LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS DEPARTAMENTAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽVEJYBOS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS LIETUVOS VANDENYSE TAISYKLIŲ
1993 m. gruodžio 29 d. Nr. 83
Vilnius
Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnį ir Aplinkos apsaugos departamento įstatymo 8 ir 13 straipsnius,
2. Pavesti Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai bei regionų agentūroms organizuoti šių taisyklių laikymosi kontrolę ir įgyvendinti papildomas priemones, būtinas žuvų ištekliams saugoti.
3. Įsakymą išsiųsti visoms regionų agentūroms, Žuvų ūkio departamentui, pagrindinėms žvejybinėms organizacijoms.
4. Pavesti Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai paskelbti taisyklių tekstą „Valstybės žiniose“.
5. Nuo taisyklių paskelbimo „Valstybės žiniose“ pripažinti netekusiomis galios Žvejybos Lietuvos vidaus vandenyse taisykles (patvirtintas Lietuvos Ministrų Tarybos 1964 10 31 nutarimu Nr. 502) ir Žuvų išteklių apsaugos ir žvejybos Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje ir Kuršių mariose taisykles(patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento 1991 09 19 įsakymu Nr. 122).
Aplinkos apsaugos departamento
1993 m. gruodžio 29 d. įsakymo
Nr. 83 priedas
ŽVEJYBOS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS LIETUVOS VANDENYSE
TAISYKLĖS
I. Bendrosios nuostatos
1. Šios Taisyklės galioja Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, Kuršių mariose, ežeruose, upėse, vandens talpyklose, tvenkiniuose bei kituose vandens telkiniuose, kurie yra arba gali būti naudojami versliniam arba mėgėjiškam žuvų bei kitų vandens gyvūnų gaudymui arba turi reikšmę natūralių žuvų išteklių reprodukcijai, o taip pat kitoje respublikos teritorijoje, kiek tai susiję su Taisyklių reikalavimais. Taisyklės taikomos tiek valstybinio fondo, tiek privatiems vandens telkiniams, išskyrus intensyvios prekinės žuvininkystės tvenkinius. Jų tikslas – gausinti žuvų bei kitų vandens gyvūnų išteklius, juos racionaliai naudoti ir apsaugoti.
2. Taisyklėmis reguliuojamas juridinių bei fizinių asmenų (toliau vadinamų „žuvų išteklių naudotojais“) vykdomas verslinis žuvų ir kitų vandens gyvūnų išteklių naudojimas (toliau vadinamas „žvejyba“) bei jų apsauga.
Mėgėjiška žūklė reguliuojama Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklėmis.
3. Įstatymų nustatytose kompetencijos ribose, žuvų, kitų vandens gyvūnų ir augalų išteklių apsaugą organizuoja, žvejybą reguliuoja, Taisyklių bei kitų žvejybą ir žuvų apsaugą reguliuojančių norminių aktų vykdymą, žuvų išteklių atkūrimo ir vandens telkinių biologinės melioracijos priemonių įgyvendinimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos departamentas, jo Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra, kitos žinybos.
4. Žuvų išteklių naudotojai valstybinio fondo vandens telkiniuose žvejoja verslo tikslais pagal vandens telkinių nuomos verslinei žvejybai sutartis arba leidimus (limitus) verslinei žvejybai.
Sutartis dėl respublikinių vandens telkinių (išskyrus nacionalinių parkų vandens telkinius) nuomos sudaro Aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra, o dėl vietinių vandens telkinių nuomos – rajonų (miestų) valdybos. Nacionalinių parkų vandens telkinius žvejybai nuomoja parkų direkcijos. Išnuomotuose verslinei žvejybai nacionalinių parkų ir vietiniuose vandens telkiniuose žvejojama pagal Aplinkos apsaugos departamento nustatytus limitus.
Baltijos jūroje, Kuršių mariose ir kituose neišnuomotuose žvejybai respublikiniuose vandens telkiniuose arba jų dalyse žvejojama pagal Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros leidimus (limitus), o neišnuomotuose žvejybai vietiniuose vandens telkiniuose – pagal rajonų (miestų) valdybų leidimus. Leidimus verslinei žvejybai rajonų (miestų) valdybos išduoda pagal Aplinkos apsaugos departamento nustatytus limitus, suderinusios su rajonų (miestų) aplinkos apsaugos inspekcijomis.
5. Privačiuose vandens telkiniuose žuvų ištekliai tvarkomi ir juose žvejojama laikantis įstatymų bei Taisyklių reikalavimų.
6. Užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys gali žvejoti Lietuvos Respublikos vandenyse tarptautinių sutarčių (susitarimų) nustatyta tvarka, laikantis Taisyklių.
7. Žuvų, kurių žvejyba dėl jų išteklių būklės turi būti limituojama, sugavimo limitus ir kvotas nustato Aplinkos apsaugos departamentas. Limitus tarp žuvų išteklių naudotojų paskirsto Aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra kartu su Žemės ūkio ministerijos Žuvų ūkio departamentu pagal pateiktas paraiškas. Jeigu limituoto žuvų kiekio nepakanka visoms paraiškoms patenkinti, limitai paskirstomi atsižvelgiant į juridinių ir fizinių asmenų indėlį į žuvų išteklių apsaugą ir atkūrimą.
8. Išnaudojus kokios nors rūšies žuvų sugavimo limitą, jų specializuota žvejyba nutraukiama. Žvejojant kitų rūšių žuvis, tų rūšių, kurių limitai jau išnaudoti, priegauda neturi viršyti 5% bendro laimikio svorio.
Žvejyba yra specializuota, jei kurios nors rūšies žuvys sudaro virš 50 % bendro laimikio svorio.
9. Mokslinės ir tyrimo organizacijos gali gaudyti žuvis bei kitus vandens gyvūnus ir rinkti augalus tyrimams visuose vandens telkiniuose, įvairiu metu ir įvairiais įrankiais, gavusios Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros leidimą. Leidimų moksliniams tyrimams išdavimo, žvejybos bei ataskaitų pateikimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos departamentas.
II. Žvejybos reguliavimo tarnybų funkcijos
10. Aplinkos apsaugos departamento Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra turi teisę:
10.1. Žuvų apsaugos tikslais visiškai arba laikinai uždrausti žvejybą vandens telkiniuose arba jų dalyse;
10.2. Paankstinti arba pavėlinti draudimo terminus (išskyrus IBSFC nustatytus draudžiamus laikotarpius Baltijos jūroje) iki 15 dienų, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, nepakeičiant bendros draudžiamo laikotarpio trukmės;
10.4. Leisti nevertingų žuvų rūšių (kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo taksų) verslinę žūklę arba jų gaudymą jaukui žūklės įrankiais, nenumatytais šiose taisyklėse;
10.5. Ypatingais atvejais (prasidėjus žuvų dusimui, siekiant likviduoti epizootiją ar pagerinti bei pakeisti rūšinę žuvų sudėtį) leisti žvejoti nesilaikant draudžiamojo žvejybos laiko ir žuvų verslinio dydžio, bet kokiais žvejybos įrankiais;
10.6. Leisti žuvų bei kitų vandens gyvūnų gaudymą tyrimams, žuvivaisai, aklimatizacijai bei kontrolinius gaudymus visuose vandens telkiniuose bet kuriuo metu ir bet kokiais įrankiais;
10.8. Nustatyti žvejybos ir žvejo verslininko bilietų, leidimų (licencijų) žuvų gaudymui išdavimo ir pratęsimo tvarką;
10.9. Nustatyti žūklės plotų (barų), žuvų jauniklių susikaupimo, neršto ir žiemojimo vietų, migracijos kelių ribas;
10.12. Leisti žuvų gaudymą ribotu žūklės įrankių skaičiumi vandens telkiniuose arba jų dalyse, kur verslinė žūklė uždrausta;
III. Žuvų išteklių naudotojų pareigos
11. Žuvų išteklių naudotojai privalo:
11.1. Vykdyti vandens telkinių nuomos sutartyse, leidimuose (limituose) bei kituose suteikiančiuose teisę naudoti žuvų išteklius dokumentuose nurodytas sąlygas, Taisyklių bei kitų žvejybą ir žuvų apsaugą reguliuojančių norminių aktų reikalavimus, žinoti ir turėti Taisykles;
11.2. Savo lėšomis finansuoti naudojamų išteklių tyrimo, savo veiklos galimo poveikio jų būklei ir aplinkai vertinimo darbus;
11.3. Sutartyse nustatytais terminais parengti ir suderinti su Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra tyrimais pagrįstus žuvų išteklių naudojimo, žuvivaisos, biologinės melioracijos bei kitų priemonių planus bei juos vykdyti;
11.4. Paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai imtis priemonių jiems pašalinti ir informuoti atitinkamas aplinkos apsaugos institucijas;
11.5. Palaikyti švarą žvejybos įrankių išėmimo vietose, žuvų iškrovimo prieplaukose, laivų stovėjimo vietose (uostuose) ir pačiuose laivuose;
11.6. Žvejoti neviršijant limito arba kvotos, nustatytos atskiroms žuvų rūšims ir vandens telkiniams arba jų dalims, laikytis limitų (kvotų) skyrimo sąlygų;
11.7. Žymėti žūklės plotų ribas bei įrankių pastatymo vietas Aplinkos apsaugos departamento nustatyta tvarka;
11.9. Tikrinti statomuosius tinklaičius ir ūdas kiekvieną dieną, kitus statomuosius žūklės įrankius – kas antrą dieną, neleistino dydžio ir draudžiamų rūšių žuvis paleidžiant atgal į telkinį. Atsižvelgiant į klimatines sąlygas, suderinus su Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra, įrankiai gali būti tikrinami rečiau;
11.10. Kiekviename žvejybiniame laive ir padalinyje pildyti žvejybos žurnalą laikantis Aplinkos apsaugos departamento patvirtintų šio žurnalo išdavimo ir pildymo taisyklių ir pareikalavus pateikti jį įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams;
11.11. Prieš laimikio realizavimą arba perdavimą jį pasverti ir žvejybiniame žurnale patikslinti laimikio svorį. Realizuojant laimikį išduoti pirkėjui (gavėjui) realizavimo dokumentus.
Laimikio realizavimo dokumentų kopijas saugoti ne mažiau kaip 1 metus;
11.12. Vesti žuvų sugavimo apskaitą rūšimis atskiriems vandens telkiniams bei žūklės įrankių tipams ir kas mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos teikti nustatytos formos duomenis Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai;
11.13. Įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams pareikalavus, pateikti bet kuriuos operatyvius duomenis, charakterizuojančius verslinę žūklę bei laimikio panaudojimą;
11.15. Nekliudomai įleisti įgaliotus žuvų apsaugos pareigūnus į žūklės vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones, priėmimo punktus, sandėlius ir žuvininkystės įmones žūklės įrankių, žvejybos būdų ir sugautos žuvies patikrinimui. Jiems pareikalavus išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius patikrinimui.
11.16. Įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams, vykdantiems tarnybines užduotis, suteikti galimybę nemokamai naudotis pakeleivingais laivais ir kitomis transporto priemonėmis;
12. Žvejybą, laimikio apdorojimą ir transportavimą vykdančių laivų kapitonai arba budintys jų padėjėjai privalo:
12.1. Įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams pareikalavus, priimti juos į laivą, perkelti į tame rajone esančius kitus laivus, leisti apžiūrėti visas laivo patalpas, išimti ir pateikti patikrinimui laimikį ir žūklės įrankius, laivo dokumentaciją, teikti pagalbą tikrinimo metu;
12.2. Suteikti įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams galimybę daryti arba, jiems pareikalavus, pateikti paruoštus išrašus iš žvejybinių ir laivų žurnalų bei kitų, susijusių su žvejyba, dokumentų;
12.3 Perduoti nemokamai per laivo radijo stotį įgaliotų žuvų apsaugos pareigūnų tarnybines radiogramas ir pranešimus;
12.4. Turėti laive ir, įgaliotiems žuvisaugos pareigūnams pareikalavus, pateikti (tiek žūklės vietoje, tiek uoste): leidimą (licenciją) žvejybai ir nustatytos formos žvejybos bilietą; žvejybinį ir technologinį žurnalus, pildomus pagal šių žurnalų pildymo taisykles; žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentus ar jų patvirtintas kopijas.
Kapitono patvirtintos žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentų kopijos turi būti saugomos laive tris mėnesius, o žvejybiniai žurnalai – vienus metus nuo jų pildymo užbaigimo.
IV. Bendrosios žuvų išteklių apsaugos normos
13. Draudžiama:
13.1. Žvejybiniams laivams ir kitoms plaukiojimo priemonėms sustoti vietose, kuriose draudžiama verslinė žūklė, išskyrus sustojimus prie kaimų, uostuose, skiriamųjų ir kitų ženklų pastatymui, o taip pat būtinais atvejais(rūkas, avarija, audra ir kt.);
13.2 Išleisti į žuvininkystės vandens telkinius, ant kranto ar šių telkinių baseinus neišvalytą ir nenukenksmintą nutekamąjį vandenį ar teršti juos kitomis kenksmingomis žuvims atliekomis ir medžiagomis;
13.3. Mirkyti linus, kanapes, plaušus, odas ar kitas medžiagas, plauti tarą nuo nuodingųjų chemikalų ir kitų medžiagų, neigiamai veikiančių vandens telkinių hidrocheminį režimą. Mirkyklas galima įrengti ne arčiau kaip 25 m nuo ežerų, upių ir vandens talpyklų, užtikrinant, kad vanduo iš mirkyklų nepakliūtų į šiuos telkinius;
14. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos tarnybų leidimo:
14.1. Plynai kirsti medžius ir krūmus ichtiologinių draustinių, lašišinių upių, žuvų veisimo įmonių vandens telkinių vandens apsauginėse zonose, plukdyti vandens telkiniais miško medžiagą;
14.2. Statyti vandens telkiniuose ar jų dalyse užtvankas, pylimus ir kitas užtvaras, išleisti iš telkinių vandenį ar pakeisti jų lygį daugiau už nustatytas normas;
14.4. Kasti gruntą iš vandens telkinių ir prie jų esančių vandens apsauginių juostų, o taip pat pilti į šias vietas gruntą, iškastą atliekant dugno gilinimo, valymo ir kitus darbus;
14.6. Vykdyti darbus, galinčius pakeisti natūralias vandens telkinių sąlygas, išskyrus atvejus, kai, suderinus su Aplinkos apsaugos departamentu, įgyvendinamos sanitarinės, hidrotechninės ar melioracinės priemonės;
14.7. Atlikti vandens telkiniuose sprogdinimo darbus, išskyrus neatidėliotinus atvejus, siekiant išvengti galimų avarijų, apie tai nedelsiant informuojant valstybines aplinkos apsaugos tarnybas. Sprogdinimo darbai vandens telkinio pakrantėje gali būti vykdomi ne mažesniu kaip 50 m atstumu nuo vandens, esant l užtaiso svoriui ne daugiau 28 kg;
14.9. Įžuvinti vandens telkinius nedalyvaujant valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui ir nesurašant nustatytos formos įžuvinimo akto. Įžuvinimo medžiaga turi būti veterinariškai patikrinta. Įžuvinimo akto 1-as egzempliorius per 10 dienų turi būti pateikiamas Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūrai;
14.10. Parduoti, įsigyti arba laikyti žvejybos įrankius, nenumatytus šiose ir Mėgėjiškos žūklės bei žuvų apsaugos taisyklėse;
14.11. Plaukioti motorinėmis plaukiojimo priemonėmis, išskyrus tam skirtus vandens telkinius ir navigacinius ruožus.
Vandens telkinius, kuriuose galima plaukioti motorinėmis transporto priemonėmis, suderinus su rajonų (miestų) savivaldybėmis, nustato Aplinkos apsaugos departamentas;
V. Žvejybos reguliavimo priemonės
Bendrieji nuostatai
15. Draudžiama:
15.1. Žvejoti neturint leidimo arba kitų žūklę įteisinančių dokumentų, neturint sugavimo limitų rajonuose (vandens telkiniuose), kur vykdoma limituota žūklė;
15.2. Naudoti žvejyboje daugiau įrankių arba kitokio tipo, ilgio ar akytumo įrankius negu nurodyta leidime;
15.3. Žvejoti iš laivų, valčių ir kitų plaukiojimo priemonių, kurios neregistruotos nustatyta tvarka arba neturi ant borto ryškių numerių (pavadinimų);
15.4. Žvejoti vertingų rūšių žuvis techninėms reikmėms ir gyvūnų šėrimui.
Šiems tikslams galima panaudoti nevertingas žuvis, Drūkšių ežero žuvis, o taip pat ne daugiau kaip 10% strimėlių, bretlingių(Baltijos šprotų) laimikio svorio, jei jis pagal kokybę netinka maistui arba naudojamas zoologijos sodo, jūros muziejaus gyvūnų, lašišinių žuvų, vėžių maitinimui;
15.6. Įrašyti į žvejybos žurnalą ne visą žuvų laimikį arba neteisingai nurodyti jame kitus duomenis apie žvejybą;
15.7. Priimant (perduodant) žuvų laimikį, keisti rūšinį žuvų pavadinimą arba visai nenurodyti rūšies;
15.8. Vykdyti apskaitą ir pateikti ataskaitas apie sugavimus, neteisingai nurodant žuvų rūšis, kiekius, žvejybos vietą ir būdą ar kitus duomenis apie žvejybą;
15.9. Žvejoti žvejybiniuose padaliniuose pastoviai dirbantiems asmenims, neturintiems žvejo verslininko bilieto ir laikinai dirbantiems asmenims, neturintiems pažymos, suteikiančios teisę žvejoti versliniais žūklės įrankiais. Už žvejo bilieto (pažymos) įsigijimą atsako tiek žvejybinių organizacijų administracija, tiek žvejai;
Uždraustos vietos, rūšys ir laikas
16. Draudžiama žvejyba ištisus metus:
17. Draudžiama gaudyti ištisus metus jūros žinduolius, Lietuvos Raudonosios knygos žuvis (išskyrus lašišų ir šlakių žvejybą jūroje). Pakliuvusius į žūklės įrankius tokius gyvūnus reikia nedelsiant išleisti į vandens telkinį, o jų sugavimo faktus užregistruoti žvejybiniame žurnale.
18. Taisyklėse nustatyti žūklės draudimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę draudimo termino dieną.
Žvejybos įrankiai ir būdai
20. Draudžiama:
20.1. Be Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros leidimo naudoti žvejyboje naujus būdus bei iš principo naujas žūklės įrankių konstrukcijas;
20.2. Naudoti žvejyboje sprogstančias, nuodingas ir narkotines medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius, šaunamuosius ginklus;
20.3. Būti su paruoštais darbui įrankiais, kurių naudojimas tame vandens telkinyje (jo dalyje) arba tuo metu uždraustas arba su sprogstamosiomis medžiagomis vandens telkinyje arba jo pakrantėje (iki 50 m atstumu nuo vandens), išskyrus atvejus, kai tokie įrankiai ar medžiagos transportuojami bendro naudojimo keliais.
Tralai laikomi neparuoštais darbui, jei:
– tralo lentos stipriai pritvirtintos prie išorinės ar vidinės falšboto pusės ar tralo lankų;
– lynai ir kabeliai nepritvirtinti prie tralo lentų ar svarsčių (gruntropų).
Traukiamasis tinklas laikomas neparuoštu darbui, jei apatinė (dugninė) virvė nepritvirtinta prie tinklo.
Žūklės įrankiai lašišų gaudymui laikomi neparuoštais darbui, jei:
– tinklai apvilkti;
– ūdos ir kabliukai uždaryti dėžėse.
Leistini atsarginiai žūklės įrankiai turi būti saugomi atskirai nuo naudojamų žūklės įrankių;
20.5. Užtverti žūklės įrankiais daugiau kaip 2/3 upės ar protakos pločio (laisvas nuo žūklės įrankių turi likti vagos farvateris), vienu metu užmesti traukiamuosius tinklus iš priešingų pusių surakintinai;
20.6. Išdėstyti žūklės įrankius šachmatine tvarka mažesniu kaip 1/3 ilgiausio žūklės įrankio ilgio atstumu arba arčiau kaip 100 m vienas nuo kito (išskyrus įrankių išdėstymą Kuršių mariose);
20.7. Tvirtinti prie žūklės įrankių įtaisus, galinčius sumažinti tinklo akių dydį, išskyrus 46 punkte nurodytus atvejus;
Neverslinio dydžio žuvų priegauda
22. Neverslinio dydžio saugomų žuvų priegauda nustatoma pagal neverslinio dydžio žuvų kiekio santykį su bendru saugomų rūšių žuvų, kurioms nustatyti versliniai dydžiai, kiekiu, išreikštą procentais.
23. Jeigu neverslinio dydžio žuvų sužvejojama daugiau, negu leidžiama Taisyklėmis, viršnorminė priegauda turi būti gyva ir netraumuota išleidžiama atgal į vandenį ir žvejyba toje vietoje laikinai nutraukiama pakeičiant žvejybos vietą. Tokiu atveju žvejybinis laivas naują tralavimą gali daryti ne arčiau kaip 5 jūrmylės nuo ankstesnės vietos.
24. Jeigu atsitiktinai buvo sugauta daugiau neverslinio dydžio žuvų, negu leidžiama Taisyklėmis arba žuvų, kurių žvejyba uždrausta ir šios žuvys žvejybos įrankiuose žuvo, tokių žuvų kiekiai užfiksuojami žvejybos žurnale ir apie tai tą pačią dieną informuojama žvejybą kontroliuojanti žuvų apsaugos inspekcija. Tokios žuvys perduodamos arba realizuojamos užpildant atskirus dokumentus.
25. Laimikiai, kuriuose negyvų arba leisgyvių neverslinio dydžio žuvų yra daugiau negu leidžiama Taisyklėmis, jeigu tai nepažymėta žvejybos žurnale arba nebuvo įvykdyti kiti 24 punkto reikalavimai, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kur jie randami (vežant iš žvejybos vietos, priėmimo punkte, žuvų perdirbimo įmonėje ir t. t.).
VI. Žvejybos režimas ežeruose, upėse ir kituose vidaus vandenyse
Uždraustos vietos ir laikas
27. Draudžiama žvejyba ištisus metus šiuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose: Krokų lankos ežere, Duobelės sąsiauryje, Upaitėje, Perkase, Upės uoste, Atmatoje nuo žiočių iki Duobelės sąsiaurio, Minijoje nuo žiočių iki senosios atšakos dešiniojo kranto ir senojoje atšakoje, Skirvytėje nuo žiočių iki senosios atšakos kairiojo kranto ir senojoje atšakoje, visose atšakose ir protakose tarp Skirvytės ir Atmatos.
28. Draudžiama verslinė žvejyba atskirais laikotarpiais:
28.2. Seliavinuose – sykiniuose vandens telkiniuose – nuo balandžio l d. iki gegužės 31 d. ir nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Rudeninio draudimo metu pagal Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros leidimą galima žvejoti šiuose telkiniuose gaudyklėmis ir statomaisiais tinklaičiais, kurių akies dydis ne mažesnis kaip 28 mm seliaviniuose ežeruose ir ne mažesnis kaip 65 mm sykiniuose ežeruose;
28.3. Lašišinėse upėse – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo spalio 1 d. iki lapkričio 30 d.;
28.4. Nemune žemiau Kauno popieriaus fabriko – nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31 d. ir nuo rugsėjo 15 d. iki spalio 31 d.;
29. Draudžiama gaudyti atskirų rūšių žuvis šiais laikotarpiais:
30. Draudžiama naudoti:
30.1. Tralus, porinius traukiamuosius tinklus ir kitus tralinės žūklės įrankius arba žvejoti kitais įrankiais tralavimo būdu;
31. Draudžiama žvejoti žūklės įrankiais, kurių akių dydis mažesnis, kaip:
31.1. Traukiamųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai žvejybai:
| Žuvies dydis |
Akių dydis(mm) |
||
| maišas |
jungiamoji dalis |
sparnai |
|
| Įvairių žuvų |
24 |
28 |
32 |
| Seliavų |
16 |
18 |
20 |
| Alaušo, Platelių, Vajuonio ežerų seliavų |
14 |
16 |
18 |
| Vėgėlių |
30 |
36 |
40 |
| Ungurių |
18 |
22 |
26 |
| Stintų |
12 |
14 |
16 |
| Stintelių, aukšlių, pūgžlių |
5 |
10 |
12 |
Versliniai žuvų dydžiai ir neverslinio dydžio žuvų priegauda
33. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis ir vėžius, kurios neapdorotos yra trumpesnės kaip (cm):
| šamas |
50 |
| ungurys |
45 |
| vėgėlė |
45 |
| starkis |
40 |
| ūsorius |
40 |
| salatis |
40 |
| lydeka |
35 |
| sykas |
32 |
| kiršlys |
30 |
| upėtakis |
30 |
| meknė |
24 |
| karšis |
29 |
| lynas |
25 |
| žiobris |
24 |
| karosas |
18 |
| seliava |
16 |
| kuoja |
15 |
| raudė |
15 |
| Alaušo, Platelių, Vajuonio seliava |
13 |
| vėžys |
11 |
| stinta |
10 |
Žuvys matuojamos nuo burnos pradžios iki uodegos vidurinių spindulių pagrindo.
Ungurys, vėgėlė ir šamas – nuo burnos pradžios iki uodegos galo.
Vėžys matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos plokštelės galo.
VII. Žvejybos režimas Kuršių mariose
Uždraustos vietos ir laikas
35. Draudžiama žvejyba ištisus metus:
35.1. Tarp Atmatos kairiojo kranto ir Skirvytės farvaterio mažesniu kaip 2 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje (į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys – kairysis Atmatos krantas). Draudžiamoje zonoje tarp kairiojo Atmatos kranto ir Skirvytės, ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto, leidžiama žvejoti 70 mm statomaisiais tinklaičiais ir gaudyklėmis nuo lapkričio l d. iki kovo 31 d.;
36. Draudžiama žvejoti visose mariose nuo balandžio l d. iki rugpjūčio 31 d., o stambiaakėmis gaudyklėmis – nuo balandžio l d. iki liepos 31 d.
Žvejybos įrankiai ir būdai
38. Draudžiama žvejoti:
38.1. Tralais, poriniais traukiamaisiais tinklais bei kitais tralinės žūklės įrankiais arba kitais įrankiais tralavimo būdu;
38.2. Traukiamaisiais tinklais – ilgesniais kaip 500 m; 38.3. Statomaisiais tinklaičiais:
– 3-jų kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Skirvytės – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.,
– sujungtais į ilgesnes kaip 400 m linijas ar išdėstytas taip, kad atstumai tarp jų linijose ir atstumai tarp linijų būtų mažesni kaip 200 m. Bendras pastatytų į vieną liniją tinklaičių ilgis neturi viršyti 1000 m;
38.4. Gaudyklėmis, ilgesnėmis kaip 100 m arba išdėstant jas taip, kad atstumai tarp jų linijoje būtų mažesni kaip 100 m ir atstumai tarp linijų – 300 m;
38.6. Dreifiniais tinklais:
– nuo ledo ištirpimo iki spalio 20 d.,
– mažesnio kaip 200 m ilgio, esant tinklo aukščiui 3,5 m ir mažesnio kaip 65 mm akytumo;
39. Draudžiama žvejoti žūklės įrankiais, kurių akių dydis mažesnis kaip:
39.1. Traukiamųjų, statomųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai žvejybai:
| Žuvų rūšys |
Akių dydis (mm) |
||
| maišas |
jungiamoji dalis |
sparnas |
|
| Karšių, starkių, lydekų |
30 |
36 |
40 |
| Kuojų, ešerių, plakių, sykų, ožkų |
24 |
28 |
32 |
| Vėgėlių |
30 |
36 |
40 |
| Ungurių |
20 |
24 |
30 |
| Stintų |
12 |
14 |
16 |
| Stintelių, pūgžlių, dyglių |
5 |
10 |
14 |
Versliniai žuvų dydžiai ir neverslinio dydžio žuvų priegauda
40. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės kaip (cm):
|
|
a |
b |
| šamas |
- |
50 |
| ungurys |
- |
45 |
| vėgėlė |
- |
45 |
| lydeka |
45 |
- |
| starkis |
40 |
- |
| salatis |
40 |
- |
| sykas |
32 |
- |
| ožka |
32 |
- |
| meknė |
24 |
- |
| upėtakis |
30 |
- |
| karšis |
29 |
- |
| žiobris |
24 |
28 |
| lynas |
25 |
- |
| upinė plekšnė |
18 |
21 |
| karosas |
18 |
20 |
| kuoja |
15 |
- |
| stinta |
10 |
- |
Žuvies dydis(a) – nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko vidurinių spindulių pagrindo.
Žuvies dydis (b) – nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.
Žuvis yra verslinio dydžio, jei jos ilgis atitinka arba viršija bet kurį (a) ar (b) dydį.
41. Leidžiama neverslinio dydžio žuvų priegauda laimikyje pagal skaičių:
41.1. Ungurių, turinčių nuo 35 iki 45 cm dydį, ne daugiau kaip 10 % nuo visų sugautų ungurių skaičiaus. Unguriai, mažesni kaip 35 cm, turi būti nedelsiant gyvi paleidžiami į vandens telkinį;
VIII. Žvejybos režimas Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse
Uždraustos vietos ir laikas
42. Draudžiama gaudyti atskiras žuvų rūšis šiais laikotarpiais:
42.1. Lašišas ir šlakius:
– mažesniu kaip l km spinduliu nuo į jūrą įtekančių upių žiočių – ištisus metus,
– 13,14,15,16,17,18,21,28,29 žūklės baruose – nuo rugpjūčio 15 d. iki spalio 31 d.,
– dreifiniais tinklais ir statomaisiais tinklaičiais nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d., o dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.;
42.2. Žiobrius – ištisus metus. Žiobriai gali būti gaudomi tik kaip priegauda žvejojant kitas žuvis;
42.3. Jūrines ir upines plekšnes – nuo vasario l d. iki balandžio 30 d.
Žvejojant kitas žuvis plekšnių žūklės draudimo laikotarpiu, jų priegauda negali viršyti 30% bendro laimikio svorio;
Žvejybos įrankiai ir būdai
43. Draudžiama naudoti:
43.1. Be Aplinkos apsaugos departamento leidimo žvejybinius laivus, ilgesnius kaip 32 m arba turinčius galingesnį kaip 600 AJ variklį;
43.2. Tralus, porinius traukiamuosius tinklus ir kitus traluojančius žūklės įrankius:
– mažesniame kaip 20 m gylyje bei mažesniu kaip 1000 m atstumu nuo statomųjų žūklės įrankių – ištisus metus,
– specializuotai bretlingių (Baltijos šprotų) žvejybai – nuo birželio l d. iki rugpjūčio 15 d.
Atskirais atvejais Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūra gali leisti naudoti tralus mažesniame kaip 20 m gylyje.
44. Draudžiama žvejojant lašišas ir šlakius:
44.1. Vienu metu statyti iš vieno žvejybinio laivo daugiau kaip 600 dreifinių tinklų bei naudoti ilgesnius kaip 35 m tinklus, matuojant pagal viršutinę pavarą;
44.2. Naudoti laivui vienu metu dreifines arba inkarines ūdas, kurių bendras kabliukų skaičius viršija 2000 vienetų;
44.3. Turėti žvejybiniuose laivuose daugiau 100 atsarginių dreifinių tinklų arba daugiau 200 atsarginių kabliukų ūdoms;
45. Draudžiama naudoti žūklės įrankius, kurių akių dydis mažesnis kaip:
45.1. Tralavimo įrankių, naudojamų specializuotai žvejybai:
menkių – 105 mm.
Šis akių dydžio apribojimas galioja ir menkių žvejybai naudojamiems žiauniniams tinklams:
plekšnių – 110 mm
lašišų – 157 mm;
45.2. Dreifinių tinklų specializuotai lašišų žvejybai:
iš natūralaus pluošto – 185 mm
iš dirbtinio pluošto – 157 mm;
45.1 ir 45.2. punktuose nurodytas akių dydis išmatuojamas panaudojant plokščią pleišto formos 2 mm storio matuoklį, padarytą iš bet kokios nedylančios medžiagos, su 2 cm nuolydžiu kiekvienai jo 8 cm atkarpai su pažymėtomis padalomis. Matuoklis įstatomas į drėgno tinklo akį statmenai tinklo plokštumai ir pastovia 5 kg jėga stumiamas tol, kol tinklas jį sulaiko. Akių dydis nustatomas imant 20 vienoje eilėje bent per 10 akių (bet ne mažiau 50 cm) nuo siūlių ir užpakalinio maišo krašto esančių ir einančių išilgai maišo akių vidurkį.
45.3. Tralavimo įrankių, naudojamų specializuotai žvejybai:
strimėlių – 18 mm
stintų – 16 mm
bretlingių (Baltijos šprotų) – 10 mm;
45.4. Traukiamųjų, statomųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai žvejybai:
| Žuvų rūšys |
Akių dydis (mm) |
||
|
|
maišas |
jungiamoji dalis |
sparnai |
| Menkių |
50 |
60 |
70 |
| Lašišų, šlakių |
40 |
50 |
60 |
| Plekšnių |
40 |
100 |
120 |
| Karšių, starkių, žiobrių |
30 |
36 |
40 |
| Strimėlių, stintų |
12 |
16 |
20 |
| Bretlingių |
10 |
14 |
18 |
| Ungurių |
20 |
24 |
30 |
| Sykų, ožkų, kuojų, ešerių, plakių, raudžių |
24 |
28 |
32 |
46. Siekiant išvengti priešlaikinio tinklinės tralų medžiagos susidėvėjimo, leidžiama:
– prie tralo maišo apatinės dalies pritvirtinti brezentą, tinklinį audinį, odą arba kitą medžiagą;
– panaudoti tralų maišus sustiprinančius padengimus iš tos pačios ar storesnės nei tralo maišo konusinė ir cilindrinė dalys medžiagos su akimis, bent dvigubai didesnėmis už maišo akis, bet ne mažesnėmis kaip 80 mm, jei maišo akis mažesnė kaip 40 mm. Maišo padengimas gali būti tvirtinamas išilgai priekinio ir užpakalinio maišo krašto, apsiuvamas aplink visą maišą arba prisiuvamas išilgai maišo. Leidžiama panaudoti traluose ir poriniuose traukiamuosiuose tinkluose uždaromąjį tinklą (vožtuvą) su mažesnėmis nei tralo maišo akimis, pritvirtintą maišo viduje arba prieš jį. Atstumas nuo priekinės vožtuvo tvirtinimo linijos iki maišo galo turi būti bent tris kartus didesnis už vožtuvo ilgį.
47. Nuo 1995 m. sausio l d. žūklės įrankiai, pastatyti didesniu kaip 4 jūros mylių atstumu nuo kranto, turi būti ženklinami taip:
47.1. Plūduras vakariniame sektoriuje (nuo pietų į vakarus ir įskaitant šiaurę) privalo turėti 2 vėliavas, 2 šviečiančias skersines juostas ir, kai kurias atvejais, 2 šviestuvus.
Plūduras rytiniame sektoriuje (nuo šiaurės į rytus ir įskaitant pietus) privalo turėti l vėliavą, l šviečiančią skersinę juostą ir, kai kuriais atvejais, 1 šviestuvą;
47.2. Žvejybos tinklai, kurių ilgis viršija 1 jūrmylę, privalo turėti tarpinius plūdurus mažiausiai kas jūrmylė.
Plūdurai privalo būti tokie, kaip ir rytiniame sektoriuje, bet vėliava turi būti balta;
47.3. Dreifuojantys žvejybos tinklai privalo turėti rytinio sektoriaus plūdurus abiejuose galuose. Jei vienas tinklo galas pritvirtintas prie valties, tai jam plūduro nereikia;
47.4. Žvejybos tinklai, esantys prie paviršiaus, privalo turėti sferinius viršutinius ženklus ir šviestuvus;
47.5. Virvės, jungiančios tinklus ir plūdurus, turi būti padarytos iš skęstančios medžiagos ar turėti svorius;
47.6. Plūduras turi būti iškilęs ne mažiau 1,5 metro nuo vandens paviršiaus.
Vėliava – stačiakampis, kurio kraštinė ne trumpesnė kaip 40 cm. Atstumas tarp dviejų vėliavų turi būti ne mažesnis kaip 20 cm. Atstumas tarp vandens paviršiaus ir vėliavos turi siekti mažiausiai 80 cm. Vėliavos, rodančios to paties tinklo galus, turi būti tos pačios spalvos kartu su balta ir tokio paties dydžio. Viršutinis signalas turi būti rutulio formos, kurio diametras ne mažesnis kaip 25 cm. Kaip viršutinis signalas gali būti naudojamas sferinis radaras – reflektorius.
Šviečianti juosta turi būti ne siauresnė kaip 6 cm.
Šviesa turi būti geltona, blyksėti kas 5 sekundes (Fl Y 5s) ir matoma mažiausiai 2 jūrmylių atstumu.
Radaras – reflektorius turi duoti atspindį bent 2 jūrmylių atstumu.
Plūduras ar viršutinis ženklas negali būti raudonas ar žalias.
Versliniai žuvų dydžiai ir neverslinio dydžio žuvų priegauda
48. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės kaip (cm):
|
|
a |
b |
| lašiša, šlakis |
50 |
60 |
| ungurys |
- |
45 |
| menkė |
30 |
33 |
| menkė (nuo 1995 m. sausio l d.) |
32 |
35 |
| sykas |
32 |
- |
| jūrinė ir upinė plekšnė |
18 |
21 |
| uotas ir lygusis uotas |
25 |
30 |
| strimėlė |
14 |
- |
| stinta |
10 |
- |
| bretlingis (Baltijos šprotas) |
8 |
- |
| žiobris |
24 |
28 |
| ožka |
32 |
- |
| starkis |
40 |
- |
| karšis |
29 |
- |
| vėgėlė |
- |
45 |
| kuoja |
15 |
- |
Žuvies dydis (a) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko vidurinių spindulių pagrindo, (b) – nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.
Žuvis yra verslinio dydžio, jei jos ilgis atitinka arba viršija bet kurį (a) ar (b) dydį.
49. Leidžiama tokia neverslinio dydžio žuvų priegauda:
49.2. Strimėlės ir bretlingio (Baltijos šproto) – ne daugiau kaip 15% nuo bendro kiekvienos rūšies skaičiaus.
Jeigu kuriame nors rajone sugaunama daugiau kaip 15% šių žuvų jauniklių, Žvejybos reguliavimo ir žuvivaisos agentūros pareigūnai turi uždrausti verslinę žūklę šiame rajone;
50. Gaudant strimėles statomaisiais žūklės įrankiais, leidžiama:
50.1. Neribota plekšnių ir menkių priegauda ne mažesnių dydžių kaip nurodyta šių Taisyklių 48 p. atsižvelgiant į draudžiamos žūklės laikotarpius pagal šių Taisyklių 42.3. ir 42.4. punktus;
IX. Atsakomybė už taisyklių pažeidimą
51. Šias Taisykles pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Pakartotinai arba šiurkščiai pažeidus šias Taisykles, aplinkos apsaugos institucijos gali atimti žvejybos arba žvejo verslininko bilietą ir žūklės leidimą (licenciją), anuliuoti limitus žūklei.
Pažeidimas laikomas pakartotinu, jeigu jis padarytas antrą kartą nepraėjus metams nuo pirmojo pažeidimo. Šiurkštus pažeidimas – tai žvejyba naudojant uždraustus įrankius ir būdus, žvejyba draudžiamose vietose, taip pat draudžiamu metu, gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta, žvejyba be leidimo ir limito, žvejybos žurnalo vedimo tvarkos pažeidimas, žuvų išteklių apsaugos ir gausinimo sąlygų nevykdymas arba kitoks žvejybos taisyklių pažeidimas, padaręs žymią žalą žuvų ištekliams.
53. Asmenys, davę nurodymus arba atlikę veiksmus, kurie sąlygojo šių Taisyklių pažeidimą, o taip pat nesiėmę priemonių užkirsti kelią pažeidimui, traukiami atsakomybėn nustatyta tvarka.
54. Įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams reikalaujant, pažeidėjas privalo išimti iš vandens naudotas, pažeidžiant šias Taisykles, žvejybos priemones ir jas bei neteisėtai sugautas žuvis ar vandens bestuburius arba įsigytą produkciją savo lėšomis pristatyti į jam nurodomą vietą arba tai atliekama jo sąskaita.
55. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant, naikinant ar parduodant žuvis, pažeidėjai atlygina pagal nustatytas taksas.
56. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias Taisykles, nežiūrint to, kur jos aptiktos, neatlyginamai paimamos ir priduodamos žuvų priėmimo punktams arba prekybos organizacijoms realizacijos kainomis arba pateikiamos žuvivaisos įmonėms (veislynams).
Lėšos, gautos už parduotą žuvį, kaupiamos nustatyta tvarka ir panaudojamos žuvų išteklių apsaugai bei atkūrimui.
57. Plaukiojimo priemonės ir žvejybos įrankiai, naudoti pažeidus Taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui, jam sumokėjus administracinę baudą bei atlyginus žalą. Paimti ir konfiskuoti taip pat bešeimininkiai žvejybos įrankiai bei plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotoje žuvų apsaugos inspekcijoje. Draudžiami žvejybos įrankiai konfiskuojami visais atvejais. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos departamento nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos nustatyta tvarka.