LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŪKINIŲ GYVŪNŲ VEISLININKYSTĖS PLĖTOJIMO IR RĖMIMO PROGRAMOS 2010–2015 METAMS PATVIRTINIMO
2009 m. gruodžio 24 d. Nr. 3D-1026
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (Žin., 2001, Nr. 40-1397; 2009, Nr. 85-3590),
t v i r t i n u Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programą 2010–2015 metams (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2009 m. gruodžio 24 d.
įsakymu Nr. 3D-1026
ŪKINIŲ GYVŪNŲ VEISLININKYSTĖS PLĖTOJIMO IR RĖMIMO PROGRAMA 2010–2015 METAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ūkinių gyvūnų veislininkystė – tai organizacinių, ūkinių, mokslo, selekcinių-zootechninių ir veterinarinių priemonių kompleksas ūkinių gyvūnų produktyvumui išryškinti ir pagerinti. Lietuvos Respublikoje veisiamų ūkinių gyvūnų produktyvumo didėjimas, gaminamos produkcijos kokybė priklauso nuo teisingo ir kryptingo veislininkystės darbo bei šioje programoje numatytų tikslų, principų įgyvendinimo. Pasitelkus Lietuvos ir pasaulio veislininkystės mokslo laimėjimus ir praktinę patirtį, bus didinamas ūkinių gyvūnų produktyvumas, gerinama gaminamos produkcijos kokybė.
II. PROGRAMOS TIKSLAI
3. Ūkinių gyvūnų veislininkystės plėtojimo ir rėmimo programa 2010–2015 metams (toliau – programa) sudarys sąlygas plėstis visuomeninėms savivaldos organizacijoms bei prielaidas gerinti visų ūkinių gyvūnų veislines savybes, produkcijos kokybę, veiksmingiau naudoti genetinius išteklius, išsaugoti genofondą, suteiks galimybę kontroliuoti, kad tiesiogiai ir genetiniu būdu nebūtų platinamos paveldimos ligos. Įgyvendinant programos tikslus, būtina:
3.1. tobulinti ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemą, kuri įgalintų pasiekti programoje nurodytus tikslus, tenkintų ūkinių gyvūnų augintojų interesus ir atitiktų Europos Sąjungos ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto (ICAR) reikalavimus;
3.2. skiriant paramą optimizuoti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą – veislininkystės funkcijų vykdymui, kad ūkinių gyvūnų augintojai būtų suinteresuoti dalyvauti vykdant selekcines programas;
3.3. skatinti pripažintų veislininkystės institucijų veiklą organizuojant veislinių ūkinių gyvūnų produktyvumo nustatymą, įvertinimą, veislinių ūkinių gyvūnų parodas, arklių pajėgumo varžybas, bandymus-konkursus;
3.4. kaupti ūkinių gyvūnų produktyvumo, genetinės kokybės tyrimų ir kilmės duomenis, tobulinti veislininkystės kompiuterines ir ūkinių gyvūnų selekcijos programas, naudojant vieningą kompiuterių tinklą ir vieningą duomenų bazę;
III. PROGRAMOS TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS PAGAL SRITIS
4. Lietuvoje ir toliau bus veisiami ir gerinami pieninių veislių galvijai ir mėsinių veislių galvijai. Siekiant nuoseklaus selekcinio darbo veiksmingumo ir turimų galvijų veislių genetinio potencialo panaudojimo, karvių produktyvumo didinimo ir ūkiškai naudingų jų savybių gerinimo, programos įgyvendinimo laikotarpiu pieninėje galvijininkystėje būtina:
4.1. siekti, kad didėtų genetinis karvių pieno produktyvumo potencialas, nesumažėtų pieno baltymingumas, būtų gerinamas karvių eksterjeras ir kitos ūkiškai naudingos savybės;
4.2. pieninių galvijų selekcijoje užtikrinti veislinių bulių atrinkimą, juos įvertinant pagal palikuonis. Vykdant galvijų selekcijos programas, skirti dėmesį veislinių bulių atrankai, palikuonių atskirų požymių įvertinimui ir veislinės vertės nustatymui genetiniais ir biometriniais metodais;
4.3. siekiant aprūpinti veislinių galvijų augintojus aukštos veislinės vertės produkcija bei suaktyvinti bulių vertinimą pagal palikuonių produktyvumo savybes, skatinti įmones įsigyti aukštos veislinės vertės jaunų buliukų;
4.7. vadovaujantis pripažintų galvijų veislininkystės institucijų siūlymais, diegti naujausius genetinio vertinimo metodus. Siekti, kad būtų kontroliuojamos karvės visose stambesnėse galvijų bandose, diferencijuoti produktyvumo paramą asocijuotiems nariams priklausančiose bandose, vykdantiems veislininkystės institucijų parengtas selekcijos programas;
4.9. tobulinti galvijų veislininkystės informacinę ir apskaitos sistemas, pritaikant pažangias informacinių sistemų technologijas bei duomenų bazės valdymo operacinę sistemą, tuo užtikrinant operatyvų duomenų patekimą į vieningą duomenų bazę, jų apibendrinimą, sisteminimą, veislinės vertės nustatymą ir savalaikį pateikimą vartotojams, užtikrinant jų patikimumą ir tinkamumą panaudoti galvijų selekcijai;
4.11. siekti, kad pripažintų veislininkystės institucijų selekcinių programų tikslų nustatymui būtų numatytas karvių eksterjero gerinamas;
5. Siekiant, kad didėtų gyvūnų augimo sparta, gerėtų pašarų panaudojimas, eksterjeras, raumeningumas, skerdenų ir mėsos kokybė, didėtų aukštos veislinės vertės mėsinių galvijų skaičius, mėsinėje galvijininkystėje būtina:
5.1. siekti, kad būtų vykdoma grynaveislių mėsinių galvijų atranka ir paranka, atsižvelgiant į ICAR rekomendacijas;
6. Siekiant kiaulių veislynuose paspartinti laikomų kiaulių selekcijos procesą biologinių-ūkinių savybių gerinimo kryptimi, be visaverčio šėrimo ir tinkamų laikymo sąlygų sudarymo, kiaulininkystėje būtina:
6.1. kiaulių selekciją veislynuose nukreipti reprodukcinių savybių didinimo, penėjimosi ir mėsinių savybių gerinimo kryptimi;
6.2. vykdyti veislinių kiaulių kontrolinį penėjimą ir kontrolinį skerdimą, įvertinimą pagal mėsos kokybę, veislinio prieauglio raumeningumo įvertinimą pagal asociacijos vykdomas selekcines programas;
6.3. siekti, kad nebūtų naudojami neigiamai įvertinti kuiliai pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes bei paršavedes pagal vislumo ir reprodukcinius požymius;
6.4. per metus pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes įvertinti iki 150 kuilių ir iki 1500 paršavedžių;
7. Lietuvoje veisiami ir gerinami Lietuvos vietinių ir kitų veislių arkliai, skatinama arklių augintojus dalyvauti pripažintų arklių veislininkystės institucijų selekcijos programose. Siekiant skatinti arklių augintojus auginti aukštos veislinės vertės eržilus ir kumeles bei gerinti jų veislines savybes, arklininkystėje būtina:
7.1. įkurti veislinių eržilų depą ir siekti, kad būtų išsaugoti vertingiausi veislių reproduktoriai ir kumelės;
7.2. užtikrinti geriausių veislinių eržilų spermos paėmimą, kaupimą bei platinimą, o saugomų veislių geriausių eržilų – ir ilgalaikį saugojimą licencijuotose laboratorijose;
7.4. pagal patvirtintas arklių veislininkystės selekcines programas vykdyti kryptingą arklių veisimo programą;
7.5. sukurti ir įdiegti ekspertų-vertintojų licencijavimo tvarką ir vertintojų, trenerių, jojikų, arklininkų, vadeliotųjų mokymo sistemą;
8. Lietuvoje veisiamos Lietuvos vietinės, šiurkščiavilnės ir kitų veislių avys. Avių veislininkystės tikslams pasiekti programos vykdymo laikotarpiu avininkystėje būtina:
8.1. vadovaujantis avių selekcinėse veisimo programose numatytais tikslais, gerinti Lietuvos juodgalvių avių mėsines savybes. Siekti, kad avių veislynuose kergimui naudojami mėsinių veislių avinai būtų vertinami pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, atliekamas ėriukų kontrolinis penėjimas;
8.2. skatinti veislinių avinų reproduktorių spermos kaupimą, produktyvių veislinių avių bandų sėklinimą bei skatinti naudoti avių dirbtinį sėklinimą;
9. Lietuvoje veisiamos vietinės pagerintos ir kitų veislių ožkos. Ožkų selekcijos tikslams pasiekti programos vykdymo laikotarpiu ožkininkystėje būtina:
10. Siekiant gerinti veislinių triušių selekciją, programos vykdymo laikotarpiu triušininkystėje būtina:
10.1. parengti veislinių triušių vertinimo metodiką, orientuojantis į triušių mėsinių savybių gerinimą, parengti triušių skerdenos standartą;
11. Programos įgyvendinimo laikotarpiu švelniakailėje žvėrininkystėje būtina sukurti ir įdiegti žvėrelių ekspertų-vertintojų ruošimo sistemą.
12. Paukštininkystės tikslas yra rūpintis naminių paukščių įvairove, jų gerinimu, organizuoti jų veisimą ir platinimą, taip plečiant ekologiškų bei išskirtinės kokybės paukštienos produktų gamybą. Įgyvendinant šią programą, sodybinėje paukštininkystėje būtina:
12.1. skatinti paukštininkus palaikyti sodybinių paukščių ir veislių diferenciaciją pagal produktyvumą ar kitą kryptį;
12.2. skatinti paukštininkystės produktų gamintojus, gaminančius pagerintos kokybės produkciją, laikytis teisės aktų reikalavimų naudoti laisvą ir ganyklinį paukščių laikymo būdą;
IV. GENOFONDO IŠSAUGOJIMAS
14. Vadovaudamasi 1992 m. birželio 5 d. Biologinės įvairovės konvencija (Žin., 1995, Nr. 69-1662), Lietuva įsipareigojo saugoti senąsias Lietuvos veisles: žemaitukų veislės arklius, vietines kiaules, šiurkščiavilnes avis, vištines žąsis, šėmus ir baltnugarius galvijus, vietines ožkas, Lietuvos skalikus, vietines bites, taip pat nykstančias XX a. sukurtas lietuviškas veisles, kaip Lietuvos sunkiųjų veislės arklius, stambiuosius žemaitukus, senojo genotipo Lietuvos baltąsias kiaules, Lietuvos juodmargius ir žaluosius galvijus, Lietuvos juodgalves avis. Tam, kad būtų užtikrintas nykstančių veislių išsaugojimas, būtina jas integruoti į bendrą veislininkystės sistemą. Todėl programos vykdymo laikotarpiu būtina:
14.1. skatinti selekcinių branduolių formavimą ir palaikymą, užtikrinant juose veisiamų gyvūnų paveldimųjų savybių perdavimą palikuonims;
14.2. siekti, kad Lietuvos senųjų veislių bei kitų veislių senojo genotipo gyvūnai būtų įtraukiami į atsakingų veislininkystės institucijų atskirų veislių kilmės knygas ar jų registrus;
14.3. nykstančių veislių selekcijoje užtikrinti veislinių patinų ir patelių įvertinimą ir atrinkimą pagal jiems pritaikytas veisimo taisykles ir sistemas;
14.4. skatinti nykstančių veislių augintojus dalyvauti selekcinėse programose ir ūkinių gyvūnų veislininkystės institucijų veikloje;
V. ORGANIZACINĖS PRIEMONĖS
15. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1857/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo valstybės pagalbai mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios verčiasi žemės ūkio produktų gamyba, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 70/2001 (OL 2006 L 358, p. 3), nuostatomis ir žemės ūkio ministro patvirtintų pagalbos veislininkystei taisyklių nuostatomis remti:
15.1. iki 100 proc. administracinių išlaidų pripažintoms veislininkystės institucijoms, susijusiomis su kilmės knygų parengimu ir tvarkymu, konkursų, parodų, mugių ir forumų organizavimo ir dalyvavimo juose;
15.3. iki 40 proc. išlaidų, susijusių su naujoviškų veislininkystės metodų arba būdų diegimu ūkio lygiu, išskyrus išlaidas, susijusias su dirbtinio apvaisinimo įvedimu arba atlikimu. Išlaidos, susijusios su naujoviškų veislininkystės metodų arba būdų diegimu ūkio lygiu, finansuojamos iki 2011 m. gruodžio 31 d.
16. Į valstybės valdomų įmonių ir bendrovių valdymo organus įtraukti asociacijų, dalyvaujančių konkrečios įmonės krypties veikloje, deleguotus atstovus.
17. Atsisakant valstybei nebūdingų funkcijų, palaipsniui siekti, kad privatizuojant būtų išlaikytas ūkinių gyvūnų veislininkystės sistemoje dalyvaujančias įmonių funkcijų tęstinumas.
18. Reguliariai organizuoti seminarus- pasitarimus veislinių ūkinių gyvūnų augintojams, veislininkystės specialistams aktualiausiais mokslo naujovių klausimais, kad mokslo naujovės kuo greičiau pasiektų vartotoją.
20. Skleisti veislininkystės mokslo ir praktikos laimėjimus. Remti iki 100 proc. patiriamų išlaidų organizuojant veislinių ūkinių gyvūnų parodas, aukcionus, konkursus, konferencijas, seminarus ir mokymus, taip pat informacinių leidinių apie ūkinių gyvūnų veislių gerinimą, panaudojimą, produktyvumo didinimą ir kitos reklaminės medžiagos paruošimą ir išleidimą. Priemonių tikslingumą ir būtinumą pateikia pripažintų veislininkystės institucijų komitetas prie ŽŪR.
21. Remti Lietuvos ūkinių gyvūnų veislininkystės šakų dalyvavimą: Tarptautiniame gyvulių apskaitos komitete (ICAR), Tarptautinėje bulių įvertinimo taryboje (INTERBULL), Europos gyvulininkystės produkcijos gamintojų asociacijoje (EAAP), FAO genetinių išteklių komisijoje, Pasaulio arabų arklių organizacijoje (WAHO) ir kitas – mokant kasmetinius nario mokesčius bei skatinti pripažintų veislininkystės institucijų dalyvavimą tarptautinėje veikloje.
VI. PROGRAMOS VEIKSMINGUMO VERTINIMO KRITERIJAI
22. Programos įgyvendinamų priemonių veiksmingumas ir selekcijos pasiekimai bus vertinami kiekvienų metų I ketvirtį išplėstiniame Žemės ūkio rūmų veislininkystės komiteto posėdyje pagal šiuos kriterijus:
22.1. pieninėje galvijininkystėje – pagal visus einamam laikotarpiui selekcionuojamus ekonomiškai naudingus požymius;
22.2. mėsinėje galvijininkystėje – pagal grynaveislių mėsinių veislių galvijų skaičiaus didėjimą, mėsos kokybės gerėjimą, ūkinių gyvūnų augimo spartą, pašarų panaudojimą;
22.3. kiaulininkystėje – pagal paršavedžių vislumo didėjimą, veislinio prieauglio raumeningumo gerėjimą, paros priesvorius bei pašarų sąnaudas priesvoriui pasiekti;
22.4. arklininkystėje – pagal išauginamo veislinio prieauglio kokybės gerėjimą, eksterjero, arklių darbingumo ir sportines savybes;
22.5. avininkystėje – pagal mėsinių veislių avių skaičiaus didėjimą, mėsinių ir pieninių savybių gerėjimą bei išauginamo veislinio prieauglio kokybę;
22.7. triušininkystėje ir žvėrininkystėje – pagal mėsinių ir kailinių triušių skaičiaus didėjimą, kailinių žvėrelių kailių kokybės gerėjimą;
22.8. sodybinėje paukštininkystėje – pagal naminių paukščių pulkų didėjimą ir selekcionuojamų požymių gerėjimą;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAS
23. Numatoma, kad įgyvendinus šią programą:
23.1. pagerės ūkinių gyvūnų reprodukcija, produktyvumas ir sveikatingumas, sumažės ūkinių gyvūnų išauginimo išlaidos; sumažės ūkinių gyvūnų produktyvumo genetinio potencialo skirtumai tarp Europos Sąjungos šalių ir Lietuvos, bus išlaikyta ūkinių gyvūnų genetinė įvairovė ateities kartoms;
23.2. pagerės Lietuvoje gaminamos gyvulininkystės produkcijos kokybė, sumažės jos savikaina, padidės konkurencingumas;
23.4. plėsis Lietuvos ūkinių gyvūnų augintojų organizacijų veikla, didės veislinių ūkinių gyvūnų paklausa vidaus ir užsienio rinkoje;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS