LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO NAUDOJIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
1997 m. liepos 7 d. Nr. 264
Vilnius
2. Pripažinti netekusiais galios susisiekimo ministro 1993 07 28 įsakymu Nr. 297 patvirtintas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisykles bei susisiekimo ministro 1995 04 14 įsakymu Nr. 214 ir 1997 04 01 įsakymu Nr. 111 patvirtintus šių taisyklių papildymus.
PATVIRTINTA
Susisiekimo ministerijos
1997 07 07 įsakymu Nr. 264
KLAIPĖDOS VALSTYBINIO JŪRŲ UOSTO
NAUDOJIMO TAISYKLĖS
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis:
• 1991 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymu;
• 1996 m. gegužės 16 d. Nr. I-1340 Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 874 „Dėl jūrų ir upių bei prieplaukų teritorijų ir akvatorijų (vandenų) priklausomybės“;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 822 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijų teisinio įregistravimo“;
1.2. Taisyklės nustato naudojimosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žeme ir akvatorija tvarką eksploatavimo, priešgaisrinės ir aplinkos apsaugos priemones.
1.3. Šios taisyklės galioja juridiniams bei fiziniams asmenims, vykdantiems savo veiklą uosto žemėje ir uosto akvatorijoje.
1.5. Laivų įplaukimo į uostą, išplaukimo iš jo, plaukiojimo uosto akvatorijoje, švartavimo, stovėjimo prie krantinės ar reide tvarka, taip pat kiti saugios laivybos uoste reikalavimai, nustatyti „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse“, yra privalomi visiems uosto žemės nuomininkams.
1.6. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
1.6.1. uostas – teritorija (uosto žemė ir akvatorija), skirta laivams įplaukti ir išplaukti, stovėti, aptarnauti, kroviniams perkrauti, taip pat keleiviams aptarnauti;
1.6.3. uosto infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių tinklų, taip pat kelių bei privažiuojamųjų geležinkelių kompleksas;
1.6.4. uosto akvatorija – vandens plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytose ribose, kuriame yra laivybos kanalas, plūdurieji statiniai ir vidinis bei išorinis reidai;
1.6.5. uosto kapitonas – valstybės pareigūnas, uosto direkcijos atstovas, vykdantis valstybinę laivybos priežiūrą, kvalifikacijos dokumentų išdavimą, laivų registravimą, tarptautinių sutarčių dėl laivybos saugumo taikymo kontrolę;
1.6.6. uosto navigaciniai įrenginiai – kranto ir plūduriuojantys įrengimai, informuojantys apie laivybos sąlygas;
1.6.7. krantinė – hidrotechninis įrenginys, skirtas laivų švartavimui, krovinių krovimui, keleivių įlaipinimui arba išlaipinimui;
1.6.8. prieplauka – laivų priplaukimo ir sustojimo vieta ir statiniai bei įrenginiai, skirti laivų aptarnavimui;
1.6.9. uosto direkcija – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija valstybės įmonė, valdanti uosto žemę ir uosto akvatoriją bei kitą jai priskirtą ar sukurtą turtą bei juo disponuojanti turto patikėjimo teisėmis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais;
2. Uosto žemė
2.1. Fiziniai ar juridiniai asmenys, atliekantys uoste mokslinius arba inžinerinius tyrinėjimus, projektavimo, statybos, rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbus, privalo suderinti su kontrolės teisę turinčiomis organizacijomis Vyriausybės nustatyta tvarka ir su uosto direkcija; visus darbus, keliančius grėsmę saugiam laivų plaukiojimui ar stovėjimui uosto vandenyse, -papildomai suderinti su uosto kapitono valdyba.
2.2. Juridiniai ir fiziniai asmenys, pradėję aukščiau nurodytus darbus be atitinkamo leidimo, privalo uosto direkcijai pareikalavus, šiuos darbus nutraukti, pastatus ir įrenginius nugriauti, o sklypą sutvarkyti iki pradinės būklės.
2.3. Juridiniai ir fiziniai asmenys, uosto žemėje ir akvatorijoje atlikę statybos ar kitus darbus, apie kuriuos būtina nurodyti navigaciniuose vadovuose, locijose ir jūrlapiuose, jų duomenis pristato uosto kapitonui.
2.4. Visi juridiniai ir fiziniai asmenys, atliekantys uoste statybos, remonto ar kitus darbus, privalo nedelsdami išvežti statybos atliekas, gruntą, medžiagas ir t. t. Pabaigus darbus, statybos aikštelė išvaloma ir sutvarkoma.
2.5. Naujai pastatytų ir rekonstruotų statinių, įrenginių ir įrengimų eksploatacija leidžiama tik priėmus statybos įstatymu nustatyta tvarka komisijai, kurios sudėtyje yra uosto direkcijos atstovai.
2.6. Gamybiniams ir sandėliavimo pastatams bei įrenginiams, kuriuose dirbantys įrengimai ir transporto priemonės turi įtaką konstruktyvių elementų būklei, eksploatuojanti organizacija privalo nustatyti eksploatacines apkrovas grindims ir perdengimams.
2.7. Visa uosto žemė, išskyrus žaliąją zoną, privalo būti padengta danga, kurios tipas ir konstrukcija (monolitinė, cementinė-betoninė, surinkta iš gelžbetoninių plokščių arba asfaltinė) atitiktų eksploatacines sąlygas.
2.8. Keliai, privažiavimai ir pagalbinės aikštelės privalo užtikrinti visų transporto priemonių laisvą judėjimą, taip pat priešgaisrinės technikos privažiavimą prie visų objektų ir laivų, stovinčių prieplaukose.
2.9. Geležinkelio įrenginių ir geležinkelio transporto eksploatacija uosto žemėje turi būti organizuota atsižvelgiant į veikiančius Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus norminius aktus (normas, taisykles, instrukcijas), reguliuojančius geležinkelio veiklą.
2.10. Uosto žemės nuomininkas privalo skirti lėšų nuomojamai uosto žemei aptverti. Tvoros konstrukcija turi užtikrinti savo tiesioginę paskirtį. Ji projektuojama ir statoma laikantis nustatytos tvarkos.
2.11. Pastatų, fasadų, stacionarių pakėlimo mechanizmų spalvinių sprendimų, reklamos bei kitos vaizdinės informacijos projektai turi būti suderinti su uosto direkcija.
2.12. Statiniai, įrenginiai ir įrengimai, esantys uosto žemėje, turi būti prižiūrimi, sistemingai remontuojami ir eksploatuojami griežtai laikantis techninės ekploatacijos taisyklių.
2.13. Išnuomota uosto žemė privalo būti apšviesta pagal atitinkamų gamybos kategorijų darbo vietų apšvietimo normas. Išorinio apšvietimo schema turi būti parinkta tokia, kad ji neturėtų įtakos navigacinių priemonių signalinių šviesų matomumui ir neakintų laivavedžių, manevruojančių laivais prie uosto krantinių.
2.14. Uosto žemėje esančios gamybinės patalpos, sandėliai (statiniai) turi atitikti uostų sanitarinių taisyklių ir sanitarinių taisyklių gamybinėms patalpoms bei gamybos procesui reikalavimus.
3. Akvatorija, navigaciniai įrenginiai
3.1. Akvatorijos būklė turi užtikrinti saugų laivų plaukiojimą ir stovėjimą bei laivus pakeliančių įrenginių darbą.
3.2. Kanalo gabaritai ir įplaukiančių į uostą laivų leistina grimzlė pagal švyturių ir hidrografijos tarnybos informaciją nurodomi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklėse.
3.3. Uosto akvatoriją navigaciniais įrengimais aprūpina uosto direkcija. Šių įrengimų išvaizda, spalva, signalinės šviesos ir stovėjimo vieta turi atitikti patvirtintus tarptautinius standartus.
3.4. Kranto ir plūdrieji navigaciniai įrengimai gali būti nuimti (išjungti) skubiam remontui tik juos pakeitus kitais.
3.5. Neleidžiama ką nors keisti navigaciniuose įrenginiuose (nuimti senų arba statyti naujų), nesuderinus su uosto kapitonu.
3.6. Apie navigacinių įrenginių gedimus ir jų pašalinimą akvatorijos ir kanalo tarnyba praneša uosto kapitono valdybai, kuri atitinkamai informuoja Klaipėdos uosto laivų savininkus bei laivų kapitonus.
3.7. Duomenis apie pakeistą navigacinių įrenginių išdėstymą bei vandens lygį uosto akvatorijoje suteikia uosto laivybos tarnyba tiesiogiai, telefonu, radiograma arba radijo telefonu pagal užklausimą.
3.8. Į uosto akvatoriją įplaukiantiems laivams bei laivams, esantiems uosto akvatorijoje, be uosto kapitono leidimo draudžiama:
• įrengti bet kokius navigacinius įrengimus;
• įrengti bet kokius signalinius žibintus šviečiančių kranto ir plaukiojančių navigacinių įrenginių veikimo zonoje;
• sandėliuoti krovinius uosto navigacinių įrenginių veikimo zonoje.
3.9. Uosto akvatorijoje nuskendęs turtas (laivai, plaukiojantys įrenginiai ir t. t.), taip pat vietos, kur atliekami pavojingi laivų plaukiojimui darbai, pažymimos navigaciniais įrenginiais nuskendusio turto savininko ar darbų užsakovo lėšomis.
3.10. Laivo kapitonas, pastebėjęs, kad uosto akvatorijoje yra nuseklėjimas ar povandeninė kliūtis, nėra navigacinių ženklų, jie stovi ne vietoje arba nedega jų signalinės šviesos, privalo nedelsiant apie tai pranešti uosto kapitono valdybos laivybos tarnybai.
3.12. Uosto žemėje ir akvatorijoje draudžiama statyti įrenginius, ribojančius navigacinių įrenginių veikimą. Taip pat nesuderinus su uosto direkcija draudžiama montuoti radijo sistemas kranto navigacinės įrangos veikimo zonoje.
3.13. Uosto akvatorijoje uosto direkcija atlieka šiuos techninio aptarnavimo darbus:
• gylių matavimą, tralavimą ir planų sudarymą. Gylių matavimo periodiškumą nustato uosto kapitonas;
• kasimo darbus iki projektinio gylio;
• dugno valymą nuo daiktų, trukdančių saugiam laivų plaukiojimui;
• akvatorijos vandens švaros stebėjimą ir jos paviršiaus valymo nuo plaukiojančių šiukšlių ir kitų teršalų bei kranto sutvirtinančių įrenginių šlaitų valymo organizavimą.
3.14. Leidimą uosto akvatorijos gilinimo darbams ir grunto sandėliavimui krante ar gramzdinimui jūroje įformina uosto direkcija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3.15. Darbai, susiję su povandeninių inžinerinių komunikacijų ir įrenginių tiesimu, perstatymu ar remontu, atliekami tik uosto direkcijai leidus ir suderinus su uosto kapitonu ir nuomininko, kurio zonoje atliekami darbai, administracija.
3.16. Vietose, kur tiesiami povandeniniai kabeliai ar vamzdynai, nustatomos apsauginės zonos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Apsauginėse zonose draudžiama laivams nuleisti inkarą, atlikti dugno gilinimo bei kitus darbus, kurie kelia grėsmę povandeniniams kabeliams ar vamzdynams.
3.17. Juridiniai ir fiziniai asmenys, naudojantys uosto akvatoriją ir uosto žemę, privalo jas laikyti švarias, atlikti apželdinimo ir aplinkos tvarkymo darbus, laikytis sanitarinių normų.
3.20. Iškelti ir statyti bet kokias plaukiojančias priemones remontui ar kitokiems reikalams galima tik uosto direkcijai arba nuomininkui leidus.
3.21. Prie visų krantinių matomiausioje vietoje turi būti pakabintas gelbėjimo ratas su 27,5 m ilgio virve.
4. Hidrotechniniai įrenginiai
4.1. Visi hidrotechniniai įrenginiai eksploatuojami griežtai laikantis nustatytų eksploatacinių apkrovų, nurodytų jų pasuose.
Viršyti krantinių nustatytas apkrovas draudžiama.
Eksploatacinių apkrovų normas krantinėms naudotojai privalo periodiškai peržiūrėti ir keisti, atsižvelgiant į įrenginių konstruktyvių elementų faktinę būklę ir eksploatacijos sąlygas (kaip sąlygos, kitos nuo projektavimo ir statyboje priimtų sąlygų), eksploatacinių apkrovų normos peržiūrimos ne rečiau kaip kartą per metus.
4.2. Eksploatacinių apkrovų normos turi būti nustatomos kiekvienam krantinių ruožui, kurie skiriasi konstruktyviai ir konstruktyvinių elementų technine būkle, nepriklausomai nuo kelių ruožų sujungimo į vieną krantinę pagal eksploatacinę numeraciją.
4.5. Uosto įrenginių eksploatacinis režimas turi atitikti jų projektines charakteristikas, faktinę būklę, eksploatacijos sąlygas ir jų tarnavimo laiką, taip pat – kiekvieno įrenginio paskirtį.
4.6. Krantinėse naudotojai turi sumontuoti švartavimo ir amortizacinius įrenginius, kurie savo charakteristika atitiktų prie jų švartuojamus laivus, o prieplaukų įrenginių kordone naudotojai turi įrengti apsauginę juostą transportui.
4.7. Krantinėse, skirtose rolkeriams (Ro-Ro tipo laivai) priimti, aparelių nuleidimo ruože naudotojas įrengia nuimamą apsauginę juostą transportui.
4.8. Per vamzdynus ir kitas komunikacijas, einančias virš krantinės, turi būti pastatyti tilteliai saugiam žmonių vaikščiojimui.
4.9. Ant kiekvieno švartavimo knechto iš kranto pusės turi būti toks skaitmeninis žymėjimas: viršuje – polio eilės numeris, žemiau horizantalios linijos – atstumai metrais iki artimiausio švartavimo polio į kairę ir dešinę, atskiriant juos vertikalia linija.
4.10. Apsaugojančių ir krantą sutvirtinančių įrenginių profilis visą eksploatacijos periodą turi atitikti projektinį.
4.11. Jeigu krantą sutvirtinančių įrenginių šlaitai buvo deformuoti, būtina imtis skubių priemonių jų profiliui atstatyti ir sutvirtinti.
4.12. Po stiprių audrų krantą apsaugančius ir sutvirtinančius įrenginius naudotojui būtina apžiūrėti ir ištirti papildomai.
4.13. Sandėliuoti krovinius ar kokius nors daiktus ant krantą sutvirtinančių ir apsaugojančių įrenginių ir jų šlaitų draudžiama.
4.14. Augmenija, ardanti sutvirtinančių krantą įrenginių šlaitų dangą, turi būti sistemingai pašalinama.
5. Povandeniniai darbai
5.2. Atliekant darbus po vandeniu, ant laivo, skirto povandeniniams darbams, taip pat ant laivo, prie kurio vykdomi šie darbai, turi būti signalinės šviesos ir ženklai, atitinkantys TLET-72 reikalavimus.
5.3. Visi laivai, kateriai ir valtys privalo praplaukti povandeninių darbų vietą iš anksto iki leidžiamų ribų sumažintu greičiu ir būti ypač atsargiais.
5.5. Plaukti laivams į povandeninių darbų vietą ir švartuotis prie laivo, skirto povandeniniams darbams ar prie kurio vykdomi šie darbai, taip pat skęstančius daiktus nuleisti už laivo borto draudžiama.
5.6. Laivui, prie kurio atliekami povandeniniai darbai, ir šalia stovintiems laivams sukti eigos sraigtą draudžiama.
5.7. Jeigu povandeninių darbų rajone bus perstatomi laivai, budintis dispečeris privalo ne vėliau kaip prieš vieną valandą apie tai pranešti povandeninius darbus vykdančiam laivui.
6. Uosto režimas
6.3. Žmonių įėjimas ir išėjimas, transporto įvažiavimas ir išvažiavimas, materialinių vertybių įvežimas ir išvežimas leidžiamas tik per kontrolinius punktus, gavus nuomininko leidimą. Leidimas galioja tik leidimą išdavusio ūkio subjekto išsinuomotame uosto žemės plote.
6.4. Leidimai gali būti nuolatiniai, laikini, vienkartiniai ir materialiniai. Jie gaminami tipografiniu būdu, su numeriais. Kiekviena leidimų rūšis turi būti skirtingos spalvos.
6.5. Nuolatiniai leidimai išduodami etatiniams darbuotojams, kurie pagal savo pareigas privalo nuolat lankytis uosto teritorijoje. Ant leidimų užklijuojama fotonuotrauka be galvos apdangalo, nurodoma, kur galima su juo patekti ir laikas (darbo metu, ištisą parą, naktį).
6.10. Be leidimų per kontrolinius punktus praleidžiamos gaisrinės, valstybinės darbo inspekcijos, avarinės ir greitosios pagalbos mašinos, vykstančios pagal iškvietimą.
6.11. Laivo įgulos nariai, jų šeimos per kontrolinius punktus praleidžiami pagal laivo kapitono patvirtintą sąrašą su pasienio policijos spaudu, pateikus asmens dokumentą.
6.12. Turistai per kontrolinius punktus praleidžiami, pateikus laivo admininstracijos išduotas turistų korteles.
6.13. Valstybinių kontroliuojančių institucijų pareigūnai į uostą ar uosto dalį, kurioje jie vykdo savo tarnybines pareigas, įleidžiami su tarnybiniais (darbo) pažymėjimais, LR įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka. Uosto direkcijos darbuotojai į uosto teritoriją įleidžiami su leidimo galią turinčiais darbo pažymėjimais.
6.17. Visos per uostą importuojamos, eksportuojamos ir tranzitu gabenamos prekės bei kitos vertybės, visų rūšių transporto priemonės bei asmenys per valstybės sieną vyksta per pasienio punktus ir muitinės postus, vadovaujantis prekių gabenimo, laikinojo saugojimo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto komplekso muitinės priežiūros zonos taisyklėmis, patvirtintomis 1996 04 23 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 482 nustatyta tvarka.
6.18. Augalinės ir gyvulinės kilmės produktai, pavojingi kroviniai per uostą gabenami ir saugomi pagal specialias taisykles.
6.19. Laivo įgulos narių asmeninius daiktus galima iš uosto išnešti pagal pažymas, išduotas laivo administracijos su muitinės atžyma.
6.20. Visi asmenys nuomininko, uosto direkcijos administracijos ar apsaugos darbuotojų reikalavimu privalo pateikti dokumentą, įrodantį jų teisėtą buvimą uoste.
6.22. Uoste draudžiama be nuomininko arba uosto direkcijos leidimo filmuoti, paveiksluoti, piešti ar kitaip žymėti uosto objektus, teritoriją, pastatus.
6.23. Prie kiekvieno uoste stovinčio jūrinio laivo trapo turi nuolat budėti vienas iš įgulos narių arba laivo savininko samdomų apsaugos darbuotojų.
6.24. Apsaugos darbuotojai gali įstatymo nustatyta tvarka turėti ir panaudoti ginklą ar kitas specialias priemones. Ginklai, šaudmenys ir specialios priemonės saugomi tik tam tikslui skirtose patalpose, įrengtose pagal visus reikalavimus.
6.25. Juridiniai ir fiziniai asmenys organizuoja savo veiklą taip, kad nebūtų sudarytas pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei, atskleistos ar prarastos valstybės paslaptys, imasi prevencinių priemonių, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams, diversiniams ir kitiems neteisėtiems veiksmams, ginklų, šaudmenų, sprogmenų, narkotikų bei narkotinių medžiagų ir kitos kontrabandos gabenimui, nelegaliam žmonių vykimui per valstybės sieną. Susidarius ekstremalioms situacijoms ar įvykiams, uosto žemės nuomininkai nedelsiant informuoja uosto direkciją, specialias tarnybas, atsižvelgiant į įvykio charakterį ir organizuoja veiksmus pagal tarpžinybinės sąveikos planus bei konkrečią situaciją.
6.26. Uosto teritorijoje privaloma laikytis HN-1993 „Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir teritorijos medicininės ir karantininės apsaugos taisyklės“reikalavimų.
7. Priešgaisriniai reikalavimai
7.1. Priešgaisrinę saugą uoste ir laivuose, esančiuose uoste, garantuoja griežtas priešgaisrinių reikalavimų vykdymas.
7.2. Priešgaisrinės apsaugos reikalavimai yra privalomi visoms įmonėms, organizacijoms, laivams ir asmenims, esantiems uosto žemėje ir akvatorijoje.
Šie reikalavimai turi būti vykdomi besąlygiškai ir nustatytais terminais.
Uoste esančios įmonės ir organizacijos, atsižvelgdamos į savo veiklos specifiką, be šių taisyklių reikalavimų, privalo vadovautis ir kitomis Lietuvos Respublikoje galiojančiomis priešgaisrinėmis saugos taisyklėmis bei normomis.
7.3. Asmuo, pastebėjęs gaisrą, privalo nedelsiant telefonu ar kitomis priemonėmis pranešti miesto ir objekto priešgaisrinei apsaugai tikslią gaisro vietą ir imtis visų galimų priemonių jį likviduoti.
7.4. Laivo įgula, kuri pastebėjo gaisrą uoste arba kitame laive, privalo paskelbti gaisro aliarmą ir nedelsiant pranešti priešgaisrinei apsaugai arba objekto dispečerinei tarnybai ir dalyvauti gesinant gaisrą arba saugoti objektus, esančius netoli gaisro židinio.
7.5. Gaisrui gesinti uoste arba laive objekto administracija turi teisę panaudoti visų organizacijų ir laivų, esančių jo teritorijoje arba akvatorijoje, žmones bei gaisro gesinimo priemones.
7.6. Bet kuriame uosto objekte kilusio gaisro gesinimui, panaudojant visas turimas jėgas ir priemones, žmonių ir materialinių vertybių evakuacijai iki ugniagesių komandos atvykimo privalo vadovauti avarinio objekto viršininkas arba vyriausias pareigūnas.
7.7. Gaisro gesinimui laive vadovauja kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo.
Paminėti asmenys paskelbia laive aliarmą ir, organizuotai panaudodami savo ir kitų laivų gaisro gesinimo priemones, imasi jį gesinti.
Atvykęs į vietą priešgaisrinės tarnybos viršininkas tampa avarinio laivo kapitono (jį pavaduojančio asmens) konsultantu ir tuo pačiu vykdo savo tiesiogines pareigas, vadovaudamas jam pavaldžioms priešgaisrinėms pajėgoms.
Atskirais atvejais savininko, kapitono (jį pavaduojančio asmens) prašymu, uosto kapitonui nurodžius, gaisro gesinimui laive vadovauja atvykusios priešgaisrinės tarnybos viršininkas ar vadovaujantis darbuotojas.
7.8. Gaisro atveju laivo, esančio uoste, kapitonas arba jį pavaduojantis asmuo privalo nedelsiant iškviesti miesto priešgaisrinę tarnybą ir panaudoti visas galimybes žmonių, krovinių gelbėjimui, gaisro likvidavimui.
7.9. Jeigu gaisras kilo laive, kuriame nėra įgulos, tai laivo gesinimui vadovauja į įvykio vietą atvykęs priešgaisrinės tarnybos viršininkas arba vadovaujantis darbuotojas.
7.10. Kilus gaisrui uoste esančiame laive, kiti laivai, gavę apie tai žinią arba pastebėję gaisrą, privalo nedelsiant ruošti priešgaisrines bei gelbėjimo priemones, taip pat – pagrindinį variklį, kad prireikus būtų galima suteikti pagalbą, pakeisti laivo stovėjimo vietą ar buksyruoti negalinčius savarankiškai plaukti laivus.
7.11. Visi priešgaisriniai gelbėjimo laivai ir vilkikai po gaisro aliarmo ar pareikalavus kapitonui privalo nedelsiant maksimaliu saugiu greičiu plaukti į gaisro vietą, o atvykę – vykdyti vadovaujančio gaisro gesinimui asmens nurodymus.
7.12. Visi laivai, atplaukiantys į uostą, privalo turėti techniškai tvarkingus priešgaisrinius įrengimus, sistemas ir pirmines gaisro gesinimo priemones.
7.13. Statant laivus prie krantinės bortu, atstumas tarp števenių (vienos linijos ribose) neturi būti mažesnis kaip 5 metrai. Statant laivus prie krantinės laivagaliu ar laivo priekiu, atstumas tarp bortų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų.
7.14. Draudžiama laivams stovėti bortas prie borto, jei nors vienas iš laivų turi sprogimui pavojingą ar lengvai užsiliepsnojantį krovinį.
Išimtis taikoma tik atliekant bunkeravimo operacijas.
7.15. Bunkeruoti laivus kuru galima tik uosto administracijos tam skirtose, turinčiose atitinkamus leidimus, bunkeravimo vietose. Leidžiama laivams bunkeruotis krovimo metu, jei krovinys yra nepavojingas sprogimo ar gaisro atžvilgiu ir jei bunkeruojantis laivas specialiai tam įrengtas.
Šiuo atveju abu laivai negali naudotis atvira ugnimi, o išmetimo vamzdis ir dūmtraukis turi turėti tvarkingus kibirkščių gesiklius. Apie kito laivo priplaukimą prie besibunkeruojančiojo pranešama per laivo transliaciją, kad įgula galėtų panaudoti papildomas saugumo priemones.
7.16. Laivų bunkeravimas skystu kuru draudžiamas, kai:
7.17. Prieš pradedant krovos darbus, laivo administracija privalo triumuose kruopščiai patikrinti elektros įrangą.
7.18. Pirotechninės signalinės priemonės laivuose turi būti saugomos pastatytose ant atviro tiltelio metalinėse, uždarose spintose ar dėžėse su tam tikslui įrengtais stelažais, kad būtų išvengta šių priemonių trinties tarpusavyje ir į spintos ar dėžės sieneles.
7.20. Buriniams, buriniams su varikliu laivams, kateriams, baržoms, plaukiojantiems kranams, remontiniams laivams naudoti atvirą ugnį draudžiama.
7.21. Rūkyti laive galima tiktai kajutėse, rūkymo salonuose ir tarnybinėse patalpose, izoliuotose nuo mašinų skyriaus ir atviro denio, taip pat – specialiai tam skirtose vietose. Rūkymo vietose turi būti įrengtos talpos su vandeniu ir užrašas „Vieta rūkymui“.
7.22. Esančių uosto teritorijoje įmonių ir organizacijų gamybinės, sandėliavimo, administracinės patalpos, teritorija ir kitos didesnio žmonių susitelkimo vietos turi būti aprūpintos priešgaisrinėmis priemonėmis pagal galiojančias normas.
Minėtos priemonės turi būti tvarkingos, patalpintos lengvai prieinamose vietose.
7.23. Prie visų pastatų, sandėlių ir kitų objektų privažiavimas turi būti laisvas, o priešgaisriniai tarpai tarp minėtų objektų turi būti neužkrauti.
7.24. Laivo stovėjimo vietose prieplaukos ir pirsai aprūpinami tarptautinio pavyzdžio „Krantas“ pereinamaisiais sujungimais, kurie leistų prijungti tarptautinio pavyzdžio „Laivas“ laivinį pereinamąjį sujungimą paduoti vandeniui gaisro metu nuo krantinės.
7.25. Apie sprogimo ar gaisro atžvilgiu pavojingų krovinių atgabenimą į uosto teritoriją dispečerio tarnyba privalo informuoti šiuos krovinius priimančios organizacijos administraciją, laivų eismo tarnybą, o taip pat pranešti Laivybos priežiūros tarnybai jų pakrovimo ar iškrovimo laiką ir vietą. 2–4 klasės pavojingus krovinius galima perkrauti krantinėse Nr. 1, 2, 3, o 1, 5 ir 6 klasės pavojingus krovinius visose uosto krantinėse – tik gavus uosto direkcijos, aplinkos apsaugos, civilinės saugos ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros raštiškus leidimus.
7.26. Laivuose ir objektuose, esančiuose uosto žemėje ar akvatorijoje, darbų atlikimas, panaudojant atvirą ugnį, suvirinimas elektra ar dujomis turi būti suderintas su objekto priešgaisrine tarnyba ir iš laivo kapitono ar objekto vadovo gautas raštiškas leidimas.
7.27. Autotransportas ir lokomotyvai užpildomi kuru ir tepalu tik tam skirtose vietose, kurioms yra gautas leidimas iš objekto priešgaisrinės tarnybos.
7.28. Visose gamybinėse, tarnybinėse ir sandėliavimo patalpose leidžiama naudoti tik elektros apšvietimą.
7.29. Uoste laikyti tuščias cisternas ir kitas talpas nuo lengvai užsiliepsnojančių ir degių skysčių bei kitų gaisro atžvilgiu pavojingų krovinių be uosto (objekto) priešgaisrinės tarnybos leidimo draudžiama.
7.30. Naftos produktų perkrovimui ir saugojimui skirtose krantinėse kitus krovinius (tarą, miško medžiagą, įrengimus ir t. t.) sandėliuoti draudžiama.
7.31. Prieplaukose, skirtose naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, transporto be kibirkščių gesiklio judėjimas draudžiamas.
7.32. Krantinės, skirtos naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, turi būti aprūpintos specialiomis naftos produktams iš akvatorijos rinkti priemonėmis, taip pat boninėmis užtvaromis galimam naftos produktų nutekėjimui.
7.33. Prieplaukų, skirtų naftos produktų perkrovimui, elektros apšvietimas turi būti sprogimui nepavojingas.
7.34. Prieplaukų, skirtų naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, pastatų apšildymas turi būti centralinis (vandens, garo). Krosninis apšildymas draudžiamas.
7.35. Prie kiekvienos krantinės, pritaikytos naftos produktų perkrovimui, įrengiama aikštelė dviems gaisrinėms mašinoms pastatyti ir vandeniui paimti.
Apie tai pažymima ant krantinės dangos bei padaromas užrašas „Priešgaisrinis privažiavimas“.
Prie jo visada turi būti laisvas privažiavimas.
7.36. Asmenys, pažeidę šias taisykles arba sukėlę gaisrą, priklausomai nuo pažeidimo charakterio ir pasekmių, patraukiami drausminėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
7.37. Vežti per uosto teritoriją lengvai užsiliepsnojančius krovinius (spiritą, žibalą, benziną ir t. t.) automašinomis su metaliniais kėbulais draudžiama.
7.38. Apžiūrint triumus ir talpas su lengvai užsidegančiais kroviniais bei tuščius triumus ir talpas, kuriuose buvo pakrauti lengvai užsidegantys kroviniai, leidžiama naudotis tik sprogimui nepavojingo išpildymo apšvietimo priemonėmis.
7.39. Draudžiama kurti ugnį bei naudotis atviros ugnies šaltiniais arčiau kaip 100 m nuo laivo stovėjimo vietos, jeigu ten vyksta lengvai užsidegančių krovinių krovos darbai.
8. Priešgaisrinis saugumas prieplaukose, skirtose naftos produktų
perkrovimui ir saugojimui, ir tanklaiviuose krovos metu
8.1. Teritorija, skirta naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, naftos produktų vamzdynų šachtos, šuliniai ir akvatorija turi būti tvarkingi ir švarūs, vamzdynai sandarūs. Nutekėjimo atveju naftos produktai nedelsiant užbarstomi smėliu ir pašalinami.
8.2. Krantinėse įrengtus gaudytuvus terminalo naudotojas privalo sistemingai valyti nuo susikaupusių naftos produktų ir prižiūrėti jų techninę būklę.
8.3. Teritorijoje, skirtoje naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, visų rūšių transporto priemonėms leidžiama važinėti 100 m atstumu nuo krantinės.
8.4. Naftos krantinėje ir jos akvatorijoje atlikti remonto darbus, naudojant atvirą ugnį, draudžiama, jeigu prie jos vyksta krovos darbai.
8.5. Naftos produktų perkrovimo krantinės aprūpinamos neįskeliančiais kibirkštį ir nepažeidžiančiais laivo korpuso amortizaciniais įtaisais.
8.6. Budintis uosto dispečeris, ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki tanklaivio lengvųjų naftos frakcijų krovos darbams atplaukimo, praneša asmeniui, atsakingam už objekto priešgaisrinį stovį, ir uosto kapitono valdybai laivo pavadinimą, naftos produktų rūšį ir krantinės, prie kurios švartuosis laivas, numerį.
8.7. Prieplaukos, skirtos naftos produktų perkrovimui ir saugojimui, apsauga privalo garantuoti, kad asmenys, nesusiję su ten atliekamais darbais, nepatektų į teritoriją ir prie krantinės stovintį laivą.
8.8. Laivams, neturintiems kibirkščių gesiklių, prieplaukų rajone bei tanklaivių stovėjimo vietose stovėti draudžiama.
8.9. Laivams, kuriems nereikalingas bunkeravimas, priplaukti prie krantinių galima tik gavus leidimą iš Laivybos priežiūros tarnybos.
8.10. Pirmos klasės naftos produktų pakrovimas į laivus ir iškrovimas iš laivų leidžiamas tik uždaru būdu. Pakrovimo vamzdyno žarnų jungtys turi būti aklinai sujungtos su tanklaivio priėmimo vamzdynu.
8.11. Antros ir trečios klasės naftos produktus galima krauti atviru būdu per liukus ir žiotis, t. y. be pakrovimo vamzdyno sujungimų jungtimis.
8.13. Laivui stovint prieplaukoje, skirtoje naftos produktų perkrovimui, įrengimus galima eksploatuoti tik laikantis priešgaisrinių reikalavimų. Atliekant tanklaiviuose bunkeravimo, pakrovimo, plovimo, degazavimo darbus, virtuvėje draudžiama naudoti atvirą ugnį.
8.14. Jeigu tanklaivis nedegazuotas, ant denio naudotis plieniniais švartavimo lynais draudžiama. Lengvai užsiliepsnojantys fasuoti kroviniai kraunami, vykdant visas atsargumo priemones, pastoviai prižiūrint kapitono padėjėjui.
8.15. Atliekant darbus laive, kuriuo gabenami lengvai užsiliepsnojantys fasuoti naftos produktai, triumiuose arba arti jų, taip pat ant denio naudoti įrankius, kurie smūgio metu gali įskelti kibirkštį, draudžiama.
8.16. Sujungiant perpylimo žarnas su kranto ir laivo vamzdynais bei juos atjungiant, naudojamus įrankius dėti tik ant iš anksto darbo vietoje paruošto kilimėlio ar pynės. Laivų talpoms užpildyti naudojamos krovininės žarnos turi būti išbandytos. Slėgis žarnose užpildymo metu neturi viršyti jų pase nurodyto darbinio slėgio. Žarnų antgaliai turi būti pagaminti iš medžiagų, kurios smūgio metu neįskelia kibirkšties.
8.17. Pastebėjus nuotėkius iš perpylimo žarnos, kompresoriaus, kranto ar laivo vamzdyno, naftos produktų perpylimą reikia sustabdyti iki tol, kol bus pašalintas gedimas.
8.18. Tanklaiviai iki vamzdynų sujungimų su naftos ir jos produktų perpumpavimo žarnomis turi būti įžeminti. Įžeminimo įrenginiai nuimami tik baigus perpylimo darbus ir atjungus laivo vamzdynus nuo prieplaukos žarnų. Žarnos, jungiančios laivo vamzdyną su krante esančiais perpylimo įrenginiais, turi būti tokio ilgio, kad laivas galėtų laisvai plūduriuoti prie krantinės.
8.19. Naftos produktus pilti į tanklaivį draudžiama, jeigu jo kapitonas neturi akto, kad laivas atitinka priešgaisrinės saugos reikalavimus.
8.21. Prieplauka aprūpinama patikimu telefoniniu ryšiu su artimiausia gaisrine komanda. Prie kiekvieno telefono pakabinama lentelė su artimiausios ugniagesių komandos telefonu numeriu.
8.22. Tanklaivyje matomose vietose bei prie trapo lietuvių ir anglų kalbomis turi būti patalpinti užrašai: „Nerūkyti“, „Pašaliniams įėjimas draudžiamas“.
9. Aplinkos apsaugos reikalavimai
9.1. Juridiniai bei fiziniai asmenys Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemėje ir akvatorijoje privalo vykdyti visus Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymus ir tarptautinių konvencijų reikalavimus. Laivai, esantys uoste, be to, turi vykdyti ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklių „Aplinkos teršimas“ skyriuje esančius reikalavimus.
9.2. Uosto žemė, atmosfera, akvatorija ir jos dugnas privalo būti švarūs ir jų stovis atitikti aplinkos apsaugos reikalavimus.
9.5. Siekiant išvengti akvatorijos užteršimo iš laivų, būtina:
a) vožtuvus ir kitus įtaisus, per kuriuos įmanomas atsitiktinis ar sąmoningas paminėtų kenksmingų medžiagų išmetimas, laikyti uždarytus ir užplombuotus, atitinkamose vietose pakabinti lenteles su perspėjančiais užrašais. Atliekant bet kokias operacijas su nafta, naftos produktais, užterštu naftos produktais vandeniu ir kitomis kenksmingomis medžiagomis, denio špigatai turi būti uždaryti, o po žarnų sujungimais ir tankų oro atvamzdžiais pastatyti padėklai;
c) bunkeruojant laivą naftos produktais arba priimant iš laivo užterštus vandenis, laivo stovėjimo vieta turi būti atitverta boninėmis užtvaromis, o laive, skirtame išsiliejusių naftos produktų surinkimui, privalo būti organizuotas pastovus budėjimas;
d) darbai laive (apkala, korpuso dažymas, denių, triumų ir kitų laivo dalių plovimas) ir laivo remontas atliekamas panaudojant visas reikalingas priemones akvatorijos apsaugai nuo užteršimo apsaugoti;
9.6. Laivo dokumentaciją, susijusią su aplinkos apsauga, budintis šturmanas turi būti visada paruošęs pateikti turintiems kontrolės teisę asmenims nedelsiant.
9.7. Laivas, stovintis uoste, užbortinius vožtuvus gali atidaryti tik atiduodant užterštus vandenis į specialius laivus arba talpas, esančias ant kranto.
9.8. Apie užbortinių vožtuvų atidarymą įvykus avarijai užrašoma laivo žurnale. Apie visus tokius atvejus būtina nedelsiant pranešti uosto direkcijos laivybos priežiūros tarnybai.
9.9. Už prieplaukos užteršimą naftos produktais, priimant krovinį iš autocisternos, atsako laivo administracija.
9.11. Kranto sutvirtinimų šlaitai turi būti reguliariai valomi nuo šiukšlių ir iš akvatorijos patekusių plaukiojančių daiktų.
9.12. Kraunant birius krovinius, būtina taikyti apsaugos priemones, neleidžiančias kroviniams nubyrėti į akvatoriją.
9.13. Kategoriškai draudžiama mesti ant krantinės ir nuo jos į vandenį ar ant ledo šiukšles, maisto atliekas, tarą, makulatūra ir t. t.
9.14. Vandens naudotojams leidimą išleisti nutekamuosius vandenis į akvatoriją duoda Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentas.
9.16. Pagal stovinčio prie krantinės laivo kapitono paraišką krantinės naudotojas privalo sudaryti įgulai sąlygas priduoti susikaupusius laive nutekamuosius, fekalinius ir užterštus naftos produktais vandenis bei šiukšles, maisto ir buitines atliekas nemokamai. Susikaupusias maisto atliekas, šiukšles laive galima laikyti ne ilgiau kaip 2 paras atskiruose, sandariai uždarytuose, pažymėtuose konteineriuose. Krantinės švarą prižiūri bei jos valymą organizuoja krantinės naudotojas.
10. Saugos darbe reikalavimai
10.1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys savo veiklą uosto teritorijoje ir akvatorijoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos darbo, saugos darbe įstatymų ir kitų su šiais klausimais susijusių norminių aktų reikalavimų.
10.2. Leidžiama naudoti tik techniškai tvarkingas, atitinkančias saugos reikalavimus darbo priemones. Potencialiai pavojingų techninių įrenginių, keliančių pavojų darbuotojams, saugų panaudojimą, priežiūrą ir kontrolę nustato norminiai aktai bei tokių įrenginių techniniai dokumentai.
10.3. Už saugų darbą įmonės nuomojamoje uosto teritorijoje atsako šios įmonės administracija arba jos įgalioti pareigūnai. Įmonių teritorijoje transporto eismas organizuojamas pagal transporto rūšies eismo taisykles, išimtys gali būti taikomos specialiam (technologiniam) transportui. Specialiam (technologiniam) transportui eismo taisykles pagal saugos darbe norminių aktų reikalavimus rengia tos įmonės administracija.
10.4. Įmonių, kurios uoste naudoja teritoriją ir joje gamina, naudoja, transportuoja žmonių sveikatai kenksmingas, pavojingas (lengvai užsidegančias, sprogias) medžiagas, administracijos privalo įgyvendinti priemones darbuotojų sveikatos, aplinkos, tarp jų darbo aplinkos saugai užtikrinti.
Darbuotojai privalo būti apmokyti ir instruktuoti darbui su kenksmingomis ar pavojingomis medžiagomis, aprūpinti individualios ir kolektyvinės saugos priemonėmis.
11. Pavojingų krovinių įvežimo, perkrovimo ir laikino
sandėliavimo uoste tvarka
11.1. Laikinai, kol bus priimtas Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo įstatymas, visi uosto ūkiniai subjektai privalo vadovautis tarptautinių konvencijų SOLAS – 74 ir Protokolu(1988) bei kitais šios konvencijos priedais, MARPOL – 73/78, Tarptautiniu pavojingų krovinių vežimo jūra kodeksu (IMDG), Tarptautiniu birių krovinių saugos vežimo kodeksu (IBC – Code), Tarptautiniu dujų vežimo kodeksu (IGC – Code), Tarptautinėmis saugumo taisyklėmis naftos tanklaiviams ir terminalams (ICS/OCIMF/IAPH) 1996 m., Suskystintų dujų apdorojimo principais laivuose ir terminaluose (SIGITO), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu ir kitais galiojančiais Lietuvos Respublikos normatyviniais aktais.
11.2. Draudžiama uosto teritorijoje sandėliuoti pavojingus krovinius. Pavojingi kroviniai gali būti įvežami į uostą tik tolesniam transportavimui ir laikomi tiek, kiek reikia atlikti technologinį procesą.
11.3. Uosto ūkiniai subjektai, į kurių teritorijas gali būti įvežami, perkraunami ir laikinai saugomi pavojingi kroviniai, privalo:
11.3.1. laikinam pavojingų krovinių sandėliavimui turėti įrengtas specialias aikšteles su skysčių surinkimo rezervuaru po ja ir valymo įrenginiais;
11.3.2. turėti parengtas atitinkamas instrukcijas personalui įvairiems avariniams atvejams, paruoštą ir aprūpintą visomis reikiamomis apsaugos ir darbo su pavojingais kroviniais priemonėmis personalą, specialią įrangą ir nukenksminačias medžiagas. Priemonių planas turi būti suderintas su uosto direkcija, Klaipėdos miesto civilinės saugos skyriumi ir priešgaisrine tarnyba bei Aplinkos apsaugos ministerijos, Klaipėdos regiono departamentu;
11.3.3. užtikrinti saugų pavojingų krovinių įvežimą į savo teritoriją, jų perkrovimą, avarijų bei incidentų su pavojingais kroviniais pasekmių likvidavimą;
11.3.4. savo įsakymais paskirti atsakingus asmenis, turinčius reikiamų žinių bei praktinį patyrimą ir galinčius kompetentingai vykdyti nuolatinę operacijų su pavojingais kroviniais kontrolę, atsakingų asmenų pavardes pateikti uosto direkcijai;
11.3.5. pranešti uosto kapitono valdybos Laivybos priežiūros tarnybai (tanklaivius aptarnaujantys agentai informaciją pateikia uosto direkcijos dispečeriui) ne vėliau kaip prieš 24 val. apie pavojingų krovinių atvežimą į uosto teritoriją, nurodant:
11.3.5.5. pavojingo krovinio pavadinimą, pavojingumo klasę pagal JT klasifikaciją, produkto indentifikavimo numerį JTO Nr. EmS (Avarinių situacijų likvidavimo kortelė) ir MFAG (Pirmosios medicininės pagalbos vadovo) numeris pagal TJO IMDG-Code;
Taisyklės suderintos su:
1. Priešgaisrinės apsaugos departamento prie VRM Klaipėdos m. sukarintos priešgaisrinės apsaugos daliniu, 1997 06 25 raštas Nr. 635.
2. Aplinkos apsaugos ministerijos Klaipėdos regiono departamentu, 1997 06 26 raštas Nr. 01 – 24/818.