Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2004 M. GRUODŽIO 24 D. NUTARIMO NR. 1656 „DĖL NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. gruodžio 19 d. Nr. 1551
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 4-26) 20 ir 24 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Pakeisti Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 „Dėl Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 186-6930; 2005, Nr. 64-2292; 2006, Nr. 114-4346; 2008, Nr. 44-1649; 2009, Nr. 100-4186, Nr. 158-7146; 2010, Nr. 90-4773; 2011, Nr. 24-1171), ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. Nedarbo socialinio draudimo išmokas už 2012 metų gruodžio mėnesį išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) per Lietuvos darbo biržą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) iš 2013 metams nedarbo socialinio draudimo išmokoms skirtų lėšų, kurias Fondo valdyba pagal lėšų pervedimo sutartį iki 2013 m. sausio 10 d. perveda Lietuvos darbo biržai.
2.2. Lietuvos darbo birža ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 31 d. perduoda Fondo valdybai visus duomenis, kurių reikia iki 2012 m. gruodžio 31 d. paskirtoms ir nebaigtoms mokėti nedarbo socialinio draudimo išmokoms mokėti, taip pat dokumentus neteisingai išmokėtoms nedarbo socialinio draudimo išmokoms išieškoti ir išskaitoms iš jų atlikti.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1551
redakcija)
NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja nedarbo socialinio draudimo išmokų (toliau – nedarbo draudimo išmokos) bedarbiams skyrimą atsižvelgiant į atleidimo iš darbo priežastis, bedarbio nedarbo socialinio draudimo stažo (toliau – nedarbo draudimo stažas) ir draudžiamųjų pajamų apskaičiavimą, duomenų, kurių reikia nedarbo draudimo išmokai skirti ir mokėti, pateikimą, nedarbo draudimo išmokos apskaičiavimą, skyrimą ir mokėjimą, nustato pateisinamas priežastis, kurių nesant nedarbo draudimo išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas, taip pat įstaigų, mokančių nedarbo draudimo išmokas, atsakomybę.
2. Nedarbo draudimo išmokos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto nedarbo draudimui skirtų lėšų.
3. Nedarbo draudimo išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai (toliau – Fondo valdybos teritoriniai skyriai), vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2004, Nr. 4-26) (toliau – Įstatymas) ir Nuostatais, pagal Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) teikiamus, taip pat Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) ir kitų registrų duomenis.
II. Nedarbo draudimo išmokos skyrimas atsižvelgiant į atleidimo iš darbo priežastis
5. Nedarbo draudimo išmokos skiriamos bedarbiams, jeigu jie atitinka Įstatymo nustatytus reikalavimus.
6. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti bedarbiai, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje neturi 18 mėnesių nedarbo draudimo stažo per paskutinius 36 mėnesius, turi teisę į nedarbo draudimo išmoką, jeigu jie:
6.1. atleisti iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 127 straipsnio 2 dalį, 128 ir 129 straipsnius, 136 straipsnio 1 dalies 4 ir 6 punktus, 2 dalį ir 137 straipsnį arba jų darbo sutartis pasibaigusi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 4 punktą;
6.2. atleisti iš valstybės tarnautojų pareigų pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 44 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktus;
6.3. kitais įstatymų nustatytais pagrindais atleisti iš darbo (tarnybos), valstybės tarnautojų pareigų ar tarnybos dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių, darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo, valstybės tarnautojo ar pareigūno kaltės ir darbdavio bankroto atveju;
7. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti bedarbiai turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką, jeigu atitinka visas šias sąlygas:
7.1. šaukimo į Lietuvos kariuomenės privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą dieną nebuvo valstybės tarnautojais arba nedirbo pagal darbo sutartį, arba tarnybos laikotarpiu likviduotas jų darbdavys;
8. Bedarbiams, iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintiems ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius, atleistiems iš darbo (tarnybos) dėl darbuotojo ar valstybės tarnautojo kaltės (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalį ar Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 8, 15, 16, 18 ir 19 punktus, taip pat kitų įstatymų nustatytais pagrindais, kai atleidžiama dėl darbuotojo arba valstybės tarnautojo kaltės), nedarbo draudimo išmoka skiriama praėjus 3 kalendoriniams mėnesiams nuo įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje bedarbiu dienos.
9. Įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytiems bedarbiams nedarbo draudimo išmoka skiriama kitą dieną po to, kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių ji nebuvo skirta. Bedarbiams, gaunantiems ligos socialinio draudimo pašalpą, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas atnaujinamas pasibaigus ligos pašalpos mokėjimui.
III. NEDARBO DRAUDIMO STAŽO APSKAIČIAVIMAS
10. Nedarbo draudimo stažas, kurio reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką ir jos mokėjimo trukmei nustatyti, apskaičiuojamas taip: sumuojami šio stažo, įgyto iki Įstatymo įsigaliojimo (iki 2005 m. sausio 1 d.) ir po Įstatymo įsigaliojimo (nuo 2005 m. sausio 1 d.), laikotarpiai:
10.1. Iki 2005 m. sausio 1 d. asmens nedarbo draudimo stažui prilyginami darbo, tarnybos ir kiti laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos ar turėjo būti mokamos privalomojo pensijų draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) 54 straipsnį, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį, valstybinio socialinio draudimo pensijų stažui prilyginti laikotarpiai ir laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo bedarbio pašalpų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos bedarbių rėmimo įstatymą (Žin., 1991, Nr. 2-25), ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2000, Nr. 111-3574), ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (Žin., 1999, Nr.110-3207; 2003, Nr. 114-5114).
Į asmens nedarbo draudimo stažą neįskaitomi laikotarpiai, kai asmuo buvo išėjęs nemokamų atostogų.
10.2. Nuo 2005 m. sausio 1 d. asmens nedarbo draudimo stažą sudaro laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba turėjo būti mokamos Įstatymo nustatytos privalomojo nedarbo draudimo įmokos, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo nedarbo draudimo išmokų, mokamų pagal Įstatymą, ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpų, mokamų pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą. Nuo 2006 m. liepos 1 d. asmens nedarbo draudimo stažą papildomai sudaro laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis gavo profesinės reabilitacijos ir tėvystės pašalpas.
11. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas 36 mėnesių laikotarpis nustatomas taip: imami paskutiniai 36 kalendoriniai mėnesiai iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje bedarbiu dienos.
Nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas mėnesiais. Nepilnų kalendorinių mėnesių dienos sudedamos ir dalijamos iš 30. Jeigu taip apskaičiavus nedarbo draudimo stažą gaunamas vienas nepilnas mėnuo, ilgesnis kaip 15 dienų nedarbo draudimo stažas prilyginamas mėnesiui.
12. Asmenims, kurie buvo išėję vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d., nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas praleidžiant šių atostogų laikotarpį, tai yra imami laikotarpiai iki atostogų pradžios ir joms pasibaigus, o nuo 2008 m. sausio 1 d. įskaitomi nedarbo draudimo valstybės lėšomis laikotarpiai.
13. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas nedarbo draudimo stažas, kurio reikia nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmei nustatyti, apskaičiuojamas metais. Apskaitomi pilni metai, nepilnų metų pilni mėnesiai sudedami ir dalijami iš 12, o nepilnų mėnesių dienos sudedamos ir dalijamos iš 30. Jeigu sudėjus nepilnų mėnesių dienas gaunamas vienas nepilnas mėnuo, ilgesnis kaip 15 dienų nedarbo draudimo stažas prilyginamas mėnesiui. Jeigu sudėjus mėnesius gaunami nepilni metai, ilgesnis kaip 9 mėnesių nedarbo draudimo stažas prilyginamas metams.
IV. DRAUDŽIAMŲJŲ PAJAMŲ APSKAIČIAVIMAS
14. Nedarbo draudimu draudžiamų asmenų draudžiamąsias pajamas sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių nustatyta tvarka apskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos Įstatymo nustatytos privalomojo nedarbo draudimo įmokos, taip pat apskaičiuotos nedarbo draudimo išmokos, mokamos pagal Įstatymą, ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, profesinės reabilitacijos, motinystės (tėvystės) pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.
15. Asmens kalendorinio mėnesio draudžiamosios pajamos, naudojamos nedarbo draudimo išmokos kintamajai daliai nustatyti, apskaičiuojamos taip:
15.1. Apskaičiuojamos asmens kiekvieno kalendorinio mėnesio draudžiamosios pajamos imant 36 mėnesius, praėjusius iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos. Jeigu kurį nors mėnesį draudžiamųjų pajamų nebuvo, jos prilyginamos nuliui.
16. Lietuvos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos karių ir asmenų, atliekančių alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, šeimos pasirinkimu vieno iš tėvų (įtėvių) arba asmens, nustatyta tvarka paskirto vaiko globėju, auginančio vaiką iki trejų metų, taip pat nesukakusio senatvės pensijos amžiaus vieno iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmens, nustatyta tvarka paskirto šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugančio namuose nurodytąjį neįgalų asmenį, taip pat vieno iš tėvų (įtėvių), globėjo ar rūpintojo, slaugančio namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d., kai jie nedarbo draudimu draudžiami valstybės lėšomis, draudžiamosiomis pajamomis laikomos sumos, nuo kurių už juos nustatyta tvarka buvo sumokėtos ar turėjo būti sumokėtos privalomojo nedarbo draudimo įmokos į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
V. DUOMENŲ PATEIKIMAS
17. Lietuvos darbo birža turimus duomenis, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti ar išsaugoti, nedarbo draudimo išmokos mokėjimui sustabdyti, atnaujinti ar nutraukti, Fondo valdybai neatlygintinai teikia ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų gavimo elektroniniu būdu pagal duomenų teikimo sutartį.
18. Kitus duomenis, nenurodytus Nuostatų 17 punkte, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti, jai mokėti ar jos mokėjimui pratęsti, Fondo valdybai neatlygintinai teikia institucijos ir įstaigos, kurių registruose yra šie duomenys, elektroniniu būdu pagal duomenų teikimo sutartis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo paklausimo iš Fondo valdybos gavimo.
19. Fondo valdyba paklausimą dėl duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti, Nuostatų 18 punkte nurodytoms institucijoms ir įstaigoms pateikia ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų apie suteiktą bedarbio statusą iš Lietuvos darbo biržos gavimo.
20. Jeigu asmuo turi jo darbinę veiklą, stažą ir draudžiamąsias pajamas įrodančių duomenų, kurie neįvesti į Registrą, jis gali kreiptis į Fondo valdybos teritorinį skyrių ir juos pateikti.
21. Jeigu duomenų nedarbo draudimo išmokai skirti Registre nepakanka, trūkstami duomenys gali būti patvirtinami pagal buvusių darbdavių arba kitų institucijų ar įstaigų pateiktas pažymas ar duomenis.
22. Bedarbio pateiktus duomenis apie papildomus stažo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas Fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip kitą darbo dieną įveda į Registrą.
23. Duomenis apie tai, kuriems bedarbiams skirtos / neskirtos nedarbo draudimo išmokos, sustabdytas, atnaujintas, nutrauktas ar pratęstas šių išmokų mokėjimas, taip pat duomenis apie neįskaitytas į asmenines sąskaitas nedarbo draudimo išmokų sumas (dėl neteisingai nurodytų asmeninių sąskaitų) Fondo valdyba pateikia Lietuvos darbo biržai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atitinkamo sprendimo priėmimo. Teritorinės darbo biržos šiuos duomenis naudoja bedarbiams informuoti ir jų asmeninėms sąskaitoms tikslinti.
24. Draudėjai, valstybinės archyvų sistemos įstaigos, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos privalo nemokamai išduoti Fondo valdybos teritorinių skyrių ar asmenų reikalaujamus dokumentus, nurodančius atitinkamų asmenų darbinės veiklos stažą, draudžiamąsias pajamas (darbo užmokestį), išmokėtas valstybinio socialinio draudimo pašalpas, taip pat kitus dokumentus, kurių reikia nedarbo draudimo stažui ir draudžiamosioms pajamoms apskaičiuoti.
VI. Nedarbo draudimo išmokos aPSKAIČIAVIMAS IR skyrimas
26. Bedarbis, kreipdamasis dėl nedarbo draudimo išmokos, teritorinei darbo biržai privalo pateikti prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką. Prašymo formą, suderintą su Lietuvos darbo birža, tvirtina Fondo valdybos direktorius.
27. Teritorinė darbo birža, gavusi asmens prašymą skirti nedarbo draudimo išmoką, bedarbio jame pateiktą informaciją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio prašymo gavimo elektroniniu būdu perduoda Fondo valdybai.
Prašymai skirti nedarbo draudimo išmokas registruojami ir saugomi teritorinėse darbo biržose.
28. Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka ir skiriama Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo ar teritorinio skyriaus direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, arba priimamas sprendimas jos neskirti, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnyje nurodytais pagrindais. Sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo informacijos, kurios reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką, jos dydžiui ir mokėjimo trukmei nustatyti, gavimo.
29. Priėmęs sprendimą neskirti nedarbo draudimo išmokos, Fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio sprendimo priėmimo turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą (išrašą). Sprendime privalo būti nurodyta atsisakymo skirti nedarbo draudimo išmoką priežastis, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
30. Nedarbo draudimo išmoka apskaičiuojama Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka kaip pastoviosios ir kintamosios dalių suma:
30.1. Nedarbo draudimo išmokos kintamoji dalis apskaičiuojama taip:
30.1.1. asmens mėnesio draudžiamosios pajamos (Nuostatų 15 punktas) padalijamos iš atitinkamą mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir apskaičiuojamas 36 mėnesių, praėjusių iki užpraeito kalendorinio ketvirčio pabaigos nuo bedarbio įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, vidurkis;
30.1.2. gautas vidurkis dauginamas iš nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų;
VII. NEDARBO DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS
33. Nedarbo draudimo išmoka pervedama į jos gavėjo asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje arba, jeigu bedarbis neturi sąskaitos kredito įstaigoje, išmokama Fondo valdybos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nustatyta tvarka parinktoje mokėjimo įstaigoje (jos padalinyje) Fondo valdybos nustatyta tvarka.
34. Bedarbis, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu netekęs bedarbio statuso, laikomas netekusiu teisės gauti nedarbo draudimo išmoką pagal Įstatymo 5 straipsnį, ir šios išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo bedarbio statuso netekimo dienos, išskyrus Nuostatų 63 punkte nustatytą atvejį.
35. Sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo sustabdymo, atnaujinimo, pratęsimo ar nutraukimo priima Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktorius, jo pavaduotojas ar teritorinio skyriaus direktoriaus įgaliotas valstybės tarnautojas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo duomenų / dokumentų, nurodančių pasikeitusias aplinkybes, gavimo.
36. Bedarbiui pateikus duomenis apie papildomus stažo laikotarpius arba Fondo valdybos teritoriniam skyriui patikslinus Registro duomenis, turinčius įtakos išmokos dydžiui ar jos mokėjimo trukmei nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu, nedarbo draudimo išmoka perskaičiuojama ir mokama Nuostatų 38– 41 punktuose nustatyta tvarka.
37. Fondo valdybos teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo duomenų, turinčių įtakos nedarbo draudimo išmokos dydžiui ir / ar mokėjimo trukmei, gavimo ar Registro duomenų patikslinimo perskaičiuoja nedarbo draudimo išmoką ir prireikus pakeičia sprendimą dėl nedarbo draudimo išmokos skyrimo.
38. Jeigu perskaičiavus nedarbo draudimo išmoką paaiškėja, kad turi būti mokama mažesnė nedarbo draudimo išmoka, nuo kito mėnesio 1 dienos pradedama mokėti mažesnė išmoka, tačiau nedarbo draudimo išmokos permoka iš bedarbio neišskaičiuojama.
39. Jeigu perskaičiavus nedarbo draudimo išmoką paaiškėja, kad turi būti mokama didesnė nedarbo draudimo išmoka, didesnė nedarbo draudimo išmoka mokama už visą laikotarpį nuo nedarbo išmokos skyrimo Įstatymo nustatyta tvarka.
40. Jeigu perskaičiavus nedarbo draudimo išmoką pasikeičia jos mokėjimo trukmė, nedarbo draudimo išmoka mokama pagal perskaičiuotą jos trukmę Įstatymo nustatyta tvarka.
41. Bedarbiui, kuris Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia duomenis, turinčius įtakos išmokos dydžiui ir / ar mokėjimo trukmei, pasibaigus jos mokėjimo terminui arba jos mokėjimą nutraukus, nedarbo draudimo išmoka neperskaičiuojama.
42. Nedarbo draudimo išmokos mokėjimas Įstatymo 14 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytiems asmenims pratęsiamas nuo paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo laikotarpio pabaigos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus, jo pavaduotojo ar teritorinio skyriaus direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu.
43. Pagrindas mokėti nedarbo draudimo išmoką ir (arba) pratęsti jos mokėjimo trukmę bedarbiams, kurie nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tampa laikinai nedarbingi dėl ligos arba traumos, taip pat moterims, kurioms nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, yra elektroninis nedarbingumo pažymėjimas arba elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas bedarbiui pagal Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles, patvirtintas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-653/A1-356 (Žin., 2010, Nr. 89-4740). Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, išduotas sergančiam šeimos nariui slaugyti, nėra pagrindas pratęsti bedarbiui nedarbo draudimo išmokos mokėjimą.
44. Pasiūlymus dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo savivaldybių teritorijose, kuriose vidutinis paskutinio ketvirčio registruotų bedarbių ir paskutinis skelbtas darbingo amžiaus gyventojų santykis 1,5 karto ir daugiau didesnis už šalies vidutinį santykį, iki kiekvieno kito ketvirčio pirmojo mėnesio 15 d. Lietuvos darbo birža, apsvarsčiusi Trišalėje komisijoje prie Lietuvos darbo biržos, pateikia Lietuvos Respublikos trišalei tarybai.
45. Lietuvos Respublikos trišalei tarybai pateikus pasiūlymą dėl nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo, socialinės apsaugos ir darbo ministras priima sprendimą dėl šios išmokos mokėjimo pratęsimo, nustatydamas teritorijas, kuriose išmokos mokėjimas pratęsiamas (savivaldybės, seniūnijos).
46. Nedarbo draudimo išmokos, kurios mokėjimas pratęsiamas, dydis lygus mokėjimo termino pabaigos dieną galiojusiam nedarbo draudimo išmokos dydžiui.
VIII. nedarbo draudimo išmokų neskyrimas ar mokėjimo nutraukimas
48. Nedarbo draudimo išmoka neskiriama dėl Įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priežasčių, o paskirtos nedarbo draudimo išmokos mokėjimas nutraukiamas dėl Įstatymo 11 straipsnyje nurodytų priežasčių.
Sprendimas neskirti nedarbo draudimo išmokos ar nutraukti jos mokėjimą priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo reikiamų duomenų gavimo.
49. Pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis turi teisę atsisakyti dalyvauti įgyvendinant jo individualiame užimtumo veiklos plane (toliau – užimtumo planas) nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, yra šios:
50. Pateisinamos priežastys, dėl kurių bedarbis nustatytu laiku gali neatvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti įgyvendinant jo užimtumo plane nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, yra šios:
50.4. šaukimas bedarbiui atvykti vykdyti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (Žin., 1996, Nr. 106-2427) nustatytas pareigas;
50.5. pranešimas ar šaukimas bedarbiui vykti į teismą arba teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas ar įstaigas;
51. Apie atsiradusias priežastis, nurodytas Nuostatų 49 ir 50 punktuose, bedarbis privalo pranešti teritorinei darbo biržai telefonu arba paštu per 5 darbo dienas:
51.1. nuo Nuostatų 49 punkte nurodytų priežasčių, trukdančių dalyvauti įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones, atsiradimo – atsisakęs dalyvauti jas įgyvendinant;
52. Nuostatų 49 ir 50 punktuose nurodytos priežastys teritorinėje darbo biržoje pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami jas patvirtinantys dokumentai. Nepateikus Nuostatų 49 ir 50 punktuose nurodytas priežastis patvirtinančių dokumentų, šios priežastys laikomos nepateisinamomis.
53. Teritorinė darbo birža turi teisę patikrinti, ar nurodyta priežastis pateisinama. Fondo valdybos teritoriniai skyriai, vykdydami nedarbingumo kontrolę, taip pat turi teisę tikrinti, ar pateisinamos priežastys, susijusios su bedarbio liga, sužalojimu, nėštumu, gimdymu, epidemine situacija ar šeimos narių liga.
IX. PAKARTOTINIS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS SKYRIMAS
55. Įstatymo 12 straipsnyje nurodytu 12 mėnesių laikotarpiu bedarbiui neskiriama nedarbo draudimo išmoka, neatsižvelgiant į jo registraciją teritorinėje darbo biržoje.
56. Pakartotinai nedarbo draudimo išmoka gali būti skiriama bedarbiui, pakartotinai užsiregistravusiam teritorinėje darbo biržoje, nuo kitos dienos po to, kai pasibaigia 12 mėnesių laikotarpis. Teisės į nedarbo draudimo išmoką nustatymo diena yra pakartotinio užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje diena.
57. Bedarbiams, kurie neturi 18 mėnesių nedarbo draudimo stažo per 36 mėnesių laikotarpį iki pakartotinio užsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje dienos, nedarbo draudimo išmoka pakartotinai neskiriama.
X. ĮSTAIGŲ, MOKANČIŲ NEDARBO DRAUDIMO IŠMOKAS, ATSAKOMYBĖ
59. Fondo valdyba ir jos teritoriniai skyriai atsakingi už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62. Asmens, dirbusio užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje įgijusio teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką, nedarbo draudimo stažas apskaičiuojamas Nuostatų nustatyta tvarka, jeigu tarptautiniuose susitarimuose nenumatyta kitaip.
63. Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimą atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir iš jos išvykstantiems asmenims reglamentuoja Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. V-214 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (Žin., 2011, Nr. 58-2815). Europos Komisijos patvirtintos formos perkeliamuosius ir struktūrizuotus elektroninius dokumentus (SED pranešimus) išduoda teritorinės darbo biržos, o nedarbo socialinio draudimo išmokoms skirti ir mokėti reikalingus duomenis Fondo valdybai teikia Lietuvos darbo birža. Fondo valdyba toliau moka nedarbo draudimo išmokas asmenims, išvykusiems į kitą Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybę narę ieškoti darbo ar grįžusiems į Lietuvos Respubliką iš kitų Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių narių.
Sumas, kuriomis kompensuojamos kitos valstybės narės kompetentingos įstaigos sumokėtos nedarbo draudimo išmokos už bedarbius, išvykusius iš Lietuvos Respublikos, Fondo valdyba kitos valstybės kompetentingai įstaigai perveda ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų iš Lietuvos darbo biržos gavimo. Valstybės narės kompetentingos institucijos pervestas sumas, gautas Lietuvoje išmokėtoms nedarbo draudimo išmokoms bedarbiui, ieškančiam darbo Lietuvos Respublikoje, kompensuoti, Lietuvos darbo birža perveda Fondo valdybai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų gavimo.
64. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) galiojimo laikotarpiu apskaičiuojant, taip pat perskaičiuojant paskirtą nedarbo draudimo išmoką, gautas vidurkis dauginamas iš nedarbo draudimo išmokos skyrimo mėnesį esamų paskutinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, nedarbo draudimo išmokoms apskaičiuoti, skirti ir perskaičiuoti taikomas šis dydis.