LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2007–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 944
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 334 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Ūkio ministerijai koordinuoti ir kontroliuoti Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2010 metų programos įgyvendinimą.
3. Įpareigoti už Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2010 metų programos įgyvendinimą atsakingas institucijas kasmet iki vasario 1 d. pateikti Ūkio ministerijai informaciją apie programos priemonių įgyvendinimą.
4. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant Nacionalinę turizmo plėtros 2007–2010 metų programą.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m.
rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 944
NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS 2007–2010 METŲ PROGRAMA
I.BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2010 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – išanalizuoti Lietuvos turizmo sektoriaus raidos tendencijas ir atsižvelgiant į valstybės bei vietos savivaldos lygmens turizmo sektoriaus planavimo dokumentus apibrėžti turizmo plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, nustatyti jų įgyvendinimo priemones (pagal priedą).
2. Ši Programa parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turizmo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaike strategija, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 (Žin., 2002, Nr. 60-2424), Nacionaline darnaus vystymosi strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), Lietuvos kurortų plėtros įgyvendinimo 2005–2008 metais priemonėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 1588 (Žin., 2004, Nr. 177-6564), ir Lietuvos turizmo informacijos centrų steigimo 2006–2008 metais programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1425 (Žin., 2005, Nr. 152-5602). Turizmo teisinė bazė vertinta taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 60-1183), Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484), Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350 (Žin., 2006, Nr. 42-1514), Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350, ir Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 350, Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklių, patvirtintų ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 4-246/D1-341 (Žin., 2004, Nr. 103-3814), nuostatomis, reglamentuojančiomis kurortų, kurortinių teritorijų plėtrą ir turizmo teritorinį planavimą.
3. Ši Programa parengta atsižvelgiant į Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas) parengtą Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2010 metais studiją ir atliktus turizmo rinkos tyrimo rezultatus. Šioje Programoje pateikti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), Valstybinio turizmo departamento, turizmo informacijos centrų ir rinkos tyrimo duomenys.
II. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ
5. Lietuvos turizmo sektoriaus valdymo ir finansavimo vertinimas:
5.1. Lietuvoje turizmo sektoriaus valdymo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkai ir savivaldybės. Šalyje veikia turizmo verslo atstovus vienijančios asociacijos, taip pat ir savaveiksmio turizmo organizacijos. Turizmo rinkodaros projektams įgyvendinti įsteigta viešoji įstaiga Lietuvos turizmo plėtros agentūra, o kurortų plėtros stebėsenai ir tyrimams atlikti – viešoji įstaiga Lietuvos kurortologijos tyrimų centras.
5.2. Svarbiausias šalies turizmo problemas nagrinėja, vertina ir pasiūlymus, kaip jas spręsti, teikia Turizmo taryba, kurią sudaro valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, turizmo verslo atstovus vienijančių asociacijų ir savaveiksmių turizmo organizacijų atstovai. Turizmo tarybos darbas organizuojamas jos komisijų pagrindu.
5.3. Valstybinio turizmo departamento veikla grindžiama Lietuvos turizmo plėtros strategijos kryptimis, pateiktomis Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtros iki 2015 metų ilgalaikėje strategijoje. Pagrindinis turizmo sektoriaus plėtrą reglamentuojantis vidutinės trukmės strateginis dokumentas – Nacionalinė turizmo plėtros programa. Parengtos ir įgyvendintos 3 nacionalinės turizmo plėtros programos.
5.4. Nacionalinėje turizmo plėtros 2003–2006 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1637 (Žin., 2003, Nr. 121-5481), nurodyti 3 pagrindiniai tikslai, kuriems įgyvendinti numatytos 58 tikslinės priemonės. Šios programos priemonėms įgyvendinti Valstybiniam turizmo departamentui 2003–2006 metais skirta 13,8 mln. litų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų, iš kurių 2003 metais – 1,8 mln. litų, 2004 metais – 2,9 mln. litų, 2005 metais – 3,8 mln. litų ir 2006 metais – 5,3 mln. litų (2007 metais skirta 8,4 mln. litų).
5.5. Lietuvos pasirengimas narystei ir narystė Europos Sąjungoje (toliau vadinama – ES) suteikė daug galimybių pasinaudoti specialiųjų ES programų ir struktūrinių fondų parama. Bendra ES parama turizmo plėtrai 2004–2006 metais buvo beveik 520 mln. litų, ES struktūrinių fondų parama – 88 procentai, PHARE – 6 procentai, INTERREG – 5 procentai, SAPARD – tik 1 procentas.
5.6. Pagal Lietuvos 2004–2006 metų bendrąjį programavimo dokumentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 935 (Žin., 2004, Nr. 123-4486) (toliau vadinama – BPD), turizmo plėtrai skirta 410 mln. litų. Daugiausia lėšų skirta 3 prioriteto 4 priemonėje „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ nurodytai veiklai vykdyti. Pagal 4 šios priemonės veiklos rūšių grupes gauta 191 paraiška, prašyta 1146 mln. litų iš ES struktūrinių fondų. Parama suteikta 45 projektams (skirta 332 mln. litų). Turizmo paslaugoms plėtoti ES struktūrinių fondų parama buvo skiriama pagal BPD 3 prioriteto 1 priemonės „Tiesioginė parama verslui“ veiklos rūšių grupę „Apgyvendinimo, konferencijų ir pramogų objektų kūrimas ir plėtra bei kultūros ir istorinio paveldo objektų pritaikymas turizmo poreikiams“, finansuota 14 projektų (78 mln. litų).
5.7. Savivaldybių pateiktais duomenimis, 2003–2006 metais savivaldybės iš savo biudžetų turizmui plėtoti skyrė 81 mln. litų (2003 metais skirta 16 mln. litų, 2004 metais – 20 mln. litų, 2005 metais – 19 mln. litų, 2006 metais – 26 mln. litų). Nagrinėjamu laikotarpiu vidutiniškai per metus turizmo planavimo ir infrastruktūros įrengimo priemonėms skirta 69 procentai, turizmo rinkodarai ir turizmo informacijos centrams – 31 procentas turizmui plėtoti skirtų savivaldybių lėšų.
6. Turizmo teisinės bazės ir planavimo dokumentų vertinimas:
6.1. 2003–2006 metais turizmo sektoriaus teisinio reguliavimo bazė patobulinta 2002 metais priėmus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos turizmo įstatymą ir naujus apgyvendinimo, kelionės organizavimo ir turizmo informacijos paslaugų teikimą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
6.2. Nagrinėjamu laikotarpiu sukurta kurortų plėtrą reglamentuojanti teisinė bazė. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme apibrėžtas kurorto statusas ir kurortinės teritorijos statusas, o Kurortų statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų apraše, Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų apraše ir Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklėse nustatyti konkretūs kurorto ir kurortinės teritorijos statuso įgijimo reikalavimai ir tvarka. Pakeistas Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas – įteisinta rinkliava kurortuose už naudojimąsi viešąja kurortų infrastruktūra. Siekdama kuo tinkamiau naudotis Lietuvos kurortų potencialu ir spręsti kurortų plėtros ir veiklos sezoniškumo problemas, Ūkio ministerija 2003–2006 metais parengė studijas: kurorto statuso Lietuvoje reglamentavimo studiją, kurortinės rinkliavos Lietuvoje nustatymo, galimybių ir pasekmių įvertinimo praktinių taikymo priemonių parengimo studiją, tarptautinių konferencijų turizmo plėtros programinę studiją, golfo laukų plėtros Lietuvoje galimybių analizę ir studiją.
6.3. Valstybiniuose parkuose (saugomose teritorijose) rekreacijos ir viešosios turizmo infrastruktūros plėtrą, vadovaudamosi planavimo dokumentais ir parkų nuostatais, organizuoja šių parkų direkcijos. Turizmo plėtrą saugomų teritorijų sistemoje reglamentuojančių planavimo dokumentų 2003–2006 metais labai padaugėjo. Taigi turizmo plėtros galimybės Lietuvos saugomose teritorijose dar labiau reglamentuotos ir kryptingai orientuotos į ekologinį (pažintinį) (toliau vadinama – ekologinis) ar aktyvaus poilsio turizmą: šiems tikslams įrengta viešoji infrastruktūra (pažintiniai takai, poilsio ir apžvalgos vietos, informacinės nuorodos), privatus sektorius orientuotas į darnią rekreacinių paslaugų plėtrą, pirmenybė teikiama kaimo turizmui. Aplinkosaugos ir veiklos prioritetus nustatantys valstybinių parkų tvarkymo planai juridiškai įteisina parkų teritorijos skirstymą į funkcines ir tvarkomąsias zonas, kurioms būdingas skirtingas naudojimo režimas, apibrėžiantis turizmo ir rekreacijos plėtros galimybes kiekvienoje valstybinio parko vietoje ir infrastruktūros sistemos plėtrą visoje saugomoje teritorijoje. Saugomose teritorijose yra didžiausias šalies rekreacinis potencialas, tačiau jis kol kas naudojamas nepakankamai, nes pirmenybė teikiama apsaugai ir reguliuojamam lankymui, o ne rekreacinei gamtonaudai, t. y. rekreacinės veiklos zonos yra minimalios, o ūkinės veiklos zonose neišskiriamas poilsio veiklos prioritetas. Taigi neatsižvelgiama į visus turizmo infrastruktūros plėtros poreikius, o infrastruktūros stoka riboja turizmo veiklą, trukdo plačiau naudotis esamomis rekreacinėmis galimybėmis.
6.4. Dėl sudėtingos kultūros vertybių registravimo tvarkos, tikslių registravimo ir priežiūros reglamentų nebuvimo, aiškiai neapibrėžtų kultūros vertybių tvarkybos reglamentų kultūros vertybes pritaikyti turizmui gan sunku. Kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmui ir viešiesiems poreikiams užtikrintų šių objektų išsaugojimą ir sudarytų sąlygas organizuoti juose kultūrinio, dalykinio turizmo ir poilsio veiklą, skatintų regionų plėtrą.
6.5. Darni turizmo plėtra užtikrinama planuojant turizmo plėtrą ir rengiant turizmo specialiojo teritorijų planavimo dokumentus pagal Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisykles. Valstybinis turizmo departamentas nuo 2005 metų pradėjo rengti nacionalinės svarbos viešosios turizmo infrastruktūros specialiuosius planus: nacionalinių dviračių turizmo trasų specialųjį planą, nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą ir nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą. Parengti ir patvirtinti specialieji planai leis nustatyti turizmo plėtros regioninius prioritetus ir rengti ir įgyvendinti viešosios turizmo (aktyvaus poilsio) infrastruktūros projektus, naudojantis ES struktūrinių fondų ir kitais finansavimo šaltiniais. Įgyvendinami aktyvaus poilsio infrastruktūros projektai skatins investuoti ir į turizmo paslaugų infrastruktūros plėtrą. Plėtojama turizmo infrastruktūra atvers galimybes tinkamiau naudoti šalies rekreacinius ir kultūrinius išteklius aktyviam poilsiui organizuoti, vietiniam ir atvykstamajam turizmui skatinti, o didėjanti paklausa skatins turizmo paslaugų verslo plėtrą, naujos darbo vietos padės spręsti socialines problemas.
6.6. Darniai turizmo plėtrai svarbūs ir kiti valstybės ir vietos savivaldos lygmens turizmo plėtros planavimo dokumentai, parengti pagal Nacionalinės turizmo plėtros 2003–2006 metų programos įgyvendinimo priemones ir sudarysiantys sąlygas rengti specialiuosius turizmo planus. Per šį laikotarpį Valstybinio turizmo departamento užsakymu parengtos 26 valstybinio ir vietos savivaldos lygmens turizmo plėtros galimybių studijos. Jose aptarti tam tikrų vietovių gamtos, kultūros ir žmogiškųjų išteklių potencialo naudojimo turizmui plėtoti veiksmai, nustatyti viešosios turizmo infrastruktūros projektų rengimo prioritetai ir turizmo skatinimo savivaldybėse priemonės.
6.7. 2003–2006 metais ypač suaktyvėjo turizmo plėtros strateginis planavimas apskrityse ir savivaldybėse. Šalies apskričių ir savivaldybių parengtuose ar rengiamuose jų plėtros planuose ir teritorijų planavimo dokumentuose aptariami turizmo plėtros klausimai. Daugeliui apskričių ir savivaldybių turizmas – viena iš prioritetinių regiono plėtros krypčių. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas nustato sąlygą koordinuoti turizmo plėtros planavimą tiek valstybiniu, tiek vietos savivaldos lygmenimis, vadovaujantis Nacionaline turizmo plėtros programa. Kad gerėtų turizmo planavimo rezultatai, racionaliau būtų plėtojamas turizmo sektorius, geriau naudojami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, tiek Valstybinis turizmo departamentas, tiek apskričių viršininkai turėtų labiau prisidėti prie turizmo plėtros planų koordinavimo. Turizmas visų pirma turėtų būti plėtojamas didžiausią rekreacinį potencialą turinčiuose turistiniuose centruose (kurortuose, kurortinėse teritorijose) ir vietovėse (pajūryje, Žemaitijos aukštumose, Nemuno zonoje, rytų Aukštaitijoje, pietų Dzūkijoje, valstybiniuose parkuose), kurie nustatyti turizmo strateginiuose ir teritorijų planavimo dokumentuose.
6.8. Vykdyti strateginį ir teritorinį turizmo planavimą ar rengti turizmo projektus visų pirma kliudo statistikos duomenų ir operatyvios informacijos visuomenei stoka. Esama turizmo statistikos apskaita neatitinka didėjančių rinkos poreikių, kliudo tinkamai vertinti ir planuoti turizmo sektoriaus veiklą. Siekiant užtikrinti turizmo sektoriaus plėtros stebėseną ir gerinti planavimą, tikslinga tobulinti turizmo statistikos apskaitą, sistemingai vykdyti tarptautinio ir vietinio turizmo statistinius tyrimus.
7. Turizmo išteklių ir plėtros galimybių analizė:
7.1. Lietuva turi didelį gamtinį turizmo potencialą: pajūrio gamtinis kompleksas, vidaus vandenų telkiniai (Lietuvoje yra 2850 ežerų, 760 upių) ir miškai, augantys 32 procentuose šalies teritorijos. Turizmui ypač patrauklios saugomos teritorijos (5 nacionaliniai ir 30 regioninių parkų, 26 draustiniai), kurių bendras plotas 2003–2006 metais padidėjo daugiau kaip 3 procentais (15,3 procento visos šalies teritorijos). Į saugomų gamtinių teritorijų pritaikymą lankyti investuota apie 10 mln. litų, įrengta 120 pažintinių takų, 390 poilsio vietų, per 50 apžvalgos aikštelių, 11 lankytojų centrų. Būtina aktyviau plėtoti saugomų teritorijų viešąją turizmo infrastruktūrą. Įrengus mokomuosius ir pažintinius takus, turizmui galėtų būti pritaikytos Lietuvos pelkės, kurios gamtinėmis vertybėmis ir unikalumu gali privilioti daug užsienio turistų. Gausūs kurortų gydomieji ir rekreaciniai ištekliai gali patenkinti didžiulius sveikatingumo paslaugų ir kurortų plėtros poreikius. Kurorto statusą turi Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos miestai, kuriuose gausu moksliškai ištirtų mineralinio vandens ir gydomųjų durpių išteklių, sveikatinimui (reabilitacijai) palankus mikroklimatas. Kurortų gamtos išteklių pakanka ir intensyvesnei rekreacinei veiklai plėtoti. Druskininkuose ir Birštone šiai veiklai tinkami vidaus vandenys ir rekreaciniai miškai, Palangoje – Baltijos jūra, jūros paplūdimiai, rekreaciniai miškai, unikalus botanikos parkas, Neringoje – Baltijos jūra, Kuršių marios, paplūdimiai ir kopos, rekreaciniai miškai. Rekreacijai ir ypač aktyviam poilsiui kurortai dar per mažai naudoja miškų potencialą ir vandens telkinius. Palangos ir Neringos kurortų patrauklumą ateityje gali mažinti paplūdimių erozija ir negerėjanti paplūdimių infrastruktūra. Lietuvos kurortų plėtros prioritetas – sveikatingumo ir reabilitacijos veikla. Taigi ypač daug dėmesio turi būti skiriama didelį gydomųjų išteklių potencialą turinčių kurortų ir kurortinių teritorijų plėtrai – pirmiausia plėtojama sveikatingumo, aktyvaus poilsio ir turistų apgyvendinimo infrastruktūra ir kartu veiksmingiau naudojamas esamas potencialas.
7.2.Didžiulį rekreacinį potencialą turintys miškai naudojami lankymui ir visuomenės poilsiui organizuoti, šiems tikslams įrengta rekreacinė infrastruktūra. Valstybinės įmonės miškų urėdijos kasmet miškuose įrengia, atnaujina, tvarko ir prižiūri įvairius rekreacinius objektus. Per 2002–2006 metus šiems tikslams išleista daugiau kaip 16 mln. litų miškų urėdijų lėšų. Pagrindinės rekreacinės infrastruktūros plėtros kryptys ne trumpiau kaip 20 metų numatomos regiono mastu rengiamose miškų tvarkymo schemose, o konkrečios tvarkymo priemonės – miškų urėdijų miškų ūkio veiklos planuose ir individualiuose rekreacinių objektų projektuose. Siekiant skatinti miškų rekreacinį naudojimą, generalinio miškų urėdo 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1B-77 patvirtinta Rekreacinės infrastruktūros plėtros ir tvarkymo valstybiniuose miškuose programa 2006–2008 metams. Taigi spartesnė rekreacinės infrastruktūros plėtra, aktyvesnė informacijos apie miškų rekreacines galimybes sklaida, teisinio miškų pritaikymo ne tik lankymui, bet ir turizmui reguliavimo tobulinimas turėtų tapti geresnio miškų rekreacinių išteklių naudojimo turizmo reikmėms veiklos kryptimi.
7.3.Lietuvos kultūros vertybių registre užregistruota apie 25000 kultūros paveldo objektų, iš jų daugiau kaip 7000 – valstybės saugomi kultūros paveldo objektai. Turizmui svarbios išlikusios pilys, gynybinio paveldo objektai, bažnyčios ir vienuolynai, dvarai ir dvarų sodybos, istoriniai parkai, etnografiniai kaimai ir pramonės paveldas. Didelį turistų susidomėjimą kelia į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtraukti Vilniaus senamiestis, Kuršių nerija, Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, Struvės geodezinio lanko objektai, nematerialaus paveldo sąraše esantys Lietuvos kryždirbystė ir lietuvių dainų švenčių tradicija ir simbolika. Prie kultūrinio turizmo plėtros itin prisideda unikalus Lietuvos sakralinis paveldas. Siekiant išlaikyti didžiulę meninę vertę turinčius kulto objektus ir naudoti juos turizmui, ypač piligriminiam, plėtoti, svarbu tenkinti keliaujančiųjų poreikius, sukurti atitinkamą aplinkos infrastruktūrą, sudaryti turizmo maršrutus. Kultūrinį turizmą gali skatinti muziejuose sukauptų archeologijos, istorijos, meno ir kitokių kilnojamųjų kultūros vertybių gausa, plečiant jų eksponavimo galimybes: šalyje veikia 3 nacionaliniai muziejai, 15 respublikinių muziejų ir 3 apskričių muziejai, 63 savivaldybių muziejai (kraštotyros ir memorialiniai), 18 žinybinių muziejų ir 7 nevalstybiniai muziejai.
7.4.Kultūros paveldo objektų pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams finansuotas ES struktūrinių fondų lėšomis. 2004–2006 metais pagal BPD 3 prioriteto 4 priemonės „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ veiklos rūšių grupę „Viešųjų kultūros ir istorijos paveldo objektų ir nenaudojamų pastatų atstatymas, restauravimas ir pritaikymas viešiems turizmo poreikiams“ finansuota 15 projektų, skirta daugiau kaip 80 mln. litų paramos, iš jų 50 mln. litų – 9 dvarų sodybų pritaikymo viešiesiems turizmo poreikiams projektams įgyvendinti. Tai sudaro 24 procentus visos 3 prioriteto 4 priemonei „Viešoji turizmo infrastruktūra ir paslaugos“ skirtos paramos. Pagal BPD 3 prioriteto 1 priemonę „Tiesioginė parama verslui“ tik vienam projektui įgyvendinti skirta 3,5 mln. litų (kultūros paveldo objektui pritaikyti turizmo paslaugų plėtrai).
7.5.Didžiuma kultūros paveldo objektų – nepatenkinamos arba net avarinės būklės, mažai naudojami vešiesiems poreikiams ir neparengti eksponuoti, o tai mažina jų patrauklumą turistams. Kasmet visiems paveldo objektams prižiūrėti ir restauruoti valstybė skiria itin mažai lėšų (apie 20 mln. litų). Didžiuma dvarų, turinčių kultūros vertybės statusą, priklauso privatiems savininkams, ir jų pritaikymas turizmo poreikiams priklauso nuo privačios iniciatyvos ar nuosavo turto naudojimo tikslų. Turizmo požiūriu vertingiausi paveldo objektai – Lietuvos pilys, tačiau daugelis jų tik iš dalies naudojami turizmui. Kultūros paveldo objektus naudoti turizmui dažnai trukdo nepritaikyta turistams lankyti aplinka ir patys objektai, viešosios turizmo infrastruktūros ir turistinių paslaugų, o neretai ir planavimo bei iniciatyvos stoka.
7.6.Kvalifikuoti darbuotojai irgi kuria turizmo paslaugų teikėjų ir visos šalies turizmo įvaizdį. Turizmo plėtra skatina kurti darbo vietas apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse, kituose sektoriuose, pvz., prekybos, transporto, finansinio tarpininkavimo, nuomos, reklamos. Viešbučių ir restoranų darbuotojų pastaraisiais metais daugėjo: 2005 metais jų jau buvo 33,1 tūkstančio. Tačiau, 2005 metų duomenimis, Lietuvos viešbučiuose ir restoranuose dirbo tik 2,3 procento visų šalies darbuotojų (Slovakijoje – 4,1 procento, Čekijoje – 3,8 procento, Estijoje – 3,6 procento). Lietuvai tapus ES nare, daug viešbučių ir restoranų specialistų išvyksta į kitas ES valstybes visų pirma dėl mažo darbo užmokesčio (2006 metų III ketvirtį sudarė 60 procentų vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje).
7.7.Turizmo paslaugų sektoriaus darbuotojus Lietuvoje rengia 4 universitetinės aukštosios mokyklos, 8 aukštosios mokyklos (kolegijos) ir 20 profesinių mokyklų. Universitetai ir kolegijos rengia darbuotojus apgyvendinimo ir kelionių organizavimo paslaugų įmonėms. 2006 metais šios mokymo įstaigos parengė 350 turizmo specialistų, iš jų 90 – universitetai ir 260 – kolegijos. Turizmo profesijų darbuotojų poreikis priklauso nuo užsienio ir vietos turistų gausėjimo, sezoniškumo ir bendros turizmo paslaugų sektoriaus plėtros. Įvairaus lygio turizmo specialistus rengiančių mokymo įstaigų yra visuose svarbiausiuose turizmo plėtros regionuose. Darbdavių teigimu, didžiausia profesinio rengimo problema – studentų praktinio pasirengimo, sisteminių žinių ir motyvacijos stoka. Siekdamas spręsti esamas problemas, Profesinio mokymo metodikos centras įgyvendina projektą „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“. Pagal šį projektą, be kita ko, bus tiriamas specialistų poreikis, rengiami su turizmo sektoriumi susijusių profesijų standartai.
7.8. Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme nustatytas funkcijas 9 apskričių viršininkų administracijose atlieka 12 turizmo darbuotojų, 26 savivaldybių administracijose turizmo klausimais dirba po vieną darbuotoją, 12 savivaldybių administracijų įsteigti turizmo padaliniai, kitose 22 savivaldybėse neįsteigtos pareigybės tiesioginėms turizmo funkcijoms atlikti. Už turizmo koordinavimą ir plėtrą atsakingų valstybės institucijų ir savivaldybių tarnautojų ir kitų turizmo sektoriaus darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos tobulinimą inicijuoja Valstybinis turizmo departamentas, 2005 metais įgyvendinęs projektą „Apskričių ir savivaldybių administracijų žmogiškųjų gebėjimų vystymas ir tobulinimas“. Pagal šį projektą 141 apskričių ir savivaldybių administracijų bei turizmo informacijos centrų darbuotojas tobulino turizmo planavimo ir kokybės valdymo kvalifikaciją. Savivaldybių ir turizmo informacijos centrų darbuotojų kvalifikacijai palaikyti ir tobulinti būtina nuolat vykdyti mokymo priemones, sprendžiančias darbuotojų kaitos ir veiklos plėtros klausimus.
8. Turizmo paslaugų vertinimas:
8.1. Labiausiai turizmo paslaugų sektorius pažengė plėtodamas apgyvendinimo paslaugas. Nors per paskutinius ketverius metus atotrūkis nuo ES vidurkio pagal apgyvendinimo vietų viešbučiuose skaičių 1000-čiui gyventojų Lietuvoje sumažėjo nuo 10 iki 5 kartų, tačiau vis dar gerokai atsiliekama. Apgyvendinimo paslaugas 2006 metų pradžioje teikė 663 įmonės, kuriose buvo 18,8 tūkst. numerių, 43,7 tūkst. vietų. Nuolat augantis viešbučių tipo apgyvendinimo paslaugų sektorius per 2003–2005 metus padidėjo 23 procentais, o specializuotų ir kitų kolektyvinio apgyvendinimo įmonių mažėjo. Viešbučių tipo apgyvendinimo paslaugų daugėja, o kitų apgyvendinimo tipų paslaugų mažėja dėl to, kad statomi nauji viešbučiai, atnaujinamos esamos sanatorijos ar poilsio namai, taigi pagerėja jų apgyvendinimo infrastruktūra, leidžianti teikti viešbučių tipo apgyvendinimo paslaugas. Apgyvendinimo numerių per 2003–2005 metus padaugėjo 9 procentais, viešbučiuose – 37 procentais. Viešbučių teritorinė sklaida gana netolygi, daugiausia jų didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose – 60 procentų viso viešbučių tinklo. 2003–2006 metais kempingų pagausėjo 3 kartus, tačiau šiuo metu šalyje tik 16 kempingų, iš kurių 13 atitinka kempingų klasifikavimo reikalavimus. Siekiant tenkinti individualiai keliaujančių turistų poreikius, gausinti turistų ir mažinti atsilikimą nuo apgyvendinimo paslaugų ES vidurkio, tikslinga skatinti kempingų ir turistinės klasės viešbučių plėtrą.
8.2.Lietuvos apgyvendinimo įstaigos pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau svečių. Viešbučiuose 2005 metais, palyginti su 2003 metais, apgyvendinta 26 procentais, moteliuose – 31 procentu, kempinguose net 58 procentais daugiau svečių. 2006 metais apgyvendinta 42,3 procento viešbučių numerių (2005 metais – 40,8 procento), tačiau per turistinį sezoną jų prireikia 1,6–1,8 karto daugiau. Daugiausia numerių apgyvendinama 4 ir 5 žvaigždučių viešbučiuose – 51 procentas, mažiausia neklasifikuotose apgyvendinimo įstaigose – 28 procentai.
8.3. Statistikos departamento duomenimis, 2004 metais apgyvendinimo paslaugas teikė 361 kaimo turizmo sodyba, o 2005 metais – 398 kaimo turizmo sodybos. Daugiausia kaimo turizmo sodybų 2005 metais buvo Utenos apskrityje (36 procentai), Vilniaus apskrityje (15 procentų) ir Alytaus apskrityje (15 procentų). Kaimo turizmo sodybose 2005 metais apsilankė 155 tūkst. poilsiautojų, iš jų apie 18 tūkst. užsieniečių. 2005 metais, palyginti su 2004 metais, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 52 procentais daugiau Lietuvos gyventojų ir 40 procentų daugiau užsieniečių. Kadangi užsienio turistai vis labiau domisi kaimo turizmu, reikėtų gerinti kaimo turizmo paslaugų kokybę ir rinkodarą. Pagrindinės problemos – veiklos sezoniškumas (kaimo turizmo sodybose daugiausia svečių tik birželio–rugpjūčio mėnesiais), trumpa vidutinė buvimo trukmė (2,8 nakvynės), nes didžiuma poilsiautojų atvyksta tik savaitgaliais.
8.4. Maitinimo paslaugų sektorius Lietuvoje plėtojamas labai netolygiai. Nors didžiuosiuose miestuose maitinimo paslaugų kokybė gera, pasiūla didelė ir įvairi, bet mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, taip pat per kurortinį sezoną maitinimo paslaugų pasiūla ir kokybė netenkina turistų. Maitinimo įmonės aktyviausiai plečiasi gausiausiai turistų lankomuose miestuose (ypač Vilniuje) ir šalia turizmo traukos objektų ar turistinių kelių. Ateityje gali kilti didelių grupių (1000 ir daugiau asmenų) maitinimo problema, nes planuojami valstybiniai renginiai, gausėja tarptautinių konferencijų ir kruizinio turizmo.
8.5. Lietuvoje 2005 metais kelionių organizavimo paslaugas teikė 254 kelionių organizatoriai ir kelionių agentūros, iš kurių 52 procentai Vilniuje, o 19 procentų – Kaune. Duomenys rodo, kad turizmo įmonių 2005 metais, palyginti su 2003 metais, padaugėjo 18 procentų. Tiek išvykstamojo, tiek atvykstamojo turizmo plėtra gausino turizmo įmonių ir jų paslaugų įvairovę.
8.6. Pagrindiniai viešieji turizmo informacijos paslaugų teikėjai yra savivaldybių (apskričių) turizmo informacijos centrai ir valstybinių parkų lankytojų centrai. 2003 metais Lietuvoje turizmo informacijos paslaugų teikėjai buvo 30 savivaldybių įsteigti turizmo informacijos centrai, 2006 metų pabaigoje jų padaugėjo iki 50. Lietuvos turizmo informacijos centruose 2006 metais nuo sausio iki rugsėjo apsilankė 390,1 tūkst. lankytojų, iš kurių pusė užsieniečiai. Palyginti su tuo pačiu 2005 metų laikotarpiu, lankytojų informacijos centruose pagausėjo 35,4 procento (Lietuvos gyventojų – 38,8 procento, užsieniečių – 31,9 procento). Būtina tobulinti turizmo informacijos centrų veiklą, geriau juos aprūpinti ištekliais, gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę, mokyti darbuotojus užsienio kalbų ir rinkodaros priemonių rengimo, skatinti taikyti modernias informacijos technologijas. Turizmo informacijos paslaugas teikia ir gidai bei kelionių vadovai. Atsižvelgiant į esamą gidų kvalifikaciją, 2007–2010 metams reikia planuoti tęstinį gidų kvalifikacijos tobulinimą ir specializuotą mokymą.
9. Viešosios turizmo infrastruktūros ir Lietuvos pasiekiamumo vertinimas:
9.1. Plėtojama viešoji turizmo infrastruktūra leidžia rekreacinius išteklius naudoti poilsio ir turizmo veiklai organizuoti ir kartu su paslaugomis teikti į rinką įvairius poilsio turizmo produktus. Valstybinis turizmo departamentas valstybinio lygmens viešosios turizmo infrastruktūros projektus iki 2007 metų įgyvendino PHARE programos lėšomis. Įgyvendinto 2004 metais projekto „Nacionalinė turizmo informacija ir bandomoji turizmo infrastruktūra Utenos apskrityje“ rezultatas – pastatyti 4 kempingai, prie pagrindinių autoturizmo trasų pastatyti 762 informacijos ir paslaugų kelio ženklai, sukurta nacionalinė turizmo informacijos sistema; įgyvendinto 2006 metais projekto „Dviračių žiedo Vakarų Lietuvoje plėtojimas“ rezultatas – įrengta 200 kilometrų ilgio pajūrio dviračių turizmo trasa; įgyvendinto 2006–2007 metais projekto „Nemuno turistinės trasos bandomasis infrastruktūros išvystymas“ rezultatas – Nemune nuo Druskininkų iki Rusnės įrengta 18 prieplaukų (6 stacionarios ir 12 kilnojamųjų). Nemuno turistinės trasos projektas numatomas plėtoti toliau tiek valstybės (savivaldybių), tiek ES struktūrinių fondų lėšomis. Tarptautinių programų ir savo biudžeto lėšomis kurortų ir miestų savivaldybės įgyvendino projektus, kurių rezultatai – sutvarkyta paplūdimių infrastruktūra, įrengti dviračių takai, turistinės informacijos nuorodos, apžvalgos ir poilsio aikštelės, prieplaukos, slidinėjimo trasos. Plėtodamos viešąją turizmo infrastruktūrą, miškų urėdijos ir valstybinių parkų direkcijos įgyvendino rekreacinių ir pažintinių takų, poilsio ir apžvalgos aikštelių, informacijos nuorodų, lankytojų centrų infrastruktūros projektus. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos gerindama eismo dalyvių saugumą, kasmet įrengia apie 10 kilometrų naujų pėsčiųjų ir dviračių takų. Įrengus Klaipėdos kruizinių laivų terminalą, labai pagerėjo kruizinio turizmo sąlygos. Pradėtas rekonstruoti Klaipėdos jachtklubas.
9.2. Viešosios turizmo infrastruktūros stoka – viena iš paskatų sparčiau plėtoti aktyvaus poilsio turizmą Lietuvoje. Jachtų turizmas iš esmės pradinės stadijos, nes nėra reikiamos viešosios infrastruktūros nei pajūryje, nei vidaus vandenų telkiniuose. Didžiuma Lietuvos upių kol kas mažai naudojamos vandens turizmui, nes jose nėra vandens turizmo trasų. Europoje sparčiai populiarėja dviračių turizmas, kuris dėl palankaus klimato, reljefo, tankaus kelių ir saugomų teritorijų tinklo Lietuvoje irgi būtų sėkmingai plėtojamas. Tačiau Lietuvoje dviračių turizmas dar tik pradedamas plėtoti, nes nėra užtektinai dviračių turizmo trasų. Autoturizmo – populiariausios individualaus turizmo rūšies – plėtrą riboja skurdi kempingų, kelio ženklų ir kita turistinės informacijos infrastruktūra. Opi problema – higienos poreikių tenkinimo infrastruktūros stoka ne tik turistų lankomose vietovėse, bet ir miestuose bei kaimiškose vietovėse. Ši infrastruktūra plėtojama labai vangiai, jai neskiriama reikiamo dėmesio tiek valstybiniu, tiek vietos savivaldos lygmeniu, ir tai blogina turistų poilsio bei kelionės sąlygas. Artėja 2009 metų nacionalinės svarbos renginiai, didėja dalykinio ir pramogų turizmo srautai, o Lietuvoje akivaizdžiai trūksta šiuolaikinius reikalavimus atitinkančių tarptautinių renginių organizavimo infrastruktūros (nacionalinio stadiono, nacionalinio tarptautinių konferencijų centro (kongresų rūmų), kuriame tilptų per 3000 asmenų, ir panašiai).
9.3. Lietuvoje minimaliai išplėtota golfo laukų, hipodromų, aviaturizmo ir kita panaši sportinės veiklos infrastruktūra. Šio aktyvaus poilsio infrastruktūros plėtros skatinimo politikos valstybė iki šiol iš esmės nevykdė, todėl pastaraisiais metais tai priklausė tik nuo pavienių privačių iniciatyvų. Tikslinga parengti nacionalinio lygmens galimybių studijas, nustatančias, kokios infrastruktūros reikia, kokios galimybės ją plėtoti bendroje Lietuvos turizmo plėtros ir paslaugų infrastruktūros sistemoje.
9.4. Populiariausias Lietuvoje atvykstamojo turizmo transportas – oro, jūrų ir automobilių. Daugiausia (apie 80 procentų lankytojų) atvyksta kelių transportu, tačiau didžiausia kliūtis atvykti į Lietuvą turistams – sudėtingos važiavimo Lenkijos keliais sąlygos. Vilniaus, Kauno ir Palangos tarptautiniuose oro uostuose, kurie teikia reguliariųjų ir užsakomųjų keleivinių skrydžių paslaugas, aptarnaujamų keleivių nuolat daugėja. 2005 metais jų buvo 1453 tūkst., taigi, palyginti su 2003 metais, pagausėjo beveik 2 kartus. Pigių skrydžių bendrovėms pradėjus skrydžius į Kauno tarptautinį oro uostą, keleivių čia per 2004–2006 metus padaugėjo net 9 kartus. Daugiausia keleivių 2005 metais aptarnavo Vilniaus tarptautinis oro uostas – net 89 procentus, Palangos tarptautinis oro uostas – 6 procentus, Kauno tarptautinis oro uostas – 5 procentus. Eurostato duomenimis, 2004 metais Lietuva ES buvo 4 vietoje pagal tarptautiniuose oro uostuose aptarnaujamų keleivių daugėjimą (38 procentais). Lietuvą lenkė tik Slovakija (73 procentais), Latvija (49 procentais) ir Estija (40 procentų). Vilniaus tarptautinis oro uostas 2005 metais aptarnavo 8,5 procento mažiau keleivių nei Talino tarptautinis oro uostas ir 31,7 procento mažiau keleivių nei Rygos tarptautinis oro uostas. Rygos tarptautiniam oro uostui sumažinus įkainius, keleivių pagausėjo 60 procentų daugiau nei Vilniuje. Viena iš pagrindinių Vilniaus tarptautinio oro uosto atsilikimo nuo šių oro uostų priežastis – nelanksti oro uosto mokesčių politika. Dideli mokesčiai aviakompanijoms trukdo plėtoti lanksčią, vartotojams palankią kainodarą, organizuoti pigių skrydžių reisus. Tarptautinis Vilniaus oro uostas – pagrindiniai Lietuvos oro vartai – turi menkai išplėtotą infrastruktūrą, tai trukdo tinkamai aptarnauti didesnius keleivių srautus, konkuruoti su kaimyninių valstybių tarptautiniais oro uostais, ir tai menkina Lietuvos turizmo įvaizdį. Taigi svarbiausias uždavinys kompleksiškai plėtojant turizmo sektorių Lietuvoje – Vilniaus tarptautinio oro uosto infrastruktūros plėtra, kuri būtina dėl to, kad statomas terminalas ne Šengeno valstybių keleiviams, reikia plėsti keleivių aptarnavimo galimybes, sukurti šiuolaikiškus aptarnavimo standartus, gerinti sąlygas Lietuvoje organizuoti dideles tarptautines konferencijas ir renginius.
9.5. Klaipėdos valstybinis jūrų uostas 2005 metais sulaukė daugiau keliautojų dėmesio, nes aptarnavo beveik 215 tūkst. keleivių, t. y. 23 procentais daugiau negu 2004 metais, iš kurių 24 tūkst. – kruizinių laivų keleiviai (1,7 karto daugiau negu 2004 metais). Gerokai padaugėjo ir laivų – per metus į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą atplaukė 8237 laivai, iš kurių 59 kruiziniai. Tačiau Lietuvos jūrų uosto keleivių srautas, Eurostato duomenimis, mažesnis už Estijos net 33,5 karto. Nors kruizinių laivų ir kruizinių turistų Klaipėdos uosto terminale pastaraisiais metais gausėja, tačiau esama uosto infrastruktūra neatitinka gero aptarnavimo standartų. Atvykstančiųjų į Lietuvą ar išvykstančiųjų iš jos jūrų keltais ir jūrų laivybos linijomis nuolat gausėja, tačiau sparčiau didėti keleivių srautui trukdo per prasta paslaugų kokybė, negausios keleivinės linijos ir tai, kad paslaugos nepritaikytos neįgaliųjų poreikiams. Kad Lietuva pasinaudotų visomis Baltijos jūros ir Klaipėdos jūrų uosto teikiamomis galimybėmis plėtoti jūrinį turizmą, būtinos investicijos, leisiančios išplėsti ir modernizuoti keleivinio jūrų transporto infrastruktūrą.
9.6. Europoje ir Lietuvoje sparčiai gausėja Rusijos, Japonijos ir Kinijos turistų, taigi vis dar aktualus Lietuvos vizų išdavimo kaimyninių Rytų ir kitų ne ES valstybių turistams klausimas. Kad Lietuva išsilaikytų Rytų turistų rinkose, kuo geriau pasinaudotų šio turistų srauto augimo ir geopolitiniais regiono pranašumais ir taptų Rytų ir Vakarų dalykinių ir kultūrinių ryšių tiltu, būtina išplėsti vizų išdavimo technines galimybes ir sudaryti sąlygas greičiau ir lanksčiau aptarnauti asmenis, prašančius vizos.
10. Turizmo įvaizdžio formavimo ir rinkodaros veiklos vertinimas:
10.1. Lietuvos turizmo įvaizdį ir rinkodarą kuria Valstybinis turizmo departamentas pagal kasmet jo parengtus ir patvirtintus Lietuvos turizmo rinkodaros priemonių planus, kuriuos įgyvendinant dalyvauja Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkai ir savivaldybės, viešoji įstaiga Lietuvos turizmo plėtros agentūra, turizmo verslo asociacijos. Valstybinis turizmo departamentas 2004 metais pagal PHARE programą parengė Lietuvos turizmo marketingo strategiją 2005–2009 metams, jos pagrindu patobulintas Lietuvos turizmo rinkodaros planavimas. Lietuvos turizmo rinkodaros plano tikslas – vykdyti bendrą ir nuoseklią rinkodaros kampaniją ir taip įtvirtinti Lietuvą užsienio turizmo rinkose kaip įvairių turizmo galimybių šalį, kurti teigiamą šalies turizmo įvaizdį užsienyje, skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą. Prioritetinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos: Vokietija, Rusija, Lenkija, Latvija, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos valstybės, Baltarusija ir Estija. Lietuvos turizmo rinkodaros plano priemonėms įgyvendinti kasmet skiriama vis daugiau Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų: 2007 metais – 5,8 mln. litų, arba 5 kartus daugiau nei 2003 metais ir 75 procentais daugiau nei 2006 metais. Savivaldybių turizmo rinkodaros priemonių finansavimas per 2004–2006 metus padidėjo 2,6 karto ir 2006 metais siekė 10,5 mln. litų. Valstybinio turizmo departamento vykdomos pagrindinės rinkodaros priemonės – dalyvavimas tarptautinėse turizmo parodose (vidutiniškai kasmet dalyvaujama 23 tarptautinėse turizmo parodose 17 pasaulio valstybių), reklaminių turizmo informacijos leidinių leidyba (vidutinis metinis tiražas – 500 tūkst. egzempliorių 6–8 užsienio kalbomis), Lietuvos turizmo galimybių pristatymas užsienio visuomenės informavimo priemonėse ir turizmo verslo atstovams, turizmo informacijos centrų užsienyje veiklos palaikymas. Kad kurortų veiklą mažiau veiktų sezoniškumas, nuo 2006 metų kurortų savivaldybėms Valstybinis turizmo departamentas kasmet skiria 600 tūkst. litų paramą kultūriniams renginiams, kurių tikslas – pritraukti turistus ne sezono metu, organizuoti. 2003–2006 metais Lietuva kartu su Latvija ir Estija vykdė bendrus tarptautinius turizmo rinkodaros projektus.
10.2. Vadovaudamasis Lietuvos turizmo informacijos centrų steigimo 2006–2008 metais programa ir siekdamas aktyviau skatinti atvykstamąjį turizmą iš prioritetinių rinkų, Valstybinis turizmo departamentas užsienyje steigia Lietuvos turizmo informacijos centrus ir remia jų veiklą. Lietuvos turizmo informacijos centrai veikia Lenkijoje (Varšuva), Rusijoje (Maskva), Suomijoje (Helsinkis), Didžiojoje Britanijoje (Londonas), Ispanijoje (Barselona), Prancūzijoje (Paryžius), bendras Baltijos valstybių turizmo informacijos centras įsteigtas Vokietijoje (Berlynas). Turizmo informacijos centrams užsienyje steigti ir jų veiklai plėtoti 2004–2006 metais skirta 5,4 mln. litų. Įgyvendinant Lietuvos turizmo informacijos centrų steigimo 2006–2008 metais programą, numatoma įsteigti Lietuvos turizmo informacijos centrus Rusijoje (Sankt Peterburge), Japonijoje (Tokijuje) ir Italijoje (Romoje). Siekiant nustatyti, ar turizmo informacijos centrų veikla veiksminga, kokių reikėtų darbo ir finansinių išteklių, taip pat planuoti tolesnę šių centrų plėtrą, būtina atlikti jų veiklos stebėseną ir parengti Lietuvos turizmo informacijos centrų užsienyje veiklos galimybių studiją.
10.3. Gerokai suintensyvėjusios 2003–2006 metais valstybės ir savivaldybių turizmo informacijos sklaidos ir rinkodaros veiklos bei narystės ES rezultatas – spartus turistų iš Europos valstybių daugėjimas ir teigiamas turizmo sektoriaus mokėjimo balansas. Lietuvos banko duomenimis, 2006 metais šalies atvykstamojo turizmo pajamos buvo 2,8 mlrd. litų, o išvykstamojo turizmo – 2,5 mlrd. litų. Apgyvendinimo įstaigose 2006 metais buvo apsistoję 1,5 mln. turistų, iš jų 756,8 tūkst. užsieniečių. Palyginti su 2003 metais, iš viso turistų apgyvendinimo įstaigose padaugėjo 78 procentais, užsieniečių – 73 procentais, o palyginti su 2005 metais, – atitinkamai 15 ir 11 procentų. Tačiau vidutinė buvimo trukmė, 2003 metais siekusi 3,56 nakvynės, 2006 metais sumažėjo iki 3,07 nakvynės. Tyrimai rodo, kad vis daugiau užsienio ir vietos turistų domisi galimybėmis leisti laisvalaikį, sveikatingumo paslaugomis ir individualaus keliavimo po Lietuvą galimybėmis. Lietuva dažniau tampa ir didesnių tarptautinių konferencijų vieta. Taigi turizmo informacijos reikia vis daugiau, informacijos stygius ir nepakankama sklaida silpnina rinkodaros veiksmingumą.
10.4. Siekiant plėtoti turistų informavimą, būtina pertvarkyti ir tobulinti nacionalinę turizmo informacijos sistemą, parengti naują interneto svetainės koncepciją, pagrįstą Lietuvos turizmo įvaizdžio formavimo rinkodaros strategija. Būtina tobulinti esamą nacionalinės svetainės (www.travel.lt) formą ir turinį – papildyti ją patrauklia rinkodaros informacija, tobulinti turizmo objektų paieškos sistemą, pateikti aktyvaus turizmo (vandens, dviračių ir autoturizmo) organizavimo, apgyvendinimo paslaugų rezervavimo ir kitų turizmo paslaugų pasirinkimo galimybes, teikti informaciją naujomis užsienio kalbomis. Naudojant modernias technologijas ir informacijos pateikimo priemones, būtina pasiekti, kad turizmo informacija būtų lengvai prieinama kuo daugiau vartotojų.
10.5. Siekdama atskleisti Lietuvos išskirtinumą tarp konkuruojančių valstybių (Baltijos regiono, ES), aiškiai ir nuosekliai nurodyti, kas Lietuvoje konkrečiai siūloma turistams, įtvirtinti Lietuvos turizmo galimybes prioritetinėse ir svarbiose turizmo rinkose, viešoji įstaiga Lietuvos turizmo plėtros agentūra kartu su viešąja įstaiga Lietuvos ekonominės plėtros agentūra 2006 metais pradėjo vykdyti 1142 tūkst. litų vertės ES lėšomis finansuojamą rinkodaros projektą „Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklo sukūrimas“. Atliktų Lietuvos turizmo rinkų ir Lietuvos reputacijos tyrimų pagrindu bus parengta Lietuvos turizmo ir verslo prekės ženklo koncepcija, sukurtas Lietuvos turizmo ir prekės ženklo dizainas, parengta prekės ženklo knyga. Tolesnei Lietuvos turizmo prekės ženklo rinkodarai būtina parengti rinkodaros komunikacijos strategiją ir numatyti lėšas ir priemones jai įgyvendinti.
10.6. Šalies turizmo įvaizdį, turistų srautus ir vidutinę turistų buvimo šalyje trukmę tiesiogiai lemia turizmo produktų patrauklumas ir konkurencingumas. Lietuvos gamtos ir kultūros sąlygos, išplėtotas paslaugų sektorius leidžia kurti laisvalaikio, aktyvaus poilsio, kultūrinio, sveikatingumo, dalykinio (konferencijų), ekologinio turizmo produktus, kurie gali formuoti patrauklų šalies turizmo įvaizdį, konkuruoti tarptautinėse turizmo rinkose ir kartu tenkinti turistų ir verslo lūkesčius. Siekiant šių tikslų, pirmenybė turi būti teikiama kultūros paveldo ir gamtos objektų pritaikymui turizmo infrastruktūrai, aktyvaus poilsio, pramogų ir laisvalaikio paslaugų kokybei ir įvairovei, aktyvesnės Lietuvos turizmo rinkodaros kūrimui. Sudarant palankesnes individualaus keliavimo po šalį sąlygas ir siekiant geresnių Lietuvos turizmo galimybių ir produktų populiarinimo rezultatų, tikslinga suformuoti nacionalinius turizmo maršrutus (turizmo kelius), plėtoti esamus ir kurti naujus turizmo traukos centrus, daugiau naudotis tokiomis turizmo verslo galimybėmis kaip SPA, dalykinis (konferencijų) turizmas, golfo plėtra, hipodromai ir panašiai.
11. Turizmo sektoriaus plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė:
11.1. Turizmo sektoriaus plėtros stiprybės – palanki geografinė padėtis (šalia didelių užsienio turizmo rinkų), didelis gamtos ir kultūros potencialas, mažai urbanizuotas kraštovaizdis, patrauklios turizmo paslaugų kainos ir gera jų kokybė, svetingumas, gausūs etniniai ryšiai su užsienio valstybėmis, suformuota turizmo teisinio reguliavimo ir planavimo sistema.
11.2. Turizmo sektoriaus plėtros silpnybės – stiprus sezoniškumo poveikis, nepakankamas kultūros paveldo bei gamtinių teritorijų, įskaitant saugomas teritorijas, pritaikymas lankyti, per maža laisvalaikio veiklos įvairovė ir jos diversifikavimas pagal išskirtinumą (turistų pajamų lygį), nepakankama turizmo informacijos sklaida ir rinkodara, neišplėtota sveikatingumo paslaugų pasiūla ir aktyvaus poilsio infrastruktūra, per mažai išplėtotas turistinės klasės apgyvendinimo paslaugų sektorius, kvalifikuotų darbuotojų stygius, neišplėtota keleivinio oro ir jūrų transporto infrastruktūra.
11.3. Turizmo sektoriaus plėtros galimybės – stiprėjantys Lietuvos tarptautiniai ryšiai ir mokslo, kultūros ir ekonomikos bendradarbiavimas, sparčiai didėjantys turistų srautai ir pajamos iš atvykstamojo turizmo, naujų patrauklių aktyvaus poilsio ir kultūrinio turizmo maršrutų sistemos suformavimas šalies regionuose, ES struktūrinių fondų paramos naudojimas, didėjančios gyventojų pajamos.
11.4. Turizmo sektoriaus plėtros grėsmės – Lietuvos regionų ekonominių ir socialinių skirtumų didėjimas, gyventojų perkamosios galios mažėjimas, rekreacinių išteklių ir kultūros paveldo vertybių kokybės prastėjimas ir jų naudojimo galimybių mažėjimas, nesugebėjimas sukurti patrauklų Lietuvos turizmo įvaizdį, nepagerėjęs šalies pasiekiamumas, neorganizuoto turizmo srauto didėjimas, didelė darbuotojų migracija į ES valstybes.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
12. Vienas svarbiausių turizmo sektoriaus plėtros tikslų – skatinti atvykstamąjį ir vietos turizmą, visų pirma sukurti infrastruktūrą ir palankesnes sąlygas plėtoti aktyvų poilsį, kultūrinį, ekologinį ir konferencijų turizmą. Valstybės investicijos pirmiausia naudojamos šalies turizmo galimybėms ir konkurencingumui didinti formuojant daugiafunkcinius turizmo traukos centrus, kuriant turizmo trasas (maršrutus) ir plėtojant viešąją turizmo infrastruktūrą kultūros paveldo objektuose, kurortuose. Turizmo infrastruktūros plėtra pirmiausia orientuojama į rekreacinių gamtos ir kultūros turizmo išteklių gausias šalies vietoves (centrus), sudaro darnios regionų plėtros galimybes, leidžia išsaugoti paveldo objektus ir saugomas teritorijas, panaudoti jas šalies ir užsienio turistų rekreaciniams poreikiams tenkinti. Ekonomiškai tikslinga turizmo sektoriaus plėtra turi spręsti gyventojų, ypač jaunimo, pajamų ir užimtumo didinimo, naujų verslo nišų kūrimo, privačių investicijų pritraukimo, regionų ekonominės ir socialinės raidos klausimus.
13. Nustatomi tokie šios Programos tikslai ir uždaviniai:
13.1. pirmasis tikslas – tobulinti turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą. Įgyvendinami šie uždaviniai:
13.2. antrasis tikslas – plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią konkurencingų turizmo produktų plėtrą. Įgyvendinami šie uždaviniai:
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
14.Šios Programos vertinimo kriterijai yra šie:
V. LAUKIAMI PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
15.Šios Programos įgyvendinimo rezultatai:
15.3. vidutiniškai per metus įgyvendinta 70 turizmo rinkodaros priemonių (projektų) (išskyrus leidybą);
15.5. įsteigti turizmo informacijos centrai užsienyje: 2007 metais – Italijoje, 2008–2009 metais – Japonijoje ir Rusijoje;
15.6. vidutiniškai per metus nacionalinės turizmo informacijos sistemos interneto svetainės lankytojų daugėja 10 procentų;
VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
16. Lėšos šiai Programai įgyvendinti bus skiriamos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus ir sudarant savivaldybių biudžetus. Finansavimo šaltiniai – valstybės, savivaldybių, ES struktūrinių fondų ir kitos lėšos.
______________
Nacionalinės turizmo plėtros 2007–2010 metų
programos
priedas
NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS 2007–2010 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingi vykdytojai |
Preliminarus lėšų poreikis*, tūkst. litų |
Vykdymo terminas (metai) |
|
|
I. TOBULINTI turizmo išteklių planavimo ir valdymo sistemą (pirmasis tikslas) |
|
|
|
| 1. Tobulinti turizmo sektoriaus planavimą ir administravimą |
1.1. Pagal galimybę įsteigti atitinkamas pareigybes ir sustiprinti administravimo gebėjimus Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) nustatytoms funkcijoms atlikti |
apskričių viršininkai, savivaldybės |
|
2007–2010 |
| 1.2. Rengti didžiausią rekreacinį potencialą turinčių centrų ir vietovių (regionų) turizmo plėtros planavimo dokumentus (galimybių studijas, projektus) |
Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Valstybinis turizmo departamentas), savivaldybės, apskričių viršininkai |
560 |
2007–2010 |
|
| 1.3. Parengti ir patvirtinti nacionalinės svarbos turizmo maršrutų kūrimo planą, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) Sanglaudos skatinimo veiksmų programą |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) |
60 |
2008 |
|
| 1.4. Išplėsti vizų išdavimo technines galimybes, atsižvelgiant į Šengeno acquis reikalavimus |
Užsienio reikalų ministerija |
2000 |
2007–2010 |
|
| 1.5. Parengti pasiūlymus dėl lankstesnės vizų išdavimo tvarkos, atsižvelgiant į Lietuvos tarptautinio turizmo skatinimo tikslus, formuojant ir įgyvendinant ES turizmo politiką |
Valstybinis turizmo departamentas, Užsienio reikalų ministerija |
|
2008 |
|
| 1.6. Parengti hipodromų plėtros galimybių studiją |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Žemės ūkio ministerija |
50 |
2007 |
|
| 1.7. Parengti aktyvaus žiemos poilsio infrastruktūros plėtros galimybių studiją |
Valstybinis turizmo departamentas |
60 |
2008 |
|
| 1.8. Parengti aviaturizmo plėtros galimybių studiją |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija |
60 |
2010 |
|
| 1.9. Parengti, patvirtinti ir taikyti metodinius turizmo sąskaitų sudarymo nurodymus |
Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas), Valstybinis turizmo departamentas |
1200 |
2007–2010 |
|
| 1.10. Numatyti Statistikos departamento 2008–2012 metų veiklos strategijoje trumpesnius turizmo statistinės informacijos parengimo terminus |
Statistikos departamentas |
|
2008–2010 |
|
| 1.11. Parengti pajūrio regiono turizmo plėtros studiją |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininkas |
70 |
2007 |
|
| 1.12. Parengti Nacionalinio konferencijų biuro steigimo ir veiklos koncepciją |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės |
10 |
2008 |
|
| 1.13. Parengti pasiūlymus dėl teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimo paskirtį ir teritorijų planavimą nustatant kurortinių teritorijų ribas ar sudarant palankias sąlygas plėtoti naujas kaimo turizmo sodybas ir kurti sporto aikštynus (pvz., golfo), pakeitimo |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija |
|
2008 |
|
| 1.14. Pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl nacionalinio tarptautinių konferencijų centro (kongresų rūmų) projektavimo ir statybos siekiant užtikrinti Lietuvos pasirengimą pirmininkauti ES 2013 metais |
Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Susisiekimo ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė |
|
2008 |
|
| 1.15. Parengti rekreacinės žvejybos plėtros Lietuvoje galimybių studiją |
Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
50 |
2008 |
|
| 2. Plėtoti turizmo sektoriaus žmogiškuosius gebėjimus |
2.1. Parengti ir patvirtinti naujus turizmo specialistų profesinio rengimo standartus ir pagal juos atnaujinti kolegijose rengiamų turizmo specialistų studijų programas |
Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
|
2008–2009 |
| 2.2. Parengti ir patvirtinti Rekreacijos ir turizmo studijų krypties reglamentą |
Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
30 |
2009 |
|
| 2.3. Išleisti turizmo terminų žodyną |
Valstybinis turizmo departamentas |
50 |
2007 |
|
| 2.4. Organizuoti apskričių ir savivaldybių bei turizmo informacijos centrų turizmo srities darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo seminarus ir keitimąsi teigiama patirtimi |
Valstybinis turizmo departamentas, Sveikatos apsaugos ministerija |
90 |
2008–2010 |
|
| 2.5. Organizuoti su verslo liudijimais dirbančių turizmo paslaugų darbuotojų mokymo seminarus kokybės valdymo ir sveikos aplinkos kūrimo klausimais |
Valstybinis turizmo departamentas, Žemės ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
120 |
2007–2010 |
|
| 2.6. Parengti ir išleisti naujas turizmo mokymo ir metodines priemones |
Valstybinis turizmo departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija |
90 |
2009–2010 |
|
| 2.7. Parengti ir išleisti golfo aikštynų planavimo ir įrengimo rekomendacijas |
Valstybinis turizmo departamentas |
40 |
2008 |
|
| 2.8. Parengti ir išleisti metodinį leidinį „Turizmas. Sveikatos vadovas“ |
Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
90 |
2008 |
|
|
|
II. PLĖTOTI viešąją turizmo infrastruktūrą, skatinančią KONKURENCINGŲ turizmo produktų plėtrą (antrasis tikslas) |
|
|
|
| 3. Plėtoti viešąją kultūrinio turizmo infrastruktūrą |
3.1. Inicijuoti Lietuvos pilių, dvarų ir kitų paveldo statinių pritaikymo turizmo infrastruktūrai ir lankymui projektų rengimą bei įgyvendinimą naudojant ES struktūrinių fondų paramą ir skatinant viešąją ir privačią partnerystę |
Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Kultūros paveldo departamentas, Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkai, savivaldybės |
|
2008–2009 |
| 3.2. Parengti Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato viešosios turizmo infrastruktūros sukūrimo projektą ir paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą |
Kultūros ministerija, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija |
75 |
2008 |
|
| 3.3. Parengti Europos geografinio centro viešosios turizmo infrastruktūros plėtros investicinį projektą ir paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą |
Vilniaus apskrities viršininkas, Valstybinis turizmo departamentas |
45 |
2008 |
|
| 4. Plėtoti viešąją aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūrą |
4.1. Parengti ir patvirtinti nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą ir šio plano sprendinių įgyvendinimo programą, ją įgyvendinti naudojant ES struktūrinių fondų paramą |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Susisiekimo ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, apskričių viršininkai, savivaldybės |
160 |
2007–2010 |
| 4.2. Parengti ir patvirtinti nacionalinių autoturizmo trasų specialųjį planą ir šio plano sprendinių įgyvendinimo programą, ją įgyvendinti naudojant ES struktūrinių fondų paramą |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, apskričių viršininkai, savivaldybės |
184 |
2007–2010 |
|
| 4.3. Parengti turizmo informacijos stendų ir paslaugų kelio ženklų įrengimo projektą ir pateikti paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą |
Valstybinis turizmo departamentas, savivaldybės |
100 |
2008–2009 |
|
| 4.4. Parengti ir įgyvendinti pėsčiųjų ir dviračių takų, turistinių objektų lankymo, stovyklaviečių bei lankytojų centrų infrastruktūros nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose projektus, naudojant ES struktūrinių fondų paramą |
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Valstybinis turizmo departamentas, valstybinių parkų direkcijos, miškų urėdijos |
450 |
2007–2010 |
|
| 4.5. Inicijuoti kempingų tinklo plėtrą, naudojant ES struktūrinių fondų paramą ir skatinant privačią ir viešąją partnerystę |
apskričių viršininkai, savivaldybės |
|
2007–2010 |
|
| 4.6. Įrengti paplūdimius, atitinkančius „Mėlynosios vėliavos“ ir Lietuvos higienos normos HN 92:1999 „Paplūdimiai ir jų maudyklos“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. 307 (Žin., 1999, Nr. 58-1907), reikalavimus, didžiausio rekreacinio potencialo turizmo centruose ir vietovėse (kurortuose, kurortinėse teritorijose) |
savivaldybės, Valstybinis turizmo departamentas |
|
2007–2010 |
|
| 4.7. Parengti higienos poreikių tenkinimo infrastruktūros investicinius projektus ir pateikti paraiškas gauti ES struktūrinių fondų paramą |
apskričių viršininkai, savivaldybės |
|
2008–2010 |
|
| 4.8. Įgyvendinti rekreacinės infrastruktūros plėtros ir tvarkymo valstybiniuose miškuose priemones ir plėtoti rekreacinę infrastruktūrą, naudojant ES struktūrinių fondų paramą |
Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
|
2007–2010 |
|
| 4.9. Parengti siaurojo geležinkelio nenaudojamos dalies pritaikymo dviračių turizmo trasai infrastruktūros projektą ir paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą |
Panevėžio apskrities viršininkas, Biržų rajono savivaldybė, Pasvalio rajono savivaldybė, Panevėžio rajono savivaldybė |
75 |
2008 |
|
| 4.10. Parengti jachtų prieplaukų infrastruktūros plėtros galimybių studiją |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija |
75 |
2009 |
|
| 5. Plėtoti kurortų viešosios turizmo infrastruktūros potencialą ir jo naudojimą |
5.1. Parengti pajūrio geoterminių vandenų naudojimo sveikatingumo (reabilitacijos) ir poilsio paslaugoms plėtoti kurortuose galimybių studiją |
Valstybinis turizmo departamentas, Palangos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininkas |
50 |
2008 |
| 5.2. Parengti Palangos balneologinių sveikatingumo gydyklų infrastruktūros plėtros projektą ir paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą |
Palangos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininkas, Sveikatos apsaugos ministerija |
30 |
2008 |
|
| 5.3. Parengti Neringos savivaldybės sveikatingumo ir sporto infrastruktūros plėtros projektą ir paraišką gauti ES struktūrinių fondų paramą |
Neringos miesto savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininkas |
50 |
2008 |
|
| 5.4. Parengti ir nustatytąja tvarka patvirtinti Neringos savivaldybės bendrąjį planą ir jo įgyvendinimo priemones, sudarant sąlygas plėtoti sezoniškumo poveikio kurorto veiklai mažinimo ir rekreacinę infrastruktūrą |
Neringos miesto savivaldybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, Klaipėdos apskrities viršininkas |
|
2008 |
|
| 5.5. Parengti kurortinių teritorijų plėtros vertinimo galimybių studiją |
Valstybinis turizmo departamentas |
60 |
2008 |
|
| 5.6. Parengti ir patvirtinti SPA („sveikata per vandenį“) paslaugų klasifikavimo metodines rekomendacijas |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija |
20 |
2008 |
|
| 6. Remti kaimo turizmo ir tradicinių amatų plėtrą |
6.1. Remti kaimo turizmo sodybų, puoselėjančių kaimo architektūros tradicijas, ir amatų, iš jų – rekreacinės žvejybos, plėtrą kaimo gyvenamosiose vietovėse, naudojant ES Žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Žuvininkystės fondo lėšas |
Žemės ūkio ministerija |
|
2007–2010 |
| 6.2. Parengti etnokultūrinio ir ekoturizmo mokymo pavyzdines metodines rekomendacijas kaimo turizmo paslaugų teikėjams, organizuoti mokymą |
Valstybinis turizmo departamentas, Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba |
90 |
2008–2010 |
|
| 6.3. Organizuoti informacijos apie kaimo turizmą ir tradicinius amatus sklaidos priemones |
Žemės ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas |
60 |
2008–2010 |
|
| 6.4. Atlikti tradicinių amatų produktų ir kaimo turizmo paslaugų plėtros stebėseną ir organizuoti tyrimus |
Valstybinis turizmo departamentas, Žemės ūkio ministerija, Ūkio ministerija |
90 |
2008–2010 |
|
|
|
III. Gerinti LIETUVOS TURIZMO ĮVAIZDĮ vidaus ir užsienio rinkose (trečiasis tikslas) |
|
|
|
| 7. Plėtoti Lietuvos turizmo rinkodarą, skatinančią atvykstamąjį ir vietinį turizmą |
7.1. Parengti ir patvirtinti Lietuvos turizmo prekės ženklo įtvirtinimo turizmo rinkose strategiją |
Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, |
75 |
2008 |
| 7.2. Pristatyti Lietuvos turizmo galimybes tarptautinėse turizmo parodose |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Kultūros ministerija, savivaldybės |
7400 |
2007–2010 |
|
| 7.3. Rengti, leisti ir platinti Lietuvą ir jos turizmo produktus pristatančius leidinius |
Valstybinis turizmo departamentas, Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija |
3200 |
2007–2010 |
|
| 7.4. Remti turizmo verslo misijų užsienyje ir Lietuvoje organizavimą |
Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
1000 |
2007–2010 |
|
| 7.5. Organizuoti užsienio valstybių žurnalistams keliones, pristatančias Lietuvos turizmo galimybes |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
700 |
2007–2010 |
|
| 7.6. Reguliariai rengti Lietuvos turizmo reklamines kampanijas tarptautinėse ir nacionalinėse visuomenės informavimo priemonėse |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija |
4000 |
2007–2010 |
|
| 7.7. Dalyvauti Pasaulio turizmo organizacijos, Europos kelionių komisijos, Baltijos turizmo komisijos veikloje |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, savivaldybės |
1200 |
2007–2010 |
|
| 7.8. Remti programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ priemones |
Valstybinis turizmo departamentas, Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė |
1200 |
2007–2009 |
|
| 7.9. Įgyvendinti tikslines jūrinio turizmo rinkodaros priemones |
Klaipėdos apskrities viršininkas, Valstybinis turizmo departamentas, Klaipėdos miesto savivaldybė |
150 |
2008–2010 |
|
| 7.10. Parengti, patvirtinti, prireikus kasmet atnaujinti ir papildyti svarbiausių kultūrinių renginių trejų metų tvarkaraštį |
Kultūros ministerija, Valstybinis turizmo departamentas
|
|
2008–2010 |
|
| 7.11. Organizuoti sėkmingiausio metų turistinio projekto (veiklos) konkursą |
Valstybinis turizmo departamentas |
160 |
2007–2010 |
|
| 7.12. Vykdyti kurortų ir kurortinių teritorijų rinkodarą Lietuvoje ir atvykstamojo turizmo rinkose |
Valstybinis turizmo departamentas, kurortų savivaldybės |
|
2008–2010 |
|
| 7.13. Remti kurortų kultūrinius renginius, skirtus mažinti sezoniškumo poveikį |
Valstybinis turizmo departamentas, kurortų savivaldybės |
3900 |
2007–2010 |
|
| 7.14. Vykdyti Lietuvos turizmo įvaizdžio, rinkų ir turizmo produktų tyrimus, pateikti duomenis tarptautinėms turizmo organizacijoms |
Valstybinis turizmo departamentas |
1250 |
2008–2010 |
|
| 7.15. Dalyvauti įgyvendinant tarptautinius (daugiašalius) turizmo rinkodaros projektus |
Valstybinis turizmo departamentas |
400 |
2007–2010 |
|
| 7.16. Palaikyti efektyvią turizmo informacijos centrų (atstovybių) užsienyje veiklą, atlikti jų veiklos stebėseną |
Valstybinis turizmo departamentas |
15000 |
2007–2010 |
|
| 7.17. Parengti Lietuvos turizmo informacijos centrų užsienyje veiklos efektyvumo ir plėtros galimybių studiją |
Valstybinis turizmo departamentas |
55 |
2008 |
|
| 8. Pritaikyti naujausias informacines technologijas turizmo informacijos sklaidai |
8.1. Parengti nacionalinės turizmo informacijos sistemos plėtros ir modernizavimo galimybių studiją ir techninę sistemos pertvarkymo užduotį |
Valstybinis turizmo departamentas |
45 |
2007 |
| 8.2. Parengti nacionalinės turizmo informacijos sistemos pertvarkymo ir plėtros projektą ir paraišką gauti ES 8.1. struktūrinių fondų paramą |
Valstybinis turizmo departamentas |
35 |
2008 |
|
| 8.3. Palaikyti nacionalinės turizmo informacijos sistemos veiklą ir sistemingai atnaujinti informaciją |
Valstybinis turizmo departamentas |
1200 |
2007–2010 |
|
| 8.4. Atlikti nacionalinės turizmo informacijos sistemos efektyvumo stebėseną |
Valstybinis turizmo departamentas |
|
2007–2010 |
|
| 8.5. Sukurti konferencijų turizmo interneto svetainę |
Valstybinis turizmo departamentas |
45 |
2008 |
|
| 8.6. Parengti turizmo informacijos centrų, nacionalinių ir regioninių parkų lankytojų centrų veiklos vertinimo studiją ir pasiūlymus dėl tinklo optimizavimo |
Valstybinis turizmo departamentas, Ūkio ministerija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, savivaldybės |
45 |
2009 |
|
| 8.7. Parengti ir patvirtinti turizmo informacijos ženklų (piktogramų) naudojimo metodines rekomendacijas |
Valstybinis turizmo departamentas |
25 |
2007 |
______________