LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL KVALIFIKACIJŲ TVARKYMO INSTITUCIJOS CENTRINIO IR SEKTORINIŲ PROFESINIŲ KOMITETŲ UŽDAVINIŲ, FUNKCIJŲ, KOMITETŲ SUDARYMO IR FINANSAVIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2010 m. spalio 29 d. Nr. V-1909

Vilnius

 

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627; 2009, Nr. 93-3973; 2010, Nr. 67-3338) 10 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalies 17 punktą,

t v i r t i n u Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2010 m. spalio 29 d.

įsakymu Nr.V-1909

 

KVALIFIKACIJŲ TVARKYMO INSTITUCIJOS CENTRINIO IR SEKTORINIŲ PROFESINIŲ KOMITETŲ UŽDAVINIŲ, FUNKCIJŲ, KOMITETŲ SUDARYMO IR FINANSAVIMO TVARKOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kvalifikacijų tvarkymo institucijos centrinio ir sektorinių profesinių komitetų uždavinių, funkcijų, komitetų sudarymo ir finansavimo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) nustato centrinio profesinio komiteto ir sektorinių profesinių komitetų uždavinius, funkcijas, jų sudarymo principus ir finansavimo nuostatas.

2. Centrinis profesinis komitetas – kolegiali, bendradarbiavimo pagrindu veikianti patariamoji institucija, koordinuojanti strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo klausimus.

3. Sektorinis profesinis komitetas – kolegiali, bendradarbiavimo pagrindu sudaryta patariamoji institucija, koordinuojanti kvalifikacijų klausimus konkrečiame ūkio sektoriuje – veiklų grupėje pagal jų ekonominę funkciją, produktus, paslaugas arba technologijas remdamasi Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi (toliau – sektorius).

4. Centrinis profesinis komitetas ir sektorinis profesinis komitetas savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir savo darbo reglamentu.

5. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 98-2478; 2007, Nr. 43-1627) ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. CENTRINIO PROFESINIO KOMITETO IR SEKTORINIO PROFESINIO KOMITETO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

6. Centrinio profesinio komiteto uždavinys – koordinuoti strateginius kvalifikacijų sistemos formavimo klausimus.

7. Centrinis profesinis komitetas atlieka šias funkcijas:

7.1. Inicijuoja teisės aktų, reikalingų kvalifikacijų sistemai formuoti ir palaikyti, projektų rengimą, pagal poreikį svarsto Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kvalifikacijų sistemą, projektus, teikia pastabas ir siūlymus jų rengėjams.

7.2. Pataria Kvalifikacijų tvarkymo institucijai kvalifikacijų ir ūkio poreikio užtikrinimo klausimais.

7.3. Pritaria konkretaus sektorinio profesinio komiteto steigimui ir pataria dėl jo narių skaičiaus.

7.4. Nustato prioritetinius sektorius kvalifikacijų sistemai formuoti.

7.5. Teikia siūlymus Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl profesinių standartų rengimo.

7.6. Pataria Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl nacionalinių kvalifikacijų susiejimo su Europos Sąjungos kvalifikacijų sandara.

7.7. Inicijuoja Lietuvos kvalifikacijų sandaros atnaujinimą.

7.8. Svarsto ir siūlo sprendimus dėl ginčytinų kvalifikacijų sistemos formavimo klausimų.

7.9. Pritaria Kvalifikacijų tvarkymo institucijos rengiamam kvalifikacijų formavimo veiklos metiniam planui.

7.10. Pataria kompetencijas vertinančių institucijų akreditacijos klausimais.

7.11. Svarsto ir siūlo sprendimus dėl kituose teisės aktuose numatytų strateginių kvalifikacijų sistemos formavimo klausimų.

8. Sektorinio profesinio komiteto pagrindinis uždavinys – aprobuoti profesinius standartus.

9. Sektorinis profesinis komitetas atlieka šias funkcijas:

9.1. Kartu su Kvalifikacijų tvarkymo institucija užtikrina kvalifikacijų atitiktį konkretaus sektoriaus poreikiams.

9.2. Pataria Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl sektoriaus kvalifikacijų ir joms įgyti reikalingų kompetencijų.

9.3. Nustato prioritetus profesiniams standartams sektoriuje rengti.

9.4. Teikia siūlymus Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl profesinių standartų rengimo.

9.5. Pritaria profesiniam standartui ar profesinio rengimo standartui.

9.6. Pritaria atitinkamo sektoriaus formaliojo profesinio mokymo programų, skirtų kvalifikacijai įgyti (toliau – programa), rengimui.

9.7. Vertina programos atitiktį profesiniame standarte ar profesinio rengimo standarte nustatytiems reikalavimams.

9.8. Pataria Kvalifikacijų tvarkymo institucijai dėl profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo.

9.9. Sprendžia kituose teisės aktuose numatytus kvalifikacijų klausimus atitinkamame sektoriuje.

 

III. KOMITETŲ SUDARYMO PRINCIPAI

 

10. Centrinį profesinį komitetą sudaro 18 narių iš valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, socialinių partnerių atstovų. Į jį deleguoja:

10.1. valstybės institucijų, įstaigų atstovus – Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Studijų kokybės vertinimo centras, Kvalifikacijų tvarkymo institucija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos profesinių mokyklų direktorių asociacija ir Lietuvos universitetų rektorių konferencija po 1 atstovą;

10.2. savivaldybių institucijų, įstaigų atstovą – Lietuvos savivaldybių asociacija 1 atstovą;

10.3. socialinių partnerių atstovus – darbdavių institucijos (Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija) po 2 atstovus, verslo savivaldos institucijos (Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Lietuvos žemės ūkio rūmai) po 1 atstovą, darbuotojų interesams atstovaujančios organizacijos (Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Lietuvos darbo federacija) po 1 atstovą.

11. Centrinio profesinio komiteto personalinę sudėtį tvirtina Kvalifikacijų tvarkymo institucijos direktorius.

12. Centrinis profesinis komitetas iš savo narių paprasta balsų dauguma renka pirmininką, jo pavaduotoją. Balsams pasiskirsčius po lygiai, kandidatūros svarstomos iš naujo ir balsuojama dar kartą.

13. Jeigu Centrinio profesinio komiteto narys atsistatydina arba delegavusi institucija sustabdo jo įgaliojimus, apie tai informuoja Kvalifikacijų tvarkymo instituciją ir per 10 dienų deleguoja kitą savo atstovą.

14. Centrinio profesinio komiteto darbo reglamentą tvirtina Kvalifikacijų tvarkymo institucijos direktorius.

15. Sektorinį profesinį komitetą sudaro ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 15 narių, atstovaujančių darbdaviams, darbuotojams ir švietimo teikėjams priklausomai nuo sektoriaus specifikos. Sektorinio profesinio komiteto narius atrenka Kvalifikacijų tvarkymo institucija atsižvelgdama į jų kvalifikaciją ir patirtį. Šio komiteto nariais gali būti aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo įstaigų mokytojai/dėstytojai, socialinių partnerių ir kitų institucijų atstovai.

16. Sektorinis profesinis komitetas iš savo narių paprasta balsų dauguma renka pirmininką. Balsams pasiskirsčius po lygiai, kandidatūros svarstomos iš naujo ir balsuojama dar kartą.

17. Sektorinio profesinio komiteto darbo reglamentą ir jo personalinę sudėtį tvirtina Kvalifikacijų tvarkymo institucijos direktorius.

18. Centrinis profesinis komitetas ir sektoriniai profesiniai komitetai gali pasitelkti po du atstovus (ekspertus) pagal svarstomų klausimų pobūdį.

 

IV. KOMITETŲ FINANSAVIMAS

 

19. Centrinio profesinio komiteto nariai savo funkcijas atlieka visuomeniniais pagrindais.

20. Sektorinio profesinio komiteto nariai funkcijas, nustatytas aprašo 9.1–9.4, 9.6, 9.8 punktuose, įgyvendina visuomeniniais pagrindais, o funkcijas, nustatytas aprašo 9.5 ir 9.7 punktuose, – valstybės biudžeto lėšomis.

21. Pasitelktiems ekspertams negali būti mokama daugiau kaip 50 bazinių valandinių atlygių už valandą.

 

_________________