LIETUVOS RESPUBLIKOS
BEVARIKLIO TRANSPORTO
Į S T A T Y M A S
2000 m. birželio 20 d. Nr. VIII-1744
Vilnius
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato bevariklio transporto padėtį bendroje transporto sistemoje, jo plėtros sąlygas, bendrus bevariklio transporto infrastruktūros projektavimo, įrengimo ir eksploatavimo Lietuvos Respublikoje reikalavimus, užtikrina žmogaus teisę į švarią ir sveiką transporto paslaugą.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Bevariklio transporto priemonė – transporto priemonė, varoma žmogaus (paties vairuotojo arba kartu važiuojančių keleivių) raumenų jėga; atskirais atvejais, kai tai būtina riboto judėjimo žmonėms, su pagalbiniu varikliu. Tradicinės bevariklio transporto priemonės yra dviračiai, velomobiliai, invalidų vežimėliai.
2. Bevariklis transportas – žmonių važiavimas, keleivių bei nedidelių krovinių vežimas naudojant bevariklio transporto priemones.
3. Bevariklio transporto trasa – gatvės arba kelio dalis, kurioje nedraudžiamas bevariklio transporto priemonių eismas, specialiai tam įrengta dviračių juosta, šalia gatvės ar kelio nutiestas dviračių takas, žaliakelis.
4. Bevariklio transporto trasos apsaugos zona – žemės juostos abipus dviračio tako ar žaliakelio, skirtos trasos apsaugai, kuriose gali būti statomi teršalus sulaikantys įrenginiai, formuojamos želdinių juostos, statomi aptarnavimo objektai.
5. Dviračių juosta – gatvės arba kelio dalis, įrengta bevariklio transporto priemonių eismui, atskirta kelio danga arba skiriamąja horizontalaus dangų ženklinimo juosta.
6. Dviračių takas – specialiai bevariklio transporto priemonių eismui įrengta trasa, kurioje gali būti leidžiamas dviračių motorinių priemonių (jeigu jų variklio darbinis tūris neviršija 50 cm3) eismas.
7. Gyvenamoji zona – namų kiemai, aikštės, stovėjimo aikštelės arba kelio dalis, taip pat privažiavimai prie namų, kiemų ar stovėjimo aikštelių, kuriose leidžiamas mišrus eismas ir galioja greičio ribojimas iki 20 kilometrų per valandą.
8. Pėsčiųjų ir dviračių takas – mišriam pėsčiųjų ir bevariklio transporto priemonių eismui naudojamas takas arba šaligatvis, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais, kuriame draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas.
9. Saugaus eismo inžineriniai įrenginiai – apsauginės želdinių juostos, pylimai, sienelės, ekranai, eismą skiriančios juostos ir kiti saugų eismą užtikrinantys inžineriniai įrenginiai.
3 straipsnis. Bevariklio transporto vieta transporto sistemoje
1. Bevariklis transportas dėl ekonomiškumo (nenaudoja degalų), ekologiškumo (neteršia aplinkos), humaniškumo (nedideli greičiai, mažai pavojingas kitiems eismo dalyviams), sveikatingumo (reikalauja fizinio aktyvumo) yra universali susisiekimo, transportavimo ir aktyvaus poilsio priemonė.
2. Bevariklis transportas yra skirtas miesto, priemiesčio ir kaimo susisiekimui, nedideliems kroviniams vežti trumpais atstumais bei rekreacijos ir turizmo tikslams įvairiais atstumais. Jis kartu su motorinio transporto ribojimo priemonėmis mažina miestų kamšatį ir aplinkos užterštumą.
3. Bevariklis transportas užima tarpinę padėtį tarp pėsčiųjų ir motorinio transporto priemonių eismo ir būdamas lankstus, nekenksmingas aplinkai papildo bei išplečia pėsčiųjų ir viešojo keleivių transporto sistemą. Tam prie viešojo transporto stotelių įrengiamos bevariklio transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo aikštelės; traukiniuose, autobusuose, keleiviniuose laivuose ir keltuose sudaromos sąlygos vežti bevariklio transporto priemones.
4. Bevariklis transportas yra ir susisiekimo, ir aktyvaus poilsio būdas, todėl skatintinas kaip rekreacijos ir turizmo forma. Bevariklio transporto trasos turi sujungti gyvenamąsias ir rekreacines vietoves – nacionalinius, regioninius parkus, upių, ežerų, marių ir jūros pakrantes, priemiesčius su miestų transporto tinklu. Krašto bevariklio transporto trasos turi įsilieti į tarpvalstybinį dviračių takų tinklą ir sudaryti sąlygas tarptautiniam dviračių turizmui.
ANTRASIS SKIRSNIS
bevariklio transporto INFRASTRUKTŪRA IR JOS PLĖTRA
4 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūra
1. Šalies bevariklio transporto infrastruktūrą sudaro bevariklio transporto trasos su specialiai bevarikliam transportui pritaikyta aplinka ir priklausiniais; svarbiausi iš jų – saugaus eismo inžineriniai įrenginiai, saugaus eismo organizavimo ir informacinė sistema, bevariklio transporto priemonių stovėjimo ir saugojimo aikštelės su atitinkama įranga, techninio aptarnavimo bei remonto įmonės.
2. Bevariklio transporto priemonių stovėjimo vietos turi būti įrengiamos prie visų visuomeninės paskirties objektų. Jose turi būti sudarytos techninės sąlygos bevariklio transporto priemonę prirakinti. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, svarbiuose bevariklio transporto traukos objektuose ir prie jų turi būti įrengiamos bevariklio transporto priemonių saugojimo patalpos, stoginės arba vietos apsaugos įranga.
5 straipsnis. Bevariklio transporto trasų tinklas
1. Bevariklio transporto trasų tinklą sudaro tarpusavyje susietos krašto, rajoninės ir vietinės bevariklio transporto trasos.
2. Krašto bevariklio transporto trasos jungia Lietuvos miestus, valstybinius parkus, svarbius turizmo ir rekreacijos objektus, integruojasi į tarpvalstybinį bevariklio transporto trasų tinklą.
3. Rajoninės bevariklio transporto trasos jungia gyvenamąsias vietoves, svarbius darbo, švietimo, pramogų ir poilsio objektus tarpusavyje ir su krašto bevariklio transporto trasomis.
6 straipsnis. Bevariklio transporto trasų kategorijos ir tipai
1. Bevariklio transporto trasos pagal reikšmę skirstomos į dvi kategorijas: pagrindines ir pagalbines. Pagrindines trasas sudaro krašto ir rajoninės bevariklio transporto trasos, pagalbines – vietinės bevariklio transporto trasos.
2. Bevariklio transporto trasos pagal technines charakteristikas bei santykį su motorinio transporto ir pėsčiųjų eismo trasomis skirstomos į penkis bevariklio transporto trasų tipus:
7 straipsnis. Bevariklio transporto ir pėsčiųjų eismo trasos
1. Užtikrinat saugų eismą bevariklio transporto trasose, transporto eismas turi būti atskirtas nuo pėsčiųjų eismo skiriamąja juosta arba greta turi būti įrengti pėsčiųjų takai, šaligatviai.
2. Pėsčiųjų takuose ir šaligatviuose bevariklio transporto eismas leidžiamas, jeigu juose bevariklio transporto trasa yra pažymėta skiriamąja juosta arba eismą leidžia atitinkamas kelio ženklas.
3. Pėsčiųjų takuose ir šaligatviuose (ne siauresniuose negu 2 metrai), kuriuose nėra kelio ženklų bei horizontalaus ženklinimo juostų, bevariklio transporto priemones gali naudoti tik vaikai iki 10 metų ir asmenys, turintys fizinę negalią.
8 straipsnis. Bevariklio transporto trasos keliuose ir gatvėse
1. Bevariklio transporto priemonių eismas keliuose ir gatvėse yra priimtinas tik nesant galimybės nutiesti atskirus dviračių takus ar žaliakelius.
2. Bevariklio transporto trasos projektuojamos ir tiesiamos vadovaujantis norminiais statybos reglamentais. Aptarnavimo gatvių bei kelių su asfalto ar betono danga važiuojamosios dalies kraštuose trasos įrengiamos pažymint dviračių juostas. Pagalbinėse gatvėse bei mažo intensyvumo (iki 100 automobilių per parą) eismo keliuose bevariklio transporto eismas galimas mišriame motorinių priemonių sraute, pažymint atitinkamais kelio ženklais bei ženklinimu.
3. Pagrindinių bevariklio transporto trasų susikirtimuose su didelio intensyvumo ir (arba) greito eismo keliais (automagistralėmis, greito eismo ir pagrindinėmis gatvėmis) įrengiami bevarikliam transportui skirti tilteliai, tuneliai arba kiti saugų eismą užtikrinantys inžineriniai įrenginiai.
9 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros principai
1. Bevariklio transporto trasų tinklas planuojamas ir tiesiamas kaip bendras tinklas, jungiantis gyvenamąsias, darbo, mokymosi, paslaugų ir poilsio vietas. Bevariklio transporto trasų tinklas kuriamas vadovaujantis subalansuotos transporto plėtros principais.
2. Kartu su bevariklio transporto trasomis plėtojamas bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo aikštelių tinklas. Stovėjimo bei saugojimo aikštelės planuojamos ir įrengiamos prie visų visuomeninės paskirties objektų, daugiabučių namų.
3. Miesto ir tarpmiestinis visuomeninis transportas (keleiviniai traukiniai, autobusai, troleibusai, jūrų ir upių keltai) ir jo stotys bei uostai turi būti pritaikyti neišardytoms bevariklio transporto priemonėms vežti kartu su naudotojais.
4. Bevariklio transporto trasų tinklas žymimas vadovaujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimais (kelio ženklais ir kelių ženklinimu).
10 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros programos ir planai
1. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtra planuojama rengiant šalies, apskričių ir savivaldybių bendruosius planus. Bendruosiuose planuose pateikiamos bevariklio transporto infrastruktūros plėtros programos ir bevariklio transporto tinklo schemos (pagrindinės bevariklio transporto trasos). Bevariklio transporto infrastruktūros plėtrą detalizuoja 3 metų apskričių bei savivaldybių programos. Kartu su programomis rengiami specialieji bevariklio transporto tinklo plėtros planai.
2. Teritorijų detaliuose planuose nurodomos pagrindinių ir pagalbinių bevariklio transporto trasų ribos ir bevariklio transporto priemonių stovėjimo bei saugojimo aikštelės. Jei krašto, apskričių, savivaldybių bendrieji planai neatitinka šio įstatymo nuostatų, nenumato bevariklio transporto plėtros, per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo šie planai turi būti pataisyti arba parengti specialieji planai.
11 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros projektavimas ir įrengimas
1. Bevariklio transporto infrastruktūros objektai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais ir įrengiami pagal nustatyta tvarka patvirtintus projektus. Projektai rengiami vadovaujantis normatyviniais statybos dokumentais. Šiuos projektus tvirtina Aplinkos ministerija, suderinusi su Susisiekimo, Sveikatos apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijomis.
2. Bevariklio transporto infrastruktūros objektai statomi, remontuojami ir atiduodami naudoti vadovaujantis atitinkamais normatyviniais dokumentais.
3. Funkcionalumo, saugumo, ekologiškumo, patrauklumo požiūriu pirmenybė teikiama žaliakelių tiesimui. Žaliakeliai turi būti tiesiami toliau nuo motorinio transporto kelių bei kitų taršos objektų, kuo racionaliau panaudojant reljefą, sujungiant parkus, miškus, kitus želdynus, vandens telkinius.
4. Lėšų taupymo ir bevariklio transporto infrastruktūros plėtros pagreitinimo požiūriu pirmenybė teikiama esamos kelių ir gatvių infrastruktūros panaudojimui tokiu būdu:
TREČIASIS SKIRSNIS
BEVARIKLIO TRANSPORTO PLĖTROS EKONOMINĖS SĄLYGOS
12 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros nuosavybė
1. Bevariklio transporto infrastruktūra yra valstybės, savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė. Žaliakeliai ir dviračių takai yra valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Dviračių juostos ir nežymėtos bevariklio transporto trasos keliuose ir gatvėse yra neatskiriama sudedamoji kelių ir gatvių dalis.
2. Krašto bevariklio transporto trasos yra valstybės nuosavybė, valdytojai – Susisiekimo ministerija arba apskričių viršininkų administracijos.
3. Rajoninės bevariklio transporto trasos yra savivaldybių nuosavybė, valdytojai – savivaldybių administracijos.
4. Vietinės bevariklio transporto trasos yra savivaldybių arba juridinių ar fizinių asmenų nuosavybė.
13 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros plėtros ekonominės sąlygos
1. Už bevariklio transporto infrastruktūros plėtrą ir saugų eksploatavimą yra atsakinga Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, apskritys, savivaldybės bei transporto infrastruktūros savininkai. Lėšos šalies bevariklio transporto infrastruktūrai plėsti ir eksploatuoti numatomos valstybės ir savivaldybių biudžetuose. Vyriausybė remia krašto, savivaldybių, bendruomenių bevariklio transporto plėtros programas.
14 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros finansavimas
1. Krašto bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas bei priežiūra finansuojama valstybės investicijų programose. Papildomi finansavimo šaltiniai gali būti Kelių fondo, Gamtos apsaugos fondo, Sveikatos fondo lėšos.
2. Rajoninės ir vietinės bevariklio transporto infrastruktūros įrengimas bei priežiūra finansuojami iš savivaldybių biudžetų, naudojant savivaldybėms skiriamas Kelių fondo, Gamtos apsaugos fondo, Sveikatos fondo lėšas.
3. Bevariklio transporto infrastruktūrai finansuoti gali būti naudojamos Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių fizinių ar juridinių asmenų lėšos.
15 straipsnis. Bevariklio transporto priemonių gamybos ir naudojimo skatinimas
1. Bevariklio transporto priemonių naudotojai už krašto ir savivaldybių bevariklio transporto infrastruktūros naudojimą neapmokestinami jokiais mokesčiais ir rinkliavomis.
2. Lietuvoje registruotos įmonės, gaminančios bei remontuojančios vienetines bevariklio transporto priemones, skatinamos teisės aktų nustatyta tvarka.
3. Įmonių, ūkinių bendrijų investicijoms į tarnybiniam naudojimui skirtas bevariklio transporto priemones taikomos kitoms investicijoms galiojančios mokesčių lengvatos.
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BEVARIKLIO TRANSPORTO VALDYMAS IR KONTROLĖ
16 straipsnis. Bevariklio transporto plėtros valdymas
1. Bevariklio transporto plėtros valdymą vykdo Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, apskritys ir savivaldybės.
2. Prie Susisiekimo ministerijos ir savivaldybių tarybų steigiamos Bevariklio transporto komisijos, kurios tvarko bevariklio transporto plėtros fondus, inicijuoja ir prižiūri bevariklio transporto plėtros programų, bevariklio transporto tinklo plėtros planų įgyvendinimą.
17 straipsnis. Teisė naudotis bevariklio transporto trasomis
Teisę naudotis bevariklio transporto trasomis turi visi Lietuvos Respublikos ir užsienio piliečiai, vadovaudamiesi šiuo, Kelių ir kitais įstatymais, Kelių eismo taisyklėmis, kelių ir gatvių priežiūros taisyklėmis. Eismas bevariklio transporto trasomis gali būti laikinai apribotas arba uždraustas, jei kyla pavojus eismo saugumui. Tai turi būti įforminta nustatyta tvarka. Informacija apie bevariklio transporto trasos uždarymą skelbiama visuomenės informavimo priemonėse.
18 straipsnis. Bevariklio transporto infrastruktūros valdytojų teisės
1. Bevariklio transporto infrastruktūros valdytojai, policija turi teisę nutraukti arba apriboti eismą bevariklio transporto trasomis, jei kyla pavojus saugiam eismui arba jei yra išduodamas leidimas dėl objektų, esančių po trasa arba šalia jos, statybos, rekonstrukcijos, remonto.
19 straipsnis. Teisė vairuoti bevariklio transporto priemones
20 straipsnis. Bevariklio transporto eismo saugumo kontrolė
1. Bevariklio transporto saugaus eismo reikalavimus nustato, bevariklio transporto priemonių eismo ir techninę kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos.
2. Bevariklio transporto priemonių eismo tvarką reglamentuoja Kelių eismo taisyklės ir atitinkami techniniai reglamentai.