MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL IMPORTUOJAMŲ NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2004 m. gruodžio 29 d. Nr. 1B-1198

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1332 (Žin., 2004, Nr. 158-5774), 18 punktu:

1. Tvirtinu pridedamą Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodiką.

2. Pavedu:

2.1. Ūkio ir aprūpinimo skyriui (R. Kavarskas) kartu su Finansų ir apskaitos (M. Morkūnas) bei Muitinio įvertinimo (A. Belzus) skyriais organizuoti teritorinių muitinių aprūpinimą žinynu (katalogu) „Automobilių importo kainos“;

2.2. Muitinio įvertinimo skyriui ne rečiau kaip kartą per metus pateikti teritorinėms muitinėms šiuo įsakymu patvirtintos metodikos 18.1 punkte nurodytą įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinio pelno normą, nustatytą pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto bendrojo veiklos pelningumo per ataskaitinį laikotarpį duomenis, ir metodikos 17 punkte nurodytas vidutines išlaidas, susijusias su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje.

3. Pripažįstu netekusiais galios:

3.1. Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. 153 „Dėl Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 31-1188);

3.2. Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 489 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 153 „Dėl Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3487);

3.3. Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. vasario 10 d. įsakymą Nr. 1B-113 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 153 „Dėl Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 16-691);

3.4. Muitinės departamento direktoriaus 2003 m. birželio 24 d. įsakymą Nr. 1B-570 „Dėl Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. 153 „Dėl Naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 63-2867).

4. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

 

 

 

GENERALINIS DIREKTORIUS                                                                 RIMUTIS KLEVEČKA


PATVIRTINTA

Muitinės departamento prie Finansų

ministerijos generalinio direktoriaus

2004 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-1198

 

IMPORTUOJAMŲ NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Importuojamų naudotų automobilių muitinio įvertinimo metodika (toliau – Metodika) reglamentuoja naudotų keleivinių ir krovininių automobilių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas ir ypatybes.

2. Metodika taikoma fizinių ir juridinių asmenų importuojamų naudotų visų tipų ir markių keleivinių ir krovininių automobilių, klasifikuojamų Europos Bendrijos Kombinuotosios nomenklatūros, patvirtintos 2004 m. rugsėjo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1810/2004, 8702, 8703, 8704 pozicijose ir turinčių Metodikos 3 punkte nurodytas eksploatavimo charakteristikas (toliau – naudoti automobiliai), kuriems įforminamos išleidimo į laisvą apyvartą ir laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūros, muitiniam įvertinimui.

3. Metodikoje naudotais automobiliais laikomi tokie automobiliai, nuo kurių eksploatavimo pradžios praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (arba jų rida iki pateikimo išleidimo į laisvą apyvartą arba laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūrai įforminti buvo didesnė kaip 6000 km) ir kurie dėl įprastinio naudojimo yra nusidėvėję.

Autoavarijos metu ar dėl vandens, ugnies ar kitokio poveikio sužalotiems automobiliams taikomos specialios Metodikos nuostatos.

4. Metodika parengta vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – Bendrijos muitinės kodeksas), 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau – Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1332 „Dėl 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 158-5774) nuostatomis. Ją rengiant taip pat atsižvelgta į Pasaulio muitinių organizacijos Muitinio įvertinimo techninio komiteto nuomonę, išdėstytą dokumente „Naudotų transporto priemonių su varikliu vertinimas“.

 

II. IMPORTUOJAMŲ NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIS ĮVERTINIMAS

 

5. Importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikomi tie patys muitinio įvertinimo principai ir metodai, kokie taikomi kitų prekių muitiniam įvertinimui. Šių metodų taikymo tvarka nustatyta Bendrijos muitinės kodekso 28–36 straipsniuose ir Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 141–181a straipsniuose bei 23 ir 24 prieduose.

Naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomi sandorio vertės, tapačių ar panašių prekių sandorio vertės ir dedukcinis metodai. Sumavimo metodas, kurį taikant importuojamų prekių muitinė vertė apskaičiuojama pagal jų gamybos kaštus, šiuo atveju negali būti taikomas, nes šiuo metodu galima nustatyti tik naujų, o ne naudotų automobilių muitinę vertę.

Jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pritaikius minėtus muitinio įvertinimo metodus, jų muitinis įvertinimas turi būti atliekamas vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsniu, taikant naudotų automobilių importo kainas, kurios pateikiamos bendros įmonės „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ kas ketvirtį rengiamame žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ (toliau – žinynas (katalogas) „Automobilių importo kainos“). Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateikiamos naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos Metodikos III skyriaus 16–18 punktų nustatyta tvarka.

6. Jeigu importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikomas sandorio vertės metodas, jų muitinė vertė yra sandorio vertė, t. y. pinigų suma, sumokėta ar mokėtina už automobilį, pridėjus pirkėjui tenkančias Bendrijos muitinės kodekso 32 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant automobilių gabenimo iki įvežimo Bendrijos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas.

Šiuo atveju importuojamų naudotų automobilių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis automobilio pirkimo-pardavimo dokumentais, t. y. sąskaita-faktūra (invoice), sutartimi (kontraktu), transporto paslaugų sąskaita-faktūra. Jeigu automobiliai gabenami nemokamai arba pirkėjo transportu, transporto išlaidos, kurios įskaitomos į automobilių muitinę vertę, apskaičiuojamos remiantis transporto tarifais, paprastai taikomais gabenant prekes tos pačios rūšies transporto priemonėms, nurodytais Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 164 straipsnio c punkte.

7. Muitinė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 181a straipsniu, importuojamo naudoto automobilio muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodo netaiko, kai:

7.1. muitinei kyla pagrįstų abejonių, ar deklaruojama naudoto automobilio sandorio vertė lygi visai sumokėtai arba mokėtinai pinigų sumai, ir, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 29 straipsnio 1 dalies b punktu, yra pagrindo manyti, kad jo pardavimui arba kainai turėjo įtakos tam tikros sąlygos ir aplinkybės, kurių poveikio automobilio pardavimo sandorio vertei neįmanoma nustatyti; arba

7.2. muitiniam tikrinimui pateikti dokumentai, kuriuose nurodyti duomenys neišsamūs arba jų teisingumas kelia abejonių (pvz., pateikti pirkimo pardavimo sandorio, sudaryto tarp fizinių asmenų, dokumentai, kuriuose nurodyta, kad atsiskaitoma grynaisiais pinigais ir pan.); ir

7.3. deklaruota naudoto automobilio sandorio vertė žymiai skiriasi nuo tapačių ar panašių naudotų automobilių importo kainų. Šiam palyginimui naudojamos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ nurodytos atitinkamų markių ir modelių bei atitinkamo senumo naudotų automobilių importo kainos, atsižvelgiant į įvairius veiksnius, galėjusius turėti įtakos importuojamo naudoto automobilio vertei: papildomą automobilio įrangą, prekinę išvaizdą, bendrą techninę būklę (nusidėvėjimą ir defektus) ir kt. Importuotojas gali pateikti informaciją (pvz., turto vertintojų ar ekspertų išvadas arba kitus turimus dokumentus), pagrindžiančią nurodytųjų veiksnių poveikį importuojamo naudoto automobilio sandorio vertei. Priklausomai nuo šių veiksnių poveikio importuojamo naudoto automobilio sandorio vertė gali būti didesnė ar mažesnė, palyginti su atitinkamo tapataus ar panašaus naudoto automobilio importo kaina, pateikta minėtame žinyne (kataloge); ir

7.4. importuotojas nepateikia informacijos, pagrindžiančios deklaruotos importuojamo naudoto automobilio sandorio vertės teisingumą.

8. Jeigu vadovaujantis Metodikos 7 punktu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamo naudoto automobilio muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių naudotų automobilių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kaip ir automobiliai, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes.

Kadangi dėl skirtingo naudotų automobilių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai automobilyje įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar automobilis atitinka tapačios ar panašios prekės apibrėžimą, pateiktą Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 142 straipsnyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomi tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, kai importuotojai pateikia patikimą informaciją (anksčiau įformintą muitinės deklaraciją, sąskaitą-faktūrą arba sutartį (kontraktą) ir pan.) apie jų importuotų tapačių ar panašių naudotų automobilių sandorio vertes.

9. Dėl Metodikos 8 punkte nurodytų priežasčių importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsnio 2 dalies c punkto nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, kai importuotojas pateikia patikimą informaciją (anksčiau įformintą muitinės deklaraciją, automobilio pardavimo Bendrijos muitų teritorijoje sąskaitą-faktūrą, remonto išlaidų kalkuliaciją, jeigu automobilis buvo remontuojamas, ir pan.) apie importuotų automobilių pardavimo Bendrijos muitų teritorijoje kainas.

10. Jeigu importuojamų naudotų automobilių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis Metodikos 6–9 punktų nuostatomis, jų muitiniam įvertinimui taikomos atitinkamų markių ir modelių automobilių importo kainos, pateiktos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“.

11. Jeigu atitinkamos markės ir modelio bei senumo automobilio rinkos kaina žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ nepateikta, importuojamo naudoto automobilio muitinei vertei nustatyti taikoma minėtame žinyne (kataloge) pateikta panašaus (atitinkamo galingumo, panašių techninių charakteristikų ir senumo) automobilio importo kaina.

12. Jeigu importuojamas naudotas automobilis yra senesnis ar naujesnis už tos pačios markės ir modelio automobilį, kurio importo kaina pateikta žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, jo importo kaina gali būti nustatoma ekstrapoliacijos būdu: apskaičiuojant vieneriems metams tenkantį dviejų pagal savo amžių šiam automobiliui artimiausių tos pačios markės ir modelio automobilių importo kainų skirtumą, išreikštą procentais, jį padauginant iš pagal amžių artimiausio automobilio importo kainos, ir priklausomai nuo to, ar šis automobilis senesnis, ar naujesnis, pridedant prie šios kainos arba iš jos atimant.

Šį importuojamų naudotų automobilių importo kainos nustatymo būdą iliustruoja tokie pavyzdžiai:

1 pavyzdys. Automobilio „Honda Legend 2.7“, modelis V 6, pagaminimo metai – 1987 m., importo kainos apskaičiavimas.

Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ tos pačios markės ir modelio automobilių importo kainos yra: 1988 m. pagaminto automobilio – 3,21 tūkst. Lt, 1989 m. pagaminto automobilio – 3,81 tūkst. Lt.

((3,81 – 3,21) / 3,21) tūkst. Lt x 100 = 18,69 proc.

3,21 tūkst. Lt – 3,21 tūkst. Lt x 15,7 proc. = 2 611 Lt.

Ekstrapoliacijos būdu apskaičiuota automobilio „Honda Legend 2.7“, modelis V 6, pagaminimo metai – 1987 m., importo kaina lygi 2 611 Lt.

2 pavyzdys. Automobilio „Ford Mondeo“, modelis 16V/CLX, pagaminimo metai – 2000 m., importo kainos apskaičiavimas.

Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ tos pačios markės ir modelio automobilių importo kainos yra: 1998 m. pagaminto automobilio – 15,9 tūkst. Lt, 1999 m. pagaminto automobilio – 18,7 tūkst. Lt.

(18,7 – 15,9 / 15,19) tūkst. Lt x 100 = 17,6 proc.

18,7 tūkst. Lt + 18,7 tūkst. Lt x 17,6 proc. = 21,99 tūkst. Lt.

Ekstrapoliacijos būdu apskaičiuota automobilio „Ford Mondeo“, modelis 16V/CLX, pagaminimo metai – 2000 m., importo kaina yra 21,99 tūkst. Lt.

13. Jeigu naudoto automobilio, pagal savo technines charakteristikas, senumą ir galingumą panašaus į importuojamą naudotą automobilį, kurio muitinę vertę reikia nustatyti, importo kaina žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ nepateikta, importuojamo naudoto automobilio muitinė vertė nustatoma remiantis muitinės turimais duomenimis (kitais automobilių rinkos kainų katalogais ar kitais duomenimis) ir apskaičiuojama taikant Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas tokiu būdu: iš tos pačios markės ir modelio naujo automobilio arba į jį panašaus naujo automobilio rinkos kainos priklausomai nuo automobilio senumo pakoreguotos vertės koeficientu, išreikštu procentais, atėmus įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinį pelną, vidutines išlaidas, susijusias su automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje, ir už atitinkamą automobilį Europos Bendrijoje nustatytus importo muitus bei Lietuvos Respublikoje taikomus importo mokesčius.

Nustatant naudoto automobilio muitinę vertę šio punkto nustatyta tvarka taikomi transporto priemonių vertės koeficientai, pateikti Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje, patvirtintoje susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 (Žin., 2000, Nr. 33-946).

14. Jeigu automobiliai per laikotarpį nuo jų pardavimo iki importo deklaracijos išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti pateikimo buvo naudojami daugiau kaip 6 mėnesius ne Bendrijos muitų teritorijoje ir nusidėvėjo, deklaranto prašymu vietoj sandorio vertės jų muitiniam įvertinimui Metodikos 8–13 punktų nustatyta tvarka gali būti taikomi kiti muitinio įvertinimo metodai, taip pat naudotų automobilių importo kainos, pateiktos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“.

15. Jeigu importuojamuose naudotuose automobiliuose, kurių muitinei vertei nustatyti naudojamos žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktos naudotų automobilių importo kainos, įrengta papildoma įranga arba padaryti patobulinimai, automobilio muitinė vertė koreguojama pagal turto vertintojų ar ekspertų išvadas arba kitus importuotojo pateiktus duomenis.

 

III. ŽINYNE (KATALOGE) „AUTOMOBILIŲ IMPORTO KAINOS“ AUTOMOBILIŲ IMPORTO KAINŲ APSKAIČIAVIMAS

 

16. Žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ naudotų automobilių importo kainos apskaičiuojamos remiantis bendros įmonės Transporto mokslinio tiriamojo centro rengiamame žinyne „Automobilių rinkos kainos“, aprobuotame susisiekimo ministro 1999 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 227 „Dėl žinyno „Automobilių rinkos kainos“ aprobavimo“ (Žin., 1999, Nr. 55-1786), pateiktomis atitinkamų naudotų automobilių rinkos kainomis, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatomis, t. y. taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą. Apskaičiuojant naudoto automobilio importo kainą iš žinyne „Automobilių rinkos kainos“ nurodytos atitinkamo naudoto automobilio rinkos kainos atimama:

16.1. Lietuvoje registruotų įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinis pelnas;

16.2. vidutinės išlaidos, susijusios su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje;

16.3. už į Bendrijos muitų teritoriją importuojamus naudotus automobilius, kilusius iš trečiųjų šalių, nustatyti importo muitai bei Lietuvos Respublikoje nustatyti importo mokesčiai.

17. Tam tikros markės ir modelio bei amžiaus naudoto automobilio importo kaina apskaičiuojama pagal šią formulę:

IK(ij) = RKij – P – Z – M(pvm) – M(im);

IKij – tam tikros markės ir modelio bei amžiaus naudoto automobilio importo kaina litais;

RKij – žinyne (kataloge) „Automobilių rinkos kainos“ nurodyta tam tikros markės ir modelio naudoto automobilio rinkos kaina litais;

P – apskaičiuotas vidutinis įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, pelnas litais;

Z – vidutinės išlaidos, susijusios su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje, kurios nustatomos ekspertiniu būdu, remiantis įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos ekspertinio įvertinimo duomenimis. Jeigu turto vertintojo sudarytoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad automobilį remontuoti ekonomiškai netikslinga, šios vidutinės išlaidos iš importuoto naudoto automobilio rinkos kainos neatimamos;

M(pvm) – pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) suma litais;

M(im) – importo muito suma litais.

18. Naudoto automobilio importo kainos elementai apskaičiuojami tokia tvarka:

18.1. vidutinis įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, pelnas litais:

P = RK(ij) x % Pk /100;

Pk – įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinio pelno norma nustatoma pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto įmonių, kurių veikla klasifikuojama Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 50.10 pozicijoje, bendrojo veiklos pelningumo ataskaitinio laikotarpio duomenis;

18.2. PVM suma litais apskaičiuojama atitinkamo naudoto automobilio PVM apmokestinamąją vertę padauginus iš Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nustatyto PVM tarifo:

M(pvm) = (RKij – P – Z) x %PVM/(100+ %PVM);

PVM – 18 proc. PVM tarifas, nustatytas už importuojamus keleivinius ir krovininius automobilius;

18.3. importo muito suma litais apskaičiuojama atitinkamo automobilio apmokestinamąją vertę padauginus iš Bendrijos muitų teisės aktų nustatytos importo muito normos, taikomos atitinkamam naudotam automobiliui:

M(im) = (Kr – P – Z – Mpvm) x %IM/(100+%IM);

IM – importo muito norma procentais, nustatyta už į Bendrijos muitų teritoriją importuojamus naudotus automobilius kilusius iš trečiųjų šalių. Šios importo muito normos nustatomos Europos Bendrijos muitų teisės aktuose ir skelbiamos Europos Sąjungos leidinyje bei internete: Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenų bazėje adresu internete:

Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) duomenų bazėje adresu http://europa.eu.int/comm/taxation-customs/dds/en/tarhome.htm

ir Lietuvos Respublikos integruoto tarifo (LITAR) duomenų bazėje adresu: http://litarweb.cust.lt.

 

IV. KITI NAUDOTŲ AUTOMOBILIŲ MUITINIO ĮVERTINIMO ATVEJAI

 

19. Jeigu vadovaujantis Metodikos 7 punktu pripažįstama, kad sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas negali būti taikomas importuojamų automobilių, apgadintų (sužalotų) autoavarijos metu, dėl vandens, ugnies ar kito poveikio, muitiniam įvertinimui, minėtų automobilių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų apskaičiuota importuoto automobilio rinkos verte ir taikant Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas.

20. Turto vertintojai Metodikos 19 punkte nurodytų apgadintų (sužalotų) automobilių rinkos vertę, kuria remiamasi apskaičiuojant šių automobilių muitinę vertę, nustato laikydamiesi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1672) reikalavimų ir vadovaudamiesi Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos bei Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintų susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, bei šiomis nuostatomis:

20.1. kai vertinamo automobilio atkūrimo (remonto) kaštai sudaro mažiau kaip 60 proc. iki apgadinimo (sužalojimo) turėtos jo rinkos vertės, apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė nustatoma iš jo rinkos vertės, turėtos iki apgadinimo (sužalojimo), atimant apskaičiuotus automobilio atkūrimo (remonto) kaštus;

20.2. kai vertinamo automobilio atkūrimo (remonto) kaštai sudaro ne mažiau kaip 60 proc. iki apgadinimo (sužalojimo) turėtos jo rinkos vertės, apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos verte laikoma jo likutinė vertė.

21. Nustatant Metodikos 19 punkte nurodytų automobilių arba nestandartinės komplektacijos ar paskirties automobilių muitinę vertę, iš turto vertintojų apskaičiuotos importuoto automobilio rinkos vertės atimama Metodikos 16 ir 17 punktuose nurodyti naudoto automobilio importo kainos elementai, kurie apskaičiuojami Metodikos 18 punkto nurodyta tvarka.

22. Importuojamų autoavarijos metu, dėl vandens, ugnies ar kito poveikio apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė, apskaičiuojama vadovaujantis Metodikos 20 ir 21 punktų nuostatomis, gali būti nustatyta tokių automobilių muitinio įforminimo metu muitinės postuose, jeigu juose yra tinkamos sąlygos tam atlikti. Tokiais atvejais Metodikos 20 ir 21 punktų nuostatos taikomos tokia tvarka:

22.1. Metodikos 1 priede pateiktos formos rašytiniame prašyme turi būti nurodyta, kad importuotojas prašo nustatyti jo importuojamo automobilio muitinę vertę nurodytame muitinės poste;

22.2. importuotojui pateikus rašytinį prašymą, muitinės pareigūnas, atliekantis importuojamo automobilio muitinį tikrinimą (jeigu įmanoma – kartu su turto vertintoju), surašo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą (2 priedas). Šis aktas surašomas dviem egzemplioriais, kurių vienas perduodamas importuotojui, o kitas paliekamas importuojamo automobilio muitinį tikrinimą atlikusiam muitinės poste. Prie akto gali būti pridedamos importuojamo automobilio fotografijos, kuriose matomi jo defektai. Kitoje fotografijų pusėje turi būti nurodyta importuojamo automobilio markė ir kėbulo numeris. Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą pasirašo muitinės pareigūnas, atliekantis importuojamo automobilio muitinį tikrinimą (jis akte taip pat uždeda savo antspaudą), deklarantas ir turto vertintojas, jeigu jis dalyvavo surašant minėtą aktą;

22.3. turto vertintojo ataskaita, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė, turi būti pateikta muitiniam tikrinimui ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto surašymo dienos.

23. Muitinės pareigūnas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus ir Metodikos 21 punkto nustatyta tvarka apskaičiavęs apgadinto (sužaloto) automobilio muitinę vertę, priima vieną iš šių sprendimų:

23.1. automobilio muitine verte laikyti deklaruotą automobilio sandorio vertę, jeigu ji ne mažesnė už Metodikos 21 punkto nustatyta tvarka apskaičiuotą jo muitinę vertę arba jai artima (šiek tiek mažesnė); arba

23.2. automobilio muitine verte laikyti Metodikos 21 punkto nustatyta tvarka apskaičiuotą importuoto automobilio muitinę vertę, jeigu ji didesnė už deklaruotą jo sandorio vertę (išskyrus atvejus, kai ši vertė artima deklaruotai importuoto automobilio sandorio vertei).

24. Metodikos 23 punkte nurodyti sprendimai laikomi priimtais išleidus importuojamą apgadintą (sužalotą) automobilį į laisvą apyvartą, kai jam įforminto bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio 46 langelyje nurodyta muitinės poste nustatyta automobilio muitinė vertė.

25. Jeigu importuotojas neįvykdo Metodikos 22.1–22.3 punktų reikalavimų, apgadinto (sužaloto) automobilio išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra įforminama, kai vadovaujantis Metodikos 22.2 punktu surašomas importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktas ir importuotojas pateikia papildomą garantiją, kurios dydis ne mažesnis už potencialiai automobiliui taikytinų importo muitų ir mokesčių sumą (neįskaitant jau sumokėtų importo muitų ir mokesčių).

Papildomos arba kitos (vietoj pateiktosios) garantijos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, pateiktas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“.

Šiuo atveju muitinės pareigūnas bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio B langelyje deda B grupės spaudą su įrašu arba užrašo „____________ teritorinė muitinė. Prekės (-ių) Nr.___ muitinė vertė tikrintina papildomai“ ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną duomenis, reikalingus deklaruotos naudoto automobilio muitinės vertės tikrinimui ir perskaičiavimui (įskaitant bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio numerį ir jo įforminimo datą), perduoda teritorinei muitinei, kuriai priklauso automobilio muitinį tikrinimą ir įforminimą atlikęs muitinės postas.

26. Importuotojas ne vėliau kaip per mėnesį nuo bendrojo administracinio dokumento importo rinkinio, kuriuo apgadintas (sužalotas) automobilis buvo deklaruotas išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai įforminti, priėmimo dienos teritorinei muitinei, kuriai priklauso šią muitinės deklaraciją priėmęs muitinės postas, turi pateikti turto vertintojo parengtą turto vertinimo ataskaitą, kurioje apskaičiuota importuojamo apgadinto (sužaloto) automobilio rinkos vertė, bei automobilio vertinimo dokumentus, nurodytus Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos susiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101, 28–35 punktuose.

Importuotojui pateikus motyvuotą prašymą, teritorinės muitinės viršininkas (pavaduotojas) gali pratęsti pirmiau minėtų turto vertinimo ataskaitos bei automobilio vertinimo dokumentų pateikimo terminą, tačiau nei ilgiau kaip dviem mėnesiams.

27. Teritorinė muitinė išnagrinėja automobilio, kurio galutinis muitinis įvertinimas atidėtas, importuotojo pateiktus dokumentus ir, Metodikos 21 punkto nustatyta tvarka apskaičiavusi jo muitinę vertę, priima vieną iš Metodikos 23 punkte nurodytų sprendimų.

Jeigu importuotojas per Metodikos 26 punkte nustatytą laiką nepateikia teritorinei muitinei tame punkte nurodytų dokumentų, apgadintų (sužalotų) automobilių muitinė vertė nustatoma pagal žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“ pateiktas panašių naudotų automobilių importo kainas.

28. Jeigu Metodikos 19 punkte nurodytus apgadintus (sužalotus) krovininius automobilius, klasifikuojamus Europos Bendrijos Kombinuotosios nomenklatūros KN 8704 pozicijoje, importuoja įmonė, kurios pagrindinė veikla yra automobilių remontas, ir įforminama laikinojo įvežimo perdirbti muitinės procedūra, Metodikos 20–27 punktų nuostatos tokių importuojamų automobilių muitiniam įvertinimui netaikomos. Kai suremontuoti krovininiai automobiliai išleidžiami į laisvą apyvartą, jų muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsniu, t. y. taikant dedukcinį muitinio įvertinimo metodą.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

29. Importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui taikant atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas, nurodytas žinyne (kataloge) „Automobilių importo kainos“, importuojamų automobilių senumas nustatomas vadovaujantis Lengvųjų automobilių (jų numeruojamų agregatų) pagaminimo datos nustatymo instrukcija, patvirtinta Muitinės departamento 1996 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 60 (Žin., 1996, Nr. 14-378), ir kitais prieinamais informacijos apie importuojamų automobilių senumą šaltiniais.

30. Metodikos 17 punkte nurodytas vidutines išlaidas, susijusias su naudotų automobilių pardavimu Lietuvos rinkoje, ir 18.1 punkte nurodytą įmonių, kurių pagrindinė veikla yra automobilių prekyba, vidutinio pelno normą, nustatytą pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto įmonių, kurių veikla klasifikuojama Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 50.10 pozicijoje, bendrojo veiklos pelningumo per ataskaitinį laikotarpį duomenis, Muitinės departamentas pateikia teritorinėms muitinėms.

31. Asmenys, nesutinkantys su muitinės sprendimais, priimtais vadovaujantis Metodika, turi teisę juos apskųsti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo (Žin., 2004, Nr. 73-2517) nustatyta tvarka.

______________


Importuojamų naudotų

automobilių muitinio

įvertinimo metodikos

1 priedas

 

P R A Š Y M A S

 

200_ m. ____________ d.

___________________

(vieta)

 

____________________________

                     (importuotojas)

____________________________

                           (adresas)

____________________________

____________________________

____________________________

  (teritorinė muitinė, muitinės postas)

 

Prašau apžiūrėti importuojamą naudotą automobilį _________________________________

________________________________________________________________________________

(markė, modelis, pagaminimo metai, kėbulo Nr.)

 

ir įforminti Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, aktą.

 

PRIDEDAMA.        fotografijų.

 

(parašas)                               (vardas, pavardė)

______________


Importuojamų naudotų automobilių

muitinio įvertinimo metodikos

2 priedas

 

IMPORTUOJAMO AUTOMOBILIO DEFEKTŲ, ATSIRADUSIŲ DĖL SUŽALOJIMO,

A K T A S

 

200 m. _____________ d.

 

___________________ teritorinės muitinės ________________________________________  posto

________________________________________________________________________________

(muitinės pareigūno pareigos, vardas, pavardė)

dalyvaujant importuotojui, turto vertintojui (nereikalinga išbraukti)

________________________________________________________________________________

(vardai, pavardės)

nustatė automobilio ________________________________________________________________

                                                                                                            (markė, modelis)

pagaminimo metai ____________________, kėbulo Nr. ___________________________________

___________________________  defektus (duomenys apie automobilio defektus pateikti lentelėje).

                   (defektų skaičius)

 

PRIDEDAMA. __________ fotografijų.

 

Muitinės pareigūnas                    Importuotojas                              Turto vertintojas

 

___________________              ____________________            _____________________

(parašas, vardas, pavardė)                        (parašas, vardas, pavardė)                  (parašas, vardas, pavardė)

 

 

Duomenys apie automobilio defektus

 

Eil. Nr.

Sunaikintų, sugadintų dalių, detalių pavadinimai

Sugadinimo laipsnis, pobūdis ir plotas

(1)

(2)

(3)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pastaba. Neužpildyta lentelės dalis perbraukiama įstrižai.

______________