LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PAVOJINGŲ KROVINIŲ VEŽIMO SAVAEIGIAIS KELTAIS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. vasario 2 d. Nr. 3-46
Vilnius
Atsižvelgdamas į Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 (Žin., 2005, Nr. 26-852) 3 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2006 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 3-46
PAVOJINGŲ KROVINIŲ VEŽIMO SAVAEIGIAIS KELTAIS PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pavojingų krovinių vežimo savaeigiais keltais priešgaisrinės saugos taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato priešgaisrinės saugos organizavimo ir vykdymo reikalavimus eksploatuojamuose, remontuojamuose ir prastovose prie krantinės esančiuose keltuose.
Šių taisyklių reikalavimai yra privalomi keltų, plaukiojančių šalies vidaus vandenų keliais, įguloms, laivų remonto įmonių darbuotojams, kurių veikla susijusi su keltų eksploatavimu, remontu.
2. Be šių taisyklių, būtina vadovautis Bendrųjų priešgaisrinių saugos taisyklių (Žin., 2005, Nr. 26-852), Krovinių vežimo vidaus vandenų keliais taisyklių (Žin., 2000, Nr. 90-2811), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių (Žin., 1998, Nr. 69-2025) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių (Žin., 1999, Nr. 64-2082), Priešgaisrinių saugos taisyklių Lietuvos jūrų laivyno laivuose (Žin., 2002, Nr. 99-4413), Priešgaisrinės saugos taisyklių statomuose, remontuojamuose ir modernizuojamuose laivuose bei kituose plaukiojančiuose įrenginiuose (Žin., 2002, Nr. 99-4416), Priešgaisrinės saugos taisyklių laivų krovos įmonėse (Žin., 2002, Nr. 99-4415), Darbų saugos laivuose bendrųjų taisyklių (Žin., 2002, Nr. 30-1089) reikalavimais ir kitais norminiais aktais.
3. Šių taisyklių vykdymo kontrolę vykdo Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija, atsakingi už priešgaisrinę saugą įmonių, kurioms priklauso keltai, darbuotojai, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai ir kiti vadovaujantys asmenys pagal jų kompetenciją.
4. Priešgaisrinė sauga keltuose užtikrinama įgyvendinant organizacines ir technines priemones:
5. Už aprūpinimą techninėmis priemonėmis atsako įmonės vadovas, o už priešgaisrinę saugą kelte – kapitonas.
6. Keltas tinkamas eksploatuoti tada, kai Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnai padaro žymą kelto tinkamumo plaukioti liudijime arba laivo biliete.
7. Inspektuojantys darbuotojai kartu su kelto kapitonu arba kitais atsakingais asmenimis tikrina, kaip įgyvendinamos organizacinės ir techninės priešgaisrinės saugos priemonės.
8. Jei kelte nėra priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas duoda kapitonui leidimą išplaukti į liniją ne trumpesniam kaip šešių mėnesių ir ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui.
9. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos pareigūnas, nustatęs priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus, leidimo keltui išplaukti į liniją neduoda.
10. Prieš pradedant krauti pavojingus krovinius, atsižvelgiama į krovinio pavojingumo klasę, patikrinama parengtis tų keltų priešgaisrinių sistemų, kurios turi būti naudojamos šiam kroviniui gesinti.
11. Visi evakuaciniai keliai turi būti ne užkrauti, paruošti žmonėms evakuoti. Evakuacinės durys turi lengvai atsidaryti evakuavimo kryptimi. Evakuacinius išėjimus kelte turi žymėti rodyklės ir ženklai.
12. Draudžiama užkrauti įvairiais įrenginiais, konstrukcijomis keltų koridorius, trapus, įėjimus ir išėjimus.
13. Kiekvieno kelto pagrindinėje vadavietėje, jėgainėje ir išorinėje antstato dalyje hermetiškame įdėkle turi būti priešgaisrinės saugos schemos komplektas su detaliu kelto patalpų, durų, iliuminatorių, vėdinimo angų, kuro talpų, elektros instaliacijos ir jungiklių, priešgaisrinės įrangos ir įrenginių, evakuacinių kelių išdėstymo planu. Priešgaisrinės saugos schemų komplektus privalo turėti kiekvienas kelto kapitonas.
14. Priešgaisrinės saugos schemų komplektas, skirtas kranto ugniagesių komandai, turi būti parašytas valstybine kalba, nuolat laikomas prie įėjimo į keltą nuo vandens apsaugotame aplanke. Aplanko buvimo vieta turi būti pažymėta specialiu ženklu, (PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS SCHEMŲ KOMPLEKTAS) nubraižytu ant pertvaros arba skydelio, aiškiai matomu iš kranto pusės.
15. Kelto pirminės gaisro gesinimo priemonės, priešgaisrinės sistemos ir įrenginiai, gaisrinė signalizacija turi būti tvarkingi ir visada paruošti naudoti. Draudžiama naudoti priešgaisrinę įrangą, priemones ir inventorių ne pagal paskirtį.
II. GAISRŲ PREVENCIJA KELTO DARBUOTOJŲ PRIEŠGAISRINIS PARENGIMAS
17. Įmonės vadovas organizuoja kelto vadovaujančių darbuotojų ir įgulos narių mokymą ir atestavimą priešgaisrinės saugos klausimais pagal įmonės vadovo patvirtintą programą, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir keltų ypatumus.
18. Kapitonui ir visiems įgulos nariams, prieš pradedant eiti pareigas ar dirbti, turi būti rengiamas įvadinis (bendras) instruktažas ir pirminis instruktažas darbo vietoje. Įvadinis (bendras) instruktažas įforminamas įvadinių (bendrų) priešgaisrinės saugos instruktažų registracijos žurnale.
20. Papildomai darbo vietoje turi būti instruktuojama iš esmės pakeitus priešgaisrinės saugos instrukciją, pakeitus darbo vietą, pasikeitus darbo funkcijoms, pasikeitus gamybos technologiniams procesams, įvykus sprogimui arba kilus gaisrui, paaiškėjus, kad kelto įgulos narys stokoja reikiamų priešgaisrinės saugos žinių.
21. Instruktažai darbo vietoje (pirminis, periodinis, papildomas) įforminami priešgaisrinės saugos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnale.
22. Už kelto įgulos narių parengimą atsako kapitonas. Kelto kapitonas organizuoja įgulos narių mokymą ir gaisro gesinimo treniruotes ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
PRIEŠGAISRINIS REŽIMAS KELTE
23. Kelto įgulos nariai privalo vykdyti visas numatytas priemones ir elgtis taip, kad kelte būtų išvengta sprogimo ir gaisro kelto eksploatavimo, remonto, prastovų prie krantinės metu.
24. Kelte, matomoje vietoje, turi būti lentelė su užrašu ATSAKINGAS UŽ PRIEŠGAISRINĘ SAUGĄ (pavardė ir pareigos).
25. Visi kelto vadovaujantys asmenys privalo žinoti ir išmanyti:
26. Kiekvienas kelto įgulos narys privalo:
26.1. išmanyti darbo vietos priešgaisrinės saugos instrukcijų bei priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimus;
26.3. griežtai laikytis nustatyto priešgaisrinio režimo, vykdyti kapitonų ir asmenų, atsakingų už priešgaisrinę saugą, nurodymus;
26.5. išmanyti laikomų, naudojamų ir darbo procese susidarančių (išsiskiriančių) medžiagų pagrindines charakteristikas ir savybes;
26.7. žinoti, kur yra gaisro gesinimo, signalizacijos ir ryšio priemonės, išmanyti jų naudojimo taisykles;
27. Bet kuriuo paros laiku kelte turi būti užtikrintas įėjimas į visas patalpas. Turi būti ne mažiau kaip po 2 vienetus kiekvieno užrakto. Aliarmo metu visos kelto durys turi būti atrakintos. Draudžiama užrakinti duris, esančias žmonių evakavimo keliuose.
Antras visų patalpų raktų komplektas nuo visų patalpų turi būti saugomas kelto kapitono nurodytoje vietoje.
29. Naudotis atvira ugnimi draudžiama:
33. Keltuose, gabenančiuose kelių transporto priemones, benzinvežius, keleiviams matomose vietose turi būti įspėjamieji užrašai: NERŪKYTI ir NO SMOKING.
KELTŲ PRIEŠGAISRINĖS BŪKLĖS TIKRINIMAS
35. Keltų priešgaisrinės būklės tikrinimas yra pagrindinė gaisrų prevencijos forma. Tikrinimą atlieka Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos inspektoriai ir už priešgaisrinę saugą atsakingi įmonės darbuotojai kartu su kelto kapitonu.
38. Kasmetiniai priešgaisriniai techniniai kelto tikrinimai turi būti atliekami kartu su inspektorine apžiūra.
39. Neplaniniai, kontroliniai priešgaisriniai techniniai tikrinimai gali būti atliekami kelto prastovos prie krantinės, remonto metu. Tikrinimas atliekamas dalyvaujant kapitonui ir vyresniajam mechanikui.
III. PRIEŠGAISRINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI EKSPLOATUOJAMUOSE KELTUOSE PRIEŠGAISRINIŲ KONSTRUKCIJŲ PRIEŽIŪRA IR EKSPLOATAVIMAS
41. Kelto kapitonas privalo kontroliuoti, ar nepažeistos priešgaisrinės užtvaros, deniai, angų dangčiai perdengimuose, tikrinti papildomų apsauginių įrenginių būklę.
42. Elektros kabelių tiesimas, vamzdynų ir vėdinimo ortakių klojimas per priešgaisrines užtvaras turi būti suderintas su Valstybine vidaus vandenų laivybos inspekcija.
PRIEŠGAISRINIS REŽIMAS EKSPLOATUOJAMUOSE KELTUOSE
44. Visos kelto patalpos turi būti naudojamos pagal paskirtį. Patalpas pertvarkyti kitiems tikslams galima tik suderinus su Valstybine vidaus vandenų inspekcija.
45. Kilimai, kiliminiai takeliai, kuriais dengiami koridoriai ir kitos patalpos, turi būti patikimai pritvirtinti ir impregnuoti.
46. Siekiant užtikrinti priešgaisrinę saugą draudžiama:
46.2. saugoti ir džiovinti ant elektrinių šildymo prietaisų drabužius, degiąsias medžiagas ir daiktus;
46.3. palikti be priežiūros įjungtus į elektros tinklą šildymo prietaisus, televizorius ir radijo imtuvus bei kitus elektros prietaisus;
47. Siekiant išvengti gaisro, kelte draudžiama laikyti:
47.2. suverstas, taip pat supakuotas ryšuliuose šlapias, tepaluotas, sumirkytas dažuose, skiedikliuose savaime užsidegančias medžiagas;
48. Gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose draudžiama:
49. Jėgainių skyriuose tepaluotus skudurus reikia krauti į metalines dėžes su užrašu DĖŽĖ TEPALUOTIEMS SKUDURAMS, kurias reikia išvalyti baigus darbą ir budėjimą. Dėžės turi būti su sandariais dangčiais ir pastatytos ne arčiau kaip 1 m nuo karštų vamzdynų, mašinų, įrangos.
50. Valymui skirtos nenaudotos medžiagos laikomos sandariai uždarytose dėžėse su užrašu ŠVARIOS VALYMO MEDŽIAGOS.
52. Vėdinimo sistemų ortakių vožtuvai turi būti tvarkingi. Vėdinimo sistemą reikia laikyti švarią, reguliariai valyti tepalus, dulkes, purvą.
54. Ardant ir valant purkštuvus bei kuro siurblius, reikia naudoti padėklus. Nuimamas detales ardyti ir valyti galima tik tose vietose, kur yra vietinė ištraukiamoji vėdinimo sistema.
BUNKERAVIMO OPERACIJOS
57. Keltų bunkeravimas kuru, tepalais gali būti vykdomas atvežant degalus ir tepalus kelių transportu arba iš tanklaivio.
58. Visi įgulos nariai, dalyvaujantys bunkeravimo procedūroje, privalo žinoti kuro ir tepalo sistemų, perpylimo, matavimo lygio prietaisų išdėstymą.
59. Prieš pradedant bunkeravimą, būtina:
59.2. dalyvaujantiems bunkeravime kelto įgulos nariams išdėstyti (pasirašytinai) papildomą priešgaisrinės saugos instruktažą;
60. Bunkeravimosi vietos turi būti aptvertos ir pažymėtos ženklais ir užrašais DRAUDŽIAMA NAUDOTIS ATVIRA UGNIMI, DRAUDŽIAMA RŪKYTI.
62. Prie bunkeravimo žarnų jungties turi būti paskirtas budėti kelto įgulos narys, kuris turėtų pastovų ryšį su bunkeruotoju, kelto kapitonu ir mechaniku.
63. Prie budėtojo posto turi būti:
64. Kilus gaisrui bunkeruojamame kelte, prieplaukoje arba šalia stovinčiame kelte, bunkeravimo operacijos turi būti nedelsiant nutrauktos, vamzdynai prapūsti. Sprendimą apie kelto nuvilkimą priima kelto kapitonas.
65. Bunkeruoti draudžiama:
66. Bunkeruojamą keltą peršvartuoti, priartėti prie jo kitiems, su bunkeravimo operacijomis nesusijusiems laivams draudžiama.
67. Bunkeravimo operacijų pabaiga:
67.1. prieš baigiant bunkeravimą reikia iki minimumo sumažinti kuro padavimo intensyvumą, sumažinus siurblių darbo režimą, bet neuždaryti priėmimo klinketų;
KELTŲ GAISRŲ GESINIMO SISTEMOS IR TIEKIMAS
69. Kiekvienas keltas priklausomai nuo jo dydžio ir paskirties turi būti aprūpintas stacionariomis aktyvios kovos su gaisru ir nešiojamomis gaisro gesinimo priemonėmis.
Draudžiama keisti priešgaisrinio inventoriaus kiekį nesuderinus su laivų klasifikacine bendrove.
70. Priešgaisrinius įrenginius ir priemones galima naudoti tik tiesioginiams tikslams. Panaudotos priemonės tuojau pat turi būti papildytos ir paruoštos darbui.
71. Kelto įgulos nariai, atsakingi už priešgaisrinės įrangos aptarnavimą ir techninę priežiūrą, privalo ją tikrinti pagal terminus ir apimtį, nurodytus gamintojo instrukcijoje. Patikrinimo rezultatai turi būti įrašomi į laisvos formos Priešgaisrinės įrangos patikrinimo žurnalą.
72. Išdėstant priešgaisrines priemones postuose, reikia užtikrinti:
72.1. tinkamą inventoriaus tvirtinimą stacionariose vietose ir lengvą ir greitą jo paėmimą kilus gaisrui;
73. Gesinimo vandeniu sistema.
73.1. Kelto eksploatavimo metu gaisriniai čiaupų vožtuvai turi būti apsaugoti nuo pažeidimų. Priėjimas prie čiaupų turi būti laisvas. Ant spintų, užtvarų arba pertvarų, kur jie įrengti, turi būti gerai matomi ženklai.
74. Gesinimo putomis sistema.
74.1. Putokšlis turi būti laikomas specialiose metalinėse talpose. Būtina atsiminti, kad nedidelis (mažiau kaip 1%) naftos produktų kiekis, patekęs į putokšlį, gali panaikinti jo savybes.
74.2. Putokšlio kokybė, šių medžiagų saugojimas ir panaudojimas turi atitikti instrukcijos reikalavimus ir sertifikatų nurodymus.
74.3. Oro putų vamzdžiai (generatoriai) turi būti prie čiaupų, kur gali būti paruoštas vandens ir putokšlio mišinys.
75. Gesintuvai.
75.1. Nešiojami gesintuvai turi būti laikomi specialiuose laikikliuose-konteineriuose, kurie apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių poveikio ir įrengti 1,5 m aukštyje nuo denio iki gesintuvo apačios ir ne arčiau kaip 1 m nuo šildymo prietaisų.
75. 3. Atliekant gesintuvų išorinę apžiūrą tikrinama:
75.3.1. putų gesintuvų – išpurškimo membranų ir saugiklių būklė, purkštuvų gaubtų būklė ir švara, smaigai avariniam purkštuvų valymui, plombos ir žyma su gesinimo medžiagos galiojimo data;
75.3.2. angliarūgštės ir miltelinių gesintuvų – plombos, rankenėlės, membranos saugikliai, difuzorius ir metalinių dalių apsauginiai apvalkalai, laikymo kronšteinai.
76. Gaisrinės žarnos.
76.1. Kiekviena žarna abiejuose galuose turi turėti žymą arba metalinę plokštelę, nurodančią žarnos eksploatavimo pradžią.
76.2. Išorinis žarnų patikrinimas atliekamas kas 3 mėnesius (jos pervyniojamos, apžiūrimos) ir kiekvieną kartą po jų panaudojimo gaisrui gesinti arba mokymuose. Tikrinamos pačios žarnos, guminiai sandarumo žiedai sujungimo armatūroje, žarnų veržlės, jų prijungimo patikimumas. Išorinio žarnų paviršiaus spalva turi būti nepakitusi, ant paviršiaus negali būti šio tepalo dėmių ir pelėsio.
77. Gaisrinių įrankių komplektas.
77.1. Kirviai, laužtuvai ir kitas rankinis gaisrinis inventorius turi būti nudažytas atitinkamais dažais ir laikomas lengvai prieinamose vietose.
78. Gaisrinės signalizacijos sistema.
78.1. Gaisrinės signalizacijos veikimą (imitacijos būdu) reikia tikrinti prieš išplaukiant į liniją, mokymų metu, bet ne rečiau kaip 1 kartą per 10 dienų.
Tikrinant šiluminių daviklių veikimą jų įšildymas turi būti atliekamas nukreipiant reikiamos temperatūros karšto oro srovę. Šildyti atvira ugnimi draudžiama.
Dūminiai signalizatoriai tikrinami priartinant prie jų 50-100 mm atstumu specialų prietaisą su rūkstančia medžiaga.
78.2. Jeigu kelto gaisrinės signalizacijai tikrinti arba remontui reikia nuimti signalizatorius, jų vietoje nedelsiant būtina įstatyti naujus.
PIROTECHNIKOS PRIEMONIŲ SAUGOJIMAS IR NAUDOJIMAS
79. Pirotechnikos priemonės, skirtos signalizavimui, turi būti saugomos metalinėse užrakinamose dėžėse arba spintose, pastatytose atvirame tiltelyje su įrengtomis specialiomis lentynomis, neleidžiančiomis dėžėms trintis vienai į kitą arba pasislinkti keltui pakrypus. Dėžėje turi būti jos turinio sąrašas. Ant dėžės arba spintos turi būti užrašas PIROTECHNIKOS PRIEMONĖS. DRAUDŽIAMA NAUDOTIS ATVIRA UGNIMI. Raktai nuo spintos (dėžės) saugomi: vienas – tiltelio dėžėje su užrašu PIROTECHNIKOS PRIEMONĖS, antras – pas atsakingą asmenį.
81. Visi kelto įgulos nariai turi būti apmokyti, kaip naudotis kelte esančiomis pirotechnikos priemonėmis.
KELTŲ ELEKTROS ĮRENGINIAI
83. Keltų elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal gamintojo techninius reikalavimus ir Laivų elektros įrangos techninio eksploatavimo taisyklių nuorodas.
84. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus visus kelto elektros tinklus reikia nuodugniai patikrinti apžiūrint iš išorės, išaiškinant mechaninius pažeidimus ir išmatuojant izoliacijos varžą. Ši varža neturi būti mažesnė už nustatytą pagal normas.
85. Elektros mašinų detalėms, paskirstymo skydams bei kitai elektros įrangai plauti (valyti) turi būti naudojami specialūs nedegūs skysčiai.
86. Visi elektros įrenginiai turi būti apsaugoti nuo trumpojo elektros jungimo, galinčio sukelti gaisrą.
87. Nešiojamiems elektros šviestuvams ir kitai nešiojamai elektros įrangai reikia naudoti tik lanksčius kabelius su varinėmis gyslomis. Nešiojamieji šviestuvai privalo turėti stiklinius gaubtus arba metalinius tinklelius. Šviestuvuose įtampa turi būti ne didesnė kaip 50 V įtampa.
IV. REIKALAVIMAI KELTAIS VEŽAMOMS KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONĖMS, PAKRAUTOMS PAVOJINGŲ KROVINIŲ, DUJŲ IR NAFTOS PRODUKTŲ
90. Kelių transporto priemonės kelto denyje išdėstomos pagal instrukciją, paliekant saugų atstumą, laisvus praėjimus tarp jų ir gaisro gesinimo įrenginių.
91. Kelių transporto priemonių pakrovimą (iškrovimą) vykdo denio upeivis, vadovaujant kelto kapitonui.
92. Krovinio savininkas, pageidaujantis vežti pavojingus krovinius, pateikia pavojingo krovinio deklaraciją ir saugos duomenų lapą pagal Europos Sąjungos direktyvą 91/155/EEC. Įmonės, kurios veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, vadovas, atsižvelgdamas į pavojingo krovinio savybes, privalo parengti transportavimo schemas, gaisrų gesinimo, aplinkos apsaugos prevencines ir saugos priemones.
93. Kelių transporto priemonės, pakrautos degių/liepsnių pavojingų krovinių, vežamos tik šviesiu paros metu keltų grafike nurodytu laiku. Esant būtinumui ir tik suderinus su įmonės, kurios veikla susijusi su pavojingų krovinių vežimu, pavojingų krovinių vežimo saugos specialistu, šiuos darbus leidžiama atlikti tamsiu paros metu.
94. Visi kelto pakrovimo (iškrovimo), manevravimo, eigos ir švartavimosi veiksmai, susiję su kelių transporto priemonėmis, vežančiomis pavojingus krovinius (dujas, naftos produktus), atliekami laikantis ypatingo atsargumo: vengiama staigių postūmių, trūktelėjimų, atsitrenkimų į krantinę ir kitų mechaninių veiksmų, galinčių sukelti deformacijas ir kibirkščių atsiradimą.
95. Pagrindiniame denyje galima naudoti tik natūralaus pluošto ar sintetinius švartavimosi lynus, trinties ar smūgio atvejais nesukeliančius kibirkščiavimo.
96. Kelto įgulos nariai turi būti visada pasirengę veikti pagal sutartinį pavojaus signalą „GAISRAS LAIVE“.
97. Kelto įgulos nariai, tiesiogiai susiję su minėtų kelių transporto priemonių pakrovimo (iškrovimo) darbais, turi būti apmokyti ir aprūpinti specialiais drabužiais iš nedegios, vandeniui atsparios medžiagos, batais, pirštinėmis iš elektrai nelaidžios medžiagos, nešiojamu saugios konstrukcijos akumuliatoriniu šviestuvu, kuris šviestų ne mažiau kaip 3 valandas. Kelte turi būti naftos produktus absorbuojančių medžiagų (išsiliejimo atveju) bei įranga užterštoms medžiagoms surinkti ir laikyti.
98. Draudžiama:
98.1. kartu su minėtomis kelių transporto priemonėmis vežti kitas kelių transporto priemones ir keleivius;
98.2. priimti į keltą ir vežti techniškai netvarkingas kelių transporto priemones su akivaizdžiais benzino ar kitų naftos produktų, dujų nutekėjimais (jei pakrovimo (iškrovimo), vežimo metu naftos produktai išsipylė ant denio, kelto įgula privalo nedelsiant lokalizuoti tą vietą, pabarstyti smėliu arba absorbentu, kruopščiai išvalyti, o surinktas užterštas valymo priemones surinkti į specialią talpą);
98.3. priimti į keltą kelių transporto priemones, vežančias naftos produktus (benziną, dyzeliną), dujas ir neturinčias kibirkščių gesiklio;
98.4. pakrauti, iškrauti, vežti minėtas kelių transporto priemones esant griaustiniui ir žaibavimui;
98.5. ant kelto denio atlikti bet kokias naftos produktų perpylimo (į mažesnę tarą arba atvirkščiai) operacijas;
V. PRIEŠGAISRINĖ SAUGA REMONTUOJAMUOSE KELTUOSE IR KELTUOSE PRASTOVOS PRIE KRANTINĖS METU
KELTŲ PRIĖMIMAS REMONTUI
99. Prieš priimant keltą remontuoti (įskaitant neplaninį, avarinį remontą), kelto kapitonas, siekdamas užtikrinti priešgaisrinę saugą, privalo sudaryti būtinų darbų sąrašą, jų įvykdymo terminus ir suderinti su remonto įmonės vadovu.
100. Atsižvelgdamas į remonto darbų apimtį, kapitonas privalo organizuoti šių darbų atlikimą:
100.3. esant ilgalaikiam (daugiau kaip 30 parų) remontui – išgabenti kurą (išskyrus atsargas, būtinas kelto reikmėms remonto metu), užterštą naftos produktais vandenį;
100.4. iš kuro, tepalų talpų, kurių viduje numatoma vykdyti ugnies darbus, išvalyti naftos produktų liekanas ir nuosėdas, išplauti ir degazuoti iki sanitarinės normos (angliavandenilio garų kiekis ore gali būti ne didesnis kaip 0,3 g/m3), tai patvirtinta pripažintos laboratorijos rezultatais;
101. Perduoti remonto įmonės priešgaisrinei apsaugai:
102. Kelto kapitonas kartu su remonto įmonės vadovu ir įmonės priešgaisrinės apsaugos darbuotoju privalo patikslinti evakuavimo kelių schemą priklausomai nuo avarinių išpjovų bortuose, pertvarose, deniuose ir iškabinti ženklus darbo vietose.
104. Kelto remonto metu draudžiama užkrauti bei užgriozdinti keltų koridorius, trapus, praėjimus ir išėjimus, evakuacinius kelius įvairiais įrenginiais, gaminiais, konstrukcijomis, energijos komunikacijomis ar gamybos atliekomis.
105. Remontuojamas keltas turi būti aprūpintas pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis pagal remonto įmonės techninio skyriaus parengtą ir suderintą su remonto įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovu schemą.
106. Ant denio išlieti lengvai užsiliepsnojantys ar degūs skysčiai turi būti tuoj pat išvalyti, o panaudoti skudurai, pjuvenos surinkti į specialias metalines sandarias dėžes ir pašalinti.
107. Remontuojamuose keltuose draudžiama sandėliuoti (nors ir laikinai) bet kokius lengvai užsiliepsnojančius ir degiuosius skysčius ar degiąsias dujas.
108. Visos metalinės ir kitos elektrai laidžios įrenginių dalys, komunikacijos ir talpos turi būti įžemintos.
109. Už priešgaisrinę saugą remontuojamame kelte atsako:
109.1. laivų remonto įmonės administracija – kai keltas pagal aktą perduotas įmonei ir kelte nėra įgulos;
KELTŲ DOKAVIMAS IR NULEIDIMAS
111. Prieš keliant keltą į doką, kapitonas privalo:
111.2. su doko administracija suderinti kelto tvarkaraštį GAISRO PAVOJUS, kuriame turi būti numatyta, kaip gaisro atveju paskirstyti doko ir kelto įgulos narius bei gaisro gesinimo priemones;
111.4. atliekant kelto korpuso remontą, susijusį su ugnies darbais, iš besiliečiančių su kelto korpusu talpų ir patalpų pašalinti kurą, sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingas ir degiąsias medžiagas bei krovinius;
112. Nuo kelto pastatymo į doką momento doko administracija privalo:
112.4. prijungti ne mažiau kaip dviejose vietose ugnies gesinimo vandeniu sistemos magistralę prie doko magistralės;
113. Doke už priešgaisrinę saugą, priešgaisrinių priemonių vykdymą laiku ir gaisro gesinimo priemonių tvarkingumą atsako doko viršininkas, o doke stovinčiame kelte – kapitonas.
115. Draudžiama doke valyti ir dažyti išmontuotas kelto grandines, konstrukcijas ir mechanizmus degiaisiais ir lengvai užsiliepsnojančiais skysčiais.
116. Pasibaigus darbo dienai, iš doko ir jame stovinčio kelto turi būti išnešti ugnies darbams skirti dujų balionai.
117. Už priešgaisrinę saugą nuleidžiant keltą yra atsakingas asmuo, remonto įmonės vadovo įsakymu paskirtas vadovauti nuleidimo darbams.
UGNIES DARBAI
119. Ugnies darbams keltuose priskiriamos operacijos, kurių metu naudojama atvira ugnis, gali susidaryti kibirkštys arba medžiagos įkaitinamos iki temperatūros, galinčios sukelti jų užsiliepsnojimą (metalo suvirinimas, dujinis pjaustymas, litavimas, mechaninis metalo apdirbimas, susidarant kibirkštims).
120. Ugnies darbus galima vykdyti tik įforminus raštišką leidimą. Leidimas registruojamas ugnies darbų apskaitos žurnale.
121. Leidimą atlikti ugnies darbus remontuojamame kelte (kai keltas pagal aktą neperduotas įmonei). Leidimą atlikti ugnies darbus remontuojamame kelte (kai keltas pagal aktą perduotas įmonei) tvirtina remonto įmonės vadovas.
122. Leidimas atlikti ugnies darbus įforminamas kiekvienam ugnies darbui ir tik vienai pamainai bei suderinamas su remonto įmonės priešgaisrinės apsaugos darbuotoju. Vienas egzempliorius perduodamas darbų atlikėjui, o antrasis lieka priešgaisrinės apsaugos darbuotojui. Atlikus ugnies darbus, leidimo egzempliorius saugomas kartu su ugnies darbų apskaitos žurnalu.
123. Jei ugnies darbai vykdomi kelias pamainas toje pačioje vietoje ir juos atlieka tas pats vykdytojas, pakartotinai leidimų forminti nereikia, juos pratęsia leidimą patvirtinęs asmuo (bet ne ilgiau kaip 7 paroms) ir suderina su įmonės priešgaisrinės apsaugos darbuotoju.
124. Jei aptinkama, kad ugnies darbai vykdomi be raštiško leidimo, priešgaisrinės apsaugos darbuotojas, įmonės administracijos atstovai arba kelto kapitonas privalo nedelsdami šiuos darbus sustabdyti ir pranešti apie tai atsakingam už šių darbų atlikimą asmeniui.
125. Visi ugnies darbų vykdytojai, budėtojai turi mokėti naudotis pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis.
126. Vykdant ugnies darbus remontuojamame kelte kapitonas atsako už:
126.3. ugnies darbų atlikimo vietos aprūpinimą pirminėmis gaisro gesinimo priemonėmis, jų tvarkingumą ir parengtį gesinti gaisrą;
127. Vykdant ugnies darbus remontuojamame kelte (kai keltas pagal aktą nėra perduotas įmonei), už kelto remontą atsakingas remonto įmonės darbuotojas privalo:
127.1. kontroliuoti ugnies darbų atlikimo vietos parengiamųjų darbų vykdymą pagal šių taisyklių reikalavimus;
127.6. užtikrinti kelto aprūpinimą laikinomis techninėmis gaisro gesinimo priemonėmis, kai yra išmontuotos kelto gaisro gesinimo sistemos;
128. Vykdant ugnies darbus remontuojamame kelte (kai keltas pagal aktą perduotas įmonei), remonto įmonės vadovas atsako už:
129. Atsakingas už ugnies darbų atlikimą darbų vadovas privalo:
129.2. organizuoti darbo vietų parengimą ir asmeniškai kontroliuoti jų atitikimą priešgaisrinės saugos reikalavimams;
129.3. prieš pradedant darbą tiesiogiai instruktuoti ugnies darbų vykdytoją apie priešgaisrinės saugos priemones, patikrinti, ar jis turi kvalifikacijos pažymėjimą ir taloną su žyma, kad išklausė priešgaisrinio techninio minimumo kursą; patikrinti ugnies darbams skirtos įrangos ir įrankių bei asmeninių apsaugos priemonių tvarkingumą;
129.5. organizuoti oro mėginių paėmimą ir analizę bei leisti atlikti ugnies darbus tik esant patenkinamai analizei (analizės duomenys galioja 8 val.);
129.6. žinoti oro kontrolės duomenis ugnies darbų atlikimo metu ir reikalui esant nutraukti vykdomus ugnies darbus;
130. Derinant leidimą atlikti ugnies darbus įmonės priešgaisrinės apsaugos atstovas privalo:
130.2. patikrinti leidimą išduodančio asmens parengtas priešgaisrinės saugos priemones, jei būtina, įrašyti į leidimą papildomas priešgaisrines priemones;
131. Vykdantis ugnies darbus privalo:
131.1. turėti su savimi kvalifikacijos pažymėjimą ir taloną su žyma, kad išklausė priešgaisrinio techninio minimumo kursą;
131.3. prieš darbų pradžią patikrinti, ar įranga ir darbo įrankiai tvarkingi, ar parengta darbo vieta;
131.6. darbo metu imtis priemonių, kad kibirkštys, išsilydęs metalas, elektrodų likučiai nepatektų ant šalia arba žemiau esančių degių konstrukcijų;
131.7. baigus ugnies darbus atidžiai apžiūrėti darbų vietą, gretimas patalpas, žemiau esančias aikšteles ir esant būtinumui degias konstrukcijas sudrėkinti vandeniu. Kilnojamąją suvirinimo įrangą ir balionus pristatyti į nuolatinę saugojimo vietą. Apie atliktą darbą pranešti atsakingam už darbą vadovui ir kelto kapitonui.
132. Jei atliekant ugnies darbus 5 m spinduliu yra konstrukcijų ar medžiagų, kurios gali užsidegti, jos turi būti pašalintos arba patikimai apsaugotos metaliniais skydais, sudrėkintos vandeniu. Taip pat reikia imtis priemonių, kad kibirkštys nepatektų ant žemiau esančių degių konstrukcijų, aikštelių.
133. Pradedant ugnies darbus keltų patalpų viduje, darbo vietos turi būti išvalytos nuo degiųjų medžiagų: atliekant lankinį suvirinimą – ne mažesniu kaip 5 m atstumu ir dujinį suvirinimą – ne mažesniu kaip 10 m atstumu. Draudžiama pradėti ugnies darbus, jei nesiimta priešgaisrinę saugą užtikrinančių priemonių.
135. Aparatai ir kiti įrenginiai, kuriuose bus atliekami ugnies darbai, turi būti sustabdyti ar išjungti, pašalintos galinčios sprogti ar užsidegti medžiagos bei išgarinti arba išplauti vandeniu. Išvėdinus aparatų ir vamzdynų ertmes turi būti atliekama jų dujinio oro mišinio sudėties analizė.
137. Ugnies darbų zonoje pastebėjus aparato arba vamzdyno viduje degių dujų ar skysčių nuotėkį, šie darbai turi būti nedelsiant nutraukti. Jie gali būti tęsiami tik išsiaiškinus ir pašalinus degių dujų ar skysčių nuotėkio priežastis.
138. Kiekviena laikina ugnies darbų vieta turi būti aprūpinta gaisro gesinimo priemonėmis (oro putų, miltelių ar angliarūgštės gesintuvais, nedegiais audeklais, kibiru su vandeniu), kurių kiekis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į galimo gaisro klasę.
139. Pirminės gaisro gesinimo priemonės turi būti išdėstytos kompaktiškai šalia ugnies darbų atlikimo vietos.
DAŽYMO, IZOLIAVIMO, PLOVIMO IR NURIEBINIMO DARBAI
141. Atliekant keltuose dažymo, izoliavimo, plovimo ir nuriebinimo darbus, naudojamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos (lengvai užsiliepsnojantys ir degūs skysčiai ar medžiagos, dujos).
142. Kelte vykdyti darbus, kurių metu naudojamos sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, leidžiama tik gavus raštišką leidimą. Leidimą įformina darbo vadovas. Remonto įmonės vadovo patvirtintas leidimas turi būti suderintas su įmonės priešgaisrinės apsaugos darbuotoju.
143. Leidimas išduodamas tik vienai pamainai. Leidimą pratęsia jį išdavęs vadovas. Jeigu vienoje patalpoje dirba keli asmenys, galima įforminti vieną leidimą, nurodant dirbančiųjų pavardes.
144. Naudojamos medžiagos privalo turėti informacinę kortelę (pasą, saugos lapą, sertifikatą) apie jų fizines chemines savybes, taip pat gaisro pavojaus rodiklius. Draudžiama naudoti ir saugoti dažus, skiediklius, tirpiklius, nuriebinančius mišinius, klijus, izoliacines medžiagas, kurių sudėtis nežinoma.
145. Kelto patalpose, kuriose dirbama su sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, turi būti tiekiamoji- ištraukiamoji vėdinimo sistema, atitinkanti norminių dokumentų reikalavimus.
146. Sugedus (išsijungus) vėdinimo įrenginiams, draudžiama vykdyti darbus, kurių metu naudojamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos.
147. Prieš pradedant darbus su sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, atsakingas už šiuos darbus vadovas privalo:
148. Vykdantis sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingus darbus privalo:
149. Kelto patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojami lengvai užsiliepsnojantys ar degieji skysčiai, draudžiama:
149.1. džiovinti nudažytus paviršius naudojant elektros šildymo prietaisus su atviru kaitinimo elementu;
149.2. laikyti prie elektros įrangos talpas su dažais, tirpikliais, kitomis sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingomis medžiagomis;
150. Kelto patalpose vykdant darbus, kurių metu naudojamos sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos, visa elektros bei kita įranga (transformatoriai, šviestuvai, paskirstymo skydai ir t. t.) turi būti atjungta ir patikimai uždengta. Visa kilnojamoji įranga (dujų balionai, žarnos ir t. t.) turi būti iš šių patalpų pašalinta. Leidžiama naudoti tik nesprogius elektros prietaisus, kurių konstrukcija atitinka nustatytus reikalavimus.
151. Vykdant darbus kelto uždarose patalpose su sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingomis medžiagomis, naudojamos įrangos elementų paviršiaus temperatūra neturi viršyti + 45°C.
152. Lakai, skiedikliai, tirpikliai, nuriebinimo mišiniai, klijai ir kitos sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingos medžiagos turi būti ruošiamos tam tikslui skirtose patalpose (ne kelte), į darbo vietą turi būti pristatomos paruoštos.
Darbo vietoje nurodytų medžiagų kiekis neturi viršyti vienos pamainos poreikių.
153. Naudotą lako, dažų, tirpiklių tarą būtina sandariai uždaryti, surinkti ir pašalinti iš kelto. Draudžiama laikyti tuščią tarą darbo vietose.
154. Naudoti skudurai, sprogimo ir gaisro atžvilgiu pavojingų medžiagų likučiai (izoliacija, guma, dažai ir t. t.) pasibaigus pamainai turi būti surinkti ir pašalinti.
VI. KELTO ĮGULOS VEIKSMAI YPATINGOSE SITUACIJOSE ĮGULOS VEIKSMAI KILUS GAISRUI
156. Kilus gaisrui kelte, kapitonas nedelsdamas turi pranešti Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinaciniam centrui, miesto priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, uosto dispečerinei, įmonės vadovui ir įmonės dispečerinei.
158. Atvykęs į įmonę miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba vadovaujantis darbuotojas tampa avarinio kelto kapitono (arba jį pavaduojančio asmens) konsultantu ir kartu vykdo savo tiesiogines pareigas, vadovaudamas jam pavaldžioms priešgaisrinėms pajėgoms.
159. Kai kuriais atvejais kelto kapitono ar jį pavaduojančio asmens prašymu, uosto kapitonui nurodžius, gesinant gaisrą kelte vadovauja atvykęs miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba jį pavaduojantis darbuotojas.
160. Jeigu gaisras kilo kelte, kuriame nėra įgulos, tai gesinant gaisrą vadovauja į įvykio vietą atvykęs miesto (objekto) priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas arba tarnybos vadovaujantis darbuotojas.
161. Jeigu kelte gaisro užgesinti neįmanoma ir keltas kelia pavojų šalia esantiems laivams arba uosto infrastruktūrai, uosto kapitono nurodymu keltas turi būti išvestas į reidą.
162. Kiekvienas įgulos narys, pastebėjęs gaisrą arba pirmuosius jo požymius (dūmus, degimo kvapą) privalo:
162.1. įjungiant artimiausią gaisrinę signalizaciją, per pasiuntinį arba bet kokiu kitu būdu pranešti apie gaisro vietą kelto kapitonui, įgulos nariams ir pradėti gesinti gaisrą esančiomis gaisro gesinimo priemonėmis;
163. Kapitonas, pastebėjęs gaisrą (gavęs signalą arba pranešimą), privalo tuojau pat skelbti kelte aliarmą (pavojų), kurį išgirdę visi įgulos nariai turi užimti savo vietas pagal kelto pavojaus tvarkaraštį.
165. Kilus gaisrui kelte kapitonas nedelsdamas privalo:
165.1. organizuoti kelto patalpų hermetizavimą, išjungti vėdinimo sistemas ir atlikti kitus veiksmus, neleidžiančius plisti ugniai;
165.2. organizuoti gaisro žvalgybą, keleivių gelbėjimą, evakavimą iš kelto arba į nepavojingą vietą;
165.3. sustabdyti kelto judėjimą arba jį pasukti ir plaukti tokiu kursu ir greičiu vėjo atžvilgiu, kad padėtų kovoti su gaisru;
165.4. įjungti visas drėkinimo priemones tose patalpose ir tomis kryptimis, kur gali intensyviai plisti ugnis ir kilti pavojus žmonių gyvybei, parengti kitas stacionarias gaisro gesinimo priemones;
165.8. užtikrinti žmonių, gesinančių gaisrą, apsaugą nuo pavojingų faktorių (krentančių konstrukcijų dalių, nuodingų degimo produktų, dūmų, elektros srovės poveikio);
PIRMINIS GAISRŲ KELTUOSE TYRIMAS
168. Gaisro aplinkybių tyrimą reikia pradėti gaisro metu, nes užfiksuoti stebėjimų duomenys vėliau gali turėti ypatingos reikšmės nustatant gaisro priežastis.
169. Įvykio vietos apžiūros rezultatai tampa įrodymais ir gali būti panaudoti tolesniame tyrime, jeigu jie surašyti apžiūros protokole ir užfiksuoti kitais būdais jo prieduose. Nustatant gaisro židinio vietą ir degimo plitimo kelius, naudojamos medžiagų ir gaminių ekspertizės išvados apie metalinių, stiklo gaminių įkaitimą gaisro metu, asmenų, kurie pirmieji pastebėjo gaisrą, taip pat gaisro gesinimo dalyvių apklausos duomenys. Tiriant įvairias gaisro kilimo versijas būtini dokumentai:
169.2. Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos kelto patikrinimo aktai, pastabos, papildomi reikalavimai;
170. Visada tiriami ir daiktiniai įrodymai – elektros laidai, apsauginiai aparatai, prietaisai, buitinių prietaisų įjungimo virvėlaidžių, kištukų liekanos ir kt., taip pat įvykį mačiusių asmenų parodymai, pateikti apklausos protokoluose, bei techninėje dokumentacijoje esantys duomenys.