LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. gegužės 29 d. Nr. 486
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 19 straipsnio 8 dalimi ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571) 11 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 486
nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklės
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apsaugos zonų nustatymo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja valstybės ar savivaldybių skelbiamų ar paskelbtų saugomais pavienių ar kompleksinių nekilnojamojo kultūros paveldo objektų (toliau vadinama – kultūros paveldo objektai) apsaugos zonų nustatymo principus ir apsaugos zonų bei jų pozonių ribų žymėjimą nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosiuose planuose (toliau vadinama – planai) ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose.
2. Šios Taisyklės nereglamentuoja kultūros paveldo vietovių apsaugai steigiamų ar įsteigtų istorinių nacionalinių parkų, istorinių regioninių parkų, kultūrinių rezervatų, kultūrinių draustinių buferinių apsaugos zonų nustatymo ir šių zonų ribų žymėjimo teritorijų planavimo dokumentuose.
3. Kultūros paveldo objektų apsaugos zonas nustatantys planai rengiami, viešai svarstomi, derinami, tvirtinami ir keičiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų kultūros ministro ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. bendru įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322 (Žin., 2005, Nr. 81-2973), nustatyta tvarka.
4. Planus rengia atestuoti specialistai ir gali rengti juridiniai asmenys, jeigu tiems darbams vadovauja atestuoti specialistai ir jeigu juridinių asmenų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla. Atestavimo tvarką tvirtina aplinkos ministras ir kultūros ministras bendru įsakymu.
5. Šios Taisyklės privalomos planų rengimo organizatoriams, planų rengėjams, jų sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, planavimo sprendinius tvirtinančioms institucijoms, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems teritorijų planavimo procese ir procedūrose.
6. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. APSAUGOS ZONŲ NUSTATYMAS
7. Kultūros paveldo objektų apsaugos zonos nustatomos plano rengimo etapuose surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus, kuriems rengiamas planas, šių objektų būklę, atliktus tyrimus, parengtus apskaitos ir apsaugos dokumentus, atlikus planuojamos teritorijos patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose esančio nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimui darančių įtaką sprendinių analizę, surinkus duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytus paveldosaugos reikalavimus, planuojamoje teritorijoje esančias nekilnojamąsias kultūros vertybes, nustačius planuojamos teritorijos atitinkamo nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo prioritetus, principus ir taikytinus paveldosaugos reikalavimus ir tik pagrindus kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ir apsaugos nuo fizinio poveikio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonių nustatymo būtinybę bei apsaugai užtikrinti būtinus pozonių dydžius, įvertinus plano sprendinių padarinius, planą viešai apsvarsčius, suderinus su suinteresuotomis institucijomis ir jį patvirtinus.
8. Kultūros paveldo objektų apsaugos zonos gali turėti kurį nors vieną pozonį arba abu skirtingo apsaugos ir naudojimo režimo pozonius: apsaugos nuo fizinio poveikio pozonį ir (ar) vizualinės apsaugos pozonį.
9. Kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms ar trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą, apsaugos zonų ribos apibrėžiamos kiekvienam kultūros paveldo objektui individualiai arba nusprendžiama, kad apsaugos zonų nustatyti nereikia.
10. Apsaugos zonos nenustatomos kultūros paveldo objektams, kurie yra valstybiniuose rezervatuose, rezervatuose esančiuose valstybiniuose parkuose, taip pat draustiniuose. Tokiu atveju šių saugomų teritorijų planavimo dokumentai ir (ar) nuostatai bei apsaugos reglamentai prireikus papildomi apsaugos nuo galimo neigiamo veiklos gretimose teritorijose poveikio reikalavimais.
11. Jeigu gretimų kultūros paveldo objektų planuojamos apsaugos zonos ribojasi arba persidengia, gali būti nustatoma bendra apsaugos zona su bendrais apsaugos nuo fizinio poveikio ir vizualinės apsaugos pozoniais.
12. Apsaugos zonų ir jų pozonių ribos pagal galimybes sutapatinamos su dirbtinių planuojamos teritorijos elementų ribomis (žemės sklypų ribomis, tvenkinių, kanalų krantais, užtvankų, kelių, geležinkelių ar kitų pylimų, iškasų pakraščiais, miško kvartalų proskynomis, elektros linijomis ar jų apsaugos zonų ribomis ir panašiai) ir natūraliomis planuojamoje teritorijoje esančių gamtinių elementų ribomis (upių, ežerų, pelkių krantais, griovų, raguvų dugnais ar šlaitų keteromis, miškų ar kitokių želdynų pakraščiais ir panašiai).
13. Atsižvelgiant į kultūros paveldo objektų (išskyrus kultūros paveldo statinius, kurių apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniai nustatomi vadovaujantis šių Taisyklių 14 punktu) rūšį ir veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų kultūros paveldo objekto vertingosioms savybėms, nuo šių objektų teritorijų ribų nustatomi tokie apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniai:
13.1. archeologinio, povandeninio, istorinio, mitologinio, kultūrinės raiškos, memorialinio, sakralinio, etnokultūrinio, architektūrinio, istorinių želdynų vertingųjų savybių pobūdžio rūšies objektams – iki 50 metrų pločio;
14. Kultūros paveldo statinių apsaugai nuo veiklos, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, fiziškai pakenktų jų vertingosioms savybėms, įvertinus šių statinių duomenis (aukštį, pamatų gylį, konstrukcijų medžiagas, konstrukcijų fizinę būklę, grunto savybes, teritorijos reljefo savybes, hidrografiją ir šių kultūros paveldo statinių nuotolį nuo jų teritorijų ribų), apsaugos nuo fizinio poveikio pozoniai nustatomi:
14.1. pavieniams kultūros paveldo pastatams – ne didesni už jų aukštį, skaičiuojant atstumą nuo pastatų išorinių sienų paviršiaus. Kai taip apskaičiuotos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonių ribos visiškai patenka į tokių kultūros paveldo objektų teritorijas, šie pozoniai nenustatomi;
14.2. kultūros paveldo inžineriniams statiniams – pagal tokių statinių apsaugos zonas, nustatytas Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43). Kai taip apskaičiuotos apsaugos nuo fizinio poveikio pozonių ribos visiškai patenka į tokių kultūros paveldo objektų teritorijas, šie pozoniai nenustatomi;
15. Atsižvelgiant į veiklą, kuri žemės sklypuose ar jų dalyse, esančiuose už kultūros paveldo objekto teritorijos, trukdytų apžvelgti kultūros paveldo objektą, vizualinės apsaugos pozoniai nustatomi iki 200 metrų pločio nuo šio kultūros paveldo objekto teritorijos ribos. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pagrindus būtinybę, vizualinės apsaugos pozoniai gali būti nustatomi ir didesni.
III. APSAUGOS ZONŲ ŽYMĖJIMAS PLANUOSE
17. Kultūros paveldo objektų apsaugos zonų ir jų pozonių ribos žymimos planuose ir kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Jų erdviniai duomenys kaupiami Kultūros vertybių registro geoinformacinių duomenų posistemėje ir perduodami kitiems valstybės registrams (kadastrams).
18. Apsaugos zonų žymėjimo masteliai yra šie:
18.1. planuose – M 1:10000, M 1:5000. Pagal apsaugos zonų dydį papildomai gali būti braižomi M 1:2000 arba M 1:1000 planai, o nedidelį (iki 500 kv. metrų) plotą užimančių kultūros paveldo objektų (kai kurių vietų, statinių, akmenų ir panašiai) – M 1:500 planai. Stambesnių mastelių (M 1:5000, M 1:2000, M 1:1000, M 1:500) planuose parodomi kultūros paveldo objektų aplinkos elementai ir jų apsaugos zonos. Planų sudėtis gali būti papildyta reikiamomis kitų mastelių schemomis;
19. Apsaugos zonų pozonių ribų žymėjimo ženklai yra šie:
19.1. apsaugos nuo fizinio poveikio pozonių – brūkšninė linija, kurios tarpuose yra du taškai (brūkšnelio ilgis – 7 mm; tarpas tarp brūkšnelių, kuriame yra du taškai, – 4 mm; linijos storis – 1 mm). Zonos spalvinamos melsvai, spalvinio žymėjimo spektras pasirenkamas taip, kad būtų įskaitomi kiti plano duomenys;
19.2. vizualinės apsaugos pozonių – brūkšninė linija, kurios tarpuose yra statmeni linijai brūkšneliai (brūkšnelio ilgis – 7 mm; tarpelio, kurio viduryje yra statmenas 3 mm ilgio brūkšnelis, ilgis – 4 mm; linijos storis – 1 mm). Zonos spalvinamos žalsvai, spalvinio žymėjimo spektras pasirenkamas taip, kad būtų įskaitomi kiti plano duomenys;
20. Apsaugos nuo fizinio poveikio pozonio ir (ar) vizualinės apsaugos pozonio ribų lūžio taškams, jeigu jos nėra sutapatintos su vietovės dirbtinių ar natūralių elementų ribomis, pagal Lietuvos koordinačių sistemą LKS-94 nustatomos koordinatės, kurios nurodomos planuose.
21. Kiti spalviniai ir grafiniai žymėjimai turi atitikti Žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacijos, patvirtintos aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 (Žin., 2005, Nr. 41-1317), techninių reikalavimų reglamento GK TR 2.11.02:2000 „Sutartiniai topografinių planų M1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 ženklai“, patvirtinto Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2000 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 45 (Žin., 2000, Nr. 52-1518), reikalavimus, taip pat kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.