VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS

NUTARIMAS

 

DĖL KOGENERACINIŲ JĖGAINIŲ ŠILUMOS IR ELEKTROS ENERGIJOS SĄNAUDŲ ATSKYRIMO METODIKOS

 

2009 m. liepos 22 d. Nr. O3-107

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118; 2008, Nr. 135-5228; 2009, Nr. 10-352) 17 straipsnio 8 dalies 1 punktu, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria patvirtinti Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodiką (pridedama).

 

 

Komisijos pirmininkas                                                           Virgilijus Poderys

 

PATVIRTINTA

Valstybinės kainų ir energetikos

kontrolės komisijos 2009 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-107

 

Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo Metodika

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika (toliau – vadinama Metodika) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118; 2005, Nr. 142-5104; 2007 Nr. 55-2124; 2008, Nr. 135-5228; 2009, Nr. 10-352), Šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259; 2009, Nr. 10-355, Nr. 61-2402) ir kitais teisės aktais. Ji nustato bendrame technologiniame šilumos ir elektros gamybos cikle susidarančių šilumos gamybos sąnaudų atskyrimo principus.

2. Metodika privaloma visiems bendrame technologiniame cikle šilumą ir elektros energiją gaminantiems šilumos tiekėjams ir nepriklausomiems šilumos gamintojams.

3. Šilumos gamybos sąnaudų atskyrimas grindžiamas nediskriminavimo, kryžminio subsidijavimo draudimo principais ir sudaro sąlygas užtikrinti pagrįstą ir skaidrų sąnaudų paskirstymą bei sąžiningą konkurenciją tarp šilumos ir elektros energijos gamintojų.

 

II. sąvokos

 

4. Kogeneracija (termofikacija) – šilumos ir elektros energijos gamyba bendrame technologiniame cikle.

5. Kogeneracinė (termofikacinė) jėgainė – energetikos objektas, skirtas gaminti elektros ir šilumos energiją kogeneraciniu režimu.

6. Alternatyvus šilumos šaltinis – energetikos objektas, skirtas tik šilumos energijai gaminti.

7. Sąnaudų atskyrimas – technologiškai neatskiriamoje elektros ir šilumos energijos gamyboje susidarančių bendrų sąnaudų padalinimas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos.

8. Techniniai-ekonominiai rodikliai –Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – vadinama Komisija) suskaičiuoti alternatyvaus šilumos šaltinio formavimo rodikliai, nurodyti Metodikos priede.

9. Kitos sąvokos atitinka Šilumos ūkio įstatyme ir Šilumos kainų nustatymo metodikoje nurodytas sąvokas.

 

III. šilumos ir elektros gamybos sąnaudų Atskyrimo ir Alternatyvaus šilumos šaltinio formavimo principai

 

10. Sąnaudų tarp šilumos ir elektros energijos gamybos atskyrimui taikomas Alternatyvaus šilumos šaltinio metodas.

11. Kogeneracinių jėgainių sąnaudų atskyrimas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos pagrįstas būtinosiomis šilumos gamybos sąnaudomis.

12. Esamai kogeneracinei jėgainei (atskiriems blokams ar visai elektrinei) suformuojamas alternatyvus šilumos šaltinis, kuris gali patiekti į aprūpinimo šiluma sistemą analogišką šilumos kiekį, naudojant tą patį kurą ir kitus resursus be elektros generavimo įrenginių.

13. Alternatyvus šilumos šaltinis formuojamas esamų šilumos gamybos šaltinių pagrindu, jeigu šilumos gamybos įrenginių galių pakanka planuojamam šilumos kiekiui pagaminti arba iš kogeneracinės jėgainės išskiriant šilumos gamybos dalį ir jai priskiriant atitinkamas būtinas kintamąsias ir pastoviąsias sąnaudas.

14. Jeigu šilumos energija gaminama keliose kogeneracinėse jėgainėse, tiekiančiose šilumą į bendrą aprūpinimo šiluma sistemą, tai kiekvienai kogeneracinei jėgainei formuojamas atskiras alternatyvus šilumos šaltinis.

15. Alternatyvaus šilumos šaltinio turtas ( turto įsigijimo vertę Lt/kW dauginant iš instaliuotos galios KW) ir sąnaudos (atitinkamas eksploatacines sąnaudas Lt/MWh dauginant iš planuojamo pagaminti ir patiekti į tinklą šilumos kiekio) nustatomos naudojant faktinius esamų šilumos gamybos šaltinių duomenis, jeigu jie neviršija Komisijos nustatytų techninių-ekonominių rodiklių, kurie skelbiami viešai.

16. Suformuoto alternatyvaus šilumos šaltinio pagrindu suskaičiuota šilumos gamybos bazinė savikaina (ct/kWh) prilyginama šilumos gaminamos kogeneracinėje jėgainėje savikainai. Bazinė savikaina parodo, kokiomis sąnaudomis šiluma gali būti gaminama be elektros generavimo.

17. Kogeneracinėje jėgainėje planuojamą pagaminti ir patiekti į tinklą šilumos kiekį padauginus iš alternatyvaus šilumos šaltinio bazinės savikainos gaunamos šilumos gamybos kogeneracinėje jėgainėje planuojamos sąnaudos.

18. Iš bendrųjų kogeneracinės jėgainės sąnaudų ( pastovių ir kintamų) atėmus šilumos gamybos sąnaudas likusios priskiriamos elektros energijos gamybai.

19. Visos šilumos gamybos sąnaudos kogeneracinėje jėgainėje, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui perskirstomos, atsižvelgiant į V skyriuje nustatytą tvarką.

20. Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai kogeneracinių jėgainių šilumos gamybos sąnaudų atskyrimo skaičiavimų projektą (priedas), jo pagrindimą ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus teikia kartu su šilumos bazinių kainų dedamųjų projektu. Skaičiavimai atliekami be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

 

IV. ALTERNATYVAUS ŠILUMOS ŠALTINIO SĄNAUDŲ SKAIČIAVIMAS

 

21. Alternatyvaus šilumos šaltinio sąnaudos skirstomos į kintamąsias ir pastoviąsias, būtinas pagaminti tokiam pat šilumos kiekiui kaip ir kogeneracinėje jėgainėje.

22. Kintamąsias sąnaudas sudaro kuro sąnaudos, elektros energijos ir vandens sąnaudos technologijai:

22.1. kuro sąnaudos šilumai gaminti:

22.1.1. Alternatyvaus šilumos šaltinio kuro balansas formuojamas pagal esamų šilumos gamybos šaltinių kuro struktūrą. Planuojant naują kogeneracinę jėgainę prioritetas teikiamas atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui;

22.1.2. skaičiuojant kuro sąnaudas šilumos gamybai naudojamos lyginamosios kuro sąnaudos šilumos vienetui pagaminti (kg/MWh naftos ekvivalento), kurios nustatomos pagal faktinius ataskaitinio laikotarpio duomenis, neviršijant Komisijos nustatytų techninių-ekonominių rodiklių;

22.1.3. kuro kainos skaičiuojamos pagal atskiras kuro rūšis, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos punktais, reglamentuojančiais kuro kainų skaičiavimo tvarką;

 

22.1.4. sąnaudos kurui skaičiuojamos pagal priklausomybę:

S(kuro) = Q(nš) x L(kuro x T(kuro) / 1000; (tūkst. Lt)    (1)

 

čia:

Q nš – šilumos kiekis, planuojamas pagaminti ir patiekti į šilumos tinklą iš kogeneracinės jėgainės, tūkst. MWh;

L kuro – lyginamosios sąlyginio kuro sąnaudos alternatyviame šilumos šaltinyje, kg/MWh;

T kuro – sąlyginio kuro kaina, Lt/tne;

 

22.2. elektros energijos sąnaudos technologijai. Atsižvelgus į katilinėje naudojamą kurą, elektros energijos sąnaudos skaičiuojamos įvertinant lyginamąsias elektros energijos sąnaudas 1 MWh šilumos pagaminti ir patiekti į tinklą (kWh/MWh). Šios sąnaudos nustatomos pagal alternatyvaus šilumos šaltinio duomenis, neviršijant Komisijos nustatytų techninių-ekonominių rodiklių. Elektros energijos kainos nustatomos pagal objekto prijungimo prie elektros tinklų sąlygas vadovaujantis galiojančiais tarifais;

22.2.1. sąnaudos elektros energijai skaičiuojamos pagal priklausomybę:

 

 S(el) = Q(nš) x L(el x T(el); (tūkst. Lt)    (2)

 

čia:

Q nš – šilumos kiekis, planuojamas pagaminti ir patiekti į šilumos tinklą iš kogeneracinės jėgainės, tūkst. MWh;

L el – lyginamosios elektros energijos sąnaudos alternatyviame šilumos šaltinyje, kWh/MWh;

T el – vidutinė elektros energijos pirkimo kaina, Lt/kWh;

 

22.3. vandens sąnaudos technologijai įvertinamos santykiniais išvestiniais dydžiais (Lt/MWh), kurie nustatomi pagal faktinius ataskaitinio laikotarpio duomenis, tačiau neviršijant Komisijos nustatytų techninių-ekonominių rodiklių:

 

22.3.1. vandens sąnaudos technologijai skaičiuojamos pagal priklausomybę:

S(vand) = Q(nš) x L(vand); (tūkst. Lt)     (3)

čia:

Q nš – šilumos kiekis, planuojamas pagaminti ir patiekti į šilumos tinklą iš kogeneracinės jėgainės, tūkst. MWh;

L vand – vandens sąnaudos technologijai alternatyviame šilumos šaltinyje, Lt/MWh;

 

22.4. būtinosios alternatyvaus šilumos šaltinio kintamosios sąnaudos, gaminant analogišką kogeneracinėje jėgainėje šilumos kiekį, nustatomos pagal priklausomybę:

 

 S(k) = S(kuro) + S(el) + S(vand). (tūkst. Lt)    (4)

 

23. Pastoviąsias alternatyvaus šilumos šaltinio sąnaudas sudaro turto nusidėvėjimo (amortizacijos), palūkanų ir eksploatacinės sąnaudos:

23.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos:

23.1.1. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos nuo šilumos gamybai priskirto turto (apskaičiuoto pagal alternatyvaus šilumos šaltinio vertę arba Komisijos nustatytus rodiklius) vertės pagal Šilumos kainų nustatymo metodikos priede nurodytus ilgalaikio materialaus ir nematerialaus turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus;

 

23.1.2. nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos skaičiuojamos pagal priklausomybę:

 

 S(nusid AŠ) = (V(įs) x G(inst.)) / NS(norm.)/1000; (tūkst. Lt)    (5)

 

čia:

Vįs – alternatyvaus šilumos šaltinio ilgalaikio turto įsigijimo vertė, Lt/kW;

G inst – alternatyvaus šilumos šaltinio instaliuota šiluminė galia, kW;

NSnorm – nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, nurodyti Šilumos kainų nustatymo metodikos priede;

23.2. palūkanų sąnaudos:

23.2.1. palūkanos už paskolas investicijoms į šilumos gamybą įvertinamos vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos punktais, reglamentuojančiais palūkanų skaičiavimo tvarką;

23.2.2. palūkanų sąnaudos kogeneracinėje jėgainėje tarp šilumos ir elektros energijos gamybos paskirstomos proporcingai šilumos ir elektros energijos gamybai priskirto ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ilgalaikio turto vertei pagal priklausomybę:

 

 S(pal Aš) = S(pal)x K(š) / 100; (tūkst.Lt)    (6)

 

čia:

S pal – kogeneracinės jėgainės bendros metinės palūkanos, tūkst. Lt;

K š – šilumos gamybai priskirto ilgalaikio turto likutinė vertė nuo bendro kogeneracinės jėgainės turto,%;

 

23.3. eksploatacinės sąnaudos:

23.3.1. šias sąnaudas sudaro materialinės ir joms prilygintos sąnaudos, darbo užmokesčio sąnaudos, įmokos socialiniam draudimui bei sąnaudos mokesčiams;

23.3.2. eksploatacinės sąnaudos įvertinamos santykiniais išvestiniais dydžiais (Lt/MWh) pagal faktinius ataskaitinio laikotarpio duomenis, neviršijančius Komisijos nustatytų techninių-ekonominių rodiklių;

 

23.3.3. eksploatacinės sąnaudos skaičiuojamos pagal priklausomybę:

 

 S(ekspl AŠ) = Q(nš) x S(ekspl); (tūkst. Lt)    (7)

 

čia:

Q nš – šilumos kiekis, planuojamas pagaminti ir patiekti į šilumos tinklą iš kogeneracinės jėgainės, tūkst. MWh;

S ekspl – šilumos gamybai alternatyviame šilumos šaltinyje priskirtos atitinkamos eksploatacinės sąnaudos, Lt/MWh;

 

23.4. būtinosios alternatyvaus šilumos šaltinio pastoviosios sąnaudos, gaminant analogišką kogeneracinėje jėgainėje šilumos kiekį, skaičiuojamos pagal priklausomybę:

 

 S(p) = S(nusid AŠ) + S(pal AŠ) + S(ekspl AŠ); (tūkst. Lt)    (8)

 

V. Šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudų perskirstymO tvarka

 

24. Šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos gamintojo kogeneracinėje jėgainėje, išskyrus jėgaines, kuriose elektros energija gaminama naudojant atsinaujinančiuosius energijos išteklius, iš elektros energijos gamybos gautas pelnas (nuostolis) naudojamas perskirstant sąnaudas tarp šilumos ir elektros energijos gamybos.

25. Perskirstomą sąnaudų dalį, priskiriamą šilumos gamybai, įvertina pelno (nuostolio) rizikos koeficientas (toliau – vadinamas PNK). PNK parodo šilumos vartotojų dalyvavimo elektros energijos generavimo veikloje laipsnį (šilumos gamybos sąnaudos atitinkamai mažėja arba didėja, priklausomai nuo iš elektros energijos gamybos gauto pelno(nuostolio).

26. Jau veikiančioms, bet dar neatsipirkusioms kogeneracinėms jėgainėms, ir atsipirkusiose kogeneracinėse jėgainėse atliktoms investicijoms, skirtoms šių jėgainių esminiam pertvarkymui, nustatomas nuo 0 iki 20 % PNK dydis, kuris užtikrintų šių jėgainių investicijų projektų atsipirkimą ne trumpesniam kaip 7 metų laikotarpiui.

27. Investicijų projektų atsipirkimas skaičiuojamas vadovaujantis Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Komisijoje tvarkos apraše nustatyta tvarka.

28. PNK nustatomas ne ilgesniam kaip naujos kogeneracinės jėgainės atsipirkimo laikotarpiui.

29. Atsipirkusioms kogeneracinėms jėgainėms nustatomas 40 % PNK.

30. Perskirstoma sąnaudų dalis, priskiriama elektros energijos gamybai (šilumos gamybai), priklausomai nuo kogeneracinėje jėgainėje iš elektros energijos gamybos gauto pelno (nuostolio), nustatoma pagal priklausomybę:

 S(e(Š)) = PNK / 100% x P(N)(e); (tūkst. Lt)    (9)

 

čia:

PNK – pelno (nuostolio) rizikos koeficientas, %;

P(N)e – elektros energijos gamybos pelnas (nuostolis) už ataskaitinį laikotarpį, tūkst. Lt.

 

31. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai, įvertinama perskaičiuojant šilumos gamybos kainos dedamąją Šilumos kainų nustatymo Metodikoje nustatyta tvarka.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32. Šilumos tiekėjai ir nepriklausomi šilumos gamintojai šilumos ir elektros energijos gamybos veiklos rodiklių ataskaitą teikia pagal kiekvieną kogeneracinę jėgainę.

_________________

 

1 priedas

 

Alternatyvaus šilumos šaltinio sąnaudų skaičiavimas

 

Eil. Nr.

Rodikliai

Mato vnt.

Ataskaitinio laikotarpio šilumos gamyba

Šilumos ir elektros energijos gamyba

Šiluma

Elektra

Iš viso:

ESŠ

KJ (AŠ)

Iš viso

1

2

3

4

5

6

7

8

9

1.

Patiekta šilumos į tinklą nuo savo šaltinių

MWh

 

 

 

 

 

 

1.1.

Šilumos gamybai naudojamo turto vertė

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

1.2.

PNK koeficientas planuojamiems metams

%

 

 

 

 

 

 

2.

Kintamosios sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

2.1.

Lyginamosios kuro sąnaudos

kg/MWh

 

 

 

 

 

 

2.2.

Metinės atitinkamo kuro sąnaudos

tne

 

 

 

 

 

 

2.3.

Planuojamo kuro kaina

Lt/tne

 

 

 

 

 

 

2.4.

Metinės kuro sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

2.5.

Lyginamosios elektros sąnaudos

kWh/MWh

 

 

 

 

 

 

2.6.

Elektros energijos kaina

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

2.7.

Elektros energija šilumos gamybai

tūkst. kWh

 

 

 

 

 

 

2.8.

Elektros sąnaudos šilumos gamybai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

2.9.

Vanduo technologijai

m3

 

 

 

 

 

 

2.10.

Vandens kaina

Lt/m3

 

 

 

 

 

 

2.11.

Vandens sąnaudos šilumos gamybai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

3.

Pastovios sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

3.1.

Turto sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

3.1.1.

Nusidėvėjimas (amortizacija)

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

3.1.2.

Ilgalaikio turto įsigijimo palūkanos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

3.2.

Turto eksploatavimo sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

3.2.1.

Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

3.2.2.

Darbo apmokėjimo ir soc. draudimo sąnaudos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

3.2.3.

Mokesčiai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

4.

Savikaina

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

ct/kWh

 

 

 

 

 

 

5.

Ataskaitiniu laikotarpiu gautas pelnas/nuostolis iš elektros pardavimo veiklos

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

5.1.

Sąnaudų dalis, priskirta šilumos gamybai

tūkst. Lt

 

 

 

 

 

 

 

Įmonės vadovas _____________________________

 

ESŠ – esami šilumos šaltiniai.

KJ (AŠ) – kogeneracinėje elektrinėje gaminama šiluma. Šiai gamybai formuojamas alternatyvus šaltinis (AŠ).

_________________

 

2 priedas

 

Įmonių paskirstymas pagal galių kategorijas

 

Eil. Nr.

Nominalios elektros galios kategorijos

Šiluminės energijos gamybos kategorija

1

virš 50 MWel

virš 1600 tūkst. MWhšil.

2

40–50 MWel

800–1600 tūkst. MWhšil.

3

5–40 MWel

550–800 MWhšil.

4

1–5 MWel

iki 550 MWhšil.

 

_________________

 

3 priedas

 

TECHNINIAI-EKONOMINIAI RODIKLIAI

 

Šilumos gamybos katilinių techniniai rodikliai

 

Eil. Nr.

Kuro rūšis

Vidutinis efektyvumas, %

Lyginamosios kuro sąnaudos kgne/MWh

Pastabos

1

2

3

4

5

1

Gamtinės dujos

90

95,0

Gamtinės dujos

virš 90 proc.

2

Mazutas

86

100,0

 

3

Biokuras

85

101,5

Mediena virš 80 proc.

 

Sąnaudų ir turto rodikliai

 

Eil. Nr.

Rodikliai

Mato vnt.

Įmonių kategorija

virš 50 MWel

40–50 MWel

5–40 MWel

1–5 MWel

1

2

3

4

5

6

7

1.

Kintamos sąnaudos

 

 

 

 

 

1.1.

Elektra technologijai

kWh/MWh

19,5

21,7

18,1

17,5

1.2.

Vanduo technologijai

Lt/MWh

0,31

0,41

0,64

0,67

2.

Eksploatacinės sąnaudos

Lt/MWh

9,3

11,8

18,5

11,7

2.1.

Materialinės

Lt/MWh

4,5

7,9

4,4

3,0

2.2.

Darbo užmokestis

Lt/MWh

3,3

2,6

10,1

6,2

2.3.

Socialinis draudimas

Lt/MWh

1,0

0,8

3,1

1,9

2.4.

Mokesčiai

Lt/MWh

0,5

0,5

0,9

0,6

3.

Seno turto

 

 

 

 

 

3.1.

Turto įsigijimo vertė instaliuotai galiai

Lt/KW

75,0

85,0

134,0

131,0

3.2.

Turto likutinė vertė instaliuotai galiai

Lt/KW

35

42

72,0

69,0

4.

Naujo turto

 

 

 

 

 

4.1.

VŠK katilai

Lt/KW

170–200

4.2.

Garo katilai

Lt/KW

300–400

4.3.

Biokuro katilai

Lt/KW

700–1000

 

Šie rodikliai yra pagrindas šilumos tiekėjų ir nepriklausomų gamintojų alternatyvaus šilumos šaltinio turtui ir sąnaudoms nustatyti.

_________________