LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJOS

Į S A K Y M A S

DĖL NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

1998 m. kovo 19 d. Nr. 49

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 8 ir 9 straipsniais (Žin., 1997, Nr. 65-1553, Nr. 96-2428),

ĮSAKAU:

1. Patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatus (pridedami).

2. Aplinkos apsaugos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „ekspertizė“.

L. E. APLINKOS APSAUGOS

MINISTRO PAREIGAS IMANTAS LAZDINIS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

aplinkos apsaugos ministerijos

1998 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 49

PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI IŠSAMAUS VERTINIMO PROGRAMOS IR ATASKAITOS RENGIMO NUOSTATAI

1. Bendrosios nuostatos

1.1. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programa (toliau – programa) rengiama vykdant Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimus.

1.2. Programa rengiama projektuojant planuojamos ūkinės veiklos objektus, kuriems privalomas poveikio aplinkai išsamus vertinimas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 456 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos rūšių ir objektų, kuriems turi būti atliekamas poveikio aplinkai išsamus vertinimas, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 42-1033).

1.3. Programa nustato poveikio aplinkai vertinimo procese nagrinėjamus klausimus bei planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) turinį bei apimtį.

1.4. Programa rengiama, derinama ir tvirtinama prieš rengiant planuojamos ūkinės veiklos objekto techninį projektą.

1.5. Ataskaita rengiama atlikus poveikio aplinkai vertinimą pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programą.

2. Programos rengimas

2.1. Programą rengia planuojamos ūkinės veiklos užsakovas, panaudodamas pradinius duomenis (teritorijų planavimo dokumentus, informaciją, pateiktą paraiškoje projektavimo sąlygoms gauti, ir kt.).

2.2. Programa rengiama remiantis Pasiūlymais dėl poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitos turinio ir apimties (Priedas). Iš jų į programą įrašomi tie punktai, kurie ataskaitoje iki galo atspindėtų planuojamą ūkinę veiklą, galimą jos poveikį aplinkai.

Tikslinga rengti kuo detalesnę programą, kuri palengvintų poveikio aplinkai išsamaus vertinimo ataskaitos rengimą.

2.3. Programoje reikalinga nurodyti metodikas, kurios bus naudojamos galimam poveikiui įvertinti.

3. Programos derinimas

3.1. Parengta programa bei pradiniai duomenys pateikiami derinti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai gali reikalauti papildyti programą poveikio aplinkai vertinimo sąlygomis, kurios būtinos nuodugniam poveikio aplinkai įvertinimui atlikti. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų suderintą programą turi pasirašyti atsakingi pareigūnai, kurių parašas tvirtinamas antspaudu.

3.2. Visuomenė supažindinama su programa vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1305 „Dėl visuomenės informavimo apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos pasiūlymų įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 110-2517).

4. Programos tvirtinimas

Nustatyta tvarka suderintą ir aptartą su visuomene programą tvirtina Aplinkos apsaugos ministerija ar jos regionų departamentai pagal Aplinkos apsaugos ministerijos 1997 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. 170 2 priedą.

5. Ataskaitos rengimas

Ataskaitą rengia planuojamos ūkinės veiklos užsakovas, atlikęs poveikio aplinkai vertinimą pagal Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintą poveikio aplinkai išsamaus vertinimo programą.

6. Ataskaitos derinimas

6.1. Ataskaita derinama su poveikio aplinkai vertinimo subjektais.

6.2. Visuomenė supažindinama su ataskaita pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 1305 „Dėl visuomenės informavimo apie planuojamą ūkinę veiklą ir jos pasiūlymų įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 110-2517).

7. Sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimas

7.1. Ataskaita, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados ir visuomenės pasiūlymų analizė pateikiama Aplinkos apsaugos ministerijai ar Aplinkos apsaugos ministerijos regionų departamentams.

7.2. Aplinkos apsaugos ministerija ar jos tarnybos išnagrinėja ataskaitą, visuomenės pasiūlymus bei kitų ataskaitą nagrinėjusių institucijų išvadas ir priima sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla, įvertinus jos pobūdį ir poveikį aplinkai, leistina pasirinktoje vietoje.

______________

PRIEDAS

PASIŪLYMAI DĖL PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI IŠSAMAUS VERTINIMO ATASKAITOS TURINIO IR APIMTIES

1. Bendrieji duomenys

1.1. Objekto ar ūkinės veiklos pavadinimas, paskirtis, numatomos alternatyvios statybos vietos, statybos terminai ir eiliškumas, numatomas objekto eksploatacijos laikas.

1.2. Trumpas objekto techninės charakteristikos aprašymas.

1.3. Duomenys apie gaminius (produkciją), naudojamas žaliavas ir medžiagas, energetinius ir technologinius išteklius (1.1 lentelė).

1.4. Prijungimo prie esamų inžinerinių tinklų sąlygos.

1.5. Naudotų poveikio aplinkai prognozės metodų aprašymas.

1.6. Užsakovo svarstytų pagrindinių alternatyvų aprašymas ir analizė, apibūdinant pagrindines pasirinkimo priežastis ir atsižvelgiant į galimą poveikį aplinkai bei geriausius prieinamus gamybos būdus. Turi būti nagrinėjamos bent dvi alternatyvos: palankiausia užsakovui ir palankiausia aplinkai (dėl vietos parinkimo, techninių ir technologinių sprendimų bei poveikį aplinkai mažinančių priemonių).

1.7. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos galimo reikšmingo poveikio aplinkai aprašymas (statybos ir eksploatacijos etapų metu), atsižvelgiant į nagrinėjamas alternatyvas.

1.1. lentelė. Bendrieji duomenys apie planuojamą ūkinę veiklą.

Produkcija		Energetiniai ir technologiniai* ištekliai
Pavadinimas	Kiekis per metus	Pavadinimas	Kiekis per metus JT kodas	Energetinių išteklių	Šaltiniai
		Mazutas
		Gamtinės dujos
		Suskystintos dujos
		Akmens anglis
		Krosninis kuras
		Benzinas
		Elektros
		energija
		Šiluminė energija
		Kiti

* Nurodyti, ar ištekliai naudojami technologiniams, ar energetiniams poreikiams.

2. Planuojamos ūkinės veiklos vietos aprašymas

2.1. Vietovės geografinė padėtis. Jos padėtis saugomų teritorijų (rezervatų, valstybinių parkų, gamtos draustinių, apsauginių zonų bei juostų, vietinės reikšmės bei specialiosios paskirties teritorijų ir kt.) ir gretimų įmonių sanitarinių apsaugos zonų atžvilgiu.

2.2. Kraštovaizdžio ir gamtos išteklių charakteristika (mozaikiškumas, įvairumas ir kt.).

2.3. Vietovės geologinė ir reljefo charakteristika. Bendra dirvožemio charakteristika. Dirvožemio ir grunto savybės, fluidų horizontalios ir vertikalios filtracijos galimybės. Dirvožemio ir grunto geocheminė, geofizinė būklė bei užterštumas (entomologinis, parazitologinis, mikrobiologinis, radiacinis, cheminis ir kt.).

2.4. Hidrologinė ir hidrogeologinė vietovės charakteristika. Duomenys apie paviršinio ir gruntinio vandens kokybę.

2.5. Vietovės meteorologinės ir klimato sąlygos. Duomenys apie oro temperatūrą, kritulius, vyraujančius vėjus, saulės radiaciją, atmosferos foninį užterštumą arba gretimų įmonių išmetamus teršalus.

2.6. Duomenys apie vietovės augmeniją.

2.6.1. Sumedėjusių augalų (medžių ir krūmų) rūšis, būklė, amžius, aukštis, skersmuo (medžių).

2.6.2. Retų augalų bei grybų rūšių buveinės.

2.6.3. Paminkliniai medžiai.

2.6.4. Išsaugotini želdiniai ir priemonės jų apsaugai.

2.7. Duomenys apie vietovės gyvūniją.

2.7.1. Bestuburiai gyvūnai (vabzdžiai, vėžiagyviai, moliuskai ir kt.).

2.7.2. Varliagyviai ir ropliai.

2.7.3. Paukščiai.

2.7.4. Žinduoliai.

2.7.5. Žuvys.

2.7.6. Duomenys apie vietovėje esamus gyvūnų migracijos kelius, susitelkimo, veisimosi ir poilsio vietas.

2.7.6.1. Žuvų neršto ir susitelkimo vietos.

2.7.6.2. Varliagyvių migracijos, roplių masinio žiemojimo vietos.

2.7.6.3. Paukščių telkimosi vietos (pvz.: poilsio, mitybos, veisimosi vietos).

2.7.6.4. Žinduolių migracijos keliai ir susitelkimo vietos (pvz.: šikšnosparnių žiemavietės).

2.7.6.5. Paukščių (tik didžiųjų) lizdai, žvėrių olos.

2.8. Vandens, oro ir dirvožemio būklės bioindikacinės priemonės.

2.9. Duomenys apie antropogeninę aplinką (pvz.: žemės ūkio plotai, urbanistikos objektai, kultūros ir archeologijos paveldas, vietos gyventojai, socialinės-ekonominės sąlygos, socialinės-kultūrinės sąlygos).

3. Planuojamos ūkinės veiklos galimas reikšmingas poveikis įvairiems aplinkos komponentams

Planuojamos ūkinės veiklos galimo reikšmingo poveikio aplinkai (statybos ir eksploatacijos etapų metu) aprašymas ir analizė. Turėtų būti išnagrinėtas bet koks (tiesioginis, netiesioginis, kompleksinis, nuolatinis, laikinas, negrįžtamas, grįžtamas, teigiamas ar neigiamas ir kt.) poveikis, apibūdinti naudoti poveikio prognozavimo ir įvertinimo metodai. Pageidautina, kad galimas neigiamas ar teigiamas poveikis gamtinei ir antropogeninei aplinkai būtų išreikštas kiekybiškai (pvz.: ekonominiais rodikliais).

3.1. Vanduo

3.1.1. Objekto vandens poreikiai

3.1.1.1. Objekto vandens poreikiai (užpildyti 3.1 lentelę).

3.1.1.2. Geriamojo vandens vartojimo gamybos reikalams pagrindimas.

3.1.1.3. Vandens apytakinės ir pakartotinio naudojimo sistemos.

3.1.2. Vandens šaltiniai

3.1.2.1. Objekto aprūpinimo vandeniu šaltiniai (požeminio, paviršinio vandens telkiniai, miesto ar kito objekto vandentiekis, paviršinės (lietaus) nuotekos ir kt.), paimamo vandens kiekiai. Jei galimi kiti aprūpinimo vandeniu variantai, pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas.

3.1.2.2. Teritorinės išteklių komisijos patvirtintos požeminio vandens atsargos (jei projekte numatoma imti vandenį).

3.1.2.3. Pagrindiniai duomenys apie požeminio vandens vietą: horizontas (pavadinimas, indeksas), jo slūgsojimo gylis, našumas ir kt. (jei projekte numatoma imti vandenį).

3.1.2.4. Duomenys apie imamo vandens kokybę: fiziniai, cheminiai, mikrobiologiniai ir kiti rodikliai; paviršinio vandens telkinio foninio užterštumo rodikliai (užpildyti 3.2 lentelę).

3.1.2.5. Paimamo ir suvartojamo vandens apskaita.

3.1.2.6. Geriamojo vandens kokybės kontrolė (užpildyti 3.3 lentelę).

3.1.2.7. Apskaičiuotas paviršinio vandens telkinio gamtosauginis vandens debitas ir priemonės jam praleisti.

3.1.3. Nuotekos, jų valymas ir išleidimas

3.1.3.1. Nuotekų, jų valymo ir išleidimo trumpas aprašymas: nuotekų tipai (buities, gamybinės užterštos, paviršinės ir kt.), nuotekų kiekiai (užpildyti 3.4 lentelę); nuotekų užterštumas, vietiniai valymo įrenginiai (esami, rekonstruojami, projektuojami; jų našumas), išvalytų nuotekų išleidimo vietos, vandens imtuvas (baseinas). Jei galimi nuotekų valymo ar išleidimo variantai, pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas.

3.1.3.2. Užterštų gamybinių nuotekų bei specifinių srautų pirminis valymas, pakartotinis vartojimas gamyboje.

3.1.3.3. Objekto cechų nuotekų kiekiai pagal rūšis, teršalų koncentracijos ir kiekiai nuotekose, valymo būdai, valymo įrenginių sudėtis, teršalų kiekis išvalytose nuotekose, nuotekų išleistuvai (užpildyti 3.5 lentelę).

3.1.3.4. Nuotekų valymo įrenginių našumas ir išvalymo efektyvumas. Nuoroda į kitoje projekto dalyje atliktus atitinkamus skaičiavimus arba į pramonės įrenginio techninių charakteristikų šaltinį, kuriame pateikti šie duomenys.

3.1.3.5. Nuotekų išleidimas. Nuotekų vandens imtuvo (atviro vandens telkinio) ar upės pavadinimas, jo foninis užterštumas; nuotekų iš leistuvai, nuotekų ir teršalų jose kiekiai, nuotekų susimaišymo su vandens imtuvo vandeniu rodikliai (užpildyti 3.6 lentelės 1...10 skiltis).

3.1.3.6. Didžiausia leidžiama teršalų koncentracija nuotekose, kurios dydis siūlomas tvirtinti normatyvu (užpildyti 3.6 lentelės 11–13 skiltis).

3.1.3.7. Nuotekų apskaita ir kokybės kontrolė. Mėginių ėmimo vietos, kontrolės būdai ir priemonės (užpildyti 3.7 lentelę).

3.1.4. Vandenų apsauga nuo užteršimo

3.1.4.1. Paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių ir atskirų gręžtinių šulinių apsaugos zonos.

3.1.4.2. Gamyboje, vandens gerinimo stotyse ir nuotekų valymo įrenginiuose susidarančių dumblo, šlamo ir kitų nuosėdų kiekiai, drėgnumas; jų surinkimas, sausinimas, sandėliavimas, šiems procesams naudojami įrengimai, statiniai, aikštelės.

3.1.4.3. Nusausinto dumblo ir kitų nuosėdų kiekiai, jų tvarkymas; kenksmingų medžiagų bei atliekų kiekiai, sandėliavimas, sandėliavimo vietų įrengimas; naudotų tepalų kiekis, jų tvarkymas; mėšlo, srutų ir siloso sulčių tvarkymas (įrašyti į 3.8 lentelę).

3.1.4.4. Eksploatuojamų vamzdžių, fasoninių dalių bei armatūros, veikiamų cheminių junginių, medžiagos ir tipai.

3.1.4.5. Galimų avarinių nuotekų išsiliejimų apimtys. Priemonės, užtikrinančios, kad avariniais atvejais nuotekos neištekės į paviršinius bei požeminius vandens telkinius (surinkimo talpos, pylimavimai, priešfiltraciniai ekranai ir kt.).

3.1.4.6. Paviršinių nuotekų (lietaus ir sniego tirpsmo) nuo objekto teritorijos surinkimas ir valymas.

3.1.4.7. Požeminių vandens telkinių apsaugos priemonės nuo užteršimo (nebeveikiančių gręžinių tamponavimas, konservavimas ir kt.).

3.1.4.8. Inžinerinės priemonės požeminio vandens potencialaus užteršimo zonose hidrogeologiniams stebėjimams ir matavimams atlikti.

3.1.4.9. Vandens telkinių apsaugos priemonės nuo užterštų paviršinių (lietaus) nuotekų objekto statybos metu.

3.1.5. Skyriaus „Vanduo“ brėžiniai

3.1.5.1. Ištrauka iš teritorijų planavimo dokumento, kurioje nurodyta aprūpinimo vandeniu šaltiniai, vandens ėmimo vietos, nuotekų valymo įrenginiai, nuotekų išleidimo vietos, vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos bei zonos, vandenviečių apsaugos zonos, o žemės ūkio objektams – srutų ir mėšlo utilizavimo plotai, nuotekų debito matavimo ir mėginių ėmimo vietos.

3.1.5.2. Ištrauka iš teritorijų planavimo dokumento, kurioje nurodyta esantys, projektuojami ir likviduojami pastatai, inžineriniai tinklai, statiniai, įrenginiai, kenksmingų medžiagų bei atliekų sandėliavimo, nukenksminimo ar utilizavimo vietos.

3.1.5.3. Teritorijos vertikalaus planavimo brėžinys.

3.1 lentelė. Vartojamo vandens balansas

Cecho pavadinimas ar numeris	Suvartojama vandens iš viso (3, 9, 10 skiltys)	Suvartojama šviežio vandens						Pakartotinai vartojama		Pastabos
		Iš viso	Buities poreikiams	Gamybiniams poreikiams				Įmonės vandens	Kitų objektų vandens
				geriamojo	technologinio	apytakinių sistemų papildymui
						geriamojo	technologinio
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11

3.2 lentelė. Geriamojo vandens kokybės kontrolė

Kontroliuojamas

rodiklis

Kontrolės metodas

Periodiškumas

Tyrimams atlikti

pasirinkta laboratorija

3.3 lentelė. Paviršinio vandens telkinio užterštumas

Vandens telkinio pavadinimas, kategorija pagal galiojančias kokybės normas

Metai

Sausiausio mėnesio 95% tikimybės vidutinis debitas, m³/s

Foninis užterštumas

Didžiausia leidžiama koncentracija telkinyje (DLK), mg/l

Foninio užterštumo laipsnis*

Teršimo šaltinis*

Rodiklio pavadinimas

Koncentracija mg/l

* Užterštumo laipsnis – tai teršalo koncentracijos santykis su DLK.

** Jei yra duomenų.

3.4 lentelė. Nuotekų balansas

Cecho, baro pavadinimas ar numeris	Nuotekų iš viso	Išleidžiama			Nukreipiama pakartotiniam vartojimui		Negrįžtamas vandens suvartojimas	Pastaba
		Buities	Gamybinių		šiame objekte	kituose objektuose
			iš viso	iš jų nevalytų
1	2	3	4	5	6	7	8	9

3.5 lentelė. Duomenys apie nuotekas ir jų valymą

Cecho nuotekų išleistuvo pavadinimas ar numeris	Nuotekų rūšis	Nuotekų kiekiai			Žaliose nuotekose				Nuotekų valymo būdas, valymo įrenginių našumas, m³/d	Valytose nuotekose			Teršalo kiekio sumažinimas, %	Valytųjų nuotekų išleidimo vieta
		m³/h	m³/dieną	m³/metus	Teršalo pavadinimas	Teršalo koncentracija, mg/l	Teršalo kiekis			Teršalo koncentracija, mg/l	Teršalo kiekis
							t/dieną	t/metus			t/dieną	t/metus
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13	14	15

3.6 lentelė. Išleidžiamų nuotekų susimaišymo su vandens imtuvo vandeniu rodikliai*

Vandens imtuvo (paviršinio vandens telkinio) pavadinimas......................................................

Apskaičiuoto pjūvio vieta...........................................................................................................

Nuotekų išleistuvo pavadinimas ar numeris	Atstumas nuo išleistuvo iki paskaičiuoto pjūvio vandens telkinyje, km	Nuotekų kiekis			Teršalai išleidžiamose nuotekose		Teršalų foninė koncentracija vandens telkinyje paskaičiuotame pjūvyje, mg/l	Nuotekų praskiedimas kiek kartų	Teršalų koncentracija vandens telkinio paskaičiuotame pjūvyje po susimaišymo, mg/l	Leidžiama išleisti teršalo koncentracija, mg/l (DLK)	Didžiausias leidžiamas teršalo kiekis, siūlomas tvirtinti kaip norma (DLT)
		m³/h	m³/dieną	m³/metus	teršalo pavadinimas	teršalo koncentracija mg/l					t/d.	t/m.
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13

* Jei įmonė plečiama, nuotekų priimtuvo vandens foninė teršalų koncentracija nustatoma anksčiau esamos nuotekų išleistuvo vietos.

3.7 lentelė. Nuotekų laboratorinė kontrolė

	Matavimo, mėginių ėmimo vieta, būdas, trukmė, dažnumas	Kontrolės metodai	Tyrimams atlikti pasirinkta laboratorija
Nuotekų kiekis
Nuotekų užterštumo rodikliai

3.8 lentelė. Žaliavos, atliekos, atliekų tvarkymas

Cechas, gamyba, įrengimai	Žaliavų			Atliekų						Atliekų saugojimas objekte		Numatomas tvarkymo pobūdis (šalinimas, panaudojimas, išvežimas į sąvartyną ir kt.)
	pavadinimas	kiekis		pavadinimas	kiekis		agregatinis būvis(kietas, skystas, pastos)	pavojingumo klasė*	pagrindiniai komponentai*	laikymo sąlygos	didžiausias kiekis
		t/dieną	t/metus		t/dieną	t/metus
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	13

* Šios grafos pildomos pagal Valstybinės statistinės ataskaitos formos Nr. 3 – „Atliekos“ užpildymo instrukciją.

3.2. Atmosfera

3.2.1. Objekte susidarantys oro teršalai

3.2.1.1. Objekto stacionarių ir mobilių, organizuotų ir neorganizuotų atmosferos teršimo šaltinių trumpa charakteristika, išmetami teršalai. Teršalų ūmūs išmetimai.

3.2.1.2. Išsiskiriančių ir išmetamų į atmosferą teršalų kiekio skaičiavimai (paprastai – lentelių forma), kuriuose nurodomas kuro bei žaliavų suvartojimas, jų rūšys, technologinių bei energetinių įrenginių tipai, darbo režimai, teršalų kiekio skaičiavimo formulės (ar nuorodos į nustatyta tvarka suderintas ir patvirtintas metodikas bei kitus teisės aktus), koeficientai, kitos skaičiavimams reikalingos charakteristikos ir skaičiavimų rezultatai.

3.2.1.3. Stacionarūs atmosferos teršimo šaltiniai. Išsiskiriančių bei išmetamų į atmosferą teršalų kiekiai, apskaičiuoti pagal 3.2.1.2 punktą, pateikiami 3.9 lentelėje.

3.2.1.4. Objekto teritorijoje veikiantys mobilūs teršimo šaltiniai. Išmetamų teršalų kiekiai, apskaičiuoti pagal 3.2.1.2 punktą, pateikiami 3.10 lentelėje.

3.2.2. Teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos (pagal HN 35 – 1993)

3.2.2.1. Objekto išmetamų į atmosferą teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore (užpildyti 3.11 lentelę).

3.2.2.2. Suminiu poveikiu pasižyminčių teršalų grupių, į kurias įeina objekto išmetami teršalai ir foninio užterštumo ar gretimų įmonių išmetami teršalai, sąrašas; šių teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos gyvenamosios aplinkos ore (įrašyti į 3.11 lentelę).

3.2.3. Atmosferos teršimą mažinančios priemonės, išmetami teršalų kiekiai

3.2.3.1. Objekto projekte priimti atmosferos teršimo mažinimo (teršalų išsiskyrimo mažinimo, valymo pagerinimo, išmetimo parametrų pagerinimo ir kt.) techniniai sprendimai. Numatomi naudoti netipiniai įrenginiai, jų panaudojimas veikiančiuose objektuose, praktinis efektyvumas. Jei galimi techninių sprendimų variantai – pateikiamas pasirinkto varianto pagrindimas.

3.2.3.2. Objekto projekte numatomi dujų valymo ir dulkių gaudymo įrenginiai, jų efektyvumas, išmetamų į atmosferą teršalų kiekiai (užpildyti 3.9 lentelę).

3.2.4. Atmosferos užterštumo prognozė

3.2.4.1. Teršalų, kuriems reikia skaičiuoti pažemio koncentracijas, nustatymas. Skaičiuojama pagal 3.2.4.1.1 arba 3.2.4.1.2 punktus.

3.2.4.1.1. Apskaičiuojamos tų objekto išmetamų teršalų arba sumavimo efektu pasižyminčių teršalų grupių pažemio koncentracijos, kurių apskaičiuota parametro R vertė nors iš vieno veikiančios ar projektuojamos gamybos išmetimo šaltinio viršija 5. Parametras R apskaičiuojamas pagal formulę:

(1)

D_{j –}j-tojo išmetimo šaltinio diametras, m;

H_{j –}j-tojo išmetimo šaltinio aukštis virš žemės paviršiaus, m;

q_{ji –}i-tojo teršalo koncentracija j- tojo išmetimo šaltinio angoje, mg/m³;

DLK_i – i-tojo teršalo didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m³.

Labai mažiems šaltiniams, (H ≤ 2m),

kai prilyginama 1 (2)

3.2.4.1.2. Pažemio koncentracijos skaičiuojamos tų objekto išmetamų teršalų, kurių:

M_i – objekto i-tojo teršalo išmetamas kiekis iš visų stacionarių teršimo šaltinių, g/s;

DLK_i – i-tojo teršalo didžiausia leidžiama koncentracija, mg/m3;

H_i – i-tąjį teršalą išmetančių šaltinių vidutinis aukštis, m.

3.2.4.2. Duomenys apie objekto išmetamų teršalų didžiausių pažemio koncentracijų skaičiavimus:

- skaičiavimo metodika, programa;

- stratifikacijos koeficiento, vietovės reljefą įvertinančio koeficiento ir kitų koeficientų vertės;

- aplinkos temperatūra ir vėjo kryptis;

- stačiakampio, apibrėžiančio teritoriją, kurioje skaičiuojama teršalų sklaida atmosferoje, koordinatės.

3.2.4.3. Objekto išmetamų teršalų ir sumavimo efektu pasižyminčių teršalų grupių, kurių sudėtyje yra objekto išmetami teršalai, didžiausių pažemio koncentracijų skaičiavimai:

- objekto išmetamų teršalų;

- objekto išmetamų teršalų, įvertinus ir foninį atmosferos užterštumą arba gretimų įmonių išmetamus teršalus.

Turi būti pridedami kompiuteriniai skaičiavimai.

3.2.4.4. Teršalų pažemio koncentracijų skaičiavimo rezultatų analizė ir išvados.

3.2.5. Sanitarinė apsaugos zona (SAZ)

3.2.5.1. SAZ dydis, nustatytas pagal „Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas“, metrais.

3.2.5.2. Patikslintos pagal vėjų rožę SAZ dydis. (SAZ tikslinama, kai teršalo didžiausia pažemio koncentracija didesnė už jo DLK.)

3.2.5.3. Duomenys apie sanitarinėje apsaugos zonoje gyvenančių žmonių skaičių. SAZ organizavimas.

3.2.6. Leidžiami teršalų išmetimai į atmosferą ir jų kontrolė

3.2.6.1. Pagal atliktus objekto išmetamų teršalų sklaidos skaičiavimus, įvertinus ir foninį oro užterštumą, šio objekto kiekvieno atmosferos teršimo šaltinio atskirai ir viso objekto didžiausius leidžiamus išmetamų į atmosferą teršalų kiekius pateikiama tvirtinti kaip normatyvą (užpildyti 3.12.1 ir 3.12.2 lenteles).

3.2.6.2. Išmetamų į atmosferą teršalų kontrolės metodai ir priemonės (užpildyti 3.13 lentelę).

3.2.7. Atmosferos apsaugos priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms (užpildyti 3.14 lentelę).

3.2.8. Skyriaus „Atmosfera“ brėžiniai

3.2.8.1. Teritorijų planavimo dokumento dalis su situacijos planu, apimančiu ne mažesnę kaip 2 km spindulio teritoriją nuo projektuojamo objekto. Jei išmetimo šaltinio aukštis (H) yra didesnis kaip 40 m, tai situacijos planas turi apimti ne mažesnę kaip 50 H spindulio teritoriją. Situacijos plane parodomas projektuojamas objektas, jo sanitarinė apsaugos zona (normatyvinė ir patikslinta), pažymima vėjų rožė, jei yra – kurortinė zona, pramoniniai objektai.

3.2.8.2. Teritorijų planavimo dokumento dalis, kurioje pažymėti objekto stacionarūs teršimo šaltiniai.

3.2.8.3. Objekto išmetamų į atmosferą teršalų didžiausių galimų pažemio koncentracijų žemėlapis-schema, kurioje pažymimas projektuojamas objektas, jo patikslinta SAZ ir atskirų teršalų koncentracijų bei sumavimo efektu pasižyminčių teršalų grupių suminių koncentracijų, viršijančių DLK, izolinijos. (Tai gali būti parodyta ir situacijos plane.)

3.9 lentelė (1 dalis). Stacionarūs atmosferos teršimo šaltiniai, iš jų išsiskiriantys teršalai, valymo metodai, išmetami į atmosferą teršalai

Cecho, baro pavadinimas, numeris	Teršalų išsiskyrimo šaltiniai			Teršalų išmetimo į atmosferą šaltiniai					Į atmosferą išmetamų dujų parametrai
Cecho, baro pavadinimas, numeris	pavadinimas, rūšis	kiekis, vnt.	darbo lai-kas per metus, val.	pavadinimas	kiekis, vnt.	numeris	aukštis, m	išėjimo angos skersmuo, m	greitis, m/s	temperatūra, ^oC	tūrio debitas, m³/s
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12

3.9 lentelė (2 dalis). Stacionarūs atmosferos teršimo šaltiniai, iš jų išsiskiriantys teršalai, valymo metodai, išmetami į atmosferą teršalai

Teršalų išmetimo šaltinių koordinatės X, Y (vietinėje sistemoje) bei duomenys

Išmetamų į atmosferą dujų valymas

Kitos priemonės

Teršalai

Teršalų kiekiai

Taškinio šaltinio arba linijinio šaltinio pradžia, m

Linijinio šaltinio pabaiga, m

Plokštuminio šaltinio

Įrenginio pavadinimas ir tipas

Sulaikomo teršalo pavadinimas

Aprūpinimas

valymo įrenginiais

Valymo laipsnis

Išsiskyrusių

Išmetamų

simetrijos centras, m

ilgis,

plotis,

kampas tarp

šaltinio ilgio ir OX ašies (laipsnių)

projektinis

faktinis

vienkartiniai kontroliniai g/s

metiniai, t/metus

vienkartiniai kontroliniai, g/s

metiniai, t/metus

Pavadinimas

Kodas

Pastaba. Jei teršalų kiekiai įvertinami nedetalizuojant (įrengimų grupei, barui, cechui) pagal analogiškų objektų duomenis, 8, 9 ir 13...21 skiltyse nurodomi atitinkamos įrengimų grupės ar cecho teršalų išmetimo simetrijos centro matmenys bei koordinatės.

3.10 lentelė. Veikiantys objekto teritorijoje mobilūs atmosferos teršimo šaltiniai

Mobilaus teršimo šaltinio pavadinimas, rūšis	Šaltinių skaičius	Išmetami teršalai
Mobilaus teršimo šaltinio pavadinimas, rūšis	Šaltinių skaičius	pavadinimas	kodas	metinis kiekis, t/metus
1	2	3	4	5

3.11 lentelė. Didžiausios leidžiamos teršalų koncentracijos ir orientaciniai nepavojingi lygiai gyvenamosios aplinkos ore (mg/m³)

Teršalai

Orientacinis nepavojingas lygis (ONL)

Didžiausia leidžiama koncentracija (DKL)

Pavadinimas

Kodas

vienkartinė

paros

3.12.1 lentelė. Teršalų išmetimų į atmosferą normatyvai atskiriems teršimo šaltiniams

Normatyvų rūšys:

DLT – didžiausia leidžiama tarša;

LLT – laikinai leidžiama tarša. Rekonstruojamiems, techniškai modernizuojamiems ir naujai projektuojamiems šaltiniams LLT normatyvai netaikomi.

Teršalai		Teršalų išmetimo į atmosferą šaltinio numeris	Normatyvo rūšis	Leidžiamas išmesti teršalų kiekis
Pavadinimas	Kodas	Teršalų išmetimo į atmosferą šaltinio numeris	Normatyvo rūšis	vienkartinis kontrolinis g/s (mg/m³)	metinis, t/metus
1	2	3	4	5	6



				Iš viso:

3.12.2 lentelė. Suminiai teršalų išmetimų į atmosferą normatyvai

Teršalai			Normatyvo rūšis	Leidžiamų išmesti teršalų kiekis
Eil. Nr.	Pavadinimas	Kodas		Vienkartinis kontrolinis		Metinis, t/metus
Eil. Nr.	Pavadinimas	Kodas		kiekis	g/s, mg/s³	Metinis, t/metus
1	2	3	4	5	6	7
1.	Anglies monoksidas	117
		5917
		6069
		Iš viso:
2.	Azoto oksidai	250
		5872
		6044
		Iš viso:
3.	Sieros anhidridas	1753
		5897
		6051
		Iš viso:
4.	Kietos dalelės (deginant kietą, skystą ar dujinį kurą), skaičiuojant be vanadžio pentoksido	1311
		6005
		Iš viso:
5.	Vanadžio pentoksidas	2023
		6037
		Iš viso:
	Kiti teršalai:
6.
7.
				Iš viso:

Pastaba. Užbrūkšniuoti langeliai nepildomi.

3.13 lentelė. Išmetamų į atmosferą teršalų kontrolė

Kontroliuojamo teršalo pavadinimas

Kontrolės

būdas

Periodiškumas

Matavimams

atlikti pasirinkta

laboratorija

3.14 lentelė. Atmosferos apsaugos priemonės esant nepalankioms teršalų išsisklaidymo sąlygoms

Cecho, baro pavadinimas

Teršalų išmetimo į atmosferą šaltinio numeris

Teršalų pavadinimas

Priemonė

išmetamų teršalų

kiekiui

sumažinti

Numatomas teršalų emisijos sumažėjimas

g/s

3.3. Dirvožemis

3.3.1. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis dirvožemiui (pvz.: teršimas, erozija).

3.3.1.1. Objekto statybos (rekonstrukcijos) metu nuimamo derlingo dirvožemio sluoksnio plotas, storis ir tūris. Nuimto dirvožemio sluoksnio laikino saugojimo vieta, numatomas jo panaudojimas rekultivavimui.

3.3.1.2. Numatomi dirvožemio teršimo kontrolės būdai ir priemonės (užpildyti 3.15 lentelę).

3.3.1.3. Prognozuojami dirvožemio savybių pokyčiai.

3.3.1.4. Prognozuojami erozijos plitimo sąlygų pokyčiai.

3.15 lentelė. Dirvožemio užterštumo kontrolė

Kontroliuojamo teršalo

pavadinimas

Tyrimų būdai, metodai

Mėginių skaičius, jų ėmimo vietos, gylis, priemonės, periodiškumas

Tyrimams atlikti pasirinkta laboratorija

3.4. Kraštovaizdis ir gamtos ištekliai

3.4.1. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gamtos ištekliams (pvz.: mineralinių ir energetinių išteklių sumažėjimas, durpynų ploto sumažėjimas, žemės ūkio naudmenų degradacija, pakenkimas miškams ir jų naikinimas, poveikis biologinei įvairovei).

3.4.2. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis augmenijai.

3.4.2.1. Rūšių skaičiaus sumažėjimas.

3.4.2.2. Medžių, krūmų skaičiaus sumažėjimas.

3.4.2.3. Retų augalų ir grybų rūšių sunaikinimas.

3.4.2.4. Kitos augalijos užimamo ploto sumažėjimas.

3.4.2.5. Numatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikis ateityje.

3.4.2.5.1. Invazinių rūšių plitimas.

3.4.2.5.2. Masinio sunaikinimo grėsmė avarijos atveju.

3.4.2.5.3. Augalijos nuskurdimas nuo fizinių veiksnių (šviesos trūkumo, dirvos trypimo, hidrologinio režimo pokyčių ir kt.).

3.4.3. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gyvūnijai (statybos ir eksploatavimo metu).

3.4.3.1. Rūšių sumažėjimas.

3.4.3.2. Migracijos kelių, susitelkimo vietų, veisimosi vietų ir gyvenamosios aplinkos sunaikinimas.

3.4.3.3. Gausumo ar produktyvumo sumažėjimas.

3.4.4. Esamos (būsimos) žemės naudmenos bei jų apsauga

3.4.4.1. Objekto sklypo žemės naudmenos su eksplikacija (užpildyti 3.16 lentelę):

3.4.5. Išsami informacija apie žemės naudmenų degradaciją (sklypų dydį, derlingumą, bonitetą ir kt.), pelkių ploto pokytį, miškų ploto pokytį.

3.4.6. Objekto poveikis kraštovaizdžiui ir jo estetiniams – ekologiniams (estetinei vertei), taip pat gamtiniams – rekreaciniams ištekliams.

3.4.6.1. Teritorijos (sklypo) objekto faktinis (potencialus) matomumas iš skirtingų stebėjimo taškų.

3.4.6.2. Estetinių – ekologinių išteklių pokyčio laipsnis (mastas, intensyvumas).

3.4.6.3. Gamtinių – rekreacinių išteklių pokyčio laipsnis (mastas, intensyvumas).

3.4.7. Dalies „Objekto poveikis kraštovaizdžiui“ brėžiniai:

3.4.7.1. Žemės naudmenų struktūros ir apsaugos brėžinys (nurodomi pokyčiai).

3.4.7.2. Estetinių – ekologinių išteklių ir gamtinių – rekreacinių išteklių vertinimo bei poveikio jiems brėžinys.

3.4.7.3. Teritorijos (sklypo) tvarkymo (želdinimo, tvenkinių įrengimo, dangos, mažosios architektūros formos ir kt.) brėžinys.

3.16 lentelė. Objekto sklypo žemės naudmenos su eksplikacija

Žemės naudmenų pavadinimas	Plotas (ha)
Žemės naudmenų pavadinimas	prieš pradedant statybą (rekonstrukciją)	užbaigus statybą (rekonstrukciją)	iš jų renatūralizuota (rekultivuota)
Ariamoji žemė

Sodai

Pievos ir natūralios ganyklos

Keliai

Užstatyta teritorija (kiemai ir po pastatais)

Vandenys

Kita žemė:

pelkės

pažeista žemė

nenaudojama žemė

Iš viso:

3.5. Urbanistiniai komponentai

3.5.1. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis aplinkos urbanistiniams komponentams (pvz.: neigiamas poveikis statiniams, kultūros paveldo objektams, archeologiniams paminklams).

3.6. Socialinės – ekonominės ir etninės-kultūrinės sąlygos

3.6.1. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis socialinėms – ekonominėms ir etninėms-kultūrinėms sąlygoms (pvz.: gyventojų užimtumo pokyčiai, pajamų sumažėjimas ar padidėjimas, rekreacijos sąlygų pasi keitimas, švietimo sąlygų pasikeitimas, demografiniai pokyčiai).

3.7. Gyventojų sveikatos sąlygos

3.7.1. Galimas planuojamos ūkinės veiklos poveikis gyventojų sveikatos sąlygoms (pvz.: triukšmo padidėjimas, maisto produktų kokybės pablogėjimas, aplinkos kokybės pokyčiai).

3.8. Duomenys apie objekto skleidžiamus aplinką veikiančius fizikinius ir biologinius teršalus (užpildyti 3.17 lentelę).

3.17 lentelė. Objekto skleidžiami fizikiniai ir biologiniai teršalai

Teršalo pavadinimas	Taršos šaltinio objekte pavadinimas	Taršos šaltinių skaičius	Aplinkos foninis užterštumas	Apskaičiuotas objekto poveikis aplinkai ir priemonės taršai mažinti				Priemonės taršai mažinti
				objekto teritorijoje (prie ribų)	objekto sanitarinės apsaugos zonoje	gyvenamojoje, rekreacijos teritorijoje, įvertinus foninį užterštumą
				objekto teritorijoje (prie ribų)	objekto sanitarinės apsaugos zonoje	be priemonių	įgyvendinus priemones
Triukšmas

Elektromagnetinė spinduliuotė

Jonizuojančia spinduliuotė

Biologinė tarša (mikrooganizmai, virusai)

Kiti fizikinės bei biologinės taršos veiksniai

4. Technologiniai procesai

4.1. Siūlomų planuojamos ūkinės veiklos technologinio proceso alternatyvų aprašymas.

4.2. Siūlomų gamybos būdų, įrangos aprašymas, jų palyginimas ir įvertinimas pagal šios veiklos rūšies geriausią aplinkosaugos praktiką ir geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) Lietuvoje, Europos Sąjungoje (ES) ar kitose šalyse, įvertinant jų įgyvendinimo galimybes (užpildyti 4.1 lentelę).

4.3. Nurodyti, kaip buvo atsižvelgta į HELCOM rekomendacijose pateiktas taršos mažinimo priemones atitinkamai veiklos rūšiai.

4.1 lentelė. Į aplinką patenkantys teršalai, suvartota energija bei investicijos taikant įvairius gamybos būdus

Teršalų pavadinimai, atliekų kiekis, suvartojama energija, investicijos	Matavimo vienetai	Ribinės vertės
		Pagal užsakovo siūlomus gamybos būdus		Pagal geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB)		Pagal HELCOM’o rekomendacijų reikalavimus
		1	2	Lietuvoje	Europos Sąjungoje	Pagal HELCOM’o rekomendacijų reikalavimus
1	2	3	4	5	6	7
1. Atmosferos*	mg/m³
	g/gaminio ar žaliavos vienetui
	g/gaminio ar žaliavos vienetui
2. Vandens*	mg/l
	g/gaminio ar žaliavos vienetui
	g/gaminio ar žaliavos vienetui
3. Atliekos	kg/gaminio ar žaliavos vienetui
4. Suvartojama energija	GJ/gaminio ar žaliavos vienetui
5. Investicijos	tūkst. lt./gaminių kiekiui

* Išvardyti visus teršalus, kurių ribinės vertės (mg/m³, mg/l ar g/gaminio ar žaliavos vienetui) yra nurodytos šios lentelės 3-7 skiltyse paminėtuose dokumentuose.

5. Ekstremalios situacijos

Galimos ekstremalios situacijos (avarijos) ir technologinių procesų sutrikimai. Galimi avariniai teršalų išmetimai į aplinką. Priemonės, skirtos avarijų tikimybei sumažinti ir avarijų galimoms pasekmėms likviduoti.

Tokios priemonės turėtų būti nurodytos atsižvelgiant į svarstytas technines ir technologinių sprendimų bei poveikį mažinančių priemonių alternatyvas.

6. Žaliavos ir atliekos

Gamtos išteklių (naftos, dujų ir kt.) ir žaliavų poreikis, gamybos atliekos (užpildyti 3.8 lentelę).

Atliekų tvarkymas, šalinimas ir panaudojimas (pagal atliekų klasifikatorių).

7. Poveikį aplinkai mažinančios priemonės

7.1. Priemonių, numatytų reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai prevencijai, sumažinimui, atitaisymui ar kompensavimui, aprašymas ir analizė. Šios priemonės turėtų būti pateiktos kiekvienam aplinkos komponentui, kuriam planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį.

7.2. Kitos poveikį aplinkai mažinančios priemonės.

7.2.1. Vandens gyvių apsaugos techninės priemonės vandens paėmimo iš atvirų telkinių vietose.

7.2.2. Objekto poveikio kraštovaizdžiui ir jo estetiniams – ekologiniams bei gamtiniams – rekreaciniams ištekliams išvengimo strategija (išvengimo, sumažinimo, kompensavimo). Šio poveikio išvengimo priemonės (objekto lokalizacija, sklypo planas, tinkamos formos, medžiagų bei statinių išvaizdos parinkimas, paviršiaus (reljefo) ir statinių sąveikos modeliavimas, įmonės teritorijos apželdinimas, mažosios architektūros elementų panaudojimas (estetinio – ekologinio potencialo padidinimas)).

7.2.3. Priemonės, numatytos sumažinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį intensyvaus gyvūnų veisimosi vietoms ar migracijos keliams.

7.2.4. Priemonės, numatytos biologinės įvairovės apsaugai.

7.2.5. Biologinės priemonės paviršinio (lietaus) vandens nuotėkiui valyti.

7.2.6. Įmonės periferijoje esančių sveikatingumo trasų, skverų bei parkų įrengimas ir tobulinimas.

7.2.7. Inžinerinių komunikacijų trasų pritaikymas gyventojų poreikiams ir rekreacijai.

7.2.8. Kompensacinės priemonės už ūkinės veiklos neigiamą poveikį aplinkai.

7.2.9. Priemonių, numatytų reikšmingo neigiamo poveikio prevencijai, sumažinimui, atitaisymui ar kompensavimui, įgyvendinimo kaštai.

7.2.10. Savivaldybių tarnybų projektuojamų ir rengiamų parkų, tvenkinių, vandenviečių, komunalinių nuotekų valymo įrenginių, pakrančių želdynų ir kt. subsidijavimas arba finansavimas.

8. Problemų (techninio ar praktinio pobūdžio), su kuriomis užsakovas susidūrė atlikdamas poveikio aplinkai išsamų vertinimą ir rengdamas programą bei ataskaitą, aprašymas.

9. Santrauka, apibendrinanti visą ataskaitoje nagrinėjamą informaciją.

10. Pridedami dokumentai

10.1. Informacija apie planuojamos ūkinės veiklos numatomos vietos teritorijų planavimo dokumentą (dokumento patvirtinimo data, jame nustatyti reglamentai).

10.2. Veikiančio objekto oro teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į atmosferą šaltinių inventorizacijos duomenys (išplėtimo, rekonstrukcijos projektams).

10.3. Veikiančio objekto paskutiniųjų metų valstybinės statistinės ataskaitos formos Nr. 2 „Atmosfera“ 1-asis skyrius – duomenys apie teršalų išmetimus į atmosferą, jų valymą ir utilizavimą (išplėtimo, rekonstrukcijos projektams).

10.4. Dokumentas apie foninį atmosferos užterštumą ar gretimų įmonių išmetamus teršalus bei planuojamos ūkinės veiklos numatomos vietovės meteorologines ir klimato sąlygas. Toks dokumentas gaunamas nustatyta tvarka.

10.5. Emisijų į atmosferą kontrolė matavimo prietaisais.

10.6. Pažyma apie suderintą atliekų šalinimo ir panaudojimo būdą.

10.7. Prijungimo prie esamų vandentiekių, buities, lietaus ir kitų kanalizacijos tinklų sąlygos.

10.8. Poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados.

10.9. Visuomenės pasiūlymų analizė ir dalyvavimo protokolai.

______________