LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL TURTO VERTĖS NUSTATYMO

1995 m. kovo 28 d. Nr. 440

Vilnius

Siekdama, kad turto vertė būtų nustatoma laikantis vienodos tvarkos, pagrįstos tarptautiniais turto vertinimo metodais ir kriterijais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Bendruosius turto vertės nustatymo principus (pridedama).

2. Įpareigoti Finansų ministeriją kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis:

2.1. sudaryti laikinąją darbo grupę Lietuvos Respublikos įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo numatytai metodikai, suderintai su šiuo nutarimu patvirtintais Bendraisiais turto vertės nustatymo principais, taip pat kitoms turto vertinimo technologijoms bei metodikai parengti;

2.2. sudaryti prie Finansų ministerijos atestacinę turto vertintojų komisiją.

3. Įpareigoti Finansų ministeriją parengti atestacinės turto vertintojų komisijos nuostatų projektą ir iki 1995 m. gegužės 1 d. pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                        REINOLDIJUS ŠARKINAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1995 m. kovo 28 d. nutarimu

Nr. 440

BENDRIEJI TURTO VERTĖS NUSTATYMO PRINCIPAI

TIKSLAI IR PASKIRTIS

1. Bendrųjų turto vertės nustatymo principų tikslai ir paskirtis yra:

1.1. reglamentuoti vienodus visai Lietuvos Respublikai, harmonizuotus pagal tarptautinę turto vertinimo sistemą turto bei verslo (toliau vadinama – turtas) vertės nustatymo metodus ir turto vertintojo profesionalumo bei etikos reikalavimus;

1.2. nustatyti turtinių santykių sritis, kurioms taikytini turto vertės nustatymo metodai;

1.3. sudaryti sąlygas objektyviai nustatyti turto vertę nepriklausomai nuo jo nuosavybės formos.

2. Bendrieji turto vertės nustatymo principai yra privalomi visoms operacijoms, susijusioms su valstybės ir savivaldybių turtu, kai reikia nustatyti jo vertę šių principų 4 ir 5 punktuose numatytais atvejais, taip pat įstatymuose numatytais privataus turto vertės nustatymo atvejais.

SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI

3. Žemiau pateikiami šiuose principuose vartojamų svarbiausiųjų sąvokų apibrėžimai:

3.1. turtas – vertę ir savininką turintys ekonominiai ištekliai, kuriais disponuoja ekonominis subjektas. Turtą sudaro materialūs ir nematerialūs objektai. Turtas pagal pobūdį gali būti nekilnojamasis ir kilnojamasis;

3.2. nekilnojamasis turtas – žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant jų vertės;

3.3. kilnojamasis turtas – turtas, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą nekeičiant jo esmės, iš esmės nemažinant jo vertės ar be didelės žalos jo paskirčiai, jeigu įstatymai nenumato ko kita;

3.4. turto vertintojas – nepriekaištingos reputacijos fizinis asmuo, turintis atitinkamą išsimokslinimą oficialiai pripažintoje mokymo institucijoje, kvalifikacinį turto vertinimo pažymėjimą ir pakankamai patirties bei kompetencijos, kad galėtų įvertinti turtą;

3.5. užsakovas – juridinis ar fizinis asmuo, turintis nuosavybės teise turto, jo įgaliotas asmuo ar įstatymo nustatytas asmuo, sudaręs su turto vertintoju savanorišką turto vertinimo sutartį;

3.6. turto vertinimas – nešališkas turto vertės apskaičiavimas, apimantis vertinamo turto aprašymą, vertintojo nuomonę apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti bei tikėtiną piniginę vertę rinkoje;

3.7. vertė – prekių (paslaugų) naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodą. Vertės ekonominė koncepcija atspindi rinkos požiūrį į naudingumą;

3.8. kaina – pinigų suma, kuri yra paprašyta, pasiūlyta ar sumokėta už prekes (paslaugas). Kaina už konkrečias prekes (paslaugas) yra reliatyvus vertės patvirtinimas, padarytas konkrečių pardavėjų (paslaugų teikėjų) ir pirkėjų (paslaugų gavėjų) tam tikromis aplinkybėmis;

3.9. rinkos vertė – vertinimo metu nustatyta pinigų suma, už kurią turtas po tinkamo pasiūlymo gali būti parduotas, kai palankiai nusiteikę vienas kito atžvilgiu, nesaistomi jokių ryšių pardavėjas ir pirkėjas veikia be jokios įtakos iš šalies;

3.10. atstatomoji vertė – vertinimo metu nustatyta pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti.

TURTO VERTINIMO OBJEKTAI IR ATVEJAI

4. Turto vertinimo objektas gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas (išskyrus vertybinius popierius). Turto vertinimo objektas taip pat yra užsakovo verslas.

5. Turtas vertinamas, kai:

5.1. keičiasi jo savininkas (turtas parduodamas, perduodamas kaip nepiniginis (turtinis) įnašas, mainomas, dovanojamas);

5.2. taikomas jo apmokestinimas ar draudimas;

5.3. jis jungiamas bendrosios dalinės nuosavybės teise arba atskiriamas;

5.4. jis įkeičiamas, išnuomojamas arba perduodamas pasaugos, panaudos pagrindais, juo laiduojama ar garantuojama;

5.5. taikomos įstatymo nustatytos bankroto procedūros;

5.6. vykdomi teismo, hipotekos teisėjo nutarimai dėl turto išieškojimo ar teisingo atlyginimo;

5.7. pageidauja jo savininkas.

TURTO VERTINIMO METODAI

6. Turto vertei nustatyti taikomi šie Tarptautinio turto vertinimo standartų komiteto pripažinti metodai:

6.1. palyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) metodas, kurio esmė yra palyginimas, t. y. rinkos vertė nustatoma palyginus analogiškų objektų faktinių sandorių kainas, kartu atsižvelgiant į nedidelius vertinamo turto bei jo analogo skirtumus;

6.2. atstatomosios vertės (kaštų) metodas, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas;

6.3. naudojimo pajamų vertės (pajamų kapitalizavimo) arba piniginių srautų diskonto metodas, kai turtas vertinamas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip verslo objektas, duodantis pelną. Metodo pagrindą sudaro būsimų pinigų srautų prognozės ir jų dabartinė vertė;

6.4. ypatingosios vertės metodas, taikomas unikalioms meno ir istorijos vertybėms, juvelyriniams ir antikvariniams dirbiniams, įvairioms kolekcijoms įvertinti (vertinama pagal specialias šio turto vertinimo technologijas).

7. Vertinimo metodas (metodai) pasirenkamas užsakovo pageidavimu arba turto vertintojo nuožiūra, argumentuojant pasirinkimą.

TURTO VERTINTOJAS, JO TEISĖS IR PAREIGOS

8. Turto vertintojas privalo turėti aukštąjį išsilavinimą ir specializaciją turto vertinimo srityje bei ne mažesnį kaip vienerių metų praktinio darbo patirtį šioje srityje, arba aukštąjį išsilavinimą ir trejų metų praktinio darbo patirtį žemės ir kito turto vadybos, ekonominės veiklos analizės ir vadybos srityje. Šios sąlygos sudaro sąlygas gauti kvalifikacinį turto vertinimo pažymėjimą.

9. Turto vertintojas gali verstis turto vertinimo veikla Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, t. y. būdamas vienos juridinio asmens teisių neturinčios įmonės savininku ar tikruoju nariu, arba dirbti darbo sutarties pagrindais kitose juridinio asmens teises turinčiose įmonėse ar valstybės, savivaldybių įstaigose ir organizacijose (toliau vadinama – įmonė), jeigu tai numatyta jų nuostatuose.

10. Turto vertinimas atliekamas įmonės vardu.

11. Turto vertintojas privalo objektyviai nustatyti turto vertę.

12. Turto vertintojo teises nusako įmonės įstatai, darbo sutartis bei užsakovo ir įmonės sutartis dėl turto įvertinimo.

13. Turto vertintojo darbo sutartyje su įmone rekomenduojama nustatyti atsakomybę už nuostolius, kuriuos patirs užsakovas dėl neteisingo turto įvertinimo ar sutartos neskelbtinos informacijos atskleidimo.

14. Turto vertintojas gali vertinti tik tą turto rūšį ar verslo sritį, kuri nurodyta jo kvalifikaciniame turto vertinimo pažymėjime.

15. Turto vertintojas savo veikloje vadovaujasi Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu.

16. Turto vertintojas negali imtis jokių užsakymų, kuriuos vykdydamas būtų kurių nors asmenų ar aplinkybių veikiamas.

TURTO VERTINIMO DOKUMENTAI

17. Turto vertinimo dokumentai yra:

17.1. turto vertės nustatymo pažyma (sertifikatas);

17.2. turto įvertinimo aktas;

17.3. turto įvertinimo ataskaita (aiškinamasis raštas).

18. Turto vertinimo dokumentuose turi būti aiškiai nurodytas turto savininkas, vertinimo užsakovas, tikslas ir data, fizinė ir socialinė-ekonominė turto charakteristika, išvada dėl turto vertės dydžio.

19. Ataskaitos (aiškinamojo rašto) apimtis ir turinys nustatomas užsakovo ar vertintojo nuožiūra, tačiau būtina paaiškinti pagrindinius veiksnius, sąlygojančius ar keičiančius turto vertę, argumentuoti vertinimo metodo (metodų) pasirinkimą.

20. Rašytinė turto vertės nustatymo medžiaga užsakovo ir turto vertintojo turi būti saugoma 6 metus po pažymos (sertifikato), akto ir ataskaitos pateikimo užsakovui.

TURTO VERTINIMO SISTEMOS TOBULINIMAS

21. Šių principų pagrindu ir atsižvelgiant į tarptautinių turto vertinimo standartų reikalavimus, toliau plėtojama turto vertinimo sistema, apimanti teisinių, ekonominių, finansinių, informacinių, metodinių ir kitų priemonių kompleksą.

22. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais principais ir tarptautiniais turto vertinimo standartais, rengiamos tobulesnės turto vertinimo technologijos ir metodika.

______________