LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ AVARIJŲ TYRIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2006 m. rugpjūčio 4 d. Nr. A1-232/4-306

Vilnius

 

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742; 2003, Nr. 119-5404) 5 straipsnio 2 punktu,

tvirtiname Potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatus (pridedama).

 

 

 

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                           VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ

 

 

 

ŪKIO MINISTRAS                                                                                           VYTAS NAVICKAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir

darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2006 m. rugpjūčio 4 d.

įsakymu Nr. A1-232/4-306

 

POTENCIALIAI PAVOJINGŲ ĮRENGINIŲ AVARIJŲ TYRIMO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Potencialiai pavojingų įrenginių avarijų tyrimo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato potencialiai pavojingų įrenginių (toliau – įrenginiai) avarijų tyrimo tvarką.

2. Nuostatai taikomi įrenginiams, nurodytiems Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrus) sąrašuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-457 (Žin., 2004, Nr. 184-6801) ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-246 (Žin., 2004, Nr. 166-6070).

3. Avarijos tyrimo tikslas – nustatyti ją sukėlusias priežastis ir aplinkybes, darbuotojų ar kitų asmenų sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai, įrenginiui padarytą žalą, įvertinti įrenginių veikimo patikimumą, saugumą, darbuotojų veiksmus, parengti išvadas ir rekomendacijas bei numatyti priemones dėl panašių avarijų prevencijos.

4. Pavojinguose objektuose, kur pavojingų medžiagų kiekis yra didesnis už nustatytus Lietuvos ūkio objektuose naudojamų pavojingų medžiagų ribinius kiekius, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 221 (Žin., 1999, Nr. 68-2186), įvykusios avarijos, dėl kurių buvo pažeisti įrenginiai, tiriamos vadovaujantis Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649).

5. Įrenginių avarijos, įvykusios dėl statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių griūties, taip pat dėl žemės nuošliaužų statinio pagrindą ribojančiuose šlaituose, statybų iškasose ar pylimuose, tiriamos vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.10.01: 2002 „Statinio avarijos tyrimas ir likvidavimas“, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 232 (Žin., 2002, Nr. 55-2209).

6. Įrenginių, kurie taip pat yra energetikos įrenginiai, avarijų ir sutrikimų tyrimas atliekamas vadovaujantis Energetikos įrenginių avarijų ir sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2006 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 4-116 (Žin., 2006, Nr. 42-1535).

7. Dėl įrenginių avarijos įvykę nelaimingi atsitikimai tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Žin., 2004, Nr. 136-4945).

8. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Avarija – įrenginio sulūžimas, griuvimas, sprogimas, užsidegimas ir pan., sukėlęs didesnį už būdingąjį pavojų ar gamintojo nurodytą liekamąją riziką darbuotojų ar kitų žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai arba padaręs žalą darbuotojų ar kitų žmonių sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.

Specializuota įmonė – techninės priežiūros paslaugų teikėjas, kuris, sudaręs su įrenginio savininku sutartį dėl tiesiogiai atliekamos įrenginio nuolatinės priežiūros, vykdo Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742; 2003, Nr. 119-5404) 10 straipsnio 2 dalies 3, 5 ir 9 punktuose nurodytas pareigas ar jų dalį.

Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569), Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170) sąvokas.

9. Įrenginių gedimai ar sutrikimai, kurie nesukėlė avarijos ir nepadarė žalos darbuotojų ar kitų asmenų sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai, tiriami įrenginio savininko nustatyta tvarka.

10. Įrenginio savininkas ir (ar) specializuotos įmonės vadovas (jeigu sudaryta paslaugų teikimo sutartis), skirdamas šiam įrenginiui eksploatuoti ir prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka apmokytus ir atestuotus asmenis, privalo užtikrinti, kad kiekvienas jų būtų atitinkamai instruktuotas bei turėtų galimybę nedelsdamas pranešti įrenginio savininkui apie avariją arba galimą avarijos pavojų.

 

II. PRANEŠIMAI APIE AVARIJĄ

 

11. Apie įrenginio avariją jo savininkas privalo nedelsdamas pranešti:

11.1. įgaliotai įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigai (toliau – įgaliota įstaiga), su kuria įrenginio savininkas sudaręs sutartį dėl įrenginio techninės būklės tikrinimo;

11.2. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) teritoriniam skyriui.

12. Įrenginio savininkas taip pat privalo nedelsdamas pranešti apie įrenginio avariją šioms institucijoms, kai avarija susijusi su:

12.1. darbuotojų ar kitų asmenų sužalojimu ir (ar) žūtimi – atitinkamos apylinkės prokuratūrai;

12.2. statinių griūtimi ar pažeidimais – atitinkamai apskrities viršininko administracijai ir savivaldybės administracijai;

12.3. gaisro, sprogimo grėsme ar neigiamo poveikio aplinkai grėsme arba kai sukeltas gaisras, įvyko sprogimas ar padarytas kitoks neigiamas poveikis aplinkai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui;

12.4. energijos (šilumos, dujų, naftos ir jos produktų) tiekimu, gamyba, perdavimu, paskirstymu bei saugojimu – Valstybinei energetikos inspekcijai prie Ūkio ministerijos;

12.5. pavojingų krovinių transportavimu, kai dėl avarijos gali įvykti sprogimas, gaisras ar gali būti padarytas neigiamas poveikis aplinkai arba kai sukeltas gaisras, įvyko sprogimas ar padarytas kitoks neigiamas poveikis aplinkai – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir atitinkamai: Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos bei atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui.

 

III. AVARIJOS TYRIMAS

 

13. Įvykus avarijai, įrenginio savininkas privalo suteikti pagalbą nukentėjusiesiems, organizuoti ir užtikrinti avarijos padarinių lokalizavimą, taip pat iki avarijos tyrimo pradžios turi išsaugoti įvykio vietos, darbo vietos ir įrenginio būklę tokią, kokia ji buvo iš karto po įvykio.

14. Būtini pakeitimai gali būti daromi tik tuo atveju, jeigu jų nepadarius kiltų pavojus darbuotojų ar kitų žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai, tačiau visa tai, kas buvo iki šių būtinų pakeitimų, turi būti įforminta raštu ir grafiškai užfiksuota, nufotografuota ar nufilmuota.

15. Avarijos tyrimo komisiją (toliau – Komisija) sudaro įrenginio savininkas. Komisija privalo pradėti darbą nedelsdama.

16. Komisijos sudėtis:

16.1. įrenginio savininkas arba jo įgaliotas kompetentingas asmuo;

16.2. specializuotos įmonės atstovas (jei tokia įmonė yra);

16.3. įgaliotos techninės būklės tikrinimo įstaigos, su kuria sudaryta įrenginio techninės būklės tikrinimo sutartis, atstovas;

16.4. Valstybinės darbo inspekcijos atstovas;

16.5. Nuostatų 12.2–12.5 punktuose įvardytų atitinkamų institucijų atstovai.

17. Komisijos pirmininku gali būti įrenginio savininkas ar jo įgaliotas kompetentingas asmuo.

18. Įstaigos ir institucijos per 1 dieną nuo pranešimo apie avariją gavimo paskiria savo atstovus tirti avariją ir apie tai informuoja įrenginio savininką.

19. Institucijos, nurodytos 12.2–12.5 punktuose, gali neskirti savo atstovų tirti avariją, jeigu pagrįstai mano, kad jų dalyvavimas nebūtinas, ir apie tai nedelsdamos turi informuoti įrenginio savininką. Sprendimo motyvai turi būti pateikti raštu ir pridėti prie tyrimo medžiagos.

20. Atlikdama tyrimą, Komisija savo sprendimus priima per pasitarimus, kurie turi būti protokoluojami ir protokolai pridedami prie tyrimo medžiagos.

21. Įrenginio savininkas turi sudaryti sąlygas Komisijai tirti įrenginio avariją ir privalo:

21.1. užtikrinti, kad būtų pateikta tyrimui reikalinga vaizdinė (grafinė) medžiaga, dokumentai apie avarijos vietos būklės pakeitimą arba pažyma, kad avarijos vietos būklė nepakeista;

21.2. užtikrinti, kad būtų pateikti reikiami įrenginio techniniai dokumentai, naudojimo instrukcija, įrenginio naudojimo (priežiūros) žurnalas, kiti techninės būklės tikrinimo ir priežiūros organizavimo bei vykdymo dokumentai;

21.3. užtikrinti, kad būtų pateikti kiti Komisijos narių paprašyti avarijai tirti reikalingi dokumentai;

21.4. atlikti (užsakyti) tyrimus ar bandymus, pakviesti specialistus ar ekspertus ir atlikti kitus avarijai tirti būtinus darbus, dėl kurių Komisija priėmė motyvuotus sprendimus.

22. Tirdama avariją, Komisija turi:

22.1. nustatyti, ar yra pakeitimų avarijos vietoje ir, jeigu pakeitimų yra, juos įvertinti;

22.2. nustatyti įrenginio būklę, buvusią prieš avariją, susipažinti su dokumentais apie įrenginio eksploataciją ir priežiūrą (darbo režimas, taikomos technologijos, apkrovos, nuolatinės priežiūros atlikimas, techninės būklės tikrinimai, remontai ir kita), ištirti, ar jie tenkina gamintojo techninių dokumentų bei priežiūros teisės aktų reikalavimus. Įvertinti įrenginio nusidėvėjimą bei remonto ar modernizavimo darbų kokybę;

22.3. motyvuotai priimti sprendimus dėl ekspertizių, bandymų ar kitų avarijai tirti būtinų veiksmų atlikimo;

22.4. įvertinti įrenginį naudojančių ir kitų su tiriamu įvykiu susijusių darbuotojų veiksmus ir jų profesinį pasirengimą;

22.5. gauti iš įrenginio savininko ir su įvykiu susijusių darbuotojų bei liudininkų rašytinius paaiškinimus apie avarijos aplinkybes;

22.6. įvertinti įrenginio naudojimo bei darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pareigybių aprašymų nuostatų ar tam tikrų nuostatų nebuvimo įtaką avarijai;

22.7. įvertinti, jeigu tai būtina avarijos priežastims nustatyti, įrenginio projektavimo, gamybos, montavimo, derinimo darbų kokybę, galimus pažeidimus transportuojant;

22.8. įvertinti stichinių reiškinių įtaką avarijai, jeigu tai būtina įvykio priežastims nustatyti;

22.9. įvertinti prieš avariją vykusius statybos, remonto ar kitus darbus greta įrenginio ar jame (jeigu tokie buvo vykdomi);

22.10. įvertinti specialistų ir (ar) ekspertų pateiktas išvadas, kitus su įvykiu susijusius dokumentus ir nustatytas avarijos aplinkybes;

22.11. atlikti kitus veiksmus, kurių reikia avarijos aplinkybėms ir priežastims nustatyti;

22.12. pateikti išvadas apie asmenims, aplinkai ar turtui padarytą žalą;

22.13. vadovaudamasi tyrimo rezultatais, nustatyti ir aprašyti avarijos priežastis;

22.14. numatyti priemones avarijos priežastims ir pasekmėms pašalinti bei panašiems įvykiams ateityje išvengti ir nustatyti šių priemonių vykdymo terminus.

23. Įrenginys negali būti pradėtas naudoti, kol nebaigtas avarijos tyrimas. Komisija gali leisti pradėti naudoti įrenginį nepasibaigus avarijos tyrimui, jeigu tam pritaria avarijos tyrime dalyvaujantys institucijų ir įstaigų atstovai ir tik gavusi įgaliotos įstaigos išvadą apie įrenginio tinkamumą naudoti.

24. Ištyrusi avariją, Komisija, atsižvelgdama į Komisijos narių išvadas, įvertinusi ir išnagrinėjusi bandymų, ekspertizių rezultatus, su avarija susijusių asmenų bei liudininkų paaiškinimus ir kitą surinktą tyrimo medžiagą bei informaciją, surašo laisvos formos avarijos tyrimo aktą (toliau – aktas).

25. Akte turi būti nurodyta:

25.1. Komisijos sudėtis;

25.2. įrenginio, dėl kurio atliktas avarijos tyrimas, techninė charakteristika, sumontavimo metai, kapitalinio remonto, modernizavimo, paskutinio techninės būklės patikrinimo datos;

25.3. avarijos data ir laikas;

25.4. avarijos atsiradimo, plėtojimosi ir likvidavimo chronologinis aprašymas;

25.5. Nuostatų 22 punkte nurodytų veiksmų rezultatai ir išvados;

25.6. prie akto pridedamų dokumentų (tiriant avariją dalyvavusių ekspertų, institucijų ir įstaigų atstovų išvados, ekspertizių ir bandymų rezultatai bei kita tyrimo medžiaga) sąrašas.

26. Aktą savo parašais turi patvirtinti Komisijos pirmininkas ir visi Komisijos nariai. Jeigu Komisijos narys nesutinka su tyrimo išvadomis, jis aktą turi pasirašyti su pastaba, o savo nuomonę išdėstyti akto priede.

27. Avarijos tyrimas turi būti baigtas ir aktas surašytas bei pasirašytas per 10 darbo dienų nuo įvykio. Avarijos tyrimas Komisijos sprendimu gali būti pratęstas, atsižvelgiant į ekspertizių ar bandymų atlikimo terminus.

28. Komisijos pirmininkas, jeigu jis nėra įrenginio savininkas, pateikia aktą įrenginio savininkui. Įrenginio savininkas savo parašu turi patvirtinti, kad susipažino su aktu.

29. Įrenginio savininkas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo po vieną patvirtintą akto kopiją įteikti ar išsiųsti Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, įgaliotai įstaigai bei kitoms avarijos tyrime dalyvavusioms įstaigoms ir institucijoms.

30. Jeigu tiriant avariją nustatyta įrenginio neatitiktis ES direktyvose ir Lietuvos techniniuose reglamentuose nustatytiems esminiams sveikatos ir saugos reikalavimams, įrenginio savininkas akto kopiją turi išsiųsti ir Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos.

31. Jeigu nustatoma, kad avarijos tyrimas atliktas nepakankamai nuodugniai ar objektyviai, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius raštu motyvuotai gali įpareigoti įrenginio savininką per 15 darbo dienų organizuoti papildomą tyrimą ir pateikti išvadas.

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32. Įrenginio savininkas avariją turi užregistruoti įrenginio naudojimo (priežiūros) žurnale.

33. Įrenginio savininkas aktą ir tyrimo medžiagą privalo saugoti įrenginio techninių dokumentų byloje tol, kol įrenginys yra naudojamas.

34. Įrenginio savininkas privalo akte nustatytais terminais įvykdyti nurodytas priemones ir apie tai informuoti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių, įgaliotą įstaigą ir kitas suinteresuotas įstaigas bei institucijas.

35. Įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos turi analizuoti tyrimų rezultatus ir, esant būtinumui, teikti valstybės institucijoms pasiūlymus dėl atitinkamų prevencinių priemonių taikymo šalies mastu.

36. Pasiūlymus dėl atitinkamų prevencinių priemonių taikymo šalies mastu, esant būtinumui, turi teikti Valstybinė darbo inspekcija bei kitos tyrime dalyvavusios institucijos ir įstaigos.

37. Asmenys už šių Nuostatų reikalavimų pažeidimą atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

________________