LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VANDENŲ APSAUGOS NUO TARŠOS AZOTO JUNGINIAIS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2001 m. gruodžio 19 d. Nr. 452/607

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin.,1997, Nr. 104-2615) 29 ir 31 straipsniais ir Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin.,1997, Nr. 112-2824) 8 straipsniu,

tvirtiname Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimus (pridedami).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607

VANDENŲ APSAUGOS NUO TARŠOS AZOTO JUNGINIAIS IŠ ŽEMĖS ŪKIO ŠALTINIŲ REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimai (toliau – Reikalavimai) nustato vandenų taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių mažinimo priemones.

2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Azoto junginys – bet kokia azoto turinti medžiaga, išskyrus dujų molekulinį azotą.

Dirvos tręšimas – trąšų įterpimas į dirvą, jas paskleidžiant paviršiuje, sumaišant su paviršiniais dirvožemio sluoksniais ar užkasant į gilesnius sluoksnius.

Eutrofikacija – vandens telkinių užaugimas vandens augalija dėl vandens praturtinimo maistingomis medžiagomis, ypač azoto ir fosforo junginiais.

Gyvulių mėšlas – bet kokios konsistencijos gyvulių ekskrementai ar kraiko ir gyvulių ekskrementų mišinys, į jį patenkantys pašarų likučiai ir vanduo.

Gėlasis vanduo – natūraliai gamtoje esantis vanduo, kuris turi mažą druskų koncentraciją ir dažnai yra laikomas tinkamu geriamam vandeniui imti ar paruošti.

Mineralinės trąšos – cheminės medžiagos, turinčios augalų mitybai reikalingų elementų – azoto, fosforo, kalio.

Maistingosios medžiagos – azotas, fosforas, kalis.

Paviršiniai vandenys – paviršinio vandens telkiniai.

Požeminis vanduo – žemės plutos tuštumose natūraliai susikaupęs arba dirbtinai infiltruotas vanduo.

Sąlyginis gyvulys (SG) – sutartinis terminas, naudojamas gyvulių mėšle susikaupiančiam azoto kiekiui apskaičiuoti. 1 sąlyginiam gyvuliui tenka 100 kg azoto, patenkančio į laukus paskleidus sukauptą per metus mėšlą, įskaitant ir mėšlą, patenkantį ganant gyvulius (priedas).

Srutos – skystis, ištekantis iš mėšlo.

Tarša – tiesioginis ar netiesioginis azoto ir fosforo junginių pasklidimas iš žemės ūkio taršos šaltinių į dirvožemį, vandenį ar atmosferą tokiais kiekiais, kad kyla pavojus žmonių sveikatai, daroma žala gyviems organizmams, sausumos ir vandens ekosistemoms bei rekreacinei aplinkai.

Trąšos – organinės ir mineralinės medžiagos, turinčios savo sudėtyje azoto junginį ar azoto junginių, skatinančių augmenijos augimą (mineralinės trąšos, gyvulių mėšlas, kompostas, žuvų ar gyvulių auginimo atliekos, nuotėkų dumblas ir kt.).

Žemės ūkio naudmenos – žemės naudmenos (ariamoji žemė, pievos, ganyklos, sodai), naudojamos arba tinkamos naudoti be papildomų gerinimo priemonių žemės ūkio produkcijai auginti.

Žemės ūkio šaltinis – ūkininkų ūkiai, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės ar kiti žemės naudotojai, gaminantys žemės ūkio produkciją.

3. Šiais Reikalavimais turi būti vadovaujamasi rengiant Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių Lietuvos Respublikos teritorijoje programą (toliau – Programa), kurioje, atsižvelgiant į turimus duomenis apie vandenų taršą azoto junginiais ir vietos sąlygas, konkretizuojamas Reikalavimų įgyvendinimas.

4. Įgyvendinant Programą, turi būti laikomasi Žemės ūkio ministerijos kartu su Aplinkos ministerija parengtų ir Lietuvos Respublikos teisės aktais įteisintų Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų bei aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 426 „Dėl mėšlo ir nuotėkų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 33-99) patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-217) reikalavimų.

5. Reikalavimų įgyvendinimas neatleidžia nuo pareigos vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytas žemės naudojimo sąlygas ir kitas priemones.

II. GYVULIŲ TANKIS ŪKYJE IR MĖŠLO LAIKYMAS

6. Gyvulių tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,7 sąlyginio gyvulio vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Jei gyvulių tankis ūkyje yra didesnis kaip 1,7 sąlyginio gyvulio vienam hektarui žemės ūkio naudmenų, reikia įsigyti papildomai žemės arba mėšlo perteklių perduoti kitam ūkiui, kuriame gyvulių tankis yra mažesnis negu nustatyta norma.

7. Ūkiai, turintys daugiau kaip 10 sąlyginių gyvulių, turi įrengti talpyklas mėšlui laikyti (mėšlides). Talpyklos turi būti didesnės negu reikalinga gyvulių mėšlui saugoti ilgiausią laiką, kai tręšimas pagal Reikalavimų 14 p. yra draudžiamas.

Mėšlidėse turi tilpti bent 6 mėnesius kauptas gyvulių mėšlas, išskyrus atvejus, kai galima pagrįsti, jog visas mėšlidžių talpumą viršijantis mėšlo kiekis yra tvarkomas nedarant žalos aplinkai.

8. Nesant mėšlidžių tirštasis mėšlas, suderinus su Aplinkos ministerijos atitinkama tarnyba, laikinai gali būti kaupiamas lauko rietuvėse vadovaujantis reikalavimais:

8.1. lauko rietuvės vieta parenkama aukštesnėje reljefo vietoje, neapsemiamoje pavasario polaidžio bei liūčių metu;

8.2. aikštelė iš visų pusių apjuosiama ne žemesniu kaip 50 cm aukščio žemių pylimu;

8.3. prieš kraunant mėšlą, aikštelėje supilamas 50 cm aukščio orasausių durpių, pjuvenų arba 70 cm smulkintų šiaudų ar medžių lapų pasluoksnis.

9. Mėšlidės turi būti įrengtos taip, kad gyvulių mėšlo ir/ar augalinių medžiagų turintys skysčiai (srutos, siloso skystis ir pan.) nenutekėtų į paviršinius ir neprasiskverbtų į požeminius vandenis. Įrengiant mėšlides, laikomasi aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 426 „Dėl mėšlo ir nuotėkų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 33-99) patvirtinimo“ nustatytų mėšlo tvarkymo fermose reikalavimų.

10. Ūkiuose, turinčiuose mažiau kaip 10 sąlyginių gyvulių vienetų, Reikalavimų 7 ir 8 punktai netaikomi, tačiau mėšlas turi būti laikomas nepažeidžiant aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 426 „Dėl mėšlo ir nuotėkų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 33-99) patvirtinimo“ tokiems ūkiams nustatytų mėšlo tvarkymo fermose reikalavimų.

III. DIRVŲ TRĘŠIMAS

11. Atsižvelgiant į planuojamų auginti augalų poreikius maisto medžiagoms ir siekiant išlaikyti į vandenis patenkančių maistingųjų medžiagų leistinus dydžius, kiekvienais metais, prieš tręšiant dirvas cheminėmis trąšomis ir gyvulių mėšlu, ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 150 ha ariamos žemės turi būti sudaromas tręšimo planas.

12. Nustatant trąšų panaudojimo normas ir sąlygas, turi būti atsižvelgiama į:

12.1. dirvožemio sąlygas, tipą ir reljefo nuolydį;

12.2. klimato sąlygas;

12.3. sėjomainos sistemas;

12.4. planuojamą derlių;

12.5. maisto medžiagų atsargas dirvožemyje;

12.6. dirvožemio rūgštingumą;

12.7. reikalavimus žemės ūkio gamybai atskiruose regionuose, nustatytus pagal teritorinio planavimo dokumentus ir specialiąsias žemės naudojimo sąlygas.

13. Gyvulių mėšlo kiekis, įterptas į dirvą kiekvienais metais, įskaitant gyvulių mėšlą, patenkantį į dirvą ganant gyvulius, neturi viršyti 170 kg azoto 1 ha žemės ūkio naudmenų kartu su azoto kiekiu, gaunamu iš mineralinių trąšų (bendras azotas). Leidžiama viršyti šiame punkte nustatytą metinę trąšų normą pagal bendrąjį azotą šiais atvejais:

13.1. laikinai, iki 2004 m. sausio 1d., ne daugiau kaip iki 210 kg azoto 1 ha;

13.2. po 2004 m. sausio 1 d., jeigu tai nedidina vandenų taršos azoto junginiais.

Nurodytų išimčių taikymas turi būti pagrįstas ir įrašytas į Programą.

14. Organinėmis trąšomis (mėšlu, nuotėkų dumblu, kompostu ir kt.) tręšiama vieną arba kelis kartus nuo dirvos pradžiūvimo pavasarį iki dirvos užšalimo rudenį, atsižvelgiant į azoto junginių kiekį dirvožemyje tuo metu, kai augalai pradeda jį intensyviai naudoti. Organinės trąšos neturi būti skleidžiamos nuo lapkričio 15 d. iki kovo 15 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Išimtiniais atvejais, esant sausam, šiltam ir ilgam rudeniui, kai laukai ariami vėliau, arba ankstyvam ir šiltam pavasariui, kai laukai ariami anksčiau, leidžiama dirvas tręšti mėšlu anksčiau negu nurodyta šiame punkte.

15. Pasirinktas tręšimo būdas turi užtikrinti tolygų trąšų paskleidimą ir minimalų tręšimo poveikį aplinkai. Gyvulių mėšlas, paskleistas ant dirvos paviršiaus, turi būti įterptas per 6 valandas.

IV. AUGALŲ SĖJOMAINOS

16. Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 15 ha ariamos žemės, 50 proc. ploto turi būti apsėta žiemojančiais (žieminiais ir daugiamečiais) augalais.

17. Kalvoto reljefo ūkiuose turi būti taikomos priešerozinės sėjomainos. Jei kalvų šlaito nuolydis:

17.1 iki 5°, daugiametės žolės sėjomainoje turi sudaryti ne mažiau kaip 35–40 proc. bendro ploto;

17.2. nuo 5 iki 7°, daugiametės žolės sėjomainoje turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. bendro ploto;

17.3. nuo 7 iki 10°, daugiamečių žolių plotas sėjomainoje turi sudaryti ne mažiau kaip 65–80 proc.;

17.4. nuo 10 iki 15°, turi būti auginamos tik daugiametės žolės.

V. ŠACHTINIŲ ŠULINIŲ ĮRENGIMAS IR APSAUGA

18. Į šachtinį šulinį turi nepatekti krituliai, prie jo neturi kauptis paviršinis vanduo. (Šulinys turi būti su stogeliu arba dangčiu, turėti ventiliacijos angą, žemės paviršiaus nuolydis nuo šulinio turi būti ne mažesnis kaip 5°.)

19. Šulinys turi būti įrengtas orientuojantis į požeminio vandens tėkmės kryptį. Pagal gruntinio vandens srautą potencialios taršos objektai turi būti žemiau negu šachtinis šulinys. Jeigu tokios galimybės nėra, potencialios taršos objektų (ūkiniai pastatai, lauko tualetai, srutų duobės, mėšlidės, trąšų, pesticidų, naftos produktų sandėliai, šiltnamiai ar intensyviai tręšiami daržai) atstumas iki šulinio turėtų būti ne mažesnis kaip 50 m.

20. 70–80 cm spinduliu aplink šulinį reikia įrengti 1,5 m storio plūkto molio sluoksnį, virš jo užpilant apie 20 cm storio žvyro sluoksnį.

21. Šachtinio šulinio apsaugos zona turi būti apželdinta daugiametėmis žolėmis arba dekoratyviniais krūmais.

22. Prie šulinio turi būti sudaroma apsaugos zona, kurios plotis iki:

22.1. gyvenamojo namo – 7 m;

22.2. garažo, ūkinio pastato ar šiltnamio – 10 m;

22.3. tvarto, mėšlidės ir kompostavimo aikštelės – 25 m.

VI. VANDENŲ MONITORINGAS

23. Siekiant įvertinti Programos veiksmingumą ir nustatyti vandenų taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių lygį ir pokyčius, Aplinkos ministerija, suderinusi su Žemės ūkio ministerija, Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje numato priemones azoto junginių kiekiui stebėti paviršiniuose ir požeminiuose vandenyse. Stebėjimo vietos turi reprezentuoti svarbiausius žemės ūkio regionus ir taršos šaltinius. Azoto junginių matavimo ir analizės metodus nustato Aplinkos ministerija.

24. Aplinkos ministerija kas keturi metai apibendrina 23 punkte nurodyto monitoringo rezultatus ir nustato stebimų paviršinių bei požeminių vandenų užterštumo azoto junginiais lygį ir pokyčius.

VII. INFORMACIJOS TEIKIMAS IR ATASKAITOS

25. Jeigu Lietuvos Respublikos paviršiniai ar požeminiai vandenys teršiami kitos valstybės vandenimis, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai patenka į Lietuvos Respublikos vandenis, Aplinkos ministerija pagal dvišalio bendradarbiavimo sutartis apie tokius faktus praneša tos valstybės atsakingai institucijai, o jeigu ta valstybė yra ES narė, – ir ES Komisijai.

26. Žemės ūkio ministerija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą datos nustatyta tvarka teikia ES Komisijai informaciją apie Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų nuostatas, jų pakeitimus, papildymus ir įdiegimą.

27. Aplinkos ministerija nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą datos kas ketveri metai teikia ES Komisijai ataskaitas apie vandenų apsaugą nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių. Šiose ataskaitose turi būti:

27.1. Programos apibendrinimas, įskaitant informaciją apie jos pakeitimus ir papildymus;

27.2. vandenų monitoringo rezultatų apibendrinimas, nurodant stebimų paviršinių ir požeminių vandenų užterštumo azoto junginiais lygį ir pokyčius;

27.3. papildomų priemonių įgyvendinimo rezultatai, įskaitant vandenų užterštumo azoto junginiais prognozę.

VIII. REIKALAVIMŲ VYKDYMAS IR ATSAKOMYBĖ

28. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos yra atsakingos už Reikalavimų nuostatų perkėlimą į Programą.

29. Programos įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja atitinkamai Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

30. Žemės ūkio ministerija kontroliuoja, kad Programa būtų įgyvendinama laikantis Pažangaus ūkininkavimo taisyklių ir patarimų.

31. Fiziniai bei juridiniai asmenys, pažeidžiantys Reikalavimų nuostatas, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais

iš žemės ūkio šaltinių reikalavimų priedas

APYTIKRIS SĄLYGINIŲ GYVULIŲ SKAIČIAUS NUSTATYMAS

Tvarto tipas ar gyvulio laikymo būdas	Mėšlo šalinimo ar kaupimo būdas	Vienas gyvulys sudaro SG	Gyvulių skaičius, atitinkantis SG
Paršavedė su 18 paršelių iki 20 kg svorio nujunkant
Sekliame tvarte	Transporteriu ar kitaip	0,35	2,9
Penimos kiaulės (vieno gyvulio nuo 20 iki 100 kg svorio per 180 d. penėjimo ciklą)
Ant grotelinių grindų	Nuplaunant vandeniu ar savitaka	0,04	26,3
Sekliame tvarte	Transporteriu ar kitaip	0,04	23,9
Giliame tvarte	Kaupiama tvarte	0,07 14,7
Karvės, produktyvumas 3000 kg pieno
Saitinis laikymas	Transporteriu	0,73	1,4
Palaidas boksinis laikymas	Nuplaunant vandeniu	0,63	1,6
Giliame tvarte	Kaupiama tvarte	0,81	1,2
Karvės, produktyvumas 5000 kg pieno
Saitinis laikymas	Transporteriu	1,00	1,0
Palaidas boksinis laikymas	Nuplaunant vandeniu	0,88	1,1
Giliame tvarte	Kaupiama tvarte	1,09	0,9
Karvės, produktyvumas 7000 kg pieno
Saitinis laikymas	Transporteriu	1,25	0,8
Palaidas boksinis laikymas	Nuplaunant vandeniu	1,11	0,9
Giliame tvarte	Kaupiama tvarte	1,36	0,7
Veršeliai (vieno gyvulio iki 6 mėn. amžiaus)
Giliame tvarte	Kaupiama tvarte	0,10	9,5
Nuo 4 mėn. ant grotelinių grindų	Nuplaunant vandeniu	0,10	10,0
Saitinis laikymas	Transporteriu ar kitaip	0,10	9,5
Veislinės telyčios nuo 6 iki 24 mėn. amžiaus (vidutiniškai)
Giliame tvarte	Kaupiama tvarte	0,42	2,4
Ant grotelinių grindų	Nuplaunant vandeniu	0,28	3,5
Saitinis laikymas	Transporteriu	0,36	2,8
Penimi galvijai (iki 420–500 kg svorio arba nuo 6 iki 18–21 mėn. amžiaus)
Giliame tvarte	Kaupiama tvarte	0,68	1,5
Ant grotelinių grindų	Nuplaunant vandeniu	0,47 2,1
Saitinis laikymas	Transporteriu	0,59	1,7
Mėsinės veislės karvė su veršeliu
Giliame tvarte	Kaupiama tvarte	0,83	1,2
Arkliai (500 kg)
Garduose palaidai	Šalinama įvairiai	0,81	1,2
Avys
Sekliame ar giliame tvarte	Šalinama įvairiai	0,07	14,6
Vištos
Ant gilaus kraiko	Kaupiama tvarte	0,0080	124
Narveliuose be kraiko	Transporteriu ar kitaip	,0071	141
Broileriai
Ant gilaus kraiko	Lesinimo ciklo metu kaupiama tvarte	0,0006	1632
Narveliuose be kraiko	Transporteriu ar kitaip
Kiti paukščiai (antys, žąsys, kalakutai)
Ant gilaus kraiko	Kaupiama tvarte	0,0181	55

______________