LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL TARNYBOS LIETUVOS RESPUBLIKOS JŪRŲ LAIVUOSE STATUTO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2000 m. spalio 3 d. Nr. 279
Vilnius
Pakeičiu ir papildau Tarnybos Lietuvos Respublikos jūrų laivuose statutą, patvirtintą susisiekimo ministro 1996 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 364 (Žin., 1996, Nr. 121-2858):
1. 16 punkto 1 pastraipą išdėstau taip:
2. 27 punktą išdėstau taip:
„27. Visos laivo techninės priemonės, įrengimai, aprūpinimo reikmenys, laivo patalpos, siekiant užtikrinti patikimą jų darbą, techninę priežiūrą, parengtį ir išsaugojimą, yra paskirstytos konkretiems laivo įgulos nariams pagal jų darbo barą.
Laivas yra įgulos darbo, gyvenimo ir poilsio vieta.
Visos laivo patalpos skirstomos į tarnybines, gyvenamąsias ir bendrojo naudojimo.
Tarnybinės patalpos skirtos budėjimams, darbui, laivų mechanizmams ir įrengimams, atsarginėms dalims, laivo atsargoms ir kroviniams laikyti.
Gyvenamosios patalpos skirtos laivo įgulos apgyvendinimui ir poilsiui. Įgulos nariai apgyvendinami kajutėse pagal laivo valdytojo patvirtintas kiekvieno laivo tipo schemas.
Bendrojo naudojimo patalpos skirtos įgulos ir keleivių maitinimui, poilsiui ir sanitariniams poreikiams. Kajutkompanija ir įgulos valgykla kartu yra ir kolektyvinio poilsio vietos. Jose gali būti rengiami įgulos renginiai, kino arba videofilmų peržiūros, susirinkimai.
Gyvenamųjų ir tarnybinių patalpų raktus turi atsakingi už jas asmenys. Antrąjį raktų komplektą turi vyresnysis kapitono padėjėjas, kad ištikus avarijai būtų galima patekti į patalpas.
Kiekvienas laivo įgulos narys privalo laikytis sanitarijos taisyklių, tinkamai prižiūrėti savo gyvenamąsias patalpas, laikytis tvarkos ir švaros.“
3. 131 punktą išdėstau taip:
„131. Budėjimas – speciali laivo įgulos veikla, užtikrinanti reikiamą saugios laivo eksploatacijos lygį laivui stovint.
Atsakomybės periodas – mechanikų veikla laivuose, kurių automatizavimo klasė leidžia aptarnauti laivo jėgainę mechanikams nebūnant jėgainės patalpose ir centriniame valdymo poste.“
4. 138 punktą išdėstau taip:
„138. Eigos pamainos trukmė priklauso nuo laivo paskirties ir automatizavimo klasės.
Žūklės ir gamybos tarnybų pamainų trukmę nustato laivo kapitonas, bet ji neturi būti ilgesnė kaip 8 valandos.
Keleiviniuose laivuose laivavedžių eigos pamainų trukmė neturi būti ilgesnė kaip 4 valandos iš eilės. Keleivinių laivų kapitonas eigos pamainose nedalyvauja. Kituose laivuose laivavedžių eigos pamainų trukmės trukmė neturi būti ilgesnė kaip 12 valandų per parą; ją nustato laivo valdytojas, skirstydamas bendrą pamainos trukmę į atskiras dalis, neviršijančias 6 valandų iš eilės.
Laivuose, neturinčiuose automatizavimo klasės, jėgainės eigos pamaina neturi būti ilgesnė kaip 6 valandos iš eilės.
Laivuose, kurių automatizavimo klasė leidžia aptarnauti jėgainę mechanikams nebūnant jėgainės patalpose ir centriniame valdymo poste, atsakomybės periodas skirstomas į darbo laiką ir atsakomybės laiką poilsio metu. Atsakomybės laikas poilsio metu prilyginamas ne trumpiau kaip trečdaliui darbo laiko.
Mechanikų darbo, mechanizmų priežiūros tvarką ir atsakomybės periodą nustato laivo savininkas.“
5. 152 punktą išdėstau taip:
„152. Laivuose, turinčiuose klasifikacinės bendrovės patvirtintus dokumentus, suteikiančius teisę aptarnauti laivo jėgainę be budėjimo, kai laivas valdomas tiesiogiai iš vairinės, atsakomybės periodo metu mechanikas privalo pranešti budinčiam eigos pamainos kapitono padėjėjui, kur jis bus.
Atsakomybės periodo metu mechanikas turi būti tose vietose, kuriose jėgainės kontrolės signalizacija yra matoma arba girdima.
Plaukiant sudėtingomis sąlygomis, vienas iš mechanikų (vyresniojo mechaniko nuožiūra) privalo būti jėgainės valdymo poste. Ši nuostata netaikoma laivuose, kuriuose užtikrinamas kapitono padėjėjo ir mechaniko pareigų sugretinimas.“