1979 METŲ TOLIMŲ ORO TERŠALŲ PERNAŠŲ KONVENCIJOS PROTOKOLAS DĖL TOLESNIO IŠMETAMŲ SIEROS TERŠALŲ MAŽINIMO

 

ŠALYS,

PASIRYŽUSIOS įgyvendinti Tolimų oro teršalų pernašų konvenciją,

SUSIRŪPINUSIOS, kad išmetamų sieros ir kitų oro teršalų pernašos per valstybių sienas Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir toliau daro didelę žalą ekologiniu ir ekonominiu atžvilgiu gyvybiškai svarbiems gamtos ištekliams, tokiems kaip miškai, dirvožemis, vandenys, medžiagos, įskaitant istorijos paminklus, ir tam tikromis aplinkybėmis kenkia žmonių sveikatai,

NUSPRENDUSIOS imtis atsargumo priemonių, leidžiančių prognozuoti oro teršalų išmetimą, užkirsti jam kelią, jį mažinti ir švelninti neigiamą jo poveikį,

ĮSITIKINUSIOS, kad, iškilus rimtos ar nepataisomos žalos grėsmei, atsižvelgiant į tai, kad tokių atsargumo priemonių taikymas oro teršalų išmetimo kontrolei turėtų būti ekonomiškas, išsamių ir neabejotinų mokslo žinių stoka neturėtų būti pateisinamas vilkinimas taikyti tokias priemones,

ĮVERTINDAMOS tai, kad sieros ir kitų oro teršalų išmetimo kontrolės priemonės padės apsaugoti ir jautrią Arktikos aplinką,

ATKREIPDAMOS DĖMESĮ Į TAI, kad svarbiausi oro taršos šaltiniai, iš kurių į orą yra išmetami sieros, azoto oksidų ir kiti teršalai, didinantys aplinkos rūgštėjimą, – tai iškastinio kuro deginimas gaminant energiją ir pagrindiniai technologiniai procesai įvairiuose pramonės sektoriuose bei transportas,

SUVOKDAMOS poreikį kovoti su oro tarša ekonomiškais būdais regioniniu mastu, atsižvelgiant į poveikio skirtumus ir taršos mažinimo kainą įvairiose valstybėse,

SIEKDAMOS toliau imtis veiksmingesnių priemonių išmetamiems sieros teršalams kontroliuoti ir mažinti,

SUVOKDAMOS, kad sieros teršalų kontrolės politika, kad ir kokia ekonomiška ji būtų regioniniu mastu, tampa gana sunkia ekonomine našta į rinkos ekonomiką pereinančioms valstybėms,

TURĖDAMOS GALVOJE, kad priemonės išmetamiems sieros teršalams mažinti neturėtų tapti savavališkos ir nepateisinamos diskriminacijos priemonėmis ar paslėptu tarptautinės konkurencijos ir prekybos ribojimu,

ATSIŽVELGDAMOS į esamus mokslo ir techninius duomenis apie išmetamus teršalus, atmosferoje vykstančius procesus ir sieros oksidų poveikį aplinkai bei taršos mažinimo kainą,

ŽINODAMOS, kad išmetami ne tik sieros, bet ir azoto oksidų bei amoniako teršalai rūgština aplinką,

PAŽYMĖDAMOS, kad pagal 1992 m. gegužės 9 d. Niujorke sudarytą Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją yra susitarta sukurti nacionalinę politiką ir imtis atitinkamų kovos su klimato kaita priemonių, kuriomis galima tikėtis sumažinti išmetamus sieros teršalus,

PATVIRTINDAMOS būtinybę užtikrinti ekologiškai tinkamą ir subalansuotą plėtrą,

PRIPAŽINDAMOS, kad būtinas tolesnis mokslinis ir techninis bendradarbiavimas tobulinant kritinėmis apkrovomis ir kritiniais lygiais pagrįstą metodologiją, taip pat ir stengiantis įvertinti kelis oro teršalus bei jų įvairiopą poveikį aplinkai, medžiagoms ir žmonių sveikatai,

PABRĖŽDAMOS, kad mokslo ir technikos žinios yra tobulinamos ir kad reikės į tai atsižvelgti pakartotinai svarstant, ar pagal šį Protokolą prisiimti įsipareigojimai yra pakankami, ir priimant sprendimus dėl tolesnių veiksmų,

PRIPAŽINDAMOS 1985 m. liepos 8 d. Helsinkyje priimtą Protokolą dėl išmetamų į orą sieros teršalų ir jų tolimų pernašų mažinimo bent 30 procentų ir daugelio valstybių jau įgyvendintas priemones, kuriomis buvo sumažinti išmetami sieros teršalai,

susitarė:

 

1 straipsnis

Sąvokos

 

Šiame Protokole:

1. „Konvencija“ – Tolimų oro teršalų pernašų konvencija, sudaryta 1979 m. lapkričio 13 d. Ženevoje,

2. „EMEP“ – Tolimų oro teršalų pernašų stebėsenos ir jų vertinimo Europoje bendradarbiavimo programa;

3. „Vykdomoji institucija“ – Konvencijos vykdomoji institucija, įsteigta pagal jos 10 straipsnio 1 dalį;

4. „Komisija“ – Jungtinių Tautų Europos ekonominė komisija;

5. „Šalys“ – jei pagal kontekstą nėra kitaip, šio Protokolo Šalys;

6. „EMEP geografinė apimtis“ – teritorija, apibrėžta 1979 m. Tolimų oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl ilgalaikio Tolimų oro teršalų pernašų stebėsenos ir jų vertinimo Europoje bendradarbiavimo programos (EMEP) finansavimo, priimto 1984 m. rugsėjo 28 d. Ženevoje, 1 straipsnio 4 dalyje;

7. „SOMA“ – sieros oksidų reguliavimo teritorija, apibrėžta III priede atsižvelgiant į 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas;

8. „kritinė apkrova“ – vieno arba keleto teršalų kiekybinis įvertinimas, žemiau kurio, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, nurodyti jautrūs aplinkos elementai didesnio žalingo poveikio nepatiria;

9. „kritiniai lygiai“ – teršalų koncentracija ore, kurią viršijus, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, receptoriai, tokie kaip žmonės, augalai, ekosistemos ar medžiagos, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį;

10. „kritinės sieros nuosėdos“ – oksiduotų sieros junginių kiekybinis įvertinimas atsižvelgiant į bazės katijonų įsisavinimo ir jų nusėdimo poveikį, žemiau kurio, kaip rodo dabartiniai mokslo duomenys, nurodyti jautrūs aplinkos elementai didesnio žalingo poveikio nepatiria;

11. „išmetimas“ – medžiagų išleidimas į orą;

12. „išmetami sieros teršalai“ – visi iš antropogeninių šaltinių, išskyrus už teritorinių vandenų tarptautiniais maršrutais plaukiančius laivus, į orą išmetami sieros junginiai, išreikšti sieros dioksido kilotonomis (kt SO2);

13. „kuras“ – kietos, skystos arba dujinės degiosios medžiagos, išskyrus buitines šiukšles ir toksines arba pavojingas atliekas;

14. „stacionarus deginimo šaltinis“ – bet kuris techninis įrenginys, kuriame kuras oksiduojamas šilumai gaminti, arba kartu vienoje vietoje išdėstytų tokių techninių įrenginių, kurie per bendrą kaminą išleidžia arba galėtų išleisti atliekų dujas, grupė;

15. „naujas didelis stacionarus deginimo šaltinis“ – bet kuris stacionarus deginimo šaltinis, kurio statybai arba esminei rekonstrukcijai leidimas išduotas po 1995 m. gruodžio 31 d. ir kurio šiluminis įvadas dirbant apskaičiuotu pajėgumu yra ne mažesnis kaip 50 MWth. Klausimą, kokią rekonstrukciją laikyti esmine ar neesmine, sprendžia kompetentinga nacionalinė institucija, atsižvelgdama į tokius veiksnius kaip ekologinė rekonstrukcijos nauda;

16. „didelis esamas stacionarus deginimo šaltinis“ – bet kuris esamas stacionarus deginimo šaltinis, kurio šiluminis įvadas dirbant apskaičiuotu pajėgumu yra ne mažesnis kaip 50 MWth.

17. „benzinas“ – bet koks naftos produktas, atitinkantis HS 2710 technines sąlygas, arba bet kuris naftos produktas, kuris dėl savo distiliavimosi ribų priklauso naudojamų kaip kuras vidutinių distiliatų kategorijai ir kurio bent 85% tūrio, įskaitant distiliavimo nuostolius, distiliuojasi esant 350ºC temperatūrai;

18. „išmetamų teršalų ribinė vertė“ – sieros junginių, perskaičiuotų į sieros dioksidą, leistina koncentracija stacionaraus deginimo šaltinio išmetamose dujose, išreikšta išmetamų dujų masės tūryje vienetais mg SO2/Nm3, kai deguonies tūris deginant skystąjį ir dujinį kurą išmetamose dujose sudaro 3%, ir 6% – deginant kietąjį kurą;

19. „išmetamų teršalų leistina riba“ – deginimo šaltiniui arba kartu vienoje vietoje ar tam tikroje apibrėžtoje geografinėje teritorijoje esančių deginimo šaltinių grupei leistinas bendras išmetamų sieros junginių kiekis, perskaičiuotas sieros dioksidu ir išreikštas kilotonomis per metus;

20. „nusierinimo koeficientas“ – per tam tikrą laiką iš deginimo šaltinio išmetamo sieros kiekio ir per tą patį laiką deginimo šaltinyje sunaudotame kure esančio sieros kiekio santykis;

21. „sieros balansas“ – apskaičiuotas oksiduotų sieros junginių kiekis nuosėdose, susidarančiose iš tam tikrose nurodytose zonose išmetamų teršalų.

 

2 straipsnis

Pagrindiniai įsipareigojimai

 

1. Šalys kontroliuoja ir mažina jose išmetamus sieros teršalus, siekdamos apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo neigiamo poveikio, ypač rūgštėjimo, ir, vengdamos per didelių sąnaudų, stengiasi kuo labiau užtikrinti, kad oksiduotų sieros junginių nuosėdos per ilgą laiką neviršytų sieros kritinių apkrovų, kurios pagal dabartinius mokslo duomenis I priede nurodytos kaip kritinės sieros nuosėdos.

2. Pirmiausia Šalys bent sumažina metinius išmetamų sieros teršalų kiekius, laikydamosi II priede nurodytų terminų ir lygių, ir juos išlaiko.

3. Be to, kiekviena Šalis:

a) kurios visas sausumos plotas yra didesnis kaip 2 milijonai kvadratinių kilometrų;

b) kuri pagal šio straipsnio 2 dalį įsipareigojo išlaikyti tokį didžiausią nacionalinį išmetamų sieros teršalų kiekį, kuris neviršytų jos išmetamų teršalų kiekio 1990 m. arba neviršytų jos įsipareigojimo pagal 1985 m. Helsinkio protokolą dėl išmetamų sieros teršalų ir tolimų jų pernašų sumažinimo bent 30%, kaip nurodyta II priede, žiūrint, kuris iš šių rodiklių yra mažesnis;

c) kurios metinis išmetamų sieros junginių kiekis, didinantis aplinkos rūgštėjimą vienos ar kelių kitų Šalių jurisdikcijai priklausančiose teritorijose, išmetamas tik jos jurisdikcijai priklausančiuose rajonuose, kurie kaip SOMA yra įrašyti į III priedą, ir kuri yra pateikusi tai įrodančius dokumentus; ir

d) kuri pasirašydama šį Protokolą arba prie jo prisijungdama nurodė, kad ketina laikytis šios straipsnio dalies,

tokioje įrašytoje teritorijoje privalo bent sumažinti metinius išmetamų sieros teršalų kiekius, laikydamasi II priede nurodytų terminų ir lygių, ir juos išlaikyti.

4. Be to, Šalys, atsižvelgdamos į konkrečias aplinkybes ir vadovaudamosi IV priedo gairėmis, taiko pačias veiksmingiausias iš naujų ir esamų šaltinių išmetamų sieros teršalų mažinimo priemones, kurioms inter alia priskiriamos:

– energijos taupymo priemonės;

– priemonės, kuriomis skatinama daugiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius;

– priemonės, kuriomis mažinamas sieros kiekis tam tikrų rūšių kure ir yra skatinama naudoti kurą, kuriame yra mažai sieros, taip pat kurą, turintį daug sieros, naudoti kartu su kuru, turinčiu mažai sieros, arba su nesieringu kuru;

– priemonės, kuriomis, vengiant per didelių sąnaudų, diegiamos geriausios prieinamos kontrolės technologijos.

5. Kiekviena Šalis, išskyrus Šalis, kurioms galioja 1991 m. Jungtinių Valstijų ir Kanados oro kokybės susitarimas, bent jau:

a) visiems naujiems dideliems stacionariems deginimo šaltiniams taiko išmetamų teršalų ribines vertes, kurios yra ne mažiau griežtos nei V priede nurodytos ribinės vertės;

b) ne vėliau kaip 2004 m. liepos 1 d., kiek įmanoma stengdamosi išvengti per didelių sąnaudų ir atsižvelgdamos į nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos likusį įrenginio eksploatavimo laiką, tiems dideliems esamiems stacionariems deginimo šaltiniams, kurių šiluminis įvadas yra didesnis kaip 500 MWtn, pradeda taikyti išmetamų teršalų ribines vertes, kurios yra ne mažiau griežtos nei V priede nurodytos ribinės vertės, arba pradeda taikyti tolygias išmetamų teršalų leistinas ribas ar kitas lygiavertes priemones, jei jomis padedama neviršyti didžiausio II priede nurodyto išmetamų sieros teršalų kiekio, o vėliau artėjama prie I priede nurodytų kritinių apkrovų; ne vėliau kaip nuo 2004 m. liepos 1 d., vadovaudamosi V priedo gairėmis, pradeda išmetamų teršalų ribines vertes arba jų leistinas ribas taikyti tiems dideliems esamiems stacionariems deginimo šaltiniams, kurių šiluminis įvadas yra 50–500 MWtn;

c) ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos pradeda taikyti nacionalinius sieros kiekio benzine standartus, kurie yra ne mažiau griežti nei V priede nurodyti standartai. Tais atvejais, kai benzino tiekimo kitaip negalima užtikrinti, valstybė šiame punkte nurodytą laiką gali pratęsti iki dešimties metų. Tokiu atveju kartu su ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ir prisijungimo dokumentu deponuojamame pareiškime ji nurodo, kad ketina šį laiką pratęsti.

6. Be to, Šalys gali imtis ekonominių priemonių, skatinančių taikyti ekonomiškus išmetamų sieros teršalų mažinimo būdus.

7. Vykdomosios institucijos sesijoje šio Protokolo Šalys, laikydamosi Vykdomosios institucijos sudarytų ir patvirtintų taisyklių bei reikalavimų, sprendžia, ar leisti dviem ar daugiau Šalių kartu vykdyti II priede nurodytus įsipareigojimus. Tokios taisyklės ir reikalavimai užtikrina šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įsipareigojimų įvykdymą, taip pat skatina siekti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ekologinių tikslų.

8. Atsižvelgdamos į 8 straipsnyje numatytos pirmosios apžvalgos rezultatus, ne vėliau kaip po metų nuo tokios apžvalgos pabaigos Šalys pradeda derybas dėl tolesnių įsipareigojimų mažinti išmetamus teršalus.

 

3 straipsnis

Keitimasis technologijomis

 

1. Vadovaudamosi savo nacionaliniais įstatymais, kitais teisės aktais ir praktika, Šalys padeda keistis technologijomis ir metodika, taip pat ir technologijomis ir metodika, kurios leidžia labiau taupyti energiją, daugiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius ir daugiau perdirbti mažai sieros turinčias kuro rūšis, ir ypač skatina:

a) komercinius turimos technologijos mainus;

b) tiesioginius pramoninius ryšius ir bendradarbiavimą, taip pat ir bendrų įmonių;

c) keistis informacija ir patirtimi;

d) teikti techninę pagalbą.

2. Skatindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiklą, Šalys sukuria jai palankias sąlygas ir padeda atitinkamoms privataus ir valstybinio sektoriaus organizacijoms bei asmenims, kurie gali teikti technologijas, projektavimo ir inžinerines paslaugas, įrangą ar lėšas, palaikyti ryšius ir bendradarbiauti.

3. Ne vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos Šalys ima svarstyti procedūras, kuriomis būtų sukurtos palankesnės sąlygos keistis išmetamų sieros teršalų mažinimo technologijomis.

 

4 straipsnis

Nacionalinės strategijos, politikos kryptys, programos, priemonės ir informacija

 

1. Kad įvykdytų savo įsipareigojimus pagal 2 straipsnį, kiekviena Šalis:

a) ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio Protokolo įsigaliojimo atitinkamai Šaliai patvirtina nacionalines strategijas, politikos kryptis ir programas; ir

b) patvirtina ir taiko nacionalines išmetamų sieros teršalų kontrolės ir mažinimo priemones.

2. Kiekviena Šalis renka ir tvarko informaciją apie:

a) faktinius išmetamų sieros teršalų lygius, oksiduotų sieros ir kitų rūgštinančių junginių koncentraciją aplinkoje ir nuosėdas (EMEP geografinėje apimtyje esančios Šalys tai daro, atsižvelgdamos į EMEP darbo planą); ir

b) oksiduotų sieros bei kitų rūgštinančių junginių nuosėdų poveikį.

 

5 straipsnis

Informacijos teikimas

 

1. Kiekviena Šalis Vykdomajai institucijai per Komisijos vykdomąjį sekretorių reguliariai, kaip Vykdomosios institucijos nustatyta, teikia informaciją apie:

a) 4 straipsnio 1 dalyje minėtų nacionalinių strategijų, politikos, programų ir priemonių vykdymą;

b) nacionalinius metinius išmetamų sieros teršalų lygius pagal Vykdomosios institucijos patvirtintas gaires, nurodydama išmetamų teršalų duomenis pagal visas atitinkamas šaltinių kategorijas; ir

c) kitų įsipareigojimų, prisiimtų pagal šį Protokolą, vykdymą,

atitinkančią Vykdomosios institucijos sesijoje priimtu sprendimu Šalių nustatytą formą ir turinį. Prireikus tokio sprendimo sąlygos svarstomos pakartotinai ir nustatomi papildomi informacijos teikimo formos ir (arba) turinio elementai, kurių pranešimuose būtina laikytis.

2. Kiekviena Šalis, priklausanti EMEP geografinei apimčiai, per Komisijos vykdomąjį sekretorių reguliariai, kaip EMEP vadovaujamosios institucijos nustatyta ir Vykdomosios institucijos sesijoje Šalių patvirtinta, teikia informaciją apie išmetamų sieros teršalų lygius, išdėstytą pagal EMEP vadovaujamosios institucijos nustatytus laikotarpius ir teritorijas.

3. Pakankamai anksti prieš kiekvieną metinę Vykdomosios institucijos sesiją EMEP pateikia informaciją apie:

a) oksiduotų sieros junginių koncentracijas aplinkoje ir nuosėdas; ir

b) sieros balanso apskaičiavimus.

Šalys, nepriklausančios EMEP geografinei apimčiai, panašią informaciją pateikia Vykdomosios institucijos prašymu.

4. Atsižvelgdama į Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies b punktą, Vykdomoji institucija pasirūpina informacijos apie oksiduotų sieros ir kitų rūgštėjimą sukeliančių junginių nuosėdų poveikį rengimu.

5. Vykdomosios institucijos sesijose Šalys reguliariai duoda nurodymus parengti atnaujintą informaciją apie apskaičiuotas ir tarptautiniu mastu valstybėms, priklausančioms EMEP geografinei apimčiai, tinkamiausiai paskirstytas išmetamų teršalų mažinimo normas kartu su vertinimo modeliais, kad, siekiant šio Protokolo 2 straipsnio 1 dalies tikslų, būtų toliau mažinamas oksiduotų sieros junginių faktinio nusėdimo ir kritinių apkrovos verčių skirtumas.

 

6 straipsnis

Moksliniai tyrimai, plėtra ir stebėsena

 

Šalys skatina mokslinius tyrimus, plėtrą, stebėseną ir bendradarbiavimą, susijusius su:

a) kritinių apkrovų ir kritinių lygių nustatymo metodų derinimu tarptautiniu mastu ir tokio derinimo procedūrų kūrimu;

b) stebėsenos metodų bei sistemų ir sieros junginių pernašų, koncentracijų ir nuosėdų modeliavimo tobulinimu;

c) tolesnio išmetamų sieros teršalų mažinimo strategijomis, pagrįstomis kritinėmis apkrovomis, kritiniais lygiais ir technikos pažanga, ir integruoto vertinimo modeliavimo tobulinimu apskaičiuojant tarptautiniu mastu optimaliai paskirstytas išmetamų teršalų mažinimo normas ir atsižvelgiant į teisingą mažinimo sąnaudų paskirstymą;

d) išmetamų sieros teršalų platesnio poveikio žmonių sveikatai, aplinkai, ypač rūgštėjimui, ir medžiagoms, taip pat ir istorijos bei kultūros paminklams, supratimu atsižvelgiant į sieros oksidų, azoto oksidų, amoniako, lakiųjų organinių junginių ir troposferinio ozono santykį;

e) išmetamų teršalų mažinimo technologijomis ir technologijomis bei metodika, leidžiančiomis didinti energijos taupymą, išsaugojimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą;

f) mažinant išmetamus sieros teršalus aplinkai ir žmonių sveikatai teikiamos naudos ekonominiu įvertinimu.

 

7 straipsnis

Šio protokolo laikymasis

 

1. Šiuo Protokolu įsteigiamas Įgyvendinimo komitetas, kuris prižiūri šio Protokolo vykdymą ir tai, kaip Šalys laikosi savo įsipareigojimų. Komitetas Šalims atsiskaito Vykdomosios institucijos sesijose ir gali teikti joms rekomendacijas, kurias mano esant reikalingas.

2. Apsvarsčiusios Įgyvendinimo komiteto ataskaitą ir rekomendacijas, Šalys, atsižvelgdamos į aplinkybes ir laikydamosi Konvencijos praktikos, gali nutarti imtis veiksmų šio Protokolo tikslams paremti ir užtikrinti visišką šio Protokolo laikymąsi, taip pat ir priemones, kuriomis kuriai nors Šaliai padedama laikytis šio Protokolo.

3. Pirmoje po šio Protokolo įsigaliojimo Vykdomosios institucijos sesijoje Šalys priima sprendimą, kuriuo nustato Įgyvendinimo komiteto struktūrą, funkcijas ir procedūras, pagal kurias jis prižiūri, kaip Šalys laikosi šio Protokolo.

4. Protokolo laikymosi priežiūros procedūra taikoma nepažeidžiant šio Protokolo 9 straipsnio nuostatų.

 

8 straipsnis

Šalių svarstymai vykdomosios institucijos sesijose

 

1. Vadovaudamosi Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies a punktu, Vykdomosios institucijos sesijose Šalys svarsto Šalių ir EMEP pateiktą informaciją, sieros ir kitų rūgštėjimą sukeliančių junginių nuosėdų poveikio duomenis ir šio Protokolo 7 straipsnio 1 dalyje minėto Įgyvendinimo komiteto ataskaitas.

2. a) Vykdomosios institucijos sesijose Šalys svarsto šiame Protokole nurodytus įsipareigojimus, tarp jų:

i) įsipareigojimus dėl savo apskaičiuotų ir tarptautiniu mastu optimaliai paskirstytų išmetamų teršalų mažinimo normų, minėtų 5 straipsnio 5 dalyje; ir

ii) įsipareigojimų pakankamumą ir pažangą, padarytą siekiant šio Protokolo tikslų;

b) svarstant atsižvelgiama į geriausią prieinamą mokslinę informaciją apie rūgštėjimą, įskaitant kritinių apkrovų, technologijos pažangos, besikeičiančių ekonominių sąlygų ir įsipareigojimų dėl išmetamų teršalų lygių vykdymo įvertinimą;

c) vykstant tokioms apžvalgoms Šalis, kurios įsipareigojimai neviršyti šio Protokolo II priede nurodytų didžiausių išmetamų sieros teršalų kiekių neatitinka jai apskaičiuotų ir tarptautiniu mastu optimaliai paskirstytų išmetamų teršalų mažinimo normų, būtinų laikytis norint sieros nuosėdų 1990 m. ir kritinių sieros nuosėdų skirtumą EMEP geografinėje apimtyje sumažinti bent 60%, stengiasi prisiimti koreguotus įsipareigojimus;

d) tokių apžvalgų procedūras, metodus ir laiką Šalys nustato Vykdomosios institucijos sesijoje. Pirmasis tokia apžvalga baigiama 1997 m.

 

9 straipsnis

Ginčų sprendimas

 

1. Kilus ginčui tarp dviejų ar daugiau Šalių dėl šio Protokolo aiškinimo ir taikymo, atitinkamos Šalys siekia išspręsti ginčą derybomis arba kitomis taikiomis savo pasirinktomis priemonėmis. Ginčo šalys apie ginčą praneša Vykdomajai institucijai.

2. Ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, arba bet kuriuo metu vėliau Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, depozitarui pateikiamu raštu gali pareikšti, kad kilus kokiam nors ginčui dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo ji pripažįsta privalomomis ipso facto ir be jokio specialaus susitarimo vieną arba abu šiuos ginčų su bet kuria Šalimi, kuri prisiima tokį pat įsipareigojimą, sprendimo būdus:

a) ginčo perdavimą nagrinėti Tarptautiniam Teisingumo Teismui;

b) arbitražą taikant procedūras, kurias Šalys kiek įmanoma greičiau patvirtins, Vykdomosios institucijos sesijoje patvirtindamos arbitražui skirtą priedą.

Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, panašų pareiškimą dėl arbitražo gali padaryti laikydamasi b punkte minėtų procedūrų.

3. Pagal šio straipsnio 2 dalį padarytas pareiškimas galioja tol, kol jame nurodytomis sąlygomis baigiasi jo terminas, arba jo galiojimas baigiasi praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai depozitarui buvo deponuotas rašytinis pranešimas apie jo atšaukimą.

4. Naujas pareiškimas, pranešimas apie pareiškimo atšaukimą arba jo termino pasibaigimas neturi jokios įtakos Tarptautiniame Teisingumo Teisme arba arbitražiniame teisme nagrinėjamai bylai, jei ginčo šalys nesusitaria kitaip.

5. Išskyrus atvejus, kai ginčo šalys pripažįsta tą patį ginčo sprendimo būdą pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai viena Šalis kitai Šaliai praneša apie iškilusį tarp jų ginčą, atitinkamos Šalys negali išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje minėtomis priemonėmis, ginčas vienos iš ginčo šalių prašymu pateikiamas sutaikinimui.

6. Šio straipsnio 5 dalies tikslais įsteigiama taikinimo komisija. Komisiją sudaro kiekvienos atitinkamos Šalies arba, kai taikinamos Šalys turi tuos pačius interesus, kiekvienos tuos pačius interesus turinčios grupės paskirtas vienodas skaičius narių; pirmininką renka kartu visi taip paskirti nariai. Komisija priima rekomendacinio pobūdžio nutartį, į kurią Šalys sąžiningai atsižvelgia.

 

10 straipsnis

Priedai

 

Šio Protokolo priedai yra jo sudedamoji dalis. I ir IV priedai yra rekomendacinio pobūdžio.

 

11 straipsnis

Pakeitimai ir papildymai

 

1. Bet kuri Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus. Bet kuri Konvencijos Šalis gali siūlyti šio Protokolo II priedą papildyti jame įrašant jos pavadinimą kartu su išmetamų teršalų lygiais, didžiausiais išmetamų sieros teršalų lygiais ir išmetamų teršalų mažinimo procentais.

2. Tokie siūlomi pakeitimai ir papildymai raštu pateikiami Komisijos vykdomajam sekretoriui, kuris apie juos praneša visoms Šalims. Šalys siūlomus pakeitimus ir papildymus svarsto kitoje Vykdomosios institucijos sesijoje, jei vykdomasis sekretorius tuos pasiūlymus Šalims išsiuntinėjo likus bent devyniasdešimčiai dienų iki sesijos.

3. Šio Protokolo ir jo II, III ir V priedų pakeitimus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu, ir jos jas priėmusioms Šalims įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai du trečdaliai Šalių depozitarui deponavo pakeitimų priėmimo dokumentus. Bet kuriai kitai Šaliai pakeitimai įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai toji Šalis deponavo pakeitimo priėmimo dokumentą.

4. Šio Protokolo priedų pakeitimus, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje minėtų priedų pakeitimus, Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu. Devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai Komisijos vykdomasis sekretorius pranešė apie priedo pakeitimą, priedo pakeitimas toms Šalims, kurios nepateikė depozitarui pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja, jei bent šešiolika Šalių nėra pateikusios tokio pranešimo.

5. Šalis, kuri negali patvirtinti priedo, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus priedus, pakeitimo, per devyniasdešimt dienų nuo pranešimo apie jo priėmimą depozitarui apie tai praneša raštu. Depozitaras apie tokį gautą pranešimą nedelsdamas praneša visoms Šalims. Šalis tokį savo ankstesnį pranešimą bet kuriuo metu gali pakeisti priėmimu, tuomet tokio priedo pakeitimas tai Šaliai įsigalioja, kai ji deponuoja depozitarui savo priėmimo dokumentą.

6. II priedo patikslinimus Vykdomosios institucijos sesijoje dalyvaujančios Šalys priima bendru sutarimu, ir jie įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai apie priedo patikslinimo priėmimą toms Šalims raštu pranešė Komisijos vykdomasis sekretorius.

 

12 straipsnis

Pasirašymas

 

1. Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti Komisijos valstybėms narėms, taip pat valstybėms, pagal Ekonominės ir Socialinės Tarybos 1947 m. kovo 28 d. nutarimo 36 (IV) 8 punktą Komisijoje turinčioms patarėjos statusą, ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurias sudaro Komisijos nepriklausomos valstybės narės, šio Protokolo klausimais turinčios kompetenciją vesti derybas, sudaryti ir taikyti tarptautinius susitarimus, jei atitinkamos valstybės ir organizacijos yra Konvencijos Šalys ir yra įrašytos II priedą, 1994 m. birželio 14 d. Osle, o po to iki 1994 m. gruodžio 12 d. – Niujorke, Junginių Tautų vyriausiojoje būstinėje.

2. Savo kompetencijos klausimais tokios regioninės ekonominės integracijos organizacijos savo vardu naudojasi šio Protokolo jų valstybėms narėms priskirtomis teisėmis ir vykdo jų priskirtas pareigas. Tokiais atvejais šių organizacijų valstybėms narėms neleidžiama naudotis tokiomis teisėmis individualiai.

 

13 straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

 

1. Šį Protokolą jį pasirašiusios Šalys ratifikuoja, priima arba patvirtina.

2. Valstybės ir organizacijos, atitinkančios 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, prisijungti prie šio Protokolo gali nuo 1994 m. gruodžio 12 d.

 

14 straipsnis

Depozitaras

 

Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris vykdo depozitaro funkcijas.

 

15 straipsnis

Įsigaliojimas

 

1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kurią depozitarui deponuojamas šešioliktas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas.

2. Kiekvienai 12 straipsnio 1 dalyje minėtai valstybei ir organizacijai, kuri ratifikuoja, priima arba patvirtina šį Protokolą, arba prisijungia prie jo po to, kai deponuojamas šešioliktas ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas, šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai tokia Šalis deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą.

 

16 straipsnis

Denonsavimas

 

Praėjus penkeriems metams nuo tos dienos, kai šis Protokolas įsigalioja Šaliai, toji Šalis bet kuriuo metu gali jį denonsuoti, apie tai raštu pranešusi depozitarui. Toks denonsavimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gauna tokį pranešimą, arba nuo vėlesnės datos, kuri gali būti nurodyta pranešime apie denonsavimą.

 

17 straipsnis

Autentiški tekstai

 

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

 

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt ketvirtų metų birželio keturioliktą dieną Osle.

______________

I priedas

 

KRITINĖS SIEROS NUOSĖDOS

 

(5-iaprocentilė sieros centigramais kvadratiniame metre per metus)

 

______________

II priedas

 

Didžiausi leistini išmetamų sieros teršalų kiekiai ir jų mažinimo procentai

 

Lentelėje pateikti didžiausi išmetamų sieros teršalų kiekiai, kurių, kaip nurodyta šio Protokolo 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Šalys įsipareigoja neviršyti. 1980 ir 1990 m. išmetamų sieros teršalų kiekiai ir jų mažinimo procentas pateikiami tik susipažinti.

 

Šalis

 

 

Išmetamų teršalų kiekis kt SO2 per metus

Išmetamų sieros teršalų didžiausios leistinos normosa

kt SO2 per metus

 

Išmetamų teršalų mažinimas, procentais

(1980 m. – pamatiniai metaib)

 

1980

1990

2000

2005

2010

2000

2005

2010

 

Airija

222

168

155

 

 

30

 

 

 

Austrija

397

90

78

 

 

80

 

 

 

Baltarusija

740

 

456

400

370

38

46

50

 

Belgija

828

443

248

232

215

70

72

74

 

Bulgarija

2050

2020

1374

1230

1127

33

40

45

 

Čekija

2257

1876

1128

902

632

50

60

72

 

Danija

451

180

90

 

 

80

 

 

 

Graikija

400

510

595

580

570

0

3

4

 

Ispanija

3319

2316

2143

 

 

35

 

 

 

Italija

3800

 

1330

1042

 

65

73

 

 

Jungtinė Karalystė

4898

3780

2449

1470

980

50

70

80

 

Kanada

 

 

 

 

 

 

 

 

 

- nacionaliniu mastu

4614

3700

3200

 

 

30

 

 

 

- SOMA

3245

 

1750

 

 

46

 

 

 

Kroatija

150

160

133

125

117

11

17

22

 

Lenkija

4100

3210

2583

2173

1397

37

47

66

 

Lichtenšteinas

0,4

0,1

0,1

 

 

75

 

 

 

Liuksemburgas

24

 

10

 

 

58

 

 

 

Norvegija

142

54

34

 

 

76

 

 

 

Nyderlandai

466

207

106

 

 

77

 

 

 

Portugalija

266

284

304

294

 

0

3

 

 

Prancūzija

3348

1202

868

770

737

74

77

78

 

Rusijos Federacija c

7161

4460

4440

4297

4297

38

40

40

 

Slovakija

843

539

337

295

240

60

65

72

 

Slovėnija

235

195

130

94

71

45

60

70

 

Suomija

584

260

116

 

 

80

 

 

 

Švedija

507

130

100

 

 

80

 

 

 

Šveicarija

126

62

60

 

 

52

 

 

 

Ukraina

3850

 

2310

 

 

40

 

 

 

Vengrija

1632

1010

898

816

653

45

50

60

 

Vokietija

7494

5803

1300

990

 

83

87

 

 

Europos bendrija

25513

 

9598

 

 

62

 

 

 

Pastabos:

a Jeigu kuriais nors metais iki 2005 m. kuri nors Šalis nustato, kad dėl ypač šaltos žiemos, ypač sausos vasaros ir nenumatyto trumpalaikio energijos tiekimo sistemos galingumo sumažėjimo savo ar kurioje nors kaimyninėje šalyje, ji negali įvykdyti savo įsipareigojimų pagal šį priedą, ji gali tuos įsipareigojimus įvykdyti pagal apskaičiuotą nacionalinio metinio išmetamos sieros teršalų kiekio atitinkamais metais, prieš tai buvusiais metais ir po jų einančiais metais vidurkį, jeigu išmetamų teršalų kiekis kiekvienais atskirais metais daugiau kaip 20% neviršija didžiausio leistino išmetamų sieros teršalų kiekio.

Priežastys, kodėl atitinkamais metais viršijamas leistinas teršalų kiekis, ir metodas, kuriuo apskaičiuotas trejų metų vidurkis, pranešamos Įgyvendinimo komitetui.

b Graikijos ir Portugalijos išmetamų teršalų sumažinimo procentas apskaičiuotas pagal išmetamų sieros teršalų didžiausius kiekius, nurodytus 2000 m.

c EMEP geografinės apimties Europinė dalis.

______________

III priedas

 

Sieros oksidų reguliavimo teritorijų nustatymas (SOMA)

 

Šio Protokolo vykdymo tikslais nustatomos šios SOMA:

 

Pietryčių Kanados SOMA

 

Šią SOMA sudaro 1 milijonas kvadratinių kilometrų, čia įeina visa šių provincijų teritorija: Princo Edvardo sala, Naujoji Škotija ir Naujasis Brunsvikas, visa Kvebeko provincijos teritorijos dalis į pietus nuo tiesios linijos, einančios nuo Havre – Sent Pjero šiaurinėje Šv. Lauryno įlankos pakrantėje iki taško, kur Kvebeko ir Ontarijo riba kertasi su Džeimso įlankos kranto linija, ir visa Ontarijo provincijos teritorija į pietus nuo tiesios linijos, einančios nuo taško, kur Ontarijo ir Kvebeko riba kertasi su Džeimso įlankos kranto linija, iki Nipigono upės netoli Superioro ežero šiaurinio kranto.

______________

IV priedas

 

Iš stacionarių šaltinių išmetamų sieros teršalų kontrolės technologijos

 

I.          ĮVADAS

 

1.   Šio priedo tikslas – pateikti gaires, kaip nustatyti galimus sieros kontrolės būdus ir              technologijas, kad būtų galima įvykdyti šio Protokolo įsipareigojimus.

 

2.   Priedas sudarytas vadovaujantis Vykdomosios institucijos ir jos pagalbinių struktūrų          oficialiuose dokumentuose esama informacija apie bendrus galimus išmetamų sieros teršalų    mažinimo būdus ir ypač apie teršalų kontrolės technologijų rezultatus bei sąnaudas.

 

3.   Jei nenurodyta kitaip, dauguma atvejų remiantis kelerių metų patirtimi tariama, kad išvardytos       mažinimo priemonės yra geriausiai nustatytos ir ekonomiškai įmanomos geriausios prieinamos       technologijos. Tačiau vis daugiau patirties įgyjant naujose gamyklose taikant netaršias        priemones bei technologijas ir jas įrengiant ir imant taikyti esamose gamyklose, šį priedą būtina                       reguliariai persvarstyti.

 

4.   Nors šiame priede išvardyta daug priemonių ir technologijų, kurioms būdingos labai įvairios                    sąnaudos ir našumas, šio sąrašo negalima laikyti išsamiu visų kontrolės būdų sąrašu. Be to,                       kiekvienu konkrečiu atveju kontrolės priemonių ir technologijų pasirinkimas priklauso nuo                   daugelio veiksnių, iš jų – nuo galiojančių įstatymų, kitų teisės aktų ir ypač nuo kontrolės               technologijos reikalavimų, pirminių energijos šaltinių, pramonės infrastruktūros, ekonominių            aplinkybių ir konkrečių sąlygų gamyklose.

 

5.   Šis priedas daugiausia skirtas oksiduotų sieros teršalų, kuriuos sudaro sieros dioksido (SO2) ir                 sieros trioksido (SO3) suma, perskaičiuotų sieros dioksidu, kontrolei. Sieros dalis sieros oksidų           arba kitų sieros junginių teršaluose, išmetamuose iš nedeginimo ir kitų šaltinių, yra nedidelė,        palyginti su iš deginimo šaltinių išmetamais sieros teršalais.

 

6.   Planuojant priemones ir technologijas sieros teršalų šaltiniams, kurie skleidžia ir kitokius     teršalus, ypač azoto oksidus (NOx), kietąsias daleles, sunkiuosius metalus ir lakiuosius   organinius junginius (VOC), tikslinga jas svarstyti kartu su kitų konkrečių teršalų kontrolės                      priemonėmis, kad būtų galima kuo labiau padidinti taršos mažinimo priemonių veiksmingumą ir     sumažinti jų poveikį aplinkai, svarbiausia, išvengti oro taršos problemų perkėlimo į kitą terpę         (tokią kaip nuotekos ir kietosios atliekos).

 

II.        DIDELI STACIONARŪS IŠMETAMŲ SIEROS TERŠALŲ ŠALTINIAI

 

7.   Iškastinio kuro deginimas – pagrindinis iš stacionarių šaltinių išmetamų antropogeninių sieros                  teršalų šaltinis. Be to, išmetamus teršalus gali gerokai padidinti ir kiti su deginimu nesusiję                   procesai. Remiantis EMEP/CORINAIR 90, didelių stacionarių šaltinių kategorijoms priklauso:

i)         didelės elektrinės, bendra elektros energijos gamyba ir centrinio šildymo įmonės:

 

a) katilai;

 

b) stacionarios deginimo turbinos ir vidaus degimo varikliai;

ii)         komerciniai, žinybiniai ir buitiniai deginimo įrenginiai:

 

a) komercinės katilinės;

 

b) buitiniai šildytuvai;

 

iii)        pramoniniai deginimo įrenginiai ir su deginimu susiję procesai:

 

a) katilai ir technologiniai šildytuvai;

 

b) procesai, pavyzdžiui, metalurgijos pramonėje, tokie kaip degimas ir                      aglomeracija, kokso krosnys, titano dioksido (TiO2) perdirbimas ir t. t.;

 

c) celiuliozės gamyba;

 

iv)        procesai, nesusiję su deginimu, pavyzdžiui, sieros rūgšties gamyba, specifiniai organinės              sintezės procesai, metalinių paviršių apdorojimas;

v)         iškastinio kuro gavyba, perdirbimas ir paskirstymas;

vi)        atliekų apdorojimas ir šalinimas, pavyzdžiui, šiluminis komunalinių ir pramoninių    atliekų apdorojimas.

 

8.   Bendrieji EEK regiono duomenys (1990 m.) rodo, kad apie 88% visų išmetamų sieros teršalų                  susidaro dėl visų deginimo procesų (20% dėl pramoninio deginimo), 5% dėl gamybos procesų ir            7% dėl naftos perdirbimo įmonių. Daugelyje valstybių energetikos sektorius yra didžiausias       išmetamų sieros teršalų šaltinis. Kai kuriose valstybėse pramonės sektorius (kartu ir naftos                      perdirbimo įmonės) taip pat yra svarbus SO2 skleidėjas. Nors EEK regione naftos perdirbimo          įmonių išmetami sieros teršalų kiekiai yra palyginti nedideli, šių teršalų įtaka kitų šaltinių    išmetamiems sieros teršalams yra didelė dėl naftos produktuose esančios sieros. Apie 60%       sieros kiekio, esančio žalioje naftoje, paprastai išlieka naftos produktuose, 30% yra             panaudojama elementinės sieros pavidalu, o 10% išmetama pro naftos perdirbimo įmonės         kaminus.

 

III.       BENDRIEJI IŠMETAMŲ SIEROS TERŠALŲ, SUSIDARANČIŲ DEGINIMO METU,             MAŽINIMO BŪDAI

 

9.   Bendriesiems išmetamų sieros teršalų, susidarančių deginimo metu, mažinimo būdams        priklauso:

i)          Energetikos valdymo priemonės*:

 

a) Energijos taupymas

 

Dėl racionalaus energijos naudojimo (didesnio energijos našumo, procesų                tobulinimo, bendros energijos gamybos ir (arba) paklausos valdymo) paprastai                 sumažinami išmetami sieros teršalai.

b) Energijos šaltinių derinimas

Paprastai išmetamus sieros teršalus galima sumažinti energijos šaltinių derinyje        didinant su deginimu nesusijusių (t. y. hidroelektrinių, atominių elektrinių, vėju                 varomų jėgainių ir t. t.) elektros šaltinių dalį. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tokių       priemonių poveikį aplinkai.

ii)         Technologiniai būdai:

 

a) Kuro keitimas

 

Deginimo metu išmetami SO2 teršalai yra tiesiogiai susiję su sieros kiekiu naudojamame kure.

Keičiant kurą (pavyzdžiui, pereinant nuo daug sieros prie mažai sieros turinčių akmens anglių ir (arba) prie skystojo kuro, arba nuo akmens anglių prie dujų) yra mažinami išmetamų sieros teršalų kiekiai, bet čia gali būti tam tikrų apribojimų, priklausančių nuo galimybės gauti mažai sieros turinčio kuro ir nuo galimybės esamas deginimo sistemas pritaikyti kitokioms kuro rūšims. Daugelyje EEK valstybių kai kurie akmens anglimis arba nafta kūrenami deginimo įrenginiai keičiami dujomis kūrenamais deginimo įrenginiais. Keisti kurą yra lengviau, kai yra naudojami dviejų rūšių kuru kūrenami įrenginiai.

 

b) Kuro valymas

 

Gamtinių dujų valymas yra pažangi technologija, plačiai naudojama įmonių veikloje.

 

Technologinių dujų valymas (rūgščios naftos perdirbimo įmonių dujos, kokso krosnių dujos, biodujos ir t. t.) taip pat yra pažangi technologija.

 

Skystojo kuro (šviesiųjų ir vidutinių frakcijų) nusierinimas yra pažangi technologija.

 

Sunkiųjų frakcijų nusierinimas yra techniškai įmanomas; tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į neapdorotos naftos savybes. Vis dėlto iš atmosferinių nuosėdų (apatinių produktų iš atmosferinių distiliavimo agregatų) gaminant mažai sieros turinčius naftos produktus siera paprastai nešalinama; paprastai perdirbimui pasirenkama mažai sieros turinti nafta. Ištobulėjo hidrokrekingo ir visiškos konversijos technologijos, kurias taikant išgaunama labai daug sieros ir pagamina daugiau šviesiųjų produktų. Visiškos konversijos naftos perdirbimo įmonių dar nėra daug. Tokios įmonės iš žaliavinės naftos paprastai išgauna 80–90% sieros, o visą likutį paverčia šviesiaisiais arba kitais prekiaujamais produktais. Tokio tipo naftos perdirbimo įmonės sunaudoja daugiau energijos, ir jų investicinės sąnaudos yra didesnės. 1 lentelėje nurodyti naftos perdirbimo įmonių produktuose esančios sieros būdingi kiekiai.

 

1 lentelė

Sieros kiekis naftos perdirbimo produktuose

 

[S kiekis (%)]

 

Būdingos esamos vertės

Ateityje tikėtinos vertės

Benzinas

0,1

0,05

Aviacinis benzinas

0,1

0,01

Dyzelinis kuras

0,05–0,3

<0,05

Buitinių katilų kuras

0,1–0,2

<0,1

Mazutas

0,2–3,5

<1

Dyzelinis laivų kuras

0,5–1,0

<0,5

Bunkerinis laivų mazutas

3,0–5,0

< 1 (pakrantės rajonuose)

< 2 (atviroje jūroje)

 

Šiuolaikinėmis antracito valymo technologijomis galima pašalinti apie 50% neorganinės sieros (tai priklauso nuo anglies ypatybių), bet visiškai negalima pašalinti organinės sieros. Kuriamos veiksmingesnės technologijos, tačiau jos susijusios su didesnėmis specifinėmis investicijomis ir sąnaudomis. Todėl sieros šalinimo efektyvumas valant anglį yra mažesnis, palyginti su degimo dujų nusierinimu. Kiekvienoje konkrečioje šalyje gali būti galimybių rasti optimaliausią kuro valymo ir degimo dujų valymo derinimo būdą.

 

c) Pažangiosios deginimo technologijos

 

Šioms deginimo technologijoms, turinčioms didesnį šiluminį našumą ir mažiau išmetamų sieros teršalų, priklauso: deginimas verdančiame sluoksnyje (DVS): barbotažas (BDVS), recirkuliacija (RDVS) ir veikimas slėgiu (DVSVS); integruoto dujofikavimo kombinuotas ciklas (IDKC); kombinuoto ciklo dujų turbinos (KCDT).

 

Stacionarias degimo turbinas galima integruoti į esamų įprastinio tipo jėgainių deginimo sistemas; tai gali padidinti bendrą našumą nuo 5% iki 7%, ir dėl to, pavyzdžiui, gerokai sumažėja išmetamų SO2 teršalų. Tačiau tam būtina atlikti didelius esamos krosnių sistemos pakeitimus.

 

Deginimas verdančiame sluoksnyje – tai deginimo technologija, taikoma deginant antracitą ir rudąsias anglis, bet ji taip pat gali būti taikoma deginant kitokį kietąjį kurą, tokį kaip naftos koksą ir žemos rūšies kurą, pavyzdžiui, atliekas, durpes ir medieną. Išmetamus teršalus galima dar labiau sumažinti taikant sistemoje integruotą deginimo kontrolę, kai į sluoksnio medžiagą pridedama kalkių arba klinčių. Bendri instaliuoto DVS pajėgumai jau yra pasiekę 30 000 MWth (250–350 katilinių), įskaitant 8000 MWth, kurį sudaro didesnės kaip 50 MWth katilinės. Dėl šio proceso metu susidarančių šalutinių produktų naudojimo ir (arba) šalinimo gali kilti sunkumų, todėl jį reikia tobulinti.

 

IDKC procesą sudaro akmens anglių dujofikavimas ir kombinuoto ciklo energijos gamyba dujų ir garo turbinoje. Dujofikuotos anglys dega dujų turbinos deginimo kameroje. Išmetami sieros teršalai kontroliuojami pačia naujausia dujų žaliavos valymo technologija prieš jai patenkant į turbiną. Taip pat yra sukurta mazuto atliekų ir bituminių emulsijų technologija. Šiuo metu tokių įrenginių pajėgumai yra apie 1000 MWel (5 elektrinės).

 

Šiuo metu projektuojamos kombinuoto ciklo elektrinės su dujų turbina, kūrenamos gamtinėmis dujomis, kurių energetinis našumas yra maždaug 48–52%.

d) Proceso ir deginimo modifikavimas

 

Nėra tokių deginimo modifikacijų, kurias būtų galima palyginti su išmetamų NOx teršalų kontrolės priemonėmis, nes degimo metu organinė ir neorganinė surištoji siera beveik visiškai oksiduojasi (priklausomai nuo kuro savybių ir deginimo technologijos tam tikras procentas lieka pelenuose).

 

Šiame priede deginimo procesai su sausais priedais tradiciniuose katiluose laikomi modifikavimu, nes deginimo agregate naudojamas agentas. Tačiau patirtis parodė, kad taikant šiuos procesus šiluminis pajėgumas mažėja, Ca/S santykis yra didelis, o sieros pašalinama mažai. Būtina spręsti susidarančių šalutinių produktų naudojimo klausimą, todėl šis sprendimas turėtų būti taikomas mažesnėse katilinėse ir tik kaip tarpinė priemonės (2 lentelė).

 

2 lentelė

 

Sieros oksidų teršalai, išmetami iškastiniu kuru kūrenamuose įrenginiuose naudojant įvairias technologijas

 

 

Nekontroliuojamas teršalų išmetimas

Priedų panaudojimas

Valymas šlapiu šveitikliua

Sausa purškimo absorbcijab

Sumažinimo našumas (%)

 

iki 60

95

iki 90

Energetinis našumas (kWel/103m3/h)

 

0,1–1

6–10

3–6

Bendras įrengtas galingumas

(ECE Eur) (MWth)

 

-

194 000

16 000

Šalutiniai produktai

 

Ca druskų ir lakiųjų pelenų mišinys

Gipsas (šlamas/nuotekos)

Ca SO3*1/2 H2O ir lakiųjų pelenų mišinys

Specifinės investicijos (kaina ECU (1990) kWel)

 

20–50

60–250

50–220

 

mg/m3 c/

g/kWhel

mg/m3 c/

g/kWhel

Mg/m3 c/

g/kWhel

mg/m3 c/

g/kWhel

 

 

Antracitas d

1000–10000

3,5–35

400–4000

1,4–14

<400 (<200,

1 % S)

<1,4

<0,7

<400 (<200,

1 % S)

<1,4

<0,7

 

 

Rudosios anglys d

1000–20000

4,2–84

400–8000

1,7–33,6

<400 (<200,

1 % S)

<1,7

<0,8

<400 (<200,

1 % S)

<1,7

<0,8

 

 

Mazutas d

1000–10000

2,8–28

400–4000

1,1–11

<400 (<200,

1 % S)

<1,1

<0,6

<400 (<200,

1 % S)

<1,1

<0,6

 

 

 

 

Amoniakinis šveitiklisb

Wellmano Lordo procesasa

Aktyvuota anglis a

Kombinuotas katalizinis
procesas a

 

 

Sumažinimo našumas (%)

iki 90

95

95

95

 

 

Energetinis našumas (kWel/103m3/h)

3–10

10–15

4–8

2

 

 

Bendras įrengtas galingumas (ECE Eur) (MWth)

200

2000

700

1300

 

 

Šalutiniai produktai

Amoniakinės trąšos

Elementinė S

Sieros rūgštis

(99 % tūrio)

Elementinė S

Sieros rūgštis

(99 % tūrio)

Sieros rūgštis

(70 % masės)

Specifinės investicijos (kaina ECU (1990) kWel)

230–270 e/

200–300 e/

280–320 e/ f/

320–350 e/ f/

 

mg/m3 c

g/kWhel

mg/m3 c

g/kWhel

mg/m3 c

g/kWhel

mg/m3 c

g/kWhel

Antracitas d

<400 (<200,

1 % S)

<1,4

<0,7

<400 (<200,

1 % S)

<1,4

<0,7

<400 (<200,

1 % S)

<1,4

<0,7

<400 (<200,

1 % S)

<1,4

<0,7

Rudosios anglys d

<400 (<200,

1 % S)

<1,7

<0,8

<400 (<200,

1 % S)

<1,7

<0,8

<400 (<200,

1 % S)

<1,7

<0,8

<400 (<200,

1 % S)

<1,7

<0,8

Mazutas d

<400 (<200,

1 % S)

<1,1

<0,6

<400 (<200,

1 % S)

<1,1

<0,6

<400 (<200,

1 % S)

<1,1

<0,6

<400 (<200,

1 % S)

<1,1

<0,6

a Naudojant kurą, kuriame yra daug sieros, šalinimo našumo rodiklį reikia tikslinti. Tačiau tikslinimo ribos priklauso nuo konkretaus proceso. Galimybė taikyti šiuos procesus paprastai yra 95%.

b Ribotos galimybės panaudoti, kai kure yra didelis sieros kiekis.

c Išmetami teršalai matuojami mg/m3 (standartinė temperatūra ir slėgis), sausi, 6% deguonies naudojant kietąjį kurą, 3% naudojant skystąjį kurą.

d Konversijos koeficientas priklauso nuo kuro charakteristikų, konkretaus išmetamų dujų tūrio ir katilo šiluminio našumo (taikyti konversijos faktoriai (m3/kWhel, šiluminis našumas: 36%): antracitas – 3,50, rudosios anglys – 4,20, mazutas – 2,80).

e Specifinių investicijų kaina rodo nedidelį įrenginių skaičių.

f Į specifinių investicijų kainą įeina nuazotinimo proceso kaina.

 

Lentelė iš esmės skirta valstybinio sektoriaus dideliems deginimo įrenginiams. Tačiau išmetamų teršalų kontrolės galimybės tinka ir kitiems sektoriams, kurie išmeta panašius dujų teršalus.

 

e) Išmetamųjų dujų nusierinimo (IDN) procesai

 

Šie procesai skirti jau susidariusiems sieros oksidams pašalinti, be to, jie priskiriami prie pagalbinių priemonių. Visos naujausios išmetamų dujų apdorojimo technologijos pagrįstos sieros šalinimu taikant šlapius, sausus, pusiau sausus ir katalizinius cheminius procesus.

 

Siekiant kuo veiksmingiau įgyvendinti išmetamų sieros teršalų mažinimo programą, be energijos valdymo priemonių, išvardytų i papunktyje, reikėtų įvertinti ir įvairių technologijų derinimo galimybes, nurodytas ii papunktyje.

 

Kai kuriais atvejais išmetamų sieros teršalų mažinimo priemonėmis galima sumažinti ir išmetamus CO2, NOx bei kitus teršalus.

 

Valstybinėse elektrinėse, bendrai gaminant energiją ir centrinio šildymo įmonėse taikomi šie išmetamų dujų valymo procesai: kalkių/klinčių šlapias šveitiklis (KŠŠ); purškimo sausa absorbcija (PSA); Wellmano Lordo procesas (WL); amoniako šveitiklis (AŠ); kombinuoti NOx/SOx šalinimo procesai (aktyvuotos anglies procesas (AA) ir kombinuotas katalizinis NOx/SOx šalinimas).

 

Energetikos sektoriuje KŠŠ ir PSA procesams tenka atitinkamai 85% ir 10% visų įrengtų IDN pajėgumų.

 

Kai kurie nauji išmetamų dujų nusierinimo procesai, tokie kaip sausas elektroninio spindulio šveitiklis (SESŠ) ir Mark 13A, dar tik bandomi.

 

2 lentelėje pateikti minėtų pagalbinių priemonių našumo duomenys yra pagrįsti daugelio įmonių, kuriose jos yra įdiegtos, praktine patirtimi. Lentelėje taip pat nurodyti bendri jau įdiegti pajėgumai ir atskirų įrenginių pajėgumai. Nepaisant keleto sieros mažinimo technologijų palyginamų charakteristikų, kai kurių technologijų negalima taikyti dėl tam tikrų vietinių ar su konkrečiu įrenginiu susijusių veiksnių.

 

2 lentelėje taip pat nurodyta įprastinė investicijų į sieros mažinimo technologijas, išvardytas c punkto ii papunktyje, d ir e punktuose, kaina. Tačiau konkrečiais atvejais taikant šias technologijas reikia įvertinti, kad investicijų į išmetamų teršalų mažinimo priemones kaina, be viso kito, priklauso ir nuo konkrečių taikomų technologijų ypatumų, privalomų kontrolės sistemų, įmonės dydžio, reikalaujamo sumažinimo dydžio ir nuo numatomų įrenginių priežiūros terminų. Taigi lentelėje pateiktas tik labai apibendrintas investicijų kainos diapazonas. Investicijos, skirtos įmonėms rekonstruoti, paprastai yra didesnės nei investicijos į naujas įmones.

 

IV. IŠMETAMŲ TERŠALŲ KONTROLĖS PRIEMONĖS KITUOSE SEKTORIUOSE

 

10. Išmetamų teršalų kontrolės priemonės, išvardytos 9 ii punkto a–e papunkčiuose, tinka ne tik       jėgainėms, bet ir kitiems įvairiems pramonės sektoriams. Daugiausia patirties per keletą       pastarųjų metų yra įgyta jėgainių sektoriuje.

 

11. Išmetamų sieros teršalų mažinimo technologijos pramonės sektoriuje priklauso tik nuo        specifinių taikomų procesų apribojimų. 3 lentelėje nurodyti procesai, kuriems vykstant susidaro        dideli išmetamų sieros teršalų kiekiai, ir jų mažinimo priemonės.

 

3 lentelė

 

Šaltinis

Išmetamų teršalų mažinimo priemonės

Spalvotųjų metalų sulfidų išdeginimas

Šlapias katalizinis procesas naudojant sieros rūgštį

Viskozės gamyba

Dvigubo kontakto procesas

Sieros rūgšties gamyba

Dvigubo kontakto procesas, padidintas produkcijos kiekis

Sulfatinis celiuliozės virimas

Įvairių priemonių taikymas proceso metu

 

12. Siekiant veiksmingai sumažinti išmetamus sieros teršalus, 3 lentelėje išvardytuose sektoriuose                  galima taikyti į procesą integruotas priemones, įskaitant žaliavos keitimo priemones (prireikus              derinant su sektoriui pritaikytomis išmetamųjų dujų valymo priemonėmis).

 

13. Paminėtini tokie pavyzdžiai:

a) naujuose sulfatinio celiuliozės virimo įrenginiuose galima pasiekti, kad vienai tonai   oru             džiovintos celiuliozės masės tektų mažiau kaip 1 kg išmetamų sieros teršalų**;

 

b) sulfitinės celiuliozės įrenginiuose galima pasiekti, kad vienai tonai oru džiovintos      celiuliozės masės tektų 1–1,5 kg sieros;

 

c) yra pranešimų, kad sulfidų apdeginimo atveju šalinimo efektyvumas gali siekti 80%–99%             įrenginiuose, kurių pajėgumai 10 000–200 000 m3/h (priklausomai nuo proceso);

 

d) vienoje geležies rūdos aglomeracijos gamykloje IDN įrenginys, kurio našumas 320 000                  m3/h, išvalo dujas iki mažiau kaip 100 mg SOx/Nm3 esant 6% O2;

 

e) kokso krosnyse pasiekiama mažiau kaip 400 mg SOx/Nm3 esant 6% O2;

 

f) sieros rūgšties gamybos įrenginiuose pasiekiama didesnė kaip 99% konversija;

 

g) modernizuotuose Klauso įrenginiuose panaudojama daugiau kaip 99% sieros.

 

V.        ŠALUTINIAI PRODUKTAI IR ŠALUTINIS POVEIKIS

 

14. Didėjant pastangoms mažinti išmetamų sieros teršalų kiekius iš stacionarių šaltinių EEK     regiono šalyse, didės šalutinių produktų kiekiai.

 

15. Reikėtų rinktis būdus, kuriais būtų galima gauti naudoti tinkamus produktus. Be to, reikėtų                     rinktis būdus, kuriais didinamas šiluminis našumas ir mažinama atliekų šalinimo problema.                  Nors daugumą šalutinių produktų, tokių kaip gipsas, amoniako druskos, sieros rūgštis ir siera,     galima panaudoti ir perdirbti, būtina atsižvelgti į tokius veiksnius kaip rinkos sąlygos ir kokybės              standartai. Būtina toliau tobulinti ir tirti DVS ir PSA šalutinių produktų panaudojimą, nes kai              kuriose šalyje šalinimo vietos galimybės ir šalinimo kriterijai riboja šalinimą.

 

16. Toliau išvardyti šalutiniai poveikiai nekliudo diegti kokios nors technologijos ar metodo, bet                   esant kelioms galimybėms mažinti sieros teršalus reikėtų atsižvelgti į:

a) energijos poreikius vykstant dujų valymo procesui;

 

b) sieros rūgšties, kuri susidaro sieros oksidams reaguojant su vandens garais, sukeliamą                     koroziją;

 

c) didesnius sunaudojamo vandens kiekius ir nuotekų valymą;

 

d) cheminių reagentų poreikį;

 

e) kietųjų atliekų šalinimą.

 

VI.       STEBĖSENA IR DUOMENŲ TEIKIMAS

 

17. Nacionalinę oro taršos mažinimo strategiją ir politiką sudaro: įstatymai ir kiti teisės aktai,    ekonominės paskatos ir atgrasos, tai pat technologiniai reikalavimai (geriausia prieinama   technologija).

 

18. Apskritai standartai kiekvienam taršos šaltiniui nustatomi pagal įrenginio dydį, veiklos pobūdį,               deginimo technologiją, kuro rūšį ir pagal naujumą. Kitas taikomas būdas – visų sieros teršalų,                   išmetamų šaltinių grupės, mažinimo užduotis ir galimybė pasirinkti, kur taikyti tos užduoties           vykdymo priemones (burbulo koncepcija).

 

19. Pastangas neleisti, kad išmetami sieros teršalų kiekiai viršytų pagrindiniuose nacionaliniuose       įstatymuose nustatytas ribas, būtina kontroliuoti taikant nuolatinę stebėsenos ir ataskaitų teikimo       priežiūros institucijoms sistemą.

 

20. Yra keletas stebėsenos sistemų, pagrįstų nepertraukiamais ir pertraukiamais matavimais, tačiau                kokybės reikalavimai skiriasi. Matavimus turi atlikti kvalifikuotos institucijos, taikydamos                      matavimo ir stebėsenos sistemas. Šiuo tikslu tinkamiausias būdas – sertifikavimo sistema.

 

21. Taikant šiuolaikines automatizuotos stebėsenos sistemas ir kontrolės įrangą, dėl ataskaitų   rengimo nekyla sunkumų. Duomenys tolesniam naudojimui renkami moderniausiais metodais;     tačiau kompetentingoms institucijoms teikiami duomenys skiriasi. Kad duomenis būtų galima                    palyginti, reikia suderinti, kokius duomenis privalu pateikti, taip pat jų rinkimo privalomąsias             taisykles. Toks suderinimas pageidautinas ir užtikrinant matavimų bei stebėsenos sistemų               kokybę. Į tai reikėtų atsižvelgti renkant duomenis.

 

22. Siekiant išvengti netikslumų ir nenuoseklumų, būtina gerai nusistatyti pagrindines problemas ir                griežtai apibrėžti parametrus, tarp jų:

a) normatyvus, išreikštus ppmv, mg/Nm3, g/GJ, kg/h arba kg/tona produkto. Daugumą iš šių              vienetų reikia apskaičiuoti ir nurodyti pagal dujų temperatūrą, drėgmę, slėgį, deguonies   kiekį arba sunaudotos šilumos vertę;

 

b) laiką, išreikštą valandomis, mėnesiais arba metais, per kurį reikia apskaičiuoti tokių   normatyvų vidurkį;

 

c) gedimų laiką ir atitinkamas avariniais atvejais taikomas taisykles, kai stebėsenos sistemos             apeinamos arba įrenginys uždaromas;

 

d) metodus, kuriais papildomi praleisti arba prarasti duomenys dėl įrangos gedimo;

 

e) matuotinus parametrus. Reikalinga informacija gali skirtis, atsižvelgiant į pramoninį procesą. Čia taip pat svarbu matavimo vieta sistemoje.

 

23. Būtina užtikrinti matavimų kokybės kontrolę.

______________

V priedas

 

Išmetamų teršalų ir sieros koncentracijos ribinės vertės

 

A.

IŠMETAMŲ TERŠALŲ RIBINĖS VERTĖS, TAIKOMOS DIDELIEMS STACIONARIEMS DEGINIMO ŠALTINIAMS a

 

 

(i)

(ii)

(iii)

 

 

 

(MWth)

Išmetamų teršalų ribinė vertė (mg SO2/Nm3 b)

Nusierinimo koeficientas (%)

1

KIETASIS KURAS (kai deguonies kiekis išmetamose dujose

6 %)

50–100

100–500

2000

2000–400

(tolygus sumažinimas)

40 (100–167 MWth)

40–90 (tolygus padidinimas 167–500 MWth)

 

 

> 500

400

90

2

SKYSTASIS KURAS (kai deguonies kiekis išmetamose dujose

3 %)

50–300

300–500

1700

1700–400

(tolygus sumažinimas)

90

 

 

> 500

400

90

3

DUJINIS KURAS (kai deguonies kiekis išmetamose dujose

3 %)

 

 

 

Visoks dujinis kuras

 

35

 

Suskystintos dujos

 

5

 

Mažo kaloringumo dujos, susidarančios dujofikuojant naftos perdirbimo liekanas/atliekas, koksavimo dujos, aukštakrosnių dujos

 

800

 

B.

VARIKLINIS KURAS

Sieros kiekis (%)

Dyzelinis kelių transporto priemonėms

0,05

Kitos rūšys

0,2

a Orientaciniais tikslais įrenginiams, kuriuose vienu metu gali būti naudojamas dviejų arba daugiau rūšių kuras, kompetentingos institucijos nustato išmetamų teršalų ribines vertes, atsižvelgdamos į ii skiltyje pateiktas išmetamų teršalų ribines vertes, taikomas kiekvienai atskirai kuro rūšiai, kiekvienos kuro rūšies šiluminį įvadą, o naftos perdirbimo įmonėse – į atitinkamas specifines įmonės charakteristikas. Naftos perdirbimo įmonėse tokia bendra ribinė vertė jokiomis aplinkybėmis neturi būti didesnė kaip 1700 mg SO2/Nm3.

Ribinės vertės netaikomos šioms įmonėms:

– įrenginiams, kurių deginimo produktai naudojami tiesiogiai šildymui, džiovinimui arba kitokiam daiktų ar medžiagų apdorojimui, pavyzdžiui, antrinio šildymo krosnims, terminio apdorojimo krosnims;

– papildomo deginimo įrenginiams, t. y. techninei įrangai, skirtai išmetamoms dujoms valyti deginant, kuri nėra eksploatuojama kaip savarankiškas deginimo įrenginys;

– įrenginiams katalizinio krekingo katalizatoriams regeneruoti;

– įrenginiams, skirtiems vandenilio sulfidui perdirbti į sierą;

– chemijos pramonėje naudojamiems reaktoriams;

– kokso krosnims;

– kauperiams;

– atliekų deginimo įrenginiams;

– įrenginiai su dyzeliniu kuru, benzinu ar dujomis varomais motorais arba dujų turbinomis nepriklausomai nuo naudojamo kuro.

Tuo atveju, kai Šalis dėl didelės sieros koncentracijos vietiniame kietajame arba skystajame kure negali pasiekti ii skiltyje nustatytų išmetamų teršalų ribinių verčių, ji gali taikyti nusierinimo normas, nustatytas iii skiltyje, arba 800 mg SO2/Nm3 kaip didžiausią ribinę vertę (nors pageidautina ne daugiau kaip 650 mg SO2/Nm3). Tais kalendoriniais metais, kai Šalis taiko tokias normas, ji privalo apie tai pranešti Įgyvendinimo komitetui.

Kai du ar daugiau atskirų naujų junginių yra įrengiami taip, kad, įvertinus techninius ir ekonominius veiksnius, jų išmetamos dujos, kompetentingų institucijų nuomone, galėtų būti išleidžiamos per bendrą kaminą, tokių įrenginių visuma laikoma vienu agregatu.

b mg SO2/Nm3 nustatomas esant 2730 K temperatūrai ir 101,3 kPa slėgiui, patikslinus pagal vandens garų kiekį.

______________

 

 


* i , a ir b punktuose nurodyti būdai yra integruoti į Šalies energetikos struktūrą ir politiką. Čia neatsižvelgiama į įgyvendinimo statusą, našumą ir sąnaudas kiekvienam sektoriui.

** Būtina kontroliuoti sieros ir natrio santykį, t. y. šalinti sierą neutraliųjų druskų pavidalu ir naudoti natrį be sieros.