LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NEMUNO DELTOS REGIONINIO PARKO IR JO ZONŲ RIBŲ PATVIRTINIMO
2001 m. lapkričio 7 d. Nr. 1312
Vilnius
1. Patvirtinti Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribas pagal Aplinkos ministerijos pateiktą planą.
3. Pavesti Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti Nemuno deltos regioninio parko ir jo zonų ribų planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Šilutės rajono savivaldybei.
4. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 15 d. nutarimą Nr. 247 „Dėl Dieveniškių istorinio regioninio, Kurtuvėnų, Metelių, Nemuno deltos, Panemunių, Rambyno, Salantų, Veisiejų, Ventos, Žagarės regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1995, Nr. 16-377):
5. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. kovo 12 d. nutarimą Nr. 337 „Dėl Dieveniškių istorinio, Nemuno deltos, Panemunių, Rambyno, Ventos, Žagarės regioninių parkų ir jų zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 25-624) – išbraukti nutarimo antraštėje ir 1 punkte žodžius „Nemuno deltos“.
Pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1312
NEMUNO DELTOS REGIONINIO PARKO ZONAVIMO PAGRINDINĖS NUOSTATOS
I. TERITORIJOS ZONAVIMAS
II. IŠSAUGANČIOJI ZONA
2. Nemuno deltos regioninio parko išsaugančiąją zoną sudaro Medžioklės pelkės ir Nemuno priešakinės deltos gamtiniai rezervatai, Pakalnės polderių, Ventės ir Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustiniai, Leitės, Leitgirių, Nemuno žiogių, Tenenio hidrografiniai draustiniai, Galzdonų ir Leitgirių botaniniai draustiniai, Minijos ichtiologinis draustinis, Rupkalvių, Sausgalvių, Uostadvario ir Žalgirių ornitologiniai draustiniai, Berštų, Kniaupo, Krokų lankos, Kūlynų ir Minijos senvagės botaniniai–zoologiniai draustiniai, Aukštumalės, Kintų, Medžioklės pelkės ir Rupkalvių telmologiniai draustiniai, Skirvytės kaimo etnokultūrinis draustinis, Minijos (Mingės) kaimo architektūrinis draustinis ir Rusnės urbanistinis draustinis.
3. Nemuno deltos regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Medžioklės pelkės gamtinio rezervato – išsaugoti Nemuno deltos pelkėto miško kraštovaizdį su retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija;
3.2. Nemuno priešakinės deltos gamtinio rezervato – išsaugoti teritoriją ir akvatoriją, kur vyksta aktyviausi natūralūs deltos formavimosi procesai;
3.3. Pakalnės polderių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti vasaros polderių kraštovaizdį su gausiomis Nemuno protakomis, seniausią Lietuvoje vandens kėlimo stotį, Uostadvario švyturį, paukščių perimvietes, jų poilsio vietas migracijos metu;
3.4. Ventės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti pamario kraštovaizdį, retų ir nykstančių augalų bendrijas, paukščių migracijos kelio aplinką su raiškiu moreniniu reljefu ir kultūros vertybėmis;
3.5. Žalgirių kaimo kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti pelkininkų kolonijos kaimą ir jo žemėnaudos ypatumus;
3.6. Leitės hidrografinio draustinio – išsaugoti Leitės upelio ir jo žiočių hidrografinę struktūrą, Ragininkų salos biocenozes;
3.7. Leitgirių hidrografinio draustinio – išsaugoti savitą mažo upelio hidrografinę struktūrą su mažiesiems slėniams būdingomis biocenozėmis;
3.8. Nemuno žiogių hidrografinio draustinio – išsaugoti Nemuno deltai būdingą senvagių, įlankėlių ir protakų kompleksą, prievagines kopas, retų ir nykstančių rūšių augaliją;
3.9. Tenenio hidrografinio draustinio – išsaugoti raiškią Tenenio upės hidrografinę struktūrą, pelkėtą paslėnį su natūraliomis pievomis, retų ir nykstančių rūšių augaliją;
3.10. Galzdonų botaninio draustinio – išsaugoti Nemuno pavaginės zonos kraštovaizdžio bendrijas su retais ir nykstančiais augalais;
3.11. Leitgirių botaninio draustinio – išsaugoti pelkėto miško bendrijas su retais ir nykstančiais augalais;
3.15. Uostadvario ornitologinio draustinio – išsaugoti paukščių poilsio vietas migracijos metu, retų ir nykstančių paukščių perimvietes;
3.18. Kniaupo botaninio–zoologinio draustinio – išsaugoti seklią marių įlanką su vandens paukščių perimvietėmis ir maitinimosi vietomis, žuvų nerštavietėmis, retų ir nykstančių augalų augavietėmis;
3.19. Krokų lankos botaninio–zoologinio draustinio – išsaugoti lagūninės kilmės ežero hidrobiocenozes su retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija;
3.20. Kūlynų botaninio–zoologinio draustinio – išsaugoti pelkėto miško biocenozes su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis;
3.21. Minijos senvagės botaninio–zoologinio draustinio – išsaugoti būdingas Minijos pievų ir paslėnio miškų bendrijas su retų ir nykstančių rūšių augalija ir gyvūnija;
3.22. Aukštumalės telmologinio draustinio – renatūralizuoti ir išsaugoti Aukštumalės pelkinę ekosistemą, pasižyminčią ežerokšnių kompleksais, savitomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija;
3.24. Medžioklės pelkės telmologinio draustinio – išsaugoti vieną didžiausių regione polderių supamą miškingą pelkinį kompleksą, itin vertingą botaniniu požiūriu;
3.25. Rupkalvių telmologinio draustinio – išsaugoti Rupkalvių pelkę su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis;
3.26. Skirvytės kaimo etnokultūrinio draustinio – išsaugoti Skirvytės kaimo, kaip vieno etnografiškai vertingiausių ir geriausiai išlikusių Mažosios Lietuvos žvejų kaimų, planinę erdvinę struktūrą, etnines tradicijas ir tradicinę gyvenseną;
3.27. Mingės (Minijos) kaimo architektūrinio draustinio – išsaugoti gatvinio–upinio etnografiškai vertingo žvejų kaimo architektūros pobūdį, planinę erdvinę struktūrą;
III. APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
4. Apsaugos zona – miškai palei Berštų, Aukštumalės, Rupkalvių ir Kūlynų pelkes, eksploatuojama Aukštumalės pelkės dalis, Kintų žiemos polderio dalis palei Minijos upę, Aukštumalės žiemos polderis, Minijos, Sausgalvių, Stankiškių, Šyšos, Tulkiaragės, Vabalų ir dalies Šakūnėlių vasaros polderių teritorijos.
5. Rekreacinė zona – Nemuno pakrantė priešais Rusnės miestelį ir Šyšos kaimas, Švyturio apylinkės, Šilininkų rekreacinis kompleksas ir jo aplinka.
6. Ūkinė zona:
6.1. žemės ūkio zona – Skirvytės ir Rusnės žiemos, Kūlynų, Sausgalvių ir Šakūnėlių vasaros polderiai;
6.2. vandens ūkio zona – Nemunas, Kuršmarės prieš Atmatą, Leitės ir Tenenio upių atkarpos, Kintų žuvininkystės ir Uostadvario žuvivaisos tvenkiniai;