LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL NETEISĖTAI IŠ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS TERITORIJOS IŠVEŽTŲ KULTŪROS OBJEKTŲ GRĄŽINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. rugpjūčio 31 d. Nr. 1107

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352; 2004, Nr. 73-2513) 24 straipsnio 1 dalimi ir įgyvendindama 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo taisykles (pridedama).

2. Įgalioti Kultūros ministeriją priimti ir pateikti teismams prašymus grąžinti neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtus kultūros objektus.

3. Pavesti Kultūros ministerijai informuoti Europos Komisiją, kad Kultūros ministerija yra paskirta Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, priimanti ir teikianti teismams prašymus grąžinti neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtus kultūros objektus.

4. Nustatyti, kad Kultūros ministerija kas treji metai teikia Europos Komisijai 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvos 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo taikymo ataskaitą.

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

KULTŪROS MINISTRĖ                                                                                 ROMA ŽAKAITIENĖ


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu

Nr. 1107

 

NETEISĖTAI IŠ EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS TERITORIJOS IŠVEŽTŲ KULTŪROS OBJEKTŲ GRĄŽINIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Neteisėtai iš Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) parengtos įgyvendinant 1993 m. kovo 15 d. Tarybos direktyvą 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros objektų grąžinimo ir taikomos kultūros objektams, neteisėtai išvežtiems iš bet kurios Europos Sąjungos valstybės narės (toliau vadinama – valstybė narė) teritorijos po 1993 m. sausio 1 d. (įskaitytinai). Šios Taisyklės reglamentuoja neteisėtai išvežtų iš valstybės narės teritorijos kultūros objektų grąžinimo iš Lietuvos Respublikos procedūras ir sąlygas.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Visuomeninės kolekcijos – kolekcijos, kurios nuosavybės teise priklauso valstybei narei, valstybių narių vietinei ar regioninei valdžios institucijai arba valstybėje narėje esančiai ir pagal tos valstybės narės teisės aktus visuomenine laikomai institucijai, jeigu tokia institucija yra tos valstybės narės arba vietinės ar regioninės valdžios institucijos nuosavybė arba nemažai jų finansuojama.

Neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtas kultūros objektas (toliau vadinama – neteisėtai išvežtas kultūros objektas) – kultūros objektas, išvežtas arba išsiųstas iš valstybės narės teritorijos, pažeidžiant jos nacionalinio turto apsaugos taisykles arba 1992 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento dėl kilnojamųjų kultūros vertybių išvežimo (EEB) Nr. 3911/92 nuostatas, arba negrąžintas pasibaigus teisėto laikino išvežimo laikotarpiui arba pažeidus kokią kitą tokio laikino išvežimo sąlygą.

Prašančioji valstybė narė – valstybė narė, iš kurios teritorijos kultūros objektas neteisėtai išvežtas.

Valstybė narė, į kurią kreipiamasi – valstybė narė, kurios teritorijoje atsidūrė neteisėtai iš kitos valstybės narės išvežtas kultūros objektas.

Grąžinimas – fizinis kultūros objekto grąžinimas į prašančiosios valstybės narės teritoriją.

Valdytojas – asmuo, fiziškai turintis kultūros objektą savo žinioje.

Naudotojas – tai asmuo, fiziškai turintis trečiosioms šalims priklausantį kultūros objektą.

3. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių įstatyme vartojamas sąvokas.

4. Šiose Taisyklėse kultūros objektu laikomas objektas, kuris prieš arba po jo neteisėto išvežimo iš valstybės narės teritorijos yra klasifikuojamas pagal valstybės narės teisės aktus arba administracines procedūras kaip nacionalinio turto dalis, turinti meninę, istorinę ar archeologinę vertę, ir priklauso vienai iš šių kategorijų:

4.1. archeologijos objektai, senesni kaip 100 metų, gauti iš:

4.1.1. žemės arba dugno kasinėjimų ar radinių;

4.1.2. archeologijos vietovių;

4.1.3. archeologijos kolekcijų;

4.2. elementai, senesni kaip 100 metų, kurie yra neatsiejama išardytų meninių, istorinių ar religinių paminklų dalis;

4.3. mozaikos, sukurtos tik ranka bet kokia medžiaga, nepriskirtos šių Taisyklių 4.1 ir 4.2 punkte nurodytoms kategorijoms, ir piešiniai, nupiešti tik ranka ant bet kokio pagrindo bet kuria medžiaga;

4.4. piešiniai ir paveikslai, nepriskirti šių Taisyklių 4.3 ir 4.5 punktuose nurodytoms kategorijoms, sukurti tik ranka ant bet kurios kūrimo priemonės ir bet kokia medžiaga

4.5. akvarele, guašu ir pastele tapyti paveikslai, sukurti tik ranka bet kokia medžiaga;

4.6. graviūros, estampai, šilkografijos ir litografijos darbai, atitinkamos jų plokštelės ir originalai;

4.7. originalios skulptūros, statulos ir jų kopijos, sukurtos tokiu pat būdu kaip originalas, nepriskirtos šių Taisyklių 4.1 punkte nurodytai kategorijai;

4.8. nuotraukos ir kino juostos, jų negatyvai;

4.9. inkunabulai ir rankraščiai, žemėlapiai ir natos – pavieniai arba kolekcijos;

4.10. knygos, senesnės kaip 100 metų, – pavienės arba kolekcijos;

4.11. spausdinti žemėlapiai, senesni kaip 200 metų;

4.12. prieš 50 metų ir anksčiau sukurti dokumentai ant bet kokio pagrindo;

4.13. zoologijos, botanikos, mineralogijos ar anatomijos kolekcijos ir jų pavyzdžiai, kolekcijos, reikšmingos istoriniu, paleontologiniu, etnografiniu ar numizmatiniu požiūriu;

4.14. transporto priemonės, senesnės kaip 75 metų;

4.15. bet kurie kiti antikvariniai daiktai, nepriskirti šių Taisyklių 4.1–4.14 punktuose nurodytoms kategorijoms, senesni kaip 50 metų;

4.16. kultūros objektai, kurie nepriklauso nė vienai iš 4.1–4.15 punktuose nurodytų kategorijų ir yra neatskiriama visuomeninės kolekcijos, įtrauktos į muziejų, archyvų arba bibliotekų saugyklų fondų inventorinius sąrašus, dalis arba bažnytinių institucijų inventoriaus dalis.

5. Kultūros objektams, nurodytiems šių Taisyklių 4.1–4.15 punktuose, taikomos šios finansinės ribinės vertės (išreikštos litais):

5.1. bet kokia vertė:

archeologijos objektams (4.1 punktas);

išardytiems paminklams (4.2 punktas);

inkunabulams ir rankraščiams (4.9 punktas);

dokumentams, sukurtiems prieš 50 metų ir anksčiau (4.12 punktas);

5.2. 51792 litų:

mozaikoms ir piešiniams (4.3 punktas);

graviūroms (4.6 punktas);

nuotraukoms (4.8 punktas);

spausdintiems žemėlapiams (4.11 punktas);

5.3. 103584 litų – akvarele, guašu ir pastele nutapytiems paveikslams (4.5 punktas);

5.4. 172640 litų:

skulptūroms (4.7 punktas);

knygoms (4.10 punktas);

kolekcijoms (4.13 punktas);

transporto priemonėms (4.14 punktas);

bet kuriems kitiems daiktams (4.15 punktas);

5.5. 517920 litų – piešiniams (4.4 punktas).

 

II. KULTŪROS MINISTERIJOS FUNKCIJOS IR PRAŠYMAI GRĄŽINTI KULTŪROS OBJEKTUS

 

6. Prašančiosios valstybės narės įgaliotos institucijos prašymu Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių tarnybos Interpolo Lietuvos nacionaliniu skyriumi, Lietuvos archyvų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Užsienio reikalų ministerija ir Vidaus reikalų ministerija, ieško nurodyto iš jos teritorijos neteisėtai išvežto kultūros objekto, identifikuodama jo valdytoją ir (arba) naudotoją. Prašyme grąžinti kultūros objektą (toliau vadinama – prašymas) turi būti pateikta visa tokiai paieškai užtikrinti reikalinga informacija, ypač faktinė arba spėjama neteisėtai išvežto kultūros objekto buvimo vieta.

7. Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su suinteresuota valstybe nare, imasi visų reikiamų priemonių, užtikrinančių, kad neteisėtai išvežtas kultūros objektas būtų išsaugotas fiziškai.

8. Kultūros ministerija imasi reikiamų laikinų priemonių, užkertančių kelią bet kokiam veiksmui, kuriuo siekiama išvengti grąžinimo procedūros.

9. Kultūros ministerija sudaro sąlygas prašančiosios valstybės narės kompetentingoms valdžios institucijoms patikrinti, ar atitinkamas objektas yra kultūros objektas, jeigu ši patikra atliekama per 2 mėnesius nuo pranešimo pagal šių Taisyklių 14 punktą dienos. Neatlikus šios patikros per nurodytąjį laiką, šių Taisyklių 7 ir 8 punktai nebetaikomi.

10. Kultūros ministerija tarpininkauja prašančiajai valstybei narei ir valdytojui (arba) naudotojui kultūros objektų grąžinimo klausimais.

11. Kultūros ministerija, nustačiusi, kad prašančiųjų valstybių narių įgaliotų institucijų prašymuose pateikti ne visi dokumentai, kurių reikia ieškiniui pateikti, gali pareikalauti iš jų papildomų dokumentų.

12. Prašančioji valstybė narė Lietuvos Respublikos kompetentingame teisme gali iškelti bylą valdytojui, o jeigu jo nėra – naudotojui, kad būtų užtikrintas iš jos teritorijos neteisėtai išvežto kultūros objekto grąžinimas. Prie dokumentų, kurių reikia bylai iškelti, pateikiama:

12.1. dokumentas, kuriame aprašomas objektas, dėl kurio pateiktas prašymas, ir konstatuojama, kad tai yra kultūros objektas;

12.2. prašančiosios valstybės narės kompetentingų valdžios institucijų pareiškimas, kad šis kultūros objektas neteisėtai išvežtas iš jos teritorijos.

13. Prašančiosios valstybės narės centrinė valdžios institucija nedelsdama informuoja Kultūros ministeriją apie bylos iškėlimą, kad būtų užtikrintas atitinkamo objekto grąžinimas, o Kultūros ministerija nedelsdama informuoja kitų valstybių narių centrines valdžios institucijas.

14. Kultūros ministerija praneša suinteresuotoms valstybės narės įgaliotoms institucijoms apie savo teritorijoje rastą kultūros objektą, jeigu yra pagrįstų priežasčių tikėti, kad jis neteisėtai išvežtas iš kitos valstybės narės teritorijos.

15. Neteisėtai išvežto kultūros objekto finansinę vertę ir atitiktį šių Taisyklių 5 punkte nurodytoms finansinėms ribinėms vertėms nustato Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Kultūros ministerijos ir apie tai raštu informuoja Kultūros ministeriją.

 

III. KOMPENSACIJŲ MOKĖJIMAS IR IŠLAIDŲ PADENGIMAS

 

16. Teismas priima sprendimą grąžinti neteisėtai išvežtą kultūros objektą, jeigu nustato, kad tai yra kultūros objektas, neteisėtai išvežtas iš valstybės narės teritorijos. Pareigą tai įrodyti nustato valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teisės aktai.

17. Kompetentingam valstybės narės, į kurią kreipiamasi, teismui priėmus sprendimą grąžinti prašančiajai valstybei narei neteisėtai išvežtą kultūros objektą, jo naudotojui priteisiama tokia kompensacija, kuri pagal bylos aplinkybes laikoma teisinga, jeigu šis naudotojas, įsigydamas objektą, buvo pakankamai apdairus. Prašančioji valstybė narė minėtąją kompensaciją sumoka atgavusi neteisėtai išvežtą kultūros objektą.

18. Dovanojimo arba paveldėjimo atveju naudotojo padėtis nėra palankesnė nei to asmens, iš kurio jis tą objektą tokiu būdu įgijo.

19. Prašančioji valstybė narė padengia sprendimo grąžinti neteisėtai išvežtą kultūros objektą vykdymo išlaidas, taip pat išlaidas, patirtas vykdant šių Taisyklių 7 punkte nurodytas priemones.

20. Teisinga kompensacija mokama ir šių Taisyklių 19 punkte atitinkamai nurodytos išlaidos padengiamos nepažeidžiant valstybės narės teisės imtis tinkamų veiksmų ir atsiimti šias sumas iš asmenų, atsakingų už tokį neteisėtai išvežto kultūros objekto išvežimą iš jos teritorijos.

21. Grąžinto kultūros objekto nuosavybės teisę reglamentuoja prašančiosios valstybės narės teisės aktai.

22. Šios Taisyklės neturi įtakos nagrinėjamoms civilinėms ar baudžiamosioms byloms, kurias pagal valstybių narių nacionalinės teisės normas gali iškelti pavogto kultūros objekto prašančioji valstybė narė ir (arba) savininkas.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23. Grąžinamų neteisėtai išvežtų kultūros objektų perdavimo ir priėmimo aktus pasirašo Kultūros ministerijos ir prašančiųjų valstybių narių įgaliotų institucijų įgalioti atstovai.

______________