LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. LAPKRIČIO 19 D. ĮSAKYMO NR. 596 „DĖL MAŽŲ NUOTEKŲ KIEKIŲ TVARKYMO“ PAKEITIMO
2004 m. spalio 21 d. Nr. D1-553
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2004, Nr. 60-2121, 61-2763) 6 straipsnio 5 dalies 10 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2003, Nr. 84-3834),
1. Pakeičiu aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 596 „Dėl Mažų nuotekų kiekių tvarkymo“ (Žin., 2002, Nr. 115-5159) patvirtintą Mažų nuotekų kiekių tvarkymo laikinąjį reglamentą (toliau – Reglamentas) ir išdėstau jį nauja redakcija (pridedama).
2. Pavedu:
2.1. Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamentui Reglamente nustatyta tvarka:
2.1.1. iki 2005 m. gegužės 31 d. vertinti (organizuoti vertinimą) tipinių nuotekų valymo įrenginių tiekėjų Aplinkos ministerijai teikiamą informaciją (dokumentaciją) apie ketinamų platinti tipinių nuotekų valymo įrenginių atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams ir nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl vertinimo išvadų patvirtinimo;
2.1.2. iki 2005 m. gegužės 31 d. teikti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams tipinių nuotekų valymo įrenginių, kurių atitikimas aplinkosauginiams reikalavimams įvertintas teigiamai, savybių (projektinių parametrų) suvestines;
2.1.3. tvarkyti (rinkti, pildyti, analizuoti) informaciją apie pastatytus tipinius nuotekų valymo įrenginius, gavus informacijos apie neatitikimus deklaruotiems (projektiniams) parametrams, vertinti (organizuoti vertinimą) neatitikimo priežastis bei nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl tipinių nuotekų valymo įrenginių atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams pakartotinio įvertinimo (vertinimo išvadų peržiūrėjimo);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 596
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. D1-553 redakcija)
MAŽŲ NUOTEKŲ KIEKIŲ TVARKYMO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bet kokios į aplinką išleidžiamos nuotekos nepriklausomai nuo to, ar jos valomos iki nustatytų reikalavimų, ar ne, neigiamai veikia aplinką, kelia pavojų žmonių sveikatai, kenkia aplinkinių subjektų turtiniams interesams, apriboja gamtos išteklių panaudojimo galimybes, reikalauja papildomų išlaidų užterštumo kontrolei bei daromo poveikio aplinkai monitoringui ir pan. Šiuo dokumentu siekiama taip reglamentuoti mažų nuotekų kiekių tvarkymą, kad būtų kiek įmanoma sumažintas minėtų faktorių poveikis bei supaprastintos jo įvertinimo procedūros. Šio dokumento paskirtis – reglamentuoti mažų nuotekų kiekių tvarkymo sistemų ir atskirų jų elementų diegimą bei nustatyti bendruosius mažų nuotekų kiekių tvarkymo principus.
II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
3. Šiame dokumente:
3.1. Nuotekos – žmogaus buityje, ūkinėje ir (arba) gamybinėje veikloje panaudotas vanduo, kuriuo naudotojas nuotekų tvarkymo sistemos pagalba atsikrato išleisdamas į aplinką arba į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas. Prie nuotekų taip pat priskiriamas organizuotai (nuotekų surinkimo sistemomis) surenkamas ir į aplinką arba į kitų asmenų nuotekų surinkimo sistemas išleidžiamas paviršinis (kritulių) vanduo.
3.2. Gyventojų ekvivalentas (GE) – susidarančiose (surenkamose) nuotekose esantis teršalų kiekis (taršos krūvis), išreikštas santykiniu žmonių skaičiumi (1 GE = 70 gBDS7/d).
3.3. Nuotekų tvarkymo sistema – inžinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma) nuotekoms surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti, valyti ir išleisti bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, dumblui) tvarkyti.
3.4. Individuali nuotekų tvarkymo sistema – nuotekų tvarkymo sistema, skirta vieno objekto (gyvenamojo namo ar kito objekto) nuotekoms tvarkyti.
3.5. Grupinė nuotekų tvarkymo sistema – nuotekų tvarkymo sistema, skirta grupės objektų nuotekoms tvarkyti ir priklausanti objektų savininkams arba tretiesiems asmenims.
3.6. Bendra (centralizuota) nuotekų tvarkymo sistema – savivaldybei arba savivaldybės valdomai įmonei priklausanti (savivaldybės disponuojama) nuotekų tvarkymo sistema, kurios pagalba teikiamos viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos.
3.7. Maži nuotekų kiekiai – buitinių ir (arba) pagal sudėtį joms analogiškų gamybinių nuotekų srautai iki 400 m3/d, kurie pagal juose esantį organinių teršalų kiekį neviršija 2000 GE, bei paviršinių nuotekų srautai iki 50 l/s.
3.8. Nuotekų valymo įrenginiai – nuotekų tvarkymo sistemos dalis, skirta nuotekoms valyti (teršalams iš vandens išimti) bei valymo metu susidarančioms atliekoms (šlamui, dumblui) tvarkyti.
3.9. Nuotekų kaupimo rezervuaras – sandarus rezervuaras (talpa), skirtas laikinam nuotekų kaupimui, periodiškai jas išvežant į kitas nuotekų tvarkymo sistemas.
3.10. Objektas – statinys, kuriame susidaro nuotekos arba tokių statinių grupė viename sklype, kurių nuotekos surenkamos viena nuotekų surinkimo sistema (gyvenamasis namas, sodyba, pramonės įmonė ir pan.).
3.11. Tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis (platinantis) įvežamus iš kitų šalių arba savo arba kitų šalies įmonių gaminamus nuotekų tvarkymo įrenginius ar atskirus jų elementus bei teisės aktų nustatyta tvarka atsakantis už jų kokybę.
3.12. Tipiniai nuotekų valymo įrenginiai – vienodi, vieno gamintojo gaminami, identifikuojami (turintys pavadinimą, markę, kodą ar pan.) kartotinio taikymo įrenginiai, skirti visam nuotekų valymo technologiniam procesui arba pagrindinei jo daliai užtikrinti.
3.13. Pirminiai nuotekų valymo įrenginiai – nuotekų valymo įrenginiai, kurių nuotekų išvalymo efektyvumas neatitinka teisės aktuose nustatytų minimalių reikalavimų nuotekų išleidimui į aplinką, tačiau palengvina (supaprastina) tolesnį nuotekų tvarkymą. Pirminiuose nuotekų valymo įrenginiuose apvalytos nuotekos, išleidžiamos (turi būti išleidžiamos) į nuotekų tvarkymo sistemas papildomam tvarkymui.
3.14. Papildomo nuotekų valymo įrenginiai – tai nuotekų valymo įrenginiai, skirti pagrindiniuose valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų papildomam valymui, siekiant pašalinti daugiau teršalų ir (arba) tuos teršalus, kurių nešalina pagrindiniai valymo įrenginiai, arba siekiant padidinti nuotekų valymo patikimumą (kompensuoti pagrindinių įrenginių sutrikimus).
III. nuorodos
IV. BENDRIEJI REIKALAVIMAI MAŽŲ NUOTEKŲ KIEKIŲ TVARKYMUI
5. Priklausomai nuo vietos sąlygų, nuotekų sudėties ir kitų konkretaus objekto savybių nuotekų tvarkymui gali būti nustatomi skirtingi reikalavimai (reikalavimai nuotekų išleidimo vietai, papildomam valymui ir pan.).
6. Esant galimybei rinktis nuotekų tvarkymo sąlygas (tvarkymo būdą, išvalymo efektyvumą, išleidimo vietą), sprendimas turi būti priimamas vadovaujantis šiais kriterijais:
6.1. pagal numatomą poveikį (prioriteto tvarka):
- mažiausias geriamojo vandens šaltinių teršimo pavojus;
- aplinkosauginiu požiūriu priimtiniausia nuotekų išleidimo vieta (pasirenkamas mažiausiai jautrus priimtuvas);
- higieniniu požiūriu priimtiniausia sistema (uždara sistema, toliausiai išdėstyta nuo rekreacijai skirtų bei kitų žmonių buvimo vietų ir pan.);
- didesnio patikimumo sistema, užtikrinanti mažesnę avarinės taršos tikimybę (kelių laipsnių valymas, buferinės talpos, daugiau lygiagrečių technologinių linijų, stabilesnė technologija ir pan.);
- mažesnė įtaka kitiems vandens išteklių naudotojams (pasirinkti mažiau naudojamą nuotekų priimtuvą, nuotekų išleidimą numatyti kiek įmanoma toliau nuo kitų vandens išteklių naudotojų);
- paprastesnė nuotekų ir nuotekų daromo poveikio kontrolė (mažesnis kontrolės vietų skaičius, geras priėjimas prie kontrolės vietų ir pan.);
6.2. pagal sistemos tipą (prioriteto tvarka):
- bendroji;
- grupinė;
- mišri;
- individuali su nuotekų valymu;
- individuali su nuotekų kaupimo rezervuarais;
6.3. pagal išvalytų nuotekų išleidimo vietą (prioriteto tvarka):
- išleidimas į paviršinius tekančio vandens telkinius (upes, kanalus ir pan.);
- išleidimas į gruntą (infiltracija, išlaistymas);
- išimtiniais atvejais išleidimas į paviršinius stovinčio vandens telkinius. Šiuo atveju projekte turi būti apskaičiuojami priimtini taršos lygiai konkrečiam telkiniui.
7. Planuojant objektus aglomeracijų teritorijose arba didesnes kaip dešimties objektų grupes (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar pan.), turi būti numatomas nuotekų tvarkymas bendrose arba grupinėse nuotekų tvarkymo sistemose, išskyrus tuos atvejus, kai pagal 6 punkte nustatytus kriterijus kitas sprendimas yra tinkamesnis arba pagal 8 ir 9 punktų nuostatas galimi kiti sprendimai.
8. Individualias nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymu ir valytų nuotekų išleidimu į aplinką, laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, galima planuoti (įrengti):
8.1. pavieniams objektams (objektams, nepatenkantiems į aglomeracijų teritorijas ir esantiems mažesnėse kaip dešimties objektų grupėse (sodyboms, fermoms, įmonėms ir pan.)) ir objektams, esantiems dešimties objektų ir didesnėse grupėse, kuriose objektai išsidėstę taip, kad įrengiant grupines arba bendrąsias nuotekų tvarkymo sistemas vienam GE reikėtų įrengti daugiau kaip po 15 m lauko tinklų (neskaičiuojant įvadų) ir (arba) vidutinis atstumas tarp įvadų būtų didesnis kaip 45 m;
8.2. kolektyvinių sodų sklypus perorganizuojant į gyvenamąsias valdas, kai teritorijų planavimo dokumentuose nenumatomos bendrosios arba grupinės nuotekų tvarkymo sistemos;
8.3. kaip laikiną nuotekų tvarkymo sprendimą objektuose, esančiuose objektų grupėse (gyvenamųjų namų kvartaluose, gyvenamųjų namų grupėse, sodininkų bendrijų teritorijose, perorganizuotose į gyvenamąsias valdas, ir pan.), kuriose numatytos (teritorijų planavimo dokumentuose suplanuotos) bendrosios arba grupinės nuotekų tvarkymo sistemos, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jos negali būti įrengtos iki planuojama pradėti naudoti teritorijoje esančius objektus [4.2.]. Šiuo atveju leidimai individualių nuotekų tvarkymo sistemų statybai išduodami su sąlyga, kad, atsiradus galimybei, reikės jungtis prie bendrųjų arba grupinių nuotekų tvarkymo sistemų.
9. Individualias nuotekų tvarkymo sistemas su kaupimo rezervuarais, laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, galima įrengti:
9.1. kai nėra galimybių nei prisijungti prie bendrųjų arba grupinių nuotekų tvarkymo sistemų, nei įrengti individualias nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų valymo įrenginiais (pvz., nėra tinkamo nuotekų priimtuvo, neišlaikomi sanitariniai atstumai ar pan.);
9.2. kaip laikiną nuotekų tvarkymo sprendimą objektuose, esančiuose objektų grupėse (gyvenamųjų namų kvartaluose, gyvenamųjų namų grupėse, sodininkų bendrijų teritorijose, perorganizuotose į gyvenamąsias valdas ar pan.), kuriose numatytos bendrosios arba grupinės nuotekų tvarkymo sistemos, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jos negali būti įrengtos iki planuojama pradėti naudoti teritorijoje esančius objektus [4.2.]. Šiuo atveju leidimai kaupimo rezervuarų statybai išduodami su sąlyga, kad, atsiradus galimybei, reikės jungtis prie bendrųjų arba grupinių nuotekų tvarkymo sistemų.
10. Grupėms objektų, planuojamų statyti aglomeracijų teritorijose, galima planuoti grupines nuotekų tvarkymo sistemas, kai esamos aglomeracijų bendrosios nuotekų tvarkymo sistemos nepajėgios priimti papildomų nuotekų arba nuotekų prijungimas prie bendrų sistemų negalimas dėl kitų priežasčių [4.2.]. Tokiu atveju grupinės nuotekų tvarkymo sistemos privalo atitikti tuos pačius nuotekų tvarkymo reikalavimus, kurie nustatyti visai aglomeracijai.
11. Taikant bet kokias nuotekų tvarkymo sistemas su nuotekų išleidimu į aplinką priklausomai nuo sistemos elementų tipo turi būti užtikrinama atitikimas Lietuvos standartams (LST EN 12255-3+AC:2002 en; LST EN 12255-4:2002 en; LST EN 12255-6:2002 en; LST EN 12255-7:2002 en; LST EN 12255-8:2002 en) ir sąlygos valstybinei kontrolei vykdyti (įrengiamos reikalavimus atitinkančios kontrolės vietos bei užtikrinamas laisvas priėjimas prie jų, vedami eksploatacijos žurnalai ir pan.).
V. VALYMO ĮRENGINIŲ TIEKIMAS
12. Nuo 2005 m. vasario 28 d. iki 2006 m. gegužės 31 d. statybos projektuose gali būti taikomi tipiniai nuotekų valymo įrenginiai, kurių atitikimas aplinkosauginiams reikalavimams įvertintas teigiamai. Atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams įvertinimui tiekėjas turi Aplinkos ministerijai pateikti laisvos formos prašymą dėl tipinių valymo įrenginių taikymo ir informaciją (lietuvių kalba) apie kiekvieną (skirtingo tipo arba (ir) našumo) pageidaujamą platinti įrenginį pagal 1 priede nurodytą formą.
13. Aplinkos ministerija, gavusi tiekėjo prašymą platinti tipinius nuotekų valymo įrenginius ir 12 punkte nurodytos formos informaciją, per 30 darbo dienų įvertina (reikalui esant pasitelkia nepriklausomus ekspertus) įrenginių atitikimą aplinkosauginiams reikalavimams bei apie vertinimo rezultatus informuoja tiekėją. Esant teigiamam įvertinimui, Aplinkos ministerija pagal 2 priede nustatytą formą parengia įrenginio savybių (projektinių parametrų) suvestinę bei pateikia ją visiems regionų aplinkos apsaugos departamentams.
14. Jeigu 13 punkte nustatyta tvarka įrenginio atitikimas aplinkosauginiams reikalavimams įvertinamas neigiamai, tiekėjui pateikiami neigiamo įvertinimo motyvai. Gavęs neigiamą atsakymą, tiekėjas gali teikti pakoreguotą informaciją arba komentuoti pateiktų motyvų teisingumą. Tokiu atveju vertinimas atliekamas iš naujo (esant reikalui, sudaroma nepriklausomų ekspertų komisija).
15. Pasikeitus informacijai, kuri buvo pateikta Aplinkos ministerijai dėl tipinio valymo įrenginio atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams įvertinimo (pvz., tiekėjo rekvizitų pasikeitimai, tiekėjo pasikeitimas, įrenginio konstrukciniai pakeitimai ir pan.), tiekėjas apie tai privalo nedelsdamas informuoti Aplinkos ministeriją.
16. Dėl kitos tipinės nuotekų tvarkymo įrangos (pirminio valymo įrenginių, papildomo valymo įrenginių arba nepagrindinių valymo įrenginių elementų, pvz., smėliagaudžių, siurblinių, riebalų gaudyklių, grotų ir pan.) taikymo šio dokumento nustatyta tvarka gauti Aplinkos ministerijos sutikimo (atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams teigiamo įvertinimo) nereikia.
17. Aplinkos ministerija, gavusi informaciją apie pastatytų tipinių nuotekų valymo įrenginių darbo rodiklių neatitikimus tiekėjo deklaruotiems parametrams (11 punkte nustatyta tvarka pateiktai informacijai), perspėja tiekėją, kuris per 30 kalendorinių dienų nuo perspėjimo išsiuntimo dienos turi pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl neatitikimo priežasčių. Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi tiekėjo paaiškinimą arba jo nustatytu laiku negavusi, sprendžia dėl tipinio valymo įrenginio atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams pakartotinio įvertinimo.
18. Nuo 2006 m. gegužės 31 d. projektuose gali būti taikomi techninius liudijimus turintys tipiniai nuotekų valymo įrenginiai, o šiame dokumente nustatyta tvarka atlikto atitikimo aplinkosauginiams reikalavimams vertinimo rezultatai ir parengtos įrenginių savybių suvestinės netenka galios. Techniniai liudijimai rengiami Statybos įstatymo [4.1.] ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Konkrečiam objektui gaminant (tiekiant) netipinius valymo įrenginius (pagal užsakovo paskirto projektuotojo parengtą projektą), tiekėjas (gamintojas) už technologinius sprendimus neatsako. Šiuo atveju už tiekiamų valymo įrenginių konstrukcinį atitikimą projektui (ne technologinį) tiekėjas atsako pagal Statybos įstatymą [4.1] ir pirkimo-pardavimo sutartį, o už tokių įrenginių technologines charakteristikas atsako projektuotojas.
VI. PROJEKTAVIMAS, ĮRENGINIŲ PARINKIMAS
20. Projektuoti netipinius arba parinkti tipinius nuotekų valymo įrenginius gali tik tokią teisę turintis (nustatyta tvarka atestuotas ar kitaip teisę įgijęs) projektuotojas [4.1.]. Tipinius nuotekų valymo įrenginius taip pat gali parinkti jų tiekėjas.
21. Projektuotojas, rengdamas nuotekų tvarkymo sistemos su nuotekų išleidimu į aplinką projektą, privalo:
21.1. įvertinti konkretaus objekto specifiką bei išvalytų nuotekų priimtuvo jautrumą ir pagal tai parinkti tinkamiausią nuotekų tvarkymo sistemą bei apskaičiuoti reikiamą išvalymo efektyvumą, kuris atitiktų ne tik minimalias nuotekų užterštumo normas, bet ir užtikrintų, kad įrenginio veikimo laikotarpiu nebus viršyti leistini aplinkos užterštumo rodikliai (ypač geriamojo vandens šaltiniuose);
21.2. numatyti tokius projektinius sprendimus, kad konkrečiomis sąlygomis būtų įmanoma tinkamai eksploatuoti suprojektuotą nuotekų tvarkymo sistemą (dumblo tvarkymas, tinkamas techninis aptarnavimas, tinkamas energijos tiekimas ir pan.);
21.3. projektinėje dokumentacijoje pateikti informaciją apie parinktą tipinį arba suprojektuotą netipinį valymo įrenginį pagal 3 priede nustatytus reikalavimus;
22. Jei projekte numatoma taikyti tipinį nuotekų valymo įrenginį, prie projektinės dokumentacijos turi būti pridedama tiekėjo išvada, kad įrenginys atitinka konkretaus objekto poreikius.
23. Jei suprojektuoti netipiniai arba parinkti tipiniai įrenginiai nepasiekia projekte nustatyto nuotekų išvalymo efektyvumo ar neatitinka kitų projekte nustatytų parametrų, Aplinkos ministerija gali pareikalauti projektuotojo paaiškinti priežastis ir (arba) inicijuoti projekto ir (arba) statinio ekspertizės bei projektuotojo kvalifikacijos atitikimo nustatytiems reikalavimams vertinimą [4.1.].
VII. STATYBOS MONTAVIMO DARBAI
24. Tipinių valymo įrenginių statytojas (užsakovas) privalo turėti raštišką tiekėjo pažymą, kad įrenginiai sumontuoti teisingai. Kokiu būdu įvertinti statybos ir montavimo darbų teisingumą, tiekėjas sprendžia pats. Reikalavimus statybos montavimo darbams bei šių darbų priežiūros sąlygas tiekėjas privalo nurodyti pasiūlyme įrenginių tiekimui (iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo).
VIII. PRIPAŽINIMAS TINKAMU NAUDOTI
26. Mažų nuotekų kiekių valymo įrenginiai ir kiti nuotekų tvarkymo sistemų elementai (tinklai, siurblinės ir pan.) teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinti tinkamais naudoti baigus statybos montavimo darbus, atlikus hidraulinius ir kitokius konstrukcinės bei mechaninės dalies (įrangos, automatikos ir pan.) bandymus bei esant tiekėjo ir (arba) projektuotojo pažymoms (aktams) dėl statybos montavimo darbų kokybės [4.1. ir 4.3.].
IX. PALEIDIMO – DERINIMO DARBAI
27. Nuotekų valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbai gali būti pradedami po to, kai įrenginiai pripažįstami tinkamais naudoti ir nustatyta tvarka gavus leidimą nuotekoms išleisti į aplinką (jeigu paleidimo–derinimo darbų metu numatomas/reikalingas nuotekų išleidimas į aplinką). Paleidimo–derinimo darbų atlikimo tvarka, trukmė ir sąlygos turi būti aprašytos projekte. Paleidimo–derinimo darbų įvykdymo (projektinių parametrų pasiekimo) terminai fiksuojami nuotekų valymo įrenginių pripažinimo tinkamais naudoti akte ir nuotekoms į aplinką išleisti leidime (jeigu pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas).
28. Tipinių valymo įrenginių paleidimo–derinimo darbai vykdomi tiekėjo nustatyta tvarka ir sąlygomis, kurias tiekėjas privalo nurodyti pasiūlyme įrenginių tiekimui (prieš pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą). Šiuo atveju užsakovas (valymo įrenginių savininkas) privalo turėti raštišką tiekėjo pažymą, kad įrenginių paleidimo–derinimo darbai atlikti tinkamai.
X. EKSPLOATACIJA
29. Už tinkamą nuotekų tvarkymo sistemos eksploataciją (eksploatavimo taisyklių laikymąsi, eksploatacijos žurnalų pildymą ir pan.) atsako sistemos savininkas.
30. Mažų nuotekų kiekių valymo įrenginių eksploatacijos taisykles nustato bei eksploatacijos žurnalo formą parengia projektuotojas arba tiekėjas (tipinių įrenginių atveju).
31. Tiekėjas kartu su pasiūlymu įrenginių tiekimui (iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo) privalo pateikti reikalavimus siūlomų įrenginių eksploatacijai (eksploatacijos taisykles) bei pasiūlyti konkrečiam objektui (vietai) priimtinas eksploatacijos sąlygas (pvz., pats teikti eksploatacijos bei techninio aptarnavimo paslaugas, siūlyti kitas firmas, galinčias teikti šias paslaugas konkretiems įrenginiams, apmokyti užsakovo paskirtus atsakingus asmenis ar pan.).
32. Kai nuotekų valymo įrenginiai priklauso juridiniam asmeniui(-ims) arba daugiau kaip vienam fiziniam asmeniui (pvz., grupės gyvenamųjų namų valymo įrenginiai), valymo įrenginių eksploatacijai turi būti paskirtas reikalingą kvalifikaciją turintis atsakingas asmuo arba sudaryta sutartis su tokią kvalifikaciją turinčiu asmeniu.
33. Jeigu tipinių nuotekų valymo įrenginių savininkas yra vienas fizinis asmuo (pvz., vienbučio gyvenamojo namo valymo įrenginiai), jis turi turėti įrenginių tiekėjo pažymą apie jam suteiktas žinias (kvalifikaciją), reikalingas įrenginio eksploatacijai, arba sutartį su nuotekų valymo įrenginius eksploatuoti reikalingą kvalifikaciją turinčiu asmeniu.
XI. MAŽŲ NUOTEKŲ KIEKIŲ VALYMO ĮRENGINIŲ DARBO VERTINIMAS
34. Mažų nuotekų kiekių valymo įrenginių darbas vertinamas pagal žinybinės ir (arba) valstybinės laboratorinės kontrolės duomenis bei vizualinių patikrinimų išvadas. Esant aplinkosauginiams pažeidimams, sprendimą dėl savininko patraukimo atsakomybėn priima Aplinkos ministerijos regioninis aplinkos apsaugos departamentas (AM RAAD). Detaliam valymo įrenginių bei statybos proceso dalyvių (tiekėjų, projektuotojų ir pan.) darbo kokybės vertinimui bei iškilusių ginčų sprendimui teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atliekama projekto ir (arba) statinio ekspertizė.
XII. INFORMACIJOS RINKIMAS BEI TEIKIMAS
35. Informaciją apie pastatytus tipinius nuotekų valymo įrenginius 4 priede nustatyta tvarka renka AM RAAD. Informacija fiksuojama (užrašoma) pripažinus nuotekų valymo įrenginį tinkamu naudoti ir papildoma atlikus paleidimo derinimo darbus. Ši informacija už metus pateikiama Aplinkos ministerijai iki kitų metų kovo 31 d. Nustačius neatitikimus projekte nustatytiems parametrams, informacija Aplinkos ministerijai teikiama nedelsiant.
Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamento
1 priedas
INFORMACIJOS DĖL TIPINIO NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIO ATITIKIMO APLINKOSAUGINIAMS REIKALAVIMAMS ĮVERTINIMO PATEIKIMO FORMA
Informacija apie tiekėją: pavadinimas, adresas, kontaktai, įmonės kodas, atstovavimo gamintojui pagrindas (pridedamos dokumentų kopijos).
Informacija apie gamintoją: (pildoma, jeigu tiekėjas nėra gamintojas): pavadinimas, adresas, kontaktai, įmonės kodas, gamybos standarto Nr.
Informacija apie įrenginį: identifikacija (pavadinimas, numeris, kodas), taikymo sritis (buitinėms, paviršinėms, gamybinėms ar kt. nuotekoms valyti), principiniai brėžiniai su matmenų indikacijomis, atitinkančiomis lentelėje nurodomus matmenis (pridedama);
Įrenginio savybių lentelė (skirtingų tipų įrenginiams pildomos atskiros lentelės):
Lentelės pildymo aprašymas:
1 stulpelyje įrašomas aprašomo tipo įrenginio pavadinimas arba kodas, priklausantis nuo įrenginio dydžio arba našumo (pvz., bendras įrenginio pavadinimas XYZ, o pagal dydį šio tipo įrenginiai skirstomi: XYZ-1, XYZ-2 ir t. t.);
2, 3 ir 4 stulpeliuose nurodoma didžiausia hidraulinė įrenginio apkrova, prie kurios dar nebus viršijami 8 ir 9 stulpeliuose deklaruojami išvalymo rodikliai. Jeigu pagal technologines įrenginio savybes ribojamos ne visos nurodytos hidraulinės apkrovos rūšys (m3/d, m3/h, l/s), pildomi tik tie stulpeliai, pagal kuriuos našumas ribojamas (pvz., paviršinių nuotekų valymo įrenginiai – tik 4 stulpelis). Jeigu technologiškai svarbu ne tik neviršyti didžiausios hidraulinės apkrovos, bet ir užtikrinti minimalią hidraulinę apkrovą, stulpeliuose nurodomos apkrovų ribos (mažiausia/didžiausia);
5 stulpelyje išvardijami teršalai (taršos parametrai), kurių šalinimui skirti įrenginiai, ir (jeigu reikia, teikėjo nuožiūra) tie teršalai, kurie riboja (trikdo) įrenginio darbą. Kiekvienas teršalas turi būti nurodomas atskiroje eilutėje;
6 ir 7 stulpeliuose nurodoma didžiausia apkrova 5 stulpelyje nurodytais teršalais (eilutės turi sutapti), prie kurių nebus viršijami 8 ir 9 stulpeliuose deklaruojami išvalymo rodikliai. Jeigu technologiškai svarbu ne tik neviršyti didžiausios apkrovos, bet ir užtikrinti minimalią apkrovą tam tikromis medžiagomis (pvz., biologinio valymo įrenginiams) – stulpeliuose nurodomos apkrovų ribos (mažiausia/didžiausia). 7 stulpelyje nurodoma koncentracija turi būti pažymėta indeksu ir po lentele paaiškinama, kokia tai koncentracija: vidutinė metinė, vidutinė paros ar momentinė;
8 ir 9 stulpeliuose nurodomi išvalymo rodikliai, kurie nebus pažeisti visiškai apkrovus įrenginį pagal 2, 3, 4, 6 ir 7 stulpeliuose nurodomas reikšmes. 9 stulpelyje nurodoma koncentracija turi būti pažymėta indeksu ir po lentele paaiškinama, kokia tai koncentracija: vidutinė metinė, vidutinė paros ar momentinė;
10, 11, 12, 13 ir 14 stulpeliuose nurodomi įrenginio geometriniai parametrai. 10 stulpelyje aprašoma bendra įrenginio forma (pvz., vertikalus cilindras, kubas ar pan.). 11, 12 ir 13 stulpelių pavadinimai gali būti koreguojami pagal pridedamuose brėžiniuose nurodytas indikacijas (pvz., ilgis (L), mm; aukštis (H), mm ir pan.). Šiuose stulpeliuose nurodomi įrenginio išoriniai matmenys. 14 stulpelyje nurodomas įrenginio dalies, kuri būna nuolat arba periodiškai užpildyta nuotekomis, tūris;
15 stulpelyje nurodomi pagrindiniai įrenginio technologiniai elementai (pvz., paviršinių nuotekų valymo įrenginio: smėlio – purvo sėsdintuvas (smėliagaudė), gravitacinis naftos atskirtuvas, koalisencinis filtras, sorbcinis filtras ir pan.). Kiekvieno technologinio elemento pavadinimas įrašomas į atskirą eilutę paliekant tiek tuščių eilučių, kiek elementą apibūdinančių parametrų bus nurodyta 16 stulpelyje;
16 ir 17 stulpeliuose aprašomi kiekvieno 15 stulpelyje nurodyto technologinio elemento pagrindiniai parametrai. 16 stulpelyje nurodomi technologinį elementą apibūdinantys parametrai ir jų matavimo vienetai (pvz., smėliagaudės: tūris, m3; skerspjūvio plotas, m2; srauto kilimo greitis, mm/s ir pan., aerotanko: tūris, m3; aktyvaus dumblo koncentracija, gSM/l; dumblo amžius, d ir pan. (tūrį nurodyti būtina)), o 17 nurodomos reikšmės. Kiekvienas parametras rašomas į naują eilutę;
18, 19, 20 ir 21 stulpeliuose pildoma informacija apie nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (grotų, sietų atliekos, smėlis, riebalai, perteklinis dumblas, žalias dumblas ir pan.) ir technologines medžiagas (įrangą), dėl kurių periodiškai turi būti keičiami (filtrai, įkrovos ir pan.). 18 stulpelyje nurodomi atliekų ir (arba) keičiamos medžiagos pavadinimai. Pavadinimai nurodomi tose eilutėse, kuriose nurodyti įrenginio technologiniai elementai, iš kurių atliekos turi būti šalinamos arba kuriuose yra keičiama medžiaga. 19 stulpelyje nurodomas atliekų šalinimo arba medžiagų keitimo dažnis (dienų skaičius tarp šalinimų arba keitimų esant didžiausiam įrenginio apkrovimui). Jeigu atliekos iš įrenginio šalinamos nuolat (ne rečiau kaip kas parą) – įrašomas žodis „nuolat“. 20 stulpelyje nurodomas šalinamų atliekų arba keičiamos medžiagos kiekis, kuris turi būti pašalinamas arba pakeičiamas kiekvieno šalinimo arba keitimo metu. Kiekis nurodomas sausomis medžiagomis. 21 stulpelyje nurodomas šalinamų atliekų arba keičiamos medžiagos tūris (m3), kuris turi būti pašalinamas arba pakeičiamas kiekvieno šalinimo arba keitimo metu;
22 stulpelyje pateikiami įrenginio eksploataciniai parametrai (pvz., instaliuotas galingumas, elektros energijos sąnaudos, reagentų sąnaudos ir pan.).
______________
Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamento
2 priedas
APLINKOSAUGINIUS REIKALAVIMUS ATITINKANČIŲ TIPINIŲ NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIŲ SAVYBIŲ SUVESTINĖS FORMA
Informacija apie tiekėją: pavadinimas, adresas, kontaktai, įmonės kodas.
Informacija apie gamintoją (pildoma, jeigu tiekėjas nėra gamintojas): pavadinimas, adresas, kontaktai, įmonės kodas.
Informacija apie įrenginį: identifikacija (pavadinimas, numeris, kodas), taikymo sritis (buitinėms, paviršinėms, gamybinėms ar kt. nuotekoms valyti), atitiktį patvirtinantys dokumentai (jeigu yra: sertifikatai, techniniai liudijimai ar pan. (dokumentų kopijos pridedamos), technologijos aprašymas ir technologinė schema (pridedama), principiniai brėžiniai su matmenų indikacijomis, atitinkančiomis lentelėje nurodomus matmenis (pridedama);
Įrenginio savybių lentelė (skirtingų tipų įrenginiams pildomos atskiros lentelės):
Lentelės pildymo aprašymas:
1 stulpelyje įrašomas aprašomo tipo įrenginio kodas, kurį įrenginiui suteikia Aplinkos ministerija, sudarydama aplinkosauginius reikalavimus atitinkančių įrenginių savybių suvestines;
2 stulpelyje įrašomas aprašomo tipo įrenginio pavadinimas arba kodas, priklausantis nuo įrenginio dydžio arba našumo (pvz., bendras įrenginio pavadinimas XYZ, o pagal dydį šio tipo įrenginiai skirstomi: XYZ-1, XYZ-2 ir t. t.);
3, 4 ir 5 stulpeliuose nurodoma didžiausia leidžiama įrenginio hidraulinė apkrova. Jeigu pagal technologines įrenginio savybes ribojamos ne visos nurodytos hidraulinės apkrovos rūšys (m3/d, m3/h, l/s), pildomi tik tie stulpeliai, pagal kuriuos našumas ribojamas. Jeigu technologiškai svarbu ne tik neviršyti didžiausios hidraulinės apkrovos, bet ir užtikrinti minimalią hidraulinę apkrovą, stulpeliuose nurodomos apkrovų ribos (mažiausia/didžiausia);
6 stulpelyje išvardijami teršalai (taršos parametrai), kurių šalinimui skirti įrenginiai, ir tie teršalai, kurie riboja (trikdo) įrenginio darbą. Kiekvienas teršalas nurodomas atskiroje eilutėje;
7 ir 8 stulpeliuose nurodoma didžiausia apkrova 6 stulpelyje nurodytais teršalais (eilutės turi sutapti), prie kurių nebus viršijami 9 ir 10 stulpeliuose nurodyti išvalymo rodikliai. 8 stulpelyje nurodoma koncentracija turi būti pažymėta indeksu ir po lentele paaiškinama, kokia tai koncentracija: vidutinė metinė, vidutinė paros ar momentinė;
9 ir 10 stulpeliuose nurodomi minimalūs nuotekų išvalymo rodikliai. 9 stulpelyje nurodoma koncentracija turi būti pažymėta indeksu ir po lentele paaiškinama, kokia tai koncentracija: vidutinė metinė, vidutinė paros ar momentinė;
11, 12, 13 14 ir 15 stulpeliuose nurodomi įrenginio geometriniai parametrai. 11 stulpelyje aprašoma bendra įrenginio forma (pvz., vertikalus cilindras, kubas ar pan.) 12, 13 ir 14 stulpelių pavadinimai gali būti koreguojami pagal pridedamuose brėžiniuose nurodytas indikacijas (pvz., ilgis (L), mm; aukštis (H), mm ir pan.). Šiuose stulpeliuose nurodomi įrenginio išoriniai matmenys. 15 stulpelyje nurodomas įrenginio dalies, kuri būna nuolat arba periodiškai užpildyta nuotekomis, tūris;
16, 17, 18 ir 19 stulpeliuose pildoma informacija apie nuotekų valymo metu susidarančias atliekas (grotų, sietų atliekos, smėlis, riebalai, perteklinis dumblas, žalias dumblas ir pan.) ir technologines medžiagas (įrangą), dėl kurų periodiškai turi būti keičiami (filtrai, įkrovos ir pan.). 16 stulpelyje nurodomi atliekų ir (arba) keičiamos medžiagos pavadinimai. 17 stulpelyje nurodomas atliekų šalinimo arba medžiagų keitimo dažnis (dienų skaičius tarp šalinimų arba keitimų). Jeigu atliekos iš įrenginio šalinamos nuolat (ne rečiau kaip kas parą) – įrašomas žodis „nuolat“. 18 stulpelyje nurodomas šalinamų atliekų arba keičiamos medžiagos kiekis, kuris turi būti pašalinamas arba pakeičiamas kiekvieno šalinimo arba keitimo metu. Kiekis nurodomas sausomis medžiagomis. 19 stulpelyje nurodomas šalinamų atliekų arba keičiamos medžiagos faktinis tūris (m3), kuris turi būti pašalinamas arba pakeičiamas kiekvieno šalinimo arba keitimo metu;
20 stulpelyje pateikiami įrenginio eksploataciniai parametrai (pvz., instaliuotas galingumas, elektros energijos sąnaudos, reagentų sąnaudos ir pan.).
* Kodas susideda iš šios informacijos: pirmieji 'XX' – yra konkrečiam tiekėjui suteiktas kodas; 'XXXX' – pirmasis 'X' parodo valymo įrenginio paskirtį (1 – buitinių nuotekų valymo įrenginys; 0 – paviršinių nuotekų valymo įrenginys), likę 'XXX' – parodo tiekėjo valymo įrenginio eilės numerį; paskutiniai 'XX' – nurodo valymo įrenginio našumą sveikomis dalimis (buitinių nuotekų valymo įrenginių – m3/d, paviršinių nuotekų – l/s).
______________
Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamento
3 priedas
INFORMACIJOS APIE NUMATOMUS STATYTI TIPINIUS NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIUS PATEIKIMO STATYBOS PROJEKTE FORMA
Informacija apie tiekėją: pavadinimas, adresas, įmonės kodas.
Informacija apie įrenginį: Aplinkos ministerijos suteiktas kodas, identifikacija (pavadinimas, numeris, kodas), principiniai brėžiniai su matmenų indikacijomis, atitinkančiomis lentelėje nurodomus matmenis (pridedama);
Įrenginio atitikties objekto projektiniams parametrams įvertinimo suvestinė lentelė:
Lentelės pildymo aprašymas:
1, 2 ir 3 stulpeliuose nurodoma didžiausia leidžiama įrenginio hidraulinė apkrova. Jeigu pagal technologines įrenginio savybes ribojamos ne visos nurodytos hidraulinės apkrovos rūšys (m3/d, m3/h, l/s), pildomi tik tie stulpeliai, pagal kuriuos našumas ribojamas. Jeigu technologiškai svarbu ne tik neviršyti didžiausios hidraulinės apkrovos, bet ir užtikrinti minimalią hidraulinę apkrovą, stulpeliuose nurodomos apkrovų ribos (mažiausia/didžiausia);
4, 5 ir 6 stulpeliuose nurodomi didžiausi projektiniai nuotekų kiekiai, kurie susidarys projektuojamame objekte (projektiniai parametrai);
7 stulpelyje išvardijami teršalai (taršos parametrai), kurių šalinimui skirti įrenginiai bei kurių šalinimas yra numatytas projektavimo sąlygose (projektavimo užduotyje). Kiekvienas teršalas nurodomas atskiroje eilutėje;
8 ir 9 stulpeliuose nurodoma didžiausia apkrova 7 stulpelyje nurodytais teršalais (eilutės turi sutapti), prie kurių nebus viršijami 12 ir 13 stulpeliuose nurodyti išvalymo rodikliai. 9 stulpelyje nurodoma koncentracija turi būti pažymėta indeksu ir po lentele paaiškinama, kokio tipo tai koncentracija: vidutinė metinė, vidutinė paros ar momentinė. Koncentracijos tipas turi sutapti su 11, 12 ir 14 stulpelyje nurodytos koncentracijos tipu.
10 ir 11 stulpeliuose nurodoma didžiausia projektinė apkrova 7 stulpelyje nurodytais teršalais;
12 ir 13 stulpeliuose nurodomi taikomo tipinio valymo įrenginio minimalūs nuotekų išvalymo rodikliai;
14 ir 15 stulpeliuose nurodomi projektavimo sąlygose nustatyti (projektiniai) išvalytų nuotekų rodikliai;
16, 17, 18, 19, 20 ir 21 stulpeliuose pildoma informacija apie nuotekų valymo metu susidarysiančias atliekas (grotų, sietų atliekos, smėlis, riebalai, perteklinis dumblas, žalias dumblas ir pan.). 16 stulpelyje nurodomi atliekų pavadinimai. 17 stulpelyje nurodomas atliekų šalinimo dažnis (dienų skaičius tarp šalinimų) esant projektiniam įrenginio apkrovimui. Jeigu atliekos iš įrenginio šalinamos nuolat (ne rečiau kaip kas parą) – įrašomas žodis „nuolat“. 18 stulpelyje nurodomas atliekų kiekis, kuris susidaro per vieną parą (kiekis nurodomas sausomis medžiagomis). 19 stulpelyje nurodomas atliekų kiekis (natūralaus būvio, m3), kuris turi būti pašalinamas iš įrenginio kiekvieno šalinimo metu (jeigu atliekos šalinamos nuolat – stulpelis nepildomas). 20 stulpelyje nurodomas per metus susidarantis atliekų kiekis (natūralaus būvio, m3). 21 stulpelyje nurodomas susidarančių (šalinamų iš įrenginio) atliekų drėgnumas;
22 stulpelyje pateikiami įrenginio eksploataciniai parametrai (pvz., instaliuotas galingumas, elektros energijos sąnaudos, reagentų sąnaudos ir pan.) bei kita informacija (pvz., apie pirminį valymą, papildomą valymą ir pan.).
______________
Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamento
4 priedas
DUOMENŲ APIE PASTATYTUS TIPINIUS NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIUS RINKIMO FORMA
Ataskaitiniai metai:
Informacijos apie pastatytus tipinius nuotekų valymo įrenginius suvestinė lentelė:
Lentelės pildymo aprašymas:
1 stulpelyje nurodomas įrenginio numeris;
2 stulpelyje įrašomas tipinio įrenginio kodas, kurį suteikė Aplinkos ministerija;
3 stulpeliuose įrašomas tipinius nuotekų valymo įrenginius parinkusio (objekto projektavusio) projektuotojo atestato numeris arba kito suteikiančio teisę projektuoti dokumento numeris;
4 ir 5 stulpeliuose nurodomos šių darbų atlikimo datos: 4 stulpelyje nuotekų valymo įrenginių pripažinimo tinkamu naudoti; 5 – stulpelyje paleidimo derinimo darbų užbaigimo;
6, 7 ir 8 stulpeliuose nurodoma projektinė įrenginio hidraulinė apkrova. Jeigu projekte nurodytos ne visos hidraulinės apkrovos rūšys (m3/d, m3/h, l/s), pildomi tik tie stulpeliai, pagal kuriuos apkrova nurodyta. Jeigu projekte yra numatytos minimalios ir maksimalios hidraulinės apkrovos – stulpeliuose nurodomos apkrovų ribos (mažiausia/didžiausia);
9 stulpelyje išvardijami teršalai (taršos parametrai), kurių šalinimas numatytas projekte. Kiekvienas teršalas nurodomas atskiroje eilutėje;
10 ir 11 stulpeliuose nurodoma projektinė atitekančių nuotekų apkrova 9 stulpelyje nurodytais teršalais (eilutės turi sutapti); 10 stulpelyje kg/d; 11 stulpelyje nurodoma koncentracija (mg/l) turi būti pažymėta indeksu ir po lentele paaiškinama, kokio tipo tai koncentracija: vidutinė paros ar momentinė. Nurodytos koncentracijos tipas turi sutapti su 13 stulpelyje nurodytos koncentracijos tipu.
12, 13 ir 14 stulpeliuose nurodomi projektiniai nuotekų išvalymo rodikliai 9 stulpelyje nurodytais teršalais. 12 stulpelyje nurodomas valymo efektyvumas. 14 stulpelyje ištekančių nuotekų liekamasis teršalų kiekis;
15 stulpelyje įrašomos valymo įrenginių eksploatacijos sąlygos. Nurodoma įmonė ar atsakingas asmuo (skliausteliuose parašoma „savininkas“, jei savininkas pats vykdys eksploataciją), kuris atliks valymo įrenginių eksploataciją;
16 stulpelyje įrašoma ar taikomi pirminio, papildomo valymo įrenginiai ir t. t.
______________
Mažų nuotekų kiekių tvarkymo reglamento
5 priedas
INFORMACIJOS APIE PASTATYTUS TIPINIUS NUOTEKŲ VALYMO ĮRENGINIUS RINKIMO FORMA
1 stulpelyje nurodomas tiekėjo adresas, telefonas;
2 stulpelyje įdiegto tipinio nuotekų valymo įrenginio kodas, kurį suteikė Aplinkos ministerija;
3 stulpelyje užrašomas įrenginio eilės numeris;
4 stulpelyje užrašoma tipinio valymo įrenginio pastatymo vieta (adresas) bei savininkas, skliausteliuose nurodant rašto numerį, kuriuo gauta informacija;
5 stulpelyje užrašomas projektuotojo, parinkusio tipinį nuotekų valymo įrenginį, atestato arba kito, suteikiančio teisę projektuoti dokumento numeris;
6 stulpelyje užrašoma tipinio nuotekų valymo įrenginio pripažinimo tinkamu naudoti data;
7 stulpelyje užrašoma informacija apie valymo įrenginių neatitikimą projektiniams parametrams ir informacijos šaltinis apie neatitikimą;
8 stulpelyje nurodomi dėl neatitikimo priimti sprendimai.
______________