LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS
ATSKAITOMYBĖS 7-OJO STANDARTO PATVIRTINIMO
2008 m. vasario 8 d. Nr. 1K-058
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2003, Nr. 123-5586; 2007, Nr. 68-2654) 3 straipsnio 5 dalimi:
1. Tvirtinu 7-ąjį viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartą „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ (pridedama).
2. Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2009 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 1K-058
7-ASIS VIEŠOJO SEKTORIAUS APSKAITOS IR FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS STANDARTAS „APSKAITOS POLITIKOS, APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS IR KLAIDŲ TAISYMAS“
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. 7-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ nurodo, kaip viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje turi būti registruojamas apskaitos politikos ir apskaitinių įverčių keitimas bei klaidų taisymas ir kokia informacija apie apskaitos politikos bei apskaitinių įverčių keitimą ir klaidų taisymą turi būti pateikiama finansinėse ataskaitose.
2. Šis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas (toliau vadinama – VSAFAS) vienodai taikomas ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam atskirų finansinių ataskaitų rinkinį, ir viešojo sektoriaus subjektui, rengiančiam konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį.
3. Šiame standarte vartojamos sąvokos:
Apskaitinis įvertis – remiantis prielaidomis, atsižvelgiant į dabartinę turto ir įsipareigojimų vertę ir tikėtiną naudą ar įsipareigojimus nustatomas apytikslis dydis, naudojamas turto ir įsipareigojimų vertei nustatyti.
Apskaitos klaida – klaida, kuri atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netinkamo apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio registravimo ar dėl apsirikimo.
Esminė apskaitos klaida – einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu išaiškėjusi klaida, dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinės ataskaitos negali būti laikomos iš esmės patikimomis.
Perėjimo prie VSAFAS diena – pirmojo ataskaitinio laikotarpio, kurio visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įregistruoti buhalterinėje apskaitoje ir parodyti finansinėse ataskaitose pagal VSAFAS, diena.
Perspektyvinis apskaitos politikos ir apskaitinio įverčio keitimo būdas – apskaitos politikos ir apskaitinio įverčio keitimo būdas, kai pakeitimai ir patikslinimai apskaitoje ir finansinėse ataskaitose daromi nuo sprendimo juos daryti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais.
Pradinė finansinės būklės ataskaita pagal VSAFAS – viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės ataskaita, sudaroma paskutinę prieš perėjimo prie VSAFAS dieną.
Retrospektyvinis apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo būdas – apskaitos politikos keitimo ir klaidų taisymo būdas, kai pakeitimai ir patikslinimai apskaitoje ir finansinėse ataskaitose daromi ne tik nuo sprendimo juos daryti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais, bet ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais.
4. Kitos šiame VSAFAS vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos vartojamos Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme (Žin., 2007, Nr. 77-3046) ir kituose VSAFAS.
II. APSKAITOS POLITIKOS KEITIMAS
5. Pastovumo principas reikalauja, kad viešojo sektoriaus subjektas pasirinktą apskaitos politiką taikytų nuolat arba gana ilgą laiką tam, kad būtų galima palyginti viešojo sektoriaus subjekto skirtingų ataskaitinių laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia, kad būtų galima nustatyti viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės, veiklos rezultatų ir pinigų srautų keitimosi tendencijas.
6. Viešojo sektoriaus subjektas pasirenka ir taiko apskaitos politiką remdamasis nuostatomis, pateiktomis 1-ajame VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pripažinimo, apskaitos ar dėl jų atsirandančio turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir (arba) sąnaudų vertinimo apskaitoje pakeitimas yra laikomas apskaitos politikos keitimu.
7. Apskaitos politika gali būti keičiama:
8. Apskaitos politikos keitimu nelaikoma:
8.1. naujos apskaitos politikos taikymas ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams, kurių turinys iš esmės skiriasi nuo ankstesnių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių;
9. Apskaitos politikos keitimas dėl kito standarto pritaikymo turi būti parodomas pagal to standarto pereinamąsias nuostatas. Jei pirmą kartą taikomame standarte pereinamųjų nuostatų, kaip keisti apskaitos politiką, nėra, taikomos šio standarto nuostatos. Apskaitos politikos keitimas pirmą kartą taikant VSAFAS nustatytas šio standarto 20–22 punktuose.
10. Apskaitos politikos keitimas finansinėse ataskaitose parodomas taikant retrospektyvinį būdą, t. y. nauja apskaitos politika taikoma taip, lyg ji visada būtų buvusi naudojama, todėl pakeista apskaitos politika yra pritaikoma ūkinėms operacijoms ir ūkiniams įvykiams nuo jų atsiradimo.
11. Poveikis, kurį daro apskaitos politikos keitimas einamojo ataskaitinio laikotarpio informacijai ir darytų ankstesnių ataskaitinių laikotarpių informacijai, registruojamas apskaitoje tą ataskaitinį laikotarpį, kurį apskaitos politika pakeičiama, ir parodomas einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio informacija finansinėse ataskaitose pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nėra koreguojama. Ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitoje apskaitos politikos keitimo poveikio dalis, susijusi su ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, rodoma eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“. Su apskaitos politikos keitimu susijusi informacija pateikiama viešojo sektoriaus subjektų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte (toliau vadinama – aiškinamasis raštas), kaip to reikalauja šio standarto 23 punktas. Šio punkto nuostatų taikymo pavyzdys pateiktas šio standarto 1 priede.
III. APSKAITINIŲ ĮVERČIŲ KEITIMAS
13. Kai turto ar įsipareigojimų vertės negali būti tiksliai apskaičiuotos, o tik įvertintos, naudojami apskaitiniai įverčiai. Pavyzdžiui, apskaitiniai įverčiai naudojami įvertinant nudėvimojo turto nusidėvėjimo sumą per laikotarpį naudojant atitinkamą turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą, atidėjinio, abejotinų skolų, sukauptų pajamų, sukauptų įsipareigojimų sumą, finansinio turto ar įsipareigojimų tikrąją vertę ir panašiai.
14. Apskaitinis įvertinimas atliekamas pagal apskaitinį įvertį, taip pat jį tikslinant arba perskaičiuojant. Apskaitinis įvertinimas yra neatskiriama apskaitos proceso dalis. Naujas įvertinimas atliekamas periodiškai remiantis naujausia turima informacija. Kiekvieno apskaitinio įverčio skaičiavimas ir tam naudotos prielaidos turi būti pagrįsti.
15. Finansinių ataskaitų elementų sumoms įvertinti viešojo sektoriaus subjektas turi remtis aplinkybėmis ir žiniomis, turimomis įvertinimo atlikimo metu, todėl, pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, jas reikia įvertinti iš naujo. Apskaitinio įverčio keitimas nesusijęs su ankstesniais laikotarpiais ir nėra apskaitos klaidos taisymas, todėl buhalterinėje apskaitoje registruojamas tą ataskaitinį laikotarpį, kurį keitimas buvo atliktas, o finansinėse ataskaitose parodomas taikant perspektyvinį būdą. Apskaitinis įvertis nuo esminės apskaitos klaidos skiriasi tuo, kad apskaitiniams įverčiams apskaičiuoti remiamasi viešojo sektoriaus subjekto pagrįstai pasirinktomis prielaidomis, kurias reikia peržiūrėti, kai atsiranda papildomos informacijos.
Pavyzdys. Po finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo viešojo sektoriaus subjektas gavo informacijos, kad vienas iš debitorių turi mokumo problemų ir abejojama, ar bus atgauta gautina suma, kuri buvo parodyta ankstesnio ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Kadangi rengdamas ankstesnio ataskaitinio laikotarpio finansines ataskaitas viešojo sektoriaus subjektas neturėjo jokių abejonių dėl gautinos sumos atgavimo, todėl tai, kad finansinėse ataskaitose nebuvo įvertintos abejotinos skolos, nėra laikoma klaida. Gavęs informaciją, viešojo sektoriaus subjektas šią gautiną sumą priskiria abejotinoms skoloms ir registruoja ją apskaitoje remdamasis nuostatomis, taikomomis apskaitinių įverčių keitimui.
16. Jei sudėtinga nustatyti, ar pasikeitimas laikytinas apskaitos politikos keitimu, ar apskaitinio įverčio keitimu, pirmenybė teikiama apskaitinio įverčio keitimui.
17. Prielaidų, naudotų apskaitiniam įverčiui nustatyti, keitimas turi įtakos:
17.1. to ataskaitinio laikotarpio, kurį buvo atliktas pakeitimas, jei jos turi įtakos tik tam ataskaitiniam laikotarpiui, apskaitiniam įverčiui;
17.2. to ataskaitinio laikotarpio, kurį buvo atliktas pakeitimas, ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių, jei pakeitimas turės įtakos ir jiems, apskaitiniams įverčiams.
1 pavyzdys. Abejotinų skolų sumos įverčio pokytis atsirado dėl prielaidų, turinčių įtakos tik ataskaitiniam laikotarpiui, todėl jis pripažįstamas, apskaitoje registruojamas tik tą ataskaitinį laikotarpį ir parodomas to laikotarpio finansinėse ataskaitose.
2 pavyzdys. Pastato naudingo tarnavimo laiko pakeitimas turi įtakos ataskaitinio laikotarpio bei vėlesnių ataskaitinių laikotarpių nusidėvėjimo sąnaudoms visą likusį šio pastato naudingo tarnavimo laiką. Todėl apskaitinio įverčio dėl pasikeitusios prielaidos, susijusios su naudingu tarnavimo laiku, pakeitimas turės įtakos ne tik ataskaitinio laikotarpio veiklos rezultatų ataskaitai, bet ir būsimų ataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatų ataskaitoms, nes mažins ar didins ataskaitinio laikotarpio ir vėlesnių ataskaitinių laikotarpių nusidėvėjimo sąnaudas.
18. Finansinių ataskaitų elemento vertės pokytis, atsiradęs dėl apskaitinio įverčio pokyčio, turi būti parodytas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo parodyta prieš tai buvusi šio ataskaitos elemento vertė. Informacija, susijusi su apskaitinio įverčio pakeitimu, pateikiama aiškinamajame rašte, kaip to reikalauja šio standarto 24 punktas.
IV. APSKAITOS KLAIDŲ TAISYMAS
19. Einamuoju ataskaitiniu laikotarpiu gali būti pastebėtos klaidos, padarytos praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Ir esminės, ir neesminės klaidos taisomos einamojo ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose. Klaidų taisymo įtaka finansinėse ataskaitose parodoma taip:
19.1. jei apskaitos klaida nėra esminė, jos taisymas registruojamas toje pačioje sąskaitoje, kurioje buvo užregistruota klaidinga informacija, ir parodomas toje pačioje veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje, kurioje buvo pateikta klaidinga informacija;
Pavyzdys. Viešojo sektoriaus subjektas po finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo pastebėjo, kad apskaitoje nebuvo užregistruota 100 litų sąskaita, gauta už transporto paslaugas, kurios viešojo sektoriaus subjektui buvo suteiktos ankstesnį ataskaitinį laikotarpį. Kadangi ši suma nėra reikšminga, todėl taisoma tą ataskaitinį laikotarpį, kai buvo pastebėta. Ši sąskaita, surašius buhalterinę pažymą, registruojama apskaitoje kaip bet kuri kita ataskaitinio laikotarpio, kurį klaida buvo pastebėta, sąskaita už transporto paslaugas.
19.2. jei apskaitos klaida esminė, jos taisymas registruojamas tam skirtoje sąskaitoje ir parodomas veiklos rezultatų ataskaitos eilutėje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“. Lyginamoji ankstesnio ataskaitinio laikotarpio finansinė informacija pateikiama tokia, kokia buvo, t. y. nekoreguojama. Su esminės klaidos taisymu susijusi informacija pateikiama aiškinamajame rašte, kaip to reikalauja šio standarto 25 punktas.
V. VSAFAS TAIKYMAS PIRMĄ KARTĄ
20. Pirmiausia, perėjimo prie VSAFAS dieną viešojo sektoriaus subjektas privalo pritaikyti VSAFAS reikalavimus pradiniams finansinės būklės ataskaitos likučiams, atlikdamas toliau išvardintus veiksmus:
20.2. nepripažindamas tokio turto ar įsipareigojimų, jeigu pagal VSAFAS toks pripažinimas neleidžiamas;
20.3. perklasifikuodamas sąskaitų, naudotų iki perėjimo prie VSAFAS dienos, likučius pagal VSAFAS reikalavimus į atitinkamas grupes, tai yra priskirdamas juos turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų ar grynojo turto grupėms;
21. Apskaitos politika, kurios laikosi viešojo sektoriaus subjektas, sudarydamas pradinę finansinės būklės ataskaitą pagal VSAFAS, paprastai skirsis nuo tos, kuri buvo taikoma sudarant tos pačios dienos išlaidų sąmatų vykdymo balansą. Viešojo sektoriaus subjektas perėjimo prie VSAFAS dieną šių apskaitos politikos pakeitimų poveikį finansinėse ataskaitose turėtų pripažinti pagal atskiruose VSAFAS pateiktas pereinamąsias nuostatas, o jei jų nėra – mažindamas ar didindamas sukauptą perviršį ar deficitą grynojo turto sąskaitose.
VI. INFORMACIJOS ATSKLEIDIMAS FINANSINIŲ ATASKAITŲ AIŠKINAMAJAME RAŠTE
23. Jei buvo keista apskaitos politika, aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija:
24. Jei buvo keisti apskaitiniai įverčiai, aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija:
25. Jei finansinėse ataskaitose buvo taisyta esminė apskaitos klaida, aiškinamajame rašte turi būti pateikta ši informacija:
25.1. esminių apskaitos klaidų pobūdis ir ataskaitinis laikotarpis, kurį esminė klaida buvo padaryta;
26. Aiškinamajame rašte viešojo sektoriaus subjektas turi detalizuoti visas apskaitos politikos keitimo ir esminių klaidų taisymo sumas su nuorodomis į aiškinamojo rašto pastabas, kuriose aprašytas susijęs apskaitos politikos keitimas ir (arba) esminės klaidos taisymas. Jų suma turi sutapti su viešojo sektoriaus subjekto veiklos rezultatų atskaitos straipsnyje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“ parodyta suma.
27. Pirmą kartą pritaikius VSAFAS, viešojo sektoriaus subjektas neprivalo pateikti informacijos, reikalaujamos šio standarto 23 punkte, tačiau aiškinamajame rašte privaloma parodyti, kaip perėjimas nuo anksčiau taikytos apskaitos politikos prie VSAFAS taikymo paveikė viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės ataskaitoje pateikiamą informaciją perėjimo prie VSAFAS dieną pagal 3 priede nustatytą formą.
7-ojo VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“
1 priedas
APSKAITOS POLITIKOS KEITIMO PAVYZDYS*
(retrospektyvinio būdo taikymo poveikio parodymas finansinėse ataskaitose)
20X8 m. viešojo sektoriaus subjektas taikė konkrečių kainų atsargų įkainojimo būdą. 20X8 m. pabaigoje buvo išleistas teisės aktas, reglamentuojantis, kad nuo 20X9 m. pradžios viešojo sektoriaus subjektas turi taikyti FIFO (first – in, first – out) įkainojimo būdą.
20X8 m. gruodžio 31 d. viešojo sektoriaus subjekto atsargos buvo lygios 4 000 000 litų taikant konkrečių kainų būdą, o taikant FIFO būdą – 3 650 000 litų.
20X9 m. gruodžio 31 d. viešojo sektoriaus subjekto atsargos buvo lygios 4 500 000 litų, taikant FIFO būdą.
Apskaičiuojamas atsargų vertės skirtumas, atsirandantis ataskaitinio laikotarpio pradžioje, prieš pradedant taikyti naują apskaitos politiką: 3 650 000 – 4 000 000 = – 350 000, ši suma 20X9 m. veiklos rezultatų ataskaitoje rodoma eilutėje , Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“.
20X9 m. ir 20X8 m. viešojo sektoriaus subjekto finansinės būklės ir veiklos rezultatų ataskaitos yra pateiktos toliau (ištrauka):
|
|
20X9 m. |
20X8 m. |
|
|
|
|
| C. Trumpalaikis turtas |
|
|
| I. Atsargos |
4 500 000 |
4 000 000 |
| H. Išankstiniai apmokėjimai |
|
|
| III. Per vienerius metus gautinos sumos |
|
|
| IV. Trumpalaikės investicijos |
|
|
| V. Pinigai ir pinigų ekvivalentai |
|
|
|
|
||
|
|
20X9 m. |
20X8 m. |
| G. Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka |
(350 000) |
– |
Ištrauka iš 20X9 m. aiškinamojo rašto
Iki 20X9 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus subjektas, apskaičiuodamas atsargų savikainą, taikė konkrečių kainų atsargų įkainojimo būdą. Remdamasis 20X8 m. rugsėjo X d. išleistu teisės aktu „Y“, nuo 20X9 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus subjektas, apskaičiuodamas atsargų savikainą, pradėjo taikyti FIFO būdą. Jei FIFO būdas būtų buvęs taikytas ankstesniais laikotarpiais, 20X8 m. gruodžio 31 d. atsargų likutis būtų 350 000 litų mažesnis. Apskaitos politikos keitimo poveikis ankstesniems laikotarpiams parodytas 20X9 m. veiklos rezultatų „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“ eilutėje.
* Pavyzdys yra tik iliustracinio pobūdžio ir nekeičia standarto nuostatų.
_________________
7-ojo VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“
2 priedas
ESMINĖS APSKAITOS KLAIDOS TAISYMO PAVYZDYS*
(retrospektyvinio būdo taikymo poveikio parodymas finansinėse ataskaitose)
20X9 metais viešojo sektoriaus subjektas nustatė, kad 20X8 metų finansinėse ataskaitose kitos pagrindinės veiklos pajamos buvo neteisingai sumažintos 250 000 litų suma.
Viešojo sektoriaus subjektas nusprendė, kad ši klaida yra esminė, todėl ji parodoma 20X9 m. viešojo sektoriaus subjekto veiklos rezultatų ataskaitoje (toliau pateikta ištrauka):
|
|
20X9 m. |
20X8 m. |
| G. Apskaitos politikos keitimo bei esminių apskaitos klaidų taisymo įtaka |
250 000 |
– |
Ištrauka iš 20X9 m. aiškinamojo rašto
20X9 m. veiklos rezultatų ataskaitos straipsnyje „Apskaitos politikos keitimo bei esminių klaidų taisymo įtaka“ nurodyta 250 000 litų suma, susijusi su esmine 20X8 m. apskaitos ir finansinių ataskaitų klaida, dėl nepagrįstai šia suma sumažintų pagrindinės veiklos pajamų. Klaida ištaisyta 20X9 metais pagal 7-ojo VSAFAS reikalavimus. Jei šios pajamos būtų teisingai užregistruotos apskaitoje ir parodytos ankstesnio ataskaitinio laikotarpio finansinėse ataskaitose, to laikotarpio pagrindinės veiklos pajamos ir grynasis perviršis, taip pat 20X8 m. gruodžio 31 d. gautinos sumos ir sukauptas perviršis ar deficitas būtų didesnis 250 000 litų.
* Pavyzdys yra tik iliustracinio pobūdžio ir nekeičia standarto nuostatų.
_________________
7-ojo VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“
3 priedas
(Informacijos apie perėjimo prie VSAFAS poveikį finansinės būklės ataskaitoje rodomai informacijai pateikimo forma)
INFORMACIJA, KAIP PERĖJIMAS NUO ANKSČIAU TAIKYTOS APSKAITOS POLITIKOS PRIE VSAFAS TAIKYMO PAVEIKĖ VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTO FINANSINĖS BŪKLĖS ATASKAITOJE PATEIKIAMĄ INFORMACIJĄ PERĖJIMO PRIE VSAFAS DIENĄ
| Aktyvų suma išlaidų sąmatų vykdymo balanse perėjimo prie VSAFAS dieną pagal iki VSAFAS įsigaliojimo taikytą apskaitos politiką |
|
|
| Nematerialiojo turto balansinės vertės koregavimas |
|
|
| Ilgalaikio materialiojo turto, neregistruoto buhalterinėje apskaitoje, registravimas |
|
|
| Ilgalaikio materialiojo turto, registruoto buhalterinėje apskaitoje, nurašymas |
|
|
| Ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo registravimas apskaitoje |
|
|
| Ilgalaikio materialiojo turto sukaupto nusidėvėjimo pasikeitimas |
|
|
| Ilgalaikio materialiojo turto balansinės vertės koregavimas (kitas nei nuvertėjimas) dėl apskaitos principų keitimo |
|
|
| Nuosavybės metodo taikymo įtaka finansiniam turtui |
|
|
| Finansinio turto koregavimas dėl apskaitos principų (kitų nei nuosavybės metodo taikymas) pasikeitimo |
|
|
| Atsargų balansinės vertės koregavimas |
|
|
| Išlaidų ir sąnaudų iškėlimas |
|
|
| Kiti koregavimai* |
|
|
| Turto suma finansinės būklės ataskaitoje perėjimo prie VSAFAS dieną pagal VSAFAS |
|
|
|
|
||
| Pasyvų suma išlaidų sąmatų vykdymo balanse perėjimo prie VSAFAS dieną pagal iki VSAFAS įsigaliojimo taikytą apskaitos politiką |
|
|
| Ilgalaikio turto nusidėvėjimo iškėlimas |
|
|
| Fondų iškėlimas |
|
|
| Finansavimo sumų likučio koregavimas dėl atsargų ir ilgalaikio turto vertės koregavimų |
|
|
| Atidėjinių suformavimas |
|
|
| Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų registravimas |
|
|
| Kitų įsipareigojimų, neregistruotų apskaitoje pagal iki VSAFAS įsigaliojimo taikytus principus, registravimas apskaitoje* |
|
|
| Grynojo turto likučio registravimas |
|
|
| Pardavimų ir paslaugų bei pajamų iškėlimas |
|
|
| Finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto suma finansinės būklės ataskaitoje perėjimo prie VSAFAS dieną pagal VSAFAS |
|
|
* reikšmingos sumos turi būti detalizuojamos papildomai
_________________