LIETUVOS RESPUBLIKOS

ANTROJO OPERATYVINIŲ TARNYBŲ DEPARTAMENTO PRIE KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS STATUTO PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2006 m. sausio 20 d. Nr. X-505

Vilnius

(Žin., 2003, Nr. 92-4140)

1 straipsnis.         Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statuto nauja redakcija

Pakeisti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos statutą ir jį išdėstyti taip:

„ANTROJO operatyvinių tarnybų DEPARTAMENTO

prie KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS

STATUTAS

PIRMASIS SKIRSNIS

Bendrosios nuostatos

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Šis statutas nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – Departamentas) paskirtį, teisinius veiklos pagrindus, struktūrą ir valdymą, uždavinius ir funkcijas, profesinės karo tarnybos karių, tarnaujančių Departamente (toliau – kariai) ir civilinę krašto apsaugos tarnybą Departamente atliekančių valstybės tarnautojų (toliau – statutiniai tarnautojai) statusą, teises ir pareigas, tarnybos santykius, socialines ir kitas garantijas.

2 straipsnis. Pagrindinės šio statuto sąvokos

1. Departamentas – krašto apsaugos ministrui pavaldi žvalgybą, kontržvalgybą ir kitas šiame statute nustatytas funkcijas atliekanti krašto apsaugos sistemos institucija, kurios paskirtis – stiprinti krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią.

2. Tarnybinis nusižengimas – šiame statute nustatyta veika (veikimas ar neveikimas), kuria statutinis tarnautojas neatlieka pareigų ar jas netinkamai atlieka, pažeidžia įstatymus ar kitus teisės aktus.

3 straipsnis. Teisiniai Departamento veiklos pagrindai

1. Departamentas savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu, Žvalgybos įstatymu, Operatyvinės veiklos įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, krašto apsaugos sistemos statutais, šiuo statutu ir kitais teisės aktais.

2. Departamentas yra viešasis juridinis asmuo, turintis savo antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir užrašu „Lietuvos Respublika. Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie KAM“, vėliavą, ženklą ir atsiskaitomųjų sąskaitų banke.

3. Departamentas ir jo padaliniai steigiami, reorganizuojami, pertvarkomi ir likviduojami teisės aktų nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Departamento darbuotojų profesinė šventė

Departamento darbuotojų profesinė šventė yra spalio 27-oji – Žvalgų diena.

ANTRASIS SKIRSNIS

DEPARTAMENTO STRUKTŪRA IR VALDYMAS

5 straipsnis. Departamento struktūra

1. Departamentą sudaro vadovybė, tarnybos, skyriai, poskyriai ir kiti padaliniai.

2. Departamento nuostatus, struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Departamento tarnybų, skyrių, poskyrių ir kitų padalinių nuostatus, pareiginius nuostatus ir pareigybių aprašymus tvirtina Departamento direktorius.

6 straipsnis. Departamento vadovybė

1. Departamento vadovybę sudaro Departamento direktorius, pavaduotojai ir tarnybų viršininkai.

2. Departamento direktorių ir jo teikimu pavaduotojus šiame statute nustatytais pagrindais į pareigas skiria ir iš jų atleidžia krašto apsaugos ministras.

3. Tarnybų viršininkus šiame statute nustatytais pagrindais į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Departamento direktorius.

4. Kai Departamento direktoriaus nėra, jo pareigas laikinai eina vienas iš krašto apsaugos ministro įsakymu paskirtų Departamento direktoriaus pavaduotojų arba tarnybų viršininkų.

7 straipsnis. Departamento personalas

1. Departamento personalą sudaro:

1) kariai;

2) statutiniai tarnautojai;

3) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai).

2. Darbuotojams šio statuto nuostatos netaikomos.

3. Krašto apsaugos ministras, tvirtindamas Departamento pareigybių sąrašą, priskiria pareigybes atitinkamoms šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms personalo kategorijoms.

4. Duomenys apie Departamente tarnaujančius statutinius tarnautojus valstybės tarnautojų registrui neteikiami.

TREČIASIS SKIRSNIS

DEPARTAMENTO UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

8 straipsnis. Departamento uždaviniai

1. Departamento pagrindinis uždavinys – vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą stiprinti krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią.

2. Departamentas vykdo kitus įstatymuose Departamentui nustatytus uždavinius.

9 straipsnis. Departamento funkcijos

1. Įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Departamentas atlieka šias funkcijas:

1) vykdo žvalgybą ir kontržvalgybą gynybos, karinėje-politinėje, karinėje-ekonominėje ir karinėje-techninėje srityse;

2) įgyvendindamas savo uždavinius, dalyvauja kovoje su terorizmu;

3) užtikrina įslaptintų sandorių saugumą krašto apsaugos sistemoje;

4) tikrina pretendentų į tarnybą krašto apsaugos sistemoje ir krašto apsaugos sistemos personalo pateiktą informaciją apie save, savo aplinką, ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės įslaptintos informacijos apsaugai, patikimam tarnybos (darbo) pareigų vykdymui ar galinčius būti interesų konflikto priežastimi, teikia krašto apsaugos ministrui išvadas ir rekomendacijas;

5) tikrina pretendentus į tarnybą (darbą) krašto apsaugos sistemoje ir krašto apsaugos sistemos personalą dėl leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ar panaikinimo, teikia krašto apsaugos ministrui išvadas ir rekomendacijas;

6) dalyvauja kontroliuojant įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą krašto apsaugos sistemoje;

7) įgyvendindamas bendras krašto apsaugos sistemos saugumą ir šalies gynybinę galią užtikrinančias priemones, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių žvalgybos ir kontržvalgybos subjektais, teisėsaugos bei kitomis institucijomis.

2. Atlikdamas pavestas funkcijas, Departamentas turi operatyvinės veiklos subjekto teises ir pareigas.

10 straipsnis. Teisė gauti informaciją

Departamentas turi teisę neatlygintinai naudotis valstybės registrų, kadastrų, klasifikatorių duomenų bankais. Kitais valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, kitų įstaigų, įmonių, organizacijų ir fizinių asmenų duomenų bankais Departamentas gali naudotis pagal atskiras sutartis, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TARNYBOS DEPARTAMENTE ATLIKIMO SĄLYGOS

11 straipsnis. Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartys

1. Asmenys, išskyrus nurodytus šio statuto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, Departamente tarnauja pagal profesinės karo tarnybos arba civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis.

2. Profesinės karo tarnybos sutarčių sudarymo sąlygas ir tvarką nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties būtinoji sąlyga yra statutinio tarnautojo įsipareigojimas tarnauti Departamente įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka ne mažiau kaip 5 metus nuo jos pasirašymo momento. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis sudaro krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas Departamento direktorius.

4. Standartines profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių sąlygas tvirtina krašto apsaugos ministras.

5. Asmenys, kurie yra sudarę profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis, krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto asmens įsakymu skiriami į pareigas Departamente.

6. Paskirtam į pareigas Departamente kariui ir statutiniam tarnautojui išduodamas tarnybinis pažymėjimas.

7. Tarnybinio pažymėjimo formą tvirtina krašto apsaugos ministras. Tarnybinių pažymėjimų išdavimo, saugojimo ir naudojimo tvarką nustato Departamento direktorius.

12 straipsnis. Išbandymo laikotarpis

Kariams ir statutiniams tarnautojams gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 12 mėnesių išbandymo laikotarpis, skaičiuojamas nuo tarnybos Departamente pradžios.

13 straipsnis. Reikalavimai asmenims, priimamiems į tarnybą Departamente

1. Asmenims, priimamiems į tarnybą Departamente, taikomi šie reikalavimai:

1) kariams (išskyrus karininkus) – ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

2) karininkams – ne žemesnis kaip aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas;

3) kariams – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 ir 36 straipsniuose nustatyti reikalavimai;

4) statutiniams tarnautojams – Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas išsilavinimas pretenduojantiems į atitinkamas pareigas, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1, 3, 4, 6 dalyse kariams ir 73 straipsnyje statutiniams tarnautojams nustatyti reikalavimai;

5) turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;

6) šio statuto 15 straipsnyje numatytos atrankos teigiami rezultatai.

2. Asmenims, priimamiems į tarnybą Departamente, krašto apsaugos ministras arba jo įgaliotas Departamento direktorius gali nustatyti fizinio pasirengimo, užsienio kalbų mokėjimo, specialaus išsilavinimo ir kitų papildomų reikalavimų.

14 straipsnis. Priėmimo į tarnybą Departamente apribojimai

Į tarnybą Departamente negali būti priimami asmenys:

1) teisti už tyčinius nusikaltimus arba baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai, krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai;

2) kurių tėvai, įtėviai, broliai, seserys, sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai tarnauja Departamente ir su kuriais būtų tiesioginio pavaldumo ryšys;

3) atsisakę prisiekti Lietuvos Respublikai;

4) pateikę žinomai neteisingas žinias apie save, savo ryšius ir interesus;

5) atleisti iš valstybės tarnybos už tarnybinį nusižengimą, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo 5 metai;

6) neatitinkantys šio statuto 13 straipsnyje nustatytų reikalavimų;

7) neatitinkantys kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

15 straipsnis.       Asmenų, priimamų į tarnybą Departamente, pateikiami dokumentai ir atranka

1. Asmenų, priimamų į tarnybą Departamente, dokumentų pateikimo ir atrankos tvarką nustato Krašto apsaugos ministras.

2. Siekiant patikrinti asmens, priimamo į pareigas, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu, pateiktą informaciją ir gavus jo raštišką sutikimą, gali būti naudojamas poligrafas.

3. Poligrafo naudojimo tikslus, atvejus ir tvarką nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

16 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų priesaika

1. Kariai ir statutiniai tarnautojai gali pradėti eiti pareigas Departamente, jeigu stodami į profesinę karo tarnybą arba civilinę krašto apsaugos tarnybą prisiekė Lietuvos Respublikai ir pasirašė vardinį priesaikos lapą.

2. Departamento kariai ir statutiniai tarnautojai prisiekia Lietuvos Respublikai atitinkamai Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatyta tvarka.

penktasis SKIRSNIS

karių ir STATUTINIŲ tarnautojų TEISINIS STATUSAS

17 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų teisės, pareigos ir veiklos apribojimai

1. Kariai ir statutiniai tarnautojai turi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, Žvalgybos įstatymo, Operatyvinės veiklos įstatymo, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto, kitų įstatymų ir šio statuto nustatytas teises ir pareigas.

2. Kariai ir statutiniai tarnautojai, vykdydami savo pareigas, krašto apsaugos sistemoje turi administracinius įgaliojimus pavaldiems ir (ar) nepavaldiems asmenims. Kariai ir statutiniai tarnautojai turi pareigūno statusą.

3. Kovinių ginklų naudojimo krašto apsaugos sistemoje statuto nustatyta tvarka kariai ir statutiniai tarnautojai turi teisę laikyti, nešioti ir panaudoti kovinius šaunamuosius ir nešaunamuosius ginklus bei specialiąsias priemones.

4. Kariams yra taikomi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 36 straipsnyje nustatyti apribojimai.

5. Statutiniams tarnautojams yra taikomi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 73 straipsnyje nustatyti apribojimai.

6. Detaliau karių ir statutinių tarnautojų teisės ir pareigos nustatomos Departamento nuostatuose, vidaus tvarkos taisyklėse, tarnybų, skyrių, poskyrių ir kitų padalinių nuostatuose, pareiginiuose nuostatuose, pareigybių aprašymuose.

18 straipsnis. Pareigos, laipsniai ir kvalifikacinės kategorijos

1. Kariai skiriami tik į Departamento pareigybių sąraše nustatytas, jų karinį laipsnį atitinkančias pareigas.

2. Kariams nustatomos šios pareigybės ir jas atitinkantys karių laipsniai:

1) direktoriaus – pulkininko, brigados generolo;

2) direktoriaus pavaduotojo – pulkininko;

3) tarnybos viršininko – pulkininko leitenanto, pulkininko;

4) skyriaus viršininko – majoro, pulkininko leitenanto;

5) skyriaus viršininko pavaduotojo, poskyrio viršininko – majoro;

6) vyriausiojo specialisto – nuo leitenanto iki majoro imtinai;

7) vyresniojo specialisto – nuo jaunesniojo puskarininkio iki vyresniojo puskarininkio imtinai;

8) specialisto – nuo jaunesniojo seržanto iki viršilos imtinai;

9) jaunesniojo specialisto – eilinio, grandinio.

3. Statutiniai tarnautojai šio statuto nustatyta tvarka turi teisę eiti šio straipsnio 2 dalies 2–9 punktuose nurodytas pareigas. Statutiniams tarnautojams priskiriamų kvalifikacinių kategorijų sistemą ir kategorijų suteikimo tvarką nustato Civilinės krašto apsaugos tarnybos statutas.

4. Į pareigybių sąraše nustatytas pareigybes draudžiama skirti:

1) karius – į statutinių tarnautojų kategorijai priskirtas pareigybes;

2) statutinius tarnautojus – į karių kategorijai priskirtas pareigybes.

5. Karių ir statutinių tarnautojų skyrimo į pareigas sąlygas ir tvarką reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, šis statutas ir kiti teisės aktai.

6. Jeigu Departamente panaikinama statutinio tarnautojo kategorijai priskirta pareigybė, o vietoj jos įsteigiama kario kategorijai priskirta pareigybė, tai vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo reikalavimais bei krašto apsaugos ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka statutinis tarnautojas gali būti priimamas į profesinę karo tarnybą ir paskiriamas į pareigas Departamente.

7. Kariams laipsniai suteikiami vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei krašto apsaugos ministro įsakymų nustatytais reikalavimais ir tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKYMAS, KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS IR ATESTAVIMAS

19 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas

1. Departamente yra organizuojamas ir vykdomas karių ir statutinių tarnautojų mokymas bei kvalifikacijos tobulinimas.

2. Asmenys, priimti į tarnybą Departamente, privalo baigti įvadinį mokymo kursą pagal Departamento direktoriaus patvirtintą programą.

3. Karių ir statutinių tarnautojų mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo programas tvirtina krašto apsaugos ministras ar jo įgaliotas Departamento direktorius.

4. Karių ir statutinių tarnautojų atrankos mokytis ir tobulinti kvalifikaciją tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

5. Karių ir statutinių tarnautojų, pasiųstų mokytis ar tobulinti kvalifikaciją, tarnybos ir aprūpinimo sąlygas mokymosi ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiu nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

20 straipsnis.       Išlaidų, susijusių su karių ir statutinių tarnautojų mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, atlyginimas

1. Savo iniciatyva nutraukdamas profesinės karo tarnybos ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį anksčiau, negu baigėsi įsipareigotas tarnauti terminas, arba kai su kariu profesinė karo tarnybos sutartis nutraukiama Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 5, 6, 8 punktuose ir 2 dalies 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11 punktuose nustatytais pagrindais, o su statutiniu tarnautoju civilinė krašto apsaugo tarnybos sutartis nutraukiama šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4, 5, 8, 9, 11 punktuose ir 3 dalyje nustatytais pagrindais, iš kario ar statutinio tarnautojo teisės aktų nustatyta tvarka gali būti išieškomos išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo mokymu, profesiniu parengimu ar kvalifikacijos tobulinimu, bet ne daugiau kaip už 3 paskutinius tarnybos metus.

2. Išlaidos neišieškomos, jeigu profesinės karo tarnybos sutartis ar civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama prieš įsipareigoto tarnauti termino pabaigą, kai karys ar statutinis tarnautojas negali tęsti tarnybos dėl ligos ar netekto darbingumo arba dėl kitų nuo jo nepriklausančių ir nepašalinamų priežasčių.

21 straipsnis. Karių ir statutinių tarnautojų atestavimas

1. Karių atestavimą reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Departamento direktorių atestuoja krašto apsaugos ministras. Departamento direktoriaus pavaduotojus atestuoja direktorius ir krašto apsaugos ministras.

3. Statutinius tarnautojus atestuoja jų tiesioginis viršininkas ir aukštesnysis viršininkas.

4. Statutiniai tarnautojai atestuojami kas 12 mėnesių, taip pat tais atvejais, kai sprendžiama, ar statutinis tarnautojas tinka civilinei krašto apsaugos tarnybai.

5. Kvalifikaciją liudijančiame dokumente (toliau – atestatas) turi būti apibūdinta atestuojamo asmens savybės, gabumai, elgesys, kvalifikacija, gebėjimas atlikti jam pavestas pareigas, pateiktos atitinkamos rekomendacijos ir išvada dėl jo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai.

6. Statutinis tarnautojas supažindinamas su atestacijos išvada ir ne vėliau kaip per 14 dienų turi teisę ją apskųsti.

7. Skundą nagrinėja krašto apsaugos ministro įsakymu sudaryta komisija. Per 14 dienų ji priima sprendimą dėl skundo pagrįstumo ir krašto apsaugos ministrui pateikia išvadą dėl atestuojamojo tinkamumo civilinei krašto apsaugos tarnybai.

8. Su statutinio tarnautojo atestatu turi teisę susipažinti tik tas asmuo, kuriam tai būtina vykdant tarnybos pareigas.

9. Karių ir statutinių tarnautojų atestavimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

KARIŲ IR STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ ATLEIDIMAS IŠ TARNYBOS IR PERKĖLIMAS

22 straipsnis.       Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių nutraukimo pagrindai

1. Profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindus nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis turi būti nutraukiama ir statutinis tarnautojas atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai:

1) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo statutiniam tarnautojui paskirta bausmė už tyčinį nusikaltimą, taip pat už baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai, krašto apsaugos tarnybai, valdymo tvarkai;

2) Departamentą likviduojant, reorganizuojant ar pertvarkant sumažinamas statutinių tarnautojų skaičius ir krašto apsaugos sistemoje nėra laisvų statutinio tarnautojo kvalifikaciją atitinkančių pareigų arba jis atsisako būti į jas perkeltas;

3) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;

4) atskleidžia valstybės ar tarnybos paslaptį;

5) tyčine neteisėta veikla padaro turtinę žalą krašto apsaugos sistemai;

6) savo iniciatyva nutraukia sutartį, ne mažiau kaip prieš 14 dienų raštu įspėjęs Departamento direktorių apie numatomą sutarties nutraukimą;

7) serga (yra laikinai nedarbingas) ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jei liga nesusijusi su sužeidimu ar suluošinimu atliekant tiesiogines tarnybos pareigas ar įstatymų nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju pareigos paliekamos ilgesnį laiką;

8) jam paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos;

9) Kvalifikacinės atrankos ir atestacijos komisija pateikia išvadą, kad statutinis valstybės tarnautojas netinka civilinei krašto apsaugos tarnybai;

10) paaiškėja, kad jis negali atlikti civilinės krašto apsaugos tarnybos pareigų dėl sveikatos būklės;

11) netenka pasitikėjimo, ir įstatymų įgaliotos institucijos ar pareigūnai motyvuotai reikalauja atleisti jį iš tarnybos arba motyvuotai nerekomenduoja išduoti leidimo (siūlo panaikinti leidimą) statutiniam tarnautojui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jeigu šia informacija reikia naudotis pagal statutiniam tarnautojui pavestas pareigas ir nėra kitų, su šios informacijos naudojimu nesusijusių, pareigų, į kurias jį būtų galima perkelti;

12) sukanka 62 metus ir 6 mėnesius;

13) sukanka 55 metus ir jo civilinė krašto apsaugos tarnyba nebuvo pratęsta.

3. Civilinė krašto apsaugos tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir statutinis tarnautojas atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje krašto apsaugos sistemos vadovybės iniciatyva arba valia, kai:

1) pažeidžia šio statuto 17 straipsnyje nustatytus apribojimus;

2) dėl savo kaltės netenka pasitikėjimo atlikti jam pavestas tarnybos pareigas, susijusias su lėšų ar materialinių vertybių apskaita, saugojimu, priėmimu, išdavimu ar gabenimu;

3) nuslėpė ar sąmoningai pateikė klaidingus duomenis apie save;

4) dalyvavo Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 8 straipsnyje numatytoje su civiline krašto apsaugos tarnyba nesuderinamoje veikloje, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais;

5) padarė tarnybinį nusižengimą, ir prieš tai per paskutinius 12 mėnesių jam buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas arba dvi kitos tarnybinės nuobaudos.

4. Ginčai dėl atleidimo iš tarnybos sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

23 straipsnis.       Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių nutraukimo sąlygos ir tvarka

1. Profesinės karo tarnybos ir civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo bei šio statuto nustatytais pagrindais nutraukia:

1) su Departamento direktoriumi, direktoriaus pavaduotojais ir karininkais – krašto apsaugos ministras;

2) su kariais iki vyresniojo puskarininkio (įskaitytinai) ir statutiniais tarnautojais – Departamento direktorius.

2. Krašto apsaugos ministras arba Departamento direktorius savo iniciatyva (šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 2, 7, 9, 10, 12 punktuose nustatytais pagrindais) nutraukia civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartį, apie tai įspėjęs statutinį tarnautoją ne vėliau kaip prieš du mėnesius arba ir neįspėjęs. Pastaruoju atveju atleidžiamajam išmokama šio statuto 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma kompensacija.

3. Civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarčių šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 2, 9, 10, 12 punktuose nurodytais pagrindais negalima nutraukti ir statutinio tarnautojo iš tarnybos atleisti jo laikinojo nedarbingumo metu, jeigu laikinojo nedarbingumo laikotarpis ne ilgesnis kaip 120 kalendorinių dienų.

4. Jeigu statutinis tarnautojas suserga sukakęs išleidimo į pensiją amžių arba po to, kai krašto apsaugos ministras arba Departamento direktorius jau yra išleidęs įsakymą dėl sutarties nutraukimo, jis gali būti atleidžiamas ir ligos metu. Šiuo atveju jo atleidimo iš tarnybos diena nukeliama į kitą dieną po paskutinės ligos dienos, bet ne toliau kaip 60 kalendorinių dienų.

5. Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama šio statuto 22 straipsnyje nustatytais pagrindais, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, statutinis tarnautojas atleidžiamas iš pareigų Departamente ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos.

6. Kai civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama dėl sveikatos būklės (šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 10 punktas), statutinis tarnautojas atleidžiamas iš pareigų Departamente ir ne vėliau kaip per 28 kalendorines dienas atleidžiamas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos.

7. Statutinis tarnautojas per laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki atleidimo iš civilinės krašto apsaugos tarnybos perduoda savo pareigas. Už šį laikotarpį jam mokamas vidutinis darbo užmokestis.

8. Jei nėra šių statutinių tarnautojų kaltės, negalima nutraukti civilinės krašto apsaugos tarnybos sutarties ir atleisti iš pareigų Departamente nėščios moters, taip pat motinos ar tėvo, kurie yra vaiko (vaikų) iki trejų metų priežiūros atostogose.

24 straipsnis.       Karių ir statutinių tarnautojų išeitinių kompensacijų skyrimo sąlygos ir tvarka

1. Karių išeitinės kompensacijos skyrimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Jei civilinės krašto apsaugos tarnybos sutartis nutraukiama krašto apsaugos ministro arba sutartį nutraukti įgalioto Departamento direktoriaus iniciatyva (šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 2, 7, 9, 10, 12 punktai), o statutinis tarnautojas atleidimo dieną turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jam išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Jei statutinis tarnautojas atleidimo dieną neturi teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jam išmokama išeitinė kompensacija, kurios dydis priklauso nuo jo tarnybos krašto apsaugos sistemoje stažo:

1) turinčiam iki 5 metų stažą – 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

2) turinčiam didesnį kaip 5 metų stažą – 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

3) turinčiam didesnį kaip 10 metų stažą – 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio;

4) turinčiam didesnį kaip 15 metų stažą – 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

3. Visiems atleidžiamiems statutiniams tarnautojams šio statuto 22 straipsnio 2 dalies 2, 7, 9, 10, 12 punktuose nustatytais pagrindais, jeigu jie šio statuto nustatyta tvarka iš anksto neįspėjami, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio papildoma kompensacija. Statutiniam tarnautojui, auginančiam vaiką ar vaikus iki 14 metų, išmokama 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio papildoma kompensacija.

25 straipsnis.       Karių ir statutinių tarnautojų perkėlimas į kitą tarnybos vietą, kitas pareigas

1. Esant tarnybiniam būtinumui ir vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis, gali būti vykdoma Departamente tarnaujančių karių rotacija. Vykdant rotaciją karys gali būti perkeliamas į kitą krašto apsaugos sistemos instituciją.

2. Sprendimą dėl kario perkėlimo į kitą krašto apsaugos sistemos instituciją ar laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą priima krašto apsaugos ministras.

3. Sprendimą dėl kario perkėlimo į kitą Departamento teritorinį padalinį arba į kitas jo laipsnį atitinkančias pareigas Departamente priima krašto apsaugos ministro įgaliotas Departamento direktorius. Tokiam perkėlimui kario sutikimas nebūtinas.

4. Krašto apsaugos ministro sprendimu statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas:

1) į jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios kategorijos pareigas kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, esančioje toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas;

2) į kitas tos pačios ar kitos kategorijos pareigas, nebūtinai atitinkančias jo kvalifikaciją, kitoje krašto apsaugos sistemos institucijoje, esančioje toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, tik esant jo raštiškam sutikimui.

5. Esant tarnybiniam būtinumui Departamento direktoriaus sprendimu statutinis tarnautojas gali būti perkeliamas:

1) į jo kvalifikaciją atitinkančias tos pačios kategorijos pareigas Departamente, toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Tokiam perkėlimui statutinio tarnautojo sutikimas nebūtinas;

2) į kitas tos pačios ar kitos kategorijos pareigas Departamente, nebūtinai atitinkančias jo kvalifikaciją, toje pačioje ar kitoje gyvenamojoje vietovėje, tik esant jo raštiškam sutikimui.

6. Jeigu Departamentą likviduojant, reorganizuojant ar pertvarkant sumažinamas statutinių tarnautojų skaičius, panaikinama statutinio tarnautojo pareigybė, tačiau krašto apsaugos sistemoje atsiranda laisvos statutinio tarnautojo kvalifikaciją atitinkančios tos pačios ar kitos kategorijos pareigos, jis gali būti į jas perkeliamas. Tokiam perkėlimui būtinas statutinio tarnautojo raštiškas sutikimas.

7. Esant tarnybiniam būtinumui, taip pat atsižvelgiant į kitų valstybės institucijų interesus ir atitinkamų specialistų poreikį, kariai ir statutiniai tarnautojai Krašto apsaugos ministro įsakymu Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti paskiriami į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, atstovybėse prie tarptautinių organizacijų, taip pat užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ar gynybos institucijose bei tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

KARIŲ IR STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ ATSAKOMYBĖ IR PASKATINIMAI

26 straipsnis. Drausminės ir tarnybinės nuobaudos

1. Drausminių nuobaudų rūšis, jų skyrimą, apskundimą ir panaikinimą kariams reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas bei Kariuomenės drausmės statutas.

2. Statuto nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus statutiniams tarnautojams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas;

5) atleidimas iš tarnybos.

27 straipsnis. Statutinių tarnautojų tarnybiniai nusižengimai

1. Tarnybiniai nusižengimai skirstomi į:

1) šiurkščius;

2) kitus tarnybinius nusižengimus.

2. Šiurkštūs tarnybiniai nusižengimai:

1) statutinio tarnautojo vardo arba Departamento pažeminimas padarius teisės pažeidimą tarnybos ar ne tarnybos metu, kuriuo griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema, arba veika, nesuderinama su statutinio tarnautojo statusu;

2) netinkamas valstybės ar tarnybos paslapčių naudojimas arba saugojimas nesant administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos požymių;

3) didelės žalos krašto apsaugos sistemai padarymas neatliekant pareigų ar jas netinkamai atliekant, nesant nusikalstamos veikos požymių;

4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems;

5) reikalavimas (žodžiu ar raštu), kad pavaldinys atliktų neteisėtas užduotis ar pavedimus po to, kai šis buvo raštu pranešęs, kad, jo manymu, duota užduotis ar pavedimas prieštarauja įstatymams ar kitiems teisės aktams;

6) neteisėtos užduoties ar pavedimo vykdymas;

7) nebuvimas tarnybos vietoje vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

8) buvimas tarnybos metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų;

9) kovinių ginklų ar specialiųjų priemonių praradimas ar kovinių ginklų ir specialiųjų priemonių naudojimo taisyklių pažeidimas;

10) tarnybinio pažymėjimo ar kito griežtos apskaitos dokumento, kurio turinys nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, praradimas ar sugadinimas;

11) melagingo paaiškinimo davimas dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat vertimas duoti melagingą paaiškinimą;

12) trečias nešiurkštus tarnybinis nusižengimas per metus.

3. Už šiurkščius tarnybinius nusižengimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) griežtas papeikimas;

2) kvalifikacinės kategorijos pažeminimas;

3) atleidimas iš civilinės krašto apsaugos tarnybos.

4. Kiti tarnybiniai nusižengimai yra tarnybiniai nusižengimai, nenurodyti šio straipsnio 3 dalyje.

5. Už kitus tarnybinius nusižengimus skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) įspėjimas;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas.

28 straipsnis.       Tarnybinių nuobaudų skyrimas statutiniams tarnautojams ir jų panaikinimas bei apskundimas

1. Tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama, kai Departamento direktorius ar jo įgaliotas asmuo gauna informaciją apie Departamento statutinio tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nusižengimų tyrimą atlieka Departamento direktoriaus įgaliotas karininkas ar statutinis tarnautojas arba jo sudaryta komisija.

2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama tuoj pat, kai tik paaiškėja nusižengimas, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį statutinis tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl ligos arba atostogavo. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos.

3. Prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, reikalaujama, kad statutinis tarnautojas raštu pasiaiškintų. Jei statutinis tarnautojas atsisako raštu pasiaiškinti, tarnybinę nuobaudą galima skirti be pasiaiškinimo.

4. Tarnybinė nuobauda skiriama Departamento direktoriaus įsakymu. Departamento direktoriui ir jo pavaduotojams tarnybines nuobaudas skiria krašto apsaugos ministras.

5. Tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Departamento direktoriaus įsakymu.

6. Statutinis tarnautojas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

7. Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta anksčiau, nei sueis šio straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas.

8. Duomenys apie statutiniam tarnautojui paskirtą tarnybinę nuobaudą, išskyrus įspėjimą, įrašomi į asmens bylą.

9. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

29 straipsnis. Nušalinimas nuo pareigų

1. Karių nušalinimą nuo pareigų reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Statutinis tarnautojas nušalinamas nuo pareigų Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto nustatytais pagrindais ir tvarka.

30 straipsnis. Materialinė atsakomybė

1. Kariai už krašto apsaugos sistemai padarytą žalą materialiai atsako pagal Karių materialinės atsakomybės įstatymą.

2. Statutiniai tarnautojai už krašto apsaugos sistemai padarytą žalą materialiai atsako pagal Valstybės tarnybos įstatymą.

31 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Už pavyzdingą tarnybą karys ar statutinis tarnautojas gali būti skatinamas ar apdovanojamas:

1) padėka;

2) vienkartine pinigine išmoka Valstybės tarnybos įstatymo ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka;

3) vardine dovana;

4) krašto apsaugos sistemos medaliu.

2. Už ypatingus nuopelnus tarnyboje kariai ir statutiniai tarnautojai gali būti pristatomi valstybiniams apdovanojimams.

3. Paskatinimų ir apdovanojimų tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

DEVINTASIS SKIRSNIS

KARIŲ IR STATUTINIŲ TARNAUTOJŲ TARNYBOS APMOKĖJIMAS, STAŽAS, TRUKMĖ, SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

32 straipsnis. Tarnybos apmokėjimas

1. Karių tarnybos apmokėjimą nustato krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, šis statutas ir kiti teisės aktai.

2. Statutinių tarnautojų darbo užmokestį nustato Valstybės tarnybos įstatymas ir šis statutas.

3. Statutiniams tarnautojams mokami tokie pareiginės algos priedai už kvalifikacinę kategoriją:

1) už pirmą kvalifikacinę kategoriją – 35 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

2) už antrą kvalifikacinę kategoriją – 40 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

3) už trečią kvalifikacinę kategoriją – 45 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

4) už ketvirtą kvalifikacinę kategoriją – 50 procentų pareiginės algos dydžio priedas;

5) už penktą kvalifikacinę kategoriją – 55 procentų pareiginės algos dydžio priedas.

33 straipsnis. Departamento rezervas

1. Departamente sudaromas karių ir statutinių tarnautojų rezervas. Į Departamento rezervą kariai ir statutiniai tarnautojai perkeliami šiais atvejais:

1) darbo kitose Lietuvos ar užsienio karinėse bei gynybos institucijose, kuriose jie vykdo atskiras Departamento tarnybines užduotis, laikotarpiui;

2) šio statuto 25 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais.

2. Departamento rezerve esantys kariai ir statutiniai tarnautojai, kurių funkcijos susijusios su žvalgybos ir kontržvalgybos veiklos vykdymu, turi Žvalgybos įstatymo nustatytas teises ir pareigas.

3. Kariams ir statutiniams tarnautojams, esantiems rezerve, tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos ir socialinės garantijos netaikomos.

4. Rezerve praleistas laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą tik tuo atveju, jei karys ar statutinis tarnautojas vėl paskiriamas į pareigas Departamente ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus metus.

5. Kariai ir statutiniai tarnautojai Departamento rezerve nepertraukiamai gali būti ne ilgiau kaip 4 metus. Esant tarnybiniam būtinumui, karių ir statutinių tarnautojų buvimo Departamento rezerve laikas gali būti pratęstas, tačiau bendras karių ir statutinių tarnautojų buvimo Departamento rezerve laikas per visą jų tarnybą negali viršyti 8 metų.

6. Rezervo sudarymo, jo veiklos, karių ir statutinių tarnautojų perkėlimo į šį rezervą, buvimo rezerve pratęsimo tvarką nustato krašto apsaugos ministras.

34 straipsnis. Tarnybos trukmė

1. Kario ir statutinio tarnautojo tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau garantuojama įstatymų nustatyta minimali paros ir minimali savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.

2. Karo metu kariams ir statutiniams tarnautojams taikomas Karo padėties įstatymas, taip pat kiti ypatingiems atvejams priimti įstatymai ir teisės aktai.

3. Karo padėties, karo ir mobilizacijos atvejais karių ir statutinių tarnautojų tarnybos trukmė neribojama.

35 straipsnis. Tarnybos laikas

1. Statutiniai tarnautojai tarnauja Departamente, kol sukanka 55 metus.

2. Atsižvelgdamas į Departamento poreikius ir statutinio tarnautojo sutikimą, krašto apsaugos ministras arba Departamento direktorius gali pratęsti tarnybos laiką, kol statutinis tarnautojas sukaks 62 metus ir 6 mėnesius.

3. Karių tarnybos laiką, jo pratęsimo pagrindus ir tvarką nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

36 straipsnis. Pensijos

Kariai ir statutiniai tarnautojai įgyja teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją šių pensijų skyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

37 straipsnis. Atostogos

1. Karių atostogų rūšis, trukmę ir jų suteikimo tvarką reglamentuoja Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas.

2. Statutinių tarnautojų atostogų rūšis, jų suteikimo tvarką nustato Valstybės tarnybos įstatymas.

3. Statutiniams tarnautojams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos Departamente, vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse laiką:

1) iki 10 metų tarnybos – 30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4) 20 metų ir daugiau – 45 kalendorinės dienos.

4. Esant tarnybiniam būtinumui statutinis tarnautojas gali būti atšaukiamas iš atostogų. Tokiam atšaukimui nebūtinas statutinio tarnautojo sutikimas.

38 straipsnis. Statutinių tarnautojų tarnybinės uniformos

1. Statutiniai tarnautojai tarnybinėmis uniformomis aprūpinami iš valstybės biudžeto lėšų Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

2. Statutinių tarnautojų tarnybinių uniformų pavyzdžius tvirtina krašto apsaugos ministras.

3. Krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka vietoj tarnybinės uniformos gali būti išmokama iki 80 procentų dydžio piniginė kompensacija.

4. Statutiniai tarnautojai privalo saugoti uniformą ir tvarkingai ją dėvėti. Draudžiama dėvėti tarnybinę uniformą kartu su civiliniais drabužiais arba kitokio pavyzdžio uniforminiais drabužiais, avalyne, skiriamaisiais ženklais.

39 straipsnis. Kitos garantijos

1. Asmuo gali būti priimamas į tarnybą arba jam leidžiama toliau tęsti tarnybą Departamente ir esant neigiamiems sveikatos būklės patikrinimo rezultatams, jeigu dėl krašto apsaugos ministro ar Departamento direktoriaus pripažintų svarbių priežasčių to reikia tarnybos interesams užtikrinti.

2. Kariai ir statutiniai tarnautojai draudžiami valstybės biudžeto lėšomis. Jų socialines ir kitas garantijas nustato Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, šis statutas, kiti socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir teisės aktai.

3. Kariams ir statutiniams tarnautojams, kurių materialinė būklė sunki dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 MMA dydžio pašalpa.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________