LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

dĖl LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2008 M. BALANDŽIO 30 D. ĮSAKYMO Nr. D1-230 „DĖL CHEMINĖMIS MEDŽIAGOMIS UŽTERŠTŲ TERITORIJŲ TVARKYMO APLINKOS APSAUGOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2013 m. liepos 26 d. Nr. D1-583

Vilnius

1. P a k e i č i u Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. D1-230 „Dėl Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 53-1987):

1.1. išdėstau preambulę taip:

„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121; 2010, Nr. 54-2646; 2011, Nr. 91-4315) 6 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016; 2010, Nr. 54-2645) 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.8 ir 6.10 punktais ir siekdamas įgyvendinti 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17) nuostatas:“;

1.2. nurodytuoju įsakymu patvirtintuose Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose:

1.2.1. papildau 2.5 punktu:

„2.5. 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės) (OL 2010 L 334, p. 17).“;

1.2.2. papildau 4.3 punktu:

„4.3. veiklos vykdytojams, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2013 m. liepos 15 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-528 (Žin., 2013, Nr. 77-3901), teikiantiems paraiškas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimui gauti ar pakeisti ir galutinai nutraukiant pagal TIPK leidimą vykdytą veiklą.“;

1.2.3. išdėstau 6.8 punktą taip:

„6.8. Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimus LAND 9-2009, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 (Žin., 2009, Nr. 140-6174);“;

1.2.4. išdėstau 6.9 punktą taip:

„6.9. Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906; 2009, Nr. 24-961);“;

1.2.5. pripažįstu netekusiu galios 6.12 punktą;

1.2.6. išdėstau 6.16 punktą taip:

„6.16. Ekogeologinių tyrimų reglamentą, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104 (Žin., 2008, Nr. 71-2759);“;

1.2.7. išdėstau 6.17 punktą taip:

„6.17. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831; 2011, Nr. 148-6962);“;

1.2.8. pakeičiu 7 punktą:

1.2.8.1. išdėstau septintąją pastraipą taip:

„preliminarusis ekogeologinis tyrimas – tiesioginis žemės gelmių tyrimas, kai įvertinamas galimas geologinės aplinkos taršos židinio poveikis dirvožemiui, gruntui ir (ar) požeminiam vandeniui ir, vadovaujantis gautais rezultatais, sprendžiama, ar tikslinga atlikti detalųjį ekogeologinį tyrimą;“;

1.2.8.2. papildau vienuoliktąja ir dvyliktąją pastraipomis:

„pavojingų medžiagų naudojimas – technologinis procesas, apimantis pavojingų medžiagų gamybą, perdirbimą, išleidimą ar vartojimą, arba technologinis procesas, kuriam tokios medžiagos yra reikalingos;

užterštumo būklės ataskaita (toliau – preliminariųjų ekogeologinių tyrimų ataskaita) – informacija apie dirvožemio (grunto) ir požeminių vandenų užterštumą tam tikromis pavojingomis medžiagomis;“;

1.2.9. išdėstau 8 punktą taip:

„8. Kitos Reikalavimuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimuose LAND 9-2009, Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos apraše vartojamas sąvokas.“;

1.2.10. išdėstau 9.1 punktą taip:

„9.1. jeigu keičiama teritorijos naudojimo paskirtis (žemės naudojimo būdas) (Reikalavimų 2 priedas) – iki teritorijos naudojimo paskirties pasikeitimo;“;

1.2.11. išdėstau 9.2 punktą taip:

„9.2. jeigu planuojama ar pakeičiama veikla (Reikalavimų 1 priedas) – per 2 metus nuo veiklos rūšies pradžios arba jos pasikeitimo datos, išskyrus 9.4 punkte nurodytus atvejus;“;

1.2.12. papildau 9.4 punktu:

„9.4. jeigu veiklos, nurodytos Reikalavimų 1 priede, vykdytojas, vadovaudamasis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis, teikia paraišką taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimui gauti ar pakeisti, prieš įrenginio eksploatavimo pradžią arba prieš įrenginio leidimo pakeitimą ir veiklos vykdytojai, galutinai nutraukiantys veiklą, vykdytą turint TIPK leidimą.“;

1.2.13. išdėstau 10 punktą taip:

„10. Kai Reikalavimų 4 punkte, išskyrus 4.3 punkte nurodytus veiklos vykdytojus, nurodyti asmenys turi daugiau nei vieną teritoriją ir (ar) ūkinės veiklos objektą ir argumentuotai raštu įrodo, kad per 2 metus atlikti vienkartinių preliminariųjų ekogeologinių tyrimų visose teritorijose ir (ar) ūkinės veiklos objektuose neįmanoma, jie privalo parengti ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – RAAD) arba su keliais RAAD, jei šie objektai yra skirtinguose RAAD, suderinti preliminariųjų ekogeologinių tyrimų programą, kurios įvykdymo terminas negali būti ilgesnis kaip 5 metai. RAAD suderintos preliminariųjų ekogeologinių tyrimų programos kopiją per mėnesį pateikia LGT.“;

1.2.14. papildau 12 punktą šiuo antruoju sakiniu:

„Reikalavimų 9.4 punkte nurodytais atvejais, neatlikus ir neįvertinus preliminariojo ekogeologinio tyrimo, Aplinkos apsaugos agentūra nepriima paraiškos TIPK leidimui gauti ar pakeisti, nepanaikina TIPK leidimo galiojimo.“;

1.2.15. pakeičiu 1 priedą ir išdėstau nauja redakcija (pridedama);

1.2.16. pakeičiu 3 priedą CHEMINIŲ MEDŽIAGŲ RIBINĖS VERTĖS DIRVOŽEMYJE, GRUNTE IR POŽEMINIAME VANDENYJE;

1.2.16.1. papildau eilutėmis:

Fosfatai (PO4)	NT	NT	NT	NT	0,7 mg/l	3,3 mg/l
Pesticidai (bendras kiekis)	0,1	0,1	0,1	NT	0,1	0,5
Naftos produktai ir angliavandeniliai***	NT	NT	NT	NT	NT	NT

1.2.16.2. papildau šia pastaba:

„*** – dirvožemio (grunto) ir požeminio vandens tarša vertinama vadovaujantis Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimais LAND 9-2009.“

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų

1 priedas

Potencialiai dirvožemio, GRUNTO ir požeminio vandens taršių veiklos rūšių ir STACIONARIŲ ŪKIO objektų sąrašas

1. Energetikos pramonė:

1.1. kuro deginimas įrenginiuose, kurių bendra vardinė (nominali) šiluminė galia lygi arba didesnė kaip 50 MW;

1.2. naftos ir dujų perdirbimas;

1.3. kokso gamyba;

1.4. anglies dujofikavimas ar suskystinimas; kito kuro dujofikavimas ar suskystinimas įrenginiuose, kurių bendra nominali šiluminė galia yra lygi arba didesnė kaip 20 MW;

1.5. skysto kuro degalinės, kurių talpyklų tūris daugiau kaip 30 m³ arba kurių pajėgumas daugiau kaip 500 m³/metus;

1.6. naftos produktų saugyklos, kurių talpyklų tūris daugiau kaip 100 m³;

1.7. kieto kuro (išskyrus biokurą) saugojimo aikštelės, sandėliai, kai jų pajėgumas daugiau kaip 1000 tonų per metus;

1.8. kitos saugyklos (asfaltbetonio, mineralinių dervų, asfalto, gudrono saugyklos >5,0 t), netaikoma laikinoms saugykloms statybinėse aikštelėse.

2. Metalų gamyba ir apdirbimas:

2.1. metalo rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimas arba kaitinimas;

2.2. ketaus arba plieno (pirminis arba antrinis lydymas) gamyba, įskaitant tolydinį liejimą, kai pajėgumas didesnis kaip 2,5 tonos per valandą;

2.3. juodųjų metalų apdirbimas:

2.3.1. karšto valcavimo staklių, kurių pajėgumas didesnis kaip 20 tonų termiškai neapdoroto plieno per valandą, eksploatavimas;

2.3.2. kalvių, turinčių kūjus, kurių kiekvieno energija didesnė kaip 50 kilodžaulių ir kurių kaloringumas didesnis kaip 20 MW, eksploatavimas;

2.3.3. dengimas apsauginėmis lydyto metalo dangomis, kurių įkrova didesnė kaip 2 tonos termiškai neapdoroto plieno per valandą;

2.4. juodųjų metalų liejyklų, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną, eksploatavimas;

2.5. spalvotųjų metalų apdirbimas:

2.5.1. neapdirbtų spalvotųjų metalų gamyba iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų, naudojant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus;

2.5.2. spalvotųjų metalų, įskaitant regeneruotus produktus, lydymas, įskaitant legiravimą, ir spalvotųjų metalų liejyklų eksploatavimas, kai švino ir kadmio lydymo pajėgumas didesnis kaip 4 tonos per dieną, o visų kitų metalų – 20 tonų per dieną;

2.6. metalų ir plastiko medžiagų paviršių apdorojimas elektrolizės arba cheminiais procesais, kai dengimo vonių tūris didesnis kaip 30 m³.

3. Mineralinių medžiagų apdirbimo ir naudingųjų iškasenų pramonė:

3.1. cemento, kalkių ir magnio oksido gamyba:

3.1.1. cemento klinkerio gamyba rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kitose krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

3.1.2. kalkių gamyba krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

3.1.3. magnio oksido gamyba krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną;

3.2. asbesto arba produktų iš asbesto gamyba;

3.3. stiklo, įskaitant stiklo pluoštą, gamyba, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną;

3.4. mineralinių medžiagų lydymas, įskaitant mineralinio pluošto gamybą, kai lydymo pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną;

3.5. keraminių gaminių gamyba degimo būdu, ypač stogų čerpių, plytų, ugniai atsparių plytų, čerpių, molio dirbinių arba porceliano, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną ir (ar) kai degimo krosnies pajėgumas didesnis kaip 4 m³, o vienos krosnies džiovinimo talpa didesnė kaip 300 kg/m³;

3.6. naftos gavybos aikštelės, kai naftos išgavimas vidutiniškai siekia daugiau kaip 50 m³ per parą;

3.7. kasybos įrenginiai, įskaitant kasybos atliekų įrenginius, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/21/EB.

4. Chemijos pramonė:

Gamyba pagal šioje dalyje apibrėžtų veiklos rūšių kategorijas yra medžiagų arba medžiagų grupių, išvardytų šio priedo 4.1 ir 4.6 punktuose, pramoninio masto gamyba chemiškai arba biologiškai jas perdirbant.

4.1. organinių cheminių medžiagų gamyba:

4.1.1. angliavandenilių (linijinių arba ciklinių; sočiųjų arba nesočiųjų; alifatinių arba aromatinių);

4.1.2. deguonies turinčių organinių junginių: alkoholio, aldehidų, ketonų, karboksirūgščių, esterių ir esterių mišinių, acetatų, eterių, peroksidų, epoksidinių dervų;

4.1.3. sieros turinčių organinių junginių;

4.1.4. azoto turinčių organinių junginių: aminų, amidų, nitrozo ir nitro junginių arba nitratų, nitrilų, cianatų, izocianatų;

4.1.5. fosforo turinčių organinių junginių;

4.1.6. halogenintų angliavandenilių;

4.1.7. metalo organinių junginių;

4.1.8. plastinių medžiagų (polimerų, sintetinio pluošto ir pluošto, turinčio celiuliozės);

4.1.9. sintetinio kaučiuko;

4.1.10. dažiklių ir pigmentų;

4.1.11. paviršinio aktyvumo agentų ir medžiagų;

4.2. neorganinių cheminių medžiagų gamyba:

4.2.1. dujų – amoniako, chloro arba vandenilio chlorido, fluoro arba vandenilio fluorido, anglies oksido, sieros turinčių junginių, azoto oksidų, vandenilio, sieros dioksido, karbonilo chlorido (fosgeno);

4.2.2. rūgščių – chromo rūgšties, fluoro vandenilio rūgšties, fosforo rūgšties, azoto rūgšties, druskos rūgšties, sieros rūgšties, oleumo, sulfitinių rūgščių;

4.2.3. bazių – amonio hidroksido, kalio hidroksido, natrio hidroksido;

4.2.4. druskos – amonio chlorido, kalio chlorato, kalio karbonato, natrio karbonato, perborato, sidabro nitrato;

4.2.5. ne metalų, metalo oksidų arba kitų neorganinių junginių – kalcio karbido, silicio, silicio karbido;

4.3. fosforo, azoto arba kalio trąšų (paprastų ar kompleksinių) gamyba;

4.4. augalų apsaugos produktų arba biocidų gamyba;

4.5. farmacijos produktų, įskaitant tarpinius produktus, gamyba;

4.6. sprogmenų gamyba.

5. Atliekų, nuotekų tvarkymas:

5.1. pavojingų atliekų šalinimas arba naudojimas, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną, įskaitant vieną ar daugiau šių veiklos rūšių:

5.1.1. biologinį apdorojimą;

5.1.2. fizikinį cheminį apdorojimą;

5.1.3. sumaišymą arba maišymą prieš perduodant vykdyti bet kurią kitą veiklos rūšį nei išvardintosios šio priedo 5.1 ir 5.2 punktuose;

5.1.4. perpakavimą prieš perduodant vykdyti bet kurią kitą veiklos rūšį nei išvardintosios šio priedo 5.1 ir 5.2 punktuose;

5.1.5. tirpiklių atnaujinimą ir (ar) regeneravimą;

5.1.6. neorganinių medžiagų, išskyrus metalus arba metalo junginius, perdirbimą ir (ar) atnaujinimą;

5.1.7. rūgščių arba bazių regeneravimą;

5.1.8. taršai mažinti skirtų sudėtinių dalių naudojimą;

5.1.9. katalizatorių sudėtinių dalių naudojimą;

5.1.10. pakartotinį naftos rafinavimą arba kitokį pakartotinį naftos produktų naudojimą;

5.1.11. sukaupimą žemės paviršiuje;

5.2. atliekų šalinimas arba naudojimas atliekų deginimo arba bendro atliekų deginimo įrenginiuose:

5.2.1. nepavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 3 tonos per valandą;

5.2.2. pavojingų atliekų, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną;

5.3. nepavojingų atliekų šalinimas, kai pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, įskaitant vieną ar daugiau toliau nurodytų veiklos rūšių, išskyrus nuotekų dumblo iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių apdorojimo veiklą:

5.3.1. biologinį apdorojimą;

5.3.2. fizikinį-cheminį apdorojimą;

5.3.3. atliekų paruošimą deginimui arba bendram deginimui;

5.3.4. šlakų ir pelenų apdorojimas;

5.3.5. metalo atliekų, įskaitant elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir netinkamų naudoti transporto priemonių laužą ir jų sudedamųjų dalių atliekas, apdorojimą smulkintuvuose;

5.4. nepavojingų atliekų naudojimas arba naudojimas ir šalinimas kartu, kai pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną, įskaitant vieną ar daugiau toliau nurodytų veiklos rūšių, išskyrus nuotekų dumblo iš komunalinių nuotekų valymo įrenginių apdorojimo veiklą:

5.4.1. biologinį apdorojimą;

5.4.2. atliekų paruošimą deginimui arba bendram deginimui;

5.4.3. šlakų ir pelenų apdorojimą;

5.4.4. metalo atliekų, įskaitant elektros ir elektroninės įrangos atliekas ir netinkamų naudoti transporto priemonių laužą ir jų sudedamųjų dalių atliekas, apdorojimą smulkintuvuose.

Tais atvejais, kai vienintelė vykdoma atliekų tvarkymo veikla yra anaerobinis apdorojimas, šios veiklos pajėgumas turi būti 100 tonų per dieną ir daugiau.

5.5. sąvartynai, kaip apibrėžta Atliekų tvarkymo įstatyme, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25 000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus;

5.6. laikinasis pavojingųjų atliekų laikymas, kuriam netaikomas 5.5 punktas, prieš atliekant bet kurios 5.1, 5.2, 5.5 ir 5.7 punktuose išvardintos rūšies veiklą, kai bendras pajėgumas yra didesnis kaip 50 tonų, išskyrus laikinąjį laikymą atliekų susidarymo vietoje prieš surenkant;

5.7. likviduojami sąvartynai;

5.8. metalo laužo tvarkymo aikštelės;

5.9. automobilių ir kitos įrangos demontavimo aikštelės;

5.10. gyvulių ir paukščių gaišenų ir kitų atliekų kapinynai;

5.11. nuotekų dumblo sandėliavimo aikštelės, įskaitant ežerų, upių, jūros, kanalų valymo metu susidarančias nuosėdas;

5.12. nuotekų filtravimo gamtinėmis sąlygomis įrenginiai, kurių pajėgumas daugiau kaip 50 m³ per dieną;

5.13. nuotekų valymo įrenginiai, kurių pajėgumas viršija 15000 gyventojų ekvivalentą;

5.14. užteršto dirvožemio, grunto, dumblo valymo vietos, kurių valymo pajėgumas daugiau kaip 3500 m³ dirvožemio.

6. Kitos veiklos rūšys:

6.1. pramoniniuose įrenginiuose atliekama šių gaminių gamyba:

6.1.1. celiuliozė iš medienos arba kitų pluoštinių medžiagų;

6.1.2. popieriaus ar kartono, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 20 tonų per dieną;

6.1.3. vienos ar daugiau rūšių medžio plokščių: orientuotų skiedrantų plokščių, smulkintų plokščių arba plaušų plokščių, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 600 m³ per dieną;

6.2. pirminis pluošto arba tekstilės apdorojimas (plovimas, balinimas, merserizavimas) arba dažymas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų pluošto per dieną;

6.3. kailių ir odų rauginimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 12 tonų gatavos produkcijos per dieną;

6.4. skerdyklų ir maisto pramonės įrenginių eksploatavimas:

6.4.1. skerdyklų, kurių skerdienos gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, eksploatavimas;

6.4.2. apdorojimo ir perdirbimo veikla (išskyrus atvejus, kai šiame punkte nurodytos perdirbtos ar neperdirbtos žaliavos tik pakuojamos) maisto produktams arba gyvulių pašarams gaminti iš:

6.4.2.1. gyvulinės žaliavos (išskyrus pieną), kai galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 tonos per dieną;

6.4.2.2. augalinės žaliavos, kai galutinio produkto gamybos pajėgumas didesnis kaip 300 tonų per dieną arba 600 tonų per dieną, kai įrenginys veikia ne ilgiau kaip 90 dienų iš eilės bet kuriais metais;

6.4.2.3. gyvulinių ir augalinių žaliavų mišinio tiek kombinuotuose, tiek atskiruose produktuose, kai pagaminamos produkcijos gamybos pajėgumas tonomis per dieną yra:

didesnis kaip 75 t, jei galutinės produkcijos gamybos pajėgumo gyvūninės kilmės medžiagos dalis (svorio procentais) yra lygi arba daugiau nei 10; arba [300-(22,5xA)] (kai A yra galutinės produkcijos gamybos pajėgumo gyvūninės medžiagos dalis svorio procentais) visais kitais atvejais;

Pakuotė neįtraukiama į galutinį produkto svorį.

Šis 6.4.2.3 punktas netaikomas, kai žaliavą sudaro tik pienas;

6.4.2.4. pieno apdorojimas ir perdirbimas, kai per dieną priimama daugiau kaip 200 tonų pieno (metinis vidurkis);

6.5. gyvulių skerdenų ir gyvūninių atliekų šalinimas arba perdirbimas, kai apdorojimo pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną;

6.6. intensyvus paukščių arba kiaulių auginimas, kai:

6.6.1. yra daugiau kaip 40 000 vietų naminiams paukščiams;

6.6.2. yra daugiau kaip 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg);

6.6.3. yra daugiau kaip 750 vietų paršavedėms;

6.7. naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas, kai organinio tirpiklio sunaudojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus;

6.8. anglies (perdegtos anglies) arba elektrografito gamyba deginimo arba grafitizacijos būdu;

6.9. medienos ir medienos gaminių konservavimas naudojant chemines medžiagas, kai gamybos pajėgumas didesnis kaip 75 m³ per dieną, išskyrus vien tik apdorojimą siekiant apsaugoti medieną nuo mėlynavimo;

6.10. įrenginiuose ir įmonėse, kurių veikla išvardinta šiame priede, susidarančių gamybinių nuotekų valymas ir išleidimas į gamtinę aplinką. Šis punktas netaikomas pieno perdirbimo, vaisių ir daržovių produktų gamybos, nealkoholinių gėrimų gamybos ir išpilstymo, bulvių perdirbimo, mėsos pramonės, alaus darykloms, alkoholio ir alkoholinių gėrimų gamybos, augalinių pašarų gamybos, želatinos ir klijų gamybos iš odų ir kaulų, salyklo gamybos ir žuvies perdirbimo pramonės įmonėse susidarančių gamybinių nuotekų valymui ir išleidimui į gamtinę aplinką;

6.11. automobilių remonto dirbtuvės (daugiau kaip 5 vietų);

6.12. cukraus gamybos įmonės;

6.13. kelių barstymo druskų, tirpalų sandėliavimo aikštelės ir saugyklos;

6.14. vietovės, esančios kariniais tikslais naudotuose sklypuose, kur vyksta arba vyko pavojingų medžiagų naudojimas, tvarkymas ir saugojimas;

6.15. laivų, skraidymo aparatų remonto dirbtuvės;

6.16. pavojingų cheminių medžiagų saugyklos, kurių talpyklų tūris daugiau kaip 5 m³;

6.17. augalų apsaugos produktų ir biocidų sandėliavimo vietos, buvusios sandėliavimo vietos;

6.18. medžio impregnavimas, įvairių medžiagų valymas naudojant tirpiklius;

6.19. vietovės oro uostuose, kur vyksta arba vyko pavojingų medžiagų naudojimas, tvarkymas, saugojimas;

6.20. ant kranto esančios vietovės uostuose, kur vyksta arba vyko pavojingų medžiagų naudojimas, tvarkymas, saugojimas, išskyrus žvejybos uostus ir keleivių terminalus su mažiau nei 300 000 keleivių per metus;

6.21. pramoninės sauso cheminio valymo įmonės;

6.22. pavojingų medžiagų gabenimo vamzdynai, perdavimo stotys, jungtys ir vietovės, kur įvyko pavojingų medžiagų nutekėjimai.

_________________