LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOS MONITORINGO DUOMENŲ FONDO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

2002 m. kovo 12 d. Nr. 106

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824) 10 straipsnio 2 dalimi bei 16 straipsnio 4 ir 5 dalimis:

1. Tvirtinu Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatus (pridedama).

2. Regioninių parkų direkcijoms šias nuostatas taikyti nuo naujos Valstybinės aplinkos monitoringo programos patvirtinimo 2005 m.

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „monitoringas“, „valdymo sistema“.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 106

APLINKOS MONITORINGO DUOMENŲ FONDO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nuostatai reglamentuoja Aplinkos monitoringo duomenų fondo paskirtį, jo objektus, tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, duomenų fondo sudarymą, tvarkymą, duomenų naudojimą ir apsaugą, jo reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Aplinkos monitoringo duomenų fondo sudarymą (sukūrimą) organizuoja bei funkcionavimą užtikrina Aplinkos ministerija.

3. Aplinkos monitoringo duomenų fondo paskirtis – rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti ir teikti duomenų vartotojams Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo duomenis ir informaciją apie juos.

4. Aplinkos monitoringo duomenų fondo objektai yra duomenys apie Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnyje (Žin., 1997, Nr. 112-2824) nurodytus aplinkos monitoringo objektus.

5. Pagrindinės šiuose nuostatuose vartojamos sąvokos:

aplinkos monitoringas – sistemingas aplinkos bei jos komponentų būklės ir kitimo stebėjimas, antropogeninio poveikio vertinimas ir prognozė;

aplinkos monitoringo duomenų fondas (toliau – fondas) – duomenų bazių, skirtų aplinkos monitoringo duomenims saugoti, visuma;

aplinkos monitoringo duomenų fondo duomenys ir informacija (toliau – fondo duomenys) – tai duomenys (rezultatai, gauti matavimų, stebėjimų metu ar apskaičiuojant) bei informacija apie juos (metainformacija);

aplinkos monitoringo duomenų fondo duomenų vartotojai (toliau – duomenų vartotojai) – juridiniai ir fiziniai asmenys.

II. FONDĄ TVARKANČIOS ĮSTAIGOS

6. Fondą tvarkančios įstaigos (toliau – tvarkančios įstaigos) yra:

6.1. vadovaujančioji fondo tvarkymo įstaiga (toliau – vadovaujančioji tvarkymo įstaiga) – Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras (toliau AM JTC);

6.2. fondo tvarkymo įstaigos (toliau – tvarkymo įstaigos):

6.2.1. AM JTC, kuris tvarko oro, paviršinio vandens, dirvožemio, augmenijos, gyvūnijos, kraštovaizdžio, kompleksinio ekosistemų monitoringo, radiacinio pavojaus ir radiacinės situacijos, taip pat cheminių teršalų ir radionuklidų emisijų į atmosferą ir hidrosferą bei atliekų, patenkančių į sąvartynus, statistinės informacijos duomenų bazes;

6.2.2. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri tvarko požeminio vandens bei litosferos monitoringo duomenų bazes;

6.2.3. Lietuvos miškų institutas, kuris tvarko miškų monitoringo duomenų bazę;

6.2.4. Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras, kuris tvarko Jūros (Baltijos jūra ir Kuršių marios) aplinkos duomenų fondą;

6.2.5. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, kuri tvarko meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų duomenų bazes;

6.2.6. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurie tvarko savo regiono ūkio subjektų taršos bei jų aplinkos monitoringo duomenų bazes;

6.2.7. vietos savivaldos institucijos, kurios tvarko savo teritorijose vykdomo savivaldybių aplinkos monitoringo duomenų bazes;

6.2.8. nacionalinių ir regioninių parkų bei rezervatų direkcijos, kurios tvarko jų teritorijose vykdomo aplinkos monitoringo duomenų bazes.

7. Vadovaujančiosios tvarkymo įstaigos funkcija yra koordinuoti ir kontroliuoti fondo tvarkymo eigą.

8. Tvarkymo įstaigos funkcijos:

8.1. vykdyti vadovaujančiosios tvarkymo įstaigos nurodymus;

8.2. surinkti, kaupti ir atnaujinti duomenis duomenų bazėse, kurias jos tvarko;

8.3. užtikrinti fondo sudedamųjų duomenų bazių funkcionavimą;

8.4. atsakyti už tai, kad duomenų bazėse esantys duomenys atitiktų pateiktuosius;

8.5. užtikrinti jų tvarkomų duomenų apsaugą;

8.6. šių nuostatų V skyriuje nustatyta tvarka teikti duomenų vartotojams duomenų bazės, kurią jos tvarko, duomenis;

8.7. analizuoti fondo veiklą ir teikti vadovaujančiajai tvarkymo įstaigai pasiūlymus dėl fondo veiklos tobulinimo.

9. Tvarkymo įstaigos yra atleidžiamos nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) atvejui, pagal LR Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 68-1652).

III. FONDO DUOMENYS

10. Fondą sudaro stebėjimų duomenys ir informacija apie juos, kurie kaupiami pagal Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintas valstybinio, savivaldybių ar ūkio subjektų aplinkos monitoringo programas. Šios programos turi būti parengtos, vadovaujantis valstybinio, bendraisiais savivaldybių ar ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais.

11. Fondo objektai klasifikuojami tokia tvarka:

11.1. oro monitoringo duomenys:

11.1.1. foninio oro monitoringo duomenys;

11.1.2. miestų oro monitoringo duomenys;

11.1.3. kaimo teritorijų, pavienių taršos šaltinių ir kt. oro monitoringo duomenys;

11.2. vandens monitoringo duomenys:

11.2.1. upių monitoringo duomenys;

11.2.2. ežerų ir tvenkinių monitoringo duomenys;

11.2.3. Kuršių marių monitoringo duomenys;

11.2.4. Baltijos jūros monitoringo duomenys;

11.2.5. požeminio vandens monitoringo duomenys;

11.3. dirvožemio monitoringo duomenys:

11.3.1. miško dirvožemio monitoringo duomenys;

11.3.2. lauko dirvožemio monitoringo duomenys;

11.3.3. parkuose, soduose, urbanizuotose ir kt. teritorijose esančio dirvožemio monitoringo duomenys;

11.4. augmenijos monitoringo duomenys:

11.4.1. miškų augmenijos monitoringo duomenys;

11.4.2. pievų augmenijos monitoringo duomenys;

11.4.3. pelkių augmenijos monitoringo duomenys;

11.4.4. vandens augmenijos monitoringo duomenys;

11.4.5. smėlynų augmenijos monitoringo duomenys;

11.4.6. laukų (segetalinės) augmenijos monitoringo duomenys;

11.4.7. retųjų ir nykstančiųjų augalų rūšių bei bendrijų monitoringo duomenys;

11.5. gyvūnijos monitoringo duomenys:

11.5.1. žinduolių monitoringo duomenys;

11.5.2. paukščių monitoringo duomenys;

11.5.3. roplių monitoringo duomenys;

11.5.4. varliagyvių monitoringo duomenys;

11.5.5. žuvų monitoringo duomenys;

11.5.6. bestuburių monitoringo duomenys;

11.6. ekosistemų monitoringo duomenys:

11.6.1. sąlygiškai natūralių ekosistemų monitoringo duomenys;

11.6.2. antropogenizuotų ekosistemų monitoringo duomenys;

11.7. kraštovaizdžio monitoringo duomenys;

11.8. litosferos monitoringo duomenys;

11.9. antropogeninių taršos šaltinių monitoringo duomenys (ūkio subjektų taršos bei aplinkos monitoringo duomenys).

12. Tvarkymo įstaigos savo nuožiūra gali taikyti detalesnę klasifikacijos sistemą.

IV. FONDO DUOMENŲ SURINKIMAS

13. Fondo duomenų teikėjai yra įstaigos, kaupiančios ir teikiančios fondui duomenis.

14. Fondo duomenų teikėjams priskiriamos institucijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka privalo vykdyti aplinkos monitoringą (Jūrinių tyrimų centras, Jungtinis tyrimų centras, Geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, regionų aplinkos apsaugos departamentai, rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos, ūkio subjektai), bei institucijos, vykdančios aplinkos monitoringą sutarčių pagrindu.

15. Institucijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka privalo vykdyti aplinkos monitoringą, turi fondui teikti duomenis pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką (regionų aplinkos apsaugos departamentai – pagal 2000 m. birželio 12 d. aplinkos ministro įsakymą Nr. 239 „Dėl informacijos teikimo“, ūkio subjektai – pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus).

16. Institucijos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka privalo vykdyti aplinkos monitoringą, gavusios raštišką fondo tvarkymo įstaigos paklausimą, turi pateikti prašomus duomenis šiai įstaigai per 10 darbo dienų, jeigu tarpusavio raštišku susitarimu nenustatytas kitas terminas.

17. Institucijos, vykdančios aplinkos monitoringą sutarčių pagrindu, fondui duomenis teikia pagal šiose sutartyse numatytą tvarką. Sutartyse turi būti nurodoma duomenų pateikimo forma, terminai ir sąlygos.

18. Visi fondo duomenų teikėjai privalo:

18.1. užtikrinti teikiamų duomenų patikimumą bei jų pateikimą laiku;

18.2. pateikti patikslintus duomenis per 10 darbo dienų nuo jų patikslinimo;

18.3. tvarkymo įstaigai pareikalavus, duomenis patikrinti ir informuoti ją per 10 darbo dienų;

18.4. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą nepateikus arba atsisakius pateikti duomenis nustatytąja tvarka, pateikus klaidingus duomenis, pavėlavus juos pateikti, pažeidus šiuos nuostatus.

19. Pastebėjusi klaidingus fondo duomenis, tvarkymo įstaiga privalo:

19.1. informuoti apie tai atitinkamą duomenų teikėją ir pareikalauti pataisyti šiuos duomenis per 10 darbo dienų, jeigu klaidingi duomenys gauti iš duomenų teikėjo;

19.2. ištaisyti klaidą, jeigu klaidingi duomenys įtraukti į duomenų bazę dėl tvarkymo įstaigos operatoriaus (asmens, įtraukiančio duomenis į kompiuterio duomenų bazę) kaltės;

19.3. informuoti per 10 darbo dienų visus duomenų vartotojus, kuriems buvo perduoti klaidingi fondo duomenys.

20. Kiekvienas fondo duomenų teikėjas turi teisę, raštu pateikęs prašymą, susipažinti su fonde esančiais jo pateiktais duomenimis, pateikti tvarkymo įstaigai paklausimus ir, esant duomenų netikslumui, pateikus tai įrodančius dokumentus, reikalauti ištaisyti klaidingus arba papildyti neišsamius duomenis.

Gavusi šį reikalavimą, tvarkymo įstaiga per 10 darbo dienų jį išnagrinėja ir raštu informuoja pareiškėją.

21. Gauti dokumentai su fondo objektų duomenimis saugomi duomenų tvarkymo įstaigų archyvuose (kompiuterinėse laikmenose ir įforminti raštu) Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389) nustatyta tvarka.

22. Fondo duomenys yra tvarkymo įstaigų nuosavybė.

23. Fondo duomenys yra nuolatinio saugojimo.

V. FONDO DUOMENŲ NAUDOJIMAS

24. Fondo duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus.

25. Fondo duomenys Lietuvos Respublikos valstybės valdžios ir valdymo institucijoms teikiami Viešojo administravimo įstatyme (Žin., 1999, Nr. 60-1945) nustatyta tvarka. Kitiems duomenų vartotojams fondo duomenys teikiami, vadovaujantis LR teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldos įstaigų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 10-236) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 10 22 nutarimu Nr. 1175 patvirtinta Informacijos apie aplinką Lietuvos Respublikoje teikimo visuomenei tvarka (Žin., 1999, Nr. 90-2660).

26. Duomenų vartotojai, naudodami fondo duomenis, turi nurodyti tvarkymo įstaigą, iš kurios buvo gauti duomenys bei pateikti nuorodą, kad jie gauti iš aplinkos monitoringo duomenų fondo.

27. Tvarkymo įstaiga teisės aktu, suderintu su vadovaujančiąja įstaiga, nustato, kokie, kokiu būdu ir periodiškumu jų tvarkomų duomenų bazių duomenys bei informacija apie juos skelbiami ir platinami visuomenei.

28. Fondo duomenys gali būti perduodami užsienio valstybėms, teikiami tarptautiniams kompiuterių tinklams tik Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos sutarčių su užsienio valstybėmis numatytais atvejais.

29. Tvarkančios įstaigos, vadovaudamosi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, gali patvirtinti fondo duomenų teikimo duomenų vartotojams paslaugų kainas.

VI. SĄVEIKA SU KITOMIS DUOMENŲ BAZĖMIS BEI REGISTRAIS

30. Fondo duomenys identifikuojami, atsižvelgus į identifikavimo kodus bei naudojant šių valstybės registrų, kadastrų ir klasifikatorių duomenis:

30.1. Valstybinio miškų valstybės kadastro;

30.2. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės duomenų fondo;

30.3. Lietuvos Respublikos laukinės augalijos valstybės registro;

30.4. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro;

30.5. Lietuvos Respublikos valstybinio žemės kadastro;

30.6. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro;

30.7. Lietuvos Respublikos žemės gelmių registro;

30.8. kitų registrų, kadastrų bei klasifikatorių.

31. Fondo sąveika su kitomis duomenų bazėmis nustatoma atskira sutartimi ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

VII. FONDO DUOMENŲ APSAUGA

32. Už duomenų bazės apsaugą atsako ją tvarkanti įstaiga.

33. Tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Bendraisiais duomenų apsaugos reikalavimais (Žin., 1997, Nr. 83-2075), Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais nuostatais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais informacijos apsaugos priemones, nustato ir užtikrina administracines, technines, organizacines, programines bei kitas priemones, apsaugančias fondo duomenis nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ir naudojimo.

34. Apsaugant fondą nuo neteisėto fondo duomenų sunaikinimo, pakeitimo bei naudojimo, turi būti taikomos šios priemonės:

34.1. programinės (slaptažodžiai, antivirusinės, kietojo disko priežiūra, duomenų kopijos);

34.2. techninės (kompiuterių apsauga, saugus elektros tiekimas);

34.3. patalpų apsaugos (valdytuvo vieta saugomoje vietoje);

34.4. administracinės (kontrolės sistema, dokumentavimo sistema).

35. Fondo apsaugos priemones tvarkymo įstaiga pasirenka pagal fondo duomenų pobūdį.

______________