VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIAUS 2003 M. VASARIO 26 D. ĮSAKYMO NR. 1S-26 „DĖL PREKIŲ IR PASLAUGŲ VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2006 m. sausio 27 d. Nr. 1S-7
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296; 2003, Nr. 57-2529, Nr. 123-5579; 2004, Nr. 7-130, Nr. 96-3520, Nr. 116-4321; 2006, Nr. 4-102) 8 straipsnio 2 dalies 11 punktu ir 9 straipsnio 4 dalimi:
1. Pakeičiu Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26 „Dėl Prekių ir paslaugų viešojo pirkimo vertės nustatymo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 22- 949) patvirtintą metodiką ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama).
2. Nustatau, kad šiuo įsakymu patvirtinta Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodika taikoma atliekant viešuosius pirkimus pagal 2005 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. X-471 (Žin., 2006, Nr. 4-102).
PATVIRTINTA
Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės direktoriaus
2003 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26
(Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos
Respublikos Vyriausybės direktoriaus
2006 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 1S-7
redakcija)
NUMATOMO VIEŠOJO PIRKIMO VERTĖS SKAIČIAVIMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Numatomo viešojo pirkimo vertės nustatymo metodika (toliau tekste – metodika) vadovaujasi perkančiosios organizacijos nustatydamos prekių, paslaugų ir darbų numatomo pirkimo vertes atliekant viešuosius pirkimus pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296; 2003, Nr. 123-5579; 2006, Nr. 4-102).
3. Numatomo viešojo pirkimo (toliau tekste – pirkimo) vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarčių pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Pirkimo vertė skaičiuojama pirkimo pradžiai, kuri nustatoma vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi. Jeigu pirkimas prasideda vienais finansiniais metais ir pasibaigia kitais finansiniais metais, sudaromos sutarties vertė įtraukiama į pirkimų vertes tų finansinių metų, kuriais pirkimas prasidėjo.
4. Už pirkimo vertės apskaičiavimą atsakinga pirkimą atliekanti perkančioji organizacija, kuri nustatydama prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vertę:
4.1. neturi teisės skaidyti pirkimo vertės į dalis, jeigu taip gali būti išvengta Viešųjų pirkimų įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos, išskyrus atvejus, jei visoms išskaidytoms pirkimo dalims bus taikomas pirkimo būdas (būdai), pasirinktas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus visai pirkimo vertei;
5. Pirkimo vertė yra numatoma prekių, paslaugų ar darbų viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių (toliau tekste – pirkimo sutarčių) vertė, kurią sudaro pirkimo sutartyje nustatytas atlyginimas tiekėjui už prekes, paslaugas ar darbus.
6. Preliminariosios pirkimo sutarties ar dinaminės pirkimo sistemos taikymo atvejais pirkimo vertė nustatoma atsižvelgiant į didžiausią numatomą visų per visą preliminariosios sutarties arba dinaminės pirkimo sistemos trukmę numatytų sudaryti pirkimo sutarčių vertę.
II. NUMATOMO PREKIŲ AR PASLAUGŲ PIRKIMO VERČIŲ SKAIČIAVIMAS
8. Jeigu pirkimo sutartis sudaroma dėl kelių rūšių prekių, kelių kategorijų paslaugų, šių pirkimo sutarčių vertė yra visų prekių, paslaugų, dėl kurių sudaroma ši sutartis, verčių suma. Skaičiuojant kitų pirkimų vertes, ši sutartis laikoma sudaryta dėl tos rūšies prekių ar tos kategorijos paslaugų, kurių vertė yra didžiausia.
9. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimas per einamuosius finansinius metus arba per 12 mėnesių nuo pirkimo pradžios atliekamas vieną kartą ir sudaromos pirkimo sutarties nenumatoma atnaujinti, šio pirkimo vertė yra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė.
10. Jeigu prekių ar paslaugų pirkimai atliekami nuolat (per 12 mėnesių keli pirkimai) arba kai sudarytas pirkimo sutartis numatyta atnaujinti, pirkimo vertė skaičiuojama vienu iš šių būdų:
10.1. Pirkimo vertė yra faktinė perkamų prekių ar paslaugų to paties tipo pirkimo sutarčių, sudarytų per ankstesniuosius finansinius metus arba per pastaruosius 12 mėnesių, vertė, pakoreguota (jeigu įmanoma) atsižvelgiant į sudaromoje pirkimo sutartyje numatomus kiekio ar/ir vertės pokyčius per 12 mėnesių nuo pradinės pirkimo sutarties sudarymo.
11. To paties tipo prekių pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios rūšies prekių. Tos pačios rūšies prekėmis laikomos prekės, kurios priklauso tai pačiai prekių grupei pagal Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (BVPŽ) skaitmeninio kodo pirmus tris skaitmenis.
12. To paties tipo paslaugų pirkimo sutartimis yra sutartys, kurios sudarytos dėl tos pačios kategorijos paslaugų, arba sutartys, kurių sudarymu yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas. Perkamų paslaugų kategorijos nurodytos Viešųjų pirkimų įstatymo 2 priedėlyje.
13. Teikti reikalingas paslaugas yra arba gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas, jeigu:
13.1. perkančioji organizacija paslaugas, dėl kurių numatoma sudaryti sutartis anksčiau, pirko iš to paties tiekėjo (pavyzdžiui, jeigu kompiuterinio tinklo sukūrimo paslaugos buvo pirktos iš to paties tiekėjo, sutartys dėl šių paslaugų laikytinos to paties tipo);
13.2. perkančiajai organizacijai tas pats tiekėjas yra pasiūlęs teikti paslaugas, dėl kurių numatoma sudaryti sutartis (pavyzdžiui, jeigu tapati įmonė perkančiajai organizacijai yra atsiuntusi reklaminius lankstinukus, kuriuose siūlo išspausdinti ir išplatinti perkančiosios organizacijos leidinius, sutartys dėl leidybos ir dėl platinimo paslaugų laikytinos to paties tipo);
13.3. remdamasi žiniasklaidos ar kitų informacijos šaltinių pateikiama informacija perkančioji organizacija žino, kad paslaugas, dėl kurių numatoma sudaryti sutartis, teikti gali tas pats tiekėjas (pavyzdžiui, jeigu dienraštyje paskelbtas pranešimas, kad įmonė valo gatves, kiemus ir išveža statybines šiukšles, sutartys dėl šių paslaugų laikytinos to paties tipo);
13.4. atsižvelgiant į paslaugų ypatybes ir vadovaujantis protingumo kriterijais galima manyti, kad sutarčių dėl šių paslaugų sudarymu gali būti suinteresuotas tas pats tiekėjas (pavyzdžiui, sutartys dėl lengvųjų automobilių remonto ir aptarnavimo laikytinos to paties tipo, tačiau sutartys dėl lengvųjų automobilių ir katilinių įrangos remonto nėra to paties tipo).
14. Jeigu perkančioji organizacija nėra įsitikinusi, kad sudaromos sutartys yra ne to paties tipo, ji šias sutartis turi priskirti tam pačiam tipui.
15. Jeigu numatomoje sudaryti pirkimo sutartyje nustatoma pirkimo sutarties pratęsimo galimybė, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti prekių arba paslaugų kiekius, įskaitant tuos kiekius, kurie bus nupirkti pratęsus pirkimo sutartį.
16. Jeigu numatoma, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 86 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytais atvejais ateityje neskelbiamų derybų arba supaprastintų neskelbiamų derybų būdu bus vykdomas papildomas paslaugų pirkimas, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti paslaugų kiekius, įskaitant ir numatomų papildomų pirkimų vertes.
17. Prekių nuomos, lizingo (finansinės nuomos), pirkimo išsimokėtinai, numatant prekes įsigyti ar to nenumatant, pirkimo vertė skaičiuojama:
17.1. jeigu numatoma sudaryti terminuotą pirkimo sutartį, kurios trukmė yra 12 ar mažiau mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė arba, jeigu pirkimo sutarties trukmė yra daugiau kaip 12 mėnesių, – bendra numatomos pirkimo sutarties vertė, įskaitant numatomą likutinę vertę (vertę, kuria išperkamos prekės);
18. Apskaičiuodama paslaugų pirkimo vertę, perkančioji organizacija į šią vertę įtraukia:
18.2. pirkdama bankų ar kitas finansines paslaugas – bankui mokamas įmokas, komisinius ir palūkanas bei kitokius atlyginimus už paslaugas (bankų paskolų atveju į paslaugų pirkimo vertę pačios paskolos vertės įtraukti nereikia);
18.3. paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai su laimėtoju bus sudaroma paslaugos pirkimo sutartis, – į numatomą perkamų paslaugų vertę, įskaitant visus galimus prizus ir (ar) kitas pinigines išmokas dalyviams;
18.4. paslaugų pirkimui taikant projekto konkursą, kai projekto konkurso laimėtojai ar dalyviai apdovanojami prizais ar kitomis piniginėmis išmokomis, – bendrą visų prizų ar kitokių piniginių išmokų vertę, įskaitant numatomą vertę paslaugų sutarties, kuri vėliau gali būti sudaroma neskelbiamų derybų būdu pagal šio įstatymo 56 straipsnio 3 dalį, išskyrus tuos atvejus, kai perkančioji organizacija skelbime apie pirkimą nurodo, kad tokia pirkimo sutartis nebus sudaroma.
19. Jeigu numatomoje sudaryti paslaugų pirkimo sutartyje nebus nurodoma visa kaina (nurodomos tik kainodaros taisyklės), pirkimo verte laikoma:
19.1. terminuotų sutarčių, kurių trukmė iki 48 mėnesių, atveju – bendra numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertė;
20. Kai perkamos tos pačios rūšies prekės, bet joms įsigyti numatoma tuo pačiu metu sudaryti kelias pirkimo sutartis, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių, apskaičiuotų vadovaujantis šia metodika, suma.
21. Kai tuo pat metu perkamos prekės, paslaugos yra suskirstytos į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų dalių numatomų verčių suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.
III. NUMATOMO DARBŲ PIRKIMO VERČIŲ SKAIČIAVIMO YPATUMAI
23. Darbų pirkimo verte yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos (pavyzdžiui, darbai vykdomi etapais), verčių suma.
24. Objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, dėl kurio statybos, remonto, rekonstrukcijos ar nugriovimo yra parengtas ir patvirtintas projektas. Jeigu projektas nėra parengtas dėl to, kad planuojama kartu su darbų pirkimų įsigyti ir projektavimo paslaugas, objektu laikomas statinys su inžineriniais tinklais, kuriam perkamos projektavimo paslaugos ir atliekami darbai. Draudžiama projektavimą skaidyti į atskirus projektus, jeigu tuo dirbtinai siekiama sumažinti pirkimų vertes ir tuo išvengti atitinkamų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų taikymo darbų pirkimui. Jeigu dėl to paties statinio su inžinieriniais tinklais rengiami keli projektai, kurių įgyvendinimo laikas panašus, skaičiuojant darbų pirkimo vertę reikia sudėti šių kelių projektų įgyvendinimui numatomų sudaryti darbų pirkimo sutarčių vertes. Jeigu projekto pagal įstatymus rengti nereikia, objektu yra statinys su inžineriniais tinklais, kurio statybai, remontui, rekonstrukcijai ar nugriovimui numatytas finansavimas (įvertinamas ir keleriems metams numatytas finansavimas).
25. Nustatant darbų pirkimo vertę, įskaitomos ir numatomo projektavimo (tuo atveju, kai kartu perkamas darbų atlikimas ir projektavimas) vertė ir darbams atlikti reikalingų prekių, kurias rangovui pateikia perkančioji organizacija, numatomos vertės.
26. Jeigu numatoma, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 2 punkte ir 86 straipsnio 11 dalies 2 punkte nustatytais atvejais ateityje neskelbiamų derybų arba supaprastintų neskelbiamų derybų būdu bus vykdomas papildomas darbų pirkimas, pirkimo vertė skaičiuojama pagal didžiausius pirkimo sutartyje numatytų įsigyti darbų kiekius, įskaitant ir numatomų papildomų pirkimų vertes.
27. Prekių ar paslaugų, kurios yra nebūtinos konkrečiai darbų pirkimo sutarčiai atlikti, vertės negalima pridėti prie darbų pirkimo sutarties vertės, jei taip būtų išvengta atitinkamos vertės prekių ar paslaugų pirkimui taikomų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.
28. Kai perkami darbai yra suskirstyti į atskiras dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, pirkimo vertė yra tų pirkimų numatomų verčių suma. Taip apskaičiuota pirkimo vertė galioja visoms pirkimo dalims.
29. Skirtingose vietose, tuo pat metu ir pagal savarankiškus projektus vykdomi darbai gali būti savarankiškais objektais, pavyzdžiui, tiesiant ilgą kelio atkarpą, taisant kelius skirtingose vietose, jeigu jie gali savarankiškai atlikti ekonominę ar techninę funkciją. Tokiu atveju kiekvieno savarankiško projekto vertė ir yra pirkimo vertė.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Siekdama nustatyti pirkimo vertę perkančioji organizacija turi:
30.1. parengti perkamų prekių ar paslaugų technines specifikacijas ir nustatyti kiekius ar apimtis, numatyti perkamų darbų apimtis;
30.2. numatyti numatomos (numatomų) sudaryti sutarties (sutarčių) sąlygas (sutarties terminas, kainodara, pratęsimo galimybė ir t. t.);
30.3. remdamasi skaičiuojamosiomis kainomis, panašių pirkimų praktika, rinkos ir kitais tyrimais nustatyti numatomos (numatomų) sudaryti pirkimo sutarties (sutarčių) preliminarią vertę;
30.4. vadovaudamasi šios metodikos nuostatomis nustatyti kitų, į pirkimo vertės skaičiavimą įtrauktinų sutarčių vertę;
31. Perkančioji organizacija tinkamam prekių, paslaugų ar darbų viešųjų pirkimų verčių nustatymui turėtų kaupti informaciją apie įvykdytus ir vykdomus viešuosiuos pirkimus, jų metu sudarytas pirkimo sutartis, pirkimo sutarčių sudarymo ir įvykdymo terminus, faktines vertes, prekių ir paslaugų rinkos sąlygas ir pan.