LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL 1999 M. GEGUŽĖS 20 D. ĮSAKYMO NR. 210 „DĖL PRIVALOMŲJŲ KOKYBĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2002 m. rugsėjo 20 d. Nr. 355
Vilnius
Atsižvelgdamas į papildytų Europos Sąjungos teisės aktų bei Codex Alimentarius Komisijos standartų reikalavimus,
pakeičiu 1999 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. 210 „Dėl privalomųjų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 46-1467; 2001, Nr. 32-1078):
2. Išdėstau nurodytuoju įsakymu patvirtintus Privalomuosius pieno riebalų produktų kokybės reikalavimus nauja redakcija (pridedama).
3. Nustatau, kad:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 355
PRIVALOMIEJI PIENO RIEBALŲ PRODUKTŲ KOKYBĖS REIKALAVIMAI
Šis dokumentas nustato privalomuosius kokybės reikalavimus Lietuvoje gaminamiems bei į Lietuvos rinką teikiamiems pieno riebalų produktams (KPN kodas 0405.10,20,90).
Reikalavimai parengti remiantis šiais dokumentais:
Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1898/87, priimtu 1987 m. liepos 2 d., dėl pieno ir pieno produktų pavadinimų apsaugos;
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2991/94, priimtu 1994 m. gruodžio 5 d., nustatančiu tepiųjų (plastinių) riebalų standartus;
Tarybos sprendimu Nr. 98/582/EB, priimtu 1998 m. spalio 6 d., pakeičiančiu Tarybos sprendimą Nr. 97/80/EB, nustatantį Tarybos direktyvos Nr. 96/16/EB dėl pieno ir pieno produktų statistinės apžvalgos, taikymą;
Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1255/1999, priimtu 1999 m. gegužės 17 d., dėl pieno ir pieno produktų rinkos bendro organizavimo;
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 577/97, priimtu 1997 m. balandžio 1 d., dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 2991/94, nustatančio tepiųjų (plastinių) riebalų standartus, ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1898/87 dėl pieno ir pieno produktų pavadinimų apsaugos rinkoje taikymo taisyklių;
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 623/98, priimtu 1998 m. kovo 19 d., papildančiu reglamentą (EB) Nr. 577/97, nustatantį detalias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2991/94 ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1898/87 taikymo taisykles;
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2521/98, priimtu 1998 m. lapkričio 24 d., pakeičiančiu Tarybos reglamentą (EB) Nr. 577/97, nustatantį kai kurias Tarybos reglamentų (EB) Nr. 2991/94 ir (EEB) Nr. 1898/87 taikymo taisykles;
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 568/1999, priimtu 1999 m. kovo 16 d., pakeičiančiu reglamentą (EB) Nr. 577/97, nustatantį kai kurias Tarybos reglamento (EB) Nr. 2991/94, nustatančio tepiųjų (plastinių) riebalų standartus, ir Tarybos reglamento (EEB) Nr. 1898/87 dėl pieno ir pieno produktų pavadinimų apsaugos rinkoje, taikymo taisykles;
Komisijos reglamentu (EB) Nr. 213/2001, priimtu 2001 m. sausio 9 d., nustatančiu detalias Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pieno produktų analizės ir kokybės vertinimo metodais, ir pakeičiančiu reglamentus (EB) Nr. 2771/1999 ir (EB) Nr. 2799/1999;
Codex Alimentarius Komisijos standartu: A-1:1971 „Sviestas“.
I. TAIKYMO SRITIS
II. SĄVOKOS
2. Šiuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:
Sviestas – tai riebi, tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau kaip 90 proc., drėgmės kiekis yra ne daugiau kaip 16 proc., o maksimalus sausosios neriebalinės medžiagos kiekis – 2 proc., skirta tiesiogiai vartoti arba perdirbti.
A klasės sviestas – tai sviestas, skirtas intervenciniam supirkimui arba privačiam sandėliavimui pagal sutartis su atsakinga institucija, pagamintas išimtinai iš pasterizuotos grietinėlės ir atitinkantis šių privalomųjų reikalavimų priedo 8.4 punkto juslinio įvertinimo rodiklius.
Lietuviškas „Valstiečių sviestas“* – tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 71,5 proc., bet ne daugiau kaip 73,5 proc.
Trijų ketvirčių riebumo sviestas – tai mažesnio riebumo, tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 60 proc., bet ne daugiau kaip 62 proc.
Pusiau riebus sviestas – tai mažo riebumo, tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 39 proc., bet ne daugiau kaip 41 proc.
Išrūgų sviestas – tai riebi tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, pagaminta iš išrūgų grietinėlės arba iš išrūgų grietinėlės ir grietinėlės mišinio, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 80 proc., bet ne daugiau kaip 90 proc., drėgmės kiekis yra ne daugiau kaip16 proc., o maksimalus sausosios neriebalinės medžiagos kiekis – 2 proc., skirta perdirbti arba tiesiogiai vartoti.
X proc. riebumo tepamieji pieno riebalai – tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija, kurioje pieno riebalų yra:
daugiau kaip 62 proc., bet mažiau kaip 80 proc.;
daugiau kaip 41 proc., bet mažiau kaip 60 proc.;
mažiau kaip 39 proc.
Sviesto gaminys – tik pieno kilmės „vanduo riebaluose“ emulsija su skonio ir/arba kvapo priedais, kurioje pieno riebalų yra ne mažiau kaip 62 proc., bet ne daugiau kaip 75 proc.
Lydytas sviestas – produktas, kuriame yra daugiau kaip 85 proc. pieno riebalų. Šiuo terminu taip pat gali būti vadinami panašūs produktai, iš kurių pašalinta drėgmė – „dehidratuotas sviestas“, „bevandenis sviestas“ ir pan.
Koncentruotas sviestas (pieno riebalai) – produktas, gautas iš grietinėlės arba sviesto, pašalinus iš jo vandenį ir neriebalines medžiagas, kuriame pieno riebalų ne mažiau kaip 99,8 proc. ir drėgmės bei neriebalinių pieno medžiagų ne daugiau kaip 0,2 proc. Šis produktas skirtas perdirbti į konditerijos gaminius, valgomuosius ledus ir kitus maisto produktus.
Koncentruotu sviestu taip pat vadinamas produktas, gautas iš sviesto, turintis ne mažiau kaip 96 proc. pieno riebalų ir ne daugiau kaip 2 proc. neriebalinių pieno medžiagų. Šis produktas skirtas tiesiogiai vartoti bei vartoti ruošiant maistą viešojo maitinimo įmonėse, viešbučiuose, restoranuose, ligoninėse, mokyklose, kalėjimuose ar pagal susitarimą su užsakovu.
III. PAGRINDINIAI SUDĖTIES IR KOKYBĖS REIKALAVIMAI
4. Leistini ingredientai:
5. Maisto priedai
Leidžiami vartoti maisto priedai, nurodyti Lietuvos higienos normose HN 53 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, HN 53-1 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.
6. Pagrindiniai pieno riebalų produktų sudėties reikalavimai
| Pieno riebalų produktas |
Sudėties rodikliai procentais |
||
|
|
Pieno riebalai |
Sausoji neriebalinė pieno medžiaga |
Drėgmė |
| Sviestas |
Ne mažiau kaip 80, bet ne daugiau kaip 90 |
Ne daugiau kaip 2 |
Ne daugiau kaip 16 |
| Lietuviškas „Valstiečių sviestas“ |
Ne mažiau kaip 71,5, bet ne daugiau kaip 73,5 |
Ne daugiau kaip 2,5 |
Ne daugiau kaip 25 |
| Trijų ketvirčių riebumo sviestas |
Ne mažiau kaip 60, bet ne daugiau kaip 62 |
Nereglamentuojama |
Nereglamentuojama |
| Pusiau riebus sviestas |
Ne mažiau kaip 39, bet ne daugiau kaip 41 |
Nereglamentuojama |
Nereglamentuojama |
| Išrūgų sviestas |
Ne mažiau kaip 80, bet ne daugiau kaip 90 |
Ne daugiau kaip 2 |
Ne daugiau kaip 16 |
| Sviesto gaminys |
Ne mažiau kaip 62, bet ne daugiau kaip 75 |
Nereglamentuojama |
Nereglamentuojama |
| Lydytas sviestas |
Daugiau kaip 85 |
Nereglamentuojama |
Nereglamentuoja |
|
|
|
|
|
| Koncentruotas sviestas (pieno riebalai)1 |
Ne mažiau kaip 99,8 |
Kartu paėmus ne daugiau kaip 0,2 |
|
| Koncentruotas sviestas (pieno riebalai) 2 |
Ne mažiau kaip 96,0 |
Ne daugiau kaip 2 |
Nereglamentuojama |
6.1. Pieno riebalų produktų riebumas nustatomas gamybos metu ir nurodomas procentais (sveikaisiais skaičiais). Pieno riebalų produktų vidutinis riebumas gali skirtis nuo deklaruojamojo ne daugiau kaip 1 proc., o produktų vienkartinio mėginio riebumas gali skirtis nuo deklaruojamojo ± 2 proc. Vidutinis pieno riebalų produktų riebumas visais atvejais turi atitikti ribas, nurodytas 2 ir 3 skyriuose.
6.2. Pieno riebalų produktų partijos riebumas tikrinamas tiriant penkis šios partijos mėginius. Gautas penkių atskirų mėginių riebalų kiekio aritmetinis vidurkis lyginamas su deklaruojamuoju. Produkto partija atitinka deklaruojamą riebalų kiekį, jei nustatytas aritmetinis vidurkis nesiskiria nuo deklaruojamojo daugiau kaip 1 proc. Riebalų kiekis atskiruose mėginiuose gali skirtis nuo deklaruojamojo ± 2 proc., o skirtumas tarp maksimalios ir minimalios atskirų mėginių rezultatų vertės turi būti mažesnis arba lygus 4 proc. Jeigu tyrimo rezultatai atitinka šiuos reikalavimus, produktų partija laikoma atitinkanti deklaruojamą riebalų kiekį net ir tuo atveju, kai vieno iš penkių mėginių riebalų nuokrypis nuo deklaruojamojo didesnis kaip ± 2 proc.
7. Pagrindiniai sviesto kokybės reikalavimai:
7.1. Juslinė charakteristika
Šie jusliniai rodikliai sviestui, apibūdintam 2 punkto pirmoje pastraipoje ir skirtam tiesiogiai vartoti, bei sviestui, apibūdintam antroje pastraipoje, turi būti ne žemesni už nurodytuosius:
Išvaizda 4–5 balai
Skonis ir kvapas 4–5 balai
Konsistencija 4–5 balai.
7.2. Drėgmės pasiskirstymas
Drėgmės pasiskirstymas svieste, apibūdintame 2 punkto pirmoje pastraipoje ir skirtame tiesiogiai vartoti bei sviestui, apibūdintame antroje pastraipoje, nustatomas pagal LST ISO 7586 „Sviestas. Vandens dispersijos vertės nustatymas“ ir turi būti ne mažesnis kaip 4 vertinimo skalės padalos.
IV. TERŠALAI
8. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos turi neviršyti nurodytų HN 54 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausios leidžiamos cheminių teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“.
V. HIGIENA
10. Produktai turi būti gaminami, laikomi, gabenami ir parduodami laikantis HN 15 „Maisto higiena“ nuostatų.
VI. ŽENKLINIMAS
12. Be Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927), taikomi šie reikalavimai:
13. Žodis sviestas kartu su kitais žodžiais gali būti vartojamas sudėtinių produktų pavadinime, kurių pagrindinė sudėties dalis yra sviestas, ir galutiniame produkte pieno riebalai sudaro mažiausiai 75 proc., o kitos ne pieno kilmės medžiagos, įdėtos gamybos proceso metu, nėra pieno sudėtinių dalių pakaitalas.
VII. PAMATINIAI BANDINIŲ PAĖMIMO IR ANALIZĖS METODAI
16. Sviesto drėgmės kiekis nustatomas žemės ūkio ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl techninių reglamentų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 99-3145; 2002, Nr. 39-1444) patvirtinto Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 7 priede aprašytu pamatiniu metodu.
17. Sviesto sausosios neriebalinės medžiagos kiekis nustatomas Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 8 priede aprašytu pamatiniu metodu.
18. Sviesto riebalų kiekis nustatomas Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 9 priede aprašytu pamatiniu metodu.
19. Vanilino (atsekamoji medžiaga) kiekis svieste ir koncentruotame svieste nustatomas Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 10 priede aprašytu pamatiniu metodu.
20. Etilo esterių ir beta-karotino rūgšties (atsekamoji medžiaga) kiekis svieste ir koncentruotame svieste nustatomas Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 11 priede aprašytu pamatiniu metodu.
21. β-sitosterolio ir stigmasterolio (atsekamoji medžiaga) kiekis svieste ir koncentruotame svieste nustatomas žemės ūkio ministro 2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 341 „Dėl techninio reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 87-3040) patvirtintame Sitosterolio ir stigmasterolio nustatymo svieste arba koncentruotame svieste techniniame reglamente aprašytu pamatiniu metodu.
22. Koliforminių bakterijų kiekis svieste nustatomas Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 12 priede aprašytu pamatiniu metodu.
23. Pašaliniai riebalai pieno riebaluose nustatomi Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techninio reglamento 21 priede aprašytu pamatiniu metodu.
24. Sviesto ir koncentruoto sviesto laisvųjų riebiųjų rūgščių kiekis nustatomas pagal LST ISO 1740 „Pieno riebalų produktai ir sviestas. Riebalų rūgštingumo nustatymas (pamatinis metodas)“.
25. Sviesto ir koncentruoto sviesto peroksidų skaičius nustatomas pagal ISO 3976 „Dehidratuoti pieno riebalai. Peroksidų skaičiaus nustatymas (pamatinis metodas)“, pieno riebalai atskiriami pagal LST ISO 1740.
26. Juslinis sviesto vertinimas atliekamas pagal šių privalomųjų reikalavimų priede aprašytą metodiką.
27. Valgomosios druskos kiekis (jeigu sviestas sūdytas) nustatomas pagal LST ISO 1738 „Sviestas. Druskos kiekio nustatymas“.
PASTABA. Pieno riebalų produktai gali būti tiriami ir kitais įprastiniais bei lygiaverčiais pagal tikslumą metodais, kaip nurodyta žemės ūkio ministro 2000 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl techninių reglamentų patvirtinimo“ patvirtintame Pieno ir pieno produktų pamatinių analizės metodų taikymo techniniame reglamente.
Privalomųjų pieno riebalų produktų kokybės
reikalavimų priedas
SVIESTO JUSLINIO VERTINIMO METODIKA
1. Tikslas ir taikymo sritis – pateikti vienodą sviesto juslinio įvertinimo metodiką, taikomą ES valstybėse narėse.
2. Sąvokos:
Juslinis vertinimas – produkto organoleptinių savybių tyrimas jutimo organais.
Vertintojas – juslinio vertinimo dalyvis.
Vertinimo komisija – grupė vertintojų, atrinktų dalyvauti jusliniam produkto vertinimui, analizės metu dirbančių nepriklausomai vienas nuo kito.
Vertinimas balais – produkto ar produkto savybių įvertinimo balais, turinčiais matematinę išraišką, metodas.
Rūšiavimas – produkto kokybės klasifikacija pagal atliktą vertinimą.
Juslinės analizės protokolai – dokumentai, kuriuose registruojami kiekvienos juslinės produkto savybės individualūs vertintojų rezultatai ir galutinis produkto vertinimas (šiuose dokumentuose taip pat gali būti užrašoma cheminė produkto sudėtis).
3. Juslinės analizės laboratorija
3.2. Juslinės analizės laboratorijoje turi nebūti pašalinio kvapo. Laboratorija turi būti lengvai valoma, sienos šviesios spalvos.
4. Vertintojų atranka
Vertintojai turi būti susipažinę su sviestu ir būti kompetentingi vertinti jusle. Jų kompetenciją turi reguliariai, ne rečiau kaip kartą per metus, patikrinti kompetentinga institucija.
5. Reikalavimai vertinimo komisijai
Vertintojų komisijos narių skaičius turi būti nelyginis, bet ne mažesnis kaip 3. Dauguma komisijos narių turi būti kompetentingos institucijos darbuotojai arba įgalioti asmenys, nedirbantys pieno pramonėje.
Kad vertintojų vertinimas būtų maksimaliai objektyvus, turi būti atsižvelgta į šiuos faktorius:
- vertintojai turi būti sveiki. Sergantis vertintojas komisijoje turėtų būti pakeistas kitu;
- vertintojai privalo atvykti į vertinimą laiku ir turėti pakankamai laiko vertinimui atlikti;
- vertintojai turi nenaudoti aštraus kvapo medžiagų, tokių kaip kvepalai, losjonai po skutimosi, dezodorantai ir pan., bei vengti aštraus (su padidintu prieskonių kiekiu) maisto ir pan.;
- likus pusvalandžiui iki vertinimo, vertintojai negali rūkyti, valgyti, gerti nieko kito, išskyrus vandenį.
6. Vadovavimas vertinimui
Vertinimo komisijos pirmininkas, kuris turi būti oficialus kompetentingos institucijos darbuotojas, gali būti vertintojų komisijos nariu ir atsako už visą procedūrą. Jis privalo užrašyti kiekvienos savybės vertinimus vertinimo protokole ir patvirtinti, ar produktas priimtas, ar atmestas.
7. Mėginių paėmimas ir paruošimas
7.2. Vertinimui pateikiami užkoduoti mėginiai. Mėginius koduoja komisijos pirmininkas prieš vertinimą, nedalyvaujant kitiems komisijos nariams.
7.3. Kai atliekamas preliminarus juslinis vertinimas sviesto sandėlyje, mėginiai imami sviesto grąžtu. Jeigu juslinis įvertinimas atliekamas juslinės analizės laboratorijoje, turėtų būti imamas ne mažesnis kaip 500 g mėginys.
8. Vertinimas
8.1. Juslinės analizės metu vertinamos šios trys charakteringos sviesto savybės: išvaizda, konsistencija, skonis ir kvapas.
Išvaizdai priskiriami šie rodikliai: spalva, vizualus (matomas plika akimi) švarumas, pelėsių augimas ir vandens dispersija (šis rodiklis nustatomas pagal LST ISO 7586).
Konsistencijai priklauso šie rodikliai: kietumas ir tepumas. Sviesto konsistencijai įvertinti gali būti naudojami fizikiniai metodai.
8.2. Kiekviena charakteringa savybė turi būti įvertinta atskirai. Vertinimas balais turi būti atliekamas pagal 1 lentelę.
8.3. Norint pasiekti vertinimo vienodumą, pageidaujama, kad prieš pradėdami juslinį tiriamų mėginių vertinimą, vertintojai iš pradžių įvertintų vieno ar daugiau etaloninių mėginių išvaizdą, konsistenciją, skonį ir kvapą.
8.4. Žemiau pateikiamas tiesioginiam vartojimui priimtino sviesto juslinis įvertinimas.
| Rodikliai |
Maksimalus balų skaičius skaičius |
Reikiamas balų |
| Išvaizda |
5 |
4 |
| Konsistencija |
5 |
4 |
| Skonis ir kvapas |
5 |
4 |
Kai nesurenkamas reikiamas balų skaičius, teikiamas ydos apibūdinimas. Kiekvieno vertintojo balai už kiekvieną savybę turi būti įrašomi į vertinimo protokolą. Produktas priimamas arba atmetamas remiantis daugumos komisijos narių sprendimu. Atvejai, kai atskirų vertintojų konkrečios produkto savybės įvertinimas balais skiriasi daugiau nei vienu balu, neturėtų būti dažni (ne dažniau kaip kartą per 20 mėginių). Priešingu atveju komisijos pirmininkas turėtų tikrinti komisijos narių kompetenciją.
9. Vertintojų darbo rezultatų patikimumas
Vertintojų darbo rezultatų įvertinimui paprastai naudojami trys metodai: pakartojamumo rodiklio nustatymas, nuokrypio rodiklio nustatymas ir juslinių vertinimų sutapimo tikimybės apskaičiavimas trijų testu. Dažniausiai yra taikomi pirmieji du, jie ir pateikiami šioje metodikoje.
9.1. Pakartojamumo rodiklio nustatymas.
12 mėnesių laikotarpiu vertintojas turi išanalizuoti mažiausiai 10 mėginių, pateiktų kaip slaptų mėginių dublikatai. Tai paprastai vyksta periodiškai. Kiekvieno atskiro produkto savybių tyrimų rezultatai yra vertinami naudojant šią formulę:
kur: w1 – pakartojamumo rodiklis;
x11 – x1 mėginio pirmo įvertinimo rezultatas;
x12 – x1 mėginio antro įvertinimo rezultatas;
n – mėginių skaičius.
Vertinami mėginiai turėtų atitikti plačią juslinio kokybės vertinimo skalę. w1 neturi viršyti 1,5 (5 balų skalėje).
9.2. Nuokrypio rodiklio nustatymas
Šis rodiklis turėtų būti naudojamas patikrinimui, ar konkretus vertintojas naudojasi ta pačia kokybės vertinimo skale kaip ir grupė. Vertintojo gauti rezultatai yra lyginami su vertintojų grupės nustatytu rezultatų vidurkiu.
Rezultatų vertinimui yra naudojama ši formulė:
kur: D1 – nuokrypis;
x11, x12 – žiūr. 9.1 p.;
– vidutinis juslinės analizės vertintojų grupės rezultatas, gautas atliekant pirmą ir antrą mėginio x1 vertinimą;
n – mėginių skaičius (mažiausiai 10 per 12 mėnesių).
Vertinimui atrinkti mėginiai turėtų atitikti plačią juslinio kokybės vertinimo skalę. D1 neturi viršyti 1,5 (5 balų skalėje).
SVIESTO JUSLINIŲ RODIKLIŲ ĮVERTINIMAS
| Išvaizda |
Konsistencija |
Skonis ir kvapas |
||||||
| Balai |
Ydų numeriai (1) |
Aprašomoji charakteristika |
Balai
|
Ydų numeriai (1) |
Aprašomoji charakteristika |
Balai
|
Ydų numeriai (1) |
Aprašomoji charakteristika |
| 5 |
|
l. gera aukščiausioji kokybė (vienoda, nėra išsiskyrusios drėgmės) |
5 |
|
l. gera ideali aukščiausioji kokybė (gerai tepasi) |
5 |
|
l. geras aukščiausioji kokybė (absoliučiai grynas, puikus aromatas) |
| 4 |
|
gera (2) nėra aiškių ydų
|
4 |
17 18 |
gera (2) kietas minkštas |
4 |
|
geras (2) nėra aiškių ydų |
| 3 |
1 2 3 4
5 6 7 8 |
patenkinama (nežymios ydos) išsiskyrusi drėgmė nevienodas (dviejų spalvų) sluoksniuotas, dryžuotas margas, marmurinis dėmėtas išsiskyrę skysti riebalai perdažytas silpnos konsistencijos nepakankamai apdorotas |
3 |
14
15
16 17
18 |
patenkinama (nežymios ydos) trapus, birus
panašus į tešlą
tąsus, lipnus kietas
minkštas |
3 |
21 22 25
27
33 34
35 |
patenkinamas (nežymios ydos) negrynas pašalinis prieskonis rūgštus
perpasterizuotos grietinėlės prieskonis, svilėsių prieskonis
pašarų prieskonis kartus skonis
persūdytas |
| 2 |
1 3
4 6 10 11 12
|
bloga (ryškios ydos) išsiskyrusi drėgmė sluoksniuotas, dryžuotas margas, marmurinis išsiskyrę skysti riebalai pašalinės priemaišos supelijęs neištirpusi druska
|
2 |
14
15
16
17
18 |
bloga (ryškios ydos)
trapus, purus
panašus į tešlą
tąsus, lipnus
kietas
minkštas |
2 |
21 22 23 25 32
33 34 35 36 38 |
blogas (ryškios ydos) negrynas pašalinis prieskonis senstelėjusio sviesto skonis rūgštus oksidacijos prieskonis, metalo prieskonis pašarų prieskonis kartus persūdytas padusęs, puvėsių prieskonis chemikalų prieskonis |
| 1 |
1 3 4 5 6 7 9 10 11 12
|
labai bloga (labai ryškios ydos) išsiskyrusi drėgmė sluoksniuotas, dryžuotas margas, marmurinis margas, dėmėtas išsiskyrę laisvi riebalai perdažytas grūdėtas pašalinės priemaišos supelijęs neištirpusi druska |
1 |
14
15
16
17
18 |
Labai bloga (labai ryškios ydos) trapus, purus
panašus į tešlą
tąsus, lipnus
kietas
minkštas
|
1 |
22 24 25 26 28 29 30 31 32 34 36 37 38 |
labai blogas (labai ryškios ydos) pašalinis prieskonis sūrio prieskonis rūgštus mielių prieskonis pelėsių prieskonis aitrus, apkartęs aliejaus, žuvies prieskonis lajaus prieskonis oksidacijos prieskonis kartus padusęs, puvėsių prieskonis salyklo prieskonis chemikalų prieskonis |
| (1) Žr. 2 lentelę (2) Ydos, paminėtos prie įvertinimo „gera“, yra labai nežymios. |
||||||||
2 lentelė
SVIESTO YDŲ APIBŪDINIMAI
| Eil. Nr. |
Apibūdinimai |
|
|
I. IŠVAIZDA |
| 1 |
Išsiskyrusi drėgmė |
| 2 |
Nevienodas (dviejų spalvų) |
| 3 |
Sluoksniuotas, dryžuotas |
| 4 |
Margas, panašus į marmurą |
| 5 |
Dėmėtas |
| 6 |
Išsiskyrę skysti riebalai |
| 7 |
Perdažytas |
| 8 |
Silpnos struktūros, nepakankamai apdorotas (su skylėmis ir plyšiais) |
| 9 |
Grūdėtas |
| 10 |
Su pašalinėmis priemaišomis |
| 11 |
Supelijęs |
| 12 |
Neištirpusi druska |
|
|
|
|
|
II. KONSISTENCIJA |
| 14 |
Trapus, purus |
| 15 |
Panašus į tešlą |
| 16 |
Tąsus, lipnus |
| 17 |
Kietas |
| 18 |
Minkštas |
|
|
|
|
|
III. SKONIS IR KVAPAS |
| 20 |
Be skonio ir kvapo |
| 21 |
Negrynas (1) |
| 22 |
Pašalinis prieskonis |
| 23 |
Senstelėjusio sviesto skonis |
| 24 |
Sūrio prieskonis |
| 25 |
Rūgštus |
| 26 |
Mielių prieskonis |
| 27 |
a) Perpasterizuotos grietinėlės prieskonis b) Svilėsių prieskonis |
| 28 |
Pelėsių prieskonis |
| 29 |
Apkartęs |
| 30 |
Aliejaus, žuvies prieskonis |
| 31 |
Lajaus prieskonis |
| 32 |
a) Oksidacijos prieskonis b) Metalo prieskonis |
| 33 |
Pašarų prieskonis |
| 34 |
Kartus |
| 35 |
Persūdytas |
| 36 |
Padusęs, puvėsių prieskonis |
| 37 |
Salyklo prieskonis |
| 38 |
Chemikalų prieskonis |
| (1) Apibūdinimas „negrynas“ turėtų būti naudojamas kaip galima rečiau ir tiktai tada, kai ydos negalima apibūdinti tiksliau. |
|