LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS 2005–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2005 m. liepos 8 d. Nr. 759

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2002, Nr. 123-5543) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Valstybinę saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programą (pridedama).

 

 

Finansų ministras,

pavaduojantis Ministrą Pirmininką                                                                           Zigmantas Balčytis

 

Susisiekimo ministras                                                                                                          Petras Čėsna

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2005 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 759

 

VALSTYBINĖ SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS 2005–2010 METŲ

PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais 2005–2010 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – sudaryti kryptingo ir ilgalaikio saugaus eismo gerinimo sąlygas, numatyti ir įgyvendinti atitinkamas priemones, padėsiančias sumažinti avaringumą keliuose, kad eismo sauga keliuose būtų pasiekta ne mažinant žmonių judėjimo laisvę, bet padarant ją saugesnę. Šia Programa taip pat siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos tikslą – iki 2010 metų sumažinti per pusę žuvusiųjų per kelių eismo įvykius.

2. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (Žin., 2000, Nr. 92-2883).

3. Ši Programa parengta vadovaujantis Europos Bendrijos komunikatu „Dvigubas aukų skaičiaus sumažinimas Europos Sąjungos kelių eismo įvykiuose – bendra pareiga“ (2003 m. birželio 2 d., COM (2003) 311, galutinis), kuriame suformuluota veiklos strategija padės įgyvendinti Europos Sąjungos užsibrėžtą tikslą – iki 2010 metų per pusę sumažinti žuvusiųjų per eismo įvykius.

4. Šios Programos vykdymo pradžia – 2005 metai, pabaiga – 2010 metai.

5. Šios institucijų Programos vykdytojai – Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, apskričių viršininkai, savivaldybės, kitos valstybės valdymo institucijos, mokslo įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos.

6. Šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II. SAUGAUS EISMO BŪKLĖ LIETUVOJE

 

7. Lietuvoje 2002-2004 metais eismo įvykiuose žuvo 2155 asmenys (229 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), iš jų: 717 – pėsčiųjų, 639 – vairuotojai, 504 – keleiviai, 266 – dviratininkai ir dar 22585 (3097 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės) buvo sužeisti.

8. Kiekvienais metais užregistruojama apie 6 tūkst. eismo įvykių, kuriuose žūva ar būna sužalojami žmonės. Dar daugiau eismo įvykių, kai apgadinamos kelių transporto priemonės, transporto infrastruktūros objektai, padaroma žalos aplinkai.

9. Kadangi eismo intensyvumas 2002-2004 metais vidutiniškai didėjo 3,8 procento per metus, o žuvusiųjų, tenkančių 1000 transporto priemonių, 2002 metais buvo 0,47, 2003 metais – 0,45, 2004 metais – 0,46, galima teigti, kad avaringumas šalyje pastaruoju metu stabilizavosi.

10. Analizuojant 2002-2004 metų eismo įvykius pagal rūšis, nustatyta, kad keliuose dažniausi užvažiavimai ant pėsčiųjų (vidutiniškai 35,5 procento visų eismo įvykių), transporto priemonių susidūrimai (26,5 procento), užvažiavimai ant dviratininkų (11,7 procento), užvažiavimai ant kliūties (11,3 procento), apvirtimai (10,9 procento), kiti eismo įvykiai (4,1 procento).

11. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, žūva labai daug pėsčiųjų ir dviratininkų (apie 50 procentų visų žuvusių eismo dalyvių). Analizuojant eismo įvykių statistiką, nustatyta, kad apie 67,7 procento visų įskaitinių eismo įvykių kaltininkai – transporto priemonių vairuotojai ir tik apie 20 procentų – pėstieji.

12. Eismo įvykių nuostoliai šalies ūkiui per metus – apie 1,5 mlrd. litų (Transporto ir kelių tyrimo institutas, 2000), t. y. apie 3 procentai bendrojo vidaus produkto (o kitose Europos valstybėse šie nuostoliai – 1–2 procentai bendrojo vidaus produkto).

 

III. EISMO ĮVYKIŲ PRIEŽASTYS IR VEIKSMAI, GERINANTYS SAUGAUS EISMO BŪKLĘ

 

13. Šalyje iki šiol pasigendama racionalios saugaus eismo sistemos struktūros, kuri užtikrintų visų grandžių veiklos nuoseklumą ir tarpusavio sąveiką. Eismo priežiūra ir kontrolė – epizodiškos, todėl vis dažniau vairuojama apsvaigus nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, vis mažiau vairuotojų ir keleivių naudojasi saugos diržais, vaikai vežami ne specialiose saugos kėdutėse, dažnai viršijamas greitis.

14. Saugaus eismo būklės gerinimui per mažai dėmesio ir lėšų skiria savivaldybės ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo biuras. Miestų ir rajonų saugaus eismo komisijos (ten, kur jos sudarytos) dažniausiai dirba tik formaliai, arba jų veikla tik nedaug prisideda prie esamos būklės gerinimo.

15. Pastarųjų metų eismo įvykių statistikos analizė rodo, kad apie 87 procentai eismo įvykių Lietuvoje įvyksta dėl žmogaus (eismo dalyvio) kaltės. Taigi į saugaus eismo užtikrinimo procesą numatoma plačiau įtraukti visuomenę, kadangi kiekvienas visuomenės narys yra kelių eismo dalyvis ir nuo jo veiksmų priklauso saugaus eismo būklė šalyje.

16. Daugiau dėmesio bus skirta šalies eismo dalyvių eismo kultūrai. Vairuotojai ir pėstieji ne tik nejaučia pagarbos vieni kitiems, bet labai dažnai pažeidžia ir Kelių eismo taisykles. Prasta eismo dalyvių kultūra ir drausmė, Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepaisymas, visuomenės nedalyvavimas sprendžiant saugaus eismo problemas didina avaringumą šalyje.

17. Eismo įvykių, kurių padariniai skaudūs, daugėja ir dėl to, kad nesinaudojama saugos diržais. Šalies keliuose 2002-2004 metais žuvo 639 vairuotojai ir 504 keleiviai (53 procentai visų žuvusiųjų), taigi galima teigti, kad didžiuma jų nesinaudojo saugos diržais. Ypač daug dėmesio numatoma skirti galinėse sėdynėse sėdinčių keleivių ir vaikų saugumui. Bus siekiama, kad automobiliu vežami vaikai būtų segami saugos diržais.

18. Eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2003 metais pavyko sumažinti 15 procentų, palyginti su 2002 metais, tačiau 2004 metų statistika rodo, kad vis daugiau vairuotojų vairuoja transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų (13,8 procento daugiau nei 2003 metais). Reguliarus vairuotojų tikrinimas alkotesteriais – vienas iš avaringumo mažinimo būdų, taigi alkotesteriai bus naudojami kur kas plačiau (vairuotojų kontrolės akcijos).

19. Vis didesnį nerimą kelia eismo įvykiai dėl narkotikų ir kai kurių medikamentų vartojimo. Tik specialiai apmokyti pareigūnai gali atpažinti vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų.

20. Nemažai eismo nelaimių įvyksta dėl to, kad eismo dalyviai stokoja žinių, praktinių įgūdžių, nesugeba tinkamai vertinti konkrečios eismo situacijos ir kelio sąlygų. Vairuotojų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo procese dar daug spragų: nereglamentuota vairuotojų rengimo kontrolė, ir dėl to vairavimo mokyklose būsimi vairuotojai paprastai mokomi ne saugiai dalyvauti eisme, o tik tam, kad išlaikytų egzaminą. Pašalinus šiuos trūkumus, pagerės jaunų vairuotojų rengimas.

21. Siekiant apsaugoti pėsčiuosius ir dviratininkus, bus rengiamos įspėjamosios akcijos, atliekama pėsčiųjų perėjų apžiūra, taikomos naujovės ir gerinamas matomumas perėjose.

22. Neefektyvi kontrolė keliuose leidžia vairuotojams nepaisyti darbo ir poilsio režimo, viršyti greitį ir daryti kitus pažeidimus, keliančius pavojų ne tik patiems pažeidėjams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tik sugriežtinus vairuotojų darbo ir poilsio taisykles ir apmokius policijos pareigūnus kontroliuoti darbo ir poilsio režimą kelyje, bus išvengta eismo įvykių dėl nuovargio.

23. Magistraliniuose ir krašto keliuose, miestų gatvėse nėra automatinių greičio matavimo prietaisų, kurie drausmintų greičio mėgėjus. Nepakankamas kontroliuojančiųjų institucijų aprūpinimas šiuolaikinėmis eismo kontrolės priemonėmis (greičio matavimo prietaisais, automobiliais su kompiuterių įranga ir kitais) sudaro sąlygas didėti avaringumui.

24. Eismo saugumo propagandos stoka – dažna eismo įvykių priežastis. Daugybė žmonių dėl eismo sąlygų kaitos ir didėjančio eismo intensyvumo psichologiškai nepasirengę būti šiuolaikinio eismo dalyviais.

25. Mokomoji medžiaga apie Kelių eismo taisykles bus tobulinama ir pristatoma vaikams ir paaugliams visose mokyklose, nes pagrindiniai saugaus eismo principai suvokiami jau vaikystėje. Eismo kultūros turi būti mokoma nuo pat mažens. Tėvai labiau turi saugoti savo vaikus nuo eismo nelaimių.

26. Eismo įvykių sumažėtų, jeigu būtų geresni keliai. Jeigu būtų tvarkomi keliai, (statomi šoniniai atitvarai, stiprinami kelkraščiai), eismo dalyvis, padaręs klaidą ar nesilaikantis Kelių eismo taisyklių dėl žinių ar gebėjimų stokos, nebūtinai žūtų ar sunkiai susižalotų.

27. Šalies automobilių kelių tinklas gerai išplėtotas, tačiau dar daug yra avaringų ruožų („juodųjų dėmių“), palyginti platus žvyrkelių tinklas, ne visuose keliuose pakanka saugų eismą užtikrinančių priemonių. Kaimų teritorijoms ir užmiesčio keliams, kur važiuojama dideliu greičiu, tenka 75-80 procentų visų žuvusiųjų. Siekiant užtikrinti ilgalaikį eismo dalyvių saugumą, bus tiriami avaringi ruožai, privalomai tikrinami visi statomi ir rekonstruojami kelių objektai (atliekamas auditas).

28. Lietuvoje per mažai dėmesio skiriama eismo įvykių miestuose analizei. Miestuose, kur dideli transporto priemonių ir pėsčiųjų srautai, įvyksta apie pusė visų įskaitinių eismo įvykių. Tiesa, miestuose važiuojama lėčiau, todėl eismo įvykių padariniai ne tokie skaudūs. Statistika teigia, kad netinkamas greitis – pagrindinė eismo įvykių priežastis. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad sumažinus leistiną greitį vienu kilometru per valandą mirtingumas gali sumažėti 3 procentais. Bus siekiama, kad gyvenamosios zonos saugumo lygis būtų nustatomas bendruomenės susirinkimuose kartu su valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais.

29. Nauji automobiliai turi atitikti minimalius saugos lygius, kurie nustatyti siekiant išvengti avarijų ir užtikrinti apsaugą nuo sužalojimo. Transporto priemonių pasyviojo ir aktyviojo saugumo gerinimas turi būti tiesiogiai susijęs su šalies automobilių parko atnaujinimu. Technologinė pažanga ir toliau pastebimai gerina automobilių keleivių ir vairuotojų apsaugą. Įgyvendinant Europos naujų automobilių tikrinimo programą (EuroNCAP), tikrinama populiariausių kategorijų naujų automobilių sauga pagal suderintus bandymų protokolus. Patikrinimai atliekami sąlygomis, būdingomis eismo įvykiams, per kuriuos sunkiai sužalojami automobilių keleiviai ar vairuotojai. Nustatyta, kad penkias žvaigždutes gavę automobiliai pasižymi 36 procentais mažesne mirtinų eismo įvykių rizika nei tie automobiliai, kurie sukurti taip, kad tiesiog atitiktų esamą standartą. Taigi naują automobilį įsigyjantiems asmenims reikia objektyvios informacijos apie jo saugumą, nes tokia informacija gali skatinti įsigyti saugesnį automobilį.

30. Vis dažniau naujos informacinės technologijos diegiamos ir automobiliuose. Labai nebrangi, tačiau veiksminga priemonė, skatinanti naudotis saugos diržais, – montuojamos automobiliuose garso arba vaizdo sistemos, primenančios apie saugos diržus. Bus siekiama, kad į Lietuvą importuojamuose naujuose automobiliuose būtų montuojamos tokios sistemos.

31. Siekiant švelninti sunkvežimių ir lengvųjų automobilių susidūrimo padarinius, bus parengti reikalavimai sunkiasvorių transporto priemonių galinei daliai. Remiantis Europos Sąjungos standartu Nr. 104 (E/ECE/324), bus privalomas sunkvežimių kontūrinis žymėjimas. Pagerėjęs automobilių matomumas tamsiuoju paros metu padės sumažinti eismo įvykių.

32. Nors eismo įvykiai yra atsitiktiniai, tačiau būtina suvokti ir valdyti jų priežastis, aplinkybes ir padarinius, kad būtų užkirstas jiems kelias arba bent sušvelninti padariniai. Vienas iš svarbiausių saugaus eismo sistemos kūrimo žingsnių – eismo įvykių duomenų bazės sukūrimas.

 

IV. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

33. Šios Programos strateginis tikslas – siekti iki 2010 metų perpus sumažinti žuvusiųjų eismo įvykiuose, palyginti su 2004 metais.

34. Šios Programos tikslai – siekti:

34.1. iki 2008 metų 25 procentais sumažinti žuvusiųjų keliuose;

34.2. iki 2008 metų 10 procentų sumažinti nukentėjusiųjų per eismo įvykius;

34.3. iki 2010 metų 20 procentų sumažinti nukentėjusiųjų per eismo įvykius.

35. Nustatomi šie uždaviniai Programos tikslams įgyvendinti:

35.1. susiję su žmogaus (eismo dalyvio) elgsena:

35.1.1. iki 2010 metų padidinti saugos diržų, vaikiškų specialių saugos lopšių ir saugos kėdučių naudojimą;

35.1.2. sumažinti apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, vairuojančių transporto priemones;

35.1.3. sugriežtinti važiavimo greičio kontrolę;

35.1.4. pagerinti vairuotojų mokymą ir egzaminavimą;

35.1.5. pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą;

35.1.6. sustiprinti vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolę;

35.1.7. gerinti eismo kultūrą ir eismo dalyvių švietimą;

35.1.8. gerinti eismo kontrolės, medicinos pagalbos ir gelbėjimo tarnybų darbą;

35.2. susiję su kelių infrastruktūra:

35.2.1. šalinti eismo įvykių priežastis avaringuose miestų ir valstybinės reikšmės kelių ruožuose;

35.2.2. sukurti kelių eismo saugos auditą;

35.3. susiję su transporto priemonių saugumo gerinimu:

35.3.1. gerinti sunkiasvorių transporto priemonių matomumą tamsiuoju paros metu;

35.3.2. gerinti transporto priemonių saugumą;

35.4. susiję su įstatymų bazės tobulinimu:

35.4.1. tobulinti saugaus eismo teisinę bazę;

35.4.2. parengti mokslinę studiją, skirtą institucijai, koordinuojančiai saugų eismą, įsteigti.

 

V. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO  KRITERIJAI

 

36. Ši Programa vertinama periodiškai po kiekvienų jos įgyvendinimo metų ir galutinai – ją pabaigus. Kiekviena šią Programą vykdanti institucija atsiskaito Saugaus eismo komisijai. Vertinant šią Programą kokybės ir kiekybės požiūriais, analizuojama:

36.1. šios Programos uždavinių pasiekimo laipsnis;

36.2. eismo įvykių statistika;

36.3. šios Programos tikslų svarba tolesniame etape (ar ją pabaigus), naujų priemonių jiems pasiekti įtraukimo į šią Programą poreikis;

36.4. šios Programos sąsajos su kitomis nacionalinėmis programomis;

36.5. šią Programą vykdančių institucijų bendradarbiavimo veiksmingumas;

36.6. lėšų, skirtų šios Programos priemonėms įgyvendinti, naudojimo efektyvumas.

37. Nustatomi šios Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai:

37.1. kiek ir kokių teisės aktų, reglamentuojančių saugų eismą, transporto priemonių techninę būklę, vairuotojų kvalifikacijos kėlimą, ir jų pakeitimo projektų parengta ir įgyvendinta;

37.2. kiek surengta saugaus eismo kampanijų ir kiek jose dalyvavo eismo dalyvių;

37.3. kiek pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių saugaus eismo srityje, kelia kvalifikaciją (bendras skaičius);

37.4. kiek sumažėjo žuvusiųjų ir sužeistųjų dėl saugos diržų naudojimo, greičio viršijimo ir neblaivių vairuotojų;

37.5. kiek sumažėjo žuvusiųjų ir sužeistųjų miestuose ir valstybinės reikšmės keliuose;

37.6. kiek nutiesta dviračių ir pėsčiųjų takų, įrengta pėsčiųjų perėjų;

37.7. kiek atskleista darbo ir poilsio režimo pažeidimų;

37.8. kiek nustatyta neblaivių vairuotojų, saugos diržų naudojimo ir greičio viršijimo pažeidimų atvejų;

37.9. kiek parengta ir išleista saugaus eismo programų I- VIII klasių mokiniams;

37.10. kiek parengta ir įgyvendinta avaringų ruožų likvidavimo projektų;

37.11. kiek atlikta kelių eismo saugos auditų;

37.12. kaip pakito materialinė techninė bazė saugaus eismo požiūriu (kiek įsigyta įrangos, transporto priemonių, kompiuterių ir kitko);

37.13. kaip pakito visuomenės informuotumas apie saugaus eismo būklę šalies keliuose.

 

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

 

38. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Valstybės investicijų programos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skirtų saugaus eismo užtikrinimo programoms ir jų priemonėms vykdyti, bevariklio transporto trasoms įrengti ir prižiūrėti, o esant galimybei – ir iš tam skirtų Europos Sąjungos paramos lėšų arba kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

Lėšų poreikis numatytas šios Programos priede.

 

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR KOORDINAVIMAS

 

39. Ši Programa įgyvendinama pagal priede numatytas jos įgyvendinimo priemones.

40. Už šios Programos koordinavimą atsakinga Saugaus eismo komisija.

41. Šios Programos vykdymą organizuoja Susisiekimo ministerija, kuri atsakinga už šios Programos kompleksinį įgyvendinimą ir institucijų bendradarbiavimą.

42. Šios Programos atsakingi vykdytojai kiekvienų metų pradžioje turi sudaryti ir patvirtinti planus, kuriuose būtų nurodyta, kaip bus įgyvendinamos joje numatytos priemonės, ir pateikti šiuos planus Susisiekimo ministerijai, kuri teikia Saugaus eismo komisijai minėtųjų planų apibendrintas išvadas ir pasiūlymus.

43. Šios Programos atsakingi vykdytojai kas pusmetį turi teikti šios Programos vykdymo ataskaitas Susisiekimo ministerijai, kuri teikia Saugaus eismo komisijai minėtųjų ataskaitų apibendrintas išvadas ir pasiūlymus.

44. Tam tikriems šios Programos įgyvendinimo klausimams spręsti gali būti sudaromos darbo grupės.

______________

 

Valstybinės saugaus eismo automobilių keliais

2005–2010 metų programos

priedas

 

VALSTYBINĖS SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS 2005–2010 METŲ PROGRAMOS  ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Uždavinys

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas

Atsakinga institucija

Lėšų poreikis (tūkst. litų)

Laukiami rezultatai

2005 metais

2006 metais

2007 metais

2008 metais

2009 metais

2010 metais

iš viso išlaidų

1. Padidinti saugos diržų, vaikiškų specialių saugos lopšių ir saugos kėdučių naudojimą:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1. Stiprinti saugos diržų, šalmų ir vaikiškų saugos kėdučių naudojimo kontrolę

1.1.1. nuolat vykdyti saugos diržų, šalmų ir vaikiškų saugos kėdučių naudojimo kontrolę, rinkti ir kartą per mėnesį teikti Saugaus eismo komisijai informaciją

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

100

100

100

100

100

500

padidės saugos diržų, vaikiškų specialių saugos lopšių ir saugos kėdučių naudojimas

1.2. Sumažinti žuvusių vairuotojų ir keleivių, skirti ypač daug dėmesio vaikų saugumo priemonėms automobilyje

1.2.1. rengti ilgalaikes informacines saugaus eismo kampanijas, skatinančias naudotis saugos diržais, parengti ir išleisti informacinius leidinius apie vaikų saugumo priemones automobilyje

2005–2010 metai

Susisiekimo ministerija

700*

750*

795*

820*

845*

850*

4760*

2. Sumažinti apsvaigusių nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, vairuojančių transporto priemones:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1. Mažinti neblaivių ir nuo narkotinių medžiagų apsvaigusių vairuotojų

2.1.1. apmokyti policijos pareigūnus atpažinti nuo narkotinių medžiagų apsvaigusius vairuotojus

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

15

15

15

15

15

75

policijos pareigūnai, personalas geriau atpažins vairuotojus, apsvaigusius nuo narkotinių medžiagų

 

2.1.2. rengti ilgalaikes saugaus eismo kampanijas prieš neblaivius ir nuo narkotikų apsvaigusius vairuotojus, skatinti visuomenės nepakantumą tokiems vairuotojams

2005–2010 metai

Susisiekimo ministerija

550*

620*

640*

660*

680*

700*

3850*

sumažės žuvusiųjų dėl neblaivių ir nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų kaltės

2.1.3. ne rečiau kaip kartą per ketvirtį rengti atsitiktinį visų transporto priemonių vairuotojų patikrinimą kelyje, ypač stengtis nustatyti neblaivius ir nuo narkotikų apsvaigusius vairuotojus

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

200

200

200

200

200

1000

3. Sugriežtinti važiavimo greičio kontrolę:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1. Mažinti leistino greičio viršijimo atvejų ir žuvusiųjų dėl saugaus greičio nepasirinkimo

3.1.1. įrengti valstybinės reikšmės keliuose nustatyto greičio režimo pažeidimus fiksuojančius automatinius prietaisus su skaitmeniniu duomenų perdavimu

2005–2010 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

400*

2400*

3000*

3600

4200*

4800*

18400*

sumažės žuvusiųjų dėl greičio viršijimo

3.1.2. rengti ilgalaikes saugaus eismo kampanijas prieš greičio pažeidėjus

2005–2010 metai

Susisiekimo ministerija

500*

550*

550*

550*

550*

550*

3250*

3.2. Mažinti automobiliui apvirtus žuvusių ir sužeistų vairuotojų ir keleivių

3.2.1. įsigyti demonstracijos įrenginį, imituojantį automobilio apvirtimą (naudoti per saugaus eismo kampanijas)

2005 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

144*

 

 

 

 

 

144*

apmokyti eismo dalyviai bus psichologiškai pasirengę nesutrikti apvirtus automobiliui, sugebės operatyviai ir saugiai iš jo išsigauti

4. Pagerinti vairuotojų mokymą ir egzaminavimą:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.1. Efektyviai organizuoti vairuotojų rengimo ir egzaminavimo procesus, pagerinti vairuotojų rengimo kokybę

4.1.1. vertinant vairuotojų mokyklų mokymo bazes ir atliekant mokymo proceso kontrolę, į ekspertų komisijas kviesti vairavimo mokykloms atstovaujančių visuomeninių asociacijų ir kitų institucijų atstovus, mokymo kokybei įvertinti naudotis duomenimis apie vairavimo egzaminų laikymą

2005–2010 metai

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

5

5

5

5

5

5

30

pagerės kelių transporto priemonių vairuotojų rengimas

4.1.2. parengti vairuotojų mokymo vairuotojų mokyklose vertinimo kriterijus ir nustatyti jų kontrolės tvarką, parengti institucijos, atsakingos už vairuotojų rengimą ir egzaminavimą, įkūrimo tikslingumo studiją

2005 metai

Susisiekimo ministerija

35

 

 

 

 

 

35

bus sudarytas mokslinis pagrindas tobulinti teisinę bazę vairuotojų rengimo ir egzaminavimo srityje

5. Pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.1. Skirti kuo daugiau dėmesio neapsaugotiems eismo dalyviams (pėstiesiems, dviratininkams ir vaikams), ypač tamsiuoju paros metu

5.1.1. rengti visoje šalyje švietėjiškas pėsčiųjų ir dviratininkų saugos akcijas, skatinti atšvaitų ir drabužių su šviesą atspindinčiomis medžiagomis dėvėjimą

2005–2010 metai

Susisiekimo ministerija

660*

800*

800*

800*

800*

800*

4660*

sumažės žuvusių pėsčiųjų ir dviratininkų

5.1.2. įrengti pėsčiųjų bei pėsčiųjų ir dviračių takus avaringuose kelių ruožuose

2005–2010 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2000* *

2300* *

2700**

3000**

3500**

4000**

17500* *

5.1.3. nuolat kontroliuoti pėsčiųjų ir dviratininkų elgesį keliuose

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

50

50

50

50

50

250

 

5.1.4. rengti švietėjiškas pėsčiųjų informavimo apie saugų eismą gatvėse, keliuose ir pėsčiųjų perėjose akcijas

2005–2010 metai

Susisiekimo ministerija

500*

500*

500*

500*

500*

500*

3000*

eismo dalyviai geriau suvoks saugaus eismo problemas, sumažės žuvusių pėsčiųjų

6. Sustiprinti vairuotojų darbo ir poilsio režimo kontrolę:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.1. Nustatyti asmenis, kurie negali vairuoti dėl darbo ir poilsio režimo pažeidimų

6.1.1. apmokyti policijos pareigūnus kontroliuoti darbo ir poilsio režimą kelyje

2005–2010 metai

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

10

10

10

10

10

10

60

kvalifikuoti pareigūnai padės užkirsti kelią eismo įvykiams dėl darbo ir poilsio režimo pažeidimų

6.2. Nustatyti krovininio ir keleivinio transporto priemonių patikros aikštelių poreikį magistraliniuose keliuose

6.2.1. nustatyti krovininio ir keleivinio transporto priemonių patikros aikštelių poreikį magistraliniuose keliuose

2005 metai

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

2

 

 

 

 

 

2

bus nustatytas krovininio ir keleivinio transporto priemonių patikros aikštelių poreikis magistraliniuose keliuose

6.3. Atlikti kompleksinius ir atsitiktinius krovininio ir keleivinio transporto priemonių patikrinimus

6.3.1. pagal nustatytą poreikį magistraliniuose keliuose įrengti krovininio transporto priemonių patikros aikšteles

2006–2007 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

 

200*

200*

 

 

 

400*

bus užtikrinta saugi transporto priemonių patikra

7. Gerinti eismo kultūrą ir eismo dalyvių švietimą:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.1. Aprūpinti švietimo įstaigas didaktine mokomąja medžiaga

7.1.1. parengti ir išleisti saugaus eismo programas I-VIII klasių mokiniams ir užtikrinti mokymo procesą

2006–2009 metai

Švietimo ir mokslo ministerija

 

20

25

 

30

 

75

sumažės eismo įvykiuose nukentėjusių vaikų

7.1.2. parengti ir išleisti saugaus eismo mokymo metodinę medžiagą I-XII klasių mokiniams

2006–2010 metai

Švietimo ir mokslo ministerija

 

165

90

95

100

105

555

pagerės saugaus eismo mokymo kokybė per pamokas

7.2. Kelti saugaus eismo mokytojų kvalifikaciją

7.2.1. organizuoti kursus saugaus eismo mokytojams

2006–2010 metai

Švietimo ir mokslo ministerija

 

2

 

3

 

3

8

mokytojai kursuose įgis saugaus eismo mokytojo kvalifikaciją

7.3. Formuoti saugesnę eismo dalyvių elgseną

7.3.1. organizuoti Lietuvos moksleivių konkursą „Saugokime jaunas gyvybes keliuose“

2005–2010 metai

Susisiekimo ministerija

70*

95*

100*

105*

110*

115*

595*

jauniausieji eismo dalyviai įgis įgūdžių, o tai mažins nukentėjusiųjų per eismo nelaimes

7.3.2. informuoti eismo dalyvius apie eismo įvykius keliuose ir gatvėse

2005–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2

2

2

2

2

2

12

sumažės eismo įvykių keliuose

7.3.3. nuolat informuoti eismo dalyvius apie eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose

2005–2010 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2*

2*

2*

2*

2*

2*

12*

7.4. Skatinti kultūringą elgesį keliuose

7.4.1. propaguoti visuomenei kultūringą elgesį keliuose, smerkti agresyvų vairavimą

2005–2010 metai

Susisiekimo ministerija

2

2

2

2

2

2

12

pagerės eismo dalyvių kultūra, sumažės agresyvaus vairavimo keliuose

7.5. Informuoti institucijas, dirbančias saugaus eismo srityje, apie saugaus eismo būklę Lietuvoje

7.5.1. kasmet parengti ir išleisti informacinį leidinį apie kelių eismo saugumo būklę Lietuvoje

2005–2010 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

20*

20*

20*

20*

20*

20*

120*

tai padės institucijoms operatyviau spręsti saugaus eismo problemas

7.6. Tobulinti saugaus eismo specialistų žinias

7.6.1. suorganizuoti tarptautinę konferenciją saugaus eismo gerinimo klausimais

2006 metai

Vidaus reikalų ministerija

 

50

 

 

 

 

50

saugaus eismo specialistai pasikeis patirtimi, kaip gerinti saugų eismą

2008 metai

Susisiekimo ministerija

 

 

 

50

 

 

50

7.7. Aiškinti visuomenei saugaus eismo vizijos siekius

7.7.1. atlikti ateities saugaus eismo vizijos „Nulinė vizija“ studiją

2006 metai

Susisiekimo ministerija

 

40

 

 

 

 

40

visuomenė susipažins su saugaus eismo vizijos siekiais

7.7.2. propaguoti visuomenėje „ Nulinės vizijos“ siekius ir tikslus

2007–2010 metai

Susisiekimo ministerija

 

 

50

50

50

50

200

8. Gerinti eismo kontrolės, medicinos pagalbos ir gelbėjimo tarnybų darbą:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8.1. Stiprinti eismo dalyvių kontrolę

8.1.1. įsteigti Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės padalinius šalies apskričių centruose, padidinant iki 300 šios įstaigos pareigūnų skaičių

2005–2006 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2076

2076

 

 

 

 

4152

sustiprinus eismo dalyvių kontrolę, sumažės Kelių eismo taisyklių pažeidimų

8.2. Parengti eismo dalyvių kontrolės planus

8.2.1. kiekvienais metais Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos parengti detalius eismo dalyvių kontrolės planus, kuriuos būtina suderinti su Saugaus eismo komisija

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

50

50

50

50

50

250

vadovaujantis eismo dalyvių kontrolės planu, bus organizuojama efektyvi eismo dalyvių kontrolė

8.3. Mažinti eismo įvykių riziką valstybinės reikšmės keliuose

8.3.1. nuolat vykdyti eismo dalyvių kontrolę avaringuose ruožuose

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

100

100

100

100

100

500

sumažės žuvusiųjų ir sužeistųjų

8.4. Aprūpinti policiją šiuolaikinėmis eismo kontrolės priemonėmis

8.4.1. aprūpinti policijos įstaigų eismo priežiūros padalinius patruliniais automobiliais, kompiuteriais, eismo kontrolės priemonėmis, stebėjimo ir kitomis šiuolaikinėmis technikos priemonėmis (iš viso 140 patrulinių automobilių su visa įranga)

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

8000

3035

3035

3035

3035

20140

padidės policijos patrulių mobilumas, pagerės eismo kontrolės kokybė

8.4.2. aprūpinti steigiamus Lietuvos policijos eskortavimo rinktinės padalinius greičio matavimo prietaisais su garso ir vaizdo įrašymo įranga, integruota transporto priemonių identifikavimo sistema ir nešiojamaisiais kompiuteriais su GPRS (iš viso 70 patrulinių automobilių su visa įranga)

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

4000

1987,5

1987,5

1987,5

1987,5

11950

sumažės eismo įvykių dėl greičio viršijimo, sustiprės eismo kontrolė

 

8.4.3. aprūpinti policijos padalinius, kontroliuojančius eismą, blaivumo nustatymo prietaisais su spausdintuvais ir apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų nustatymo prietaisais (iš viso 210 prietaisų)

2006–2010 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

280

280

280

280

280

1400

sumažės žuvusiųjų dėl neblaivių ir nuo narkotikų apsvaigusių vairuotojų kaltės

8.5. Gerinti vairuotojų elgesio įvertinimą ir kontrolę kelyje

8.5.1. sukurti vairuotojų žinybinį registrą

2005–2010 metai

Vidaus reikalų ministerija

700

2000

700

700

700

700

5500

bus pakankamai efektyvi policinė vairuotojų kontrolė ir objektyvus jų elgesio kelyje įvertinimas

8.6. Gerinti greitosios medicinos pagalbos ir gelbėjimo tarnybų darbą įvykus eismo įvykiui

8.6.1. parengti diferencijuotas pirmosios medicinos pagalbos mokymo programas gelbėjimo tarnybų darbuotojams

2005–2007 metai

Sveikatos apsaugos ministerija

20

20

20

 

 

 

60

bus operatyviau ir tinkamiau teikiama pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems per eismo įvykį

8.6.2. aprūpinti gelbėjimo tarnybas gelbėjimo įrangos komplektais

2005–2010 metai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

500

500

500

500

500

500

3000

dėl geriau atliekamų gelbėjimo darbų sumažės žuvusiųjų per eismo įvykius

8.6.3. aprūpinti gelbėjimo tarnybas gaisriniais gelbėjimo automobiliais

2005–2010 metai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

1000

1000

1000

1000

1000

1000

6000

pagerės gelbėjimo tarnybų darbas gelbstint eismo dalyvius, nukentėjusius per eismo įvykius

8.6.4. organizuoti gelbėjimo darbų per eismo įvykį pratybas

2005–2010 metai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

100

100

100

100

100

100

600

8.7. Tikrinti transporto priemonių vairuotojų sveikatos būklę

8.7.1. tikrinti asmenų, norinčių įsigyti ar turinčių vairuotojo pažymėjimą, sveikatos būklę (prieš įsigyjant vairuotojo pažymėjimą ir vėliau periodiškai nustatytąja tvarka)

2005–2010 metai

Sveikatos apsaugos ministerija

50

50

50

50

50

50

300

bus tikrinama vairuotojų sveikatos būklė

9. Šalinti eismo įvykių priežastis avaringuose miestų ir užmiesčio kelių ruožuose:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9.1. Tobulinti eismo įvykių statistiką, apimančią visas kelių tinklo dalis, įskaitant savivaldybių kelius, siekti, kad institucijos, kurios rūpinasi saugiu eismu, turėtų neribotą duomenų apie eismo įvykius prieigą

9.1.1. parengti eismo įvykių duomenų bazės modelio projektą, nustatant teikiamų duomenų saugos lygius

2005–2006 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2

2

 

 

 

 

4

bus nustatytos teisinės, programinės ir techninės priemonės, reikalingos duomenims tiekti (gauti)

9.1.2. tobulinti duomenų apie eismo įvykius bazę – įtraukti naujus papildomus eismo įvykių duomenų apdorojimo kriterijus

2005–2010 metai

Vidaus reikalų ministerija

500

500

500

500

500

500

3000

institucijos, dirbančios saugaus eismo srityje, disponuos tikslia ir operatyvia informacija apie avaringumą keliuose, taikys veiksmingesnes eismo įvykių prevencijos priemones

9.2. Mažinti eismo įvykių riziką valstybinės reikšmės keliuose

9.2.1. parengti ir įgyvendinti avaringų ruožų likvidavimo techninius projektus

2005–2010 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

1000*

1000*

1000*

1000*

1000*

1000*

6000*

sumažės žuvusių ir sužeistų eismo dalyvių

9.3. Įtraukti bendruomenę į saugaus eismo problemų sprendimą

9.3.1. organizuoti savivaldybėms konkursą „Saugus eismas – saugesnis miestas“

2005–2010 metai

Susisiekimo ministerija

20*

150*

150*

150*

150*

150*

770*

pagerės gyvenamosios zonos saugumo lygis

9.4. Užtikrinti saugaus eismo programų įgyvendinimą apskrityse, siekiant sumažinti žuvusiųjų ir sušvelninti eismo įvykių padarinius

9.4.1. užtikrinti, kad apskrities viršininkas iki kiekvienų metų gruodžio 1 d. pateiktų Saugaus eismo komisijai derinti ateinančiųjų metų apskrities saugaus eismo programą

2006–2010 metai

apskričių viršininkai

 

 

 

 

 

 

 

apskrityse bus geriau diegiamos saugaus eismo gerinimo priemonės

10. Sukurti kelių eismo saugos audito sistemą:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

10.1. Atlikti įvairių kelių saugaus eismo auditą (užstatytose teritorijose ir už jų ribų)

10.1.1. parengti analitinę kelių eismo saugos audito sistemos sukūrimo ir taikymo statomiems ir rekonstruojamiems kelių objektams studiją

2006 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

 

30*

 

 

 

 

30*

sumažės eismo įvykių dėl eismo organizavimo tvarkos ir kelio parametrų stygiaus

10.1.2. įvesti privalomus kelių eismo saugos audito patikrinimus visiems statomiems ir rekonstruojamiems kelių objektams

2006–2010 metai

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

 

100*

100*

100*

100*

100*

500

10.2. Atlikti diegiamų saugaus eismo gerinimo priemonių ekonominį įvertinimą

10.2.1. parengti saugaus eismo gerinimo priemonių ekonominio įvertinimo efektyvumo saugaus eismo požiūriu metodiką

2006 metai

Susisiekimo ministerija

 

40*

 

 

 

 

40*

bus sudarytas diegiamų saugaus eismo gerinimo priemonių ekonominio pagrįstumo pagrindas

11. Gerinti transporto priemonių saugumą:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11.1. gerinti sunkiasvorių transporto priemonių matomumą tamsiuoju paros metu

11.1.1. pradėti privalomai žymėti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių bendroji masė didesnė kaip 12 tonų, kontūrus

2006 metai

Susisiekimo ministerija

 

2

 

 

 

 

2

pagerinus transporto priemonių matomumą, sumažės eismo įvykių

11.2. gerinti eksploatuojamų transporto priemonių saugumą

11.2.1. siekti, kad į Lietuvą importuojamuose naujuose automobiliuose būtų montuojamos garso arba vaizdo sistemos, primenančios apie saugos diržų naudojimą

2006 metai

Susisiekimo ministerija

 

2

 

 

 

 

2

sumažės žuvusių ir sužeistų vairuotojų ir keleivių

 

11.2.2. organizuoti transporto priemonių techninės būklės tikrinimą keliuose

2005–2010 metai

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

50

50

70

70

100

100

440

pagerės eksploatuojamų transporto priemonių techninė būklė

12. Tobulinti teisinę bazę:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

12.1. Mažinti žuvusių vairuotojų ir keleivių

12.1.1. suderinti Kelių eismo taisyklių reikalavimus su Europos Parlamento ir Tarybos 2003 m. balandžio 8 d. direktyva 2003/20/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių privalomą saugos diržų naudojimą mažiau kaip 3,5 tonos sveriančiose transporto priemonėse, suderinimo

2006 metai

Susisiekimo ministerija

 

2

 

 

 

 

2

sumažės žuvusių ir sužeistų vairuotojų ir keleivių

12.2. Gerinti transporto priemonių vairuotojų kvalifikaciją

12.2.1. parengti teisės aktus, kuriais bus įgyvendinama Europos Parlamento 2003 m. liepos 15 d. direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir periodinio mokymo

2005 metai

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

2

 

 

 

 

 

2

bus saugiau vežami kroviniai ir keleiviai vidaus ir tarptautiniais maršrutais

12.3. Tobulinti automobilių techninės apžiūros atlikimo kontrolės sistemą

12.3.1. parengti Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių pakeitimus, siekiant sugriežtinti techninių apžiūrų kontrolės mechanizmą

2005 metai

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

2

 

 

 

 

 

2

sumažės eismo įvykių dėl transporto priemonių techninės būklės

12.4. Sukurti institucijos, koordinuojančios saugų eismą, steigimo mokslinį pagrindą

12.4.1. parengti mokslinę studiją, skirtą institucijai, koordinuojančiai saugų eismą, įsteigti

2006 metai

Susisiekimo ministerija

 

35

 

 

 

 

35

bus sudarytas institucijos, koordinuojančios saugų eismą, steigimo mokslinis pagrindas

12.5. Sukurti teisinį specializuotos policijos įstaigos, kuri kontroliuotų eismą valstybinės reikšmės keliuose, įsteigimo pagrindą

12.5.1. parengti teisės aktus dėl specializuotos policijos įstaigos, kuri kontroliuotų eismą valstybinės reikšmės keliuose, išplėtimo ir funkcijų didinimo

2005 metai

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

2

 

 

 

 

 

2

bus sukurtas teisinis pagrindas didinti policijos kelių patrulių skaičių, numatytos jų funkcijos ir atsakomybė

12.6. Sugriežtinti reikalavimus registruojamoms transporto priemonėms

12.6.1. parengti teisės aktų projektus, reglamentuojančius įvežamų netinkamų eksploatuoti ir po to suremontuotų transporto priemonių privalomą techninę ekspertizę prieš jų registravimą

2006 metai

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

 

2

 

 

 

 

2

sumažės eismo įvykių dėl transporto priemonių techninės būklės

12.7. Pasitelkti įvairius saugaus eismo specialistus Saugaus eismo komisijos darbui organizuoti

12.7.1. sudaryti prie Saugaus eismo komisijos ekspertų darbo grupę

2005 metai

Susisiekimo ministerija

2

 

 

 

 

 

2

saugaus eismo gerinimo klausimai bus sprendžiami įvairiapusiškai

12.8. Numatyti institucijų (ministerijų, apskričių viršininkų, savivaldybių ir kitų) atsakomybę ir atskaitomybę užtikrinant saugų eismą

12.8.1. parengti teisės aktų pakeitimus, įpareigojančius atitinkamas institucijas rūpintis saugaus eismo gerinimu, ir suteikti Saugaus eismo komisijai daugiau negu kitoms institucijoms įgaliojimų gerinant saugų eismą

2005 metai

Susisiekimo ministerija

2

 

 

 

 

 

2

institucijos tinkamiau spręs saugaus eismo problemas

12.9. Užtikrinti efektyvų programos finansavimą

12.9.1. atlikti atitinkamų teisės aktų pakeitimą, siekiant nustatyti sisteminį programos finansavimo mechanizmą

2005 metai

Susisiekimo ministerija

2

 

 

 

 

 

2

bus užtikrinamas deramas programos finansavimas

12.10. Efektyviai organizuoti vairuotojų rengimo ir egzaminavimo procesus, gerinti vairuotojų rengimo kokybę

12.10.1. parengti reikiamus teisės aktų dėl įpareigojimo paskirti vieną instituciją, kuri būtų tiesiogiai atsakinga už vairuotojų rengimo ir egzaminavimo procesus, projektus

2005 metai

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

2

 

 

 

 

 

2

pagerės vairuotojų rengimo kokybė

Iš viso

11634

28989

19498,5

20261,5

21423,5

22531,5

124338

 

 

* Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms vykdyti.

** Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, skirtos bevariklio transporto trasoms prie kelių įrengti ir prižiūrėti.

______________