PRIEDAS

KONVENCIJA dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu

Šios Konvencijos aukštosios susitariančios šalys, Europos Sąjungos valstybės narės,

Remdamosi 1995 m. liepos 26 d. Europos Sąjungos Tarybos aktu,

Siekdamos užtikrinti, kad jų baudžiamieji įstatymai padėtų veiksmingai saugoti Europos Bendrijų finansinius interesus,

Pažymėdamos, kad Bendrijos pajamoms ir išlaidoms kenkiantis sukčiavimas daugeliu atvejų neapsiriboja viena šalimi ir dažnai yra susijęs su organizuoto nusikalstamumo tinklais;

Įsitikinusios, jog, siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, tuos interesus pažeidžiančiam sukčiavimui reikia taikyti baudžiamąjį persekiojimą ir tuo tikslu reikia priimti jo bendrą apibrėžimą;

Įsitikinusios, jog būtina, kad už tokį elgesį būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis baudžiamosiomis sankcijomis, neatmetant galimybės atitinkamais atvejais taikyti kitas bausmes, o bent labai pavojingais atvejais būtina, kad už tokį elgesį būtų baudžiama laisvės atėmimu ir dėl to galėtų būti taikoma ekstradicija;

Pripažindamos, kad Europos Bendrijų finansuojamose srityse svarbų vaidmenį vaidina įmonės ir kad tie, kurie versle turi sprendimų priėmimo įgaliojimus, atitinkamomis aplinkybėmis neturėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės;

Pasiryžusios drauge kovoti su Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu prisiimdamos įsipareigojimus dėl jurisdikcijos, ekstradicijos ir savitarpio bendradarbiavimo,

Susitarė:

1 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1. Šioje Konvencijoje Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas – tai:

a) išlaidų srityje – bet koks tyčinis veikimas ar neveikimas, susijęs su:

- suklastotų, neteisingų ar neišsamių pareiškimų ar dokumentų naudojimu ar pateikimu, kurio padariniai yra Europos Bendrijų bendrojo biudžeto arba Europos Bendrijų valdomų ar jų vardu valdomų biudžetų lėšų pasisavinimas ar neteisėtas užlaikymas,

- tuos pačius padarinius sukeliančiu informacijos neatskleidimu pažeidžiant konkretų įsipareigojimą,

- netinkamu tokių lėšų naudojimu ne tiems tikslams, kuriems jos buvo iš pradžių skirtos;

b) pajamų srityje – bet koks tyčinis veikimas ar neveikimas, susijęs su:

- suklastotų, neteisingų ar neišsamių pareiškimų ar dokumentų naudojimu ar pateikimu, kurio padariniai yra neteisėtas Europos Bendrijų bendrojo biudžeto arba Europos Bendrijų valdomų ar jų vardu valdomų biudžetų išteklių mažinimas,

- tuos pačius padarinius sukeliančiu informacijos neatskleidimu pažeidžiant konkretų įsipareigojimą,

- tuos pačius padarinius sukeliančiu netinkamu teisėtai gautos išmokos naudojimu.

2. Atsižvelgdama į 2 straipsnio 2 dalį, kiekviena valstybė narė imasi būtinų ir tinkamų priemonių šio straipsnio 1 dalį perkelti į savo nacionalinę baudžiamąją teisę taip, kad ten apibūdintos veikos būtų laikomos nusikaltimais.

3. Atsižvelgdama į 2 straipsnio 2 dalį, kiekviena valstybė narė taip pat imasi būtinų priemonių siekdama užtikrinti, kad tyčinis suklastotų, neteisingų ar neišsamių pareiškimų ar dokumentų rengimas ar pateikimas, sukeliantis šio straipsnio 1 dalyje apibūdintus padarinius, būtų laikomas nusikaltimu, jei jis dar nėra baudžiamas kaip pagrindinis nusikaltimas arba dalyvavimas sukčiavime, jo kurstymas ar pasikėsinimas sukčiauti, kaip apibrėžta šio straipsnio 1 dalyje.

4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytas tyčinis veikimo ar neveikimo pobūdis gali būti numanomas pagal objektyvias faktines aplinkybes.

2 straipsnis

Bausmės

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 1 straipsnyje nurodytą veiką ir dalyvavimą 1 straipsnio 1 dalyje nurodytoje veikoje, jos kurstymą ar kėsinimąsi ją padaryti būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis baudžiamosiomis sankcijomis, įskaitant bent stambaus sukčiavimo atvejais laisvės atėmimą apimančias bausmes, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija, suprantant, kad stambiu sukčiavimu yra laikomas toks sukčiavimas, kuris yra susijęs su tam tikra mažiausia suma, kurią turi nustatyti kiekviena valstybė narė. Ši mažiausia suma negali būti nustatyta didesnė kaip 50 000 ekiu.

2. Tačiau mažareikšmio sukčiavimo atvejais, susijusiais su bendra suma, kuri yra mažesnė kaip 4000 ekiu, ir pagal valstybės narės įstatymus nesiejamais su ypač sunkiomis aplinkybėmis, ji gali nustatyti kitas bausmių rūšis, nei nustatytosios šio straipsnio 1 dalyje.

3. Europos Sąjungos Taryba vieningai gali pakeisti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sumą.

3 straipsnis

Įmonių vadovų baudžiamoji atsakomybė

Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kurios leistų įmonių vadovus ar kitus asmenis, turinčius įgaliojimus priimti sprendimus ar kontroliuoti įmonės veiklą, patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal jos nacionalinėje teisėje nustatytus principus, jeigu 1 straipsnyje nurodytas Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančias sukčiavimo veikas padaro jiems pavaldus įmonės vardu veikiantis asmuo.

4 straipsnis

Jurisdikcija

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją nusikaltimams, kuriuos ji yra nustačiusi pagal 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį, kai:

- Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiantis sukčiavimas, dalyvavimas jame ar pasikėsinimas sukčiauti visas arba iš dalies yra padaromas jos teritorijoje, įskaitant sukčiavimą, už kurį nauda buvo gauta toje teritorijoje;

- jos teritorijoje esantis asmuo sąmoningai padeda ar kursto padaryti tokį sukčiavimą bet kurios kitos valstybės teritorijoje,

- nusikaltęs asmuo yra atitinkamos valstybės narės pilietis, jeigu pagal tos valstybės narės teisę gali būti reikalaujama, kad už tą veiką taip pat būtų baudžiama šalyje, kurioje ji buvo padaryta.

2. Kiekviena valstybė narė, pateikdama 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, gali pareikšti, kad šio straipsnio 1 dalies trečiojoje įtraukoje nustatytos taisyklės ji netaikys.

5 straipsnis

Ekstradicija ir baudžiamasis persekiojimas

1. Bet kuri valstybė narė, kuri pagal savo teisę neišduoda savo piliečių, imasi būtinų priemonių nustatyti savo jurisdikciją nusikaltimams, kuriuos ji yra nustačiusi pagal 1 straipsnį ir 2 straipsnio 1 dalį, kai juos padaro jos piliečiai ne jos teritorijoje.

2. Kiekviena valstybė narė, kai vienas iš jos piliečių yra įtariamas kitoje valstybėje narėje padaręs nusikaltimą, susijusį su 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 dalyje apibūdintomis veikomis, ir ji neišduoda to asmens tai kitai valstybei narei tik dėl jo pilietybės, prireikus perduoda bylą savo kompetentingoms institucijoms baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Kad galėtų būti vykdomas baudžiamasis persekiojimas, su tuo nusikaltimu susijusios dokumentų bylos, informacija ir daiktiniai įrodymai perduodami Europos konvencijos dėl ekstradicijos 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Prašančioji valstybė narė informuojama apie pradėtą baudžiamąjį persekiojimą ir jo baigtį.

3. Valstybė narė negali atsisakyti išduoti asmens Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atveju vien dėl tos priežasties, kad tai susiję su nusikaltimu mokesčių ar muitų mokėjimo tvarkai.

4. Šiame straipsnyje valstybės narės piliečio sąvoka aiškinama remiantis bet kuriuo jos padarytu pareiškimu pagal Europos konvencijos dėl ekstradicijos 6 straipsnio 1 dalies b punktą ir to straipsnio 1 dalies c punktą.

6 straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Jei sukčiavimas, kaip apibrėžta 1 straipsnyje, pripažįstamas nusikaltimu ir yra susijęs su bent dviem valstybėmis narėmis, tos valstybės veiksmingai bendradarbiauja atliekant tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir vykdant paskirtą bausmę naudodamosi tokiomis priemonėmis, kaip savitarpio teisinės pagalbos teikimas, ekstradicija, baudžiamojo proceso perdavimas ar kitoje valstybėje narėje priimtų nuosprendžių vykdymas.

2. Tais atvejais, kai jurisdikciją ir realią tais pačiais faktais grindžiamo nusikaltimo baudžiamojo persekiojimo galimybę turi daugiau kaip viena valstybė narė, tos valstybės narės bendradarbiauja spręsdamos, kuri iš jų nusikaltėlį ar nusikaltėlius persekios, kad kur įmanoma būtų galima centralizuoti persekiojimą vienoje valstybėje narėje.

7 straipsnis

Ne bis in idem

1. Valstybės narės savo nacionaliniuose baudžiamuosiuose įstatymuose taiko ne bis in idem taisyklę, pagal kurią asmuo, kurio teismo procesas buvo galutinai baigtas kurioje nors valstybėje narėje, negali būti persekiojamas kitoje valstybėje narėje dėl tų pačių faktų, jeigu jam buvo paskirta bausmė, ji buvo įvykdyta, ji yra faktiškai vykdoma arba jau negali būti vykdoma pagal nuosprendį priėmusios valstybės įstatymus.

2. Valstybė narė, pateikdama 11 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, gali pareikšti, kad šio straipsnio 1 dalis jos nesaisto vienu ar daugiau iš šių atvejų:

a) jei visos ar dalis faktinių aplinkybių, kurių pagrindu užsienyje buvo priimtas teismo sprendimas, atsirado jos teritorijoje; pastaruoju atveju ši išimtis netaikoma, jei tos faktinės aplinkybės iš dalies atsirado valstybės narės, kurioje buvo priimtas teismo sprendimas, teritorijoje;

b) jei faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsienyje buvo priimtas teismo sprendimas, sudaro nusikaltimą tos valstybės narės saugumui ar kitiems tokios pačios svarbos interesams;

c) jei faktinės aplinkybės, kurių pagrindu užsienyje buvo priimtas teismo sprendimas, atsirado dėl tos valstybės narės pareigūno veiksmų, prieštaraujančių jo tarnybinėms pareigoms.

3. Išimtys, kurios gali būti nurodomos pareiškime pagal šio straipsnio 2 dalį, netaikomos, jei atitinkama valstybė narė dėl tų pačių veikų prašė kitos valstybės narės atitinkamą asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar tą asmenį išdavė.

4. Šis straipsnis neturi poveikio atitinkamiems dvišaliams ar daugiašaliams valstybių narių sudarytiems susitarimams ir atitinkamiems pareiškimams.

8 straipsnis

Teisingumo Teismas

1. Bet kurį valstybių narių ginčą dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo pradiniame etape, kad būtų rastas sprendimas, Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka turi išnagrinėti Taryba.

Jei per šešis mėnesius nerandama sprendimo, kuri nors iš ginčo šalių klausimą gali perduoti spręsti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui.

2. Bet kuris vienos ar daugiau valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos ginčas dėl šios Konvencijos 1 ar 10 straipsnio taikymo, kurį pasirodė neįmanoma išspręsti derybomis, gali būti perduotas spręsti Teisingumo Teismui.

9 straipsnis

Vidaus nuostatos

Jokia šios Konvencijos nuostata nekliudo valstybėms narėms priimti vidaus teisės nuostatų, griežtesnių už iš šios Konvencijos kylančius įsipareigojimus.

10 straipsnis

Perdavimas

1. Valstybės narės Europos Bendrijų Komisijai perduoda nuostatų, perkeliančių į jų vidaus teisę joms pagal šios Konvencijos nuostatas tenkančius įsipareigojimus, tekstą.

2. Įgyvendindamos šią Konvenciją, Aukštosios Susitariančios Šalys Europos Sąjungos Taryboje nustato informaciją, kurią viena kitai turi pranešti arba kuria turi keistis valstybės narės arba valstybės narės ir Komisija, taip pat kokia tvarka tai turi būti daroma.

11 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šią Konvenciją valstybės narės turi priimti pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

2. Valstybės narės Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui praneša apie savo konstitucinių reikalavimų įvykdymą priimant šią Konvenciją.

3. Ši Konvencija įsigalioja praėjus 90 dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje minėto pranešimo, kurį pateikia valstybė narė, atlikusi tą formalumą paskutinė.

12 straipsnis

Prisijungimas

1. Prie šios Konvencijos gali prisijungti kiekviena Europos Sąjungos nare tampanti valstybė.

2. Šios Konvencijos tekstas prisijungiančios valstybės kalba, parengtas Europos Sąjungos Tarybos, yra autentiškas.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

4. Kiekvienai prisijungiančiai valstybei ši Konvencija įsigalioja praėjus 90 dienų nuo jos prisijungimo dokumento deponavimo arba Konvencijos įsigaliojimo dieną, jei ji dar nebuvo įsigaliojusi pasibaigus minėtam 90 dienų laikotarpiui.

13 straipsnis

Depozitaras

1. Šios Konvencijos depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius.

2. Depozitaras Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia informaciją apie šios Konvencijos priėmimą ir prisijungimą prie jos, deklaracijas ir išlygas, taip pat kitus su ja susijusius pranešimus.

Tai paliudydami šią Konvenciją pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

[tekstas visomis kalbomis]

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų liepos dvidešimt šeštą dieną Briuselyje vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis yra autentiški ir kuris deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose.

[tekstas visomis kalbomis]

[Toliau – parašai]

______________

PRIEDAS

PROTOKOLAS

parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos

Šio Protokolo AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės,

REMDAMOSI 1996 m. rugsėjo 27 d. Europos Sąjungos Tarybos aktu,

SIEKDAMOS užtikrinti, kad jų baudžiamieji įstatymai padėtų veiksmingai saugoti Europos Bendrijų finansinius interesus;

PRIPAŽINDAMOS 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos svarbą kovojant su Bendrijos pajamoms ir išlaidoms kenkiančiu sukčiavimu;

ŽINODAMOS, kad Europos Bendrijų finansiniams interesams gali kenkti ar kelti grėsmę kiti nusikaltimai, ypač korupcijos veikos, susijusios su valstybių narių ir Bendrijos pareigūnais, atsakingais už jų kontroliuojamų Bendrijos lėšų rinkimą, valdymą ar išmokėjimą;

MANYDAMOS, kad skirtingų pilietybių žmonės, dirbantys įvairiose viešosiose institucijose ar įstaigose, gali būti susiję su korupcija ir kad veiksmingų veiksmų prieš tokią tarptautinių padarinių turinčią korupciją labui svarbu, kad jų smerktinumas būtų panašiai suvokiamas pagal valstybių narių baudžiamuosius įstatymus;

PAŽYMĖDAMOS, kad kai kurių valstybių narių baudžiamoji teisė, taikoma nusikalstamumui, susijusiam su oficialių pareigų ėjimu apskritai ir korupcijai konkrečiai, apima tik veikas, susijusias su jų nacionaliniais pareigūnais, ir neapima arba tik išimtiniais atvejais apima veikas, susijusias su Bendrijos pareigūnais arba kitų valstybių narių pareigūnais;

ĮSITIKINUSIOS, kad nacionalinę baudžiamąją teisę būtina atitinkamai keisti ten, kur pagal ją nėra baudžiama už korupcijos veikas, susijusias su Bendrijos ar kitų valstybių narių pareigūnais ir kenkiančias ar galinčias pakenkti Europos Bendrijų finansiniams interesams;

ĮSITIKINUSIOS taip pat, kad tos nacionalinės teisės keitimas neturėtų apsiriboti su Bendrijos pareigūnais susijusiomis aktyviosios ir pasyviosios korupcijos veikomis, bet ir apimti kitus nusikaltimus, kenkiančius ar galinčius pakenkti Europos Bendrijų pajamoms ar išlaidoms, įskaitant nusikaltimus, susijusius su aukščiausiais atsakingais asmenimis;

MANYDAMOS, kad taip pat turėtų būti nustatytos atitinkamos jurisdikcijos ir savitarpio bendradarbiavimo taisyklės, nepažeidžiant teisinių sąlygų, kuriomis jos konkrečiais atvejais turi būti taikomos, įskaitant prireikus imuniteto atsisakymą;

MANYDAMOS galiausiai, kad nusikalstamoms veikoms, aptariamoms šiame Protokole, turėtų būti taikomos atitinkamos 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos nuostatos,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame Protokole:

1. a) „pareigūnas“–- tai bet kuris Bendrijos ar nacionalinis pareigūnas, įskaitant bet kurį kitos valstybės narės nacionalinį pareigūną;

b) „Bendrijos pareigūnas“ – tai:

- bet kuris asmuo, kuris yra pareigūnas ar kitas pagal sutartį dirbantis tarnautojas, kaip apibrėžta Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatuose arba Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose,

- bet kuris valstybių narių arba kurios nors viešosios ar privačiosios įstaigos ar organizacijos į Europos Bendrijas laikinai dirbti komandiruotas asmuo, atliekantis Europos Bendrijos pareigūnų ar kitų tarnautojų funkcijoms lygiavertes funkcijas.

Įstaigų, įsteigtų pagal Europos Bendrijų steigimo sutartis, nariai ir tokių įstaigų darbuotojai yra laikomi Bendrijos pareigūnais tiek, kiek jiems netaikomi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatai arba Europos Bendrijų kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos;

c) „nacionalinis pareigūnas“ – „pareigūnas“ arba „valstybės tarnautojas“, kaip šios sąvokos apibrėžiamos tos valstybės narės, kurioje atitinkamas asmuo vykdo minėtas funkcijas, nacionalinėje teisėje ir kaip yra taikoma tos valstybės narės baudžiamojoje teisėje;

Nepaisant to, jei procesinius veiksmus, susijusius su kurios nors valstybės narės pareigūnu, inicijuoja kita valstybė narė, šiai neprivalu taikyti „nacionalinio pareigūno“ sąvokos apibrėžimo, išskyrus atvejus, kai ta sąvoka suderinama su jos nacionaline teise.

2. „Konvencija“ – tai 1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu^(1).

2 straipsnis

Pasyvioji korupcija

1. Šiame Protokole tyčiniai kurio nors pareigūno veiksmai, kai jis savo ar trečiojo asmens naudai tiesiogiai arba per tarpininkus prašo arba priima bet kokį nepagrįstą atlygį arba kai jam pažadamas toks atlygis už teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą einant pareigas arba vykdant funkcijas, dėl kurio jis neįvykdo savo tarnybinių pareigų, šitaip kenkdamas ar galėdamas pakenkti Europos Bendrijų finansiniams interesams, yra laikomi pasyviąja korupcija.

2. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai būtų laikomi nusikaltimu.

3 straipsnis

Aktyvioji korupcija

1. Šiame Protokole tyčiniai bet kurio asmens veiksmai, kai jis tiesiogiai ar per tarpininkus žada arba duoda bet kokį nepagrįstą atlygį pareigūnui, skirtą jam pačiam arba bet kuriam trečiajam asmeniui, už jo teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą einant pareigas arba vykdant funkcijas, dėl kurio jis neįvykdo savo tarnybinių pareigų, šitaip kenkdamas ar galėdamas pakenkti Europos Bendrijų finansiniams interesams, yra laikomi aktyviąja korupcija.

2. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai būtų laikomi nusikaltimu.

4 straipsnis

Prilyginimas

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos baudžiamojoje teisėje nusikaltimų, kuriuos sudaro Konvencijos 1 straipsnyje nurodyto tipo veikos, padarytos jos nacionalinių pareigūnų vykdant savo funkcijas, apibūdinimai būtų panašiai taikomi ir tais atvejais, kai tokius nusikaltimus eidami savo pareigas padaro Bendrijos pareigūnai.

2. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad jos baudžiamojoje teisėje šio straipsnio 1 dalyje ir 2 bei 3 straipsniuose nurodytų nusikaltimų, kuriuos vykdydami savo funkcijas padarė arba į kuriuos buvo įtraukti jos vyriausybės ministrai, išrinkti parlamento rūmų nariai, aukščiausiųjų teismų nariai ar audito rūmų nariai, apibūdinimai būtų panašiai taikomi ir tais atvejais, kai tokius nusikaltimus vykdydami savo funkcijas padaro arba į juos yra įtraukiami atitinkamai Europos Bendrijų Komisijos, Europos Parlamento, Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Audito Rūmų nariai.

3. Tais atvejais, kai kuri nors valstybė narė yra priėmusi specialius teisės aktus dėl veikimo ar neveikimo, už kurį dėl savo ypatingos politinės pareigybės toje valstybėje narėje yra traukiami atsakomybėn vyriausybės ministrai, tokiems teisės aktams šio straipsnio 2 dalis gali būti netaikoma, jeigu ta valstybė narė užtikrina, kad baudžiamosios teisės aktai, įgyvendinantys 2 ir 3 straipsnius bei šio straipsnio 1 dalį, yra taikomi ir Europos bendrijos Komisijos nariams.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys nepažeidžia nuostatų, kurias kiekviena valstybė narė taiko baudžiamiesiems procesams ir kompetentingo teismo nustatymui.

5. Šis Protokolas taikomas visiškai laikantis atitinkamų Europos Bendrijų steigimo sutarčių, Protokolo dėl Europos Bendrijų privilegijų ir imunitetų, Teisingumo Teismo statuto ir jiems įgyvendinti priimtų tekstų nuostatų dėl imuniteto panaikinimo.

5 straipsnis

Bausmės

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad už 2 ir 3 straipsniuose nurodytas veikas, dalyvavimą tose veikose ar jų kurstymą būtų baudžiama veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis baudžiamosiomis sankcijomis, įskaitant bent sunkių nusikaltimų atvejais laisvės atėmimą apimančias bausmes, dėl kurių gali būti taikoma ekstradicija.

2. Šio straipsnio 1 dalis nepažeidžia kompetentingų institucijų galimybės nacionaliniams pareigūnams ar Bendrijos pareigūnams taikyti drausmines nuobaudas. Nustatydami skirtiną bausmę, nacionaliniai baudžiamieji teismai pagal savo nacionalinės teisės principus gali atsižvelgti į tam pačiam asmeniui už tą pačią veiką jau paskirtą drausminę nuobaudą.

6 straipsnis

Jurisdikcija

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad nustatytų savo jurisdikciją nusikaltimams, kuriuos ji yra nustačiusi pagal 2, 3 ir 4 straipsnius, kai:

a) nusikaltimas iš dalies ar visas padaromas jos teritorijoje;

b) nusikaltęs asmuo yra vienas iš jos piliečių arba vienas iš jos pareigūnų;

c) nusikaltimas yra padaromas vienam iš 1 straipsnyje nurodytų asmenų ar kuriam nors iš 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų institucijų nariui, kuris yra jos pilietis;

d) nusikaltęs asmuo yra Bendrijos pareigūnas, dirbantis pagal Europos Bendrijų steigimo sutartis įsteigtoje Europos Bendrijos institucijoje ar įstaigoje, kurios būstinė yra toje valstybėje narėje.

2. Kiekviena valstybė narė, pateikdama 9 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, gali pareikšti, kad ji netaikys vienos ar daugiau šio straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nustatytų jurisdikcijos taisyklių arba jas taikys konkrečiais atvejais ar sąlygomis.

7 straipsnis

Ryšys su Konvencija

1. Konvencijos 3 straipsnis, 5 straipsnio 1, 2 bei 4 dalys ir 6 straipsnis yra taikomi tarsi būtų nuoroda į šio Protokolo 2, 3 ir 4 straipsniuose nurodytas veikas.

2. Šiam Protokolui taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos:

- 7 straipsnis su sąlyga, kad, jei darant Protokolo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą nebuvo nurodyta kitaip, kiekvienas pareiškimas, padarytas pagal Konvencijos 7 straipsnio 2 dalį, taikomas ir šiam Protokolui,

- 9 straipsnis,

- 10 straipsnis.

8 straipsnis

Teisingumo Teismas

1. Bet kurį valstybių narių ginčą dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo pradiniame etape, kad būtų rastas sprendimas, Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka turi išnagrinėti Taryba.

Jei per šešis mėnesius nerandama sprendimo, kuri nors iš ginčo šalių klausimą gali perduoti spręsti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui.

2. Bet kuris vienos ar daugiau valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos ginčas dėl šio Protokolo 1 straipsnio, išskyrus jo 1 dalies c punktą, arba dėl 2, 3 ir 4 straipsnių, arba dėl 7 straipsnio 2 dalies trečiosios įtraukos, kurį pasirodė neįmanoma išspręsti derybomis, gali būti perduotas spręsti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui.

9 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šį Protokolą valstybės narės turi priimti pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

2. Valstybės narės Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui praneša apie šio Protokolo priėmimo procedūrų pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus atlikimą.

3. Šis Protokolas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kurią šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą pateikia valstybė, kuri, būdama Europos Sąjungos nare priimant Tarybos aktą dėl šio Protokolo parengimo, tą formalumą atliko paskutinė. Tačiau, jei Konvencija iki tos dienos nebus įsigaliojusi, šis Protokolas įsigalioja tą dieną, kai įsigalioja Konvencija.

10 straipsnis

Naujų valstybių narių prisijungimas

1. Prie šio Protokolo gali prisijungti bet kuri Europos Sąjungos nare tampanti valstybė.

2. Šio Protokolo tekstas prisijungiančios valstybės kalba, parengtas Europos Sąjungos Tarybos, yra autentiškas.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

4. Kiekvienai prisijungiančiai valstybei šis Protokolas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo jos prisijungimo dokumento deponavimo arba Protokolo įsigaliojimo dieną, jei jis dar nebuvo įsigaliojęs pasibaigus minėtam 90 dienų laikotarpiui.

11 straipsnis

Išlygos

1. Neleidžiama daryti jokių išlygų, išskyrus tas, kurios nustatytos 6 straipsnio 2 dalyje.

2. Kiekviena išlygą padariusi valstybė narė gali bet kada pranešdama depozitarui ją visą ar iš dalies atšaukti. Atšaukimas įsigalioja nuo tos dienos, kai depozitaras gauna pranešimą.

12 straipsnis

Depozitaras

1. Šio Protokolo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius.

2. Depozitaras Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia informaciją apie šio Protokolo priėmimą ir prisijungimą prie jo, pareiškimus ir išlygas bei visus kitus su šiuo Protokolu susijusius pranešimus.

Tai paliudydami, šį dokumentą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

Priimta vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis yra autentiški ir kuris deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose.

[Toliau – parašai]

______________

PRIEDAS

Valstybių narių pareiškimai, padaryti priimant Aktą dėl protokolo parengimo

1. Vokietijos delegacijos pareiškimas:

„Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybė pareiškia apie savo ketinimą derybų keliu pasiekti susitarimą dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetencijos priimti preliminarius nutarimus dėl Protokolo, pridedamo prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (pareigūnai), analogišką susitarimui dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, ir kad šis susitarimas būtų pasiektas iki tos pačios datos.“

2. Bendras Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų delegacijų pareiškimas:

„Belgijos Karalystės, Nyderlandų Karalystės ir Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės Vyriausybės mano, jog tam, kad įsigaliotų šis Protokolas, iki 1996 m. lapkričio mėnesio turi būti patenkinamai išspręstas klausimas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetencijos aiškinti Protokolą, ir pageidautina, kad tai būtų daroma dabartinių diskusijų dėl kompetencijos priimti preliminarius nutarimus dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos aiškinimo suteikimo Teisingumo Teismui kontekste.“

3. Austrijos delegacijos pareiškimas:

„Austrija mano, kad klausimas dėl Teisingumo Teismo kompetencijos priimti preliminarius nutarimus artimiausiu laiku bus išspręstas teigiamai, ir ji toliau dirbs ta linkme.“

______________

PRIEDAS

PROTOKOLAS

dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS,

SUSITARĖ dėl šių prie Konvencijos pridedamų nuostatų:

1 straipsnis

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pagal šiame Protokole išdėstytas sąlygas turi jurisdikciją priimti preliminarius nutarimus dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (¹) ir 1996 m. rugsėjo 27 d. parengto tos Konvencijos protokolo (toliau – pirmasis protokolas) aiškinimo.

2 straipsnis

1. Pasirašant šį Protokolą arba bet kada vėliau padarytu pareiškimu kiekviena valstybė narė gali priimti Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikciją priimti preliminarius nutarimus dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir tos Konvencijos pirmojo protokolo aiškinimo šio straipsnio 2 dalies a arba b punkte nurodytomis sąlygomis.

2. Valstybė narė, daranti pareiškimą pagal šio straipsnio 1 dalį, gali nurodyti arba:

a) kad bet kuris tos valstybės teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę yra neskundžiami teismo tvarka, gali prašyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismą priimti preliminarų nutarimą jo nagrinėjamoje byloje iškilusiu klausimu, susijusiu su Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir tos konvencijos pirmojo protokolo aiškinimu, jei tas teismas mano, kad tokio nutarimo tuo klausimu reikia tam, kad jis galėtų priimti sprendimą, arba

b) kad bet kuris tos valstybės teismas gali prašyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismą priimti preliminarų nutarimą jo nagrinėjamoje byloje iškilusiu klausimu, susijusiu su Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir tos konvencijos pirmojo protokolo aiškinimu, jei tas teismas mano, kad tokio nutarimo tuo klausimu reikia tam, kad jis galėtų priimti sprendimą.

3 straipsnis

1. Taikomas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statutas ir jo darbo reglamentas.

2. Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statutą kiekviena valstybė narė, nepaisant to, ar ji yra padariusi pareiškimą pagal šio straipsnio 2 dalį, bylose, atsirandančiose pagal 1 straipsnį, turi teisę Europos Bendrijų Teisingumo Teismui pateikti bylos faktų išdėstymą ar rašytines pastabas.

4 straipsnis

1. Šį Protokolą valstybės narės turi priimti pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

2. Valstybės narės depozitarui praneša apie šio Protokolo priėmimo procedūrų pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus atlikimą ir siunčia jam kiekvieną pagal 2 straipsnį padarytą pareiškimą.

3. Šis Protokolas įsigalioja praėjus 90 dienų nuo tos dienos, kurią šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą pateikia valstybė, kuri, būdama Europos Sąjungos nare priimant Tarybos aktą dėl šio Protokolo parengimo, tą formalumą atliko paskutinė. Tačiau šis Protokolas įsigalioja ne anksčiau kaip tuo pat metu, kai įsigalioja Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos.

5 straipsnis

1. Prie šio Protokolo gali prisijungti bet kuri Europos Sąjungos nare tampanti valstybė.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

3. Šio Protokolo tekstas prisijungiančios valstybės kalba, parengtas Europos Sąjungos Tarybos, yra autentiškas.

6 straipsnis

Šio Protokolo nuostatas priima kiekviena valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos nare ir prisijungia prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos pagal jos 12 straipsnį.

7 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė, būdama šio Protokolo Aukštąja Susitariančia Šalimi, gali siūlyti jo pakeitimus. Kiekvienas pakeitimo pasiūlymas siunčiamas depozitarui, o šis perduoda jį Tarybai.

2. Pakeitimus nustato Taryba, kuri rekomenduoja valstybėms narėms priimti juos pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

3. Taip nustatyti pakeitimai įsigalioja pagal 4 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis

1. Šio Protokolo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius.

2. Depozitaras Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia su šiuo Protokolu susijusius pranešimus, dokumentus ar informaciją.

Tai paliudydami, šį Protokolą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

[tekstas visomis kalbomis]

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštų metų lapkričio dvidešimt devintą dieną Briuselyje vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis yra autentiški.

[tekstas visomis kalbomis]

[Toliau – parašai]

______________

PAREIŠKIMAS

dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir tos konvencijos Protokolo dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos priėmimo vienu metu

Europos Sąjungos valstybių narių Vyriausybių atstovai, susirinkę Taryboje

tuo metu, kai pasirašomas Tarybos aktas dėl Protokolo dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos parengimo,

norėdami užtikrinti, kad minėta konvencija nuo jos įsigaliojimo būtų aiškinama kiek įmanoma veiksmingiau ir vienodžiau,

pareiškia norą imtis atitinkamų veiksmų užtikrinti, kad nacionalinės procedūros priimant Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir Protokolą dėl jos aiškinimo būtų baigtos vienu metu kuo artimiausiu laiku.

Tai paliudydami, šį Pareiškimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

[tekstas visomis kalbomis]

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt šeštų metų lapkričio dvidešimt devintą dieną Briuselyje.

[tekstas visomis kalbomis]

[Toliau – parašai]

______________

Pareiškimas pagal 2 straipsnį

Pasirašydamos šį Protokolą, toliau nurodytos šalys pareiškė, kad pripažįsta Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikciją pagal 2 straipsnyje nustatytą tvarką:

Prancūzijos Respublika, Airija ir Portugalijos Respublika pagal 2 straipsnio 2 dalies a punkte nustatytą tvarką;

Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Suomijos Respublika ir Švedijos Karalystė pagal 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą tvarką.

PAREIŠKIMAS

Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Nyderlandų Karalystė ir Austrijos Respublika pasilieka teisę savo nacionalinėje teisėje numatyti, kad, jei klausimai dėl Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir jos pirmojo protokolo aiškinimo iškyla jos nacionalinio teismo, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę yra neskundžiami teismo tvarka, nagrinėjamoje byloje, tas teismas privalo kreiptis į Teisingumo Teismą.

Danijos Karalystė ir Ispanijos Karalystė padarys pareiškimą(-us) priėmimo metu.

______________

PRIEDAS

ANTRASIS PROTOKOLAS

parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, pridedamas prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos

Šio Protokolo AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės,

REMDAMOSI 1997 m. birželio 19 d. Europos Sąjungos Tarybos aktu,

SIEKDAMOS užtikrinti, kad jų baudžiamieji įstatymai padėtų veiksmingai saugoti Europos Bendrijų finansinius interesus;

PRIPAŽINDAMOS 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos svarbą kovojant su Bendrijos pajamoms ir išlaidoms kenkiančiu sukčiavimu;

PRIPAŽINDAMOS tos konvencijos 1996 m. rugsėjo 27 d. protokolo svarbą kovojant su korupcija, kenkiančia ar galinčia pakenkti Europos Bendrijų finansiniams interesams;

ŽINODAMOS, kad Europos Bendrijų finansiniams interesams gali pakenkti ar kelti grėsmę juridinių asmenų vardu padarytos ir su pinigų plovimu susijusios veikos;

ĮSITIKINUSIOS, kad ten, kur reikia, būtina keisti nacionalinę teisę, kad būtų galima juridinius asmenis traukti baudžiamojon atsakomybėn už jų naudai padarytas sukčiavimo ar aktyviosios korupcijos ir pinigų plovimo veikas, kenkiančias ar galinčias pakenkti Europos Bendrijų finansiniams interesams;

ĮSITIKINUSIOS, kad ten, kur reikia, būtina keisti nacionalinę teisę, kad būtų galima bausti už Europos Bendrijų finansiniams interesams kenkiančio ar galinčio pakenkti sukčiavimu ar korupcija įgyto turto plovimą ir tokiu sukčiavimu ar korupcija įgytą turtą konfiskuoti;

ĮSITIKINUSIOS, kad ten, kur reikia, būtina keisti nacionalinę teisę, kad nebūtų galima atsisakyti teikti savitarpio pagalbą vien dėl to, kad nusikaltimai, kuriems taikomas šis Protokolas, yra susiję su ar laikomi nusikaltimais mokesčių ar muitų tvarkai;

PAŽYMĖDAMOS, kad valstybių narių bendradarbiavimui jau taikoma 1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, bet, nepažeidžiant įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę, taip pat reikia sudaryti atitinkamas sąlygas valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimui siekiant užtikrinti veiksmingą veiklą kovoje su sukčiavimu, aktyviąja ir pasyviąja korupcija bei su šiomis veikomis susijusiu pinigų plovimu, kenkiančiais ar galinčiais pakenkti Europos Bendrijų finansiniams interesams, įskaitant keitimąsi informacija tarp valstybių narių ir Komisijos;

MANYDAMOS, kad, norint skatinti ir lengvinti keitimąsi informacija, reikia užtikrinti deramą asmens duomenų apsaugą;

MANYDAMOS, kad keitimasis informacija neturėtų trukdyti atliekamiems tyrimams ir dėl to reikia numatyti tyrimo slaptumo apsaugą;

MANYDAMOS, kad turi būti parengtos atitinkamos nuostatos dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo kompetencijos;

MANYDAMOS galiausiai, kad tam tikroms veikoms, kurioms taikomas šis Protokolas, turėtų būti taikytinos ir tam tikros 1995 m. liepos 26 d. Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos nuostatos,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame Protokole:

a) „Konvencija“ – 1995 m. liepos 26 d. Konvencija dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ⁽¹⁾;

b) „sukčiavimas“ – Konvencijos 1 straipsnyje apibūdinta veika;

c) – „pasyvioji korupcija“ – Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 1996 m. rugsėjo 27 d. Protokolo, parengto vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu⁽²⁾ 2 straipsnyje apibūdinta veika;

- „aktyvioji korupcija“ – to paties protokolo 3 straipsnyje apibūdinta veika;

d) „juridinis asmuo“ – bet kuris subjektas, turintis tokį statusą pagal taikytiną nacionalinę teisę, išskyrus valstybes ar kitas valstybės institucijas, vykdančias valstybės funkcijas, bei tarptautines viešąsias organizacijas;

e) „pinigų plovimas“ – 1991 m. birželio 10 d. Tarybos direktyvos 91/308/EEB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui⁽³⁾ 1 straipsnio trečioje įtraukoje apibūdinta veika, susijusi su sukčiavimo būdu įgytomis lėšomis, bent stambiu mastu, bei aktyviąja ir pasyviąja korupcija.

2 straipsnis

Pinigų plovimas

Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pinigų plovimas būtų laikomas nusikaltimu.

3 straipsnis

Juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridiniai asmenys galėtų būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn už sukčiavimą, aktyviąją korupciją ir pinigų plovimą, kuriuos jų naudai padarė bet kuris asmuo, veikęs individualiai ar kaip juridinio asmens organo dalis, jeigu jis, eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje, turėjo įgaliojimus:

- atstovauti juridiniam asmeniui, arba

- priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba

- kontroliuoti juridinio asmens veiklą,

taip pat už dalyvavimą tose sukčiavimo, aktyviosios korupcijos ar pinigų plovimo veikose arba pasikėsinime sukčiauti kaip bendrininkai ar kurstytojai.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje jau nustatytų veikų, kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridinis asmuo galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tais atvejais, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens nepakankamos priežiūros ar kontrolės sukčiavimo arba aktyviosios korupcijos, arba pinigų plovimo veikas to juridinio asmens naudai galėjo padaryti jam pavaldus asmuo.

3. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis nekliudo traukti baudžiamojon atsakomybėn fizinius asmenis, kurie padarė, kurstė ar padėjo padaryti sukčiavimo, aktyviosios korupcijos ar pinigų plovimo veikas.

4 straipsnis

Bausmių rūšys juridiniams asmenims

1. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridinis asmuo, kuris traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal 3 straipsnio 1 dalį, būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis bausmėmis, kurios apima baudžiamąsias ir nebaudžiamąsias baudas ir gali apimti kitas bausmes, tokias kaip:

a) teisės gauti valstybės išmoką ar pagalbą atėmimas;

b) laikinas ar nuolatinis teisės verstis komercine veikla atėmimas;

c) teisminės priežiūros skyrimas;

d) likvidavimas teismine tvarka.

2. Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad juridinis asmuo, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal 3 straipsnio 2 dalį, būtų baudžiamas veiksmingomis, proporcingomis ir atgrasančiomis bausmėmis ar baudžiamojo poveikio priemonėmis.

5 straipsnis

Konfiskavimas

Kiekviena valstybė narė imasi būtinų priemonių, kad būtų galima areštuoti ir, nepažeidžiant bona fide trečiųjų asmenų teisių, konfiskuoti ar paimti sukčiavimo, aktyviosios ir pasyviosios korupcijos ir pinigų plovimo priemones ar lėšas arba turtą, kurio vertė atitinka tokias lėšas. Visas areštuotas ar konfiskuotas priemones, lėšas ar kitą turtą valstybė narė tvarko pagal savo nacionalinę teisę.

6 straipsnis

Nusikaltimai mokesčių ar muitų tvarkai

Valstybė narė negali atsisakyti teikti savitarpio pagalbą dėl sukčiavimo, aktyviosios ir pasyviosios korupcijos ir pinigų plovimo vien dėl to, kad tokia veika yra susijusi su nusikaltimu mokesčių ar muitų tvarkai arba laikoma tokiu nusikaltimu.

7 straipsnis

Bendradarbiavimas su Europos Bendrijų Komisija

1. Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja vienos su kita kovojant su sukčiavimu, aktyviąja ir pasyviąja korupcija ir pinigų plovimu.

Tuo tikslu Komisija teikia tokią techninę ir veiklos pagalbą, kurios kompetentingoms nacionalinėms institucijoms gali prireikti, kad palengvintų jų atliekamų tyrimų koordinavimą.

2. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali su Komisija keistis informacija, kad būtų lengviau nustatyti faktus ir užtikrinti veiksmingą veiklą kovojant su sukčiavimu, aktyviąja ir pasyviąja korupcija ir pinigų plovimu. Komisija ir kompetentingos nacionalinės institucijos kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į tyrimo slaptumo ir duomenų apsaugos reikalavimus. Tuo tikslu valstybė narė, teikdama Komisijai informaciją, Komisijai ar kitai valstybei narei, kuriai ta informacija gali būti perduota, gali nustatyti konkrečias informacijos naudojimo sąlygas.

8 straipsnis

Komisijos atsakomybė už duomenų apsaugą

Komisija užtikrina, kad, keičiantis informacija pagal 7 straipsnio 2 dalį, asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu ji laikytųsi apsaugos lygio, atitinkančio apsaugos lygį, nustatytą 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo⁽⁴⁾.

9 straipsnis

Duomenų apsaugos taisyklių skelbimas

Įsipareigojimams pagal 8 straipsnį reglamentuoti priimtos taisyklės skelbiamos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

10 straipsnis

Duomenų perdavimas kitoms valstybėms narėms ir trečiosioms šalims

1. Atsižvelgdama į visas 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas, Komisija gali perduoti asmens duomenis, gautus iš valstybės narės atliekant savo funkcijas pagal 7 straipsnį, bet kuriai kitai valstybei narei. Komisija informaciją pateikusiai valstybei narei praneša apie savo ketinimą perduoti tokius duomenis.

2. Komisija tomis pačiomis sąlygomis gali perduoti asmens duomenis, gautus iš valstybės narės atliekant savo funkcijas pagal 7 straipsnį, bet kuriai trečiajai šaliai, jeigu informaciją pateikusi valstybė narė tokiam perdavimui pritaria.

11 straipsnis

Priežiūros institucija

Bet kuri institucija, paskirta ar sukurta atlikti asmens duomenų, Komisijos turimų vykdant jos funkcijas pagal Europos Bendrijos steigimo sutartį, nepriklausomos duomenų apsaugos priežiūros funkciją yra kompetentinga atlikti tą pačią funkciją ir pagal šį Protokolą Komisijos turimų asmens duomenų atžvilgiu.

12 straipsnis

Ryšys su Konvencija

1. Konvencijos 3, 5 ir 6 straipsnių nuostatos taikomos ir šio Protokolo 2 straipsnyje nurodytai veikai.

2. Šiam Protokolui taip pat taikomos šios Konvencijos nuostatos:

- 4 straipsnis su sąlyga, kad, jei darant Protokolo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą nebuvo nurodyta kitaip, kiekvienas pareiškimas, padarytas pagal Konvencijos 4 straipsnio 2 dalį, taikomas ir šiam Protokolui,

- 7 straipsnis su sąlyga, kad ne bis idem principas taip pat yra taikomas juridiniams asmenims ir kad, jei darant Protokolo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimą nebuvo nurodyta kitaip, kiekvienas pareiškimas, padarytas pagal Konvencijos 7 straipsnio 2 dalį, taikomas ir šiam Protokolui,

- 9 straipsnis,

- 10 straipsnis.

13 straipsnis

Teisingumo Teismas

Jei per šešis mėnesius nerandama sprendimo, kuri nors iš ginčo šalių klausimą gali perduoti spręsti Teisingumo Teismui.

2. Bet kuris vienos ar daugiau valstybių narių ir Europos Bendrijų Komisijos ginčas dėl šio Protokolo 2 straipsnio, siejant jį su 1 straipsnio e punktu, 7, 8, 10 straipsnių ir 12 straipsnio 2 dalies ketvirtos įtraukos taikymo, kurį pasirodė neįmanoma išspręsti derybomis, praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai viena iš šalių pranešė kitai apie ginčo buvimą, gali būti perduotas spręsti Teisingumo Teismui.

3. Šiam Protokolui taikomas 1996 m. lapkričio 29 d. Protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikcijos preliminariais nutarimais aiškinti Konvenciją dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos, parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu⁽⁵⁾, su sąlyga, kad valstybės narės pareiškimas, padarytas pagal to protokolo 2 straipsnį, taip pat galioja šiam Protokolui, nebent atitinkama valstybė narė, pateikdama šio Protokolo 16 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą, padaro priešingą pareiškimą.

14 straipsnis

Deliktinė atsakomybė

Šiame Protokole Bendrijos deliktinę atsakomybę reglamentuoja Europos Bendrijos steigimo sutarties 215 straipsnio antroji pastraipa. Taikomas tos pačios Sutarties 178 straipsnis.

15 straipsnis

Teisminė kontrolė

1. Teisingumo Teismas turi jurisdikciją byloms, kurias, motyvuodamas tuo, kad buvo pažeistas 8 straipsnis ar kuri nors pagal jį priimta taisyklė arba kad buvo piktnaudžiaujama įgaliojimais, pradeda fizinis ar juridinis asmuo dėl tam asmeniui skirto ar tiesiogiai ir asmeniškai su tuo asmeniu susijusio Komisijos sprendimo.

2. Mutatis mutandis taikomos Europos bendrijos steigimo sutarties 168a straipsnio 1 ir 2 dalys, 173 straipsnio penktoji pastraipa, 174 straipsnio pirmoji pastraipa, 176 straipsnio pirmoji ir antroji pastraipos, 185 ir 186 straipsniai, taip pat Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statutas.

16 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šį Protokolą valstybės narės turi priimti pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

2. Valstybės narės Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui praneša apie šio Protokolo priėmimo procedūrų pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus atlikimą.

3. Šis Protokolas įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo tos dienos, kurią šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą pateikia valstybė, kuri, būdama Europos Sąjungos nare priimant Tarybos aktą dėl šio Protokolo parengimo, tą formalumą atliko paskutinė. Tačiau, jeigu tą dieną Konvencija dar yra neįsigaliojusi, šis Protokolas įsigalioja tą pačią dieną, kai įsigalioja Konvencija.

4. Tačiau 7 straipsnio 2 dalies taikymas sustabdomas, jei ir tol, kol atitinkama Europos Bendrijų institucija nebus atlikusi savo pareigos pagal 9 straipsnį paskelbti duomenų apsaugos taisykles ar sudariusi sąlygų įsigalioti 11 straipsniui dėl priežiūros institucijos.

17 straipsnis

Naujų valstybių narių prisijungimas

1. Prie šio Protokolo gali prisijungti bet kuri Europos Sąjungos nare tampanti valstybė.

2. Šio Protokolo tekstas prisijungiančios valstybės kalba, parengtas Europos Sąjungos Tarybos, yra autentiškas.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

4. Kiekvienai prisijungiančiai valstybei šis Protokolas įsigalioja praėjus devyniasdešimčiai dienų nuo jos prisijungimo dokumento deponavimo arba Protokolo įsigaliojimo dieną, jei jis dar nebuvo įsigaliojęs pasibaigus minėtam devyniasdešimties dienų laikotarpiui.

18 straipsnis

Išlygos

1. Kiekviena valstybė narė gali pasilikti teisę pripažinti aktyviosios ir pasyviosios korupcijos būdu įgyto turto plovimą kaip nusikaltimą tik stambaus masto aktyviosios ir pasyviosios korupcijos atvejais. Bet kuri tokią išlyga daranti valstybė narė, pateikdama 16 straipsnio 2 dalyje numatytą pranešimą, depozitarui praneša išlygos taikymo apimties detales. Tokia išlyga galioja penkerius metus nuo minėto pranešimo. Ji gali būti atnaujinama dar penkeriems metams.

2. Austrijos Respublika, pateikdama 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą, gali pareikšti, kad 3 ir 4 straipsniai jos nesaisto. Toks pareiškimas nustoja galioti praėjus penkeriems metams nuo akto dėl šio Protokolo parengimo priėmimo dienos.

3. Neleidžiama daryti jokių kitų išlygų, išskyrus nustatytąsias 12 straipsnio 2 dalies pirmojoje ir antrojoje įtraukose.

19 straipsnis

Depozitaras

1. Šio Protokolo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius.

Tai paliudydami, šį Protokolą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.

[tekstas visomis kalbomis]

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt septintų metų birželio devynioliktą dieną Briuselyje vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis yra autentiški ir kuris yra deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose.

[tekstas visomis kalbomis]

[Toliau – parašai]

______________

Bendras pareiškimas dėl 13 straipsnio 2 dalies

Valstybės narės pareiškia, kad 13 straipsnio 2 dalyje nuoroda į Protokolo 7 straipsnį taikoma tik Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimui ir nekliudo valstybėms narėms savo nuožiūra teikti informaciją vykstant nusikaltimų tyrimui.

Komisijos pareiškimas dėl 7 straipsnio

Komisija prisiima užduotis, kurios jai buvo patikėtos antrojo papildomo protokolo, pridėto prie Konvencijos dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos 7 straipsnyje.

______________