LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE
2000 m. gegužės 31 d. Nr. 301
Vilnius
Siekdamas reglamentuoti profilaktinių sveikatos tikrinimų vykdymą ir kokybę bei apmokėjimo už juos tvarką bei vykdydamas Žmonių saugos darbe įstatymą (Žin., 1993, Nr. 55 – 1064), Sveikatos sistemos įstatymą (Žin.,1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099), Profesinės sveikatos priežiūros įstatymą (Žin., 1999, Nr. 32-902), Radiacinės saugos įstatymą (Žin., 1999, Nr. 11-239), LR Vyriausybės 1999 05 07 nutarimą Nr. 544 (Žin., 1999, Nr. 41-1294) „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti asmenims, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sąrašo ir šių asmenų sveikatos tikrinimo tvarkos“,
1. Tvirtinu:
1.4. Stojančiųjų į profesinio mokymo mokyklas ir įdarbinamų nepilnamečių sveikatos tikrinimo tvarką (4 priedas);
1.13. Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką (13 priedas);
1.14. Asmenų, kuriems leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinantiems sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarką (14 priedas);
2. Pavedu:
2.1. Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos visuomenės sveikatos centrų direktoriams užtikrinti, kad būtų atrinkti privalomo sveikatos tikrinimo kontingentai pagal šio įsakymo 7, 10, 11, 12, 13, 14 priedus;
3. Laikau netekusiais galios:
3.1. Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymą Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“;
3.2. Sveikatos apsaugos ministerijos 1994 12 13 įsakymą Nr. 432 „Dėl 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos papildymo“ (Žin., 1994, Nr. 99-1992);
3.3. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 05 įsakymą Nr. 131 „Dėl asmenų, dirbančių kenksmingomis ir pavojingomis sąlygomis, privalomo sveikatos tikrinimo ir apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 23-613);
3.4. Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 05 16 įsakymą Nr. 260 „Dėl valdininkų sveikatos patikrinimo“;
3.5. Sveikatos apsaugos ministerijos ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 06 12 įsakymą „Dėl sportuojančių asmenų sveikatos priežiūros ir medicinos priežiūros sporto renginių metu tvarkos patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 57-1368);
3.6. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 28 įsakymą Nr. 541 „Dėl 1992 04 21 sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 2 priedo ir 4 priedo 3 skyriaus pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2493);
3.7. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 10 29 įsakymą Nr. 544 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nustatytų draudžiamųjų sveikatos profilaktinių tikrinimų tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 109-2494);
3.8. Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 14 įsakymą Nr. 575 „Dėl ketinančiųjų susituokti sveikatos tikrinimo tvarkos“;
3.9. sveikatos apsaugos ministro 1998 01 30 įsakymą Nr. 55 „Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos 1992 04 21 įsakymo Nr. 144 „Dėl gyventojų sveikatos tikrinimo tvarkos“ 10 priedo pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 20-526);
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
1 priedas
PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS IR APMOKĖJIMO TVARKA
I. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ RŪŠYS
1. Profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.4. stojančiųjų į krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos aukštesniąsias ir aukštąsias mokyklas Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų nustatyta tvarka;
1.12. išankstiniai (prieš pradedant darbą ar veiklą) ir periodiniai (darbo metu ar kai veikla tęsiama) profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.12.5. asmenų, norinčių pradėti dirbti ar dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (sveikatai kenksmingų veiksnių poveikyje ar pavojingus darbus) (13 priedas);
1.13. kiti profilaktiniai sveikatos tikrinimai:
1.13.1. gydytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų, norinčių gauti licenciją ar perregistruoti jos galiojimą (15 priedas);
II. PROFILAKTINIŲ SVEIKATOS TIKRINIMŲ APMOKĖJIMO TVARKA
2. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.1–1.3 ir 1.5–1.7 ir 1.13 punktuose, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu (toliau vadinami – apdraustaisiais), apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos – iš nustatytos metinės vieno gyventojo pirminės sveikatos priežiūros bazinės kainos, specialistų konsultacijos, reglamentuojamos šiuo įsakymu – pagal specialistų profilaktinio tikrinimo kainą, patvirtintą šiuo įsakymu. Jeigu specialistų, nesant bendrosios praktikos gydytojo (BPG), konsultacijos suteikiamos pagal Lietuvos medicinos normoje MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) nurodytą kompetenciją, jos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos).
Sporto medicinos centruose profilaktiniai sveikatos tikrinimai atliekami pagal šio įsakymo 5 priedą „Sportuojančių asmenų sveikatos tikrinimas“, ir tokių tikrinimų išlaidos dengiamos iš lėšų, skirtų šiems centrams išlaikyti.
3. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugos, teikiamos atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.4 punkte, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos sveikatos priežiūros įstaigose apmokamos iš lėšų, skirtų šioms įstaigoms išlaikyti. Šiais atvejais asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurią pacientai yra pasirinkę, išduoda išrašą (F Nr. 027/a) iš asmens sveikatos istorijos (F Nr. 025/a) ar asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a), ne trumpesnę kaip paskutinių 5 metų (F Nr. 025/a išduodama tik prašant asmens sveikatos priežiūros įstaigai).
4. Pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros paslaugas, teikiamas atliekant profilaktinius sveikatos tikrinimus, nurodytus 1.8–1.11 punktuose, apmoka pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 30 įsakymu Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 67-2175) patvirtintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainas.
5. Išankstinių (prieš pradedant darbą) ir periodinių profilaktinių 1.12 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų paslaugos apmokamos šia tvarka:
5.1. įsidarbinant (1.12 papunktis) numatytos šios tvarkos prieduose pirminės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (nustatytos pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), 1.12.1–1.12.5 papunkčiuose nurodytų sveikatos tikrinimų antrinės sveikatos priežiūros paslaugos ir pirminės sveikatos priežiūros specializuotos darbo medicinos paslaugos apmokamos iš darbdavio lėšų pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;
1.12. 6 papunktyje nurodytų sveikatos tikrinimų (darbų ir veiklos sričių, kuriems privaloma profilaktiškai tikrintis sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų) antrinės sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats pacientas arba už jį moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal šiuo įsakymu patvirtintą profilaktinio tikrinimo kainą;
6. Neapdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu (išskyrus nėščiąsias) už visas profilaktinio sveikatos tikrinimo paslaugas moka patys ar už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys pagal profilaktinių tikrinimų ar paslaugų kainas, nustatytas Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 03 26 įsakymu Nr. 178 „Dėl valstybės ir savivaldybių remiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainyno patvirtinimo“ (Žin.,1996, Nr. 35-892).
7. Jei asmuo tuo pačiu metu kreipiasi dėl kelių profilaktinių sveikatos tikrinimų, tai mokama tik už vieną, daugiau kainuojantį, sveikatos tikrinimą.
8. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems šios tvarkos numatytais atvejais apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos), kai apdraustiesiems šios paslaugos suteikiamos toje sveikatos priežiūros įstaigoje, kurią jie nustatyta tvarka yra pasirinkę. Jei apdraustieji dėl šių paslaugų kreipiasi į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, už paslaugas moka patys arba už juos moka kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Pirminės sveikatos priežiūros profilaktinių sveikatos tikrinimų paslaugos atliekamos vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“.
9. Pacientas gali būti siunčiamas konsultuotis pas kitus gydytojus specialistus (nenurodytus šio įsakymo prieduose), jei profilaktinio sveikatos tikrinimo metu nustatomos medicininės indikacijos. Šios konsultacijos apmokamos pagal patvirtintą gydytojo specialisto konsultacijos bazinę kainą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.
10. Atvykusių savo noru profilaktinių sveikatos tikrinimų (1.13.3 papunktis), jei teisės aktai nenumato kitaip, periodiškumą, siuntimą atlikti tyrimus ir konsultuotis nustato pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas. Šios sveikatos priežiūros paslaugos apdraustiesiems apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (pirminės sveikatos priežiūros metinės vieno gyventojo bazinės kainos). Pas specialistus konsultuotis siunčiama tik esant medicininių indikacijų.
III. MEDICININĖS DOKUMENTACIJOS PILDYMAS ATLIKUS PROFILAKTINIUS SVEIKATOS TIKRINIMUS
11. Profilaktinių sveikatos tikrinimų duomenys įrašomi į paciento asmens sveikatos istoriją (F Nr. 025/a) ar vaiko sveikatos raidos istoriją (F Nr. 025-112 a) ir kitus reikiamus dokumentus.
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
2 priedas
NĖŠČIŲJŲ IR MOTINŲ, IKI VAIKUI SUKAKS VIENERI METAI, SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Eil. Nr.
|
Tikrinamųjų kontingentai |
Tikrintojas |
Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai |
|
|
|
|||||
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai |
Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos |
||||
1. |
Ambulatorinė nėščiųjų priežiūra |
Akušeris-ginekologas arba BPG (pagal Lietuvos medicinos normą MN 14:1999 „Bendrosios praktikos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (Žin., 1999, Nr. 109-3196) arba kvalifikuota akušerė Privaloma: • Stomatologo konsultacija • BPG ar apylinkės terapeuto konsultacija, jei tikrina akušeris-ginekologas |
Oftalmologo Kitų specialistų, jei yra indikacijų |
Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811) |
|
2. |
Motinų, iki vaikui sukaks vieneri metai, sveikatos tikrinimas |
Akušerės patronažas Akušerio-ginekologo (arba BPG) apžiūra 6-8 savaitę po gimdymo |
Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas Kitų specialistų konsultacijos ir tyrimai, jei yra indikacijų |
Sveikatos apsaugos ministro 1999 03 15 įsakymas Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 28-811) |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
3 priedas
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Amžius |
Sveikatos tikrintojai ir tikrinimo periodiškumas |
Atkreipti ypatingą dėmesį į |
|
|
Pirminis lygis |
Antrinis lygis |
|
Naujagimiai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras per 3 dienas po išvykimo iš gimdymo skyriaus ir 2-3 savaičių naujagimį, slaugos personalas per 3 dienas po išvykimo iš gimdymo skyriaus pakartotinai lanko naujagimį (iki 1 mėnesio) 1 kartą per savaitę |
Oftalmologas ir neurologas gimdymo stacionare apžiūri rizikos grupės naujagimius, oftalmologas ir neurologas ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje apžiūri rizikos grupės 1 mėnesio amžiaus naujagimius, neapžiūrėtus gimdymo stacionare |
Rizikos veiksnius nėštumo ir gimdymo metu, neurologinius refleksus, bambutės gijimą, motinos krūtų būklę, jos savijautą, priežiūros kokybę |
Pirmieji gyveni- mo metai: |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per mėnesį bei |
Pediatras apžiūri 6 mėnesių amžiaus (jei tikrina BPG), |
Psichomotorinį vystymąsi, maitinimą, rachito specifinę, nespecifinę profilaktiką, klausą, |
1–6 mėn. |
chirurgas 1 kartą per 3 mėnesius, slaugos personalas 1 kartą per mėnesį apžiūri namuose |
traumatologas-ortopedas esant indikacijų |
regėjimą, alergines reakcijas |
6–12 mėn. |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per 3 mėnesius |
Pediatras (jei tikrina BPG), esant indikacijų, 12 mėnesių amžiaus |
Psichomotorinį vystymąsi, atramos-judamąjį aparatą, klausą, regėjimą |
Antrieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras iki 1,5 metų kartą per 3 mėnesius, stomatologas – 1,5 metų amžiaus, slaugos personalas – iki 2 metų kartą per 3 mėnesius namuose |
|
Psichomotorinį vystymąsi (ypač į kalbą), atramos-judamojo aparato būklę, klausą, regėjimą, traumatizmo profilaktiką |
Tretieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, stomatologas, slaugos personalas – kartą per pusmetį namuose, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos – kartą per 3 mėnesius namuose |
Pediatras (jei tikrina BPG) – esant indikacijų, logopedas, oftalmologas (3 metų amžiaus) |
Psichomotorinį vystymąsi (ypač į kalbą), regėjimo ir klausos aštrumą, dantų sąkandį, traumatizmo profilaktiką, plantogramas |
4-5-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, slaugos personalas – kartą per metus, jei vaikas nelanko ugdymo įstaigos - kartą per pusmetį namuose |
|
Psichomotorinį vystymąsi, atramos ir judamojo aparato būklę, regos ir klausos aštrumą |
6-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras bei chirurgas, stomatologas (burnos higienistas), slaugos personalas – kartą per pusmetį namuose |
Oftalmologas, pediatras (jei tikrina BPG) prieš mokyklą, traumatologas-ortopedas, neurologas esant indikacijų |
Mokyklinę brandą, arterinį kraujo spaudimą |
7-15-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, slaugos personalas – kartą per metus namuose |
Pediatras – (jei tikrina BPG) esant indikacijų – 12 metų amžiaus |
Lytinį brendimą, arterinį kraujo spaudimą, dantų sąkandį |
16-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės pediatras kartą per metus, stomatologas |
Traumatologas-ortopedas, oftalmologas, neurologas esant indikacijų |
Lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą, psichikos sveikatą |
17-18-ieji gyvenimo metai |
Bendrosios praktikos gydytojas arba apylinkės terapeutas kartą per metus |
|
Lytinio ir fizinio brendimo įvertinimą, psichikos sveikatą |
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
4 priedas
ŽEMĖS ŪKIO STOJANČIŲJŲ Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS IR ĮDARBINAMŲ NEPILNAMEČIŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali, užbaigęs profesinio mokymo programą, dirbti pagal pasirinktą specialybę vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 „Dėl asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašo ir asmenų nuo13 iki 14 metų, nuo 14 iki 16 metų ir nuo 16 iki 18 metų darbo sąlygų ir įdarbinimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).
1. Asmenys, stojantys mokytis į profesinio mokymo mokyklas, ir norintys įsidarbinti nepilnamečiai privalo tikrintis sveikatą.
2. Sveikatą tikrina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės pediatras (terapeutas).
3. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 04 11 nutarimu Nr. 1055 patvirtintu „Asmenims iki 18 metų draudžiamų dirbti darbų, kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašu“ (Žin., 1996, Nr. 87-2065).
4. BPG ar apylinkės pediatras (terapeutas), tikrindamas sveikatą, turi teisę esant medicininių parodymų siųsti pas kitus specialistus, skirti papildomus tyrimus.
II. LIGOS, KURIOMIS SERGANT DRAUDŽIAMA STOTI Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS
III. PAPILDOMI LIGŲ IR BŪKLIŲ PRIEŠPARODYMAI STOJANT Į PROFESINIO MOKYMO MOKYKLAS
Eil. Nr. |
Mokymo programa |
Kenksmingi veiksniai |
Papildomi medicininiai priešparodymai |
|
1. |
Meno dirbinių gamintojų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant plaštakos |
1. |
Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos dirbant su |
|
Mokymosi kodas |
ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, |
|
dirginančiomis medžiagomis |
|
(M kodas) 31812 |
pasilenkimai, įtampa, dėmesys, regos analizatorius |
2. |
Plaštakos funkcijos sutrikimai (nykščio deformacija ar trijų |
|
|
|
|
dirbamosios rankos pirštų nebuvimas), trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
|
|
|
3. |
Spalvų jutimo sutrikimas |
|
|
|
4. |
Miopija daugiau kaip 8,0 D |
|
|
|
5. |
Regėjimas su korekcija 0,7 viena ir 0,4 kita akimi |
|
|
|
|
(graveriui – 0,8 viena ir 0,7 – kita akimi. Vertinti be |
|
|
|
|
korekcijos, nes dirba su apsauginiais akiniais) |
|
|
|
6. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
2. |
2.1. Fotografų ir interjero |
Cheminės medžiagos, darbo poza (stovint), |
Dažnai paūmėjančios rankų odos ligos ar alergija dirbant su |
|
|
apipavidalintojų |
regos analizatorius |
cheminėmis medžiagomis |
|
|
M kodas 31899 |
|
|
|
|
2.2. Baleto artistų |
Stereotipiniai darbo judesiai, darbo poza, |
1. |
Plokščiapėdystė, kitos skeleto-raumenų sistemos ligos ir |
|
M kodas 31899 |
pasilenkimai, įtampa, monotonija |
|
defektai, trukdantys judėjimui |
|
|
|
2. |
Kojų venų išsiplėtimas |
|
|
|
3. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
4. |
Širdies ydos |
|
|
|
5. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
|
|
6. |
CNS susirgimų ar traumų padariniai su judesių |
|
|
|
|
sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai |
|
|
|
7. |
Vestibulinės funkcijos sutrikimai |
3. |
Sekretorės |
Įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita |
|
|
M kodas 33404 |
priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
akimi |
|
4. |
Apskaitininkės – |
Dėmesys, regos analizatorius, dėmesio koncentra- |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,3 – kita |
|
|
kasininkės |
vimo trukmė į stebimus objektus |
akimi |
|
|
M kodas 33432 |
|
|
|
5. |
Verslo organizatorių |
Darbo įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir |
|
|
|
M kodas 33439 |
pranešimų priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
|
|
6. |
Socialinių slaugytojų |
Judėjimo atstumas, krovinio pernešimas, darbo |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
M kodas 35012 |
įtampa, dėmesys, informacinių signalų ir pranešimų |
|
profesinei veiklai |
|
|
priėmimas, regos ir klausos analizatoriai |
2. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
|
|
3. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų bei intelekto pakitimų, |
|
|
|
|
trukdančių profesinei veiklai |
7. |
Ortopedų – protezuotojų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei |
|
|
M kodas 35099 |
pirštų, pečių juostos raumenims, darbo poza, |
veiklai |
|
|
|
liemens palenkimai, regos analizatorius |
|
|
8. |
Maisto pramonės ir mais- |
Judėjimo atstumas, stereotipiniai darbo judesiai, |
1. |
Grybelinės, pūlingos plaštakų odos ligos su dažnais |
|
to ruošimo specialisto |
dalyvaujant rankų pirštų ir plaštakos raumenims, |
|
paūmėjimais |
|
M kodas 35212 |
dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, |
2. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
|
mėsininkui – darbo poza, pasilenkimai, |
|
|
|
|
virėjui – aukšta temperatūra |
|
|
9. |
Statybininkų, pastatų res- |
Oro temperatūra, apšvita, judrus darbas, krovinio |
1. |
Skeleto -raumenų sistemos defektai, trukdantys |
|
tauratorių, elektromontuo- |
kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai, |
|
profesinei veiklai |
|
tojų, mūro montuotojų ir |
dalyvaujant rankų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Rankų plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai. trukdantys |
|
betonuotojų, santechnikų |
statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimai, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 35216 |
judėjimo atstumas, įtampa, dėmesys, regos ir |
3. |
Epilepsija ir kiti sąmonės netekimai dirbant aukštyje |
|
|
klausos analizatoriai, monotonija |
4. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų, trukdančių profesinei veiklai |
|
|
|
5. |
Miopija didesnė kaip 8,0 D (esant fizinei įtampai) |
|
|
|
6. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir |
|
|
|
|
0,3 – kita akimi |
|
|
|
7. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
|
|
|
sutrikimu |
|
|
|
8. |
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos su ryškiu |
|
|
|
|
kraujotakos nepakankamumu |
|
|
|
9. |
Vestibulinės funkcijos ryškus sutrikimas (dirbant |
|
|
|
|
aukštyje) |
10. |
Elektromechanikų, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Miopija didesnė nei 6,0 D |
|
elektros įrenginių, radijo |
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir |
|
ir televizijos aparatūros |
darbo poza, pasilenkimai, darbo įtampa, dėmesys, |
|
0,7 – kita akimi |
|
taisytojų |
regos ir klausos analizatoriai, informacinių signalų |
3. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
M kodas 35222 |
priėmimas, monotonija |
4. |
Plaštakos funkcijos ryškus sutrikimai, trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
11. |
Kalvių, metalo apdirbimo |
Aukšta temperatūra, apšvita, judrus darbas, |
1. |
Regėjimas be korekcijos silpnesnis kaip 0,8 viena ir |
|
staklininkų, suvirintojų, |
stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
|
0,7 – kita akimi (suvirintojas dirba su apsauginiais akiniais) |
|
šaltkalvių |
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, |
2. |
Epilepsija |
|
M kodas 35232 |
darbo poza, liemens palenkimai, jonizuojančioji |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
spinduliuotė, aerozoliai, metalų dulkės |
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Lėtinės plaučių ligos su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
|
|
|
sutrikimu |
12. |
Automechanikų automo- |
Oro temperatūra, apšvieta, judrus darbas, krovinio |
1. |
Miopija didesnė kaip 6,0 |
|
bilių kėbulų remontininkų, |
kėlimas, pernešimas, stereotipiniai darbo judesiai, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
lengvosios pramonės |
darbo poza, liemens palenkimas, judėjimo atstumas, |
|
0,2 – kita akimi |
|
mašinų mechanikų, |
dėmesys, regos ir klausos analizatoriai, informacinių |
3. |
Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) |
|
žemės ūkio technikos |
signalų priėmimas, monotonija |
4. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
mechanikų, |
|
|
profesinei veiklai |
|
ryšių įrenginių |
|
|
|
|
mechanikų |
|
|
|
|
M kodas 35242 |
|
|
|
|
Lėktuvų mechaniko |
|
Vadovautis aviacijos darbuotojų tikrinimo tvarka |
|
13. |
13.1. Baldžių, stalių |
Stereotipiniai darbo judesiai, judrus darbas, |
1. |
Miopija didesnė nei 6,0 (esant fizinei įtampai) |
|
|
krovinio kėlimas, pernešimas, statinis krūvis, |
2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
|
darbo poza, liemens palenkimai, judėjimo atstumas, |
|
0,2 – kita akimi |
|
|
medienos dulkės, lakios medžiagos, |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
aerozoliai |
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Lėtinės plaučių ligos su ryškiu funkcijos sutrikimu |
|
13.2. Miško ruošos ir |
Vibracija, oro temperatūra, stereotipiniai darbo |
5. |
Cukrinis (nekompensuotas) diabetas – miško ruošos |
|
medienos apdirbėjų |
judesiai, dalyvaujant rankų plaštakos ir pirštų, |
|
specialistams |
|
|
pečių juostos raumenims, darbo įtampa, dėmesys, |
6. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais (miško ruošos |
|
|
regos ir klausos analizatoriai, medienos dulkės |
|
specialistams) |
|
|
|
7. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų (miško ruošos specialistams) |
|
|
|
|
|
|
13.3. Pynėjų iš vytelių |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys profesinei |
|
|
|
plaštakos ir pirštų, pečių juostos raumenims, darbo |
veiklai |
|
|
M kodas 35262 |
įtampa, dėmesys, regos analizatoriai |
|
|
14. |
Ventiliacijos, oro kondicionavimo |
Judrus darbas, krovinio kėlimas, pernešimas, |
1. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
sistemų |
darbo poza, liemens palenkimai |
|
0,2 – kita akimi |
|
gamintojų |
|
2. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
M kodas 35264 |
|
|
profesinei veiklai |
15. |
Avalynės gamintojų, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Odos lėtinės ligos su dažnais paūmėjimais |
|
avalynininkų |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
2. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
M kodas 35274 |
darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos |
|
sutrikimu |
|
|
analizatoriai, monotonija, cheminės medžiagos |
3. |
Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 |
|
|
(dažai, klijai) |
|
|
16. |
Audėjų, audinių gamybos |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Bronchinė astma su ryškiu funkcijos sutrikimu |
|
įrenginių operatorių, ver- |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
2. |
Miopija didesnė kaip 6,0D. Regos korekcija iki 07/04 |
|
pėjų, verpinių gamybos |
darbo poza, pasilenkimas, regos ir klausos |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai |
|
įrenginių operatorių |
analizatoriai, monotonija, dulkės |
4. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai |
|
M kodas 35274 |
|
|
su judesių sutrikimais, trukdančiais profesinei veiklai |
|
|
|
5. |
Epilepsija, dirbant su judančiais mechanizmais |
|
|
|
6. |
Alergija dulkėms, vilnai, sintetinėms ir kt. medžiagoms |
|
|
|
7. |
Klausos susilpnėjimas (šnabždesiu iki 3 m) – audėjui |
17. |
Mezgėjų, mezgimo maši- |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
nų operatorių, siuvėjų, su- |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, |
|
profesinei veiklai |
|
kirpėjų – konstruktorių |
darbo poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, |
2. |
Odos ligos su dažnais paūmėjimais |
|
M kodas 35276 |
dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besi- |
3. |
Alergija vilnai, dulkėms |
|
|
kartojančios operacijos |
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0 D. Regos korekcija mažesnė |
|
|
|
|
kaip 07/04 |
|
|
|
5. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
6. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais mezgimo mašinų |
|
|
|
|
operatoriams |
|
|
|
7. |
Klausos susilpnėjimas (tikrinant šnabždesiu iki 3 m) - |
|
|
|
|
mezgimo mašinų operatoriams |
18. |
Plokščiosios ir ofsetinės |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai trukdantys |
|
spaudos spaudėjų, tekstų |
plaštakos ir pirštų raumenims, statinis krūvis, darbo |
|
profesinei veiklai |
|
rinkėjų, archyvarų, |
poza, liemens pasilenkimai, judėjimo atstumas, |
2. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
knygrišių |
dėmesys, regos analizatorius, monotonija, besikartojančios operacijos |
|
sutrikimu |
|
M kodas 35278 |
|
3. |
Miopija daugiau kaip 6,0D |
|
|
|
4. |
Regos korekcija mažesnė kaip 07/04 – tekstų rinkėjui |
19. |
Cheminio pluošto, naftos |
Cheminės medžiagos, oro temperatūra, darbo |
1. |
Bronchinė astma su ryškiu kvėpavimo funkcijos |
|
perdirbimo, chemijos ir |
poza, judėjimo atstumas, regos analizatorius |
|
sutrikimu |
|
naftos produktų gamybos |
|
2. |
Odos ligos su dažnais paūmėjimais kontaktuojant su |
|
operatorių |
|
|
cheminėmis medžiagomis |
|
M kodas 35299 |
|
3. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
|
|
|
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija mažesnė |
|
|
|
|
kaip 06/03 |
20. |
Žemės matininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, dėmesys, |
|
|
|
M kodas 35402 |
informacinių pranešimų skaičius, regos analizatorius, |
|
|
|
|
monotonija |
|
|
21. |
Braižytojų ir kompiuterinės |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankų, |
1. |
Miopija didesnė kaip 6,0D |
|
įrangos operatorių |
plaštakų, pirštų raumenims, poza, dėmesys, |
2. |
Regos korekcija mažesnė kaip 05/02 |
|
M kodas 35406 |
regos analizatorius, monotonija |
3. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
|
|
profesinei veiklai |
|
|
|
4. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
22. |
Kelių statytojų |
Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 35416 |
stereotipiniai darbo judesiai, statinis krūvis, darbo |
2. |
Cukrinis diabetas (nekompensuotas) |
|
|
poza, pasilenkimai, judėjimo atstumas, regos, |
3. |
Lėtinės dažnai paūmėjančios sąnarių ligos |
|
|
klausos analizatoriai, dulkės, cheminės medžiagos |
4. |
Lėtinės dažnai paūmėjančios inkstų ligos |
|
|
|
5. |
Širdies kraujagyslių ligos su ryškiu kraujotakos sutrikimu |
23. |
Ūkininkų |
Judėjimo atstumas, oro temperatūra, darbo poza, |
|
|
|
M kodas 36201 |
judrus darbas, regos, klausos analizatorius |
|
|
24. |
Arklininkų |
|
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 36203 |
|
2. |
Alergija arklio šeriams |
25. |
Sodininkų, želdinių |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
tvarkytojų |
liemens palenkimai, stereotipiniai darbo judesiai, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 36206 |
krovinio kėlimas, pernešimas |
2. |
Polinozė |
26. |
Bitininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
Alergija bičių nuodams |
|
|
M kodas 36249 |
regos analizatorius |
|
|
27. |
Miškininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 36262 |
regos analizatorius |
2. |
Cukrinis diabetas esant komplikacijų |
28. |
Žuvininkų |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Epilepsija |
|
M kodas 36272 |
regos analizatorius |
2. |
Cukrinis diabetas esant komplikacijų |
29. |
Namų ūkio ekonomės, |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus |
|
|
|
pagalbininkės, meistro, |
darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant |
|
|
|
komunalinio ūkio meistro |
pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo |
|
|
|
M kodas 36606 |
poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas |
|
|
|
|
regos, klausos analizatoriai |
|
|
30. |
Jūreivių, laivų motoristų, |
Oro temperatūra, judėjimo atstumas, judrus |
Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tarka |
|
|
korpusų remontininkų, |
darbas, stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant |
|
|
|
suvirintojų, sistemų |
pečių, rankų, plaštakų, pirštų raumenims, darbo |
|
|
|
surinkėjų |
poza, pasilenkimai, informacinių signalų priėmimas, |
|
|
|
|
regos, klausos analizatoriai |
|
|
|
Nekeleivinių laivų |
Aplinkos temperatūra, darbo judesiai, dalyvaujant |
Vadovautis jūrininkų sveikatos tikrinimo tvarka |
|
|
jūreivių, virėjų |
rankos, plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, |
|
|
|
M kodas 37004 |
judėjimo atstumas |
|
|
31. |
Lokomotyvo mašinistų, |
Oro temperatūra, judrus darbas, informacinių |
Vadovautis geležinkelio darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka |
|
|
padėjėjų, keleivinių trauki- |
signalų priėmimas, regos, klausos analizatoriai |
|
|
|
nių vagonų palydovų, |
|
|
|
|
stoties budėtojų, SCB ir |
|
|
|
|
kontaktinio tinklo elektro- |
|
|
|
|
montuotojų, riedmenų |
|
|
|
|
vagonų remontininkų, |
|
|
|
|
automotoristų, drezinų, |
|
|
|
|
geležinkelio kranų mašinistų ir remontininkų |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
M kodas 37006 |
|
|
|
32. |
Pašto operatorių, teletaipo, |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu – iki 3m) |
|
telefakso, kompiuterio |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys |
2. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 05/02 |
|
operatorių |
regos ir klausos analizatoriai, informacinių |
3. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
M kodas 37026 |
signalų priėmimas |
|
ligai sparčiai progresuojant |
33. |
Kirpėjų, kosmetikų |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 37812 |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, dėmesys |
2. |
Alergija cheminėms medžiagoms |
|
|
regos analizatorius, informacinių signalų |
3. |
Rankų odos lėtinės ligos |
|
|
priėmimas, klausos analizatorius, monotonija, |
4. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 08/07 |
|
|
cheminės medžiagos |
5. |
Binokulinio matymo sutrikimas |
|
|
|
6. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
|
|
7. |
Centrinės nervų sistemos susirgimų ar traumų padariniai, |
|
|
|
|
kai yra funkcijos sutrikimų |
34. |
Padavėjų, barmenų, virėjų |
Oro temperatūra, judrus darbas, krovinio kėlimas, |
1. |
Epilepsija su dažnais paroksizmais |
|
M kodas 37822 |
statinis krūvis, darbo poza, judėjimo atstumas, |
2. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
|
dėmesys, informacinių signalų priėmimas, klausos |
|
profesinei veiklai |
|
|
analizatorius, aukšta temperatūra – virėjams |
3. |
Miopija daugiau kaip 6,0D. Regos korekcija 07/04 |
|
|
|
4. |
Ryškūs kalbos defektai (padavėjui, barmenui) |
|
|
|
5. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
35. |
Pardavėjų ir prekių žinovų |
Judrus darbas, darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Klausos susilpnėjimas (tiriant šnabždesiu -iki 3 m) |
|
M kodas 37862 |
plaštakos, pirštų raumenims, darbo poza, |
2. |
Centrinės nervų sistemos ar traumų padariniai su ženkliu |
|
|
dėmesys, regos, klausos analizatoriai |
|
judesių sutrikimu, trukdantys profesinei veiklai |
|
|
|
3. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
|
|
|
ligai sparčiai progresuojant |
36. |
Viešbučių ir turizmo kompleksų |
Judrus darbas, judėjimo atstumas, darbo poza, |
1. |
Šizofrenija, esant rezistentiškų gydymui sutrikimų bei |
|
darbuotojų |
dėmesys, regos, klausos, analizatoriai, darbo |
|
ligai sparčiai progresuojant |
|
M kodas 378872 |
judesiai, dalyvaujant rankos, plaštakos, pirštų |
|
|
|
|
raumenims |
|
|
37. |
Drabužių priežiūros |
Stereotipiniai darbo judesiai, dalyvaujant rankos, |
1. |
Plaštakos funkcijos ryškūs sutrikimai, trukdantys |
|
meistrų, floristų |
plaštakos, pirštų raumenims, judrus darbas, |
|
profesinei veiklai |
|
M kodas 37899 |
darbo poza, dėmesys, regos analizatorius |
2. |
Alergija cheminėms medžiagoms arba žiedadulkėms |
|
|
|
|
|
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
5 priedas
SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TikrinimO TVARKA
I. BENROSIOS NUOSTATOS
1. Asmenys, lankantys bet kokias organizuotas kūno kultūros ir sporto pratybas bei dalyvaujantys varžybose, privalo reguliariai tikrintis sveikatą.
2. Sveikata tikrinama:
2.1. sportininkų, kurie sistemingai ir nuolat treniruojasi, dalyvauja sporto varžybose, – sporto medicinos centrų sporto medicinos gydytojai, o kur jų nėra – pirminės sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) ar apylinkės terapeutas, pediatras;
2.2. sportuotojų, kurie laikosi sveikos gyvensenos principų, reguliariai mankštinasi arba sportuoja savo malonumui, – BPG, apylinkės terapeutas ar pediatras. Pageidautina, kad pastarieji gydytojai turėtų minimalių sporto medicinos žinių;
2.4. neįgalieji sportininkai su amputuotomis galūnėmis, stuburo smegenų pažeidimais ar dėl cerebrinio paralyžiaus, silpnaregiai ar kurtieji tikrinami bendra tvarka. Papildomai jiems, išskyrus kurčiuosius, turi būti nustatoma medicininė ir funkcinė klasifikacija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 1996 11 22 įsakymą Nr. 598 „Dėl sportuojančių asmenų su negalia medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, Nr. 115-2684) bei metodinėmis rekomendacijomis „Neįgaliųjų žmonių sporto organizacijos. Neįgaliųjų sportininkų medicininė ir funkcinė klasifikacija“.
Medicininei ir funkcinei klasifikacijai tinkamai atlikti neįgaliuosius patartina siųsti į sporto medicinos centrus.
3. Sportininkų ir sportuotojų sveikatą tikrinantis BPG, apylinkės terapeutas ar pediatras:
3.3. nustato fizinį išsivystymą, sveikatos potencialo rodiklius, organizmo adaptaciją pasirinktai sportinei veiklai bei fiziniams krūviams;
3.4. nukreipia, esant indikacijų, pas kitus specialistus, tarp jų ir sporto medicinos, konsultuotis ir tirtis;
3.5. daro išvadą apie tiriamojo asmens galimybes lankyti pasirinktos sportinės veiklos pratybas ir dalyvauti varžybose („sveikas“, „gali dalyvauti pasirinktos sporto šakos treniruotėse ir varžybose“), teikia atitinkamas rekomendacijas dėl fizinio krūvio, intensyvumo, traumų profilaktikos, nurodo pakartotinio pasitikrinimo datą.
4. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi į sportuojančio asmens sveikatos tikrinimo kortelę F Nr. 061/a bei pažymimi asmens sveikatos istorijoje F Nr. 025a ir vaiko sveikatos raidos istorijoje F Nr. 025-112a.
5. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais BPG, apylinkės terapeutas, pediatras siunčia sportuojančius asmenis į artimiausius sporto medicinos centrus.
II. KONTRAINDIKACIJOS KŪNO KULTŪROS IR SPORTO UŽSIĖMIMAmS
10. Centrinės nervų sistemos organinės ligos: epilepsija su dažnais paroksizmais, neuroraumeninės, demielinizuojančios, degeneracinės ligos, po hemoraginių smegenų kraujotakos sutrikimų, vertebrogeninės ligos sporto šakoms, susijusioms su stuburo apkrovimu.
11. Jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos: įvairios etiologijos deformuojamieji poliartritai, pasireiškiantys žymiais sąnarių funkcijos sutrikimais ar skausmais.
12. Kvėpavimo sistemos ligos: bronchinė astma su dažnais, sunkiais ir ilgais priepuoliais, dažnai paūmėjantis lėtinis pūlingas ar su bronchospazminiu komponentu bronchitas, dažnos pneumonijos.
13. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos: širdies ydos, širdies vožtuvų prolapsai su ryškiu hemodinamikos sutrikimu, kardiomiopatijos (hipertrofinės, diliatacinės), širdies ir aortos aneurizmos, sunkūs ritmo, laidumo sutrikimai, dažnos ekstrasistolės, paroksizminė tachikardija, virpamoji aritmija, WPW bei Morgan-Adam-Stokso sindromai, Hiso pluošto kojyčių pilnos blokados, įtampos stenokardija, ankstyvas poinfarktinis periodas, sunkios eigos, nekoreguojama arterinė hipertenzija.
16. Virškinamojo trakto ligos: dažnai recidyvuojanti arba komplikuota opaligė, kepenų cirozė, lėtinis aktyvus hepatitas, lėtinis cholangitas su kepenų funkcijos nepakankamumu.
17. Endokrininės sistemos ligos: subkompensuotos ir dekompensuotos eigos cukrinis diabetas, hipotirozė, tirotoksikozė, necukrinis diabetas.
18. Medžiagų apykaitos sutrikimai esant komplikacijų, tarp jų: podagra paūmėjimo metu, endogeninės kilmės nutukimas.
19. Dažnai pasikartojančios odos ligos, norint užsiimti sporto šakomis, susijusiomis su uždarais vandens telkiniais.
III. SPORTUOJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS
Sportininkai |
Tikrinimų periodiškumas |
Tikrinantys specialistai |
Tyrimai |
Pastabos |
|
Pirminio lygio |
Antrinio lygio |
||||
1. Reguliariai sportuojantys asmenys, lankantys treniruotes ir dalyvaujantys varžybose (sporto mokyklų, centrų auklėtiniai, sporto klubų nariai) |
1 kartą |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
- ūgio, kūno svorio matavimas |
kiekvienos apžiūros metu |
per |
praktikos |
ir kiti specialistai – |
- regėjimo aštrumo tyrimas |
kiekvienos apžiūros metu |
|
4 – 6 mėn. |
gydytojas |
pagal indikacijas |
- plaučių funkcijos mėginiai |
kiekvienos apžiūros metu |
|
|
|
|
- bendras kraujo tyrimas |
esant indikacijų |
|
|
Terapeutas, |
Otorinolaringologas, |
- šlapimo tyrimas |
kartą per metus |
|
|
(pediatras), |
oftalmologas, |
- EKG ramybėje arba su fizine |
kartą per metus |
|
|
|
chirurgas |
neurologas (pirmą kartą); |
apkrova (ergometrija) |
|
|
|
|
sporto medicinos gydyto- |
- krūtinės ląstos rentgenologiniai tyrimai |
esant indikacijų |
|
|
|
jas ir kiti specialistai – |
- testavimas dozuota fizine apkrova: |
kiekvienos apžiūros metu |
|
|
|
pagal indikacijas |
20 pritūpimų vietoje per 30 sek.; |
pirmą kartą atvykus |
|
|
|
|
15 sek. maksimalus bėgimas |
|
|
|
|
|
vietoje aukštai keliant kelius - |
|
|
|
|
|
ugdantiems jėgos ir greičio savybes; |
|
|
|
|
|
2 min. bėgimas vietoje (180 žingsnių |
kiekvienos kitos apžiūros metu |
|
|
|
|
per min.) – ugdantiems ištvermę |
|
2. Bokso, kikbokso, pankrationo, tailando bokso, |
1 kartą |
Bendrosios |
Oftalmologas, kiti specialistai |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje |
|
per |
praktikos |
(sporto medicinos |
Galimi papildomi tyrimai (kaukolės |
pareikalavus Sporto federacijai |
|
karatė, taekvondo, jėgos |
4 mėn. |
gydytojas, |
gydytojas neurologas, |
rentgenologinis, encefalograma ir kiti) |
|
trikovės, kultūrizmo, |
|
|
otorinolaringologas) - |
|
|
sunkiosios atletikos |
|
|
pagal indikacijas |
|
|
sporto šakų |
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Oftalmologas, neurologas, |
|
|
|
|
(pediatras), |
otorinolaringologas, |
|
|
|
|
chirurgas |
pagal indikacijas – sporto |
|
|
|
|
|
medicinos gydytojas |
|
|
Bokso, kikbokso, pankra- |
Prieš |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
Bendra gydytojo apžiūra |
|
tiono, tailando bokso, |
kiekvienas varžybas |
praktikos |
kiti specialistai |
Tyrimai tik pagal indikacijas |
|
taekvondo sporto šakų |
gydytojas |
(otorinolaringologas, |
|
|
|
|
|
oftalmologas, neurologas) - |
|
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos gydytojas, otorinolaringologas, |
|
|
|
|
(pediatras), |
|
|
|
|
|
chirurgas |
oftalmologas, neurologas - |
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
|
3. Triatlono, labai ilgų |
1 kartą |
Bendrosios |
Sporto medicinos |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti |
|
nuotolių (maratono - |
per |
praktikos |
gydytojas, |
1 skiltyje |
|
42,125 km ir ilgesnių) |
4 mėn. |
gydytojas |
kardiologas ir kiti specialistai – pagal indikacijas |
|
|
bėgikai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos |
|
|
|
|
|
gydytojas, kardiologas ir |
|
|
|
|
|
kiti specialistai – pagal |
|
|
|
|
|
indikacijas |
|
|
Triatlono, labai ilgų |
Prieš |
Bendrosios |
Sporto medicinos |
Bendra gydytojo apžiūra, |
|
nuotolių (maratono - |
kiekvienas |
praktikos |
gydytojas |
EKG su fizine apkrova |
|
42,125 km ir ilgesnių) |
varžybas |
gydytojas |
|
|
|
bėgikai |
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos |
|
|
|
|
|
gydytojas |
|
|
4. Povandeninio |
|
1 kartą |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydy- |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti |
plaukimo |
per |
praktikos |
tojas ir kiti specialistai |
1 skiltyje, papildomai – ortostatinis |
|
|
4 mėn. |
gydytojas |
(oftalmologas, neurologas |
mėginys, Štangė kvėpavimo |
|
|
|
|
otorinolaringologas) – |
sulaikymo arba Serkino mėginiai |
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
kiekvieno tyrimo metu |
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas, |
Sporto medicinos |
|
|
|
|
chirurgas |
gydytojas, oftalmologas, |
|
|
|
|
|
neurologas, otorinolaringologas |
|
|
|
|
|
-pagal indikacijas |
|
|
Povandeninio plaukimo |
Prieš |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
Bendra gydytojo apžiūra, papildomai - |
|
|
kiekvienas |
praktikos |
ir kiti specialistai (oftalmologas, neurologas, |
ortostatinis mėginys, Štangė kvėpavimo |
|
|
varžybas |
gydytojas |
sulaikymo arba Serkino mėginiai |
|
|
|
|
|
otorinolaringologas) - |
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas, |
Sporto medicinos gydyto- |
|
|
|
|
chirurgas |
jas – pagal indikacijas, |
|
|
|
|
|
oftalmologas, neurologas, |
|
|
|
|
|
otorinolaringologas |
|
|
5. Neįgalieji sportininkai, |
1 kartą |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti |
Sveikatos apsaugos ministerijos |
aklųjų sportininkų |
per |
praktikos |
ir kiti specialistai |
1 skiltyje. |
1996 11 22 įsakymas Nr. 598 „Dėl |
(bėgikų) „lyderiai“ |
6 mėn. |
gydytojas |
(neurologas) – pagal |
Ūgis ir kūno svoris matuojamas |
sportuojančių asmenų su negalia |
|
|
|
indikacijas |
be protezų. |
medicininio ištyrimo“ (Žin., 1996, |
|
|
|
|
Testavimas dozuota fizine apkrova |
Nr. 115-2684); |
|
|
Terapeutas, |
Sporto medicinos gydytotojas |
neatliekamas. |
metodinės rekomendacijos „Neįgaliųjų |
|
|
chirurgas |
ir kiti specialistai |
EKG tik ramybės būsenoje. |
žmonių sporto organizacijos. Neįgaliųjų |
|
|
|
(neurologas) – pagal |
Papildomai jiems būtina nustatyti |
sportininkų medicininė ir funkcinė |
|
|
|
indikacijas |
medicininę ir funkcinę klasifikaciją |
klasifikacija“ |
6. Techninių sporto šakų |
1 kartą |
Bendrosios |
Kiti specialistai – |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje |
|
|
per |
praktikos |
pagal indikacijas |
|
|
|
6 mėn. |
gydytojas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas, |
Kiti specialistai - |
|
|
|
|
chirurgas |
pagal indikacijas |
|
|
7. Aviacijos sporto |
Žiūrėti šio įsakymo priedą „Aviacijos darbuotojų sveikatos tikrinimo tvarka“ |
|
|
|
|
8. Lietuvos olimpinės |
Kartą per |
|
Sporto medicinos gydytojas, |
Išsamesni tyrimai – pagal patvirtintą LTOK |
Kas 2 – 3 mėn. atliekami papildomi tyrimai |
rinktinės nariai |
6 mėn. |
|
neurologas, |
Medicinos tarnybos ir Lietuvos sporti- |
|
|
|
|
otorinolaringologas, |
ninkų rengimo tarybos programą, |
|
|
|
|
oftalmologas, |
echoskopija, |
|
|
|
|
traumatologas, |
audiometrija; |
pagal indikacijas |
|
|
|
stomatologas, |
stuburo, kaukolės rentgenologiniai |
|
|
|
|
ginekologas – kiekvieno |
tyrimai – pagal indikacijas |
|
|
|
|
tyrimo metu, |
|
|
|
|
|
kiti specialistai – pagal |
|
|
|
|
|
indikacijas |
|
|
9. Lietuvos sporto |
Kartą per |
|
Sporto medicinos |
Išsamesni tyrimai atliekami pagal atskiras |
Kas 2 – 3 mėn. atliekami papildomi tyrimai |
rinktinių nariai |
6 mėn. |
|
gydytojas, |
tyrimo programas, sudarytas sportininkams |
|
|
|
|
neurologas, |
ugdantiems greičio, jėgos, greičio- |
|
|
|
|
otorinolaringologas, |
jėgos, ištvermės, ištvermės-jėgos savybes |
|
|
|
|
oftalmologas, |
|
|
|
|
|
traumatologas, |
|
|
|
|
|
stomatologas, |
|
|
|
|
|
ginekologas – kiekvieno |
|
|
|
|
|
tyrimo metu, |
|
|
|
|
|
kiti specialistai – pagal |
|
|
|
|
|
indikacijas |
|
|
10. Sporto teisėjai, treneriai |
Ne rečiau |
Bendrosios |
Sporto medicinos |
- ūgio, kūno svorio matavimas, |
|
|
kaip 1 kartą |
praktikos |
gydytojas ir kiti |
- regėjimo aštrumo tyrimas, |
|
|
per metus |
gydytojas |
specialistai - |
- plaučių funkcijos mėginiai, |
|
|
|
|
pagal indikacijas |
- bendras kraujo tyrimas, |
|
|
|
|
|
- šlapimo tyrimas, |
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos gydytojas |
- EKG su fizine apkrova, |
|
|
|
|
ir kiti specialistai - |
- testavimas dozuota fizine apkrova: |
|
|
|
|
pagal indikacijas |
20 pritūpimų vietoje per 30 sek., |
|
|
|
|
|
rentgenologiniai tyrimai - |
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
11. Sportuotojai |
kartą per |
Bendrosios |
Sporto medicinos gydytojas |
Tokie patys tyrimai, kaip išvardyti 1 skiltyje |
|
|
6 mėn. |
praktikos |
ir kiti specialistai - |
|
|
|
|
gydytojas |
pagal indikacijas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Terapeutas |
Sporto medicinos gydytotopjas |
|
|
|
|
|
ir kiti specialistai - |
|
|
|
|
|
pagal indikacijas |
|
|
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
6 priedas
NEINFEKCINIŲ LIGŲ PROFILAKTIKOS IR KONTROLĖS TVARKA (ATLIEKA BENDROSIOS PRAKTIKOS GYDYTOJAS, JO NESANT – PIRMINĖS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANTI GYDYTOJŲ KOMANDA)
Eil. Nr. |
Atliekami tyrimai |
Tikrinimų dažnis pagal amžiaus grupes |
|||
iki 18 metų |
19-40 m. |
41-65 m. |
nuo 65 metų |
||
1. |
Odos ir matomų |
1 kartą per 2 metus, jei |
1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos |
1 kartą per 2 metus, jei nėra |
1 kartą per 2 metus, jei nėra rizikos |
|
gleivinių apžiūra |
nėra rizikos veiksnių, |
veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus |
rizikos veiksnių, jei yra – 2 kar- |
veiksnių, jei yra – 2 kartus per metus |
|
|
jei yra – 2 kartus per metus |
|
tus per metus |
|
2. |
Burnos apžiūra |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
3. |
Periferinių limfmazgių |
Kiekvieno profilaktinio |
Kiekvieno profilaktinio tikrinimo |
Kiekvieno profilaktinio tikrinimo |
Kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu |
|
apčiuopa |
tikrinimo metu |
metu |
metu |
|
4. |
Krūtų apžiūra ir |
1 kartą per 2 metus |
Nuo 35 metų 1 kartą per metus |
Nuo 40 metų bei prieš |
Atsižvelgiant į rizikos veiksnius ir |
|
apčiuopa |
|
|
pakaitinę hormonų terapiją – |
indikacijas. |
|
|
|
|
mamografija (pagal onkolo- |
Jei yra rizikos faktoriai – 1 kartą |
|
|
|
|
ginių ligų profilaktikos |
per metus |
|
|
|
|
programą). |
|
|
|
|
|
Jei yra rizikos faktoriai - |
|
|
|
|
|
1 kartą per metus |
|
5. |
Ginekologinė apžiūra |
Esant indikacijų |
Nuo 20 m. 1 kartą per metus, esant |
1 kartą per metus, esant |
1 kartą per metus, esant indikacijų - |
|
|
|
indikacijų – profilaktinis citologinis |
indikacijų – diagnostinis cito- |
diagnostinis citologinis tyrimas |
|
|
|
tyrimas |
loginis tyrimas |
|
6. |
Digitalinis tiesiosios |
Esant indikacijų |
1 kartą per 2 metus |
41-50 m. – 1 kartą per 2 metus, |
1 kartą per metus |
|
žarnos tyrimas |
|
|
nuo 50 m. – 1 kartą per metus |
|
7. |
Plaučių rentgenologi- |
Esant indikacijų, 1 kartą per |
Esant indikacijų, 1 kartą per |
Esant indikacijų, 1 kartą per |
Esant indikacijų, 1 kartą per metus, |
|
nis ištyrimas |
metus, jeigu yra kontaktuojama |
metus, jeigu yra kontaktuojama |
metus, jeigu yra kontaktuojama |
jeigu yra kontaktuojama su |
|
|
su sergančiais aktyvia |
su sergančiais aktyvia tuberkulioze, |
su sergančiais aktyvia tuber- |
sergančiais aktyvia tuberkulioze, |
|
|
tuberkulioze, ŽIV nešiotojams |
ŽIV nešiotojams bei sergantiems |
kulioze, ŽIV nešiotojams bei |
ŽIV nešiotojams bei sergantiems |
|
|
bei sergantiems AIDS |
AIDS |
sergantiems AIDS |
AIDS |
8. |
Svorio, ūgio |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
|
matavimas |
|
|
|
|
|
Esant antsvoriui |
2 kartus per metus |
2 kartus per metus |
2 kartus per metus |
2 kartus per metus |
9. |
EKG |
Esant indikacijų |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
10. |
Arterinis kraujospūdis |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
11. |
Regėjimo aštrumas |
1 kartą per metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
12. |
Klausos aštrumas |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
13. |
Akispūdis |
Pagal parodymus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
14. |
Bendras kraujo tyrimas |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
15. |
Bendras šlapimo tyrimas |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
16. |
Gliukozės kiekis kraujyje |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per 2 metus |
1 kartą per metus |
17. |
Cholesterolis |
Esant indikacijų |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
1 kartą per metus |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
7 priedas
VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Vairuotojų sveikatos tikrinimo tikslas – nustatyti, ar dėl sveikatos būklės tikrinamas asmuo gali vairuoti atitinkamos kategorijos mechanines transporto priemones.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmenys, norintys įsigyti ar turintys vairuotojo pažymėjimą, privalo tikrintis sveikatą prieš vairuotojo teisių įsigijimą bei vėliau periodiškai, nustatyta tvarka.
2. Vairuotojų sveikatą tikrina asmens sveikatos priežiūros įstaigų bendrosios praktikos gydytojai (toliau – BPG) ar apylinkės gydytojai (terapeutai, pediatrai), kurie siunčia pas kitus reikiamus specialistus, paskiria tyrimus, nustato jų dažnumą, vadovaudamiesi šiuo įsakymu.
3. Tikrinimų periodiškumas ir mastas pateiktas 1 lentelėje:
3.2. jei tikrina BPG – privaloma oftalmologo konsultacija, jei apylinkės terapeutai (pediatrai) – oftalmologo, otorinolaringologo, neurologo, akušerio-ginekologo (moterims) konsultacijos;
4. Asmenys, besikreipiantys dėl specialaus (rankinio valdymo) automobilio įsigijimo, esant medicininių indikacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka nukreipiami į medicininės ir socialinės ekspertizės komisiją (MSEK).
5. Asmenys, norintys pasitikrinti sveikatą, asmens sveikatos priežiūros įstaigai nurodo, kokių kategorijų transporto priemones nori vairuoti, ir pateikia:
5.3. invalidai – profesinių dirbtuvių (protezavimo įmonių) pažymą apie kontrolinį protezo tikrinimą po galūnės ar jos dalies protezavimo;
6. Tikrinant vairuotojus, kuriems privalomas sveikatos tikrinimas prieš pradedant dirbti ir periodinis dirbant, vadovaujamasi 13 priedu „Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomas sveikatos tikrinimas“ (1 lentelės 2 dalyje).
7. Vairuotojų, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu (autobusų, mikroautobusų ir kt.), sveikatos tikrinimo tvarka nurodyta 1 lentelės 3 dalyje.
8. Vairuotojų, turinčių dar galiojančias medicinines pažymas (F Nr. 083-1/a), sveikata gali būti tikrinama anksčiau, nukreipus kelių policijai, darbovietės administracijai, nurodžius priešlaikinio tikrinimo priežastį.
9. Tikrinimo duomenis ir išvadas apie tai, kokias transporto priemones gali vairuoti tikrinamasis, bendrosios praktikos ar apylinkės gydytojas (terapeutas ar pediatras) ir kiti tikrinantys gydytojai įrašo:
9.1. į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę – F Nr. 025/a) bei patvirtina asmeniniu antspaudu ir parašu. Kortelė saugoma vairuotojų sveikatos tikrinimo archyve;
9.2. į vairuotojų sveikatos tikrinimo žurnalą, kuriame turi būti žymima: tikrinimo data, vairuotojo vardas, pavardė, adresas, tikrinimo išvada;
9.3. į vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a), kurioje žymima:
9.3.1. užbraukiant ženklu „X“, tų kategorijų transporto priemonės (3 lentelė), kurias vairuoti yra medicininių indikacijų,
9.3.3. jei reikia korekcijos:
9.4. galutinę išvadą į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę – F Nr. 025/a) ir vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083-1/a) įrašo įstaigos vadovo įsakymu paskirtas už vairuotojų sveikatos tikrinimus atsakingas asmuo (komisijos pirmininkas);
9.5. išvada apie tinkamumą vairuoti formuluojama taip: „vairuoti gali“, „vairuoti negali“, „vairuoti gali su apribojimais“; patvirtinama komisijos pirmininko ir sekretoriaus parašais, asmens sveikatos priežiūros įstaigos apvaliu antspaudu; įrašoma į vairuotojų sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 083 1/a), kurioje turi būti vairuotojo nuotrauka, patvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos apvaliu antspaudu;
9.6. vairuotojams, dirbantiems galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), išvada įrašoma ir į asmens medicininę knygelę (F Nr. 048/a), įsidarbinant – į privalomo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (F Nr. 047/a);
9.7. mokymo įstaigų, kuriose papildomai mokoma vairuoti traktorius bei automobilius, moksleiviams, jaunesniems, negu nurodyta šio įsakymo „Transporto priemonių kategorijų“ priede (2 lentelė), išduodama stojančio į mokymo įstaigą ar įdarbinamo nepilnamečio medicinos pažyma (F Nr. 086/a), o vėliau, baigus mokyklą arba sulaukus atitinkamo amžiaus, po pakartotinio sveikatos tikrinimo, išduodama vairuotojo sveikatos tikrinimo pažyma (F Nr. 083-1/a).
10. Išvada apie tinkamumą vairuoti transporto priemones daroma atsižvelgiant į šios tvarkos IV skyriuje išvardytas medicinines kontraindikacijas.
11. Sudėtingais ir konfliktiniais atvejais apie tinkamumą vairuoti sprendžia įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
12. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės vairuoti neleidžiama, medicininė pažyma (F Nr. 083 1/a) neišduodama. Apie tai reikia informuoti kelių policiją pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą, nurodant tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą, medicininę priežastį.
Jeigu sveikatos tikrinti siuntė kelių policija, darbovietė, tai medicininė pažyma per 5 dienas išsiunčiama asmenį siuntusiai įstaigai.
13. Tikrinimo metu paaiškėjus, jog yra medicininių kontraindikacijų, tolesnis sveikatos tikrinimas dėl tinkamumo vairuoti neatliekamas.
14. Asmenims, sergantiems ūmiomis infekcinėmis bei odos-venerinėmis ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu arba esant lėtinių ligų paūmėjimų, sveikata dėl tinkamumo vairuoti transporto priemones netikrinama.
15. Vairuotojai invalidai gali vairuoti tik A1, A, B1, B, BE kategorijų transporto priemones išimties tvarka ir individualiu sprendimu.
16. Darbdavių iniciatyva gali būti organizuoti vairuotojų priešreisiniai sveikatos tikrinimai. Tokio tikrinimo metu medicinos darbuotojas surenka tiriamojo anamnezę, pamatuoja kraujo spaudimą, temperatūrą, tikrina pulsą, ar nėra alkoholio tiriamojo iškvėpiamame ore. Tikrinimo rezultatai registruojami žurnale, žymimi kelionės lape. Nustačius girtumo ar laikino nedarbingumo požymių, sutarto pavyzdžio žyma kelionės lape nedaroma. Apie tai informuojama administracija.
17. Esant galimybių, asmens sveikatos priežiūros įstaiga vairuotojo sveikatos tikrinimo pažymą (F 083-1/a) laminuoja patikrinto asmens lėšomis. Tokiu atveju pažyma gali būti perpus mažesnė (10,5 cm x 14,8 cm). Medicininėje pažymoje įrašai turi būti įskaitomi, negalima jų taisyti. Jei daroma pataisa (išimties atvejais), tai turi būti pažymėta „taisymu tikėti“ar kitaip, gydytojo parašas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos antspaudas.
II. TRANSPORTO PRIEMONIŲ VAIRUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO MASTAS IR PERIODIŠKUMAS
1 lentelė
Darbo pobūdis |
Tikrinimų periodiškumas |
Tikrina specialistai |
Tyrimai |
|
Pirminio lygio |
Antrinio lygio |
|||
1. Atitinkamos kategorijos transporto priemonių |
|
Bendrosios praktikos |
Oftalmologas |
Regėjimo aštrumo |
vairavimas: |
|
gydytojas, psichiatras, |
|
Akipločio |
1.1. asmenims iki 59 metų |
1 kartą per 5 metus |
priklausomybės ligų |
|
Akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.) |
|
|
psichiatras |
|
Spalvinio jutimo ištyrimas (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą) |
|
|
|
|
Klausos – šnabždesiu |
|
|
Terapeutas (pediatras), |
Oftalmologas, |
Vestibulinės funkcijos |
|
|
psichiatras, priklauso- |
otorinolaringologas, |
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (jei nėra žymos pase) |
|
|
mybės ligų psichiatras |
neurologas, |
Esant medicininių indikacijų – plaučių rentgenologinis ištyrimas, |
|
|
|
akušeris-ginekologas |
EKG, reakcijos, adaptacijos tamsai, psichologinės atrankos ir kiti |
|
|
|
(moterims) |
tyrimai |
1.2. asmenims nuo 60 metų amžiaus |
1 kartą per 3 metus |
|
|
|
1.3. asmenims nuo 70 metų amžiaus |
1 kartą per 2 metus |
|
|
|
1.4. asmenims nuo 80 metų amžiaus |
1 kartą per 1 metus |
|
|
|
2. Kenksmingos sveikatai darbo sąlygos: |
1 kartą per metus |
Bendrosios praktikos |
Oftalmologas |
Vadovaujamasi šio įsakymo priedu „Asmenų, dirbančių galimos |
2.1. automobilių ir vikšrinių kranų kranininkų – |
|
gydytojas, psichiatras, |
|
profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir |
vairuotojų |
|
priklausomybės ligų |
|
pavojinguose darbuose), privalomo sveikatos tikrinimo tvarka“: |
2.2. darbai kitomis kenksmingomis sveikatai |
|
psichiatras |
|
Regėjimo aštrumo |
sąlygomis (triukšmas, vibracija, oro ir darbo |
|
|
|
Akipločio |
aplinkos temperatūra, kiti veiksniai) |
|
Terapeutas (pediatras), |
Oftalmologas, otorinola- |
Akispūdžio (asmenims nuo 40 m.) ištyrimas |
|
|
psichiatras, priklauso- |
ringologas, neurologas, |
Adaptacijos tamsai (įsidarbinant) |
|
|
mybės ligų psichiatras |
akušeris-ginekologas |
Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą, įsidarbinant) |
|
|
|
(moterims) |
Klausos – audiograma |
|
|
|
|
Vestibulinės funkcijos |
|
|
|
|
Reakcijos (įsidarbinant) |
|
|
|
|
Plaučių rentgenologinis (jei nėra atliktas per dvejus metus) |
|
|
|
|
EKG – esant indikacijų |
|
|
|
|
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (jei nėra žymos pase) |
3. Darbai, susiję su padidinta grėsme žmonių |
1 kartą per |
Bendrosios praktikos |
Oftalmologas, otorinolarin- |
Regėjimo aštrumo |
sveikatai ir gyvybei: |
2 metus |
gydytojas, psichiatras, |
gologas, neurologas, |
Akipločio |
3.1. automobilių, skirtų keleiviams vežti – |
|
priklausomybės ligų |
akušeris-ginekologas |
Akispūdžio matavimas (asmenims nuo 40 m.) |
autobusų, mikroautobusų, autofurgonų su |
|
psichiatras |
(moterims) |
Adaptacijos tamsai (įsidarbinant) |
krovinių automobilių važiuokle ir turinčių dau- |
|
|
|
Spalvinio jutimo (įsigyjant vairuotojo pažymėjimą, įsidarbinant) |
giau kaip aštuonias sėdimas vietas, |
|
Terapeutas, psichiatras, |
Neurologas, oftalmologas, |
Klausos – šnabždesiu |
be vairuotojo, vairavimas |
|
priklausomybės ligų |
otorinolaringologas, |
Vestibulinės funkcijos |
3.2. transporto priemonių su priekabomis, |
|
psichiatras |
akušeris-ginekologas |
Reakcijos (įsidarbinant) |
kurios su kroviniu sveria daugiau kaip 750 kg, |
|
|
(moterims) |
EKG |
jų kategorijoms priskiriamų vilkikų vairavimas |
|
|
|
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas (jei nėra žymos pase) |
3.3. troleibusų vairavimas |
|
|
|
Plaučių rentgenologinis – esant indikacijų |
|
|
|
|
Psichologinės atrankos ir kiti tyrimai – esant medicininių indikacijų |
III. TRANSPORTO PRIEMONIŲ KATEGORIJOS, AMŽIAUS CENZAS
2 lentelė
Transporto priemonių kategorija |
Pagrindiniai duomenys |
Minimalus amžius vairuotojo pažymėjimui išduoti |
A1 |
Lengvieji motociklai, kurių darbinis tūris yra nuo 50 iki 125 kubinių cm ir jų galia neviršija 11 kW (15 AG) |
16 metų |
A |
Motociklai su šonine priekaba arba be jos |
18 metų |
B1 |
B kategorijos transporto priemonės trimis ar keturiais ratais, kurių maksimalus konstrukcinis greitis didesnis |
16 metų |
|
kaip 45 km/h arba variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 kubinių cm. Nepakrautos transporto priemonės |
|
|
svoris turi būti ne didesnis kaip 550 kg. Į nepakrautų elektrinių transporto priemonių svorį neįskaičiuojamas |
|
|
akumuliatorių baterijų svoris |
|
B |
Motorinės transporto priemonės, kurių leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 3500 kg ir turinčios ne |
18 metų |
|
daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, be vairuotojo vietos; šios kategorijos transporto priemonės gali būti |
|
|
sujungtos su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg |
|
BE |
B kategorijos transporto priemonių vilkiko ir priekabos junginiai, kurie nepriskiriami B kategorijai |
19 metų |
C1 |
Motorinės transporto priemonės, kurios nepriskiriamos D kategorijai ir jų leidžiamas maksimalus svoris yra |
18 metų |
|
nuo 3500 kg iki 7500 kg; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios |
|
|
leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg |
|
C |
Motorinės transporto priemonės, kurios nepriskiriamos D kategorijai ir jų leidžiamas maksimalus svoris didesnis |
19 metų |
|
kaip 3500 kg; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiamas |
|
|
maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg |
|
C1E |
C1 kategorijos transporto priemonių vilkiko junginys su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris didesnis |
19 metų |
|
kaip 750 kg; šio junginio leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 12000 kg ir priekabos leidžiamas |
|
|
maksimalus svoris ne didesnis už nepakrauto vilkiko svorį |
|
CE |
C kategorijos transporto priemonių vilkiko junginys su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris didesnis |
20 metų |
|
kaip 750 kg |
|
D1 |
Motorinės transporto priemonės, skirtos vežti keleivius ir turinčios daugiau kaip aštuonias, bet ne daugiau |
21 metai |
|
kaip šešiolika sėdimų vietų, be vairuotojo vietos; šios kategorijos transporto priemonės gali būti sujungtos |
|
|
su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 750 kg |
|
D |
Motorinės transporto priemonės, skirtos vežti keleivius ir turinčios daugiau kaip aštuonias sėdimas vietas, |
22 metai |
|
be vairuotojo vietos; šios transporto priemonės gali būti sujungtos su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus |
|
|
svoris ne didesnis kaip 750 kg |
|
D1E |
D1 kategorijos transporto priemonių vilkiko junginys su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris didesnis |
22 metai |
|
kaip 750 kg; šio junginio leidžiamas maksimalus svoris ne didesnis kaip 12000 kg ir priekabos leidžiamas |
|
|
maksimalus svoris ne didesnis už nepakrauto vilkiko svorį ir ji nenaudojama žmonėms vežti |
|
DE |
D kategorijos transporto priemonių vilkiko junginys su priekaba, kurios leidžiamas maksimalus svoris didesnis |
23 metai |
|
kaip 750 kg |
|
T |
Troleibusai |
21 metai |
|
|
|
IV. LIGOS IR KITI SUTRIKIMAI, DĖL KURIŲ NEGALIMA VAIRUOTI TRANSPORTO PRIEMONIŲ (MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS)
3 lentelė
Eil. Nr. |
Medicininės kontraindikacijos |
Transporto priemonės, kurias vairuoti draudžiama |
1. |
Akies dangalų lėtinės ligos su regėjimo funkcijos sutrikimu, stabilūs vokų ir jų gleivinės pakitimai, vokų raumenų parezės, |
Visos transporto priemonės |
|
trukdantys regėjimui arba ribojantys akies obuolio judesius |
|
|
PASTABA. |
|
|
Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama |
|
2. |
Lėtinės ašarų maišelio ligos, fistulės, taip pat neišgydomas ašarojimas |
Visos transporto priemonės |
|
PASTABA. |
|
|
Jeigu po chirurginio gydymo rezultatai geri, vairuoti leidžiama |
|
3. |
Diplopija ir žvairumas |
Visos transporto priemonės |
4. |
Bet kurio meridiano akipločio (periferinio regėjimo) susiaurėjimas daugiau kaip 200, absoliuti ar reliatyvi centrinė skotoma |
Visos transporto priemonės |
|
PASTABA. |
|
|
Jei yra skotoma, bet regėjimas ne silpnesnis, kaip nurodyta 5.2 punkte, vairuoti leidžiama |
|
5. |
Regėjimo susilpnėjimas dėl nuolatinio šviesos laužiamųjų skaidrių terpių drumstumo arba akių dugno pakitimų, refrakcijos |
|
|
anomalijų ir kitų organinio pobūdžio priežasčių |
|
5.1. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi |
Visos transporto priemonės |
5.2. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita akimi. Korekcija, esant trumparegystei ir toliaregystei, |
Visos transporto priemonės |
|
didesnė kaip 8,0 D (įskaitant ir kontaktines linzes), astigmatizmui didesniam kaip 3,0 D (sferos ir cilindro suma didesnė kaip 8,0 D) |
|
|
Abiejų akių linzių skirtumas didesnis kaip 3,0 D |
|
5.3. |
Regėjimas su korekcija silpnesnis kaip 0,8 viena ir 0,4 – kita akimi (korekcija – kaip nurodyta 5.2 punkte) |
B kategorijos specialus |
|
|
transportas (greitoji medicinos |
|
|
pagalba, taksi, operatyvinės |
|
|
mašinos), C, D, E kategorijos, |
|
|
troleibusai |
5.4. |
Vienos akies aklumas, kai kitos akies regėjimas silpnesnis kaip 0,8 (be korekcijos) ir sumažėjus akipločiui |
|
5.5. |
Vienos akies aklumas (regėjimas 0,1 ir mažiau), kai kitos akies regėjimas (be korekcijos) ne silpnesnis kaip 0,8 ir |
A, B, C, D, E kategorijos, |
|
nesumažėjus akipločiui |
troleibusai |
|
PASTABA. |
|
|
Išimties tvarka gydytojų komisija gali leisti vairuoti B kategorijos transporto priemones, traktorių, neleidžiant užsiimti transporto |
|
|
ūkine veikla, t. y. dirbti vairuotoju. Pakartotinis tikrinimas skiriamas po 1 metų |
|
5.6. |
Būklė po ragenos refrakcinių operacijų (keratotomijos, keratomilezės, keratokoaguliacijos, refrakcinės keratoplastikos) |
Visos transporto priemonės |
5.6.1. |
Leidžiama vairuoti praėjus 3 mėnesiams po operacijos, kai regėjimas (su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita |
|
|
akimi (motorinių vežimėlių vairuotojams- kai regėjimas ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir 0,2 – kita akimi) ir refrakcija (iki operacijos) |
|
|
nuo +8,0 iki 8,0 D. Nesant duomenų apie ikioperacinę refrakciją, gali vairuoti tie, kurių akies ašis nuo 21,5 iki 27,0 mm |
|
5.7. |
Dirbtinis lęšiukas (nors vienoje akyje) |
A, B, C, D, E kategorijos, |
|
PASTABA. |
troleibusai, traktoriai, rankinio |
|
Su dirbtiniu lęšiuku vienoje akyje leidžiama vairuoti A, B kategorijos automobilius, troleibusą, traktorių, jeigu regėjimas |
valdymo (specialūs) automobiliai |
|
(su korekcija) ne silpnesnis kaip 0,6 viena ir 0,2 – kita akimi, nesant komplikacijų po operacijos (pusės metų), turint ne mažesnį |
|
|
kaip 3 metų vairavimo stažą. Leidžiama vairuoti motorinį vežimėlį, jeigu regėjimas su korekcija ne silpnesnis kaip 0,5 viena ir |
|
|
0,2 – kita akimi |
|
6. |
Dichromazijos tipo spalvų jutimo sutrikimas |
|
|
PASTABA. |
|
|
Esant spalvų jutimo sutrikimų, leidžiama vairuoti B kategorijos transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla) |
B, C, D, E kategorijos, troleibusai |
7. |
Tinklainės ir regimojo nervo ligos (pigmentinis retinitas, regimojo nervo atrofija, tinklainės atšokimas ir kt.) |
Visos transporto priemonės |
8. |
Glaukoma, nekompensuotas akispūdis |
Visos transporto priemonės |
9. |
Glaukoma, kompensuotas akispūdis |
Visos transporto priemonės |
|
PASTABA. |
|
|
Esant pradinei kompensuotai glaukomos stadijai, kai akies dugnas normalus, regėjimas ne silpnesnis (su korekcija) kaip 0,6 viena |
|
|
ir 0,2 – kita akimi, nesumažėjus akipločiui, leidžiama vairuoti A ir B kategorijų (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla) |
|
|
transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį |
|
10. |
Klausos susilpnėjimas (vienos arba abiejų ausų), kai kalba girdima ne didesniu kaip 3 m, šnabždesys – 1 m atstumu, arba abiejų |
B, C, D, E kategorijos, troleibusai |
|
ausų klausos susilpnėjimas, kai kalba girdima mažesniu kaip 2 m atstumu |
|
|
PASTABA. |
|
|
Vairuotojų, turinčių didelį stažą, klausimas sprendžiamas individualiai |
|
11. |
Kurtumas viena ausimi ir klausos susilpnėjimas kita ausimi, kai kalba girdima mažesniu kaip 3 m atstumu arba šnabždesys – |
Visos transporto priemonės |
|
1 m atstumu |
|
11.1. |
A ir B kategorijų vairuotojams, turintiems didelį stažą, individualiu sprendimu leidžiama vairuoti (be teisės užsiimti transporto |
|
|
priemonių ūkine veikla) |
|
11.2. |
Esant visiškam kurtumui, kurčnebylumui, išimties tvarka, individualiu sprendimu, gydytojų komisija gali leisti vairuoti A ir B kategorijų |
|
|
(be teisės užsiimti transporto ūkine veikla) transporto priemones, rankinio valdymo (specialų) automobilį |
|
12. |
Lėtinis vienos arba abiejų ausų uždegimas, komplikuotas cholestestomos, granuliacijų, polipų, labirinto fistulės, taip pat |
Visos transporto priemonės |
|
nesant efekto po operacijos |
|
|
PASTABA. |
|
|
Po chirurginio gydymo, kai rezultatai geri, nėra svaigimo ir kontraindikacijų, nurodytų 10 ir 11 punktuose, sprendžiama individualiai |
|
13. |
Vestibulinės funkcijos sutrikimai, galvos svaigimo sindromas, nistagmas (Menjero liga, labirintitas, vestibulinės krizės ir kt.) |
Visos transporto priemonės |
|
PASTABA. |
|
|
Sergant liga, kurios metu būna vestibulinės funkcijos sutrikimų, esant ilgai remisijai, dėl leidimo vairuoti rankinio valdymo |
|
|
automobilį sprendžiama individualiai |
|
14. |
Spontaninis nistagmas, vyzdžiams nukrypstant 700 nuo vidurio |
Visos transporto priemonės |
15. |
Gerybiniai navikai, randai, trukdantys rankų, kojų ir kaklo judesiams, stambiųjų sąnarių pakenkimai, neteisingai sugiję lūžimai, |
Visos transporto priemonės |
|
netikri sąnariai, trukdantys kojų ir rankų judesiams, negrįžtami stuburo pakitimai, ribojantys jo lankstumą |
|
15.1. |
Tokie pat kaip 15 p., tik dėl leidimo vairuoti traktorių, motorinį vežimėlį sprendžiama individualiai |
|
15.2. |
Po chirurginio gerybinių navikų, randų, trukdančių rankų judesiams, kaklo judrumo apribojimų gydymo, esant geriems rezultatams, |
|
|
leidžiama vairuoti rankinio valdymo automobilį |
|
16. |
Rankos, kojos, plaštakos, pėdos ar abiejų plaštakų, pėdų trūkumas, žymios deformacijos su funkcijos sutrikimu, |
Visos transporto priemonės, |
|
trukdančios judesiams |
išskyrus 16.1 punkte numatytus |
|
|
atvejus |
16.1. |
Išimties tvarka gali būti leidžiama vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones asmenims su viena amputuota blauzda, |
|
|
jeigu nepakenkta kelio sąnario funkcija ir išlikusi ne mažesnė kaip 1/3 blauzdos bigė |
|
16.2. |
Individualiu sprendimu galima leisti vairuoti traktorių esant kairės plaštakos trūkumui arba ryškiai jos deformacijai. |
|
|
Galima leisti vairuoti traktorių ir esant vienos plaštakos deformacijai, tačiau išlikus pakankamai sugriebimo funkcijai |
|
16.3. |
Vienos kojos ar jos segmento ir kartu vienos rankos trūkumas nėra kontraindikacija vairuoti rankinio valdymo automobilį, |
|
|
specialiai skirtą invalidams, turintiems vieną ranką ir vieną koją, tačiau likusi ranka turi būti funkciškai pilnavertė |
|
16.4. |
Vienos arba abiejų kojų (arba jų segmentų) trūkumas, esant sveikoms rankoms, nėra kontraindikacija vairuoti rankinio |
|
|
valdymo automobilį |
|
17. |
Abiejų rankų trūkumas arba abiejų rankų plaštakų, pirštų kontraktūros, ankilozės, nejudrumas, trukdantys sugriebti ir išlaikyti |
Visos transporto priemonės |
|
daiktą; abiejų pečių, alkūnių, riešų sąnarių ankilozės, kontraktūros (net ir fiziologiškai patogios padėties); abiejų rankų pirmojo |
|
|
ir antrojo pirštų trūkumas |
|
18. |
Pirmojo ir antrojo pirštų abiejų plaštakų trūkumas arba nors vieno iš jų visiška abiejų rankų kontraktūra (netinkamos padėties) |
Visos transporto priemonės |
19. |
Dešinės rankos pirmojo piršto nebuvimas. Dešinės rankos dviejų ir daugiau pirštų nebuvimas arba jų visiška kontraktūra. |
A, B, C, D, E kategorijos, |
|
Kairės rankos trijų pirštų trūkumas arba dviejų pirštų visiška kontraktūra |
troleibusai, traktoriai |
|
PASTABA. |
|
|
Gali būti leista vairuoti traktorių, kai nejudrūs du arba trys vienos rankos pirštai arba jų trūksta, bet su sąlyga, kad būtų išlikęs |
|
|
pirmasis pirštas, yra sugriebimo funkcija ir plaštaka gali išlaikyti vairą |
|
20. |
Dešinės arba kairės rankos pirmojo piršto dviejų falangų trūkumas. Dviejų ir daugiau dešinės rankos pirštų trūkumas arba |
A, B, C, D, E kategorijos, |
|
nejudrumas arba nors vieno piršto visiška kontraktūra. Trijų ir daugiau kairės rankos pirštų trūkumas arba nejudrumas arba |
troleibusai |
|
nors vieno piršto visiška kontraktūra |
|
|
PASTABA. |
|
|
Kontraindikacijos tokios pačios, kaip nurodyta 20 punkte. Jeigu išlikusi sugriebimo funkcija ir plaštakos jėga, apie teisę |
|
|
vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones sprendžiama individualiai |
|
21. |
Kaukolės kaulų defektai ir trauminės deformacijos su neurologine simptomatika |
A, B, C, D, E kategorijos, |
|
PASTABA. |
troleibusai, traktoriai, rankinio |
|
Esant nedidelių kaukolės kaulų defektų arba deformacijų be neurologinės simptomatikos, dėl leidimo vairuoti A ir B kategorijų |
valdymo automobiliai |
|
transporto priemones arba rankinio valdymo automobilį sprendžiama individualiai. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas |
|
|
po 2 metų |
|
22. |
Koja trumpesnė daugiau kaip 10 cm |
Visos transporto priemonės, |
|
PASTABA. |
išskyrus rankinio valdymo |
|
Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti traktorių (atsižvelgus į vairuotojo ūgį ir bendrą fizinį išsivystymą) |
automobilius |
23. |
Koja trumpesnė daugiau kaip 6 cm |
A, B, C, D, E kategorijos, |
|
PASTABA. |
troleibusai |
|
Gali vairuoti, jeigu kojos ilgis ne mažesnis kaip 75 cm, nėra kojos kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių defektų, išlikę judesiai, |
|
|
o koja trumpesnė už kitą ne daugiau kaip 10 cm |
|
24. |
Išvaržos, fistulės, tiesiosios žarnos iškritimas, hemorojus, kiaušinėlio ar sėklinio maišelio vandenė ir kiti susirgimai, trukdantys |
Visos transporto priemonės, |
|
kojoms judėti ar judant sukeliantys skausmą |
išskyrus rankinio valdymo |
|
|
automobilius |
25. |
Kraujagyslių ligos: aortos, galvos smegenų, šlaunies, pakinklio, poodyje esančių arterijų aneurizmos, obliteruojamojo endarterijito |
Visos transporto priemonės, |
|
I-III stadija, Takajasu liga, varikozinis venų išsiplėtimas su trofikos sutrikimu, dramblialigė ir kt. |
išskyrus rankinio valdymo |
|
PASTABA. |
automobilius |
|
Įtariant aneurizmą, sprendžiama individualiai, pagal specializuotos gydymo įstaigos išvadą. Pakartotinis sveikatos tikrinimas |
|
|
skiriamas po 1 metų |
|
26. |
Ryklės, gerklų, trachėjos pakenkimai, žymiai apsunkinantys kvėpavimą. Krūtinės ląstos ir stuburo deformacijos su ryškiu krūtinės |
Visos transporto priemonės |
|
ertmės organų funkcijos sutrikimu |
|
|
PASTABA. |
|
|
Esant krūtinės ląstos stuburo deformacijų, individualiu sprendimu galima leisti vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, |
|
|
traktorius, rankinio valdymo automobilius |
|
27. |
Įvairios etiologijos įgimtos bei įgytos širdies ir kraujagyslių ydos |
Visos transporto priemonės, |
|
PASTABA. |
išskyrus 27 punkto pastaboje |
|
Esant kompensacijai, galima individualiai spręsti dėl leidimo vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, troleibusą, rankinio |
numatytus atvejus |
|
valdymo automobilį. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų |
|
28. |
Būklė po širdies ir magistralinių operacijų, su implantuotu širdies ritmo stimuliatoriumi |
Visos transporto priemonės |
|
PASTABA. |
|
|
Esant kompensacijai, pagal specializuotos gydymo įstaigos išvadą individualiai galima leisti vairuoti A ir B kategorijų transporto |
|
|
priemones, troleibusą, rankinio valdymo automobilį. Negalima leisti vairuoti troleibuso asmenims su implantuotu širdies ritmo |
|
|
stimuliatoriumi |
|
29. |
Įvairios etiologijos širdies ligos (endokarditas, miokarditas ir kt.). Lėtinė išeminė širdies liga (įskaitant stenokardijos priepuolius, |
Visos transporto priemonės |
|
persirgtą miokardo infarktą) |
|
|
PASTABA. |
|
|
Sergant lėtine išemine širdies liga, įskaitant persirgtą miokardo infarktą, dėl leidimo vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones |
|
|
(be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), rankinio valdymo automobilį sprendžiama individualiai (išskyrus asmenis, kuriems |
|
|
būna ramybės stenokardijos priepuolių). Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų |
|
30. |
Vidutinė ir sunki arterinė hipertenzija |
Visos transporto priemonės |
|
PASTABA. |
|
|
Sergantiems vidutinio laipsnio arterine hipertenzija, kai sureguliuotas kraujospūdis ir nebūna ritmo ir laidumo sutrikimų bei |
|
|
stenokardijos priepuolių, individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, rankinio valdymo |
|
|
automobilį. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 1 metų |
|
31. |
Sunkios lėtinės plaučių ligos II ir III laipsnio pulmokardinis nepakankamumas |
Visos transporto priemonės |
32. |
Bronchinė astma, būklė po plaučių rezekcijos, bronchektazinė liga ir kitos lėtinės plaučių ligos(įskaitant ir tuberkuliozinės |
Visos transporto priemonės |
|
etiologijos) |
|
|
PASTABA. |
|
|
Galima leisti vairuoti individualiu sprendimu, skiriant pakartotinį sveikatos tikrinimą po 1 metų (išskyrus A kategorijos |
|
|
transporto ir rankinio valdymo automobilių vairuotojus, kuriems pakartotinio sveikatos tikrinimosi terminą nustato gydytojų komisija) |
|
33. |
Kraujo ir kraujo gamybos organų ligos |
Visos transporto priemonės |
|
PASTABA. |
|
|
Nesant pagrindinio susirgimo paūmėjimo ir aneminio sindromo, gali būti sprendžiama individualiai |
|
34. |
Endokrininės ligos su ryškiais funkcijos sutrikimais |
Visos transporto priemonės |
35. |
Cukrinis diabetas |
B, C, D, E kategorijos, troleibusai |
|
PASTABA. |
|
|
Individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B kategorijos transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), |
|
|
vadovaujantis endokrinologo išvada. Jei būna sąmonės sutrikimų ir komos būsenų, vairuoti neleidžiama |
|
36. |
Psichikos ir elgesio sutrikimai |
Visos transporto priemonės |
36.1. |
Visų etiologijų demencijos |
|
36.2. |
Organinės psichozės |
|
36.3. |
Organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai – sprendžiama individualiai, įvertinus kompleksinio tyrimo duomenis, kompensacijos |
|
|
stabilumą, adaptacijos kokybę |
|
36.4. |
Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichotropines medžiagas (remisijų metu sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į remisijų |
|
|
trukmę, stabilumą, adaptaciją) |
|
36.5. |
Šizofrenija, šizotipinis ir kliedesinis sutrikimas – paūmėjimų metu, esant produktyviai psichopatologijai ar ryškių negatyvių |
|
|
pakitimų. (Esant remisijai ar ribinio lygio rezidualinei simptomatikai, galimybės vairuoti klausimas sprendžiamas individualiai, |
|
|
atsižvelgiant į kompleksinio tyrimo duomenis – remisijos trukmę, kokybę, rezidualinę simptomatiką, adaptacijos kokybę.) |
|
36.6. |
Afektiniai sutrikimai paūmėjimų metu, kai reikalingas gydymas psichotropiniais vaistais. (Remisijų metu klausimas sprendžiamas |
|
|
individualiai, atsižvelgiant į remisijos trukmę, stabilumą, adaptaciją.) |
|
36.7. |
Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, adaptacijos, ilgalaikio |
|
|
psichotropinių vaistų naudojimo būtinumą |
|
36.8. |
Elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į sutrikimus, |
|
|
adaptaciją, ilgalaikio psichotropinių vaistų naudojimo būtinumą |
|
36.9. |
Suaugusiųjų asmenybės ir elgesio sutrikimai – sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į dekompensacijų dažnumą, laipsnį, |
|
|
adaptacijos kokybę, ilgalaikio psichotropinių vaistų naudojimo būtinumą |
|
36.10. |
Protinis atsilikimas, kai IQ mažiau negu 70. (Esant IQ 68-70, sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į praktinius įgūdžius bei |
|
|
adaptacijos kokybę.) |
|
36.11. |
Epilepsija su įvairaus pobūdžio paroksizmais nepriklausomai nuo lydinčių psichikos, elgesio, intelekto pakitimų laikoma |
|
|
absoliučia kontraindikacija vairuoti visų kategorijų transporto priemones |
|
36.12. |
Esant išreikštų ribinių neuropsichinių sutrikimų, protiniam atsilikimui ar sulėtėjus protiniam vystymuisi, dėl leidimo vairuoti |
|
|
A ir B kategorijų transporto priemones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla), traktorių ir rankinio valdymo automobilį, |
|
|
remiantis psichiatro išvada, sprendžiama individualiai. Pakartotinis sveikatos tikrinimas skiriamas po 3 metų |
|
|
PASTABOS: |
|
|
Psichozinio lygio sutrikimų atveju kokybiška remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 3 metus. |
|
|
Nepsichozinio registro psichikos sutrikimų atveju remisija turėtų trukti ne trumpiau kaip 1 metus |
|
37. |
Lėtinis alkoholizmas, narkomanija ir toksikomanija |
Visos transporto priemonės |
|
PASTABOS: Po sėkmingo gydymo sprendžiama individualiai. Vadovaujantis narkologijos įstaigos (kabineto) gydytojų |
|
|
komisijos (gydytojo narkologo) išvada, gali būti leista vairuoti. |
|
|
Sergantiems narkomanija ar toksikomanija turi būti ne trumpesnė kaip 3 metų remisija |
|
38. |
Lėtinės recidyvinės periferinės nervų sistemos ligos ir liekamieji reiškiniai po stambių nervų kamienų traumų ir persirgtų ligų |
Visos transporto priemonės |
|
(išlikus judesių, jautros ir trofikos sutrikimų) |
|
|
PASTABA. |
|
|
Apie galimybę vairuoti rankinio valdymo automobilį sprendžiama individualiai |
|
39. |
Gimdos ir makšties iškritimai, rektovaginalinės ir cistovaginalinės fistulės (tarpvietės plyšimai su tiesiosios žarnos |
Visos transporto priemonės |
|
sfinkterio pakenkimu) |
|
|
PASTABA. |
|
|
Po sėkmingo chirurginio gydymo dėl teisės vairuoti sprendžiama individualiai |
|
40. |
Ar galima vairuoti A ir B kategorijų transporto priemones, traktorių, rankinio valdymo automobilį, dirbti C, D, E kategorijų |
|
|
transporto priemonių profesionaliu vairuotoju, turintiems ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą, sprendžiama individualiai |
|
41. |
Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, lėtinės kepenų, tulžies latakų, kasos ligos su dažnais paūmėjimais, |
C, D, E kategorijos, troleibusai, |
|
operuoto skrandžio liga |
traktoriai |
|
PASTABA. |
|
|
Ar galima vairuoti, gali būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir bendrą sveikatos būklę |
|
42. |
Lėtinės inkstų ligos, vieno inksto trūkumas |
C, D, E kategorijos, troleibusai, |
|
PASTABA. |
traktoriai |
|
Ar galima vairuoti, gali būti sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą ir bendrą sveikatos būklę |
|
43. |
Kitos ligos ar būklės, kurių nėra šiame sąraše, tačiau dėl kurių gydytojų komisijos sprendimu asmuo negali vairuoti atitinkamos |
|
|
transporto priemonės. Sprendimą priima įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, jį būtina argumentuoti |
|
|
|
|
1. Vairuotojai, turintys stažą, – tai vairuotojai, turintys didesnį kaip 3 metų vairavimo stažą iki pastarojo sveikatos tikrinimo. 2. „Sprendžiama individualiai“, „individualiu sprendimu“ reiškia, kad asmuo, atsakingas už vairuotojų sveikatos tikrinimus, o 43 punkte nurodytais atvejais – gydytojų konsultacinė komisija gali priimti individualų sprendimą, leidžiantį asmeniui vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, atsižvelgdami į susirgimą, kompensaciją, patologinio proceso grįžtamumą, jo progresavimą, tęsiant vairuotojo (atsižvelgiant į darbo krūvį, konkrečias pareigas) darbą, tiriamojo psichikos ir charakterio ypatumus, vadovaujantis ir specializuotų gydymo įstaigų, specialistų išvadomis ir rekomendacijomis. 3. Apie būtinybę vairuoti su akiniais, kontaktiniais lęšiais, klausos aparatu, protezu, draudimą dirbti vairuotoju (užsiimti transporto ūkine veikla) privaloma įrašyti vairuotojo sveikatos tikrinimo pažymos (F Nr. 083/a-1) specialių įrašų skiltyje. Čia įrašomi ir psichologinio tyrimo rezultatai (blogai ir gerai atliktų užduočių santykis), atliekant vairuotojų profesinę atranką (D kategorijos, troleibuso). |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
8 priedas
Sveikatos tikrintojas |
Sveikatos tikrinimų tvarką reglamentuojantys teisės aktai |
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
|
Bendrosios praktikos gydytojas, |
Neurologas, |
Sveikatos apsaugos ministerijos 1997 04 24 įsakymas Nr. 221 „Dėl ligų ir sveikatos |
psichiatras |
oftalmologas, |
problemų, dėl kurių negalima tinkamai naudotis civiliniais ginklais, sąrašo ir asmenų, |
|
otorinolaringologas |
norinčių įsigyti civilinį ginklą, medicininio tikrinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42-1039) |
Apylinkės terapeutas, |
Neurologas, |
|
psichiatras, |
oftalmologas, |
Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 03 02 įsakymas Nr. 107 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti |
chirurgas |
otorinolaringologas |
civilinį ginklą, medicininio patikrinimo tvarkos (Žin., 1998, Nr. 25-654) |
|
|
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas (Žin., 1996, Nr. 69-1665) |
|
|
Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 12 17 įsakymas Nr. 751 „Dėl asmenų, norinčių įsigyti |
|
|
civilinį ginklą, schematizuotos apžiūros ir psichikos būklės įvertinimo metodikos |
|
|
patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 112-3118) |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
9 priedas
VYKSTANČIŲJŲ Į UŽSIENĮ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
Tikrinimo tikslas – nustatyti ir įvertinti asmens, vykstančio į užsienį, sveikatos būklę.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Asmenys, vykstantys į užsienį dirbti ar mokytis, privalo tikrintis sveikatą atsižvelgdami į šalies, į kurią išvykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus. Vykstantieji gyventi ar turistiniais tikslais sveikatą tikrinasi, jeigu reikalauja šalis, į kurią vykstama, ar kelionės organizatoriai.
2. Sveikatos tikrinimą organizuoja bendrosios praktikos gydytojas (BPG) arba apylinkės terapeutas (pediatras).
3. Vykstantysis gydytojui pateikia dokumentus, gautus iš Užsienio reikalų ministerijos, užsienio šalies ambasados ar išvykos organizatorių, į kuriuos reikia įrašyti duomenis apie išvykstančiojo sveikatos būklę, atliktus tyrimus ir skiepijimus.
4. Įvedus vykstančių į užsienį privalomą sveikatos draudimą, tikrinant išvykstančiųjų sveikatą reikia vadovautis draudimo dokumentais nustatyta tvarka.
6. Tikrinant sveikatą atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, keliamus reikalavimus ir medicinines indikacijas arba darbą, kurį rengiamasi dirbti, gali būti atliekami tyrimai, imunoprofilaktikos ir kitos sveikatinimo priemonės (žr. lentelę).
7. Bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras, esant indikacijų, gali siųsti pas kitus specialistus.
8. Sveikatą tikrinantis gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų sveikatos priežiūros įstaigų, o šios privalo tokią informaciją teikti.
9. Prireikus vadovaujamasi vairuotojų, geležinkelininkų, jūreivių ir kt. sveikatos tikrinimo tvarka.
10. Vykstant į epidemiologiškai pavojingas šalis, reikalingas sertifikatas (pažyma) apie skiepus. Siuntimą skiepyti (F 027/a), būtinai nurodant, kad nėra kontraindikacijų, išduoda sveikatą tikrinantis gydytojas.
11. Vykstant į kai kurias užsienio šalis, būtina turėti ŽIV antikūnų tyrimo sertifikatą, kurį išduoda Lietuvos AIDS profilaktikos centras (Liubarto g. 20, Vilnius, tel. 75 12 49) ar kitos šiuos tyrimus atliekančios laboratorijos.
12. Tikrinimų duomenys įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę) (F 025/a). Galutinę išvadą pateikia sveikatą tikrinantis bendrosios praktikos gydytojas, apylinkės terapeutas ar pediatras ir įrašo į vykstančiojo į užsienį medicininę pažymą (F 082/a). Išduotos pažymos registruojamos.
13. Gali būti užpildomi ir kiti dokumentai, pateikti užsienio šalies ambasados, Lietuvos darbo biržos, draudimo ar kitų įstaigų.
14. Išduotą pažymą-sertifikatą ar kitą dokumentą, kuriame pateikti duomenys apie išvykstančiojo sveikatos būklę (diagnozuotas ligas, atliktus tyrimus ir skiepijimus) gydytojas tvirtina asmeniniu antspaudu, parašu ir gydymo įstaigos antspaudu.
15. Pažymos (sertifikato) galiojimo terminas priklauso nuo šalies, į kurią išvykstama, reikalavimų.
Pažymos konsuliniam jų legalizavimui, išduodamos asmenims, vykstantiems į užsienį, privalo būti patvirtintos žodžiu „tvirtinu“, įgalioto asmens parašu ir įstaigos antspaudu tvirtinamojo dokumento apatiniame kairiajame kampe (kiekvienas pažymos lapas tvirtinamas atskirai).
16. Asmenų, sergančių ūmiomis, užkrečiamosiomis infekcinėmis, venerinėmis ar odos ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu sveikata dėl išvykimo į užsienį netikrinama.
17. Asmenims, kuriems dėl sveikatos būklės pagal nurodytą specialybę dirbti negalima, vykstančiojo į užsienį medicininė pažyma neišduodama.
Sudėtingus ir neaiškius sveikatos tikrinimo klausimus sprendžia bei galutinę išvadą konfliktinių situacijų atveju pateikia asmens sveikatos įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK).
18. Informacija apie ligas, nuo kurių reikia pasiskiepyti išvykstant į užsienio šalį, teikiama:
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos aplinkos skyriuje (Vilniaus g. 33, Vilnius, tel. (8 22) 61 07 59);
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (Rožių al. 4a, Vilnius, tel.: (8 22) 22 73 63, 22 76 73);
Alytaus visuomenės sveikatos centre (Savanorių g. 4, Alytus, tel. (8 235) 5 11 82);
Kauno visuomenės sveikatos centre (K. Petrausko g. 24, Kaunas, tel. (8 27) 73 44 03);
Klaipėdos visuomenės sveikatos centre (Liepų g. 17, Klaipėda, tel. (8 26) 21 22 22);
Marijampolės visuomenės sveikatos centre (Žemaitės g. 14, Marijampolė, tel. (8 243) 5 05 15);
Panevėžio visuomenės sveikatos centre (Respublikos g. 13, Panevėžys, tel. (8 25) 46 10 81);
Šiaulių visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 229, Šiauliai, tel. (8 21) 42 09 03);
Tauragės visuomenės sveikatos centre (Prezidento g. 38, Tauragė, tel. (8 246) 5 24 54);
Utenos visuomenės sveikatos centre (S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, Utena, tel. (8 239) 5149);
Trakų visuomenės sveikatos priežiūros ir specialistų tobulinimo centre (Vytauto g. 87, Trakai, tel. (8 238) 5 25 73);
Vilniaus visuomenės sveikatos centre (Vilniaus g. 16, Vilnius, tel. (8 22) 22 40 98).
Lentelė
II. SVEIKATOS TIKRINIMAS VYKSTANT Į UŽSIENĮ
Sveikatos tikrintojas |
Tyrimai |
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys gydytojai |
|
Bendrosios praktikos gydytojas, psichiatras – esant indikacijų |
Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas |
Bendras (klinikinis) kraujo tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus bei medicinines indikacijas Kraujo tyrimas dėl ŽIV infekcijos (žmogaus imunodeficito viruso) tik tada, kai to reikalauja šalis, į kurią vykstama (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) |
Apylinkės terapeutas, psichiatras – esant indikacijų |
Gydytojai specialistai, atsižvelgiant į šalies, į kurią vykstama, ar išvykos organizatorių keliamus reikalavimus arba pagal medicinines indikacijas |
Kraujo grupės ir Rh faktoriaus nustatymas, jei nėra žymos pase. Kraujo tyrimas dėl sifilio (sertifikatas apie neigiamą tyrimo rezultatą galioja ne ilgiau kaip 30 dienų nuo jo išdavimo dienos) Šlapimo tyrimas Krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus ar medicinines indikacijas EKG pagal medicinines indikacijas |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministerijos
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
10 priedas
Aviacijos darbuotojų sveikatos tikrinimO TVARKA
Tikslas – nustatyti, ar tikrinamasis asmuo gali dirbti aviacijoje ar mokytis atitinkamos specialybės
Sveikatos tikrintojas |
|
Pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros gydytojai |
Privalomos antrinio lygio gydytojų specialistų konsultacijos |
Bendrosios praktikos gydytojas arba terapeutas tikrina ir daro išrašą iš asmens |
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos ir Susisiekimo ministerijos 1996 12 13 įsakymu |
sveikatos istorijos (F 025/a) ir pateikia jį civilinės aviacijos specialistų |
Nr. 652/394 „Dėl civilinės aviacijos specialistų medicinos ekspertizių atlikimo tvarkos |
medicinos ekspertizei |
nustatymo“ (Žin., 1997, Nr. 7-131) |
______________
PATVIRTINTA
sveikatos apsaugos ministro
2000 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 301
11 priedas
LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
Tikslas – nustatyti, ar tikrinamas asmuo dėl sveikatos būklės gali dirbti laivyne.
1. Asmenys, norintys įsidarbinti ar dirbantys laivyne, privalo pasitikrinti sveikatą įsidarbindami ir periodiškai – dirbdami.
Sveikatos tikrinimai atliekami pagal patvirtintus privalomo tikrinimo kontingentus.
2. Privalomus sveikatos tikrinimus atlieka pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos bendrosios praktikos gydytojas (BPG) ar apylinkės terapeutas, vadovaudamasis šia tvarka ir medicininėmis kontraindikacijomis, pasitelkę šio įsakymo prieduose nurodytų specialybių gydytojus.
3. Sveikatą tikrinantis gydytojas tikrinamąjį gali siųsti (esant medicininių indikacijų) konsultuotis pas kitus specialistus, atlikti specialius tyrimus (ir nenumatytus tvarkoje), skiepyti vadovaujantis šio įsakymo 9 priedu „Vykstančiųjų į užsienį sveikatos tikrinimas“.
4. Tikrinantis sveikatą gydytojas turi teisę gauti informaciją iš kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų bei privačiai dirbančių gydytojų, o pastarieji tokią informaciją privalo teikti.
5. Tikrinant sveikatą tų laivyno darbuotojų, kurie dirba sveikatai kenksmingomis sąlygomis, pavojingą darbą, mitybos padaliniuose ir kitą darbą, kurį dirbant periodinis sveikatos tikrinimas yra privalomas ir lemia profesinį tinkamumą dėl sveikatos būklės, reikia atsižvelgti į Asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis (kenksmingų veiksnių poveikyje ir pavojingą darbą), privalomo sveikatos tikrinimo tvarką (13 priedas) bei Asmenų, dirbančių darbą, kurį leidžiama dirbti tik iš anksto pasitikrinus ir vėliau periodiškai besitikrinant sveikatą dėl užkrečiamųjų ligų, sveikatos tikrinimo tvarką (14 priedas).
6. Šio priedo II skyriuje išvardytiems laivyno darbuotojams sveikatą privalu tikrintis kas 12 mėnesių.
6.1. Sveikatos tikrinimo ir tyrimų duomenys įrašomi asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), o išvada apie darbuotojo profesinį tinkamumą dirbti laivyne: „dirbti gali,“ „dirbti gali, bet ribotai“ (nurodant kaip), „dirbti negali“ (t. y. eiti konkrečias pareigas konkrečiomis nurodytomis sąlygomis) – asmens sveikatos istorijoje (F 025/a), įsidarbinančiojo – privalomo sveikatos tikrinimo medicininėje pažymoje (F 047/a), dirbančiojo – asmens medicininėje knygelėje (F 048/a).
6.2. Gydytojai išvadose nurodo, ar asmuo gali dirbti jūrų ir upių laivyne, uoste; pažymi konkrečią specialybę ir apribojimus (plaukiojimo klimato zoną, reiso ilgumą), ar gali dirbti su individualia deguonies dujokauke (IDD).
6.3. Galutinę išvadą daro Gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) pirmininkas ir įrašo ją medicininėje jūrininko knygelėje, jūrininko knygelėje, medicininėje privalomojo sveikatos tikrinimo pažymoje (F 047/a), tvirtina parašu, asmeniniu bei gydymo įstaigos antspaudu, nurodo kitą sveikatos tikrinimo datą.
7. Išaiškėjus kontraindikacijų, išimties tvarka leidžiama dirbti tik po darbo medicinos gydytojo išvados, tačiau ne ilgiau kaip 1 metus.
Neaiškiais atvejais apie tinkamumą dirbti laivyne – atsižvelgiant į patologiją, bendrą organizmo būklę, amžių, profesinį tikrinamojo pasirengimą, reiso sunkumą ir trukmę – sprendžia tikrinančios įstaigos GKK, patvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo įsakymu.
8. Asmenis, kurie dėl sveikatos būklės laivyne dirbti negali, Gydytojų konsultacinė komisija įrašo į specialų žurnalą ir informuoja raštu apie tai uosto karantino tarnybą bei laivų savininkus.
9. Laivyno, žvejų ir jūrų transporto įmonės ar organizacijos administracija, laivo gydytojas, aptarnaujanti kontingentą gydymo įstaiga gali siųsti asmenį tikrintis sveikatos anksčiau, negu nustatyta, nurodydami tikrinimo priežastį (pvz., po sunkių susirgimų, traumų ar kitų išryškėjusių kontraindikacijų).
10. Už sveikatos nepasitikrinusių asmenų (kuriems tikrintis privaloma) priėmimą į darbą laivyne, taip pat už periodinio sveikatos tikrinimo terminų pažeidimus pagal galiojančius įstatymus ir darbo sutartis atsako laivyno (žvejų bei jūrų ir upių transporto) organizacijos ar įmonės administracija ir patys darbuotojai.
11. Gydytojas arba asmuo, atsakingas už medicininę priežiūrą laive, kontroliuoja laivo įgulos narių sveikatos tikrinimosi terminus, informuoja laivo administraciją apie asmenis, nepasitikrinusius sveikatos, ir tiems, kuriems atsirado medicininių kontraindikacijų, rekomenduoja laikinai pakeisti darbo profilį.
12. Asmenims, sergantiems ūminėmis, infekcinėmis, odos ir veneros ligomis, užkrečiamuoju laikotarpiu, o asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, – paūmėjimo ir gydymosi laikotarpiu ar nėštumo atveju sveikata dėl tinkamumo dirbti laivyne netikrinama.
13. Medicininėje jūrininko knygelėje turi būti: nurodyta profesija, asmens nuotrauka, patvirtinta laivo savininko antspaudu.
II. LAIVYNO DARBUOTOJŲ SVEIKATOS TIKRINIMAS
Darbo pobūdis |
Tikrinimų periodiškumas |
Tikrina specialistai |
Tyrimai |
|
Pirminio lygio |
Antrinio lygio |
|||
1. I-VII laivyno darbuotojų profesinės |
1 kartą per metus |
Bendrosios praktikos gydytojas, |
—— |
Kraujo (Hb, leukocitai, ENG), |
grupės |
|
stomatologas, psichiatro, |
kiti specialistai – |
kraujo – dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); |
|
|
priklausomybės ligų psichiatro |
pagal indikacijas |
kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima |
|
|
išvados (įsidarbinančiam – |
|
piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje); |
|
|
iš tikrinamojo gyvenamosios vietos) |
|
gliukozės kiekio kraujyje (įsidarbinant, pagal |
|
|
|
|
medicinines indikacijas ir asmenims nuo 50 metų |
|
|
Terapeutas, stomatologas, chirur- |
Neurologas, oftalmo- |
amžiaus), |
|
|
gas, psichiatras, priklausomybės |
logas, otorinolarin- |
šlapimo, |
|
|
ligų psichiatro išvados (įsidarbinančiam |
gologas |
plaučių rentgenologinis, |
|
|
– iš tikrinamojo gyvenamosios |
|
akispūdžio – asmenims nuo 40 m.(1 kartą per |
|
|
vietos) |
|
3 metus), EKG (asmenims nuo 40 metų ir esant |
|
|
|
|
indikacijų); |
Moterims nuo 35 metų (papildomai) |
1 kartą per metus |
Bendrosios praktikos gydytojas |
|
vestibulinės funkcijos ištyrimas; |
|
|
arba akušeris-ginekologas |
|
urogenitalinių išskyrų – dėl lytiškai plintančių ligų; |
|
|
|
|
kraujo – dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės |
|
|
|
|
reakcijos) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Onkocitologinis tyrimas, |
|
|
|
|
kolposkopija esant indikacijų |
2. Narai, mechanikos ir radionavigacijos tarnybos darbuotojai |
1 kartą per metus |
Bendrosios praktikos gydytojas, |
Oftalmologas, otori- |
Kraujo (Hb, leukocitai, ENG), |
|
stomatologas, psichiatras, |
nolaringologas, |
kraujo – dėl žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV); |
|
|
|
priklausomybės ligų psichiatras |
kiti specialistai – pagal |
kraujo grupei ir Rh faktoriui nustatyti (pažymima |
|
|
(turi būti išvados iš tikrinamojo |
indikacijas |
piliečio pase ir medicininėje jūrininko knygelėje); |
|
|
gyvenamosios vietos) |
|
gliukozės kiekio kraujyje (įsidarbinant, pagal |
|
|
|
|
medicinines indikacijas ir asmenims nuo 50 metų |
|
|
Terapeutas, |
Oftalmologas, otori- |
amžiaus), |
|
|
chirurgas, stomatologas, psichiatras, |
nolaringologas, neuro- |
šlapimo, |
|
|
priklausomybės ligų psichiatras |
logas, kiti specialistai – |
plaučių rentgenologinis, |
|
|
(įsidarbinant – iš tikrinamojo gyvenamosios vietos) |
pagal indikacijas |
akispūdžio – asmenims nuo 40 m.(1 kartą per |
|
|
|
3 metus), |
|
|
|
|
|
EKG, |
|
|
|
|
regėjimo aštrumo, |
|
|
|
|
akipločio, |
|
|
|
|
matymo tamsoje, |
|
|
|
|
audiograma; |
|
|
|
|
vestibulinės funkcijos ištyrimas; |
|
|
|
|
urogenitalinių išskyrų – dėl lytiškai plintančių ligų; |
|
|
|
|
kraujo – dėl lytiškai plintančių ligų (serologinės |
|
|
|
|
reakcijos) |
III. LAIVYNO DARBUOTOJŲ, KURIEMS PRIVALU TIKRINTIS SVEIKATĄ, PROFESINĖS GRUPĖS
15. I grupė – vadovaujančioji grandis:
Kapitonai, kapitonų padėjėjai (laivavedžiai), locmanai, savaeigių laivų škiperiai ir jų padėjėjai, savaeigių kranų kapitonai ir jų padėjėjai.
16. II grupė – vadovaujančioji grandis (su sugretintomis specialybėmis):
Kapitonai – mechanikai, kapitonai – mechanikų padėjėjai, laivavedžiai – mechanikų padėjėjai, mechanikų padėjėjai – laivavedžiai, savaeigių kranų kapitonai – vyresnieji mechanikai.
17. III grupė – mechaninė laivų tarnyba:
Mechanikai, refrižeratorių mechanikai, elektromechanikai, mechanikų padėjėjai, elektrikai, siurblių mašinistai (dokermanai), motoristai (mašinistai), kranų mašinistai, refrižeratorių mašinistai (motoristai), tekintojai, šaltkalviai, plaukiojančių kranų kranininkai meistrai ir jų padėjėjai, gervininkai, gervininkai-mašinistai, plaukiojančių kranų kranininkai, gervininkai ir vyresnieji gervininkai, vyresnieji gervininkai-motoristai, gervininkai-motoristai, vyresnieji gervininkai-mašinistai, savaeigių kranų dyzelininkai, žuvų taukų virinimo agregato mašinistai, žuvies miltų agregato mašinistai, tankų plovėjai.
18. IV grupė – radionavigacinių įrenginių specialistai:
Radijo operatoriai (radistai), radijo technikai, hidroakustikai.
19. V grupė – denio komandos specialistai:
Bocmanai, jūreiviai, jūreiviai-narai, žūklės meistrai, žuvies apdorojimo meistrai, kranininkai, gervininkai, staliai, motoristai-vairininkai, vyresnieji motoristai-vairininkai, motoristai-jūreiviai, vyresnieji motoristai-jūreiviai, kūrikai-jūreiviai, mašinistai-jūreiviai, mašinistai-vairininkai, jūreiviai-kasininkai, motoristai-bocmanai, pagalbinių katilų kūrikai-jūreiviai.
20. VI grupė – nesavaeigio laivyno ir keltų įrenginių specialistai:
Kapitonai, škiperiai ir jų padėjėjai, jūreiviai, plaukiojančių valymo stočių viršininkai, priešgaisrinės apsaugos viršininkai, technikai, kapitono padėjėjai, ugniagesiai ir jų padėjėjai, žemsiurbių jūreiviai, dujų aptarnautojai, techninio laivyno karavanų viršininkai, hidrotechninių įrenginių ir perkėlų prižiūrėtojai, hidrotechninių įrenginių akumuliatorininkai, postų brigadininkai-motoristai, hidrotechninių įrenginių montuotojai, sprogdinimų darbininkai ir instruktoriai, dokų viršininkai, mechanikai-dokų viršininkų pavaduotojai, dokų viršininkų pamainos padėjėjai.
21. VII grupė – pagalbinė laivyno grandis:
Laivų medicinos darbuotojai, maisto blokų ir laivų restoranų darbuotojai, valytojai, muzikantai, laivyno inspekcijos inspektoriai, inžinieriai-inspektoriai, kapitonų padėjėjai (ūkio, keleivių, gamybos ir technologijos reikalams), inžinieriai hidrologai, mokslo darbuotojai, laborantai, komandiruotieji asmenys, vertėjai, skalbėjai.
Asmenys, kurių specialybės sugretintos, mediciniškai tikrinami atsižvelgiant į pirmąją specialybę.
Stojant į jūrininkų specialybių mokymo įstaigas, profesinė grupė nustatoma pagal pasirinktą specialybę.
Asmenims, papildomai dirbantiems narais, medicinis tikrinimas atliekamas atsižvelgiant į specialius reikalavimus, nurodytus šio įsakymo 13 priede.
IV. BENDROS DARBO LAIVYNE MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS
32. Įvairios etiologijos tinklainės atšokimas bet kurioje akies dalyje (nepriklausomai nuo gydymo rezultatų).
33. Vokų kraštų, akių vokų gleivinės ir ašarų takų susirgimai, dažnai paūmėjantys, sukeliantys regėjimo sutrikimų.
34. Anoftalmija arba visiškas apakimas viena akimi, regėjimas viena akimi silpnesnis kaip 0,1D, kai regėjimas kita akimi silpnesnis kaip 0,5D.
35. Vestibulinės funkcijos susirgimai, kai sutrinka pusiausvyra arba dažnai kartojasi Menjero ligos simptomų komplekso priepuoliai.
36. Įvairios etiologijos progresuojantis klausos susilpnėjimas viena ar abiem ausimis, kai šnabždesį tikrinamasis girdi mažesniu kaip 1 metro atstumu.
37. Įvairios etiologijos kalbos defektai, trukdantys bendrauti, taip pat ryški logoneurozė (mikčiojimas).
38. Lėtiniai kvėpavimo takų susirgimai ir anatominiai defektai, kurie dažnai paūmėja arba nuo kurių sutrinka kvėpavimas ir uoslė.
42. Moters lytinių organų antro ir trečio laipsnio nusileidimas arba iškritimas, kai sutrinka gretimų organų funkcijos.
44. Galvos ir nugaros smegenų, periferinės nervų sistemos organiniai susirgimai bei traumos, kai pasireiškia judėjimo, koordinacijos ir taktilinio jutimo sutrikimai.
45. Būklė po išplėstinių chirurginių operacijų, pašalinus organą, kai yra tos sistemos funkcijos sutrikimų.
47. Dviejų ir daugiau stambių sąnarių ankilozė, vieno klubo sąnario ankilozė persirgus kaulų tuberkulioze.
48. Įgimtos judėjimo aparato anomalijos, trukdančios vaikščioti, įgytos kaulų ir sąnarių deformacijos.
V. PAPILDOMOS DARBO LAIVYNE MEDICININĖS KONTRAINDIKACIJOS
(Pagal atskiras profesines grupes, nurodytas šio priedo II skyriuje)
Eil. Nr. |
Susirgimas |
Profesinės grupės |
Pastabos |
||||||
I |
II |
III |
IV |
V |
VI |
VII |
|
||
NS |
NS |
NS |
NS |
NS |
NS |
NS |
|
||
1. |
Širdies ligos (įvairios etiologijos miokarditas, |
|
|
|
|
|
|
|
Diagnozė patvirtinama elektrokardiografijos, echokardiografijos, |
|
perikarditas, miokardo distrofija ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
krūvio mėginiais |
|
|
|
|
|
|
|
|
1.1 |
Širdies ritmo sutrikimai: |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
11 |
|