LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO 1998 M. RUGSĖJO 11 D. ĮSAKYMO NR. 348 „DĖL KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ GAMYBOS IR PERDIRBIMO TVARKOS IR JŲ TECHNINĖS EKSPERTIZĖS ATLIKIMO NORMINIŲ DOKUMENTŲ TVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2006 m. birželio 28 d. Nr. 3-267

Vilnius

 

1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo11 d. įsakymą Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360; 1999, Nr. 28-814; 2000, Nr. 55-1626):

1.1. Išdėstau 1 punktą taip:

„1. Kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos aprašą (1 priedas);“.

1.2. Išdėstau 7 punktą taip:

„7. Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisykles (7 priedas);“.

1.3. Nurodytuoju įsakymu patvirtintoje Kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkoje:

1.3.1. Išdėstau antraštę taip:

„Kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos aprašas“.

1.3.2. Išdėstau 13 punktą taip:

„13. Vienetinė gamyba – naujos transporto priemonės gamyba pagal vienetinius užsakymus.“.

1.3.3. Išdėstau 14 punktą taip:

„14. Gaminant vienetinę transporto priemonę turi būti laikomasi šių pagrindinių reikalavimų:

14.1. išvaizda turi skirtis nuo kitų gamintojų pagamintos transporto priemonės tiek, kad tai nepažeistų autorinių teisių;

14.2. kėbulas (rėmas) turi būti originalios konstrukcijos;

14.3. pagamintai transporto priemonei turi būti atlikti jos vairavimo ir stabdžių sistemų išbandymai. Šios sistemos turi atitikti Techninius reikalavimus nacionaliniam transporto priemonės tipui, galiojančius jos pagaminimo metu;

14.4. transporto priemonėje įrengiamos ar naudojamos serijinės gamybos sudėtinės dalys turi turėti kilmės sertifikatus. Naujai pagamintos sudėtinės dalys turi būti išbandytos pagal atitinkamų ES direktyvų ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisyklių reikalavimus;

14.5. draudžiama surinkti transporto priemonę iš atsarginių mazgų.“.

1.3.4. Išdėstau 17 punktą taip:

„17. Gaminant transporto priemones smulkiaserijiniu ar serijiniu būdu būtina atlikti transporto priemonės tipo bandomojo pavyzdžio techninę ekspertizę, Valstybinėje kelių transporto inspekcijoje prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Inspekcija) atlikti atitikties įvertinimą ir gauti leidimo eksploatuoti numerį. Nekomplektinės transporto priemonės komplektavimas keliais etapais yra laikomas transporto priemonės gamyba.“.

1.3.5. Išdėstau 18 punktą taip:

„18. Bandomajam pavyzdžiui turi būti parengta ši gamybos ir eksploatacijos techninė dokumentacija: transporto priemonės konstrukcijos ir gamybos technologijos dokumentai, viso rėmo (kėbulo) konstrukcijos ir svarbiausių detalių atsparumo apskaičiavimai, transporto priemonės dinamikos apskaičiavimai bei pateikti sudėtinių dalių sertifikatai pagal Techninius reikalavimus nacionaliniam transporto priemonių tipui, kuriuos kasmet tvirtina Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas.“.

1.3.6. Išdėstau 19 punktą taip:

„19. Tipo registravimui Inspekcijai pateikiama transporto priemonės tipo bandomojo pavyzdžio techninės ekspertizės pažyma su teigiamu įvertinimu ir kiti dokumentai, nurodyti Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 (Žin., 2006, Nr. 41-1477).“.

1.3.7. Išdėstau 25 punktą taip:

„25. Perdirbant naują (nė vienoje šalyje neregistruotą) transporto priemonę nevienetiniu būdu, Inspekcijoje jai reikia atlikti atitikties įvertinimą ir gauti leidimo eksploatuoti numerį (toliau – LEN), o atliekant vienetinį naujos transporto priemonės perdirbimą, reikia gauti atskirą LEN. Perdirbant registruotas transporto priemones nevienetiniu būdu su Inspekcija reikia suderinti įmonės standartą.

Perdirbant transporto priemonę neturi sumažėti jos aktyvioji ir pasyvioji sauga, konstrukcijos sudėtinių dalių, tvirtinimo atsparumas ir patikimumas bei pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika bei keleivių ir krovinių vežimo sąlygos. Po perdirbimo negali pasikeisti transporto priemonės kėbulo/rėmo identifikavimo numeris, išskyrus atvejus, kai jis nustatyta tvarka keičiamas.“.

1.3.8. Išdėstau 30 punktą taip:

„30. Prieš atliekant nevienetinį registruotos transporto priemonės perdirbimą, turi būti atlikta bandomojo pavyzdžio techninė ekspertizė. Bandomajam pavyzdžiui turi būti parengta ši techninė dokumentacija: įmonės standarto perdirbti transporto priemones projektas, transporto priemonės konstrukcijos perdirbimo dokumentai, naujai pagamintų svarbiausių detalių atsparumo apskaičiavimai, transporto priemonės dinamikos apskaičiavimai (esant būtinumui) bei pateikti įrengiamų sudėtinių dalių sertifikatai pagal Techninius reikalavimus nacionaliniam transporto priemonių tipui, kuriuos kasmet tvirtina Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininkas.

Esant teigiamai išvadai, perdirbėjas privalo parengti įmonės standartą ir suderinti jį su Inspekcija.

Inspekcija gali pareikalauti, kad perdirbėjas pateiktų transporto priemonės gamyklos ar jos įgalioto atstovo Lietuvoje išduotą dokumentą, suteikiantį teisę perdirbti transporto priemonę, taip pat dokumentą, suteikiantį teisę naudoti firminį ženklą po transporto priemonės perdirbimo.“.

1.3.9. Papildau 301 punktu:

„301. Derinant transporto priemonių perdirbimo įmonės standartą Inspekcijai reikia pateikti:

301.1. įmonės standarto projektą;

301.2. įmonės standarte nurodytų transporto priemonių bandomųjų pavyzdžių techninės ekspertizės pažymas su teigiamais įvertinimais;

301.3. įrengiamų sudėtinių dalių sertifikatus;

301.4. papildomus skaičiavimus, patvirtinančius galimybę perdirbti transporto priemonės markę (modelį) arba perdirbtos transporto priemonės markei (modeliui) atliktus skaičiavimus, patvirtinančius transporto priemonės atitiktį nustatytiems reikalavimams;

301.5. gamintojo technines sąlygas, jeigu tai reikalaujama pagal šios tvarkos aprašą;

301.6. naujai pagamintų dalių atsparumo skaičiavimus;

301.7. perdirbtos transporto priemonės bandymo protokolą (-us), jeigu jis (jie) turėjo būti atliekamas (-i) vadovaujantis šios tvarkos aprašu.“.

1.3.10. Išdėstau 31 punktą taip:

„31. Transporto priemonės valdymo įtaisus perstatyti iš dešinės pusės į kairę galima, įvykdžius vieną iš šių sąlygų:

31.1. transporto priemonė perdirbama transporto priemonės gamintojo įgaliotame servise;

31.2. transporto priemonės savininkas turi transporto priemonės gamintojo technines sąlygas ir perdirbimą atlikti bet kuriame servise pagal šias technines sąlygas.“.

1.3.11. Papildau 311 punktu:

„311. Abiem 31 punkte nurodytais atvejais po perdirbimo turi būti atlikta techninė ekspertizė.“.

1.3.12. Išdėstau 32 punktą taip:

„32. Perdirbant krovinines transporto priemones į keleivines Inspekcijai turi būti pateiktas transporto priemonės gamintojo arba jo atstovo Lietuvoje patvirtinimas, kad transporto priemonė ar tam tikro modelio transporto priemonių konstrukcija ir stabdžių sistema atitinka transporto priemonės, skirtos vežti keleivius, techninius reikalavimus.“.

1.3.13. Papildau 321 punktu:

„321. M1 klasės transporto priemonę perdirbti į N1 klasės transporto priemonę galima tik tada, kai M1 klasės transporto priemonės kėbulo kodas yra AE“.

1.3.14. Papildau 322 punktu:

„322. Perdirbta N1 klasės transporto priemonė turi atitikti Transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 348, 5.1 punkto sąlygas.“.

1.3.15. Išdėstau 33 punktą taip:

„33. Registruotų transporto priemonių perdirbimo sąlygos:

33.1. M2 klasės transporto priemonė gali būti perdirbama į M1 klasės transporto priemonę, jeigu M2 klasės transporto priemonės bendroji masė yra ne didesnė negu 2,8 t;

33.2. transporto priemonė į M2 ir M3 klasės transporto priemonę perdirbama tik specializuotoje įmonėje;

33.3. kai keičiasi transporto priemonės klasė:

33.3.1. ir transporto priemonė perdirbama smulkiaserijiniu būdu, Inspekcijoje reikia atlikti tipo patvirtinimą;

33.3.2. ir transporto priemonė perdirbama vienetiniu būdu, Inspekcijoje būtina gauti atskirą LEN.“.

1.3.16. Išdėstau 41 punktą taip:

„41. Apie transporto priemonių perdirbimo sudėtingumą sprendžiama vadovaujantis 3 lentelėje pateiktais pavyzdžiais. Reikalavimus tipiniams (dažniausiai atliekamiems) transporto priemonių perdirbimams tvirtina Inspekcija.“.

1.3.17. Pripažįstu netekusiu galios 51.4 punktą.

1.4. Nurodytuoju įsakymu patvirtintose Gaminamų ir perdirbamų kelių transporto priemonių techninės ekspertizės taisyklėse:

1.4.1. Išdėstau 6 punktą taip:

„6. Prie Inspekcijos sudaryta Ekspertų komisija nagrinėja valstybinės techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo technologijų, ūkio subjekto pasirengimo vykdyti technines ekspertizes įvertinimą, bendrų kontrolės būdų ir metodų taikymo, vienodo teisės aktų reikalavimų interpretavimo klausimus ir teikia siūlymus Inspekcijai. Ekspertų komisijos sudėtį tvirtina Inspekcijos viršininkas.“.

1.4.2. Išdėstau 7 punktą taip:

„7. Ekspertų komisijai atlikus ūkio subjekto pasirengimo vykdyti technines ekspertizes įvertinimą ir nustačius, kad ūkio subjektas atitinka jam keliamus reikalavimus, ji Inspekcijos viršininkui gali pasiūlyti šiam ūkio subjektui suteikti ekspertizės įmonės statusą. Ekspertizės įmonės statusas suteikiamas Inspekcijos viršininko įsakymu.“.

1.4.3. Išdėstau 17 punktą taip:

„17. Transporto priemonės techninė ekspertizė atliekama tik ekspertizių įmonei gavus užsakovo prašymą ir šalims sudarius sutartį. Naujų (neregistruotų) transporto priemonių atitikties įvertinimo ir perdirbimo techninė ekspertizė atliekama ekspertizių įmonei gavus nukreipimą iš Inspekcijos.“.

1.4.4. Išdėstau 27 punktą taip:

„27. Ekspertizės dokumentai yra:

27.1. sutartis;

27.2. ekspertizės aktas;

27.3. ekspertizės pažyma;

27.4. transporto priemonės bandymų protokolas (jei tokie bandymai atliekami);

27.5. transporto priemonėje įrengiamų sudėtinių dalių sertifikatai arba transporto priemonės stabdžių sistemos, variklio išmetamų dujų kenksmingų medžiagų kiekio ir triukšmo lygio bandymo protokolai pagal Europos Sąjungos direktyvas arba Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos taisykles;

27.6. reikalingi skaičiavimai;

27.7. tipo atitikimo sertifikato kopija (atliekant transporto priemonės atitikties įvertinimo techninę ekspertizę);

27.8. pagamintos dalies ar mazgo brėžiniai ir atsparumo skaičiavimai;

27.9. kita techninė informacija, reikalinga vertinant transporto priemonę;

27.10. ekspertizės objekto nuotraukos, kuriose aiškiai matomi transporto priemonei atlikti perdirbimai.“.

1.5. Nurodytuoju įsakymu patvirtintuose Reikalavimuose kelių transporto priemonių ekspertams:

1.5.1. Išdėstau 3 punktą taip:

„3. Asmuo, norintis įsigyti eksperto kvalifikaciją, egzaminų komisijai pateikia šiuos dokumentus:

3.1. prašymą mokytis ekspertų mokymo kursuose arba egzaminą laikyti eksternu;

3.2. aukštojo mokslo baigimo diplomo nuorašą;

3.3. dokumentą, patvirtinantį ne trumpesnį kaip trejų metų darbo stažą inžinerinėse pareigose, susijusiose su transporto priemonių techniniu aptarnavimu, remontu, techninės būklės kontrole, projektavimu, techninių reikalavimų rengimu ar moksliniu darbu;

3.4. vairuotojo pažymėjimo nuorašą;

3.5. dvi fotonuotraukas (2,5 x 3,5 cm).“.

1.5.2. Išdėstau 4 punktą taip:

„4. Egzaminų komisija sudaroma susisiekimo ministro įsakymu. Egzamino rezultatai įforminami egzaminų komisijos protokolu.“.

1.5.3. Išdėstau 6 punktą taip:

„6. Ekspertų mokymas ir kvalifikacijos tobulinimas:

6.1. Ekspertai mokomi pagal susisiekimo ministro įsakymu patvirtintą Kelių transporto priemonių ekspertų mokymo programą. Jie savo kvalifikaciją įgyja ir tobulina mokymo įstaigose.

6.2. Pretendentų į ekspertus, baigusių mokymo kursus pagal minėtą programą, žinių ir gebėjimų lygis turi atitikti susisiekimo ministro įsakymu patvirtintus Kvalifikacinius reikalavimus kelių transporto priemonių ekspertams.

6.3. Ekspertai kas treji metai mokymo įstaigose privalo išklausyti kvalifikacijos tobulinimo kursą. Mokymo įstaiga ekspertų kvalifikacijos tobulinimo kurso programą derina su Inspekcija.

6.4. Ekspertams, išklausiusiems kvalifikacijos tobulinimo kursą, mokymo įstaiga išduoda pažymėjimą, kurio pagrindu Inspekcija pratęsia kelių transporto priemonių eksperto pažymėjimo galiojimą ir išduoda naują pažymėjimą.“.

1.6. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Kelių transporto priemonių klasifikavime ir kodavime:

1.6.1. Išdėstau antraštę taip:

„Kelių transporto priemonių klasifikavimo ir jų kėbulų kodavimo taisyklės;“.

1.6.2. Išdėstau 5 punktą taip:

„5. Kategorija N – variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta kroviniams vežti. Kategorija N skirstoma į klases:

5.1. N1 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t (lengvasis krovininis automobilis) ir kuri atitinka šias sąlygas:

5.1.1. kabinoje (salone) yra ne daugiau kaip 2 eilės sėdynių; atstumas tarp pirmos ir antros eilės sėdynių nugarėlių 650-850 mm; maksimalus sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo, – 6; sėdima vieta yra laikoma sėdynė arba sėdynei tvirtinti skirta vieta, kurioje įrengti sėdynės tvirtinimo taškai;

5.1.2. salonas nuo krovinių skyriaus atskirtas pertvara, užtikrinančia krovinio nepatekimą į keleivių saloną staigaus stabdymo atveju; vidinis krovinių skyriaus ilgis turi būti daugiau kaip pusė transporto priemonės bazės, kai krovinių skyriaus tipas yra uždaras; vidinis krovinių skyriaus ilgis turi būti daugiau kaip 1/3 transporto priemonės bazės, kai krovinių skyriaus tipas yra atviras;

5.1.3. atitinka formulę: P – (M + N x 68) > N x 68, kur:

P – techniškai leistina maksimali pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė, kg;

M – paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė (kg) – transporto priemonės su kėbulu arba važiuoklės su kabina, jei gamintojas nesumontavo kėbulo, ir sukabintuvo, jei jį sumontavo gamintojas, masė, įskaitant aušinimo skysčio, alyvos, 90% kuro, 100% kitų skysčių (išskyrus naudojamą techninį vandenį), instrumentų komplekto, atsarginio rato ir vairuotojo (75 kg) mases. Autobusų atveju įskaitoma ir ekipažo nario (75 kg) masė, jei transporto priemonėje yra tam tikslui skirta sėdima vieta (toliau – paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė);

N – sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo. Vertinant galimybę keisti transporto priemonės klasę į formules, nurodytas 9.2 (perdirbant iš M1 į N1), 12.20.2 ir 12.21.2 (perdirbant iš N1 į M1) punktuose, įrašomas sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo, iki transporto priemonės perdirbimo.

5.2. N2 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis).

5.3. N3 klasė ¾ transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 12 t (sunkusis krovininis automobilis).

Vilkiko bendrąja mase vadinama paties vilkiko bendroji masė ir balniniam sujungimui tenkanti pakrautos puspriekabės masės dalis.“.

1.6.3. Išdėstau 9 punktą taip:

„9. Transporto priemonė, kurios kėbulo tipas „AF“, nepriklauso M1 klasei (t. y. laikoma krovinine transporto priemone), jei atitinka šias sąlygas:

9.1. sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo, ne daugiau kaip 6; sėdima vieta yra laikoma sėdynė arba sėdynei tvirtinti skirta vieta, kurioje įrengti sėdynės tvirtinimo taškai;

9.2. atitinka formulę:

P – (M + N x 68)> N x 68, kur:

P – techniškai leistina maksimali pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė, kg;

M – paruoštos eksploatuoti transporto priemonės masė, kg;

N – sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo. Vertinant galimybę keisti transporto priemonės klasę į formules, nurodytas 9.2 (perdirbant iš M1 į N1), 12.20.2 ir 12.21.2 (perdirbant iš N1 į M1) punktuose, įrašomas sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo, iki transporto priemonės perdirbimo.“.

1.6.4. Išdėstau 11.5 punktą taip:

„11.5. B grupės mažasis autobusas – transporto priemonė, kurioje telpa ne daugiau kaip 22 keleiviai, neskaitant vairuotojo, suprojektuota tik sėdintiems keleiviams vežti; kėbulo kodas CW – vienaaukštis.“.

1.6.5. Papildau 11.6 punktu:

„11.6. M2 ir M3 klasių transporto priemonių kėbulo tipų kodas gali turėti trečią žymenį:

11.6.1. „X“ reiškia, kad jos neatitinka JT EEK taisyklių Nr. 36 ir Nr. 52 arba Europos Sąjungos direktyvos 2001/85/EB reikalavimų, todėl jomis vežti žmones verslo tikslais draudžiama;

11.6.2. „M“ reiškia, kad jos skirtos moksleiviams vežti;

11.6.3. „K“ reiškia, kad kėbulas pritaikytas vežti kalinius (pvz., CWK);

11.6.4. „T“ reiškia, kad tai troleibusas (pvz., CAT);“.

1.6.6. Papildau 11.7 punktu:

„11.7. sujungtinis autobusas – autobusas, susidedantis iš dviejų ar daugiau nelanksčių sekcijų (dalių), sujungtų šarnyru (per sujungimo sekciją); sekciją atskirti galima tik specialia įranga dirbtuvėse; jos sujungtos taip, kad keleiviai tarp jų galėtų laisvai judėti;“.

1.6.7. Papildau 11.8 punktu:

„11.8. žemagrindis autobusas – autobusas, kurio ne mažiau kaip 35% bendro stovinčių keleivių erdvės (sujungtinio autobuso priekinės sekcijos arba dviaukščio autobuso pirmas aukštas) ploto (šiame plote neturi būti laiptelių) yra bent prie vienerių durų, pro kurias į transporto priemonę patenka asmenys, turintieji judėjimo sutrikimų.“.

1.6.8. Išdėstau 12.2 punktą taip:

„12.2. BAA – bortinis sunkvežimis – transporto priemonė su platforma kroviniams vežti ir bortais; ši transporto priemonė gali būti uždara, jei įrengiamas tentas ar kita nuimama konstrukcija;“.

1.6.9. Išdėstau 12.19 punktą taip:

„12.19. BE – bekėbulis sunkvežimis – N kategorijos transporto priemonė, kurioje sumontuotos visos konstrukcijos, išskyrus kėbulą (grindis);“.

1.6.10. Papildau 12.22 punktu:

„12.22. BAN – transporto priemonė, specialiai suprojektuota vežti motociklus;“.

1.6.11. Papildau 12.23 punktu:

„12.23. BAO – transporto priemonė, specialiai suprojektuota vežti vandens transporto priemones (katerius, baidares, vandens motociklus ir pan.);“.

1.6.12. Papildau 12.24 punktu:

„12.24. BAP – platforma – transporto priemonė, kurioje ant važiuoklės įrengtos grindys ir kuri skirta įvairiems kroviniams vežti;“.

1.6.13. Papildau 12.25 punktu:

„12.25. BAR – negabaritinė platforma – transporto priemonė (BAP), kurios gabaritai viršija leistinus. Leidžiami transporto priemonės gabaritai patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Žin., 2002, Nr. 23-870);“.

1.6.14. Papildau 12.26 punktu:

„12.26. BAT – transporto priemonė, skirta pervežti statybinius mechanizmus, kitą statybinę ratinę ir/ar vikšrinę techniką;“.

1.6.15. Papildau 12.27 punktu:

„12.27. BAS – negabaritinė transporto priemonė – transporto priemonė (BAT), kurios gabaritai viršija leistinus. Leidžiami transporto priemonės gabaritai patvirtinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 (Žin., 2002, Nr. 23-870);“.

1.6.16. Papildau 12.28 punktu:

„12.28. BAV – kita specializuota krovinių vežimo transporto priemonė.“.

1.6.17. Išdėstau 13 punktą taip:

„13. O kategorijos transporto priemonių kodavimas:

13.1. DA – puspriekabė – traukiama transporto priemonė, suprojektuota sukabinti su puspriekabes traukiančia transporto priemone (balniniu vilkiku) ar vežimėliu, jos (puspriekabės) didelė vertikalios apkrovos dalis tenka balniniam vilkikui ar vežimėlio ašiai;

13.2. DB – priekaba – traukiama transporto priemonė su ne mažiau kaip dviem ašimis, iš kurių bent viena valdoma ir su tempimo įtaisu (grąžulu), galinčiu judėti vertikaliai; priekaba neperduoda didelės statinės vertikalios apkrovos (mažiau kaip 100 daN) traukiančiajai transporto priemonei;

13.3. DC – centrinės ašies priekaba – priekaba, kurios grąžulas standžiai sujungtas su pačia priekaba ir kurios ašis (-ys) yra kiek galima arčiau pakrautos transporto priemonės svorio centro, todėl nedidelė statinės vertikaliosios apkrovos dalis, ne didesnė kaip 10% priekabos bendrojo svorio ar 1000 daN apkrovos (kuri yra mažesnė), perduodama traukiančiajai transporto priemonei;

13.4. DD – L kategorijos transporto priemonės priekaba;

13.5. visų tipų priekabų bei puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami ir apibrėžiami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai (išskyrus L kategorijos transporto priemonės priekabas). Priekabų ir puspriekabių paskirtis koduojama trečiu žymeniu, pvz.: DAK – tai puspriekabė šaldytuvas; DCG – tai centrinės ašies priekaba konteinervežis; DBB – tai priekaba furgonas. Papildomi priekabų ir puspriekabių kėbulų tipų kodai gali būti: „Z“ – bekėbulė priekaba (puspriekabė); „V“ – priekaba-balninis vilkikas.“.

1.6.18. Išdėstau 14.8 punktą taip:

„14.8. SH – autokopėčios – N arba O kategorijos transporto priemonė, kurioje stacionariai įmontuotos pailginamosios kopėčios;“.

1.6.19. Išdėstau 14.11 punktą taip:

„14.11. SK – autobokštelis – N arba O kategorijos transporto priemonė su kilnojamu lopšeliu ar tilteliu, skirta žmonėms dirbti aukštyje;“.

1.6.20. Išdėstau 14.13 punktą taip:

„14.13. SM – šiukšliavežis – N arba O kategorijos transporto priemonė su specialia įranga buitinių šiukšlių ir (arba) gyvulinių atliekų konteineriams ištuštinti ir vežti;“.

1.6.21. Išdėstau 14.14 punktą taip:

„14.14. SN – gaisrinis automobilis – N arba O kategorijos transporto priemonė su specialia įranga gaisrams gesinti arba darbui per katastrofas bei avarijas;“.

1.6.22. Papildau šiuo 14.21 punktu:

„14.21. SV – automobilis su rankiniu valdymu – transporto priemonė, kurioje įrengta speciali įranga, leidžianti valdyti automobilį žmonėms su negalia.“

2. Nustatau, kad:

2.1. šio įsakymo 1.3–1.4 ir 1.6.2–1.6.3 punktai įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.;

2.2. N1 ir N1G klasių kelių transporto priemonių tipai patvirtinti pagal Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3-114 „Dėl Transporto priemonių ir sudėtinių transporto priemonių dalių atitikties įvertinimo tvarkos aprašo“ (Žin., 2006, Nr. 41-1477), galioja iki 2007 m. sausio 1 d.

 

 

 

L. E. SUSISIEKIMO MINISTRO PAREIGAS                                                      PETRAS ČĖSNA