LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
ĮSAKYMAS
DĖL GYVŪNŲ, KAI KURIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ VETERINARINIO PATIKRINIMO IR KONTROLĖS FINANSAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 23 d. Nr. B1-365
Vilnius
Vadovaudamasis Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir siekdamas įgyvendinti 1996 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 96/43/EB, iš dalies pakeičiančią ir konsoliduojančią Tarybos direktyvą 85/73/EEB, kad būtų garantuotas gyvų gyvūnų bei kai kurių gyvūninių produktų veterinarinio patikrinimo ir kontrolės finansavimas, ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 90/ 675/EEB bei 91/496/EEB:
1. Tvirtinu pridedamas Gyvūnų, kai kurių gyvūninių produktų veterinarinio patikrinimo ir kontrolės finansavimo taisykles.
3. Pripažįstu netekusiais galios nuo 2004 m. gegužės 1 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m. gegužės 1 d. įsakymą Nr. 199 „Dėl Veterinarinės priežiūros apmokėjimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 39-1384; 2002, Nr. 12-456) ir 2001 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 576 „Dėl Gyvūnų bei gyvūninių produktų valstybinės veterinarinės priežiūros įkainių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 1-26).
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir
veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2004 m. balandžio
23 d. įsakymu Nr. B1-365
GYVŪNŲ, KAI KURIŲ GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ VETERINARINIO PATIKRINIMO IR KONTROLĖS FINANSAVIMO TAISYKLĖS
Gyvūnų, kai kurių gyvūninių produktų veterinarinio patikrinimo ir kontrolės finansavimo taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2- 15) ir įgyvendina 1996 m. birželio 26 d. Tarybos direktyvą 96/43/EB, iš dalies pakeičiančią ir konsoliduojančią Tarybos direktyvą 85/73/EEB, kad būtų garantuotas gyvų gyvūnų bei kai kurių gyvūninių produktų veterinarinio patikrinimo ir kontrolės finansavimas, ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvas 90/ 675/EEB bei 91/496/EEB.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. ĮMOKŲ TAIKYMAS
2. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) III-V skyriuose nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad surenkamos įmokos padengtų III-V skyriuose išvardytų produktų patikrinimo bei kontrolės išlaidas, įskaitant tas išlaidas, kurios skirtos gyvūninės produkcijos gamybai skerdyklose padengti pagal VMVT direktoriaus 2002 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr. 659 „Dėl Skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 126-5747) reikalavimus.
3. VMVT VI skyriuje nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad surenkamos įmokos padengtų VMVT direktoriaus 2003 m. liepos 22 d. įsakyme Nr. B1-646 „Dėl Medžiagų ir medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose stebėsenos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 76-3514) numatyto patikrinimo bei kontrolės išlaidas.
4. VMVT VII skyriuje nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad surenkamos įmokos padengtų VII skyriuje išvardytų gyvūnų patikrinimo bei kontrolės išlaidas.
5. VMVT turi užtikrinti 2, 3 ir 4 punktuose nenurodyto patikrinimo ir kontrolės finansavimą, kol bus priimti atitinkami ES teisės aktai.
7. Nustatytos įmokos turi padengti:
8. Draudžiama tiesiogiai, taip pat netiesiogiai kompensuoti Taisyklėse numatytas įmokas. Tačiau VMVT atskirais atvejais gali taikyti standartinį vidurkį, numatytą III-VII skyriuose, nelaikydama to netiesiogine kompensacija.
9. VMVT gali nustatyti įmokas, viršijančias ES įmokų dydį, jeigu Lietuvos Respublikoje bendra įmokų suma neviršija faktinių patikrinimo išlaidų.
10. Taisyklėse nustatomos įmokos bus taikomos vietoj VMVT nustatytų veterinarinio patikrinimo rinkliavų ar įkainių už 2, 3 ir 4 punktuose numatytus patikrinimus ir kontrolę bei sertifikavimą.
11. Šios Taisyklės neatima galimybės VMVT nustatyti įkainius už kovos su epizootinėmis ir enzootinėmis ligomis darbus.
12. VMVT reguliariai teikia informaciją Europos Komisijai:
12.1. duomenis apie VMVT įmokų paskirstymą ir panaudojimą, jei būtina, pagrįstus skaičiavimo metodais;
13. Europos Komisijos ekspertai, bendradarbiaudami su VMVT, gali patikrinti, ar laikomasi Taisyklių.
14. Jeigu VMVT mano, kad kontrolė kitoje ES šalyje yra nepatenkinama ir kad šiose Taisyklėse numatytos įmokos nepadengia kontrolės išlaidų arba jas padengia iš dalies, gali remtis Europos Sąjungos šalių kompetentingų institucijų tarpusavio pagalbos ir jų bendradarbiavimo su Europos Komisija, siekiant užtikrinti teisingą veterinarijos ir zootechnikos teisės aktų taikymą, nurodymų (Žin., 2004, Nr. 27-855) 14-18.2 punktų nuostatomis.
III. ĮMOKOS UŽ ŠVIEŽIOS MĖSOS, PAUKŠTIENOS, TRIUŠIENOS IR ŪKIUOSE
AUGINAMŲ LAUKINIŲ GYVŪNŲ, LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ IR ŽVĖRIŲ
PATIKRINIMUS
16. 2 punkte nurodytos įmokos nustatomos vadovaujantis 7 punktu:
16.1. nepažeisdama 22 ir 23 punktų nuostatų, VMVT ima įmokas už atliktus patikrinimus, susijusius su skerdimu:
16.1.1. skerdžiant galvijus:
16.1.3. už 1 kiaulės skerdeną, kai ji sveria:
16.1.4. už avies ir ožkos skerdeną, kai ji sveria:
16.1.5. už paukščio skerdenėlę:
16.1.5.1. standartinio dydžio:
16.1.5.1.1. broilerio, kito penimo jauno naminio paukščio, sveriančio mažiau kaip 2 kg, ir dedeklės vištos skerdenėlę – 0,01 euro,
16.1.5.1.2. kito penimo jauno naminio paukščio, sveriančio 2 kg arba daugiau, skerdenėlę – 0,02 euro,
16.1.6. skerdžiant triušius ir smulkius medžiojamus paukščius ar smulkius žvėrelius:
16.1.6.2. už šerną – pagal 16.1.3 punktą; įmoka gali būti didesnė, jeigu jos neužtenka tyrimo trichinoskopu išlaidoms padengti pagal VMVT direktoriaus 2003 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. B1-500 „Dėl Sumedžiotų laukinių paukščių ir žvėrių mėsos tiekimo į rinką veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 55-2483),
17. Kontrolės ir patikrinimo, susijusių su išpjaustymo operacijomis, kurios numatytos Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių (Žin., 2004, Nr. 27-854) 6.2 punkte ir Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių (Žin., 2004, Nr. 14-441) 5 ir 6 punktuose, įmokos (pasirinktinai):
17.1. standartinio dydžio įmoka, prie kurios pridedama standartinė 3 eurų suma už toną mėsos, įvežamos į mėsos išpjaustymo įmonę; ši suma pridedama prie įmokų, kurios išvardintos 16.1 punkte;
18. Jeigu mėsa išpjaustoma toje įmonėje, kur buvo skerdžiama, 17.1 punkte nurodytos sumos sumažinamos iki 55%.
19. VMVT, pasirinkus darbo valandų apmokestinimą, turi įrodyti Europos Komisijai, kad įmoka nepadengia faktinių išlaidų, nustatytų pagal 17.1 punktą.
20. VMVT turi imti įmoką, atitinkančią faktines išlaidas, už mėsos, laikomos pagal Šviežios mėsos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių 6.4 punktą ir Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklių 7 punktą, kontrolę ir patikrinimus.
21. Išsamios 20 punkto taikymo taisyklės gali būti išdėstytos pagal procedūrą, numatytą Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punkte, ypač siekiant atsiskaityti už intervencinės mėsos ir mėsos, skirtos trumpalaikiam saugojimui keliuose šaldymo sandėliuose paeiliui, kontrolę ir patikrinimus.
22. Padidėjusioms išlaidoms padengti VMVT gali:
22.1. atskiroms įmonėms padidinti standartinę įmoką, (suma, kuria didinama pagrindinė standartinė įmoka, priklauso nuo išlaidų, kurias reikia padengti) nurodytą 16.1 ir 17.1 punkte, atsižvelgusi į 23.1 punktą, dėl:
22.1.2. gyvūnus tiekiančios įmonės nepakankamo išankstinio planavimo (sugaišto laiko) arba netikusių techninių sąlygų ar gedimų, pavyzdžiui, senesnėse įmonėse,
22.1.3. dažnos prastovos skerdimo metu, pvz., per mažai skerdyklos darbuotojų ar patikrinimą atliekantys darbuotojai nepakankamai užimti,
23. VMVT, atsižvelgusi į tai, jog išlaidos darbo užmokesčiui, įmonių struktūra ir valstybinių veterinarijos gydytojų santykiai skiriasi nuo ES vidurkio, kuriuo remiamasi nustatant standartines įmokas, nurodytas 16.1 ir 17.1 punkte, įmokas gali ypač sumažinti, kad būtų padengtos tikrosios patikrinimo išlaidos:
23.2. atskiroms įmonėms, kai laikomasi šių reikalavimų:
23.2.1. minimali dienos skerdimų norma leidžia iš anksto planuoti, kada siųsti atitinkamą patikrinimą atliekančius darbuotojus,
23.2.2. paskerstų gyvūnų skaičius yra pastovus ir gyvūnų tiekimą galima planuoti iš anksto, leidžiant racionaliai išnaudoti patikrinimą atliekančių darbuotojų darbą,
23.2.3. griežtas įmonės darbo organizavimas ir planavimas ir spartus skerdimo procesas leidžia optimaliai išnaudoti patikrinimą atliekančių darbuotojų darbą,
24. Taikant nuolaidas, numatytas 23 punkte, 16.1 ir 17.1 punkte nurodytos įmokos jokiu būdu negali sumažėti daugiau kaip 55%.
25. Jei įmanoma, 16.1, 17-21 punktuose nurodytos įmokos turi būti surenkamos skerdykloje, mėsos išpjaustymo įmonėje arba šaltajame sandėlyje. Jas sumoka įmonės atsakingas asmuo arba savininkas, kuris įmoką už atitinkamą operaciją gali perleisti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio vardu atliekama operacija. Jeigu naminių paukščių sveikatos tikrinimas atliekamas kilmės ūkyje, vadovaujantis Šviežios paukštienos paruošimo ir tiekimo į rinką taisyklėmis, kilmės ūkiui gali būti taikoma iki 20% standartinio dydžio, nustatyto 16.1.5 punkte, įmoka.
26. Nukrypdama nuo nuostatos dėl įmokos mokėjimo vietos, nurodytos 25 punkto pirmajame sakinyje, jeigu įmonė atlieka daugiau kaip vieną operaciją, VMVT gali rinkti įmokas vienu metu ir vienoje vietoje.
IV. ĮMOKOS UŽ IMPORTUOJAMŲ GALVIJŲ, AVIŲ, OŽKŲ IR KIAULIŲ ŠVIEŽIOS MĖSOS BEI MĖSOS PRODUKTŲ, ŠVIEŽIOS PAUKŠTIENOS, LAUKINIŲ
GYVŪNŲ, TRIUŠIŲ IR ŪKIUOSE AUGINAMŲ LAUKINIŲ PAUKŠČIŲ IR ŽVĖRIŲ
MĖSOS PATIKRINIMUS
28. 2 punkte nurodyta įmoka – 5 eurai už toną (su kaulais) arba mažiausiai 30 eurų už siuntą. Tačiau VMVT gali didinti šią įmoką, kad padengtų faktines išlaidas.
29. Priėmus sprendimus, numatytus Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos (Žin., 2003, Nr. 87-3972) 25 punkte, 28 punkte nustatytos įmokos patikslinamos, atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimus.
30. Įmokas, nurodytas 28 punkte, turi sumokėti importuotojas arba muitinės tarpininkas tame muitinės skyriuje, kuris atsakingas už pasienio veterinarijos postą, arba tiesiogiai kontrolės poste.
V. ĮMOKOS UŽ ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ PATIKRINIMUS
I SKIRSNIS
ĮMOKOS UŽ ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ GAMYBOS SĄLYGŲ IR TIEKIMO Į
RINKĄ KONTROLĖS PATIKRINIMUS
32. 2 punkte nurodytos įmokos nustatomos pagal 7 punktą:
32.1. VMVT ima įmoką, padengiančią patikrinimo išlaidas, susijusias su oficialiais patikrinimais, numatytais Tarybos direktyvos 91/493/EEB priedo V skyriaus II skirsnyje;
32.2. 32.1 punkte numatyta įmoka yra 1 euras už žuvininkystės produktų toną pirmosioms 50 tonų ir 0,5 euro už kitas tonas; ji imama produktų pirmojo tiekimo į rinką metu, jeigu nebuvo imta iškrovimo metu, ir visais atvejais imama iš pirmojo pirkėjo; VMVT gali sukurti sistemą, leidžiančią nustatytą laikotarpį kaupti žuvininkystės produktus ir nustatyti tvarką įmokas centralizuotai surinkti pirmojo pardavimo metu;
32.3. įmoka, nurodyta 32.2 punkte, už žuvų rūšių, nurodytų 1985 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 3703/85 dėl tam tikrų šviežių ir atšaldytų žuvų bendrų rinkos standartų išsamių taikymo taisyklių II priede, patikrinimą, negali viršyti 50 eurų už iškrautą siuntą, jeigu faktinės išlaidos neviršija šios sumos;
32.4. 32.1 punkte numatytos įmokos surinkimas neužkerta kelio rinkti 32.5-32.7 punktuose numatytas įmokas, jeigu po to žuvininkystės produktai yra apdorojami nepažeidžiant 32.18 punkto nuostatų;
32.5. VMVT renka įmokas už patikrinimo išlaidas, ypač susijusias su oficialiais patikrinimais, atliktais pagal Tarybos direktyvos 91/493/EEB priedo V skyriaus 1 skirsnio, ir su oficialiais patikrinimais, numatytais šios direktyvos V skyriaus 2 skirsnyje;
32.6. 32.5 punkte numatyta įmoka yra 1 euras ir imama už kiekvieną žuvininkystės produktų toną, įvežamą į pirminio apdorojimo ir/arba perdirbimo įmonę arba gabenamą iš žuvų apdorojimo laivo;
32.7. jeigu patikrinimas atliekamas užsienyje esančiame žuvų apdorojimo laive, VMVT ima įmoką pagal faktines to patikrinimo išlaidas;
32.8. jei VMVT, išnagrinėjusi savo teritorijoje atliktų konkretaus produkto tikrinimų, numatytų 32.1 punkte, išlaidas, nustato, kad faktinių išlaidų neįmanoma padengti iš įmokų, surenkamų pagal 32.2 punktą, ji gali imti įmoką už darbo valandą;
32.9. jei VMVT, išnagrinėjusi atliktų konkretaus produkto tikrinimų, numatytų 32.5 punkte, išlaidas, nustato, kad faktinių išlaidų neįmanoma padengti iš įmokų, surenkamų pagal 32.6-32.7 punktus konkrečioje įmonėje, gali imti įmoką už darbo valandą įmonėje, apdorojančioje tą produktą; VMVT, nusprendusi imti įmoką už darbo valandą, turi įrodyti Europos Komisijai, kad faktinių išlaidų neįmanoma padengti iš įmokų, imamų pagal 32.2 ir 32.6-32.7 punktus;
32.10. VMVT gali sumažinti 32.2 punkte nustatytą įmokos dydį, jeigu patikrinimus, numatytus 32.1-32.4 punktuose, palengvina tai, kad:
32.10.1. žuvis surūšiuota pagal šviežumą ir/arba dydį, vadovaujantis 1996 m. lapkričio 26 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2406/96, nustatančiu bendras pardavimo normas tam tikriems žuvininkystės produktams,
32.11. taikant 32.10 punkte nurodytas nuostatas, įmoka jokiu būdu negali būti sumažinta daugiau kaip 55%;
32.12. VMVT gali sumažinti įmokos, nustatytos 32.5-32.7 punktuose, dydį, jeigu:
32.12.1. pirminis apdorojimas ar perdirbimas atliekamas toje pačioje vietoje, kaip ir pirmasis pardavimas ar perdirbimas,
32.14. VMVT renka įmoką, atitinkančią faktines žuvininkystės produktų patikrinimo išlaidas, tose įmonėse, kurios produktus tik atšaldo, užšaldo, pakuoja arba saugo; tačiau, jeigu pagal 32.1- 32.7 punktus surinkta įmoka padengia visas išlaidas, susijusias su patikrinimais, nurodytais Tarybos direktyvos 91/493/EEB priedo V skyriuje, VMVT nerenka šiame punkte numatytos įmokos;
32.15. įmokas, numatytas 32.5-32.7 ir 32.14 punktuose, moka įmonės, atliekančios aukščiau išvardintas veiklas; įmonės atsakingas asmuo arba savininkas įmoką už atitinkamą operaciją gali perleisti fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio vardu atliekama operacija;
32.16. jeigu žuvininkystės produktų pirminis apdorojimas ir (arba) perdirbimas atliekamas kitų ES šalių teritorijoje, VMVT gali imti įmoką, padengiančias įvairias išlaidas, vienu kartu ir vienoje vietoje. VMVT, norėdama pasinaudoti šia galimybe, pirmiausiai turi pranešti Europos Komisijai;
32.17. VMVT sukuria sistemą, leidžiančią patikrinti, ar įmonių savininkai sumokėjo šiame skyriuje nurodytas įmokas;
32.18. VMVT garantuoja pagal savo nacionalines taisykles, kad savininkai gautų raštiškus patvirtinimus ar kitokius įrodymus apie individualiai ar bendrai sumokėtas šio skyriaus 32.1 punkte nurodytas įmokas, ar pavedimus jiems mokėti, nebent atitinkami žuvininkystės produktai skirti pirminiam apdorojimui ar perdirbimui ES šalies, kurioje jie buvo iškrauti, teritorijoje ir visa įmokos suma yra sumokėta perdirbimo įmonėje ar pirminio apdorojimo įmonėje;
II SKIRSNIS
ĮMOKOS UŽ IMPORTUOJAMŲ ŽUVININKYSTĖS PRODUKTŲ IMPORTO
PATIKRINIMUS
33. Importuojamiems žuvininkystės produktams, nurodytiems Tarybos direktyvos 91/493/EEB 10 straipsnio antrojoje dalyje, taikomos 32.1 punkto nuostatos.
34. Kad padengtų patikrinimo išlaidas Tarybos direktyvos 91/ 493/EEB nurodytuose laivuose ir juos iškraunant, VMVT ima papildomas įmokas, kurios yra mažiausiai 1 euras už iškrautą produkcijos toną.
35. Už žuvininkystės produktus, kurie nenurodyti 33-34 punktuose, t. y. visus žuvininkystės produktus, kurie turi būti gabenami per pasienio veterinarijos postus, įmoka, numatyta 2 punkte, nustatoma pagal 7 punktą ir yra mažiausia 5 eurai už toną produkcijos arba mažiausiai 30 eurų už siuntą; jeigu įvežama daugiau kaip 100 tonų, mažiausia 5 eurų įmoka už toną sumažinama iki:
36. Priėmus sprendimus, numatytus Gyvūninių produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos 25 punkte, 35 punkte nustatytos įmokos patikslinamos, atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimus.
37. Taikant 36 punktą, imama įmoka negali būti mažesnė už įmoką, imamą pagal 32.2 ir 32.6-32.7 punktus už produktus, atgabentus laivais, plaukiojančiais su Europos Sąjungos vėliavomis.
38. 37 punkte nurodytos įmokos rinkimas neužkerta kelio rinkti 17.2 punkte numatytą įmoką įmonėje vėlesnio perdirbimo metu.
39. Įgyvendindama šio skyriaus nuostatas, VMVT ima įmokas, numatytas 1 skirsnyje, už importuojamą produkciją, atgabentą laivais, plaukiojančiais su Grenlandijos vėliava.
VI. ĮMOKOS UŽ GYVŪNŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ PATIKRINIMUS
42. 3 punkte numatyta įmoka:
42.1. už gyvūnus, skirtus skersti, kuriems taikomas III skyrius, sudaro 1,35 euro už toną skerdenos;
42.2. už akvakultūros produktus, kuriems taikomas V skyrius, sudaro 0,1 euro už toną parduodamo produkto;
43. Pagal įmokos dydžius, nustatytus 42 punkte, VMVT gali pasirinkti:
43.1. visas įmokas, nurodytas 42 punkte, imti įmonėje:
43.1.2. įmonėje, atliekančioje pirminį apdorojimą ir/arba perdirbimą, jeigu renkama 42.2 punkte numatyta įmoka,
VII. ĮMOKOS UŽ GYVŪNŲ IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ PATIKRINIMUS
45. Už gyvūnų ir gyvūninių produktų, kuriems taikomi Tam tikrų gyvūnų ir gyvūninių produktų veterinarinio ir zootechninio tikrinimo reikalavimai (Žin., 2004, Nr. 33-1086), kontrolės išlaidas kilmės vietoje imama nustatyta įmoka.
46. Įmokos taikymo sritis ir dydis, išsamios jos taikymo taisyklės, įskaitant ir asmenų, kurie atsakingi už įmokos sumokėjimą, nustatymą, bei bet kokios išimtys nustatomos pagal Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 11 punktą.
47. Už importuojamų gyvūnų, kuriems taikoma Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarka (Žin., 2002, Nr. 111-4954), patikrinimą 4 punkte nurodyta įmoka yra:
47.1. už gyvūnus, nurodytus III skyriuje, 5 eurai už toną gyvo svorio ir mažiausiai 30 eurų už gyvūnų siuntą;
47.2. už kitus gyvūnus – pagal faktines patikrinimo išlaidas už kiekvieną importuojamą gyvūną ar toną arba mažiausiai 30 eurų už siuntą (įmoka už siuntą netaikoma gyvūnams, nurodytiems Gyvūnų, importuojamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarkos įgyvendinimo taisyklėse (Žin., 2002, Nr. 111-4954).
49. Įmokas, nurodytas 47-48 punktuose, sumoka importuotojas arba muitinės tarpininkas tame muitinės skyriuje, kuris yra atsakingas už pasienio veterinarijos postą, arba tiesiogiai pasienio kontrolės punkte.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS