat Ministro Pirmininko, ministro sudarytų darbo grupių (komisijų), kurių vadovais yra ministerijos valstybės tarnautojai, veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, susirašinėjimo medžiaga, įvairūs projektai, pažymos ir kt.) saugomi tame ministerijos padalinyje, kuriam yra pavesta techniškai aptarnauti komisiją arba darbo grupę, ir nustatyta tvarka perduodami į archyvą.

63. Įslaptinti dokumentai su žyma „Visiškai slaptai“, „Slaptai „, „Konfidencialiai“ arba „Riboto naudojimo“ priimami, rengiami, registruojami, tvarkomi ir saugomi vadovaujantis valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojančiais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento įsakymais ir kitais teisės aktais.

Už įslaptintų dokumentų raštvedybos organizavimą ir kontrolę atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.

 

VI. UŽSIENIO VALSTYBIŲ OFICIALIŲ ASMENŲ, TARPTAUTINIŲ INSTITUCIJŲ

IR ORGANIZACIJŲ ATSTOVŲ PRIĖMIMAS

 

64. Užsienio valstybių oficialių asmenų, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovų susitikimus su ministru, viceministru, ministerijos valstybės sekretoriumi ar ministerijos sekretoriais organizuoja Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamentas.

65. Ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki susitikimo darbotvarkė ir susijusi su susitikimu kita medžiaga pateikiama ministrui (viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui pagal ministro nustatytas administravimo sritis), jeigu ministras nenustato kitaip.

66. Apie numatomus ir įvykusius ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijų sekretorių susitikimus su užsienio valstybių oficialiais asmenimis, tarptautinių institucijų ir organizacijų atstovais informuojama Užsienio reikalų ministerija teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VII. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS PAGAL

VISUOMENĖS PAKLAUSIMUS

 

67. Visuomenės informavimu apie ministerijos veiklą ir palankios viešosios nuomonės apie ministeriją formavimu rūpinasi ministro atstovas spaudai ir Ryšių su visuomene tarnyba.

68. Ministro atstovas spaudai ir Ryšių su visuomene tarnyba kartu su kitų ministerijos padalinių vadovais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais teikia informaciją visuomenės informavimo priemonėms ir visuomenei: komentuoja su ministerijos kompetencija susijusius klausimus, informuoja apie ministro, viceministrų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijų sekretorių ir kitų ministerijos valstybės tarnautojų vizitus, susitikimus, pasitarimus, svarbiausius sprendimus, pasirašytus dokumentus, kitus su ministerijos veikla susijusius klausimus, taip pat rengia visuomenės informavimo priemonėms pranešimus aktualiais klausimais. Pranešimus pasirašo ministro atstovas spaudai ar Ryšių su visuomene tarnybos vedėjas, suderinęs su ministru ar viceministru, ar ministerijos valstybės sekretoriumi, ar ministerijos sekretoriumi. Ryšių su visuomene tarnyba apibendrina su ministerijos veikla susijusią informaciją spaudoje ir kitose visuomenės informavimo priemonėse ir teikia ją ministrui, viceministrui, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams, įstaigoms prie ministerijos.

69. Ryšių su visuomene tarnybos išplatinti pranešimai ir kita informacija visuomenės informavimo priemonėms ir visuomenei privalo atspindėti oficialią ministerijos poziciją.

70. Ryšių su visuomene tarnyba rengia ir įgyvendina ministerijos informavimo priemonių strategijas ir veiksmų planus. Atsižvelgdama į aktualijas, jų svarbą, parenka tinkamiausias ryšių su visuomene priemones ir suderinusi su ministru ar ministerijos valstybės sekretoriumi, ar ministerijos sekretoriumi kartu su kitais ministerijos padaliniais, įstaigomis prie ministerijos šiuos planus įgyvendina. Ministro atstovas spaudai įgyvendina šių strategijų sritis, susijusias su ministro veikla.

71. Ministro atstovas spaudai ir Ryšių su visuomene tarnyba operatyviai reaguoja į žiniasklaidoje pasirodančias žinias apie tikrovės neatitinkančius faktus ir suderinę su ministru ar viceministru, ar ministerijos valstybės sekretoriumi, ar ministerijos sekretoriumi pateikia žiniasklaidai oficialią ministerijos poziciją probleminiais klausimais, parengia atsakomuosius straipsnius, atspindinčius ministerijos poziciją.

72. Ministro atstovas spaudai kuria ministro teigiamo įvaizdžio strategiją ir ją vykdo, atstovauja ministrui, bendrauja su žiniasklaida bei visuomeninėmis institucijomis, teikia ministerijos padaliniams, įstaigoms prie ministerijos informaciją apie ministro darbą.

73. Informacija pagal visuomenės paklausimus teikiama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 10-236) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VIII. PILIEČIŲ IR KITŲ ASMENŲ PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS,

INTERESANTŲ APTARNAVIMAS

 

74. Ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais asmenys priimami Ministerijos priimamajame kiekvieną darbo dieną darbo laiku.

Ministras interesantus priima Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose pagal Ministro Pirmininko patvirtintą grafiką.

75. Piliečių ir kitų asmenų prašymai ir skundai priimami ir nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu, kitais teisės aktais ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

76. Gauti rašytiniai asmenų prašymai, skundai ir atsakymai į juos registruojami Dokumentų tvarkymo skyriuje.

Užregistruoti asmenų prašymai ir skundai nustatyta tvarka yra perduodami susipažinti bei nukreipiami nagrinėti.

77. Išnagrinėti prašymai kartu su tyrimo medžiaga ir atsakymo antruoju egzemplioriumi yra saugomi tame ministerijos padalinyje, kuriam buvo nukreipta ištirti prašymą ir parengti atsakymą.

78. Rašytinių asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo terminus kontroliuoja Dokumentų tvarkymo skyrius.

Ministrui, ministerijos valstybės sekretoriui ar ministerijos sekretoriui pavedus Dokumentų tvarkymo skyrius teikia įvairaus pobūdžio statistines ataskaitas apie asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo eigą, terminus ir kt. Ministerijos priimamasis analizuoja ir teikia informaciją apie prašymų ir skundų pobūdį, nagrinėjimo rezultatus, išvadas ir pasiūlymus.

 

IX. TARNYBINĖS KOMANDIRUOTĖS

 

79. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, įstaigų prie ministerijos vadovų išvykimas į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

80. Ministras, vykdamas į komandiruotę už Lietuvos Respublikos ribų daugiau kaip vienai dienai, turi iš anksto raštu informuoti apie tai Ministrą Pirmininką ir gauti jo leidimą. Ministras, vykstantis į komandiruotę Lietuvos Respublikoje daugiau kaip vienai dienai, apie tai žodžiu informuoja Ministrą Pirmininką.

81. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, įstaigų prie ministerijos vadovų išvykimo į tarnybines komandiruotes į užsienį ir Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimus sprendžia ministras. Ministro pavedimu ministerijos sekretorių, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų išvykimo į tarnybines komandiruotes į užsienį ir Lietuvos Respublikos teritorijoje klausimus sprendžia ministerijos valstybės sekretorius.

Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretorių, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, įstaigų prie ministerijos vadovų siuntimas į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikoje įforminamas ministro įsakymu, ministro pavedimu ministerijos sekretorių, kitų ministerijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų siuntimas į tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikoje ir į užsienį – ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu. Kai į tarnybinę komandiruotę vyksta ministerijos sekretorius, ministerijos padalinio vadovas, įstaigos prie ministerijos vadovas, įsakyme (potvarkyje) nurodomas ir išvykstantį į komandiruotę valstybės tarnautoją pavaduojantis asmuo.

82. Įstaigų prie ministerijos vadovai dėl išvykimo į užsienio komandiruotę rašo prašymą ministrui gauti leidimą vykti į komandiruotę, nurodydamas jį pavaduojantį asmenį.

83. Pasiūlymus ministrui dėl ministerijos valstybės tarnautojų ar darbuotojų komandiravimo į užsienį teikia Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamentas, suderinęs su ministerijos padalinių vadovais ir ministerijos sekretoriumi bei ministerijos valstybės sekretoriumi.

84. Ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, vykstantis į užsienio komandiruotę, raštu pateikia Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriui jo paties pasirašytą informaciją, nurodydamas komandiruotės tikslą, išvykimo ir grįžimo datą, komandiruotės išlaidų apmokėjimo sąlygas. Prie šios informacijos pridedamas komandiruotę pateisinantis dokumentas (užsienio valstybės institucijos, tarptautinės organizacijos ar institucijos raštas, kvietimas, sutartis, potvarkis ir kt.). Teikiamą informaciją vizuoja ministerijos padalinio vadovas (jo nesant – pavaduotojas), Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas ir Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamento direktorius.

Ministro, viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus ar ministerijos sekretorių vykimą į užsienį organizuoja Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamentas.

Ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas apie komandiruotę į užsienį informuoja Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamento atsakingą ministerijos valstybės tarnautoją. Kai vykstama į užsienį tobulinti kvalifikaciją, taip pat informuojamas Personalo skyriaus atsakingas ministerijos valstybės tarnautojas.

Siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikoje ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas raštu arba el. paštu pateikia Dokumentų tvarkymo skyriui informaciją apie komandiruotės tikslą, vietovę, trukmę ir apmokėjimo lėšas.

Siunčiamas į komandiruotę Lietuvos Respublikoje arba užsienyje ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas el. paštu pateikia Ryšių su visuomene tarnybai informaciją apie komandiruotę.

85. Įsakymo (potvarkio) projektą dėl užsienio komandiruotės rengia Finansų ir buhalterinės apskaitos skyrius. Prie įsakymo projekto pridedama 84 punkte nurodyta informacija ir komandiruotę pateisinantis dokumentas. Įsakymo (potvarkio) projektą dėl komandiruotės Lietuvos Respublikoje rengia Dokumentų tvarkymo skyrius, jį vizuoja komandiruojamo valstybės tarnautojo ar darbuotojo tiesioginis vadovas (skyriaus vedėjas, departamento direktorius, ministerijos sekretorius).

86. Valstybės tarnautojai ar darbuotojai, grįžę iš tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsiskaito ministerijos padalinio vadovui už pavedimo arba užduoties atlikimą; ministerijos padalinių vadovai – ministerijos valstybės sekretoriui arba ministrui; viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretoriai – ministrui. Ministras, grįžęs iš tarnybinės komandiruotės užsienyje, per 5 darbo dienas raštu pateikia Ministrui Pirmininkui komandiruotėje atlikto darbo ir užduoties įvykdymo ataskaitą. Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamentui pateikia ataskaitos kopiją.

87. Grįžęs iš užsienio komandiruotės ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas pateikia:

87.1. Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamentui (per 5 darbo dienas) ataskaitą raštu pagal Europos integracijos ir tarptautinių santykių departamento parengtą formą;

87.2. Finansų ir buhalterinės apskaitos skyriui (per 3 darbo dienas) – avanso apyskaitą už gautas lėšas, jeigu yra valiutos keitimo dokumentai, kelionės bilietus, nakvynės dokumentus, draudimo ir kitus išlaidas pateisinančius dokumentus, jeigu apmokama iš ministerijos lėšų.

 

X. ATOSTOGŲ SUTEIKIMAS

 

88. Kasmetinės, nemokamos atostogos, atostogos kvalifikacijai tobulinti, atostogos dėl ministerijos valstybės tarnautojo perkėlimo į kitas pareigas ministerijos valstybės tarnautojams suteikiamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustatyta tvarka. Kitos tikslinės atostogos ministerijos valstybės tarnautojams suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) nustatyta tvarka.

Kasmetinės, tikslinės atostogos ministerijos darbuotojams suteikiamos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.

89. Kasmetinės atostogos ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams suteikiamos pagal metų pradžioje sudaromą atostogų suteikimo grafiką (eilę).

Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos padalinių, tiesiogiai pavaldžių ministrui, ir įstaigų prie ministerijos vadovų atostogų suteikimo grafikus (eiles) nustato ministras.

Ministerijos sekretorių, ministerijos padalinių vadovų ir kitų ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atostogų suteikimo grafiką (eilę) nustato ministerijos valstybės sekretorius.

Kasmet, iki ministerijos valstybės sekretoriaus nustatytos datos, ministerijos padalinių vadovai turi pateikti Personalo skyriui suderintus pasiūlymus dėl ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atostogų grafiko (eilės) nustatymo.

90. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir ministerijos valstybės sekretoriui atostogos suteikiamos ministro įsakymu.

Kitiems ministerijos valstybės tarnautojams bei įstaigų prie ministerijos vadovams atostogos suteikiamos ministro įsakymu ar ministro pavedimu – ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu. Darbuotojams atostogos suteikiamos ministerijos valstybės sekretoriaus potvarkiu.

91. Ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai, pageidaujantys dėl tam tikrų priežasčių eiti atostogų ne grafike nustatytu laiku, prieš 5 darbo dienas iki planuojamų atostogų pradžios pateikia ministerijos valstybės sekretoriui raštišką prašymą, suderintą su ministerijos padalinio vadovu.

92. Ministerijos padalinių vadovai turi užtikrinti, kad jų vadovaujamų padalinių ministerijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams duoti pavedimai jų atostogų metu būtų perduoti vykdyti kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams.

 

XI. MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ MOKYMAS

 

93. Kiekvienas ministerijos valstybės tarnautojas privalo nuolat tobulinti savo kvalifikaciją pagal jo pareigoms nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

94. Ministerijos valstybės tarnautojai pagal integracijos į Europos Sąjungą, personalo vadybos bei 18-20 kategorijų ministerijos valstybės tarnautojų mokymo programas kvalifikaciją tobulina Lietuvos viešojo administravimo institute, o pagal kitas mokymo programas – vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka patvirtintose valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose.

95. Darbuotojai kvalifikaciją tobulina pagal kvalifikacijos tobulinimo įstaigų siūlomas mokymo programas.

96. Asmenys, priimti į ministerijos valstybės tarnautojų pareigas, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, privalo per metus nuo priėmimo į pareigas dienos išklausyti įvadinio mokymo bendrąsias programas, jei prieš tai nėra jų išklausę.

Ministerijos valstybės tarnautojai, pradėję eiti 18–20 kategorijos ministerijos valstybės tarnautojų pareigas, per dvejus metus nuo paskyrimo į šias pareigas dienos privalo išklausyti patvirtintas 18-20 kategorijų valstybės tarnautojų mokymo programas.

97. Kiekvienais metais iki balandžio pirmos dienos ministerijos skyrių ir kitų padalinių vedėjai pateikia Bendrųjų reikalų departamento direktoriui ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikį mokslo metams, t. y. rugsėjo–gegužės mėnesiams, pagrįstą ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų atliekamų funkcijų vykdymu. Departamentų direktoriai pateikia skyrių ir kitų padalinių vedėjų mokymo poreikį, o ministerijos sekretoriai – departamento direktorių mokymo poreikį.

98. Personalo skyrius iki kiekvienų metų gegužės pirmos dienos sudaro ministerijos kvalifikacijos tobulinimo planą, kurį pateikia tvirtinti ministerijos valstybės sekretoriui ir teikia Vidaus reikalų ministerijai.

99. Ministerijos padalinių vadovai turi užtikrinti, kad kiekvienas ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas galėtų dalyvauti suplanuotuose ir patvirtintuose mokymo renginiuose.

100. Kiekvienas ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, grįžęs iš mokymo renginio, privalo Personalo skyriui pateikti pažymėjimą, patvirtinantį dalyvavimą mokymo renginyje.

101. Ministerijos valstybės tarnautojų mokymą koordinuoja Bendrųjų reikalų departamento direktorius, o organizuoja Personalo skyriaus ministerijos valstybės tarnautojas, atsakingas už personalo mokymą.

102. Ministerijos išlaidų sąmatoje kiekvienais metais ministerijos valstybės tarnautojų, taip pat darbuotojų kvalifikacijai tobulinti ir įvadiniam mokymui numatomos įstatymų nustatyto dydžio lėšos.

 

XII. MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ SKATINIMAS

 

103. Ministerijos valstybės tarnautojai ir viešojo administravimo įstaigų prie ministerijos vadovai skatinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymu.

104. Ministerijos darbuotojai ir kitų įstaigų prie ministerijos vadovai skatinami darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

105. Ministerijos ir įstaigų prie ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai gali būti skatinami pirmojo ir antrojo laipsnių valstybine pensija, valstybės apdovanojimu ir ministro padėkos raštu socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

 

XIII. MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR DARBUOTOJŲ ATSAKOMYBĖ

 

106. Ministerijos valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus gali būti traukiami tarnybinėn atsakomybėn, o už ministerijai padarytą materialinę žalą – materialinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

107. Ministerijos darbuotojai už darbo drausmės pažeidimus gali būti traukiami drausminėn, o už ministerijai padarytą materialinę žalą – materialinėn atsakomybėn darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

108. Įstatymų nustatytais atvejais ministerijos valstybės tarnautojai ir darbuotojai gali būti traukiami baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn.

 

XIV. REIKALŲ PERDAVIMAS KEIČIANTIS MINISTRUI, VICEMINISTRUI, MINISTERIJOS VALSTYBĖS SEKRETORIUI, MINISTERIJOS SEKRETORIAMS, MINISTERIJOS PADALINIŲ VADOVAMS, KITIEMS MINISTERIJOS VALSTYBĖS TARNAUTOJAMS AR DARBUOTOJAMS

 

109. Keičiantis ministrui, reikalų perdavimas organizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka.

110. Keičiantis viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriams, kitiems ministerijos valstybės tarnautojams ir darbuotojams, reikalai perduodami pagal ministro nustatytos formos reikalų perdavimo aktą.

111. Keičiantis viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui, ministerijos padalinio vadovui reikalai perduodami paskirtam naujam viceministrui, ministerijos valstybės sekretoriui, ministerijos sekretoriui, ministerijos padalinio vadovui. Jeigu nėra paskirto naujo viceministro, ministerijos valstybės sekretoriaus, ministerijos sekretoriaus, ministerijos padalinio vadovo, viceministro reikalai ministro pavedimu perduodami ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui, ministerijos valstybės sekretoriaus reikalai – ministro pavedimu ministerijos sekretoriui, ministerijos sekretoriaus reikalai – ministro pavedimu ministerijos valstybės sekretoriui ar kitam ministerijos sekretoriui, ministerijos padalinio vadovo – aukštesniam pagal pavaldumą ministerijos valstybės tarnautojui, o ministerijos padalinio, tiesiogiai pavaldaus ministrui, vadovo reikalai – ministro pavedimu kitam ministerijos valstybės tarnautojui.

112. Atleidžiami iš pareigų arba perkeliami į kitas pareigas kiti ministerijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai privalo perduoti reikalus (nebaigtus vykdyti dokumentus, nebaigtus spręsti klausimus, turimas bylas), taip pat informacinę ir norminę medžiagą, knygas, įgytas už ministerijos lėšas, antspaudus ir spaudus, kitą turtą, už kurį ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas materialiai atsakingas, ministerijos padalinio vadovui.

Ministerijos padalinio vadovas paskiria valstybės tarnautoją (-us) ar darbuotoją (-us), atsakingą (-us) už perduotų reikalų tvarkymą.

 

XV. ANTSPAUDO NAUDOJIMAS

 

113. Ministerija turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

114. Ministerijos antspaudą saugo ir už jo naudojimą atsako ministerijos valstybės sekretorius. Ministerijos valstybės sekretoriaus nesant, ministerijos antspaudą saugo ir už jo naudojimą atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.

115. Ministerijos antspaudas naudojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XVI. ARCHYVO TVARKYMAS

 

116. Ministerijos bylos apskaitomos ir archyvas tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos archyvų įstatymu, kitais teisės aktais bei Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

117. Bylų apskaitą organizuoja, kontroliuoja ir ministerijos archyvą tvarko Dokumentų tvarkymo skyrius.

118. Ministerijos valstybės sekretorius dokumentų vertės ekspertizės, tvarkymo ir apskaitos klausimams nagrinėti sudaro patariamąją, nuolat veikiančią dokumentų ekspertų komisiją ir tvirtina jos nuostatus.

119. Kasmet yra parengiamas numatomų sudaryti bylų planas – bylų nomenklatūra, kuri yra suderinama su Lietuvos valstybės naujuoju archyvu ir tvirtinama ministerijos valstybės sekretoriaus.

120. Už dokumentų bylų tvarkymą ir saugojimą ministerijos padaliniuose atsakingi jų vadovai. Kiekviename ministerijos padalinyje turi būti paskirtas ministerijos valstybės tarnautojas ar darbuotojas, atsakingas už dokumentų tvarkymą. Šiems ministerijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams keičiantis, dokumentų bylos perduodamos pagal aktą, tvirtinamą ministerijos padalinio vadovo.

121. Už bylų sudarymą atsakingi ministerijos padaliniai privalo nustatyta tvarka jų veiklos eigoje susikaupusius dokumentus dėti į bylų nomenklatūroje numatytas bylas, suvesti bylų sudarymo statistinius duomenis, atlikti dokumentų vertinimą, sudaryti laikino saugojimo bylų sąrašus, ilgo ir nuolatinio saugojimo dokumentus pagal aktą perduoti ministerijos archyvui.

122. Dokumentų tvarkymo skyrius tikrina, ar tinkamai yra sutvarkytos ir įformintos ministerijos padalinių perduodamos bylos, taip pat organizuoja trūkstamų dokumentų paiešką. Jei nustatoma, kad bylos sutvarkytos nesilaikant teisės norminių aktų reikalavimų, jos grąžinamos pataisyti jas tvarkiusiems ministerijos valstybės tarnautojams ar darbuotojams.

123. Ministerijos veikloje susikaupusios nuolatinio ir ilgo saugojimo bylos yra saugomos ministerijos archyve, kur jos įrašomos į apyrašus.

124. Laikino saugojimo dokumentų bylos paprastai yra saugomos ministerijos padaliniuose bylų nomenklatūroje numatytą terminą, kur jų apskaitai sudaromi laikino saugojimo bylų sąrašai.

 

XVII. TARNYBINIO TRANSPORTO IR MOBILIŲJŲ TELEFONŲ NAUDOJIMAS

 

125. Tarnybinis transportas naudojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“ (Žin., 1998, Nr. 103-2838) bei socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

126. Tarnybiniai mobilieji telefonai naudojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 331 „Dėl tarnybinių mobiliųjų telefonų“ (Žin., 2002, Nr. 26-941) nustatyta tvarka.

 

_________________