LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 2009 M. RUGSĖJO 16 D. ĮSAKYMO Nr. D1-546 „DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. spalio 18 d. Nr. D1-847
Vilnius
Pakeičiu Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 113-4831; 2011, Nr. 148-6962):
1. Išdėstau 8.4 punktą taip:
„8.4. poveikio drenažiniam vandeniui monitoringą – ūkio subjektai, vykdantys Nuostatų 8.3.1.12 punkte nurodytą veiklą ir skleidžiantys mėšlą ir (ar) srutas tręšiamuose laukuose ir (ar) žemdirbystės drėkinimo laukuose (žemdirbystės drėkinimo laukai – laukai, skirti srutoms, skystosioms organinėms atliekoms, skystajam dumblui, nuotekoms išlaistyti (utilizuoti), kuriuose išlaistymas atliekamas nepriklausomai nuo augalų poreikio drėgmei 3 ir daugiau kartų per tręšimo sezoną ir didesne kaip 300 m3/ha bendra metine skleidimo apkrova).“
2. Papildau šiuo 191 punktu:
„191. Gali būti atnaujinama (keičiama) tik ta Monitoringo programos dalis (pvz., skyrius, pastraipa, punktas, lentelė), dėl kurios atsirado pareiga iš dalies keisti Monitoringo programą. Teikdamas prašymą dėl Monitoringo programos dalies atnaujinimo (pakeitimo) ūkio subjektas šių Nuostatų 15 punkte nurodyta tvarka teikia RAAD derinti atitinkamą Monitoringo programos dalies pakeitimą.“
3. Išdėstau 1 priedo 11.2.2 punktą taip:
„11.2.2. teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, TPR, apskaičiuotas šio priedo 3 punkte nustatyta tvarka, yra didesnis kaip 104 (TPR>104). Atskirų teršalų matavimų, tolygiai paskirstytų per metus, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 12 kartų. Ūkio subjekto motyvuotu prašymu atitinkamas RAAD gali nustatyti ne mažiau kaip 4 tolygiai per metus paskirstytus matavimus, kai matavimų, atliktų pagal monitoringo planą ir (ar) valstybinės kontrolės metu, duomenys rodo, kad per pastaruosius 12 mėn. nurodyto teršalo, įrašyto į Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašą ir ribines aplinkos oro užterštumo vertes, koncentracija aplinkos ore yra ne didesnė kaip 0,8 to teršalo pusės valandos ribinės vertės, o jei tokios nėra – paros ribinės vertės. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai turi būti atliekami 1,5–3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Oro mėginių paėmimo vietos teršalų koncentracijai nustatyti aplinkos ore parenkamos už ūkinės veiklos objekto teritorijos ribos, atsižvelgiant į meteorologines sąlygas (vėjo kryptį, oro temperatūrą, kritulius) bei dokumentus, tokius kaip aplinkos teritorijos topografinės nuotraukos, detalusis planas ir kt. Mėginiai imami už įmonės teritorijos ribos, ne mažiau kaip 3 taškuose, išdėstytuose skirtingais atstumais pavėjinėje kryptyje, ir viename taške – priešvėjinėje pusėje. Matavimų trukmė – 30 min. Kiekvieną kartą imant oro mėginius turi būti nurodyta produkcijos išeiga (ar apkrovimas) % nuo viso ūkinės veiklos pajėgumo. Matavimams didžiausias atstumas ir maksimalios koncentracijos vertinimo taškas nuo konkretaus taršos šaltinio (šaltinių) parenkamas pagal taršos sklaidos skaičiavimus. Matavimus visuose pasirinktų atstumų taškuose būtina atlikti tą pačią dieną.“
5. Išdėstau 1 priedo 16.1 punktą taip:
6. Išdėstau 1 priedo 17.1 punktą taip:
„17.1. poveikio drenažiniam vandeniui tyrimai atliekami tręšiamuose ir (ar) žemdirbystės drėkinimo laukuose esančių melioracijos sistemų žiotyse. Monitoringui parenkamos tik didžiausią drenažinio vandens surinkimo plotą turinčios melioracijos sistemos, kurių visas drenažinio vandens surinkimo plotas patenka į vieno ūkio subjekto naudojamą tręšiamą lauką (-us) ir (ar) žemdirbystės drėkinimo lauką (-us). Mėginių ėmimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis kaip viena vieta kiekviename penkiasdešimties hektarų tręšiamų ir (ar) žemdirbystės drėkinimo laukų, tais metais naudojamų mėšlui ir srutoms skleisti, plote, arba ne daugiau nei 10 mėginių ėmimo vietų.“
7. Išdėstau 1 priedo 17.3 punktą taip:
„17.3. jeigu po 3 metus vykdyto mėšlo ir (ar) srutų skleidimo RAAD nustato, kad 3 metus mėšlo ir (ar) srutų skleidimo teritorijoje tiriamų teršiančių medžiagų koncentracijų vidurkis neviršija vandenyje tiriamų teršiančių medžiagų didžiausios leistinos koncentracijos, Monitoringo programa keičiama sumažinant poveikio drenažiniam vandeniui monitoringo vykdymo apimtis toje teritorijoje: tyrimai turi būti vykdomi kas 3, o dar po 3 metų – kas 6 mėšlo ir (ar) srutų skleidimo metus. Jei šiame punkte nustatyta tvarka sumažinus monitoringo vykdymo apimtis vėliau nustatomas teršiančių medžiagų leistinos koncentracijos viršijimas, Monitoringo programa privalo būti keičiama, panaikinant monitoringo vykdymo apimčių sumažinimą;“.