LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ IR KITŲ ASMENŲ NEBLAIVUMO (GIRTUMO) AR APSVAIGIMO BŪSENOS NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1996 m. sausio 15 d. Nr. 92
Vilnius
Patvirtinti Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. sausio 15 d. nutarimu Nr. 92
Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo
(girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarka
Bendrosios nuostatos
1. Šioje tvarkoje dažniau vartojamos sąvokos:
1.1. neblaivumas (girtumas) – asmens, vartojusio alkoholį, būsena, kai yra klinikinių neblaivumo požymių, o alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose (toliau vadinama – kraujas ar kiti organizmo skysčiai) viršija 0,4 promilės;
1.2. apsvaigimas – asmens psichikos būsena, kurią sukelia pavartotos narkotinės, psichotropinės ar kitos svaigiosios medžiagos;
1.4. vairuotojas – asmuo, vairuojantis antžeminio transporto, oro ar vandens transporto priemonę (toliau vadinama – transporto priemonė);
1.5. alkoholis – etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholiai, taip pat produktai, kurių sudėtyje yra šių alkoholių;
1.6. svaigiosios medžiagos – narkotinės, psichotropinės medžiagos, sukeliantys apsvaigimą stipriai veikiantys vaistai;
1.7. medicinos specialistai – asmens sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai ar kiti turintys reikiamą kvalifikaciją ir konkrečius įgūdžius specialistai, kuriems Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka yra pripažinta teisė atlikti neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo testavimą ir medicininę apžiūrą;
1.8. testavimas – padedantys nustatyti asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būseną metodai, įskaitant ir specialiųjų techninių priemonių panaudojimą;
2. Ši tvarka reglamentuoja įtariamų neblaivumu (girtumu) asmenų, vairuojančių transporto priemones, taip pat kitų asmenų, savo veiksmais galinčių sukelti ar sukėlusių grėsmę žmonėms, gyvūnams ir aplinkai (toliau vadinama – transporto priemonių vairuotojai ir kiti asmenys; asmenys), neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymą.
3. Policijos pareigūnai, medicinos specialistai, nustatantys asmenų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą, darbdaviai, prieš reisą organizuojantys tikrinimus, ar vairuotojai yra blaivūs (negirti), ar jie neapsvaigę, kiti pareigūnai, turintys teisę siųsti patikrinti asmenis, įtariamus neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais ir šia tvarka.
4. Transporto priemonių vairuotojai ir kiti asmenys gali būti tikrinami dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo, taip pat alkoholio, kitų svaigiųjų medžiagų kiekio kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose.
5. Ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), ar jis neapsvaigęs, tikrina policijos pareigūnai, vykdydami tarnybines pareigas.
6. Policijos pareigūnui pareikalavus, transporto priemonės vairuotojas privalo leistis patikrinamas, ar yra blaivus (negirtas), ar jis neapsvaigęs nuo svaigiųjų medžiagų.
7. Maksimali leistina alkoholio koncentracija tikrinamų asmenų kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose – 0,4 promilės, kurios viršijimas rodo alkoholio vartojimo faktą. Girtumo laipsniai gali būti:
lengvas (klinikiniai požymiai, kai koncentracija viršija 0,4 promilės iki 1,5 promilės);
vidutinis (klinikiniai požymiai, kai koncentracija viršija 1,5 promilės iki 2,5 promilės);
sunkus (klinikiniai požymiai, kai koncentracija viršija 2,5 promilės).
8. Asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas turi būti nustatomas nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo transporto avarijos, jos nustatymo ar nuo asmens, įtariamo neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, sulaikymo momento.
Policijos pareigūnų teisės ir pareigos nustatant
asmenų neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą
10. Policijos pareigūnai turi teisę:
10.2. pagal savo kompetenciją naudoti testus ir technines priemones neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti;
10.3. pristatyti įtariamus asmenis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti;
10.4. per valandą nuo pirmosios medicininės apžiūros pristatyti asmenis į kitą asmens sveikatos priežiūros įstaigą kartotinei medicininei apžiūrai, jeigu yra priežasčių abejoti pirmosios medicininės apžiūros objektyvumu;
11. Policijos pareigūnas, vykdydamas tarnybines pareigas ir įtaręs, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, privalo:
11.1. įvertinti bendrąją asmens būklę, atkreipdamas dėmesį į sužeidimus ar kitus pastebimus sveikatos sutrikimus. Juos pastebėjęs, policijos pareigūnas privalo nedelsiant suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą ir pristatyti jį į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą;
11.6. jeigu transporto avarijos metu nukentėjo žmonės, su ja susijusius vairuotojus ar kitus eismo dalyvius privalomai nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta, ar jie yra blaivūs (negirti), neapsvaigę;
11.7. jeigu transporto avarijos metu žmonės nenukentėjo, su ja susijusius eismo dalyvius testuoti techninėmis priemonėmis;
Medicinos specialistų teisės ir pareigos nustatant
neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą
12. Medicinos specialistai turi teisę:
13. Medicinos specialistai privalo:
13.2. nedelsdami suteikti skubią medicinos pagalbą, jeigu pristatytieji asmenys yra nukentėję ar sunkiai susirgę, prireikus pasiųsti juos, kad būtų suteikta speciali medicinos pagalba;
Darbdavių teisės ir pareigos nustatant darbuotojų
neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą
14. Darbdaviai turi teisę pasiųsti arba pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai darbuotojus, įtariamus neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu.
Asmens, kuris įtariamas neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu,
teisės
16. Asmuo, kuris įtariamas neblaivumu (girtumu) ar apsvaigimu, turi teisę:
Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo
techninėmis priemonėmis sąlygos ir tvarka
17. Techninės priemonės naudojamos (testuojama) tada, kai policijos pareigūnas įsitikina, kad vairuotojui yra būdingi neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo požymiai: paraudusios akys, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas iš burnos ir panašiai.
18. Neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti leidžiama naudoti tik Sveikatos apsaugos ministerijos aprobuotas technines priemones.
19. Dirbti su techninėmis priemonėmis turi teisę tik instruktuoti naudotis jomis policijos pareigūnai ir medicinos specialistai.
20. Testuoti leidžiama tik tokiomis priemonėmis, kurioms Lietuvos standartizacijos departamento prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos nustatyta tvarka ir terminais yra atlikta metrologinė patikra. Jeigu ši techninių priemonių patikra neatlikta, jų parodymai neturi teisinės galios.
21. Visi asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo tikrinimo atvejai registruojami žurnaluose. Kiekvienai techninei priemonei, kuria testuojama, vedamas atskiras žurnalas. Žurnalų lapai turi būti numeruoti, įrišti ir antspauduoti policijos įstaigos antspaudu.
22. Nustačius, kad asmuo neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, tikrinimo rezultatai spausdinami specialiu spausdintuvu. Spausdinamas griežtos atskaitomybės protokolas (dviem egzemplioriais).
23. Asmuo, susipažinęs su tikrinimo rezultatais, abiejų protokolo egzempliorių tam skirtoje skiltyje rašo „Sutinku“ (arba „Nesutinku“) ir pasirašo.
Vienas šio protokolo egzempliorius pridedamas prie administracinių teisės pažeidimų protokolo, kitas įsegamas į specialų segtuvą ir saugomas dvejus metus.
24. Kai specialaus spausdintuvo nėra, parodymai įrašomi administracinių teisės pažeidimų protokole nustatyta tvarka.
Asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymas
asmens sveikatos priežiūros įstaigose
26. Jeigu prireikia medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nustatyti, pildomas asmens siuntimas. Su siuntimu turi būti pateikti ir asmens tapatybę įrodantys dokumentai.
27. Medicininė apžiūra turi būti atlikta ir be asmens tapatybę įrodančių dokumentų, tačiau policijos pareigūnas, pristatęs tiriamąjį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, privalo nustatyti jo asmens tapatybę ir tai pranešti medicininę apžiūrą atlikusiai įstaigai.
28. Pradėdamas tirti asmenį, gydytojas pirmiausia pagal dokumentus įsitikina to asmens tapatumu, perskaito siuntimą ir tuo atveju, jeigu nėra asmens dokumentų, tiksliai aprašo medicininės apžiūros akte bei specialiame žurnale, kur registruojami medicininės apžiūros atvejai, tiriamojo išvaizdą, be to, nurodo asmens, pristačiusio tiriamąjį, duomenis.
29. Pildydamas medicininės apžiūros aktą, gydytojas atsako į visus akte pateiktus klausimus, užpildo atitinkamas skiltis, aprašo tiriamojo išvaizdą, elgesį, įvertina sąmonę, atmintį, kalbą, eiseną, judesių koordinaciją, mimiką, neurologinę ir somatinę būklę, vegetacines reakcijas, subjektyvius ir objektyvius duomenis apie alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų vartojimą, įrašo pagalbinių bei laboratorinių tyrimų duomenis, taip pat pakartotų po 20 minučių tyrimų duomenis, pateikia aiškią, pagrįstą tyrimais išvadą: „blaivus“ („neblaivus“; nurodo ir girtumo laipsnį), įvertina, ar pagal sveikatos būklę tiriamasis gali vairuoti transporto priemonę, supažindina tiriamąjį su medicininės apžiūros išvada, paprašo pasirašyti akte (jeigu tiriamasis atsisako, tai įrašoma). Akte negali būti trumpinimų ir braukymų.
30. Medicininės apžiūros aktas pildomas dviem egzemplioriais (per kalkę). Šis aktas tvirtinamas apžiūrą atlikusio gydytojo parašu ir asmeniniu spaudu. Medicininės apžiūros aktas turi būti numeruotas ir su asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu.
31. Pirmasis medicininės apžiūros akto egzempliorius įteikiamas darbdaviui arba policijos pareigūnui, pristačiusiam asmenį medicininei apžiūrai. Išimtiniais atvejais, kai nėra lydinčiojo asmens, šis akto egzempliorius išsiunčiamas pasiuntusiai asmenį organizacijai.
32. Antrasis medicininės apžiūros akto egzempliorius įsegamas į segtuvą ir saugomas asmens sveikatos priežiūros įstaigos archyve 3 metus.
33. Kiekvienas medicininės apžiūros atvejis registruojamas specialiame žurnale. Žurnalo lapai turi būti sunumeruoti, įrišti ir antspauduoti asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudu. Į žurnalą įrašoma eilės numeris, tiriamojo vardas, pavardė, gimimo metai, gyvenamoji vieta, darbovietė, pareigos, turimo asmens dokumento numeris, kas, kada ir kodėl pasiuntė asmenį ištirti, policijos įstaiga, pareigūno vardas, pavardė, pareigos (asmens pažymėjimo numeris). Taip pat turi būti tiksli siuntimo data (nurodant ir valandą bei minutes), tiksli medicininės apžiūros data (nurodant ir valandą bei minutes), išvada ir gydytojo parašas.
34. Jeigu vairuotojas ar kitas eismo dalyvis yra sužeistas ir pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, nes reikia suteikti medicinos pagalbą, policijos pareigūnas turi pateikti medicinos specialistams siuntimą (prašymą) nustatyti, ar asmuo yra blaivus (negirtas), ar jis neapsvaigęs. Tuomet medicininė apžiūra ir tyrimai atliekami vadovaujantis šia tvarka ir papildomai aprašomi medicinos dokumentuose.
35. Jeigu dėl sunkios tiriamojo būklės mediciniškai ištirti neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo negalima, būtina paimti kraujo ar kitų organizmo skysčių. Jie tiriami siekiant nustatyti alkoholio koncentraciją ar įtarus svaigiųjų medžiagų vartojimą.
36. Sudėtingais atvejais galutinė išvada dėl tiriamojo neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo svaigiųjų medžiagų padaroma, kai apžiūrą atlikęs gydytojas gauna iš Valstybinės teisės medicinos tarnybos chemijos laboratorijos atsakymą, objektyviai, konkrečiais duomenimis patvirtinantį ir patikslinantį neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo svaigiųjų medžiagų būseną.
37. Įtarus apsvaigimą nuo svaigiųjų medžiagų, tiriamas šlapimas arba kraujas. Narkotikų (hašišo) rūkymo atvejais tiriamos seilės iš burnos ar nuoplovos nuo rankų.
38. Jeigu įvertinant neblaivumo (girtumo) būseną nepakanka klinikinių simptomų, turi būti tiriama alkoholio koncentracija kraujyje arba šlapime. Taip pat šie tyrimai atliekami, jeigu transporto avarijos metu žuvo ar buvo sužaloti žmonės arba jeigu to prašo tiriamasis.
Tiriamosios medžiagos paėmimas
40. Tyrimui imama ne mažiau kaip 10 mililitrų kraujo, o nežinomam narkotikui nustatyti – iki 50 mililitrų. Prieš imant kraują, odos paviršius nuvalomas rivanolio (1: 1000) ar furacilino (1: 5000) tirpalu. Griežtai draudžiama odos paviršių dezinfekuoti eteriu, spiritu ar spirito dariniais.
Kraujas imamas iš venos per intraveninę adatą, ir kraujui leidžiama laisvai tekėti į sausą buteliuką. Į 10 mililitrų kraujo įlašinama 3-5 lašai heparino arba 0,8 mililitro 3,8 procento natrio citrato. Kategoriškai draudžiama vartoti kitus stabilizatorius. Indas, į kurį paimtas kraujas, užkemšamas guminiu kamščiu, užlakuojamas ir užantspauduojamas. Ant etiketės rašoma tiriamojo vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, tiksli kraujo paėmimo data (nurodant ir valandą bei minutes). Nurodoma, kokie svaigalai vartoti. Paimtas kraujas laikomas šaldytuve.
41. Tyrimui šlapimo imama ne mažiau kaip 200 mililitrų, o jeigu neaišku, kokie svaigalai vartoti, – iki 500 mililitrų.
Etiketėje nurodomi tie patys duomenys, kaip ir paėmus kraują. Laikoma šaldytuve.
42. Narkotikų (hašišo) rūkymo atvejais tyrimui imama 10 mililitrų seilių, paskui 50 mililitrų 70 laipsnių spiritu, prisotintu natrio chlorido, praskalaujama burnos ertmė. Visas turinys supilamas į indą ir užkemšama pritrintu kamščiu. Nuoplovos nuo lūpų, rankų delnų ir pirštų valomos tamponais, suvilgytais spiritu. Spiritui leidžiama išgaruoti, tamponai dedami į polietileninį maišelį.
43. Tiriamoji medžiaga (kraujas, šlapimas) Valstybinės teisės medicinos tarnybos chemijos laboratorijai pristatoma nedelsiant, bet ne vėliau kaip per dvi paras. Kita tiriamoji medžiaga saugoma laboratorijoje dvi savaites.
44. Siunčiant tiriamąją medžiagą į Valstybinės teisės medicinos tarnybos chemijos laboratoriją, pildomi du siuntimo egzemplioriai (pagal apskaitos formą 028), kuriuose nurodoma:
44.3. Valstybinės teisės medicinos tarnybos chemijos laboratorija, kuriai siunčiama tiriamoji medžiaga;
45. Kai asmuo pristatytas policijos pareigūnų, siuntimą pasirašo gydytojas, medicinos sesuo ir policijos pareigūnas.
46. Kai tyrimui medžiaga imama asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų, siuntimą pasirašo gydytojas ir medicinos sesuo.
47. Tiriamoji medžiaga Valstybinės teisės medicinos tarnybos chemijos laboratorijai pristatoma siunčiančios šią medžiagą įstaigos transportu.
48. Pristačius tiriamąją medžiagą į Valstybinės teisės medicinos tarnybos chemijos laboratoriją, siuntimo (pagal apskaitos formą 028) antrajame egzemplioriuje pasirašo asmuo, priėmęs tyrimui šią medžiagą, nurodydamas tikslią priėmimo datą (ir valandą bei minutes), ir šis siuntimo egzempliorius grąžinamas asmens sveikatos priežiūros įstaigai.
Baigiamosios nuostatos
50. Teismų, prokuratūros, tardymo, kvotos ir policijos institucijos gali prašyti peržiūrėti testavimo rezultatus arba medicininės apžiūros išvadas šiais atvejais: