LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL MEDŽIAGŲ LIKUČIŲ GYVŪNUOSE IR GYVŪNINIUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMOTC „DĖL MEDŽIAGŲ LIKUČIŲ GYVŪNUOSE IR GYVŪNINIUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“

2000 m. spalio 13 d. Nr. 275

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639; 2000, Nr. 61-1804) ir siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvos 96/23 EEC reikalavimus,

1. Tvirtinu Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės taisykles.

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu Nacionalinei veterinarijos laboratorijai.

DIREKTORIUS                                                                                                       K. LUKAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2000 10 13 įsakymu Nr. 275

MEDŽIAGŲ LIKUČIŲ GYVŪNUOSE IR GYVŪNINIUOSE MAISTO PRODUKTUOSE KONTROLĖS TAISYKLĖS

Medžiagų likučių gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontrolės taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos pagal Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 2-15, 1999, Nr. 90-2639, 2000, Nr. 61-1804) 6 straipsnio 9 ir 10 punktų ir Europos Sąjungos Komisijos 1996 m. balandžio 29 d. direktyvos 96/23 EEC „Dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose kontroliavimo“ reikalavimus.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taisyklės nustato žinomų medžiagų ir kenksmingų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose kontrolės tvarką. Šių Taisyklių tikslas – kontroliuoti neleistinų naudoti medžiagų ir preparatų kiekius gyvūnuose ir gyvūniniuose maisto produktuose, siekiant nustatyti, ar laikomasi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų nenaudoti naminiams gyvūnams neleistinų, pavojingų veterinarijos medicinos farmakologinių medžiagų, jų preparatų, taip pat nustatyti, ar leistinų naudoti veterinarijos medicinos medžiagų ir preparatų bei aplinkos teršalų kiekiai neviršija didžiausių leistinų koncentracijos normų.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos ir apibrėžimai:

neleistinos medžiagos arba preparatai – medžiagos arba preparatai, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktais uždrausti naudoti gyvūnų šėrimui, gydymui ir t. t.;

neteisėtas naudojimas – tai neleistinų medžiagų arba preparatų naudojimas, arba Lietuvos Respublikos teisės aktais leistinų naudoti medžiagų ar preparatų skyrimas tokiems tikslams ir tokiomis sąlygomis, kurie nenurodyti Lietuvos Respublikos teisės aktuose;

likučiai – tai farmakologinio poveikio medžiagų, jų metabolitų ir kitų medžiagų, kurios patenka į gyvūninius produktus ir gali būti kenksmingos žmogaus sveikatai, likučiai;

kompetentinga institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT);

oficialus mėginys – VMVT paimtas mėginys, kurį tiriant siekiama nustatyti nacionaliniame likučių kontrolės plane išvardytų medžiagų likučius;

patvirtinta laboratorija – VMVT patvirtinta laboratorija, atliekanti oficialaus mėginio tyrimą likučiams nustatyti;

įprastas metodas – oficialaus mėginio tyrimo metodas, atliekamas bet kurioje VMVT patvirtintoje laboratorijoje;

oficialus metodas – oficialaus mėginio tyrimo metodas, atliekamas akredituotoje laboratorijoje;

gyvūnas – bet kokios rūšies gyvūnas, iš kurio yra gaunami žmogaus vartojami produktai;

gyvūnų siunta – tos pačios rūšies, tame pačiame ūkyje tuo pačiu metu ir tomis pačiomis sąlygomis išauginti gyvūnai;

beta-antagonistas – beta-adrenoceptorinis antagonistas;

įmonės atsakingas asmuo – įmonės ar ūkio savininkas ar jo įgaliotas asmuo, atsakingas už tai, kad įmonė savo veikloje laikytųsi šių Taisyklių reikalavimų.

II. gyvūninių produktų perdirbimo įmonių ir ūkių pareigos

3. Pirminių gyvūninių produktų perdirbimo įmonių savininkai, įmonių steigėjai arba jų įgalioti asmenys užtikrina, kad:

3.1. perdirbimui būtų priimami (tiesiogiai ar per tarpininkus) tik tie gyvūnai, kuriems pateikėjas gali garantuoti, kad buvo laikytasi veterinarijos preparatų pasišalinimo iš organizmo terminų, ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius įrodymus;

3.2. būtų nustatyta, kad gyvūnuose ar gyvūniniuose produktuose, pristatytuose į įmones:

3.2.1. nėra likučių kiekių, viršijančių didžiausias leistinas normas,

3.2.2. nėra jokių neleistinų medžiagų ar preparatų likučių.

4. Ūkių, tiekiančių gyvūnus ar gyvūninius produktus į rinką, atsakingi asmenys, fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys prekyba gyvūnais, bei asmenys, nurodyti 3 punkte, privalo į rinką patiekti tik:

4.1. gyvūnus, kuriems nebuvo duota jokių neleistinų medžiagų ar preparatų ir kurie nebuvo gydyti neteisėtais būdais;

4.2. gyvūnus, kuriems jei buvo duota vaistinių medžiagų arba preparatų, tai buvo laikytasi tiems preparatams arba medžiagoms nustatytų pasišalinimo iš organizmo terminų;

4.3. gyvūnus, kurie yra paženklinti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;

4.4. produktus iš gyvūnų, kurie atitinka 4.1, 4.2 ir 4.3 punktų reikalavimus.

5. Duomenis apie paskirto arba taikyto gydymo datą ir pobūdį, gydytus gyvulius ir atitinkamus veterinarijos preparatų pasišalinimo iš organizmo terminus veterinarijos gydytojas įrašo į ūkyje laikomą žurnalą.

6. Gyvūnų augintojas įsitikina, kad laikomasi vaistų pasišalinimo iš organizmo terminų ir penkerius metus saugo tai įrodančius dokumentus.

7–9. VMVT, o ypač skerdyklos veterinarinę-sanitarinę ekspertizę atliekančiam veterinarijos gydytojui paprašius, gyvūnų savininkai ir veterinarijos gydytojai turi pateikti informaciją, kaip ūkis vykdo šių Taisyklių reikalavimus.

III. VMVT PAREIGOS

10. VMVT įpareigoja:

10.1. Valstybinę veterinarijos preparatų inspekciją:

10.1.1. sudaryti metinį Nacionalinį likučių kontrolės planą kitiems metams pagal šių Taisyklių IV skyrių, suderinti jį su Nacionaline veterinarijos laboratorija ir iki einamųjų metų gruodžio 1 d. pateikti jį VMVT tvirtinti,

10.1.2. kartu su Nacionaline veterinarijos laboratorija organizuoti ir vykdyti duomenų, reikalingų įvertinti taikytas priemones ir gautus rezultatus, rinkimą ir apibendrinimą bei iki kiekvienų metų vasario 1 d. pateikti šiuos duomenis VMVT;

10.2. Nacionalinę veterinarijos laboratoriją:

10.2.1. koordinuoti ir vykdyti metinio Nacionalinio likučių kontrolės plano tyrimus;

10.2.2. koordinuoti apskričių ir rajonų VMVT laboratorijų veiklą,

10.2.3. užtikrinti vienodų tyrimų standartų ir metodikų, susijusių su vaistinių medžiagų ir preparatų tyrimais, naudojimą bei atskirų medžiagų palyginamųjų tyrimų vykdymą.

11. Apskričių, rajonų ir miestų VMVT savo ruožtu privalo užkirsti kelią neteisėtam medžiagų ir preparatų naudojimui gyvūnams.

IV. NACIONALINIS LIKUČIŲ KONTROLĖS PLANAS

12. Pagal Nacionalinį likučių kontrolės planą turi būti tikrinamos šios medžiagų grupės:

12.1. A grupė – anabolinį poveikį turinčios medžiagos ir neleistinos medžiagos:

12.1.1. A-1- stilbenai, stilbeno dariniai bei jų druskos ir esteriai,

12.1.2. A-2- antihidroidinės medžiagos,

12.1.3. A-3- steroidai,

12.1.4. A-4- rezorciklinės rūgšties laktonai, įskaitant ir zeranolį,

12.1.5. A-5- beta-antagonistai,

12.1.6. A-6- kiti mišiniai, kurių neleidžiama naudoti dėl to, jog neįmanoma nustatyti maksimalios koncentracijos normos;

12.2. B grupė – veterinarijos preparatai (įskaitant nelicencijuotas medžiagas, kurios gali būti naudojamos veterinariniais tikslais) ir teršalai:

12.2.1. B-1- antibakterinės medžiagos, įskaitant sulfanilamidus ir chinolonus,

12.2.2. B-2- kiti veterinariniai vaistai:

12.2.2.1. B-2a- antihelmintiniai preparatai,

12.2.2.2. B-2b- antikokcidialiniai preparatai, įskaitant nitroimidazolius,

12.2.2.3. B-2c- karbamatai ir piretroidai,

12.2.2.4. B-2d- sedatyviniai preparatai,

12.2.2.5. B-2e- nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai,

12.2.2.6. B-2f- kitos farmakologiškai aktyvios medžiagos, kurios gali būti įtrauktos į metinį likučių kontrolės planą jo kasmetinio peržiūrėjimo metu,

12.2.3. B-3- kitos medžiagos ir aplinkos teršalai:

12.2.3.1. B-3a- chloro organiniai mišiniai, tarp jų ir PcB,

12.2.3.2. B-3b- fosforo organiniai mišiniai,

12.2.3.3. B-3c- cheminiai elementai,

12.2.3.4. B-3d- mikotoksinai,

12.2.3.5. B-3e- dažai,

12.2.3.6. B-3f- kitos medžiagos.

13. Gyvūnų rūšys ir gyvūniniai produktai, kuriuose privaloma kontroliuoti likučius:

Gyvūnų rūšis, jų pašarai arba gyvūnų produkcijað	Galvijai (avys, ožkos, kiaulės, arkliai)	Paukščiai	Vandens gyvūnai	Pienas	Kiaušiniai	Triušių, laukinių žvėrių mėsa(*)ir fermose užaugintų laukinių žvėrių mėsa	Arkliena
Medžiagų grupės ò
A-1	×	×	×			×
A-2	×	×				×
A-3	×	×	×			×
A-4	×	×				×
A-5	×	×				×
A-6	×	×	×	×	×
B-1	×	×	×	×	×	×		×
B-2a	×	×	×	×		×
B-2b	×	×			×	×
B-2c	×	×				×		×
B-2d	×
B-2e	×	×		×		×
B-2f
B-3a	×	×	×	×	×	×		×
B-3b	×			×				×
B-3c	×	×	×	×		×		×
B-3d	×	×	×	×
B-3e			×
B-3f

(*) Tik laukinių žvėrių mėsoje svarbu tirti cheminius elementus

14. Mėginių ėmimo tvarka:

14.1. mėginių ėmimo tikslas yra nustatyti, ar nėra likučių gyvūnuose, jų išmatose, organizmo skysčiuose bei gyvūnų audiniuose, gyvūniniuse produktuose, gyvūnams skirtuose pašaruose, vandenyje ir gyvūnų auginimo ir laikymo vietose;

14.2. mėginiai turi būti imami nelauktai, nenumatytai, nenustatytu laiku ir ne kokią nors konkrečią savaitės dieną;

14.3. mėginiai imami atsitiktinumo principu, iš atskirų tiriamojo objekto dalių;

14.4. kiekvienas mėginys tiriamas nustatyti Nacionaliniame likučių kontrolės plane numatytų medžiagų buvimą jame:

14.4.1. A grupės medžiagos tiriamos, norint nustatyti neleistinų medžiagų panaudojimo atvejus ir piktnaudžiavimą naudojant leistinas medžiagas,

14.4.2. A grupės medžiagoms nustatyti mėginiai imami atkreipiant dėmesį į šiuos kriterijus: gyvūnų lytį, amžių, rūšį, šėrimo tipą, įvedimo į organizmą būdus, visą prieinamą papildomą informaciją ir visus akivaizdžius neteisingo šios grupės medžiagų panaudojimo ar piktnaudžiavimo jomis faktus,

14.4.3. B grupės medžiagos tiriamos kontroliuoti, ar veterinarijos medicinos preparatų likučiai, pesticidai ir aplinkos teršalų kiekiai neviršija didžiausių leistinų koncentracijos normų.

V. MĖGINIŲ ĖMIMas

15. Galvijų kontrolė:

15.1. minimalus kiekvienais metais tiriamų galvijų skaičius, siekiant nustatyti likučius, turi sudaryti mažiausiai 0,4 % visų praėjusiais metais paskerstų galvijų kiekio. Mėginiai paskirstomi taip:

15.2. A grupės medžiagoms ištirti imama 0,25 % visų mėginių, kurie turi būti paskirstomi taip:

15.2.1. 50 % mėginių imama iš galvijų ūkiuose (25 % mėginių yra analizuojami norint ištirti A-5 grupės medžiagas ir paimami pasirinktinai iš gyvulių įsisavinamos medžiagos (pašarų, geriamo vandens), kiti 25 % imami iš galvijų),

15.2.2. kiti 50 % mėginių imama iš galvijų skerdyklose,

15.2.3. kiekvienais metais turi būti tikrinamas kiekvienas A grupės pogrupis, kiekvienam tyrimui paimant mažiausiai 5 % visų A grupei surinktų mėginių;

15.3. B grupės medžiagoms ištirti 0,15 % visų mėginių, kurie turi būti paskirstomi taip:

15.3.1. ne mažiau kaip 30 % mėginių tikrinami nustatant B-1 grupės medžiagas,

15.3.2. ne mažiau kaip 30 % mėginių tikrinama nustatant B-2 grupės medžiagas,

15.3.3. ne mažiau kaip 10 % mėginių tikrinama nustatant B-3 grupės medžiagas;

15.4. tiriamų mėginių procentinis balansas nustatomas remiantis praėjusių metų nacionalinių likučių kontrolės planų informacija ir patirtimi.

16. Kiaulių kontrolė:

16.1. minimalus kiekvienais metais tiriamų kiaulių skaičius, siekiant nustatyti likučius, turi sudaryti mažiausiai 0,05 % visų praėjusiais metais paskerstų kiaulių kiekio. Mėginiai paskirstomi taip:

16.2. A grupės medžiagoms ištirti imama 0,02 % mėginių:

16.2.1. kiekvienais metais turi būti tikrinamas kiekvienas A grupės pogrupis, kiekvienam tyrimui paimant mažiausiai 5 % visų A grupei surinktų mėginių,

16.2.2. jei mėginiai imami tik iš skerdyklų, tuomet ūkiuose reikia papildomai tirti geriamą vandenį, pašarus, išmatas. Tuo atveju minimalus kiekvienais metais aplankytinų ūkių skaičius turi būti toks, kad vienam tūkstančiui praėjusiais metais paskerstų kiaulių tektų nors vienas ūkis;

16.3. B-grupės medžiagoms ištirti imama 0,03 % paskerstų kiaulių mėginių, iš kurių:

16.3.1. ne mažiau kaip 30 % mėginių tikrinami nustatant B-1 grupės medžiagas,

16.3.2. ne mažiau kaip 30 % mėginių tikrinama nustatant B-2 grupės medžiagas,

16.3.3. ne mažiau kaip 10 % mėginių tikrinama nustatant B-3 grupės medžiagas;

16.4. tiriamų mėginių procentinis balansas nustatomas remiantis praėjusių metų nacionalinių likučių kontrolės planų informacija ir patirtimi.

17. Avių ir ožkų kontrolė:

17.1. minimalus kiekvienais metais tiriamų gyvūnų skaičius, siekiant nustatyti likučius, turi sudaryti mažiausiai 0,05 % visų praėjusiais metais paskerstų vyresnių nei trijų mėnesių avių ir ožkų. Mėginiai paskirstomi taip:

17.2. A grupės medžiagoms ištirti imama 0,01 % mėginių, iš kurių:

17.2.1. kiekvienais metais turi būti tikrinamas kiekvienas A grupės pogrupis, kiekvienam tyrimui paimant mažiausiai 5 % visų A grupei surinktų mėginių;

17.3. B grupės medžiagoms ištirti imama 0,04 % mėginių:

17.3.1. turi būti laikomasi tokio pat pogrupių paskirstymo, kaip numatyta Taisyklių 15.4 punkte;

17.4. tiriamų mėginių procentinis balansas nustatomas remiantis praėjusių metų nacionalinių likučių kontrolės planų informacija ir patirtimi.

18. Arklių kontrolė:

18.1. mėginių skaičius nustatomas priklausomai nuo arklienos kiekio tiekimo į rinką.

19. Broilerių, nededančių vištų, kalakutų, kitų paukščių kontrolė:

19.1. mėginį sudaro vienas ar keli paukščiai (tai priklauso nuo tyrimo metodo reikalavimų);

19.2. kiekvienai paukščių kategorijai (broileriai, nededančios vištos, kalakutai ir kiti paukščiai) minimalus kiekvienais metais imamų mėginių skaičius yra mažiausiai vienas mėginys dviem šimtams tonų (negyvo svorio), tačiau jei per metus kurios nors kategorijos paukštienos yra pagaminama daugiau kaip 5000 tonų, tada kiekvienai medžiagų grupei ištirti imama mažiausiai 100 mėginių;

19.3. A grupės medžiagoms ištirti imama 50 % visų mėginių, iš kurių:

19.3.1. mažiausiai vienas penktadalis (20 %) turi būti paimama paukštynuose,

19.3.2. kiekvienais metais turi būti tikrinamas kiekvienas A grupės pogrupis, kiekvienam tyrimui paimant mažiausiai 5 % visų A grupei surinktų mėginių;

19.4. B grupės medžiagoms ištirti imama 50 % mėginių, iš kurių:

19.4.1. ne mažiau kaip 30 % mėginių tikrinama nustatant B-1 grupės medžiagas,

19.4.2. ne mažiau kaip 30 % mėginių tikrinama nustatant B-2 grupės medžiagas,

19.4.3. ne mažiau kaip 10 % mėginių tikrinama nustatant B-3 grupės medžiagas;

19.5. tiriamų mėginių procentinis balansas nustatomas remiantis praėjusių metų nacionalinių likučių kontrolės planų informacija ir patirtimi.

20. Tvenkiniuose auginamų žuvų kontrolė:

20.1. mėginį sudaro viena ar kelios žuvys (atsižvelgiant į žuvų dydį ir tyrimo metodų reikalavimus);

20.2. minimalus kiekvienais metais surenkamų mėginių skaičius yra mažiausiai vienas mėginys šimtui tonų per metus pagaminamos produkcijos;

20.3. mėginiai tyrimui atrenkami atsižvelgiant į tai, kokios vaistinės medžiagos gali būti naudojamos;

20.4. A grupės medžiagoms ištirti imama 33,33 % mėginių. Mėginiai turi būti imami:

20.4.1. visi mėginiai turi būti paimti žuvininkystės įmonėje iš auginamų visų amžiaus grupių žuvų, įskaitant ir žuvis, kurios yra paruoštos pardavimui ir vartojimui;

20.5. B grupės medžiagoms ištirti imama 66,66 % mėginių. Mėginiai turi būti imami:

20.5.1. žuvininkystės įmonėje iš žuvų, kurios yra paruoštos pardavimui ir vartojimui,

20.5.2. žuvies perdirbimo įmonėje arba didmeninėje prekyboje imami šviežios žuvies mėginiai su sąlyga, jog gavus teigiamus rezultatus bus galima atsekti žuvį pristačiusią įmonę;

20.6. visais atvejais žuvininkystės įmonėje mėginiai imami ne mažiau kaip iš 10 % registruotų gamybos vietų.

21. Kitų tvenkiniuose auginamų gyvūnų kontrolė:

21.1. kai yra pagrindo manyti, kad veterinarijos vaistai ar cheminės medžiagos yra naudojamos kitoms gyvūnų rūšims, auginamoms tvenkiniuose, arba kai įtariamas aplinkos užterštumas, šios gyvūnų rūšys turi būti įtraukiamos į nacionalinį likučių kontrolės planą.

22. Karvių pieno kontrolė:

22.1. kiekvieną oficialų mėginį paima atsakingas asmuo iš anksto neįspėjus, užtikrinant kad bus galima atsekti pieno gavimo vietą;

22.2. gali būti naudojami tokie mėginių ėmimo būdai:

22.2.1. ūkiuose iš pieno surinkimo talpyklų,

22.2.2. pieno perdirbimo įmonėse iš talpyklų;

22.3. mėginiai paimami taip, kad būtų galima nustatyti B-3a ir B-3c pogrupių medžiagas;

22.4. imami tik žaliavinio pieno mėginiai; mėginių dydžiai priklauso nuo naudojamų tyrimo metodų;

22.5. minimalus kiekvienais metais imamų mėginių skaičius yra 1 mėginys penkiolikai tūkstančių tonų produkcijos; iš viso per metus tiriama ne mažiau kaip 300 mėginių;

22.6. mėginiai pagal tiriamų medžiagų grupes paskirstomi taip:

22.6.1. 70% mėginių tiriama nustatant A-6, B-1, B-2a ir B-2e pogrupių medžiagas,

22.6.2. 15 % mėginių tiriama nustatant B-3 grupės medžiagas,

22.6.3. 15 % mėginių tiriama pagal šalyje esamą padėtį;

22.7. kitų rūšių gyvulių (avių, ožkų, arklių) pieno tyrimai atliekami pagal Lietuvos Respublikoje esančią situaciją. Mėginiai įtraukiami į bendrą galvijų pieno tyrimų planą.

23. Vištų kiaušinių kontrolė:

23.1. kiekvieną oficialų mėginį paima atsakingas asmuo iš anksto neįspėjus, užtikrinant paukštyno ar kiaušinių įpakavimo vietos atsekamumą;

23.2. mėginiai gali būti imami paukštynuose arba kiaušinių įpakavimo įmonėse;

23.3. mėginio dydis turi būti mažiausiai 12 kiaušinių, atsižvelgiant į tyrimo metodų reikalavimus;

23.4. kiekvienais metais imama mažiausiai 1 mėginys tūkstančiui tonų produkcijos, iš viso per metus tiriama ne mažiau kaip 200 mėginių;

23.5. mažiausiai 30 % mėginių imama kiaušinių įpakavimo įmonėse;

23.6. mėginiai pagal tiriamų medžiagų grupes paskirstomi taip:

23.6.1. 70% mėginių tiriama norint nustatyti A-6, B-1, B-2a ir B-2b pogrupių medžiagas,

23.6.2. 30 % mėginių tiriama atsižvelgiant į tai, kokios medžiagos naudojamos šalyje, tačiau privaloma ištirti keletą mėginių nustatant B-3a pogrupio medžiagas;

23.7. kitų rūšių paukščių kiaušiniai gali būti įtraukti į bendrą planą pagal Lietuvos Respublikos poreikius.

24. Triušių mėsos kontrolė:

24.1. mėginiai imami iš vieno ar kelių gyvūnų pagal mėginių ėmimo taisykles ir atsižvelgiant į tyrimo metodo reikalavimus;

24.2. kiekvieną mėginį paima atsakingas asmuo, užtikrinant mėginio paėmimo vietos atsekamumą;

24.3. triušienos mėginiai imami ūkiuose arba skerdimo įmonėse; neleistinų medžiagų kontrolei ūkiuose papildomai reikėtų imti vandens ir pašarų mėginius;

24.4. mėginių skaičius per metus yra 10 mėginių trims šimtams tonų mėsos, jei per metus jos pagaminama iki 3000 tonų, ir dar vienas mėginys kiekvieniems papildomiems 300 tonų produkcijos;

24.5. A grupės mėginiai turi sudaryti 30 % visų mėginių, iš jų:

24.5.1. 70 % mėginių tikrinama nustatant A-6 grupės medžiagas,

24.5.2. 30 % mėginių tikrinama nustatant A grupės kitų pogrupių medžiagas;

24.6. B grupės mėginiai turi sudaryti 70 % visų mėginių, iš jų:

24.6.1. ne mažiau kaip 30 % mėginių tikrinama nustatant B-1 grupės medžiagas,

24.6.2. ne mažiau kaip 30 % mėginių tikrinama nustatant B-2 grupės medžiagas,

24.6.3. ne mažiau kaip 10 % mėginių tikrinama nustatant B-3 grupės medžiagas;

24.7. tiriamų mėginių procentinis balansas nustatomas remiantis praėjusių metų kontrolės planų informacija ir patirtimi.

25. Ūkiuose išaugintų laukinių žvėrių kontrolė:

25.1. mėginių dydis nustatomas pagal naudojamus tyrimų metodus. Mėginiai imami gyvūnų auginimo ir skerdimo metu, užtikrinant mėginio gavimo vietos atsekamumą. Papildomai imami vandens ir pašarų mėginiai neleistinų medžiagų kontrolei;

25.2. kiekvienais metais tiriama mažiausiai 100 mėginių;

25.3. A grupės mėginiai turi sudaryti 20 % visų mėginių, juose daugiausia tiriamos A-5 ir A-6 grupių medžiagos;

25.4. B grupės mėginiai turi sudaryti 70 % visų mėginių, iš jų:

25.4.1. 30 % mėginių tiriama nustatant B-1 grupės medžiagas,

25.4.2. 30 % mėginių tikrinama nustatant B-2 grupės medžiagas,

25.4.3. 10 % mėginių tikrinama nustatant B-2c ir B-2e grupių medžiagas,

25.4.4. 30 % mėginių tikrinama nustatant B-3 grupės medžiagas;

25.5. tiriamų mėginių procentinis balansas nustatomas remiantis praėjusių metų kontrolės planų informacija ir patirtimi.

26. Laukinių žvėrių kontrolė:

26.1. mėginių dydis nustatomas pagal naudojamus tyrimų metodus;

26.2. mėginiai imami žvėrienos perdirbimo metu arba medžioklės plotuose, užtikrinant mėginio ir žvėries sumedžiojimo vietos atsekamumą;

26.3. kiekvienais metais turi būti ištiriama 100 žvėrienos mėginių, daugiausia juose tiriant cheminių medžiagų likučius.

27. Medaus kontrolė:

27.1. mėginių dydis nustatomas pagal naudojamus tyrimų metodus;

27.2. medus imamas iš medaus saugojimo talpyklų, užtikrinant mėginio gavimo vietos atsekamumą;

27.3. imamų mėginių skaičius per metus yra 10 mėginių trims šimtams tonų produkcijos, jei per metus pagaminama iki 3000 tonų produkcijos, ir 1 mėginys kiekvieniems papildomiems 300 tonų produkcijos;

27.4. mėginių paskirstymas pagal tiriamų medžiagų grupes:

27.4.1. 50 % mėginių tiriama nustatant B-1 ir B-2c grupių medžiagas,

27.4.2. 40 % mėginių tiriama nustatant B-3a ir B-3c grupių medžiagas,

27.4.3. 10 % mėginių tiriama nustatant mikotoksinus.

VI. REIKALAVIMAI LABORATORINIAMS METODAMS IR LABORATORIJOMS

28. Veterinarijos medicinos preparatų likučiai, pesticidai, toksiški elementai ir kitos nepageidautinos medžiagos gyvūniniuose produktuose nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikoje įteisintais ir atitinkančiais tarptautinius reikalavimus standartais. Kenksmingų likučių tyrimai gali būti atliekami tik akredituotose laboratorijose. Kontroliuojant likučius laboratorinės sistemos pagrindas yra akredituota Nacionalinė veterinarijos laboratorija.

VII. VALSTYBINĖS KONTROLĖS PRIEMONĖS

29. Greta mėginių ėmimo ir tyrimų, atliekamų vykdant likučių kontrolės planus, atliekami papildomi patikrinimai iš anksto neįspėjus:

29.1. nacionaliniame likučių kontrolės plane nurodytų medžiagų gamybos metu ir jas tvarkant, sandėliuojant, gabenant, paskirstant, parduodant ar įsigyjant;

29.2. visose pašarų gyvūnams gamybos ir platinimo stadijose;

29.3. visuose šiose Taisyklėse minimų gyvūnų auginimo ir gyvūninių maisto produktų gamybos grandinės etapuose;

29.4. tikrinimai turi būti atliekami siekiant nustatyti neleistinas medžiagas ar preparatus, kuriuos ruošiamasi skirti gyvuliams penėti ar nelegaliai gydyti;

29.5. jei atliekant 29 punkte numatytus patikrinimus gaunami teigiami rezultatai arba jeigu kyla pagrįstų įtarimų, kad buvo nesilaikoma teisės aktų bei kitų dokumentų, reglamentuojančių vaistinių medžiagų ir preparatų laikymą, naudojimą ir disponavimą, reikalavimų, taikomos šių Taisyklių VIII ir X skyriuose numatytos priemonės.

30. 29 punkte nurodytus patikrinimus iš anksto neįspėjus atlieka apskričių, rajonų, miestų VMVT inspektoriai.

31. Gyvulių laikytojas, gyvulius parduodantis asmuo arba jų įgalioti atstovai privalo suteikti inspektoriui visą reikiamą informaciją ir pagalbą atliekant patikrinimus prieš skerdimą.

32. Kilus įtarimui, kad gyvuliui buvo taikomas neteisėtas gydymas, VMVT inspektoriai turi pareikalauti laikytojo ar asmens, kurio žinioje yra gyvuliai, arba ūkį prižiūrinčio veterinarijos gydytojo pateikti dokumentus, patvirtinančius tokio gydymo tikslingumą.

33. Pasitvirtinus faktui dėl neteisėto gydymo, neleistinų medžiagų naudojimo ar kilus įtarimui dėl tokių medžiagų naudojimo, VMVT inspektorius turi atlikti:

33.1. gyvulių patikrinimą jų kilmės ūkiuose arba ūkiuose, iš kurių jie atgabenti, kad nustatytų, ar buvo naudotos neleistinos medžiagos ar preparatai; atliekant šiuos patikrinimus, gali būti imami oficialūs mėginiai;

33.2. patikrinimą, kad nustatytų, ar ūkiuose, kuriuose auginami, laikomi arba penimi gyvuliai, arba ūkiuose, iš kurių gyvuliai kilę arba yra atgabenti, nebuvo naudota neleistinų medžiagų ar preparatų;

33.3. gyvulių pašarų patikrinimą ūkiuose, iš kurių yra kilę arba atgabenti gyvuliai, jų geriamojo vandens patikrinimą; žuvininkystės ūkiuose – vandens telkinių, kuriuose žuvys buvo sugautos, patikrinimą;

33.4. 29 punkte numatytus patikrinimus;

33.5. bet kokius patikrinimus, kurie reikalingi nustatant neleistinų medžiagų ar preparatų kilmę arba gydytų gyvulių kilmę.

34. Jei didžiausios leistinos medžiagų koncentracijos normos buvo viršytos, VMVT inspektorius turi atlikti tyrimus, kurie, jo manymu, yra reikalingi.

VIII. VEIKSMAI IR PASEKMĖS SURADUS PER DIDELĮ LIKUČIŲ KIEKĮ

35. Tiriant A grupės medžiagas, visi teigiami rezultatai, nustatyti įprastais metodais, turi būti patvirtinami Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje oficialiais metodais.

36. Visų medžiagų tyrimų rezultatus, jei likučių kiekiai yra neaiškūs dėl tyrimų atsakymų nesutapimų, turi patvirtinti Nacionalinė veterinarijos laboratorija. Jei patvirtintas atsakymas teigiamas, tyrimų išlaidas padengia laikytojas arba už gyvulius atsakingas asmuo.

37. Jeigu nacionalinio likučių kontrolės plano A grupėje ir B grupėje išvardytos neleistinos medžiagos arba preparatai randami pas asmenis, kurie neturi leidimo tokių medžiagų laikymui, šios medžiagos ar produktai turi būti konfiskuojami.

38. Jei Nacionalinė veterinarijos laboratorija gauna teigiamus rezultatus arba suranda likučių kiekius, viršijančius didžiausios leistinos koncentracijos normą, ji turi nedelsiant informuoti mėginį atsiuntusius apskrities VMVT veterinarijos gydytoją inspektorių.

39. VMVT veterinarijos gydytojai inspektoriai turi patikrinti ūkį, iš kurio gyvuliai buvo atgabenti skerdimui, kad nustatytų likučių buvimo priežastis ir neteisėto gydymo atveju atliktų medžiagų arba preparatų tyrimą gamybos, krovimo, laikymo, transportavimo, paskyrimo, platinimo ar pardavimo etape ir bet kokius kitus tyrimus, kuriuos laikys būtinais. Gyvūnai, iš kurių buvo paimti mėginiai, turi būti aiškiai identifikuoti ir palikti ūkyje tol, kol nebus gauti tyrimų rezultatai.

40. Gavus teigiamus tyrimų rezultatus, įrodančius viršytą leistinų medžiagų kiekį ar neteisėtą gydymą:

40.1. VMVT turi uždrausti tam tikrą laiką išvežti gyvulius arba gyvūninius produktus iš ūkių ar įmonių;

40.2. gyvuliai VMVT inspektoriaus nurodymu turi būti paskersti neteisėto gydymo taikymo vietoje arba specialioje skerdykloje. Išlaidas padengia gyvulių laikytojas arba už gyvulius atsakingas asmuo. Tuo atveju, jei pusė ar daugiau atrankos būdu paimtų mėginių yra teigiami, gyvūninius produktus gaminančios įmonės ar ūkio savininkui gali būti leidžiama pasirinkti – arba patikrinti visus fermoje esančius gyvulius, arba juos paskersti;

40.3. 12 mėnesių šiam savininkui priklausantys visi ūkiai turi būti tikrinami dažniau ir imamas didesnis mėginių kiekis, norint nustatyti, ar nėra likučių;

40.4. nustačius ūkyje 40.2 punkte nurodytus pažeidimus, ūkiai arba įmonės, kurios teikia paslaugas šiam ūkiui, turi būti papildomai tikrinamos, norint nustatyti surastų neleistinų medžiagų kilmę;

40.5. tuo atveju, jei ūkio savininkas pardavimui keletą kartų pateikia gyvulius arba ūkio savininkas ar perdirbimo įmonė pardavimui keletą kartų pateikia produktus, kuriuose yra viršyti didžiausi leistini likučių kiekiai, VMVT inspektoriai mažiausiai šešis mėnesius turi dažniau tikrinti iš tokio ūkio arba įmonės tiekiamus gyvulius arba produktus; produktų ir skerdienos neleidžiama realizuoti tol, kol nebus gauti neigiami mėginių tyrimų rezultatai.

41. Skerdyklos veterinarinę-sanitarinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas, turėdamas įrodymų arba įtardamas, kad gyvuliams buvo taikomas neteisėtas gydymas arba skiriamos neleistinos naudoti medžiagos, privalo:

41.1. atrinkti mėginius medžiagų likučių kiekiams nustatyti ir pasirūpinti, kad tokie gyvuliai būtų skerdžiami atskirai nuo kitų į skerdyklą pristatomų gyvulių;

41.2. laikinai uždrausti išvežti šių gyvulių skerdieną ir vidaus organus iš skerdyklos;

41.3. jei gaunami teigiami tyrimų rezultatai, nusiųsti mėsą ir vidaus organus į gyvulių atliekų utilizavimo įmonę. Tyrimų ir skerdienos transportavimo išlaidas apmoka gyvulių laikytojas arba už gyvulius atsakingas asmuo.

42. Skerdyklos veterinarinę-sanitarinę priežiūrą vykdantis veterinarijos gydytojas, turėdamas įrodymų arba įtardamas, kad gyvuliams buvo taikomas leistinas gydymo būdas, tačiau nebuvo laikytasi medžiagų pasišalinimo iš organizmo terminų, turi atidėti gyvulių skerdimą iki tol, kol įsitikins, kad likučių kiekiai neviršija didžiausių leistinų normų. Šis laikotarpis negali būti trumpesnis nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytas neleistinų naudoti medžiagų pasišalinimo iš organizmo laikotarpis arba medžiagos pasišalinimo laikotarpis, nurodytas medžiagos naudojimo instrukcijoje. Tačiau gyvuliai gali būti skerdžiami nepasibaigus uždraudimo ar atidėjimo laikotarpiui, jeigu to reikalauja gyvulių sveikatos būklė, arba jei skerdyklos infrastruktūra ar įrenginiai yra tokie, kad skerdimas negali būti atidėtas. Skerdieną ir vidaus organus draudžiama išvežti iš skerdyklos, kol bus gauti tyrimų rezultatai. Maistui gali būti vartojama tik ta skerdiena ir vidaus organai, kuriuose likučių kiekis neviršija leistinų normų.

43. Skerdieną ir produktus, kuriuose likučių kiekis viršija Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas ribas, skerdyklos veterinarinę-sanitarinę priežiūrą atliekantis veterinarijos gydytojas paskelbia netinkamais naudoti žmonių maistui.

44. Jei gaunami rezultatai, rodantys, kad didžiausi leistini likučių kiekiai buvo viršyti kuriame nors kitame gyvulinės kilmės produkte, VMVT veterinarijos gydytojas inspektorius tokius produktus paskelbia netinkamais naudoti žmonių maistui. Produktai turi būti siunčiami į gyvulių atliekų utilizavimo įmonę.

45. Jeigu tyrimų rezultatai patvirtina, kad įtarimas buvo pagrįstas, atliktų tyrimų išlaidas turi apmokėti laikytojas arba asmuo, kurio žinioje yra gyvuliai.

46. Gyvulių laikytojas padengia gyvulių, kurių tyrimų rezultatai buvo teigiami, sunaikinimo išlaidas, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gali būti traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

IX. DUOMENŲ LAIKYMAS IR INFORMACIJOS PLATINIMAS

47. Tyrimų duomenys ir kita informacija turi būti analizuojami ir laikomi VMVT ir VMVT laboratorijose nustatyta tvarka. Suinteresuotoms Lietuvos Respublikos ar tarptautinėms instancijoms tokie duomenys ar informacija gali būti perduoti tuomet, kai yra konkretus prašymas ir tokie duomenys reikalingi tarptautinėms ar kitoms prekybinėms sutartims pasirašyti.

X. ATSAKOMYBĖ

48. Nustačius, kad įmonėje yra laikomos, naudojamos ar gaminamos neleistinos naudoti medžiagos ar preparatai, įmonei išduoto veterinarinio patvirtinimo numerio galiojimas sustabdomas laikotarpiui, per kurį įmonė privalo pašalinti nustatytus trūkumus. Veterinarinio patvirtinimo numerio galiojimo sustabdymas neatleidžia įmonės nuo atsakomybės taikymo.

49. Jeigu pažeidimai nustatomi pakartotinai arba įmonė per nustatytą terminą nepašalina nurodytų trūkumų, įmonės veiklai išduotas veterinarinio patvirtinimo numeris anuliuojamas.

50. Asmuo, pardavęs ar paskyręs neleistinas naudoti medžiagas arba preparatus, arba paskyręs leidžiamas naudoti medžiagas ir preparatus kitiems nei galiojančiuose teisės aktuose nustatytiems tikslams, traukiamas atsakomybėn įstatymų numatyta tvarka.

______________