Protokolas prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais, papildantis Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą

Preambulė

Valstybės, šio Protokolo Šalys,

žinodamos neatidėliotiną poreikį užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybai ir prekybai jais, su tais reiškiniais kovoti ir juos išnaikinti dėl neigiamo šios veiklos poveikio kiekvienos valstybės, regiono ir viso pasaulio saugumui ir dėl to, kad tokia veikla kelia pavojų žmonių gerovei, jų socialinei ir ekonominei raidai bei jų teisei gyventi taikos sąlygomis;

įsitikinusios tuo, kad būtina šiuo tikslu visoms valstybėms imtis reikiamų veiksmų, įskaitant tarptautinį bendradarbiavimą ir kitas priemones regioniniu ir pasauliniu lygiu;

prisimindamos 1998 m. gruodžio 9 d. Generalinės Asamblėjos rezoliuciją 53/111, kuria Asamblėja nusprendė įkurti atviros sudėties tarpvyriausybinį laikinąjį komitetą išsamiai tarptautinei konvencijai prieš organizuotą nusikalstamumą parengti bei aptarti, inter alia, tarptautinio dokumento, skirto kovai su neteisėta šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamyba ir prekyba jais, parengimą;

atsimindamos tautų lygių teisių ir apsisprendimo principą, įrašytą Jungtinių Tautų Įstatuose ir Deklaracijoje dėl tarptautinės teisės principų, susijusių su valstybių draugiškais santykiais ir jų bendradarbiavimu, vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartija¹;

būdamos įsitikinusios, kad Jungtinių Tautų konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą papildymas tarptautiniu dokumentu prieš neteisėtą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybą ir prekybą jais bus naudingas užkertant kelią šiems nusikaltimams ir su jais kovojant,

susitarė:

I. Bendrosios nuostatos

1 straipsnis

Santykis su Jungtinių Tautų konvencija prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą

1. Šis Protokolas papildo Jungtinių Tautų konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą. Protokolas aiškinamas kartu su Konvencija.

2. Šiam Protokolui Konvencijos nuostatos taikomos mutatis mutandis, jei Protokole nenurodyta kitaip.

3. Pagal šio Protokolo 5 straipsnį pripažinti nusikaltimai yra laikomi nusikaltimais, pripažįstamais pagal Konvenciją.

2 straipsnis

Tikslas

Šio Protokolo tikslas – skatinti, puoselėti ir stiprinti valstybių, šio Protokolo Šalių, bendradarbiavimą siekiant užkirsti kelią šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų neteisėtai gamybai ir prekybai jais, su šiais reiškiniais kovoti ir juos išnaikinti.

3 straipsnis

Sąvokos

Šiame Protokole:

a) „šaunamasis ginklas“ – bet koks nešiojamasis vamzdinis ginklas, kuris išstumia, yra suprojektuotas išstumti arba gali būti lengvai perdirbtas, kad galėtų veikiant sprogstamajai medžiagai išstumti šratą, kulką ar šovinį, išskyrus senovinius šaunamuosius ginklus ar jų tikslias kopijas. Senoviniai šaunamieji ginklai ir jų kopijos apibūdinami vadovaujantis vidaus teisės normomis. Tačiau jokiu atveju senoviniai šaunamieji ginklai neapima šaunamųjų ginklų, pagamintų po 1899 m.;

b) „dalys ir komponentai“ – elementas ar pakaitinis elementas, specialiai suprojektuotas šaunamajam ginklui ir būtinas jo veikimui, įskaitant vamzdį, korpusą ar uoksą, spynos (užrakto) rėmą ar būgnelį, šaunamojo ginklo spyną (užraktą) ir bet kurį įtaisą, suprojektuotą ar pritaikytą šaunamojo ginklo šūvio garsui sumažinti;

c) „šaudmenys“ – sukomplektuotas šovinys ar jo sudedamosios dalys, įskaitant šovinio tūteles, kapsules, sviedžiamąjį užtaisą, kulkas ar sviedinius, naudojamas šaunamajame ginkle, tuo atveju, kai tiems komponentams atitinkamoje valstybėje, šio Protokolo Šalyje, reikalingi leidimai;

d) „neteisėta gamyba“ – šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamyba ar surinkimas:

i) iš neteisėtu būdu pirktų ar parduotų dalių ar komponentų;

ii) be valstybės, šio Protokolo Šalies, kurioje vykdoma gamyba ar surinkimas, kompetentingos institucijos licencijos ar leidimo; arba

iii) nepažymėjus šaunamųjų ginklų gamybos metu pagal šio Protokolo 8 straipsnį.

Licencijos ar leidimai dalims ir komponentams gaminti išduodami vadovaujantis vidaus teisės normomis;

e) „neteisėta prekyba“ – šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų importas, eksportas, įsigijimas, pardavimas, pristatymas, pervežimas ar perdavimas iš vienos valstybės, šio Protokolo Šalies, teritorijos ar per jos teritoriją į kitos valstybės, šio Protokolo Šalies, teritoriją, jei bet kuri viena iš valstybių, šio Protokolo Šalių, neišduoda tam leidimo pagal šio Protokolo sąlygas arba jei šaunamieji ginklai nėra pažymėti pagal šio Protokolo 8 straipsnį;

f) „susekimas“ – šaunamųjų ginklų ir, jei įmanoma, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų nuolatinis sekimas nuo gamintojo iki pirkėjo, siekiant padėti valstybių, šio Protokolo Šalių, kompetentingoms institucijoms nustatyti neteisėtos gamybos ir prekybos atvejus, juos tirti bei nagrinėti.

4 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šis Protokolas taikomas, išskyrus atvejus, jei jame nurodyta kitaip, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų neteisėtai gamybai ir prekybai jais užkirsti kelią ir tirti bei vykdyti nusikaltimų, pripažįstamų pagal šio Protokolo 5 straipsnį, tyrimą, kai tie nusikaltimai savo pobūdžiu yra tarptautiniai ir juose dalyvauja organizuota nusikalstama grupė.

2. Šis Protokolas netaikomas tarpvalstybiniams sandoriams ar perdavimams į kitą valstybę tais atvejais, kai Protokolo taikymas apribotų valstybės, šio Protokolo Šalies, teisę imtis veiksmų ginant nacionalinį saugumą pagal Jungtinių Tautų Įstatus.

5 straipsnis

Kriminalizavimas

1. Kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, priima tokius teisės aktus ir imasi kitų priemonių, kurių reikia pripažinti nusikaltimais tokią veiką, kai ji vykdoma tyčia:

a) šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų neteisėta gamyba;

b) neteisėta prekyba šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir komponentais bei šaudmenimis;

c) šaunamųjų ginklų ženklo (-ų), kurio (-ių) reikalaujama pagal šio Protokolo 8 straipsnį, klastojimas ar neteisėtas ištrynimas, pašalinimas ar pakeitimas.

2. Kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, taip pat priima tokius teisės aktus ir imasi kitų priemonių, kurių gali prireikti, siekiant pripažinti nusikaltimais tokią veiką:

a) atsižvelgiant į valstybės teisės sistemos pagrindinius principus, kėsinimasis padaryti nusikaltimą ar bendrininkavimas darant nusikaltimą, pripažįstamą nusikaltimu pagal šio straipsnio 1 dalį; ir

b) nusikaltimo, pripažįstamo nusikaltimu pagal šio straipsnio 1 dalį, organizavimas, vadovavimas nusikaltimo vykdymui, kurstymas daryti nusikaltimą, padėjimas padaryti nusikaltimą ar konsultavimas jį vykdant.

6 straipsnis

Konfiskavimas, areštas ir sunaikinimas

1. Nepažeisdamos Konvencijos 12 straipsnio, valstybės, šio Protokolo Šalys, pagal savo vidaus teisės sistemas imasi tokių priemonių, kurių reikia suteikti teisę konfiskuoti šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus bei šaudmenis, kurie buvo neteisėtai pagaminti arba kuriais buvo neteisėtai prekiauta.

2. Valstybės, šio Protokolo Šalys, pagal savo vidaus teisės sistemas imasi tokių priemonių, kurių reikia užkirsti kelią, kad neteisėtai pagaminti bei pirkti ar parduoti šaunamieji ginklai, jų dalys ir komponentai bei šaudmenys nepatektų asmenims, neturintiems leidimų juos laikyti, tokius šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus bei šaudmenis areštuodamos ir sunaikindamos, išskyrus atvejus, kai oficialiai buvo leisti kiti panaudojimo būdai tuomet, kai šaunamieji ginklai buvo pažymėti ir tokių šaunamųjų ginklų bei šaudmenų panaudojimo būdai buvo užregistruoti.

II. Prevencija

7 straipsnis

Apskaita

Kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, užtikrina, kad ji saugos su šaunamaisiais ginklais susijusią informaciją ne mažiau kaip dešimt metų, o prireikus ir, jei įmanoma, informaciją apie jų dalis ir komponentus bei šaudmenis, kuri yra būtina siekiant susekti ir nustatyti tuos ginklus, o prireikus ir, jei įmanoma, informaciją apie neteisėtai pagamintas ir pirktas ar parduotas jų dalis ir komponentus bei šaudmenis ir užkirsti kelią bei nustatyti tokią veiklą. Tokia informacija apima:

a) atitinkamus ženklus, kurių reikalaujama pagal šio Protokolo 8 straipsnį;

b) tais atvejais, kai vykdomi tarptautiniai sandoriai dėl šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų, atitinkamų licencijų ar leidimų išdavimo ir galiojimo datas, eksporto, importo, tranzito šalis, prireikus galutinį gavėją ir daiktų apibūdinimą bei kiekį.

8 straipsnis

Šaunamųjų ginklų žymėjimas

1. Tam, kad nustatytų ir susektų kiekvieną šaunamąjį ginklą, valstybės, šio Protokolo Šalys:

a) reikalauja, kad gaminant šaunamuosius ginklus kiekvienas ginklas būtų individualiai pažymėtas, ženkle nurodant gamintojo vardą, šalį ir gamybos vietą bei serijos numerį, arba reikalauja, kad būtų panaudotas koks nors kitas patogus žymėjimo būdas su paprastais geometriniais simboliais ir su skaičiais ir (ar) raidiniu skaitmeniniu kodu, leidžiančiu visoms valstybėms, šio Protokolo Šalims, nesunkiai nustatyti šalį gamintoją;

b) reikalauja, kad kiekvienas atvežtas šaunamasis ginklas būtų paprastai pažymėtas tam, kad būtų galima nustatyti importo šalį ir prireikus importo metus bei sudaryti galimybes tos šalies kompetentingoms institucijoms susekti tą šaunamąjį ginklą, ir reikalauja individualaus žymėjimo, jei tas šaunamasis ginklas nėra taip pažymėtas. Šio punkto reikalavimai neturi būti taikomi laikinajam šaunamųjų ginklų įvežimui įrodomiems teisėtiems tikslams, kuriuos galima patikrinti;

c) užtikrina, kad perduodant šaunamąjį ginklą iš valstybinių sandėlių nuolatiniam civiliam naudojimui, jis būtų atitinkamai individualiai pažymėtas, kad pagal ženklą visos valstybės, šio Protokolo Šalys, galėtų nustatyti perduodančią šalį.

2. Valstybės, šio Protokolo Šalys, skatina šaunamųjų ginklų gamybos pramonę kurti tokias priemones, kad ženklų nebūtų galima ištrinti ar perdirbti.

9 straipsnis

Šaunamųjų ginklų deaktyvavimas

Kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, nepripažįstanti deaktyvuoto šaunamojo ginklo šaunamuoju ginklu pagal savo vidaus teisės normas, imasi būtinų priemonių, įskaitant prireikus konkrečių nusikaltimų pripažinimą nusikaltimais, siekiant užkirsti kelią neteisėtai deaktyvuoto šaunamojo ginklo veiksmingumui grąžinti, atsižvelgdama į tokius bendruosius deaktyvavimo principus:

a) visos pagrindinės deaktyvuoto šaunamojo ginklo dalys turi būti pakeistos taip, kad niekada daugiau nebūtų galima jų pritaikyti ir išimti, pakeisti kitomis ar pakeisti jų savybes taip, kad būtų galima šaunamajam ginklui vėl kokiu nors būdu grąžinti jo veiksmingumą;

b) turi būti sukurta sistema, kad prireikus kompetentingos institucijos patikrintų deaktyvavimo priemones, siekiant užtikrinti, kad padaryti šaunamojo ginklo pakeitimai paverstų jį daugiau nebepritaikomu;

c) kompetentingos institucijos patikrinimo dokumentai – pažymėjimas ar protokolas, liudijantis, kad šaunamasis ginklas yra deaktyvuotas arba kad ant šaunamojo ginklo yra įspaustas aiškiai matomas tai įrodantis ženklas.

10 straipsnis

Eksporto, importo ir tranzito licencijų ar leidimų sistemos bendrieji reikalavimai

1. Kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, sukuria ir įgyvendina veiksmingą eksporto ir importo licencijų ar leidimų sistemą, taip pat priemones, susijusias su tarptautiniu šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų tranzitu ir perdavimu.

2. Kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, prieš išduodama eksporto licencijas ar leidimus gabenti šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus bei šaudmenis, patikrina, ar:

a) importo valstybės išdavė importo licencijas ar leidimus; ir

b) nepažeisdamos dvišalių ar daugiašalių sutarčių arba susitarimų, suteikiančių pirmenybę valstybėms, neturinčioms išėjimo į jūrą, tranzito valstybės bent jau prieš gabenimą buvo pateikusios rašytinį sutikimą, kad jos neprieštarauja tranzitui.

3. Eksporto ir importo licencijoje ar leidime bei susijusiuose dokumentuose kartu paėmus pateikiama informacija bent jau apie dokumentų išdavimo vietą ir datą, jų galiojimo datą, eksporto šalį, importo šalį, galutinį gavėją, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų apibūdinimą ir kiekį ir, jei tai yra tranzitas, tranzito šalis. Informacija, nurodoma importo licencijoje, tranzito valstybėms privalo būti pateikta iš anksto.

4. Importo valstybė, šio Protokolo Šalis, paprašius praneša eksporto valstybei, šio Protokolo Šaliai, apie gautą šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų siuntą.

5. Kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, kiek leidžia jos galimybės, imasi tokių priemonių, kurių gali prireikti siekiant užtikrinti, kad licencijų ar leidimų sistema būtų saugi ir kad licencijų ar leidimų dokumentų tikrumą būtų galima patikrinti arba patvirtinti.

6. Valstybės, šio Protokolo Šalys, šaunamiesiems ginklams, jų dalims ir komponentams bei šaudmenims, vežamiems įrodomiems teisėtiems tikslams, tokiems kaip: medžioklė, sportinis šaudymas, tinkamumo nustatymas, parodos ar remontas, gali taikyti supaprastintą laikinojo importo ir eksporto bei tranzito procedūrą.

11 straipsnis

Apsauga ir prevencinės priemonės

Siekdama nustatyti, užkirsti kelią ir išnaikinti šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų vagystes, dingimą ar su jais susijusias diversijas, taip pat neteisėtą jų gamybą ir prekybą jais, kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, imasi atitinkamų priemonių:

a) reikalaudama, kad gaminant, importuojant, eksportuojant ir tranzitu gabenant per jos teritoriją šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus bei šaudmenis jie būtų saugūs; ir

b) didindama importo, eksporto ir tranzito operacijų veiksmingumo kontrolę, įskaitant prireikus pasienio kontrolės procedūras ir policijos bei pasienio pareigūnų bendradarbiavimą.

12 straipsnis

Informacija

1. Nepažeisdamos 27 ir 28 Konvencijos straipsnių, valstybės, šio Protokolo Šalys, vadovaudamosi savo atitinkamomis vidaus teisės ir administracinės sistemos normomis, tarpusavyje keičiasi informacija, susijusia su atskirais konkrečiais atvejais tokiose srityse, pvz.: įgalioti gamintojai, prekiautojai, importuotojai, eksportuotojai ir, jei įmanoma, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų vežėjai.

2. Nepažeisdamos 27 ir 28 Konvencijos straipsnių, valstybės, šio Protokolo Šalys, tarpusavyje keičiasi atitinkama informacija vadovaudamosi savo atitinkamomis vidaus teisės ir administracinės sistemos normomis tokiose srityse:

a) organizuotos nusikalstamos grupės, apie kurias žinoma arba kurios yra įtariamos, kad dalyvauja neteisėtai gaminant šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus bei šaudmenis ar prekiaujant jais;

b) slėpimo būdai, naudojami neteisėtai gaminant šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus bei šaudmenis ar prekiaujant jais, ir slėpimo būdų nustatymo metodai;

c) organizuotų nusikalstamų grupių, dalyvaujančių neteisėtai prekiaujant šaunamaisiais ginklais, jų dalimis ir komponentais bei šaudmenimis, paprastai naudojami būdai ir priemonės, siuntimo punktai ir pristatymo vietos bei maršrutai; ir

d) įstatymų leidybos patirtis ir praktika bei priemonės siekiant užkirsti kelią šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų neteisėtai gamybai ir prekybai jais, su tais reiškiniais kovoti ir juos išnaikinti.

3. Valstybės, šio Protokolo Šalys, prireikus tarpusavyje keičiasi ir teikia viena kitai atitinkamą mokslinę ir techninę informaciją, kuri yra naudinga teisėsaugos institucijoms, siekiant stiprinti viena kitos galimybes užkirsti kelią, nustatyti ir tirti neteisėtos šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybos ir prekybos jais atvejus ir traukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, dalyvaujančius šioje neteisėtoje veikloje.

4. Valstybės, šio Protokolo Šalys, bendradarbiauja susekant šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus bei šaudmenis, kurie galėjo būti neteisėtai pagaminti ar jais buvo neteisėtai prekiaujama. Toks bendradarbiavimas apima nuostatą dėl greito atsakymo į pagalbos prašymus susekti, kiek leidžia galimybės, tokius šaunamuosius ginklus, jų dalis ir komponentus bei šaudmenis.

5. Vadovaudamasi savo teisės sistemos pagrindiniais principais ar tarptautiniais susitarimais, kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, garantuoja informacijos slaptumą ir laikosi visų apribojimų dėl informacijos, kurią ji gauna pagal šį straipsnį iš kitos valstybės, šio Protokolo Šalies, panaudojimo, įskaitant informaciją apie nuosavybę, susijusią su prekybiniais sandoriais, jei to prašo valstybė, šio Protokolo Šalis, teikianti informaciją. Jei tokio slaptumo negalima išlaikyti, prieš atskleidžiant informaciją apie tai pranešama informaciją pateikusiai valstybei, šio Protokolo Šaliai.

13 straipsnis

Bendradarbiavimas

1. Valstybės, šio Protokolo Šalys, bendradarbiauja dvišaliu, regioniniu ir pasauliniu lygiu siekdamos užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybai ir prekybai jais, su tais reiškiniais kovoti ir juos išnaikinti.

2. Nepažeisdama Konvencijos 18 straipsnio 13 dalies, kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, skiria nacionalinę instituciją arba konkretų atstovą, kurie palaikytų ryšius tarp vienos valstybės, šio Protokolo Šalies, ir kitų valstybių, šio Protokolo Šalių, sprendžiant su šiuo Protokolu susijusius klausimus.

3. Valstybės, šio Protokolo Šalys, siekia gauti šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamintojų, prekiautojų, importuotojų, eksportuotojų, tarpininkų bei komercinių vežėjų paramą ir bendradarbiauja su jais, siekdamos nustatyti neteisėtą veiklą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, ir su ja kovoti.

14 straipsnis

Mokymas ir techninė pagalba

Valstybės, šio Protokolo Šalys, bendradarbiauja tarpusavyje ir prireikus su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant, kad valstybės, šio Protokolo Šalys, paprašius galėtų gauti mokomąją ir techninę pagalbą, būtiną stiprinti jų galimybes užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybai ir prekybai jais, su tais reiškiniais kovoti ir juos išnaikinti, įskaitant techninę, finansinę ir materialią pagalbą, klausimais, nurodytais Konvencijos 29 ir 30 straipsniuose.

15 straipsnis

Tarpininkai ir tarpininkavimas

1. Siekdamos užkirsti kelią neteisėtai šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų bei šaudmenų gamybai ir prekybai jais bei su tais reiškiniais kovoti, valstybės, šio Protokolo Šalys, dar nesukūrusios tokios sistemos, svarsto galimybę sukurti sistemą asmenų, kurie verčiasi tarpininkavimu, veiklai reglamentuoti. Tokia sistema gali apimti vieną ar daugiau tokių priemonių:

a) reikalavimą, kad būtų registruojami jų teritorijoje dirbantys tarpininkai;

b) tarpininkavimo licencijų ar leidimų reikalavimą; arba

c) reikalavimą, kad importo ir eksporto licencijose ar leidimuose arba su jais susijusiuose dokumentuose būtų nurodytos sandorio tarpininkų pavardės ir jų buvimo vieta.

2. Valstybės, šio Protokolo Šalys, sukūrusios tarpininkavimo paslaugų leidimų sistemą, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, yra skatinamos įtraukti informaciją apie tarpininkus ir tarpininkavimą, tarpusavyje keičiantis informacija pagal šio Protokolo 12 straipsnį, ir saugoti dokumentus, susijusius su tarpininkais ir tarpininkavimu pagal šio Protokolo 7 straipsnį.

III. Baigiamosios nuostatos

16 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Ginčus dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo valstybės, šio Protokolo Šalys, stengiasi spręsti derybomis.

2. Bet koks dviejų ar daugiau valstybių, šio Protokolo Šalių, ginčas dėl šio Protokolo aiškinimo ar taikymo, kurio nepavyksta išspręsti derybomis per pagrįstą laiką, vienos iš tų valstybių, šio Protokolo Šalių, prašymu perduodamas spręsti arbitražo teismui. Jei per šešis mėnesius nuo kreipimosi su prašymu dėl arbitražo dienos, tos valstybės, šio Protokolo Šalys, negali susitarti dėl arbitražo teismo sudarymo, bet kuri iš tų valstybių, šio Protokolo Šalių, ginčą gali perduoti spręsti Tarptautiniam Teisingumo Teismui, pateikdama prašymą pagal Teismo statutą.

3. Kiekviena valstybė, šio Protokolo Šalis, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama ar patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo gali pareikšti, kad ji nelaiko savęs įsipareigojusia laikytis šio straipsnio 2 dalies nuostatų. Kitos valstybės, šio Protokolo Šalys, neprivalo laikytis šio straipsnio 2 dalies nuostatų turėdamos santykių su tokią išlygą padariusia valstybe, šio Protokolo Šalimi.

4. Bet kuri valstybė, šio Protokolo Šalis, padariusi išlygą pagal šio straipsnio 3 dalį, gali bet kurio metu šią išlygą atšaukti apie tai pranešdama Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

17 straipsnis

Protokolo pasirašymas, ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas prie jo

1. Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti visoms valstybėms Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke nuo trisdešimtos dienos po to, kai jį priima Generalinė Asamblėja, iki 2002 m. gruodžio 12 d.

2. Šis Protokolas taip pat pateikiamas pasirašyti regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, jei bent viena tokios organizacijos valstybė narė yra pasirašiusi šį Protokolą pagal šio straipsnio 1 dalį.

3. Šis Protokolas turi būti ratifikuotas, priimtas arba patvirtintas. Ratifikavimo, priėmimo, ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Regioninė ekonominės integracijos organizacija gali deponuoti ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus, jei bent viena iš jos valstybių narių yra tai atlikusi. Šiuose ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentuose tokia organizacija nurodo savo kompetenciją šio Protokolo reglamentuojamais klausimais. Tokia organizacija taip pat praneša depozitarui apie visus savo kompetencijos pasikeitimus.

4. Prie šio Protokolo gali prisijungti kiekviena valstybė ar regioninė ekonominės integracijos organizacija, kurios bent viena valstybė narė yra šio Protokolo Šalis. Prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Prisijungdama kiekviena regioninė ekonominės integracijos organizacija praneša apie savo kompetenciją šio Protokolo reglamentuojamais klausimais. Tokia organizacija taip pat praneša depozitarui apie bet kokį savo kompetencijos pasikeitimą.

18 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po keturiasdešimtų ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentų deponavimo, tačiau Protokolas neįsigalioja anksčiau, negu įsigalioja Konvencija. Šiai straipsnio daliai jokie regioninės ekonominės integracijos organizacijos deponuoti dokumentai nelaikomi papildančiais tokios organizacijos valstybių narių jau deponuotus dokumentus.

2. Kiekvienai valstybei ar regioninei ekonominės integracijos organizacijai, ratifikuojančiai, priimančiai, patvirtinančiai šį Protokolą ar prie jo prisijungiančiai po to, kai deponuoti keturiasdešimti tokio pobūdžio dokumentai, šis Protokolas įsigalioja trisdešimtą dieną nuo tos dienos, kai atitinkamus dokumentus deponuoja tokia valstybė ar organizacija arba tą dieną, kai šis Protokolas įsigalioja pagal šio straipsnio 1 dalį, pasirenkant vėlesnę datą.

19 straipsnis

Pakeitimai

1. Praėjus penkeriems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo, valstybė, šio Protokolo Šalis, gali siūlyti pakeitimą ir pateikti jį Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui, kuris tuoj po to perduoda gautą pakeitimą valstybėms, šio Protokolo Šalims, ir Šalių konferencijai, kad jos apsvarstytų ir priimtų sprendimą dėl pasiūlymo. Valstybės, šio Protokolo Šalys, dalyvaudamos Šalių konferencijoje, deda visas pastangas bendram sutarimui pasiekti dėl kiekvieno pakeitimo. Jei visi būdai pasiekti bendrą sutarimą išnaudoti ir sutarimas nepasiektas, tai kaip kraštutinė priemonė pakeitimui priimti yra dviejų trečdalių valstybių, šio Protokolo Šalių, dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių konferencijoje, balsų dauguma.

2. Regioninės ekonominės integracijos organizacijos, svarstydamos jų kompetencijai priklausančius klausimus, naudojasi savo teise balsuoti pagal šį straipsnį, turėdamos tiek balsų, kiek jų valstybių narių yra šio Protokolo Šalimis. Tokios organizacijos nesinaudoja teise balsuoti, jei jų valstybės narės naudojasi savo teise, ir atvirkščiai.

3. Pakeitimas, priimtas pagal šio straipsnio 1 dalį, turi būti valstybių, šio Protokolo Šalių, ratifikuotas, priimtas ar patvirtintas.

4. Pakeitimas, priimtas pagal šio straipsnio 1 dalį, valstybei, šio Protokolo Šaliai, įsigalioja po devyniasdešimt dienų, kai Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui deponuojami to pakeitimo ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai.

5. Pakeitimui įsigaliojus, jis tampa privalomas toms valstybėms, šio Protokolo Šalims, kurios sutiko pagal jį įsipareigoti. Kitoms valstybėms, šio Protokolo Šalims, lieka privalomos šio Protokolo nuostatos ir visi ankstesni pakeitimai, kuriuos jos ratifikavo, priėmė ar patvirtino.

20 straipsnis

Denonsavimas

1. Valstybė, šio Protokolo Šalis, gali denonsuoti šį Protokolą raštu pranešdama apie tai Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui. Toks denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to, kai Generalinis Sekretorius gauna tokį pranešimą.

2. Regioninė ekonominės integracijos organizacija nustoja buvusi šio Protokolo Šalimi, kai jį denonsuoja visos organizacijos valstybės narės.

21 straipsnis

Depozitaras ir kalbos

1. Šio Protokolo depozitaru skiriamas Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

2. Šio Protokolo originalas, kurio tekstas anglų, arabų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiškas, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

TAI PATVIRTINDAMI, toliau nurodyti savo Vyriausybių tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį Protokolą.

______________