VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

NUTARIMAS

 

DĖL ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS

 

2008 m. kovo 15 d. Nr. O3-41

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2007, Nr. 130-5259) 2 straipsnio 2 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:

1. Patvirtinti Šilumos kainų nustatymo metodiką (toliau – Metodika, pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. bazinės šilumos kainos, nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos, galioja iki Komisijos nutarimuose nustatytų datų;

2.2. perskaičiuojant šilumos kainas įmonėms, kurių bazinės šilumos kainos nustatytos iki Metodikos įsigaliojimo dienos, netaikomas pelno koregavimas (87 punktas), nusidėvėjimo (amortizacijos) pokyčio koregavimo koeficientas Inusid (113, 114.6 punktai), o infliacijos koregavimo koeficientas Iinfl (114.5 punktas) skaičiuojamas taikant baziniam šilumos kainos galiojimo laikotarpiui Komisijos nutarimu nustatytą efektyvumo didinimo koeficientą;

2.3. Metodikos 47.1, 47.5, 48.1, 48.3 punktuose nurodyti reikalavimai šilumos kainų projektų pateikimo terminams netaikomi, kai laikotarpis tarp Metodikos įsigaliojimo dienos ir bazinių (ar perskaičiuotų) šilumos kainų galiojimo laikotarpio pabaigos yra trumpesnis už minėtuose punktuose nurodytus terminus;

2.4. kol nepatvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika, sąnaudos šiluminės energijos gamybai atskiriamos pagal Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodą;

2.5. kol nepatvirtintas Lyginamosios analizės aprašas, skaičiavimuose vadovaujamasi viešai Komisijos skelbiamais vidutiniais atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliais.

3. Pripažinti netekusiais galios 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-43 (Žin., 2003, Nr. 74-3471; 2006, Nr. 32-1171; 2007, Nr. 34-1272) patvirtintos Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos punktus, reglamentuojančius šilumos bazinių kainų skaičiavimo ir perskaičiavimo nuostatas.

 

 

KOMISIJOS PIRMININKAS                                                           VIRGILIJUS PODERYS

 


 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu
Nr. O3-41

 

ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4899) ir Šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2007, Nr. 130-5259), Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais. Ji nustato šilumos bazinių kainų skaičiavimo principus, kainodaros reikalavimus ir kainų nustatymo tvarką.

2. Metodika privaloma visiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminantiems daugiau kaip 50 procentų šilumos.

3. Šilumos kainos grindžiamos nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo, stabilumo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais ir sudaro prielaidas įgyvendinti šiuos tikslus:

3.1. ginti šilumos vartotojų teises bei teisėtus interesus;

3.2. mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti ilgalaikį, patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą vartotojams;

3.3. didinti šilumos gamybos ir tiekimo efektyvumą;

3.4. užtikrinti pagrįstą šilumos tiekėjų rentabilumą;

3.5. mažinti šilumos energetikos neigiamą poveikį aplinkai;

3.6. skatinti šilumos tiekėjus diegti pažangias technologijas, naudoti vietinio kuro išteklius;

3.7. įteisinti pagrįstą konkurenciją tarp šilumos gamintojų.

 

II. SĄVOKOS

 

4. Apyvartinis taršos leidimas (ATL) – tai leidimas per nustatytą laiką į aplinką išmesti vieną toną anglies dioksido ekvivalento.

5. Aprūpinimo šiluma sistema – organizacinis-techninis ūkio kompleksas, gaminantis ir tiekiantis šilumą vartotojams, valdomas šilumos tiekėjo ir susidedantis iš šilumos perdavimo tinklo bei vieno ar daugiau prie tinklo prijungtų šilumos gamintojų.

6. Atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai – vartotojams patiektos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.

7. Bendra šilumos ir elektros energijos gamyba (kogeneracija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle.

8. Buitinis vartotojas – fizinis asmuo, perkantis šilumą savo buities reikmėms.

9. Būtinosios sąnaudos -pagal šią Metodiką nustatytos bazinių kainų galiojimo laikotarpio sąnaudos, naudojamos bazinėms šilumos kainoms nustatyti bei perskaičiuoti.

10. Investicijų planas – ilgalaikis šilumos tiekėjo parengtas ir su savivaldybės taryba suderintas dokumentas, kuriame nurodytos planuojamos per bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpį įgyvendinti investicijos, jų įgyvendinimui reikalingos lėšos bei finansavimo šaltiniai. Į bazinių kainų skaičiavimą įtraukiamos tik tos investicijų plano investicijos, kurios suderintos su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija).

11. Kompensacija už rezervinę galią – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką apskaičiuota su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensacija, mokama vartotojo, naudojančio aprūpinimo šiluma sistemą kaip rezervinį šildymo būdą.

12. Konkurencinis šilumos vartotojas – šilumos vartotojas, esantis šilumos tiekimo konkurencinėje zonoje, nustatytoje savivaldybės tarybos patvirtintame specialiajame šilumos ūkio plane, arba kitas Komisijos nustatytas šilumos vartotojas, suvartojantis daugiau kaip 1 procentą šilumos tiekėjo per praėjusius kalendorinius metus realizuoto šilumos kiekio. Šiems vartotojams šilumos kaina nustatoma individualių sąnaudų principu.

13. Kryžminis subsidijavimas – tai vienų prekių ar paslaugų aukštų kainų ir pelno normos palaikymas, užtikrinant žemas kitų prekių ar paslaugų kainas.

14. Nepriklausomas šilumos gamintojas – juridinis asmuo, gaminantis ir parduodantis šilumą šilumos tiekėjui arba, turėdamas šilumos tiekimo licenciją, – vartotojui.

15. Nuosavas kapitalas – ūkio subjekto savininkų teisė į ūkio subjekto turto dalį, likusią iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.

16. Palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos – šilumos tiekėjo disponuojamais šilumos gamybos įrenginiais visam esamam aprūpinimo šiluma sistemos poreikiui, šilumos energijos vienetui pagaminti patirtos kuro, elektros energijos ir vandens technologijai sąnaudos.

17. Pastato šildymo sistema – pastate įrengtas techninių priemonių kompleksas, skirtas į pastatą perduotai arba pastate gaminamai šilumai į patalpas pristatyti. Nuo tiekėjų tinklų j i atribojama šilumos įvadu.

18. Ribinės šilumos tiekimo sąnaudos – papildomos šilumos tiekimo įmonės sąnaudos, reikalingos papildomam šilumos kiekio vienetui patiekti.

19. Sąnaudos – per ataskaitinį laikotarpį įmonės sunaudotas turtas ar ištekliai pajamoms gauti.

20. Skolintas kapitalas – ilgalaikiai ūkio subjekto įsipareigojimai, už kuriuos ūkio subjektas privalo atsiskaityti vėliau nei per ateinančius vienerius finansinius metus nuo balanso sudarymo dienos.

21. Susiję asmenys – fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, kurie atitinka bent vieną iš verslo apskaitos standarte „Susiję asmenys“ nustatytų kriterijų.

22. Šilumnešis – specialiai paruoštas vanduo, karštas vanduo, garas, kondensatas, kitas skystis ar dujos, naudojami šilumai pristatyti.

23. Šilumos bazinė kaina – tai ne trumpesnio kaip 3 metų ir ne ilgesnio kaip 5 metų laikotarpio būtinųjų šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo sąnaudų bei normatyvinio pelno ir per šį laikotarpį planuojamo realizuoti šilumos kiekio santykis, kuris antrais bei kitais šilumos bazinės kainos galiojimo metais perskaičiuojamas atsižvelgiant į Metodikoje numatytus koregavimo koeficientus.

24. Šilumos bazinės ar perskaičiuotos kainos projektas – tai šilumos bazinių ar perskaičiuotų kainų skaičiavimai ir skaičiavimui reikalingų dokumentų visuma.

25. Šilumos bazinės kainos ataskaitinis laikotarpis – praėję paskutiniai šilumos tiekėjo finansiniai metai iki šilumos bazinės kainos projekto rengimo proceso pradžios.

26. Šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpis – tai nustatytų šilumos kainų vartotojams galiojimo laikotarpių suma.

27. Šilumos dvinarė kaina – šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo bazinė arba perskaičiuota kaina, sudaryta iš pastoviosios ir kintamosios dalies.

28. Šilumos dvinarės kainos kintamoji dalis – kaina už suvartotą šilumos kiekį (vienos kilovatvalandės kaina).

29. Šilumos dvinarės kainos pastovioji dalis – kaina, mokama už vidutinę šilumos vartojimo galią (kilovato kaina).

30. Šilumos įvadas – šilumos perdavimo tinklo atšaka, įskaitant pastato pirmuosius uždaromuosius įtaisus ir apskaitos prietaisus, jungianti pastato šilumos įrenginius ir šilumos perdavimo tinklą.

31. Šilumos kaina – kaina, nustatyta savivaldybės tarybos ar Šilumos ūkio įstatymo nustatyta tvarka šilumos tiekėjo, vadovaujantis šia Metodika ir Komisijos nustatytomis bazinėmis kainomis.

32. Šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis – keturi paskutiniai metų ketvirčiai iki šilumos kainos perskaičiavimo projekto rengimo proceso pradžios.

33. Šilumos pardavimas – tai veikla, susijusi su sąskaitų, mokėjimo pranešimų apie suvartotą šilumą parengimu ir pateikimu vartotojams, šilumos suvartojimo bei mokėjimų apskaita, vartotojų informavimu bei kita, su pardavimu susijusi veikla.

34. Šilumos pardavimo kaina – tai kaina, mokama už šilumos pardavimo paslaugas centais už kilovatvalandę arba litais per mėnesį vartotojui, butui ar namui.

35. Šilumos perdavimas – šilumos pristatymas šilumnešiu šilumos perdavimo tinklo vamzdynais.

36. Šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai – šilumos tiekėjo patiekto į tinklą ir šilumos vartotojo sunaudoto pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis šilumos kiekio skirtumas. Skirtumas susidaro dėl per vamzdynų paviršius prarastos šilumos ir dėl nutekėjusio šilumnešio.

37. Šilumos pirkimo-pardavimo vieta – šilumnešio vamzdynų vieta, kurioje tiekėjas parduoda šilumą vartotojui.

38. Šilumos punktas – prie šilumos įvado prijungtas šilumos perdavimo tinklo įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus.

39. Šilumos tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis šilumą vartotoj ams pagal pirkimo-pardavimo sutartis.

40. Šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams.

41. Šilumos vartotojas – juridinis ar fizinis asmuo, kurio naudojami šildymo prietaisai nustatyta tvarka prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastatų šildymo sistemų.

42. Šilumos vienanarė kaina – šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo bazinė arba perskaičiuota kaina centais už šilumos kilovatvalandę.

43. Tiekimo-vartojimo riba – šilumnešio vamzdynų vieta, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui.

44. Veiklos sąnaudos – tai bendrosios ir administracinės sąnaudos. Bendrosioms ir administracinėms sąnaudoms priskiriami administracinių ir bendro naudojimo patalpų išlaikymas, nuoma ar nusidėvėjimas, įmonės ir jos padalinių valdymo ir aptarnavimo personalo darbo užmokestis ir socialinis draudimas, transporto priemonių išlaikymas, finansinio ir techninio audito paslaugos sąnaudos, įmonės ir jos veiklos draudimo, komunalinės paslaugos bendriems įmonės poreikiams tenkinti, profesinis draudimas, telekomunikacinės sąnaudos, personalo mokymo kaštai, bei kitos su įmonės valdymu susijusios sąnaudos.

 

III. ŽYMĖJIMAI

 

Simboliai:

A                    – šilumos vartotojų skaičius;

B                    – planuojamos investicijos;

C                    – rezervinis kuras;

D                    – skolintas kapitalas;

E                    – nuosavas kapitalas;

e                     – efektyvumo didinimo koeficientas;

F                    – nurašytas ar perleistas turtas;

I                     – koregavimo koeficientas;

K                   – reguliuojamo turto vertė;

L                    – sąnaudų dalis;

N                    – vidutinė vartojimo galia;

NP                 – normatyvinis pelnas;

P                    – pajamos;

R                    – pelno norma;

S                    – sąnaudos;

T                    – kaina;

Q                    – šilumos kiekis;

WACC          – vidutinė svertinė kapitalo kaina.

 

Indeksai:

b                    – šilumos bazinė kaina;

bs                   – būtinosios sąnaudos;

bv                  – balansinė vertė;

d                    – skolintas kapitalas;

dv                  – šilumos dvinarė kaina;

e                     – nuosavas kapitalas;

g                     – šilumos gamyba;

infl.                – infliacija;

k                    – kintamosios sąnaudos;

kiek               – kiekis;

kiti                 – kiti veiksniai;

kn                  – konkurenciniai vartotojai;

kuro              – kuro ir perkamos šilumos sąnaudos;

                   – nuosavi šilumos gamybos šaltiniai;

nusid.            – nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

p                    – pastoviosios sąnaudos;

persk.            – perskaičiuota šilumos kaina;

pr                   – šilumos perdavimas;

prd.               – šilumos pardavimas;

                   – pirkta šiluma;

pt                   – patiekta į tinklą šiluma;

sj                    – sąnaudų dalis be kuro ir pirktos šilumos sąnaudų;

šp                   – šilumos punktai;

t                     – laikotarpis;

tn                   – šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai;

v                     –vartotojų kainų indeksas;

vart.               – vartotojas;

veikl.              – veiklos sąnaudos;

q                    – realizuotos šilumos kiekis.

 

IV. NUORODOS

 

45. Teisės aktai, į kuriuos šioje Metodikoje pateikiamos nuorodos:

45.1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 73-3352; 2005, Nr. 142-5104; 2007, Nr. 55-2124);

45.2. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2007, Nr. 130-5259);

45.3. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymas Nr. 262 „Dėl šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 74-2613);

45.4. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. O3-5 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. O3-116 „Dėl atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin., 2007, Nr. 15-579);

45.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 (Žin., 2003, Nr. 75-3481) patvirtinta Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka;

45.6. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas Lyginamosios analizės aprašas;

45.7. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Investicijų projektų derinimo Komisijoje tvarka (Žin., 2003, Nr. 62-2852);

45.8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika;

45.9. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos kainų konkurenciniams vartotojams skaičiavimo metodika;

45.10. Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimas Nr. 1 „Dėl verslo apskaitos standartų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 20-616).

 

V. ŠILUMOS KAINŲ NUSTATYMO IR PERSKAIČIAVIMO TVARKA

 

46. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminantiems daugiau kaip 50 procentų šilumos bei per metus realizuojantiems ne mažiau kaip 10 GWh šilumos, bazines šilumos kainas nustato Komisija. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminantiems daugiau kaip 50 procentų šilumos bei per metus realizuojantiems mažiau kaip 10 GWh šilumos, bazines šilumos kainas ir perskaičiuojamas šilumos kainas nustato savivaldybių tarybos.

47. Šilumos kainų nustatymo ir perskaičiavimo tvarka, kai šilumos tiekėjui bazines šilumos kainas nustato Komisija:

47.1. Baigiantis baziniam šilumos kainų galiojimo laikotarpiui, šilumos tiekėjas, ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpio pabaigos, parengia ir teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, Komisijai bei savivaldybės institucijai teikiamas šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos projektas.

47.2. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai šilumos bazinės kainos suderinimo dokumentus ir (ar) pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato šilumos bazinę kainą.

47.3. Savivaldybės taryba, vadovaudamasi Komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir šia Metodika, ne vėliau kaip per 30 dienų nustato tiekiamos šilumos kainas. Savivaldybės tarybos nustatytos kainos galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos.

47.4. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, Komisija vienašališkai nustato šilumos kainas lygias šilumos bazinėms kainoms.

47.5. Perskaičiuojant šilumos kainas, šilumos tiekėjai, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šilumos kainų galiojimo pabaigos teikia Komisijai bei savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų projektus ir jų pagrindimą. Savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainas.

47.6. Visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo.

47.7. Jei savivaldybės taryba šilumos kainas nustatė su pažeidimais, Komisija šiuos pažeidimus nurodo ir savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų, Komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Komisijos nustatytos šilumos kainos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai.

48. Šilumos kainų nustatymo ir perskaičiavimo tvarka, kai šilumos tiekėjui bazines šilumos kainas nustato savivaldybių tarybos:

48.1. Baigiantis baziniam šilumos kainų galiojimo laikotarpiui, šilumos tiekėjas ne vėliau kaip prieš 5 mėnesius iki bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpio pabaigos parengia ir teikia savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos projektą. Kai šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas, savivaldybės institucijai teikiamas šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos projektas.

48.2. Savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos bazinę kainą. Pirmiesiems bazinių kainų galiojimo metams nustatoma šilumos kaina, lygi šilumos bazinei kainai.

48.3. Perskaičiuojant šilumos kainas, šilumos tiekėjai, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki šilumos kainų galiojimo pabaigos, teikia savivaldybės institucijai perskaičiuotų šilumos kainų projektus ir jų pagrindimą. Savivaldybės taryba per 30 dienų nustato šilumos kainas.

48.4. Visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo.

48.5. Savivaldybės tarybos nustatytos kainos galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. Skundus dėl savivaldybės tarybos nustatytų šilumos kainų ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija.

49. Jei šilumos tiekėjas, kurio daugiau kaip 1/2 akcijų nuosavybės teise priklauso vienai ar kelioms savivaldybėms ir kuris valdo skirtingose savivaldybėse esančias aprūpinimo šiluma sistemas, teikia vienodą šilumos kainą visoms savivaldybėms, šilumos kainą nustato šilumos tiekėjas įmonės įstatuose nustatyta tvarka, apskaičiavęs ją pagal šią Metodiką ir suderinęs su Komisija. Nustatant šilumos kainas tokiam tiekėjui, netaikomi Metodikos 47, 48 punktai.

50. Šilumos kainos skelbiamos viešai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jų įsigaliojimo, ir taikomos nuo mėnesio pirmosios dienos.

51. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias aprūpinimo šiluma sistemas, gali teikti Komisijai nustatyti skirtingas šilumos bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas projektą dėl skirtingų šilumos bazinių kainų aprūpinimo šiluma sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių aprūpinimo šiluma sistemų.

52. Nepriklausomas šilumos gamintojas, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminantis daugiau kaip 50 procentų šilumos, iki šilumos kainos galiojimo pabaigos parengia ir teikia priklausomai nuo per metus realizuojamo šilumos kiekio Komisijai ar savivaldybės institucijai šilumos bazinės kainos ar perskaičiuotos šilumos kainos projektą. Komisija ar savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos kainą. Nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos kaina nustatoma prieš šilumos tiekėjui, superkančiam šilumą iš šio nepriklausomo gamintojo, pradedant rengti šilumos bazinės ar perskaičiuotos kainos projektą. Nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos kaina įsigalioja, įsigaliojus šilumos tiekėjo, superkančio šilumą iš šio nepriklausomo gamintojo, šilumos kainai.

 

VI. ŠILUMOS KAINODARA

 

53. Šilumos bazinė kaina nustatoma ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir antrais bei kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant šilumos kainas, atsižvelgiant į šioje Metodikoje numatytus infliacijos, realizuotos šilumos kiekio, kuro ir perkamos šilumos kainų, nusidėvėjimo (amortizacijos) ir kitų, nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientus.

54. Šilumos kaina galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Jeigu šilumos tiekėjo kuro ir (ar) perkamos šilumos kainos, palyginti su galiojančiose šilumos tiekimo kainose įskaičiuoto kuro ir (ar) perkamos šilumos kaina, pasikeičia tiek, kad kuro ir perkamos šilumos sąnaudų suma padidėja arba sumažėja daugiau kaip 15 proc., šilumos kaina perskaičiuojama nelaukiant 12 mėnesių laikotarpio pabaigos, tačiau ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo paskutinio šilumos tiekimo kainos pasikeitimo dienos. Šiuo atveju šilumos kaina perskaičiuojama atsižvelgiant į visus Metodikoje numatytus koregavimo koeficientus.

55. Šilumos bazinės kainos nustatomos šioms šilumos tiekimo veikloms: šilumos gamybai (pirkimui), šilumos perdavimui ir šilumos pardavimui. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos bazinių kainų skaičiavimas pagal atskiras veiklas neprivalomas.

56. Šilumos kainos yra Vienanarės arba dvinarės. Už suvartotą šilumos energiją šilumos vartotojas moka vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai.

57. Šilumos tiekėjui pasirinkus ir savivaldybės institucijai pritarus, šilumos kainos gali būti diferencijuojamos pagal šilumos punktų nuosavybę, aprūpinimo šiluma sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo-pardavimo vietą, tiekimo- vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Šilumos kainos diferencijuojamos atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas.

58. Šilumos kainos grindžiamos tiekėjo būtinosiomis šilumos gamybos (pirkimo), perdavimo, pardavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis.

59. Šilumos tiekėjų veiklos efektyvumas bei sąnaudų pagrįstumas vertinamas atliekant lyginamąją analizę, t. y. lyginant tiekėjo veiklą su kitų atitinkamai šilumos tiekėjų grupei priklausančių tiekėjų veikla. Lyginamosios analizės rodiklius skaičiuoja Komisija, vadovaudamasi Lyginamosios analizės aprašu. Komisijos įvertinti atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliai skelbiami viešai. Šie rodikliai yra pagrindas šilumos tiekėjo veiklos užduotims ir sąnaudoms nustatyti.

60. Nustatydama šilumos bazines kainas, Komisija nustato efektyvumo didinimo koeficientą, taikomą perskaičiuojant šilumos kainas ir lygų pusei šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, tačiau ne didesnį kaip 3 proc. Infliacija skaičiuojama remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiamais vartotojų kainų indeksais, įvertinus jų pasikeitimą nuo bazinės kainos įsigaliojimo mėnesio iki atitinkamo šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos.

61. Nepriklausomų šilumos gamintojų, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminančių daugiau kaip 50 procentų šilumos, šilumos kainą priklausomai nuo per metus realizuoto šilumos kiekio nustato Komisija ar savivaldybės taryba, kitais atvejais šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiomis šilumos pirkimo-pardavimo sutartimis. Nepriklausomų šilumos gamintojų šilumos kaina turi būti ne didesnė už šilumos tiekėjų, superkančių šilumą, lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas ar kitų nepriklausomų gamintojų parduodamas šilumos kainas. Lyginamosios šilumos tiekėjo šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės patvirtinta Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka.

62. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie aprūpinimo šiluma sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti šilumos kainas, grindžiamas tiekėjo būtinomis ribinėmis šilumos tiekimo šiems vartotojams sąnaudomis. Ribinės šilumos tiekimo sąnaudos skaičiuojamos prie kintamų šilumos tiekimo sąnaudų, kurios būtų patirtos, padidinus šilumos tiekimo apimtį vienu kiekio vienetu, pridėjus su naujų šilumos vartotojų prijungimu padarytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir eksploatacines sąnaudas.

63. Šilumos kainos konkurenciniams vartotojams skaičiuojamos vadovaujantis Komisijos patvirtinta Šilumos kainų konkurenciniams vartotojams skaičiavimo metodika. Šilumos kainą konkurenciniams šilumos vartotojams nustato šilumos tiekėjas, suderinęs su Komisija. Jeigu nėra nustatyta kita šilumos kaina, konkurenciniai šilumos vartotojai už suvartotą šilumą atsiskaito šilumos kainomis, nustatytomis ir kitiems šilumos vartotojams.

64. Šilumos tiekėjai šilumos bazinei kainai nustatyti pateikia bazinių kainų galiojimo laikotarpio investicijų planą pagal Metodikos priede pateiktą lentelę bei turto priežiūros ir eksploatavimo planą. Visos investicijų plano investicijos turi būti suderintos su Komisija ir savivaldybės institucija (savivaldybės tarybos nustatyta tvarka) iki bazinių kainų projekto pateikimo Komisijai ir savivaldybės institucijai. Investicijos derinamos su Komisija, vadovaujantis Investicijų projektų derinimo Komisijoje tvarka. Investicijų plano bei turto priežiūros ir eksploatavimo plano vykdymo ataskaita pateikiama Komisijai kartu su šilumos kainų perskaičiavimo projektu.

65. Anglies dioksido išmetimo mažinimo ir apyvartinių taršos leidimų (ATL) vadybos planas yra šilumos tiekėjo investicijų plano dalis. Plane numatomos investicijos į anglies dioksido išmetimo mažinimą, pajamų, gautų už parduotus ATL panaudojimas, lėšų poreikis trūkstamų ATL įsigijimui. Jei šilumos tiekėjas neturi anglies dioksido išmetimo mažinimo ir ATL vadybos plano arba jo nevykdo, pajamos, gautos už ATL pardavimą, yra pripažįstamos šilumos tiekimo veiklos pajamomis, o sąnaudos papildomų ATL įsigijimui nepripažįstamos būtinosiomis šilumos tiekimo veiklos sąnaudomis.

66. Jeigu šilumos tiekėjas valdo daugiau negu vieną aprūpinimo šiluma sistemą, kuriose realizuojama ne mažiau kaip po 10 GWh šilumos per metus, kiekvienos sistemos sąnaudos į apskaitą įtraukiamos atskirai. Tvarkant buhalterinę apskaitą, pajamų ir sąnaudų ataskaitos parengiamos pagal atskiras savivaldybes.

67. Jeigu aprūpinimo šiluma sistemoje, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos tiekėjas dar ir gamina šilumą, jis privalo atskirai tvarkyti šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudų apskaitą.

68. Jeigu šilumos tiekėjas prižiūri šilumos vartotojų šildymo sistemas, šios veiklos sąnaudos įtraukiamos į apskaitą atskirai. Pastatų šildymo sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos kainas.

69. Šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo ir kitos, su minėtomis veiklomis nesusijusios, veiklos turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos atskiriamos atitinkamai veiklai tiesiogiai priskiriant šios veiklos turtą, įsipareigojimus ir sąnaudas. Turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos atitinkamai veiklai, paskirstomos tarp veiklų proporcingai tiesiogiai priskirtam turtui, įsipareigojimams ir sąnaudoms. Turtas, įsipareigojimai ir sąnaudos gali būti atskiriamos taikant ir kitus veiklų atskyrimo principus, tačiau tiekėjo veiklų atskyrimo taisyklės turi būti suderintos su Komisija.

70. Bendrame technologiniame šilumos ir elektros energijos gamybos cikle susidarančios šiluminės energijos gamybos sąnaudos atskiriamos vadovaujantis Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika. Kol ši metodika nepatvirtinta, sąnaudos šiluminės energijos gamybai atskiriamos pagal Alternatyvios šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodą. Pagal šį metodą bendrame technologiniame cikle susidarančios šiluminės energijos gamybos sąnaudos yra lygios sąnaudoms, kurios susidaro panašios galios tik šilumą generuojančiose katilinėse, naudojant tą pačią kuro rūšį. Likusios sąnaudos priskiriamos elektros energijos gamybos sąnaudoms. Šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudos gali būti atskiriamos vadovaujantis kitais sąnaudų atskyrimo metodais, tačiau tiekėjo sąnaudų atskyrimo taisyklės turi būti suderintos su Komisija, o 48 punkte nustatytais atvejais – su savivaldybės institucijomis.

71. Rezervinės galios įrengimo sąnaudos nenutrūkstamo aprūpinimo šilumos vartotojams nepripažįstamos būtinosiomis šilumos tiekimo veiklos sąnaudomis. Šias sąnaudas padengia vartotojai, naudojantys aprūpinimo šiluma sistemą kaip rezervinį šildymo būdą, mokėdami pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką, apskaičiuotą su rezervuota galia susijusių papildomų sąnaudų kompensaciją.

72. Šilumos tiekėjai, teikdami šilumos bazinės kainos ar perskaičiuotos šilumos kainos projektus, turi nurodyti ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekimo veiklos sandorius tarp susijusių asmenų.

 

VII. ŠILUMOS KIEKIŲ IR SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

 

73. Skaičiuojant šilumos bazines kainas, planuojamas realizuoti šilumos kiekis nustatomas įvertinus per paskutinius praėjusius trejus kalendorinius metus faktiškai realizuotos šilumos kiekį, priežastis, lėmusias realizuotos šilumos kiekio pasikeitimą, prognozuojamą šilumos suvartojimo pasikeitimą bei atsižvelgiant į norminius šilumos kiekius patalpų šildymui ir technologinėms reikmėms pagal šilumnešio rūšį ir vartotojų grupes.

74. Būtinas patiekti į šilumos perdavimo tinklą šilumos kiekis skaičiuojamas prie planuojamo realizuoti šilumos kiekio pridėjus norminius šilumos perdavimo technologinius nuostolius. Norminiai šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai skaičiuojami pagal ūkio ministro patvirtintą Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodiką. Komisija, vadovaudamasi atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodikliais, turi teisę šilumos tiekimo įmonėms nustatyti užduotis šilumos perdavimo technologiniams nuostoliams mažinti.

75. Bazinių šilumos kainų skaičiavimuose šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo būtinosios sąnaudos nustatomos visam šilumos bazinės kainos galiojimo laikotarpiui, įvertinus paskutinių praėjusių trejų kalendorinių metų faktines sąnaudas, priežastis, lėmusias šių sąnaudų pasikeitimą, sąnaudų pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo ir nustatytas užduotis pagal lyginamąją analizę.

76. Būtinosios šilumos tiekimo sąnaudos skirstomos į pastoviąsias, kintamąsias ir veiklos sąnaudas. Pastoviąsias šilumos tiekimo sąnaudas sudaro:

76.1. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos. Tai šilumai gaminti, perduoti ir parduoti sunaudotos žaliavos ir medžiagos, atsarginės dalys, mažaverčiai instrumentai, specialieji drabužiai ir kitas inventorius, sąnaudos atsiskaitomiesiems šilumos apskaitos prietaisams pastatų šilumos įvaduose (punktuose) tikrinti ir eksploatuoti, draudimo įmokų sąnaudos; sąnaudos už kitų įmonių suteiktas transporto, ryšių, remonto ir kitas paslaugas, nuomos, informacijos apdorojimo, piniginių operacijų atlikimo bei kitos sąnaudos, nurodytos norminiuose teisės aktuose.

76.2. Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos. Turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos nuo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio reguliuojamo turto vertės pagal Metodikos priede nurodytus ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą.

76.2.1. Šilumos tiekėjo bazinių šilumos kainų galiojimo laikotarpio reguliuojamo turto vertė skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

K = Kt + B – F; (tūkst. Lt)                                                                                (1)

 

čia

Ktataskaitinio laikotarpio šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo veiklos reguliuojamo turto (nuosavo ir išsinuomoto) vertė, tūkst. Lt;

Bpirmųjų bazinės šilumos kainos galiojimo metų planuojama investicijų suma, tūkst. Lt;

Fper pirmuosius bazinės šilumos kainos galiojimo metus numatomo perleisti ir nurašyti ilgalaikio turto vertė, tūkst. Lt.

76.2.2. Reguliuojamo turto vertė (Kt) ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo tikslais nustatoma pagal ataskaitinio laikotarpio duomenis, įvertinant ilgalaikio turto būklės pasikeitimus, įvykusius iki šilumos bazinių kainų projekto rengimo. Reguliuojamo turto verte nepripažįstamas su šilumos gamybos, perdavimo ir pardavimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas turtas, taip pat vartotojų sumokėtos lėšos už prijungimą prie tinklų.

76.3. Darbo užmokesčio sąnaudos:

76.3.1. darbo užmokesčio sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio atitinkamai veiklai priskirtą darbuotojų skaičių ir darbuotojų skaičiaus pasikeitimą dėl investicijų plane numatytų priemonių įgyvendinimo. Darbuotojai, kurie tiesiogiai negali būti priskirti vienai veiklai, tarp veiklų paskirstomi proporcingai tiesiogiai priskirtiems darbuotojams arba proporcingai pagal atitinkamoje veikloje dirbtą darbo laiką.

76.3.2. Metinis darbo užmokesčio fondas skaičiuojamas atitinkamos veiklos darbuotojų skaičių padauginus iš darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio. Vidutinis šilumos tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio dydis ribojamas atitinkamos šilumos tiekėjų grupės vidutiniu darbo užmokesčio dydžiu, kuris skaičiuojamas vadovaujantis Lyginamosios analizės aprašu. Kai šilumos tiekėjo darbuotojų skaičius yra mažesnis už atitinkamos šilumos tiekėjų grupės siektinus lyginamosios analizės rodiklius, tiekėjo darbuotojų vidutinis darbo užmokestis gali būti didesnis už šilumos tiekėjų grupės vidutinį darbo užmokestį, tačiau darbo užmokesčio fondas neturi viršyti sumos, suskaičiuotos siektiną darbuotojų skaičių padauginus iš atitinkamos tiekėjų grupės vidutinio darbo užmokesčio.

76.4. Įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka.

76.5. Palūkanų sąnaudos už paskolas investicijoms skaičiuojamos pagal atskiras veiklos rūšis, atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sąlygas, įvertinus paskolas, skirtas investicijų plano finansavimui. Palūkanų sąnaudos už paskolas apyvartinio kapitalo papildymui (kai pagrindinio ir rezervinio kuro kainos viršija šilumos kainose įskaičiuotas kainas) skaičiuojamos įvertinus per paskutinius trejus kalendorinius metus apyvartinio kapitalo papildymui paimtų paskolų apimtis. Būtinosiomis palūkanų sąnaudomis pripažįstamos palūkanų sąnaudos, mokamos už įsipareigojimus, kurių suma neviršija 50 proc. šilumos tiekėjo ataskaitinio laikotarpio balanse rodomos turto vertės. Palūkanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palūkanų normos dydžiu.

76.6. Šilumos ūkio turto nuomos ar koncesijos mokesčio sąnaudos. Jos skaičiuojamos pagal turto nuomos ar koncesijos sutartyse nustatytas sąlygas, pripažįstant tik su šilumos tiekimo veikla susijusias sąnaudas ir nepripažįstant sąnaudų, kurios pripažintos pagal kitus Metodikos punktus.

76.7. Sąnaudos mokesčiams už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, žemę bei turto mokesčiui skaičiuojamos vadovaujantis teisės aktais.

77. Kintamąsias sąnaudas sudaro:

77.1. Kuro sąnaudos šilumai gaminti. Kuro sąnaudos šilumai gaminti skaičiuojamos atsižvelgus į šilumos tiekėjo kuro struktūrą (t. y. naudojamas kuro rūšis, jų kiekį ir dalį bendrame kuro balanse):

77.1.1. šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpiui šilumos tiekėjo kuro struktūra sudaroma pagal optimalią ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekėjo kuro struktūrą, atsižvelgiant į sudarytą planuojamą elektrinių ir katilinių darbo režimą, išteklių įsigijimo galimybes, teikiant prioritetą atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui. Siekiant paskatinti investicijas į šilumos gamybos efektyvumo didinimą kuro struktūra nekeičiama visą bazinių kainų galiojimo laikotarpį, išskyrus atvejus, kai kuro struktūra keičiasi dėl nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių priežasčių;

77.1.2. skaičiuojant kuro sąnaudas šilumos gamybai, pateikiamos kuro sąnaudos 1 kWh šilumos pagaminti, įskaitant kuro transportavimo ir sandėliavimo sąnaudas;

77.1.3. numatomo sunaudoti natūralaus kuro kiekis perskaičiuojamas į sąlyginio kuro kiekį (tne), atsižvelgiant į atskirų kuro rūšių šiluminę vertę;

77.1.4. kuro kainos skaičiuojamos pagal atskiras kuro rūšis. Šilumos gamybos kainos skaičiavimuose gamtinių dujų kaina nustatoma pagal paskutinio mėnesio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą faktines gamtinių dujų pirkimo kainas. Kitų kuro rūšių kainos nustatomos pagal paskutinio ketvirčio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto ar perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą faktines kuro pirkimo kainas;

77.1.5. kai kuro kainų nustatymo laikotarpiu atitinkamos rūšies kuro šilumos tiekėjas nepirko, kuro kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiomis kuro pirkimo sutartimis, o jų nesant – kuro rinkos kaina;

77.1.6. kai šilumos tiekėjo pateikta faktinė kuro kaina viršija to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainą, Komisija, įvertinusi objektyvias kainų skirtumo priežastis, turi teisę koreguoti kuro kainą, kad ji neviršytų atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos. Ketvirtinės kuro rinkos kainos skelbiamos Komisijos interneto tinklalapyje.

77.2. Sąnaudos šilumai pirkti.

77.3. Elektros energijos ir vandens sąnaudos technologinėms reikmėms. Šios sąnaudos skaičiuojamos pagal galiojančius normatyvus ir siektinus lyginamosios analizės rodiklius.

78. Veiklos sąnaudos paskirstomos šilumos gamybai, perdavimui ir pardavimui proporcingai atitinkamos veiklos ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos), darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudų sumai. Ataskaitinio laikotarpio veiklos sąnaudų paskirstymas pateikiamas atskiroje Metodikos priedo lentelėje. Veiklos sąnaudos skaičiuojamos atsižvelgus į atitinkamos šilumos tiekėjų grupės lyginamosios analizės rodiklius.

79. Kitos, šiame skyriuje nepaminėtos, sąnaudos būtinosiomis sąnaudomis pripažįstamos vadovaujantis Verslo apskaitos standartais ir kitais teisės aktais.

80. Šilumos bazinių būtinųjų sąnaudų skaičiavimai pateikiami pagal Metodikos priede pateiktą dokumentų sąrašą. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Šilumos tiekimo įmonės pateikia ataskaitinio laikotarpio auditoriaus patvirtintos finansinės atskaitomybės dokumentus. Faktiniai kainų skaičiavimo duomenys turi atitikti finansinėje atskaitomybėje pateiktus duomenis.

 

VIII. NORMATYVINIO PELNO SKAIČIAVIMAS

 

81. Normatyvinis pelnas skaičiuojamas atskirai šilumos gamybai, perdavimui ir pardavimui.

82. Šilumos gamybos bei perdavimo veiklos normatyvinis pelnas skaičiuojamas pagal priklausomybę:

 

 (tūkst. Lt)                                                                     (2)

 

čia:

Kbvšilumos gamybos ar perdavimo veiklos reguliuojamo turto (nuosavo ir išsinuomoto) vertė, tūkst. Lt;

Cteisės aktų nustatyto privalomo rezervinio kuro atsargų kiekio vidutinė metinė ataskaitinio laikotarpio vertė, tūkst. Lt;

WACC – vidutinė svertinė kapitalo kaina, %.

 

83. Reguliuojamo turto vertė (Kbv) normatyvinio pelno skaičiavimo tikslais nustatoma pagal ataskaitinio laikotarpio balanso duomenis (ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto balansine verte), įvertinus iki šilumos bazinės kainos projekto rengimo įvykusius ilgalaikio turto būklės pasikeitimus. Reguliuojamo turto verte nepripažįstamas su šilumos gamybos ar perdavimo veikla nesusijęs, nenaudojamas, esantis atsargose, užkonservuotas turtas, ilgalaikio turto perkainojimo rezultatai, taip pat vartotojų sumokėtos lėšos už prijungimą prie tinklų, turtui įsigyti skirtos subsidijos, dotacijos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.

84. Vidutinė svertinė kapitalo kaina skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (%)                                                             (3)

 

čia:

Rešilumos tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma, %;

Rdšilumos tiekėjo skolinto kapitalo pelno norma. Skolinto kapitalo pelno norma nustatoma kaip vidutinė metinė atitinkamos veiklos ilgalaikių paskolų palūkanų norma, tačiau ne didesnė už rinkos palūkanų normą, apskaičiuotą pagal 76.5 punktą, %;

Ešilumos tiekėjo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio nuosavas kapitalas, tūkst. Lt;

Dšilumos tiekėjo atitinkamos veiklos ataskaitinio laikotarpio skolintas kapitalas, tūkst. Lt.

85. Šilumos tiekėjo nuosavo kapitalo pelno norma skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

Re = Rf + Rlibor + Rm ; (%)                                                                                 (4)

 

čia:

Rfmetinė Europos Sąjungos šalių narių išleistų euroobligacijų palūkanų norma, kuri yra lygi penkerių metų trukmės euroobligacijų aukcionų, įvykusių per praėjusius kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatoma šilumos bazinė kaina, metinės palūkanų normos aritmetinis vidurkis, %. Obligacijų palūkanų norma skaičiuojama vadovaujantis Europos centrinio banko skelbiama informacija;

Rliborvidutinių tarpbankinio skolinimosi palūkanų normų per praėjusius kalendorinius metus, einančius prieš tuos metus, kuriais yra nustatoma šilumos bazinė kaina, Vilibor ir Euribor skirtumas, %. Tarpbankinio skolinimosi palūkanų normos skaičiuojamos vadovaujantis Europos centrinio banko ir Lietuvos banko skelbiama informacija;

Rmnuosavo kapitalo rizikos norma, %. Ji nustatoma pagal tarptautinių vertinimo agentūrų skelbiamus šalies rizikos reitingus (Moody’s Investor Service ir pan.). Komisija kasmet skelbia nuosavo kapitalo rizikos normą.

 

86. Šilumos pardavimo veiklos normatyvinis pelnas skaičiuojamas pagal formulę:

 

 (tūkst. Lt)                                                                             (5)

 

čia:

Sbsnustatytos būtinosios šilumos pardavimo sąnaudos, tūkst. Lt per metus.

 

87. Jeigu šilumos tiekėjo vidutinė faktinė dvejų paskutinių metų pelno norma (normatyvinio pelno santykis atitinkamai su reguliuojamo turto verte šilumos gamybos ir perdavimo veikloje ir normatyvinio pelno santykis su metinėmis sąnaudomis šilumos pardavimo veikloje) viršija atitinkamai veiklai Komisijos nustatytą tiekėjo vidutinę svertinę kapitalo kainą daugiau kaip 2 procentiniais punktais (pirmoji riba), kitais metais šios veiklos kaina mažinama 50 proc. pelno viršijimo sumos. Jei šilumos tiekėjas viršija nustatytą vidutinę svertinę kapitalo kainą daugiau kaip 6 procentiniais punktais (antroji riba) – mažinama visa pelno viršijimo suma virš antrosios ribos ir 50 proc. normatyvinio pelno viršijimo sumos virš pirmosios ribos. Paskutinių bazinės kainos galiojimo laikotarpio metų pelno viršijimo suma įvertinama koreguojant naujo bazinių kainų laikotarpio pelną.

88. Jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminančio daugiau kaip 50 procentų šilumos, vidutinė faktinė dvejų paskutinių metų pelno norma (normatyvinio pelno santykis atitinkamai su reguliuojamo turto verte) viršija Komisijos nustatytą vidutinę svertinę kapitalo kainą daugiau kaip 9 procentiniais punktais, kitais metais šios veiklos kaina mažinama visa pelno viršijimo suma virš 9 procentinių punktų.

89. Atsižvelgus į šilumos tiekėjo tiekimo veiklos patikimumo ir paslaugų kokybės pasikeitimą, suskaičiuotą remiantis tiekėjo veiklos monitoringo duomenimis, pirmoji ir antroji pelno riba gali būti padidinta arba sumažinta 1 procentiniu punktu.

90. Skaičiuojant vidutinę faktinę šilumos tiekėjo pelno normą, ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudomis pripažįstamos sąnaudos, suskaičiuotos nuo reguliuojamos turto vertės pagal Metodikos priede nurodytus ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus, taikant tiesiogiai proporcingą nusidėvėjimo metodą.

 

IX. ŠILUMOS BAZINIŲ KAINŲ SKAIČIAVIMAS

 

91. Šilumos bazinės kainos nustatomos šioms šilumos tiekimo veikloms: šilumos gamybai (pirkimui), šilumos perdavimui ir šilumos pardavimui. Šilumos tiekėjams, kurie realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos bazinių kainų skaičiavimas pagal atskiras veiklas neprivalomas.

92. Pajamos už parduotą šilumą turi padengti šilumos gamybos, pirkimo, perdavimo ir pardavimo pastoviąsias, veiklos ir kintamąsias sąnaudas bei užtikrinti normatyvinį pelną. Šios pajamos surenkamos iš visų šilumos vartotojų.

93. Būtinosios pajamos nustatomos pagal priklausomybę:

 

P = Sp+ Sk + Sveikl. + NP ; (tūkst. Lt)                                                                (6)

 

čia:

Sppastoviosios sąnaudos, tūkst. Lt;

Skkintamosios sąnaudos, tūkst. Lt;

Sveikl.veiklos sąnaudos, tūkst. Lt;

NPnormatyvinis pelno dydis, tūkst. Lt.

 

94. Planuojamos pajamos už konkurenciniams vartotojams parduodamą šilumos energiją nustatomo s pagal priklausomybę:

 

Pkn = Qkn * Tkn; (tūkst. Lt)                                                                                  (7)

 

čia:

Qknplanuojamas parduoti konkurenciniams vartotojams šilumos kiekis, tūkst. MWh;

Tknkainos konkurenciniams vartotojams, ct/kWh.

 

95. Planuojamos pajamos už vartotojams parduodamą šilumos energiją:

 

Pvart = P – Pkn; (tūkst. Lt)                                                                                  (8)

 

96. Vidutinė šilumos kaina vartotojams skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (ct/kWh)                                                                                            (9)

 

čia:

Qšilumos kiekis ties gyvenamųjų namų ir kitų pastatų tiekimo-vartojimo riba, tūkst. MWh.

 

97. Šilumos kiekis, patiekiamas į šilumos perdavimo tinklą, skaičiuojamas pagal priklausomybę:

 

Qpt = Q + Qtn; (tūkst. MWh)                                                                            (10)

 

čia:

Qtnšilumos perdavimo technologiniai nuostoliai, suskaičiuoti pagal ūkio ministro patvirtintą šilumos tiekimo nuostolių nustatymo metodiką, tūkst. MWh.

 

98. Šilumos tiekėjas sprendžia, kiek patiekiamo į šilumos perdavimo tinklą šilumos kiekio gamins nuosavuose šilumos šaltiniuose ir kiek pirks iš nepriklausomų šilumos gamintojų, įvertinus, kad vartotojams būtų užtikrintas ilgalaikis ir patikimas šilumos tiekimas mažiausiomis sąnaudomis:

 

Qpt = Q + Q; (tūkst. MWh)                                                                          (11)

 

čia:

Qsavo šilumos šaltiniuose gaminamos ir tiekiamos į tinklą šilumos kiekis, tūkst. MWh;

Qperkamos ir tiekiamos į tinklą šilumos kiekis, tūkst. MWh.

 

X. ŠILUMOS BAZINIŲ GAMYBOS KAINŲ SKAIČIAVIMAS

 

99. Skaičiuojant šilumos gamybos kainą, įvertinamos kuro, elektros energijos, vandens, skirto technologijai, darbo užmokesčio, socialinio draudimo, šilumos gamybos turto nusidėvėjimo (amortizacijos), katilinių eksploatacijos, savo reikmėms naudojamos šilumos energijos, rezervinio kuro saugojimo, draudimo įmokų, mokesčių ir kitos sąnaudos bei veiklos sąnaudų ir normatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos gamybai.

100. Šilumos gamybos savo šaltinyje vienanarė kaina, skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (ct/kWh)                                               (12)

 

čia:

Sg ppastoviųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;

Sg k – kintamųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;

Sg veikl.veiklos sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt;

Sp šperkamos šilumos sąnaudos, tūkst. Lt;

NPgnormatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos gamybai, tūkst. Lt.

 

101. Patiektos į tinklą šilumos gamybos vienanarė kaina skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (ct/kWh)                                                        (13)

 

102. Dvinarės šilumos gamybos kainos pastovioji dalis skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

; (Lt už kW per mėnesį)                                      (14)

 

čia:

NPg ppastoviajai kainos daliai priskirtas šilumos gamybos normatyvinis pelnas, tūkst. Lt. Jis paskirstomas proporcingai pastoviosios ir kintamosios kainos dalies būtinosioms sąnaudoms;

Ngpatiektos į tinklą šilumos srauto vidutinė galia, MW.

 

103. Patiektos į tinklą šilumos srauto vidutinė galia skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (MW)                                                                                                                (15)

 

čia:

8760kalendorinių metų (12 mėnesių) trukmė valandomis.

 

104. Dvinarės šilumos gamybos kainos kintamoji dalis skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (ct/kWh)                                                                          (16)

 

čia:

NPg kkintamajai kainos daliai priskirtas šilumos gamybos normatyvinis pelnas, tūkst. Lt. Jis paskirstomas proporcingai pastoviosios ir kintamosios kainos dalies būtinosioms sąnaudoms.

 

XI. ŠILUMOS BAZINIŲ PERDAVIMO KAINŲ SKAIČIAVIMAS

 

105. Skaičiuojant šilumos perdavimo kainą, įvertinamos šilumnešio cirkuliacijos, elektros energijos, termofikacinio vandens papildymo, šilumos perdavimo tinklų ir įvadinių šilumos apskaitos prietaisų eksploatacijos, darbo užmokesčio, socialinio draudimo, šilumos perdavimo technologinių nuostolių, šilumos perdavimo turto nusidėvėjimo (amortizacijos), draudimo įmokų, mokesčių ir kitos sąnaudos bei šilumos perdavimui priskirta veiklos sąnaudų ir normatyvinio pelno dalis.

106. Vienanarė šilumos perdavimo kaina (iki pastato šilumos įvado), kai šilumos punkto įrenginius valdo, naudoja ir jais disponuoja bendrosios nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai, skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (ct/kWh)           (l7)

 

čia:

Spr ppastoviųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos perdavimo veiklai, tūkst. Lt;

Sp špindividualių ir grupinių šilumos punktų pastoviosios sąnaudos;

Spr kkintamųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos perdavimo veiklai, tūkst. Lt;

Sk šp -individualių ir grupinių šilumos punktų kintamosios sąnaudos;

Spr veikl.veiklos sąnaudų dalis, priskirta šilumos perdavimui, tūkst. Lt;

Tptpatiektos į tinklą šilumos gamybos vidutinė vienanarė kaina, Lt/MWh;

Qtnšilumos perdavimo technologiniai nuostoliai, tūkst. MWh;

NPpr – šilumos perdavimo normatyvinis pelnas, tūkst. Lt.

 

106.1. Dvinarės šilumos perdavimo kainos pastovioji dalis skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (Lt už kW per mėnesį)                     (18)

 

čia:

Nprsuvartotos šilumos srauto vidutinė galia, KW;

NPpr ppastoviajai kainos daliai priskirtas šilumos perdavimo normatyvinis pelnas, tūkst. Lt. Jis paskirstomas proporcingai pastoviosios ir kintamosios kainos dalies būtinosioms sąnaudoms.

 

106.2. Suvartotos šilumos srauto vidutinė galia skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (KW)                                                                                               (19)

 

106.3 Dvinarės šilumos perdavimo kainos kintamoji dalis skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

; (ct/kWh)                                         (20)

 

čia:

NPpr kkintamajai kainos daliai priskirtas šilumos perdavimo normatyvinis pelnas, tūkst. Lt. Jis paskirstomas proporcingai pastoviosios ir kintamosios kainos dalies būtinosioms sąnaudoms.

 

107. Kai šilumos vartotojams šiluma tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, šilumos perdavimo vienanarė kaina nustatoma pagal priklausomybę:

 

 (ct/kWh)                                                                   (21)

 

čia:

Tprvienanarė šilumos perdavimo kaina, ct/kWh;

Qšpšilumos kiekis vartotojams, kuriems šiluma tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių punktų, tūkst. MWh.

 

107.1. Dvinarės šilumos perdavimo kainos pastovioji dalis, kai šiluma vartotojams tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (Lt už kW per mėnesį)                                        (22)

 

Nšpšilumos, suvartotos per grupinius ir individualius šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus, srauto vidutinė galia, KW.

 

107.2. Šilumos, suvartotos per grupinius ir individualius šilumos tiekėjui priklausančius šilumos punktus, srauto vidutinė galia skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (KW)                                                                                               (23)

 

107.3. Dvinarės šilumos perdavimo kainos kintamoji dalis, kai šiluma vartotojams tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų, skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (ct/kWh)                                                                    (24)

 

108. Jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, tiekėjai įrengia šilumos apskaitos prietaisus kitoje vietoje negu šilumos pirkimo-pardavimo vieta. Tokiu atveju vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais šilumos pristatymo iki tiekimo-vartojimo ribos papildomas sąnaudas apmoka šie vartotojai šalių susitarimu.

 

XII. ŠILUMOS BAZINIŲ PARDAVIMO KAINŲ SKAIČIAVIMAS

 

109. Skaičiuojant šilumos pardavimo kainą, įvertinamos tarnybų, tiesiogiai susijusių su šilumos pardavimu (abonentų ir kt.), darbo užmokesčio, socialinio draudimo, turto nusidėvėjimo (amortizacijos), gyventojų įmokų surinkimo ir kitos sąnaudos bei veiklos sąnaudų ir normatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos pardavimui.

110. Šilumos pardavimo kaina skaičiuojama pagal priklausomybę:

 

 (Lt per mėnesį vartotojui)                                   (25)

 

čia:

Sprd. ppastoviųjų sąnaudų dalis, priskirta šilumos pardavimui, tūkst. Lt;

Sprd. veikl.veiklos sąnaudų dalis, priskirta šilumos pardavimui, tūkst. Lt;

NPprd.normatyvinio pelno dalis, priskirta šilumos pardavimui, tūkst. Lt;

A šilumos vartotojų (abonentų) skaičius šilumos bazinių kainų ataskaitinio laikotarpio pabaigoje.

 

111. Vartotojams pasirinkus, šilumos pardavimo kaina gali būti skaičiuojama suvartotam šilumos kiekiui pagal priklausomybę:

 

 (ct/kWh)                                                         (26)

 

112. Šilumos pardavimo kainos gali būti diferencijuojamos pagal atsiskaitymo būdus. Savivaldybei nustačius, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų būtų išduodami mokesčio už šilumą pranešimai, į šilumos pardavimo kainą neįtraukiamos sąskaitų už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos.

 

XIII. ŠILUMOS KAINŲ PERSKAIČIAVIMAS

 

113. Šilumos bazinė kaina antraisiais bei kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant šilumos kainas, atsižvelgus į Komisijos nustatytus koregavimo koeficientus.

Šilumos kainos perskaičiuojamos pagal priklausomybę:

 

Tpersk. = Tb * [1 + (Iq + Ikuro + Iinfl. + Inusid. + Ikiti )]; (ct/kWh)                             (27)

 

čia:

Tpersk.perskaičiuota šilumos kaina, ct/kWh;

Tbšilumos bazinė kaina, ct/kWh;

Iq – realizuotos šilumos kiekio pokyčio koeficientas;

Ikurokuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas;

Iinfl.infliacijos koregavimo koeficientas;

Inusid.nusidėvėjimo (amortizacijos) pokyčio koregavimo koeficientas;

Ikitikitų nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas.

 

113.1 Perskaičiuojant šilumos kainas, kuro kainos, realizuotos šilumos kiekis, nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos lyginamos su bazinės šilumos kainos skaičiavimuose nustatytomis reikšmėmis.

Lp veikl., Lkuro, Lsj, Lnusid, Lkiti reikšmės per šilumos bazinių kainų galiojimo laikotarpį nekeičiamos.

Jeigu perskaičiuota šilumos kaina nesiskiria nuo galiojančios šilumos kainos daugiau kaip 1 proc., tuomet galiojančios šilumos kainos galima nekeisti.

 

114. Šilumos kainų koregavimo koeficientų skaičiavimas:

114.1. realizuotos šilumos kiekio pokyčio koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:

 

                                                                                         (28)

 

čia:

Lp veikl.bazinės šilumos kainos skaičiavimuose pastovių sąnaudų (įskaitant veiklos sąnaudas) dalis visose sąnaudose;

Qtrealizuotos šilumos kiekis šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu, tūkst. MWh;

Qbrealizuotos šilumos kiekis, nustatytas bazinės šilumos kainos skaičiavimuose, tūkst. MWh.

 

114.2. Kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas taikomas atsižvelgus į atitinkamų kuro rūšių kainos ir perkamos šilumos sąnaudų, numatytų šilumos bazinės kainos skaičiavimuose, pasikeitimą ir skaičiuojamas pagal priklausomybę:

 

                                                                                    (29)

 

čia:

Lkurobazinės šilumos kainos skaičiavimuose kuro ir perkamos šilumos sąnaudų dalis visose gamybos sąnaudose;

Tkuro bkuro ir perkamos šilumos sąnaudos nustatytos šilumos gamybos bazinės kainos skaičiavimuose, tūkst. Lt;

Tkuro tperkamos šilumos sąnaudos ir kuro sąnaudos, suskaičiuotos pagal 77.1.4 punkto reikalavimus, nekeičiant šilumos bazinės kainos skaičiavimuose nustatytos kuro struktūros, tūkst. Lt.

 

114.3. Jeigu šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio faktinės kuro ir (ar) pirktos šilumos kainos skiriasi nuo paskutiniame šilumos kainų perskaičiavime naudotų kuro ir (ar) perkamos šilumos kainų, tai dėl kuro ir (ar) pirktos šilumos kainų skirtumo susidariusios sąnaudos pridedamos, o gautos pajamos išskaičiuojamos, perskaičiuojant šilumos gamybos kainas ateinantiems metams. Paskutinių bazinės šilumos kainos galiojimo laikotarpio metų dėl kuro kainų skirtumo susidariusios sąnaudos ar gautos pajamos įvertinamos nustatant naujo bazinių kainų laikotarpio bazinę šilumos gamybos kainą.

114.4. Jeigu nepriklausomo šilumos gamintojo, vienoje aprūpinimo šiluma sistemoje gaminančio daugiau kaip 50 procentų šilumos, planuojama atitinkamos kuro rūšies kaina, suskaičiuota vadovaujantis Metodikos 77.1.4 punkto nuostatomis, daugiau kaip 10 proc. mažesnė už to paties laikotarpio atitinkamos kuro rūšies rinkos kainą, nustatant bazinę šilumos gamybos kainą ar perskaičiuojant šilumos gamybos kainą ateinantiems metams, gali būti taikomos atitinkamos kuro rūšies rinkos kainos. Tačiau nepriklausomo šilumos gamintojo šilumos gamybos kainos turi būti ne didesnės už lyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas. Šiuo atveju netaikomos 114.3 punkto nuostatos.

 

114.5 Infliacijos koregavimo koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:

 

                                                                                         (30)

 

čia:

Lsjbazinės šilumos kainos skaičiavimuose numatyta sąnaudų dalis be kuro, pirktos šilumos sąnaudų, numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) ir technologinių perdavimo nuostolių, pinigine išraiška;

IvLietuvos statistikos departamento paskelbtas šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio paskutinio mėnesio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą vartotojų kainų indeksas, suskaičiuotas įvertinus jų pasikeitimą nuo bazinės kainos įsigaliojimo mėnesio iki atitinkamo šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio pabaigos, %;

eKomisijos nustatytas efektyvumo didinimo koeficientas, lygus pusei šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio infliacijos dydžio, tačiau ne didesnis kaip 3 proc. Antrais ir kitais šilumos kainos perskaičiavimo kartais praėjusių ataskaitinių laikotarpių efektyvumo didinimo koeficientai sumuojasi.

114.6. Numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:

 

                                                                                (31)

 

čia:

Lnusid.bazinės šilumos kainos skaičiavimuose numatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudų dalis visose šilumos sąnaudose;

Snusid. bnumatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos bazinės šilumos kainos skaičiavimuose, tūkst. Lt;

Snusid. tnumatytų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, nustatytos bazinės šilumos kainos skaičiavimuose, atėmus per šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinį laikotarpį investicijų plane numatytų, bet neatliktų, taip pat atliktų, bet su Komisija nesuderintų investicijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas ir pridėjus kitų bazinės šilumos kainos galiojimo metų planuojamų investicijų nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudas, tūkst. Lt.

 

114.7. Jei šilumos tiekėjo planuojamų įgyvendinti investicijų suma per atitinkamus metus yra mažesnė už šių metų investicijų plane numatytą investicijų sumą, neįvykdytų investicijų ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) metinės sąnaudos išskaičiuojamos, perskaičiuojant šilumos gamybos kainas ateinantiems metams.

114.8. Kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientas skaičiuojamas pagal priklausomybę:

 

                                                                                         (32)

 

čia:

Lkitibazinės šilumos kainos skaičiavimuose kitų koreguojamų sąnaudų dalis visose šilumos sąnaudose;

Tkiti bbazinės šilumos kainos skaičiavimuose kitų, nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamos sąnaudos, tūkst. Lt;

Tkiti tšilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinio laikotarpio nuo šilumos tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamos sąnaudos, tūkst. Lt.

 

115. Šilumos kainų perskaičiavimui šilumos tiekėjai pateikia kainų perskaičiavimui reikalingus duomenis pagal Metodikos priede pateiktą dokumentų sąrašą.

_________________

 


 

Šilumos kainų nustatymo metodikos

1 priedas

 

DOKUMENTŲ SĄRAŠAS BAZINĖS ŠILUMOS
KAINOS SKAIČIAVIMUI PAGRĮSTI

 

1.           Paskutinių metų finansinė atskaitomybė ir audito išvados.

2.           Bazinės šilumos kainos skaičiavimo aiškinamasis raštas:

2.1.        trumpa įmonės techninė-ekonominė charakteristika;

2.2.        planuojamo realizuoti šilumos kiekio skaičiavimo pagrindimas;

2.3.        savo reikmėms suvartotos šilumos, elektros energijos ir vandens technologinėms reikmėms sąnaudų pagrindimas;

2.4.        normatyvinio pelno, palūkanų ir mokesčių sąnaudų skaičiavimo pagrindimas;

2.5.        kiti būtinųjų sąnaudų skaičiavimo paaiškinimai.

3.           Bazinės šilumos kainos nustatymo projektas (Metodikos 3–12 priedai).

4.           Šilumos pirkimo-pardavimo sutartys.

5.           Su Komisija suderintas bazinių kainų galiojimo laikotarpio investicijų planas.

6.           Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto, priskirto šilumos gamybai, perdavimui, pardavimui išklotinė (ilgalaikio turto pradinė vertė, likutinė vertė, paskutinio mėnesio nusidėvėjimas, turto įvedimo į eksploataciją data).

7.           Ataskaitinio laikotarpio galioj ančių paskolų, skirtų investicijų plano finansavimui, sutartys.

8.           Per paskutinius trejus kalendorinius metus apyvartinio kapitalo papildymui paimtų paskolų sutartys.

9.           Darbuotojų pareigybių sąrašas pagal gamybos, perdavimo ir pardavimo veiklas (visų administracijos darbuotojų pareigybių sąrašas pateikiamas atskirai).

10.         Kuro pirkimo sutartys (gamtinių dujų, mazuto, medienos ir kt.).

11.         Pirkto kuro PVM sąskaitos faktūros (dujų – paskutinio mėnesio, kito kuro – paskutinio ketvirčio).

12.         Paskutinio ketvirčio, einančio prieš bazinės šilumos kainos projekto rengimą, pirkto kuro (taip pat ir gamtinių dujų) kainų ir kiekių suvestinė pagal atskiras kuro rūšis.

13.         Turto priežiūros ir eksploatavimo planas.

14.         Konkurenciniams ir kitiems Komisijos nustatytiems šilumos vartotojams individualių šilumos tiekimo sąnaudų skaičiavimas.

15.         Ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekimo veiklos sandoriai tarp susijusių asmenų.

16.         Kiti šilumos bazinės kainos skaičiavimams patikrinti būtini duomenys.

_________________

 


 

Šilumos kainų nustatymo metodikos

2 priedas

 

DOKUMENTŲ SĄRAŠAS ŠILUMOS KAINOS PERSKAIČIAVIMUI PAGRĮSTI

 

1. Savivaldybės tarybos sprendimas arba Šilumos ūkio įstatymu numatytu atveju šilumos tiekėjo įmonės įstatuose numatyta tvarka parengtas dokumentas, kuriuo nustatytos šilumos kainos.

2. Perskaičiuotų šilumos kainų nustatymo projektas (Metodikos 14-16 priedai).

3. Ekonominių rodiklių suvestinė už šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinį laikotarpį.

4. Investicijų plano bei turto priežiūros ir eksploatavimo plano vykdymo ataskaita.

5. Per šilumos kainos perskaičiavimo ataskaitinį laikotarpį investicijų plane numatytų, bet neatliktų, taip pat atliktų, bet su Komisija nesuderintų investicijų sąrašas, nurodant jų įtaką ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) apimtims.

6. Kuro pirkimo sutartys (gamtinių dujų, mazuto, medienos ir kt.).

7. Pirkto kuro PVM sąskaitos faktūros (dujų – paskutinio mėnesio, kito kuro – paskutinio ketvirčio).

8. Paskutinio ketvirčio, einančio prieš perskaičiuotos šilumos kainos projekto rengimą pirkto kito (taip pat ir gamtinių dujų) kuro kainų ir kiekių suvestinė pagal atskiras kuro rūšis.

9. Kainos perskaičiavimo ataskaitiniu laikotarpiu pirkto kuro kainų ir kiekių suvestinė pagal kuro rūšis.

10. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartys.

11. Ataskaitinio laikotarpio šilumos tiekimo veiklos sandoriai tarp susijusių asmenų.

12. Kiti kainų perskaičiavimams patikrinti būtini duomenys.

_________________

 

 

3 priedas

 

_________________ PLANUOJAMO REALIZUOTI ŠILUMOS KIEKIO SKAIČIAVIMAS

Įmonės pavadinimas

 

Eil. Nr.

Rodikliai

Mato vnt.

Praėjusių trejų metų vidurkis

Normatyviniai kiekiai, įvertinus invest.

Planuojamas laikotarpis

kiekis

kWh/m3; kWh/m2; kWh/butui

šilumos kiekis

kiekis

kWh/m3; kWh/m2; kWh/butui

šilumos kiekis

kiekis

kWh/m3; kWh/m2; kWh/butui

šilumos kiekis

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

1.

Šiluma geriamojo vandens pašildymui

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.

Šiluma geriamojo vandens pašildymui iš individualių šilumokaičių

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.1.

Pašildyta geriamojo vandens

tūkst. m3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.2.

Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai ir vonios šildymu

vnt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.3.

Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai be vonios šildymo

vnt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.4.

Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai namo rūsyje

vnt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.

Šiluma geriamojo vandens pašildymui iš grupinių šilumokaičių

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.1.

Pašildyta geriamojo vandens

tūkst. m

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.2.

Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai ir vonios šildymu

vnt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.3.

Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai be vonios šildymo

vnt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.4.

Butų skaičius, esant įrengtai cirk. sistemai namo rūsyje

vnt.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Šiluma gyvenamųjų namų šildymui

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.

Šiluma gyvenamųjų namų (pastatų iki 1992 m.) šildymui

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.1.

1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.2.

3–4 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.3.

5 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.4.

daugiau kaip 5 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2.

Šiluma gyvenamųjų namų šildymui, pastatų pagal RSN 143-92, STR 2.05.01:1999 arba visiškai renovuotų

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2.1.

1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2.2.

3–4 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2.3.

5 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2.4.

daugiau kaip 5 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.3.

Šiluma dalinai renovuotų gyvenamųjų namų šildymu

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.3.1.

1–2 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.3.2.

3–4 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.3.3.

5 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.3.4.

daugiau kaip 5 aukštų namų bendras naudingas plotas

m2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Planuojamas realizuoti šilumos kiekis gyventojams (1+2)

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Planuojamas realizuoti šilumos kiekis kitiems vartotojams

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Planuojamas realizuoti šilumos kiekis konkurenc. vartotojams

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

Planuojamas realizuoti šilumos kiekis (3+4+5)

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įmonės vadovas _________________

_________________

 

 

4 priedas

 

_______________ ŠILUMOS GAMYBOS BAZINIŲ KAINŲ SKAIČIAVIMAS

Įmonės pavadinimas

 

Eil. Nr.

Rodikliai

Mato vnt.

Baziniai metai

20_m.

20_m.

Ataskaitinis laikotarpis

Planuojamas laikotarpis

1

2

3

4

5

6

7

8

1.

Pirminės kuro sąnaudos

tne

 

 

 

 

 

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

2

Pagaminta ir patiekta šilumos iš savų šaltinių:

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

2.1.

nuo katilinių kolektorių

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

2.2.

nuo elektrinių kolektorių

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

2.3.

nuo elektrodinių katilinių kolektorių

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

3.

Pirkta ir patiekta šilumos:

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

3.1.

pirktos šilumos kiekis iš

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

pirktos šilumos kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

3.2.

pirktos šilumos kiekis iš

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

pirktos šilumos kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

3.3.

pirktos šilumos kiekis iš

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

pirktos šilumos kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

4.

Patiekta šilumos į tinklą:

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

4.1.

termofikaciniu vandeniu

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

4.2.

garu

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

4.3.

karštu vandeniu

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

5

Patiektos į tinklą šilumos srauto vid. galia

MW

 

 

 

 

 

6.

Visos gamybos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

6.1.

Kintamosios sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

6.1.1.

Kuras technologijai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.1.2.

Elektros energija technologijai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.1.3.

Vanduo technologijai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.1.4.

Perkamos šilumos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.

Pastoviosios sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

6.2.1.

Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos:

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.1.1.

iš t. sk. medžiagos, žaliavos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.1.2.

remonto darbai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.1.3.

transporto paslaugos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.1.4.

elektros energija (saviems poreikiams)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.1.5.

rezervinio kuro saugojimo sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.1.6.

kitos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.2.

Nusidėvėjimas (amortizacija)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.3.

Darbo užmokesčio sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.4.

Socialinio draudimo įmokos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.5.

Mokesčiai:

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.5.1.

iš t. sk. nekilnojamojo turto mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.5.2.

turto nuomos ar koncesijos mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.5.3.

žemės nuomos mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.5.4.

mokestis už valstybinius gamtos išteklius

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.5.5.

mokestis už aplinkos teršimą

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.5.6.

kiti mokesčiai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.3.6.

Palūkanų sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.3.

Veiklos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

7.

Pelnas (nuostolis)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

7.1.

pastoviajai kainos daliai priskirta pelno dalis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

7.2.

kintamajai kainos daliai priskirta pelno dalis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

8.

Būtinosios pajamos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.

Elektros energija šilumos gamybai

tūkst. kWh

 

 

 

 

 

9.1.

elektros energijos kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

10.

Elektros energija elektrodinėse katilinėse

tūkst. kWh

 

 

 

 

 

10.1.

elektros energijos kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

11.

Lyginamosios elektros energijos sąnaudos

kWh/MWh

 

 

 

 

 

12.

Sąlyginio kuro sąnaudos

tne

 

 

 

 

 

12.1.

Gamtinės dujos

tne

 

 

 

 

 

12.1.1.

natūralių

1000 m3

 

 

 

 

 

12.1.2.

sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.1.3.

kaina

Lt/tūkst.m3

 

 

 

 

 

12.1.4.

šiluminė vertė

kcal/m3

 

 

 

 

 

12.1.5.

lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

12.1.6.

lyginamasis svoris kuro balanse

%

 

 

 

 

 

12.2.

Mediena

tne

 

 

 

 

 

12.2.1.

natūrali

t

 

 

 

 

 

12.2.2.

sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.2.3.

kaina

Lt/tne

 

 

 

 

 

12.2.4.

šiluminė vertė

kcal/kg

 

 

 

 

 

12.2.5.

lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

12.2.6.

lyginamasis svoris kuro balanse

%

 

 

 

 

 

12.3.

Mazutas

tne

 

 

 

 

 

12.3.1.

natūralus

t

 

 

 

 

 

12.3.2.

sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.3.3.

kaina

Lt/t

 

 

 

 

 

12.3.4.

šiluminė vertė

kcal/kg

 

 

 

 

 

12.3.5.

lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

12.3.6.

lyginamasis svoris kuro balanse

%

 

 

 

 

 

12.4.

Akmens anglis

tne

 

 

 

 

 

12.4.1.

natūrali

t

 

 

 

 

 

12.4.2.

sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.4.3.

kaina

Lt/t

 

 

 

 

 

12.4.4.

šiluminė vertė

kcal/kg

 

 

 

 

 

12.4.5.

lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

12.4.6.

lyginamasis svoris kuro balanse

%

 

 

 

 

 

12.5.

Skalūnų alyva

tne

 

 

 

 

 

12.5.1.

natūrali

t

 

 

 

 

 

12 5 2

sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.5.3.

kaina

Lt/t

 

 

 

 

 

12.5.4.

šiluminė vertė

kcal/kg

 

 

 

 

 

12.5.5.

lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

12.5.6.

lyginamasis svoris kuro balanse

%

 

 

 

 

 

12.6.

Malkos (skiedros)

tne

 

 

 

 

 

12.6.1.

natūralios

t

 

 

 

 

 

12.6.2.

sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.6.3.

kaina

Lt/tne

 

 

 

 

 

12.6.4.

šiluminė vertė

kcal/kg

 

 

 

 

 

12.6.5.

lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

12.6.6.

lyginamasis svoris kuro balanse

%

 

 

 

 

 

12.7.

 

tne

 

 

 

 

 

12.7.1.

natūralios

t

 

 

 

 

 

12 7 2

sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.7.3.

kaina

Lt/tne

 

 

 

 

 

12.7.4.

šiluminė vertė

kcal/kg

 

 

 

 

 

12.7.5.

lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

12.7.6.

lyginamasis svoris kuro balanse

%

 

 

 

 

 

12.8.

 

tne

 

 

 

 

 

12.8.1.

natūralios

t

 

 

 

 

 

12.8.2.

sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.8.3.

kaina

Lt/tne

 

 

 

 

 

12.8.4.

šiluminė vertė

kcal/kg

 

 

 

 

 

12.8.5.

lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

12.8.6.

lyginamasis svoris kuro balanse

%

 

 

 

 

 

13.

Sąlyginio kuro 1 tonos kaina

Lt/tne

 

 

 

 

 

14.

Lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

15.

Šilumos gamybos savo šaltinyje vienanarė kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

16.

Patiektos į tinklą šilumos gamybos vienanarė kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

17.

Dvinarė šilumos gamybos kaina:

17.1.

pastovioji kainos dalis

Lt/kW per mėn.

 

 

 

 

 

17.2.

kintamoji kainos dalis

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

Įmonės vadovas_______________

 

Gamyba

 

_________________

 


 

5 priedas

 

ŠILUMOS PERDAVIMO BAZINIŲ KAINŲ SKAIČIAVIMAS

 

Eil. Nr.

Rodikliai

Mato vnt.

Baziniai metai

20__m.

20__m.

Ataskaitinis laikotarpis

Planuojamas laikotarpis

1

2

3

4

5

6

7

8

1.

Patiekta šilumos į tinklą:

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.1.

technologiniai perdavimo nuostoliai

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.2.

šiluma savo reikmėms

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.3.

šilumos pardavimas:

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.3.1.

iš t. sk. gyventojams

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.3.1.1.

iš t. sk.: iš individualių tiekėjui priklausančių šilumos punktų

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.3.1.2.

iš grupinių šilumos punktų

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.3.2.

kitiems vartotojams

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.3.2.1.

iš t. sk. konkurenciniams vartotojams

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

2.

Suvartotos šilumos srauto vidutinė galia

MW

 

 

 

 

 

2.1.

iš t. sk. per grup. ir ind. šilumos p. suvartotos šil. srauto vid. galia

MW

 

 

 

 

 

3.

Visos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

4.

Pajamos už konkurenciniams vartotojams parduotą šilumą

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

4.1.

vidutinė perdavimo kaina konkurenciniams vartotojams

ct/kWh

 

 

 

 

 

5.

Perdavimo sąnaudos, tenkančios kt. vartotojams

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.

Kintamosios sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

6.1.

Elektros energija technologijai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

6.2.

Vanduo technologijai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

61

Grupinių ir individualių šilumos punktų sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

61.1.

elektros energija technologijai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

61.2.

kitos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

7.

Perdavimo technologinių nuostolių sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

8.

Savo reikmėms suvartotos šilumos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.

Pastoviosios sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

9.1.

Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos:

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.1.1.

iš t. sk. medžiagos, žaliavos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.1.2.

remonto darbai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.1.3.

transporto paslaugos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.1.4.

elektros energija (saviems poreikiams)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.1.5.

įvadinių apskaitos prietaisų eksploatacijos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.1.6.

kitos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.2.

Nusidėvėjimas (amortizacija)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.3.

Darbo užmokesčio sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.4.

Socialinio draudimo įmokos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.5.

Mokesčiai:

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.5.1.

iš t. sk: nekilnojamojo turto mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.5.2.

turto nuomos ar koncesijos mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.5.3.

žemės nuomos mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.5.4.

kiti mokesčiai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

9.6.

Palūkanų sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

91

Grupinių ir individualių šilumos punktų sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

91.1.

remonto darbai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

91.2.

medžiagos, žaliavos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

91.3.

nusidėvėjimas (amortizacija)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

91.4.

kitos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

10.

Veiklos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

11.

Pelnas (nuostolis)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

11.1.

pastoviajai kainos daliai priskirta pelno dalis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

11.2.

kintamajai kainos daliai priskirta pelno dalis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

12.

Būtinosios pajamos (išskyrus konkurencinius vartotojus)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

13.

El.energija termofikacinio vandens cirkuliacijai užtikrinti

tūkst. kWh

 

 

 

 

 

13.1.

elektros energijos kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

14.

Sąlyginių šilumos tinklų ilgis

km

 

 

 

 

 

15.

Šilumos tinklų ilgis, tenkantis 1 dirbančiajam

km/žm.

 

 

 

 

 

 

16.

Vienanarė šilumos perdavimo kaina (iki pastato šilumos įvado)

ct/kWh

 

 

 

 

 

17.

Dvinarė šilumos perdavimo kaina:

17.1.

pastovioji kainos dalis

Lt/kW per mėn.

 

 

 

 

 

17.2.

kintamoji kainos dalis

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

18.

Šilumos perdavimo kainos diferencijavimas: kai šiluma tiekiama iš grupinių ir individualių šilumos tiekėjui priklausančių šilumos punktų

19.

Vienanarė šilumos perdavimo kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

20.

Dvinarė šilumos perdavimo kaina:

20.1.

pastovioji kainos dalis

Lt/kW per mėn.

 

 

 

 

 

20.2.

kintamoji kainos dalis

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

Įmonės vadovas _________________

 

Perdavimas

 

_________________

 


 

6 priedas

 

__________________ŠILUMOS PARDAVIMO BAZINIŲ KAINŲ SKAIČIAVIMAS

Įmonės pavadinimas

 

Eil. Nr.

Rodikliai

Mato vnt.

Baziniai metai

20__m.

20__m.

Ataskaitinis laikotarpis

Planuojamas laikotarpis

1

2

3

4

5

6

7

8

1.

Šilumos pardavimas:

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.1.

iš t. sk. gyventojams

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

1.2.

kitiems vartotojams

tūkst. MWh

 

 

 

 

 

2.

Vartotojų skaičius:

vnt.

 

 

 

 

 

2.1.

iš t. sk. gyventojai

vnt.

 

 

 

 

 

2.2.

kiti vartotojai

vnt.

 

 

 

 

 

3.

Visos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

3.1.

Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos:

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.1.1.

iš t. sk. medžiagos, žaliavos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.1.2.

transporto paslaugos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.1.3.

elektros energija (saviems poreikiams)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.1.4.

sąskaitų parengimo ir pateikimo sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.1.5.

gyventojų įmokų administravimo sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.1.6.

kitos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.2.

Nusidėvėjimas (amortizacija)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.3.

Darbo užmokesčio sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.4.

Socialinio draudimo įmokos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.5.

Mokesčiai:

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.5.1.

iš t. sk. nekilnojamojo turto mokestis

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.5.2.

kiti mokesčiai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

3.6.

Veiklos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

4.

Pelnas (nuostolis)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

5.

Būtinosios pajamos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

6.

Šilumos pardavimo kaina

Lt/butui per mėn.

 

 

 

 

 

7.

Šilumos pardavimo kaina už suvartotą šilumos kiek

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

Įmonės vadovas________________

Pardavimas

_________________

 

 

7 priedas

 

_________________ ATASKAITINIO LAIKOTARPIO ILGALAIKIO TURTO ĮSIGIJIMO IR LIKUTINĖ VERTĖ

Įmonės pavadinimas

tūkst. Lt

Eil. Nr.

Ilgalaikio turto grupės

IT pagal veiklos rūšis

Pastatai

Įrenginiai

Vamzdynai

Mašinos ir įrengimai

Transporto priemonės

Kiti įrenginiai ir įrankiai

Iš viso

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1.

Pradinė turto vertė

 

 

 

 

 

 

 

1.1.

Nebaigta statyba

 

 

 

 

 

 

 

1.2.

Užkonservuotas, nenaudojamas turtas

 

 

 

 

 

 

 

1.3.

Nusidėvėjęs turtas

 

 

 

 

 

 

 

1.4.

Eksploatuojamas turtas:

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.

Šilumos gamyba

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.1.

iš t. sk. katilinės

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.2.

konteinerinių katilinių ir siurblinių pastatai

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.3.

katilinių įrengimai ir stacionariniai garo katilai

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.4.

vandens šildymo katilai

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.5.

siurbliai ir kita siurblinė įranga

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.6.

kuro rezervuarai

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.7.

dūmtraukiai

 

 

 

 

 

 

 

1.4.1.8.

keliai, aikštelės