Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. gegužės 14 D. NUTARIMO Nr. 543 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO ir kai kurių lietuvos respublikos vyriausybės nutarimų, keitusių šį nutarimą, pakeitimo Ar pripažinimo netekusiais galios
2011 m. birželio 8 d. Nr. 681
Vilnius
1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 42-1455; 2004, Nr. 96-3531; 2005, Nr. 78-2840; 2008, Nr. 84-3360; 2009, Nr. 66-2620, Nr. 109-4594; 2010, Nr. 52-2555):
1.1. Įrašyti preambulėje po oficialaus paskelbimo šaltinio „2004, Nr. 4-47“ oficialaus paskelbimo šaltinį „2007, Nr. 120-4882“.
1.2. Nurodytu nutarimu patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse:
1.2.1. Įrašyti 2 punkte vietoj oficialaus paskelbimo šaltinio „2007, Nr. 23-879“ oficialaus paskelbimo šaltinį „2010, Nr. 102-5279“.
1.2.2. Išdėstyti 4 punkto pirmąją pastraipą taip:
„4. Įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai (toliau vadinama – asignavimų valdytojai), ir (arba) kitos įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nustatytais terminais teikia Finansų ministerijai informaciją, kurios reikia makroekonominėms prognozėms atlikti; asignavimų pagal veiklos sritį valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti poreikį pagal patvirtintas ir su Finansų ministerija suderintas lėšų apskaičiavimo metodikas; asignavimų poreikį mokinio krepšeliui finansuoti pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785 (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2009, Nr. 158-7134).“
1.2.3. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Finansų ministerija, apibendrinusi gautus Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nurodytus duomenis, remdamasi kasmetiniais Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos prioritetais ir planuojamais pasiekti rezultatais ministrams pavestose valdymo srityse bei makroekonominėmis prognozėmis, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti 3 metų preliminarius nacionalinio biudžeto pagrindinius rodiklius.
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nustatytus terminus ir vadovaudamiesi Strateginio planavimo metodika, rengia strateginių veiklos planų projektus ir programų (pagrįstų programų sąmatų skaičiavimais) projektus.“
1.2.4. Išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus 3 metų preliminarius nacionalinio biudžeto pagrindinius rodiklius ir maksimalių asignavimų nustatymo bendruosius principus, Finansų ministerija, vadovaudamasi Strateginio planavimo metodikos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano nuostatomis, praneša numatomiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams maksimalių valstybės biudžeto asignavimų, galimų skirti 3 metams, sumas. Be to, Finansų ministerija parengia valstybės kapitalo investicijų pagal kiekvieną sritį 3 metų preliminarius limitus ir vadovaudamasi Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 (Žin., 2001, Nr. 37-1251; 2011, Nr. 24-1155), praneša apie tai atitinkamoms valstybės institucijoms ir įstaigoms.“
1.2.5. Išdėstyti 7 punktą taip:
„7. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į Finansų ministerijos pateiktų maksimalių valstybės biudžeto asignavimų sumas ir vadovaudamiesi Strateginio planavimo metodika:
7.2. sudaro vykdomų programų sąmatų projektus, išskirdami lėšas pagal kiekvieną Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytą programos finansavimo šaltinį (toliau vadinama – programos finansavimo šaltinis), atskirai išskirdami Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos lėšas bei bendrojo finansavimo lėšas, ir užpildo finansų ministro patvirtintas valstybės biudžeto skaičiavimų, būtinų valstybės biudžeto projektui sudaryti, formas (toliau vadinama – skaičiavimai);
7.3. praneša pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką (toliau vadinama – kiti subjektai), 3 metų prognozuojamus pagrindinius šių įstaigų ir kitų subjektų veiklos rodiklius, maksimalių asignavimų sumą ir kitus rodiklius, būtinus programų sąmatų projektuose numatomiems asignavimams tiksliai apskaičiuoti;
7.4. duoda pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams nurodymus dėl programų sąmatų projektų sudarymo ir nustato tokius programų sąmatų projektų sudarymo ir jų pateikimo terminus, kad galėtų laiku pranešti Finansų ministerijai asignavimų sumas, būtinas įtraukti į valstybės biudžeto projektą.“
1.2.6. Išdėstyti 8 punktą taip:
„8. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nustatytais terminais praneša savivaldybėms planuojamų asignavimų dydį jų kuruojamoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti ir planuojamų asignavimų dydį mokinio krepšeliui finansuoti.“
1.2.7. Išdėstyti 9 punktą taip:
1.2.9. Išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Valstybės institucijos ir įstaigos valstybės kapitalo investicijų paraiškas ir kitus dokumentus, susijusius su Valstybės investicijų programos rengimu, rengia, teikia ir tikslina vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės taisyklėmis.“
1.2.10. Išdėstyti 12 punktą taip:
„12. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į Ministro Pirmininko tarnybos ir Finansų ministerijos pastabas ir pasiūlymus, patikslina atitinkamų metų strateginių veiklos planų projektus, programų sąmatų projektus (su atitinkamais skaičiavimais) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nustatytais terminais pateikia juos Finansų ministerijai.“
1.2.11. Išdėstyti 13 punktą taip:
„13. Finansų ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, valstybės pažangos strategija (iki šios strategijos įsigaliojimo dienos – Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija), kitais Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais planavimo dokumentais, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymu, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, Europos Sąjungos finansinės paramos strateginiais dokumentais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais 3 metų preliminariais nacionalinio biudžeto pagrindiniais rodikliais, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų patikslintais strateginiais veiklos planais, programomis ir programų sąmatų projektais (su atitinkamais skaičiavimais), parengia atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.“
1.2.12. Išdėstyti 14 punktą taip:
1.2.14. Išdėstyti III skyrių taip:
„III. PROGRAMŲ SĄMATOS
17. Kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kiekviena jam pavaldi biudžetinė įstaiga, kiekviena ministrų valdymo sričių įstaigoms, vykdančioms atitinkamo asignavimų valdytojo programas, pavaldi biudžetinė įstaiga ir kiti subjektai per 20 darbo dienų po atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo sudaro programų sąmatas ir užpildo programų sąmatų formas.
Programų sąmatos sudaromos pagal kiekvieną programos finansavimo šaltinį, visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus. Funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus ir programų sąmatų formas tvirtina finansų ministras. Biudžetiniais metais pakeitus programų sąmatų formas, jos taikomos rengiant ir tvirtinant ateinančių biudžetinių metų programų sąmatas.
Vadovaujantis papildomumo principu, kaip nustatyta Reglamente Nr. 1083/2006, sudarant programų sąmatas ir jas keičiant prioritetas turi būti teikiamas lėšų panaudojimui (neįskaitant Europos Sąjungos finansinės paramos) srityse, kurios gali būti bendrai finansuojamos iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos, atsižvelgiant į funkcinės klasifikacijos ir ekonominės klasifikacijos kodus, nurodytus Papildomumo principo išankstinio vertinimo ataskaitos priede.
18. Programų sąmatas pasirašo jas sudariusių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ar jo įgalioti asmenys tvirtina savo, pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatas.
Kol bus patvirtintos programų sąmatos, asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų.
19. Sudarydami programų sąmatas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai turi užtikrinti, kad jų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų praėjusių metų įsiskolinimai pagal jų įsipareigojimus būtų numatyti padengti planuojamais metais, neviršijant tiems metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jeigu programų sąmatos patvirtintos iki praėjusių metų programų sąmatų įvykdymo ataskaitos sudarymo, remiantis ataskaitiniais duomenimis apie valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų įsipareigojimus planuojamųjų metų pradžioje, turi būti atitinkamai patikslintos šių valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų planuojamųjų metų programų sąmatos.
Europos Sąjungos finansinę paramą ir kitą gaunamą finansinę paramą administruojančios valstybės institucijos ar įstaigos rengia programų sąmatas, atsižvelgdamos į esamą ir planuojamą lėšų poreikį projektams įgyvendinti.
20. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas per šių Taisyklių 17 punkte numatytą terminą pateikia Finansų ministerijai:
21. Finansų ministerija pagal asignavimų valdytojų pateiktas programų sąmatas parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas projektą, kuriame turi būti nustatyta kiekvienai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programai bendra asignavimų suma, asignavimai išlaidoms (iš jų – darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti, ir pateikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
22. Inicijuoti einamųjų biudžetinių metų asignavimų paskirstymo pagal programas pakeitimą gali Finansų ministerija arba ministerijos, suderinusios su Finansų ministerija savo ar joms pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų siūlomus valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas pakeitimus.
23. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas pakeitimo, valstybės biudžeto asignavimų valdytojas:
23.1. pateikia Finansų ministerijai per 5 darbo dienas pažymą apie valstybės biudžeto asignavimų pakeitimus;
1.2.16. Išdėstyti 38 punktą taip:
„38. Savivaldybių taryboms patvirtinus savivaldybių biudžetus, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai arba jų įgalioti asmenys ne vėliau kaip per 15 darbo dienų patvirtina savo ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programas ir jų (arba vykdomų programos priemonių) sąmatas pagal visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus.“
1.2.17. Išdėstyti 39 punktą taip:
„39. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi patvirtintais savivaldybių biudžetais, pajamų paskirstymu ketvirčiais, programų sąmatomis pagal administracijos direktoriaus nustatytas formas, sudaro metų ketvirčiais paskirstytą savivaldybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo planą (išlaidų sąrašą) pagal asignavimų valdytojus, programas ir išlaidų ekonominę klasifikaciją. Jį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.“
1.2.18. Išdėstyti 41 punktą taip:
1.2.19. Išdėstyti 42 punktą taip:
1.2.20. Išdėstyti 46 punktą taip:
„46. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos finansų ministro nustatyta tvarka pateikia Finansų ministerijai mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitą ir nepriemokų pažymą. Į šią apyskaitą Valstybinė mokesčių inspekcija įtraukia ir į savivaldybių biudžetų sąskaitas tiesiogiai mokesčių mokėtojų pervestas įmokas. Savivaldybių vykdomosios institucijos, ataskaitiniam mėnesiui pasibaigus, per 2 darbo dienas pateikia Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie tiesiogiai į savivaldybių biudžetų sąskaitas pervestas lėšas, taip pat pateikia užpildytą finansų ministro patvirtintą formą. Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi savo apskaitos duomenimis, per 3 darbo dienas, mėnesiui pasibaigus, pateikia savivaldybių administracijoms pajamų vykdymo ataskaitų rinkinį pagal pajamų rūšis.“
1.2.21. Išdėstyti 48 punktą taip:
„48. Mokesčiai ir kitos įmokos į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus paskirstomi taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir mokesčių įstatymuose. Jeigu nėra nurodyta, kur kaupiami mokesčiai ar kitos biudžetams priklausančios sumos, jie įskaitomi į valstybės biudžetą.
Valstybės biudžetui priskirti mokesčiai, kitos įmokos ir rinkliavos finansų ministro nustatyta tvarka pervedami į Valstybės iždo sąskaitą.“
1.2.22. Išdėstyti 49 punktą taip:
1.2.23. Išdėstyti 51 punktą taip:
„51. Biudžetinės įstaigos gautas pajamas kaupia atskiroje sąskaitoje. Biudžetinės įstaigos sumas iš šių sąskaitų perveda į asignavimų valdytojo tam tikslui atidarytą sąskaitą, iš kurios jos įmokamos į atitinkamą biudžetą 2 kartus per mėnesį – 3 ir 18 dienomis arba per 5 darbo dienas, jeigu šios pajamos viršija vieną tūkstantį litų (kai šios dienos sutampa su švenčių arba poilsio dienomis, mokėjimo terminas perkeliamas į artimiausią darbo dieną).
Valstybinės mokslo ir studijų institucijos, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga (toliau vadinama – valstybinės mokslo ir studijų institucijos), gautas pajamas įmoka į valstybės biudžetą ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir kiekvieno ketvirčio paskutinę darbo dieną.
Asignavimų valdytojai biudžetinių įstaigų pajamas, nurodę priskirtą įmokų kodą, sumoka į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (jeigu teisės aktai nenustato kitaip), o Valstybinė mokesčių inspekcija šias įmokas įskaito į biudžeto, iš kurio finansuojama įstaiga, pajamas (savivaldybių tarybos gali nustatyti kitokią šių lėšų surinkimo tvarką).“
1.2.24. Išdėstyti 52 punktą taip:
1.2.25. Išdėstyti 53 punkto antrąją pastraipą taip:
1.2.26. Išdėstyti 54 punktą taip:
1.2.27. Išdėstyti 55 punktą taip:
„55. Asignavimai iš biudžetų išduodami dengti tik toms išlaidoms, kurios numatytos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų nurodytose programose. Biudžetinės įstaigos finansuojamos vadovaujantis patvirtintomis programų sąmatomis, mokėjimo paraiškose nurodant priemones.
Programų išlaidoms padengti pirmiausia naudojami asignavimai, gauti iš einamaisiais biudžetiniais metais įmokėtų į biudžetą biudžetinių įstaigų pajamų, įskaitant ankstesniais metais nepanaudotus šių lėšų likučius ir viršplanines pajamas, išskyrus konkrečiam tikslui numatytas lėšas, kurių negalima naudoti kitiems tikslams.“
1.2.28. Išdėstyti 57 punktą taip:
1.2.29. Išdėstyti 59 punkto antrąją pastraipą taip:
„Laikinai laisvos valstybės biudžeto lėšos Valstybės iždo sąskaitose sudaro valstybės biudžeto apyvartos lėšas, kurios naudojamos biudžeto lėšų stygiui dengti (laikinam pajamų trūkumui, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos išankstinėms išmokoms) ir įmokėtų į valstybės biudžetą ir nepanaudotų programų lėšų, nurodytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose, likučiams grąžinti.“
1.2.30. Išdėstyti 60 punktą taip:
„60. Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, t. y. pajamų gaunama mažiau, negu numatyta, ir nepakanka valstybės biudžeto apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui padengti, kol bus nustatyta tvarka priimtas atitinkamas biudžeto įstatymo patikslinimas, programos finansuojamos Finansų ministerijos siūlymu Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 100-2001; 2005, Nr. 88-3289) nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinė parama, kita gaunama finansinė parama ir bendrojo finansavimo lėšos). Lėšos pagal asignavimų valdytojų arba ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir turinčių pavaldžių biudžetinių įstaigų, vadovų paraiškas iš Valstybės iždo pervedamos finansų ministro nustatyta tvarka. Finansuojant programas, ši nuostata netaikoma programų lėšoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose, jeigu jos yra įmokėtos.“
1.2.31. Išdėstyti 62 punktą taip:
„62. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, apimantį atitinkamų metų patvirtintų finansinių rodiklių vykdymą, panaudotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšas, perkeltas viršplanines ir nepanaudotas įmokas į valstybės biudžetą, nurodytas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose, skirtas programoms finansuoti, nepanaudotos programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos finansinės paramos, kitos gaunamos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, sumas, Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Finansų ministerija.“
1.2.32. Papildyti 621 punktu:
„621. Valstybės rezervo programos tvarkytojai valstybės rezervo piniginių lėšų ir materialinių išteklių buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę sudaro biudžetinėms įstaigoms nustatyta tvarka atskirai nuo valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų (rezervo tvarkytojų) programų sąmatos vykdymo apskaitos. Šios apskaitos duomenys įtraukiami į atitinkamos biudžetinės įstaigos periodines ir metų biudžeto programos sąmatos vykdymo suvestines ataskaitas.“
1.2.36. Išdėstyti 72 punktą taip:
„72. Kitos biudžetinių įstaigų lėšos (t. y. iš juridinių ir fizinių asmenų tam tikroms nenumatytoms biudžetinių įstaigų programų sąmatose išlaidoms dengti gautos lėšos, kurioms priskiriamos įplaukos, gautos draudiminiam įvykiui atsitikus, kompensacijos, gautos iš šalies ir užsienio renginių organizatorių ankstesniais biudžetiniais metais padarytoms dalyvavimo šiuose renginiuose išlaidoms padengti, biudžetinių įstaigų skelbiamų konkursų dalyvių mokesčiai, netesybos, kitos įplaukos, kurios nėra gautos kaip asignavimai) naudojamos pagal atskirą įstaigos vadovo patvirtintą sąmatą įstaigos funkcijoms atlikti. Gautos iš patalpų nuomininkų įmokos už komunalines paslaugas (šildymą, elektros energiją, vandenį ir pan.), kurios įstaigai buvo suteiktos trečiųjų asmenų, naudojamos suteiktoms paslaugoms apmokėti.“
1.2.37. Išdėstyti 721 punktą taip:
„721. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojo ankstesniais biudžetiniais metais išleistiems valstybės biudžeto asignavimams (išskyrus programų dalį, kuri finansuojama iš įmokėtų į valstybės biudžetą įmokų, nurodytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose, Europos Sąjungos finansinės paramos, kitos gaunamos finansinės paramos) kompensuoti gautos lėšos (neįskaitant lėšų, nurodytų šių Taisyklių 72 punkte), kurios nesuplanuotos einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžete, sumokamos į valstybės biudžetą.“
1.2.38. Išdėstyti 76 punktą taip:
„76. Prireikus keisti biudžeto asignavimų pagal valstybės funkcinę klasifikaciją, tą pačią funkcinę grupę ir ekonominę klasifikaciją paskirtį, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai visais atvejais per Valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemą praneša Finansų ministerijai, o savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai – savivaldybių administracijoms.“
1.2.39. Išdėstyti 77 punktą taip:
„77. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai programų sąmatas keičia pateikę Finansų ministerijai finansų ministro patvirtintos formos pažymas apie valstybės biudžeto asignavimų pakeitimus, kai tie pakeitimai daromi:
77.3. padidinus valstybės biudžeto asignavimus programoms vykdyti dėl papildomų pajamų, nurodytų Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 11 dalies 1 ir 2 punktuose, gautų einamaisiais metais arba nepanaudotų praėjusiais metais;
77.4. padidinus valstybės biudžeto asignavimus turtui įsigyti ir investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje, iš kitų asignavimų išlaidoms (jeigu nėra įsiskolinimų);
1.2.40. Išdėstyti 78 punktą taip:
„78. Asignavimų valdytojai gali skirti lėšų įsiskolinimams padengti iš bendros patvirtintų asignavimų išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas), nekeisdami patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas. Šios sutaupytos lėšos iš patvirtintų asignavimų išlaidoms skiriamos ne anksčiau kaip likus 10 dienų iki biudžetinių metų pabaigos.“
1.2.41. Išdėstyti 79 punktą taip:
„79. Pakeitus asignavimų išlaidoms pagal ekonominę klasifikaciją paskirtį, gali, bet neprivalo, o sutaupytus asignavimus išlaidoms panaudojus turto įsigijimui finansuoti privalo būti atitinkamai tikslinamos sąmatos. Iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia turi būti dengiamas kreditinis įsiskolinimas (suėjus sumokėjimo terminui). Nesant įsiskolinimų, sutaupyti asignavimai išlaidoms gali būti skiriami turtui įsigyti ir investicijų projektams, kuriems numatyta skirti lėšų atitinkamų metų Valstybės investicijų programoje arba savivaldybių biudžetuose, papildomai finansuoti.“
1.2.42. Išdėstyti 791 punkto pirmąją pastraipą taip:
„791. Biudžeto asignavimų valdytojas, pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą skirdamas biudžeto lėšų subjektui, kuris yra nepavaldi biudžetinė įstaiga arba nebiudžetinė įstaiga, pasirašo su juo biudžeto lėšų naudojimo sutartį (išskyrus atvejus, kai skiriama Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo, Europos Sąjungos finansinės paramos ir kitos gaunamos finansinės paramos lėšų arba kai teisės aktai nustato kitą biudžeto lėšų skyrimo tvarką). Joje nurodoma:“.
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl mokslo ir studijų institucijų pajamų, gautų už teikiamas paslaugas, įskaitymo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 52-1843) 2 punktą;
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr. 622 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 47-1807);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 29 d. nutarimo Nr. 674 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 54-2385) 2–4 punktus;
2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 687 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 78-2840) 1.2, 1.5, 1.6., 1.9 ir 1.10 punktus;
2.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimo Nr. 720 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 84-3360) 1.14, 1.15, 1.29, 1.35 ir 1.36 punktus;
2.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 9 d. nutarimo Nr. 1006 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 109-4594) 1.1 ir 1.4 punktus;
2.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 487 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 52-2555) 2–6 ir 8 punktus.