LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL SPECIALIŲJŲ ŽEMĖS IR MIŠKO NAUDOJIMO SĄLYGŲ DALINIO PAKEITIMO

 

1993 m. gruodžio 16 d. Nr. 940

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Iš dalies pakeičiant Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652, Nr. 26-774):

1. Išdėstyti VI skyriaus pavadinimą taip:

VI. Elektros linijų apsaugos zonos“.

2. Išdėstyti 17 punkto pirmąją pastraipą taip:

17. Elektros oro linijų apsaugos zona vadinama žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečių elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų, Elektros oro linijos apsaugos zonos plotis nustatomas atsižvelgiant į šios linijos įtampą:“.

3. Išdėstyti 18 punktą taip:

18. Požeminės elektros kabelių linijos apsaugos zona vadinama žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcijų kraštinių taškų. Nuotolis nuo šios linijos iki pastatų ir statinių – 0,6 metro“.

4. Išbraukti 19 ir 20 punktuose žodį „tiekimo“.

5. Papildyti nurodytąsias sąlygas šiais 19.4 ir 19.5 punktais:

19.4. važiuoti mašinoms ar kitiems mechanizmams, kurių aukštis su kroviniu arba be jo yra daugiau kaip 4,5 metro nuo kelio paviršiaus (elektros oro linijų apsaugos zonoje);

19.5. įrengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras“.

6. Išbraukti 20.3 punktą.

7. Papildyti nurodytąsias sąlygas šiais 20.7 ir 20.8 punktais:

20.7. leisti aitvarus ir kitokius skraidančiuosius įtaisus, taip pat kitaip pažeisti elektros oro linijos izoliaciją;

20.8. sustoti visokiam transportui, išskyrus geležinkelio (330 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose)“.

8. Išdėstyti 21 punktą taip:

21. Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus – važinėti ir kasti žemę, įspėjus žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus. Visais atvejais turi būti atlyginti padaryti nuostoliai“.

9. Įrašyti 24.4 punkto antrojoje pastraipoje vietoj žodžių „Darbų saugos departamentu“ žodžius „Valstybine darbo inspekcija“.

10. Įrašyti 110.3 punkte po žodžio „statyti“ žodžius „pramonės įmones, cechus“.

11. Papildyti 110.9.2 punktą šia pastraipa:

„Taip pat nurodytuosius pastatus draudžiama statyti vandens telkinių šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 10 laipsnių“.

12. Išbraukti 110.9.3 punkto antrąją pastraipą.

13. Išdėstyti 117.3 punktą taip:

117.3. statyti rekreacinių teritorijų apsaugos zonose statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas“.

14. Išdėstyti 182 punktą taip:

182. Gamtos paminklai ir jų apsaugos zonos tvarkomi tik pagal nustatytąja tvarka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento išduotas sąlygas ar suderintus projektus. Apie gamtos paminklus, jeigu nėra patvirtinto apsaugos zonos projekto, nustatomos tokio pločio apsaugos zonos:

Gamtos paminklo pavadinimas

Atstumas (metrais)

Taškas, nuo kurio matuojamas atstumas

Reljefo formos (kalvos, daubos, ozai, kopos, griovos, karstinės įgriuvos)

25

papėdė (apie teigiamas reljefo formas), šlaito viršutinė briauna (apie neigiamas reljefo formas)

Atodangos, olos, uolos

25

viršutinė šlaito briauna

Akmenys

5

statmena akmens projekcija į žemės paviršių

Šaltiniai, ežerėliai

25

pakraštys

Medžiai

pagal lajos plotį, bet ne mažiau kaip 5

medžio kamieno pagrindas

 

15. Įrašyti 183.3 punkte po žodžio „eksponavimu“ žodžius“ar tvarkymu“.

16. Papildyti nurodytąsias sąlygas šiais XLVIII ir XLIX skyriais:

„XLVIII. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonos

 

185. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklams priskiriami: antžeminiai šilumos tiekimo vamzdynai, požeminės šilumos bei karšto vandens tiekimo trasos, šiluminės kameros, sklendžių aptarnavimo paviljonai, drenažo šuliniai ir kiti statiniai, termofikacinio vandens bei drenažo siurblinės, šalia šilumos tiekimo trasų pakloti drenažo vamzdžiai, telesignalizacijos kabeliai.

186. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo kanalo (vamzdyno) kraštų.

187. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje draudžiama:

187.1. užpilti kamerų ir šulinių dangčius kelio danga arba gruntu;

187.2. įrengti sąvartynus, nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus.

188. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos) nustato sąlygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus:

188.1. statyti nuolatinius, laikinus pastatus, įrenginius ir inžinerinius tinklus, kapitališkai juos remontuoti, rekonstruoti, griauti ir jų vietoje statyti naujus;

188.2. vykdyti kalnakasybos, krovimo, kasybos bei lyginimo darbus, sandėliuoti medžiagas;

188.3. sodinti medžius bei krūmus arčiau kaip per 2 metrus nuo kanalo (vamzdyno) krašto.

189. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančių įmonių (organizacijų) darbuotojams leidžiama:

189.1. privažiuoti prie šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų trasų bei įrenginių automobiliais ar kita technika;

189.2. aptarnauti ir remontuoti trasas;

189.3. kasti šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų apsaugos zonoje iškasas, kad būtų galima patikrinti vamzdynų būklę ir juos remontuoti, įspėjus ne vėliau kaip prieš 5 paras žemės savininką ar naudotoją.

190. Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų gedimą, turi nedelsdamas pranešti apie tai šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančiai įmonei (organizacijai).

191. Šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklus eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius vamzdyno remonto ar atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkams arba naudotojams nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį.

 

XLIX. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos

 

 

192. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklams ir įrenginiams priskiriami: vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos vamzdynai, kaupimo rezervuarai, sklendžių kameros, persiurbimo stotys, išleistuvai, vandentiekio bokštai, slėginiai rezervuarai, lietaus ir fekalinės kanalizacijos valymo įrenginiai.

193. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 5 metrus nuo vamzdynų ašies. Magistralinių vamzdynų, kurių skersmuo yra 400 milimetrų ir didesnis, apsaugos zona yra žemės juosta, kurios plotis po 10 metrų nuo vamzdynų ašies sausame grunte, o drėgname grunte – ne mažiau kaip po 25 metrus. Vandens rezervuarų, skaidrintuvų, kaupiklių apsaugos zonos plotis po 30 metrų, o vandentiekio bokštų ir kitų įrenginių – ne mažiau kaip po 15 metrų nuo išorinių sienelių.

194. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonose draudžiama:

194.1. sandėliuoti pašarus, trąšas bei chemines medžiagas;

194.2. įrengti sąvartynus, nuodingųjų atliekų saugojimo aikšteles, pilti chemines medžiagas ir jų tirpalus, naftą ir jos produktus;

194.3. vykdyti grunto sprogdinimo darbus;

194.4. vandens telkiniuose mesti ir vilkti inkarus, grandines, vilkimo lynus ir tralus, gilinti vandens telkinius, kasti bei siurbti jų dugną, cheminėmis medžiagomis naikinti augaliją, nesuderinus su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu ir Sveikatos apsaugos ministerija;

194.5. įrengti pervažas per vamzdynų trasas, automobilių, traktorių bei kitos technikos stovėjimo aikšteles.

195. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės (organizacijos) nustato sąlygas, kurių laikantis nurodytųjų tinklų ir įrenginių apsaugos zonose galima atlikti šiuos darbus:

195.1. statyti pastatus ir įrenginius;

195.2. sodinti medžius ir krūmus;

195.3. melioruoti, drėkinti ir sausinti žemę;

195.4. kasti ir lyginti gruntą;

195.5. vykdyti geologines paieškas, geodezijos bei kitus darbus, susijusius su gręžinių įrengimu ir grunto (išskyrus dirvos) bandinių ėmimu;

195.6. atidaryti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos šulinių bei kitų įrenginių angas, vartus ar duris, atsukti ir užsukti čiaupus, sklendes, išjungti arba įjungti vamzdynų ryšio ar elektros tiekimo įtaisus.

196. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančioms įmonėms (organizacijoms) leidžiama prie šių tinklų ir įrenginių privažiuoti automobiliais ir kita technika, aptarnauti ir remontuoti juos, įspėjus apie tai žemės savininką ar naudotoją.

197. Žemės savininkas ar naudotojas, pastebėjęs vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklo ar įrenginio gedimą, turi nedelsdamas apie tai pranešti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančiai įmonei (organizacijai) arba miesto (rajono) valdybai, kuri privalo šią avariją tuojau pat likviduoti.

198. Vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojančios įmonės (organizacijos), atlikusios planinius arba avarinius šių tinklų ar įrenginių remonto arba atstatymo darbus, turi atlyginti žemės savininkui ar naudotojui nurodytųjų darbų metu padarytus nuostolius ir žemės naudmenas šių darbų rajone sutvarkyti taip, kad jos būtų tinkamos toliau naudoti pagal paskirtį“.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

 

 

 

STATYBOS IR URBANISTIKOS MINISTRAS                                           ALGIRDAS VAPŠYS