LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS UPIŲ, EŽERŲ IR TVENKINIŲ VALSTYBĖS KADASTRO STEIGIMO IR JO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2000 m. rugsėjo 19 d. Nr. 1114

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043) 6 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335) 13 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615) 39 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Įsteigti nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastrą.

2. Patvirtinti Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatus (pridedama).

3. Paskirti Aplinkos ministeriją vadovaujančiąja Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro tvarkymo įstaiga.

4. Pripažinti netekusiais galios nuo 2001 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinio gamtos išteklių kadastro laikinųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 618 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio gamtos išteklių kadastro laikinųjų nuostatų tvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 28-837), 6.5 ir 6.6 punktus.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                                                  Andrius Kubilius

 

 

 

Aplinkos ministras                                                                                                             Danius Lygis

 


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS UPIŲ, EŽERŲ IR TVENKINIŲ VALSTYBĖS KADASTRO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro (toliau vadinama – kadastras) paskirtį, objektus, tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, kadastro sudarymą, tvarkymą, duomenų naudojimą ir apsaugą, jo finansavimą, reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Kadastras tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2000, Nr. 47-1345), Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 1418 „Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo“ (Žin., 1996, Nr. 118-2743; 1997, Nr. 70-1776), kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

3. Kadastro paskirtis – rinkti, apdoroti, sisteminti, kaupti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir šiuose nuostatuose nurodytus upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis, kurie būtini vandens ištekliams ir jų naudojimui valdyti, aplinkai saugoti ir ūkiui plėtoti.

4. Kadastro objektai yra visi Lietuvos Respublikos teritorijoje esantys natūralūs (upės, upeliai) ir dirbtiniai (melioracijos, laivybos ir kitos paskirties kanalai) vandentakiai (toliau vadinama – vandentakiai), taip pat 0,5 hektaro ir didesni ežerai ir tvenkiniai. Kai vandens telkinio (vandentakio, ežero, tvenkinio) vandens paviršiumi eina valstybės siena, kadastro objektas yra visas ežeras arba tvenkinys, o vandentakio – tik tas ruožas, kuriuo eina valstybės siena.

 

II. KADASTRĄ TVARKANČIOS ĮSTAIGOS

 

5. Vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga yra Aplinkos ministerija, kuri:

5.1. koordinuoja ir kontroliuoja kadastro tvarkymą, metodiškai šiam darbui vadovauja;

5.2. užtikrina kadastro funkcionavimą.

6. Kadastro tvarkymo įstaiga yra institucija prie Aplinkos ministerijos, atsakinga už paviršinio vandens išteklių apsaugą ir apskaitą, kuri:

6.1. vykdo vadovaujančiosios kadastro tvarkymo įstaigos nurodymus;

6.2. registruoja kadastro objektus;

6.3. gauna, kaupia ir atnaujina duomenis;

6.4. teikia informaciją apie kadastro objektus;

6.5. užtikrina, kad į tvarkomą kadastrą nebūtų įrašyta klaidingų duomenų;

6.6. užtikrina kadastro duomenų bazės ir dokumentų su kadastro objektų duomenimis archyvo apsaugą;

6.7. priima techninius ir organizacinius sprendimus, kurių reikia kadastro funkcionavimui užtikrinti.

 

III. REGISTRAVIMO DUOMENYS

 

7. Kadastro objektams – vandentakiams, ežerams ir tvenkiniams – suteikiamas identifikavimo kodas – unikali, nekintanti ženklų kombinacija, skirtinga kiekvienam vandentakiui, ežerui ir tvenkiniui.

Vandentakių identifikavimo kodai sudaromi iš skaičių kombinacijos, kuria remiantis jie grupuojami pagal pagrindinius upių baseinus. Pagrindinių upių baseinų identifikavimo kodai atitinka vandentakių kodavimo sistemą.

Ežerų ir tvenkinių identifikavimo kodų struktūra atitinka vandentakių kodų struktūrą, kuri šiuo atveju išplečiama – nurodomas objekto numeris pagrindiniame baseine, ežero arba tvenkinio indeksas.

8. Kadastre objektai klasifikuojami ir registruojami pagal šių pagrindinių upių baseinus:

8.1. Nemuno;

8.2. Baltijos jūros mažųjų intakų;

8.3. Ventos;

8.4. Mūšos- Lielupės;

8.5. Dauguvos;

8.6. Priegliaus.

9. Nemuno baseine (8.1) papildomai išskiriami šių upių baseinai:

9.1. Merkio;

9.2. Neries:

9.2.1. Žeimenos;

9.2.2. Šventosios;

9.2.3. Neries mažųjų intakų (be 9.2.1 ir 9.2.2);

9.3. Nevėžio;

9.4. Dubysos;

9.5. Šešupės;

9.6. Jūros;

9.7. Minijos;

9.8. Nemuno mažųjų intakų (be 9.1–9.7).

10. Mūšos-Lielupės baseine (8.4) papildomai išskiriami šių upių baseinai:

10.1. Mūšos;

10.2. Nemunėlio;

10.3. Lielupės intakų (be 10.1 ir 10.2).

11. Kadastre vandentakių duomenys yra šie:

11.1. vandentakio pavadinimas (vardas) ir identifikavimo kodas;

11.2. upės, upelio, kanalo, ežero, į kurį įteka vandentakis, pavadinimas (vardas) ir identifikavimo kodas;

11.3. pagrindinio baseino, kuriam priklauso vandentakis, pavadinimas ir identifikavimo kodas;

11.4. vandentakio žiočių koordinatės (LKS 94) ir atstumas nuo žiočių kito vandentakio, į kurį įteka registruojamas vandentakis;

11.5. vandentakio įtekėjimo į kitą vandentakį krantas (dešinysis, kairysis);

11.6. vandentakio ilgis;

11.7. vandentakio baseino plotas;

11.8. vandentakių baseinų plotų prieaugis tarp intakų;

11.9. vandentakio įregistravimo (išregistravimo) data;

11.10. vandentakio nuosavybė (valstybės, privati);

11.11. vandentakio naudojimo teisinis pagrindas (nuosavybės teisė, nuomos teisė, panaudos teisė);

11.12. vandentakio vidutinis daugiametis vandens debitas ties žiotimis;

11.13. vandentakio nuotėkio charakteristikos (hidromoduliai, vandens debitai);

11.14. hidrologinio režimo hidrometrinių matavimų ir hidrologinių stebėjimų vietose duomenys (vandens lygio altitudės, įvairių tikimybių vandens debitai, vandens temperatūra, vidutinės pastovios ledo dangos susidarymo ir suirimo datos, vidutinis ledo storis);

11.15. vandens kokybės tyrimo duomenys (vandenyje ištirpusios dujos, organinės medžiagos, biogeninės medžiagos, pagrindiniai jonai, sunkieji metalai, būdingos organinės teršiančios medžiagos, bakteriologiniai parametrai, dirbtiniai radionuklidai).

12. Ežerų ir tvenkinių duomenys yra šie:

12.1. pavadinimas (vardas);

12.2. identifikavimo kodas;

12.3. koordinatės LKS 94 (tvenkinio – vandens pertekliaus pralaidos ir užtvankos susikirtimo taško, pratekamo ežero – pagrindinio vandentakio ištekėjimo iš ežero, užtvenkto ežero – kaip ir tvenkinio, o uždaro ežero – didžiosios ir mažosios ežero ašių susikirtimo taško);

12.4. įregistravimo (išregistravimo) data;

12.5. nuosavybė (valstybės, privati);

12.6. naudojimo teisinis pagrindas (nuosavybės teisė, nuomos teisė, panaudos teisė);

12.7. vandentakio, kurį užtvenkus įrengtas tvenkinys arba užtvenktas ežeras, pavadinimas (vardas) ir identifikavimo kodas;

12.8. iš ežero ištekančio didžiausio vandentakio pavadinimas (vardas) ir identifikavimo kodas;

12.9. pratekamo ežero, tvenkinio atstumas nuo žiočių;

12.10. pagrindinio upės baseino, kuriam priklauso ežeras, tvenkinys, pavadinimas ir identifikavimo kodas;

12.11. pagrindiniai morfometriniai duomenys (plotas, ilgis, plotis, kranto linijos ilgis, gylis, tūris, altitudė, salų plotai, intakų skaičius ir baseino plotas);

12.12. adresas (apskritis, savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas, miškų urėdija, girininkija, žemės kadastro vietovė). Jeigu objektas priklauso keliems administraciniams vienetams (apskritims, savivaldybėms), tvenkinio ar užtvenkto ežero adresas nurodomas to administracinio vieneto, kurio teritorijoje yra vandens pertekliaus pralaida, o kitų ežerų – kurių teritorijoje yra didesnioji ežero dalis;

12.13. pagrindiniai duomenys apie hidrotechnikos statinius (koordinatės LKS 94, atstumas nuo žiočių, žemių užtvankos keteros altitudė, ilgis, plotis, vandens pertekliaus pralaidos tipas, maksimalus slėgis, hidrostatinių savininkas, naudotojas ir kt.);

12.14. vandens naudojimo sritis (žemės ūkis, pramonė, žuvininkystė, energetika, laivyba ir kt.);

12.15. potencialūs teršimo židiniai pakrantės apsaugos juostoje ir zonoje (žemės ūkio, pramonės objektai ir kt.);

12.16. pagrindinės pakrantės apsaugos zonos charakteristikos (plotis, plotas, žemės ūkio naudmenų plotas ir kt.);

12.17. duomenys apie ežero nuosėdas (dugno gruntų plotų procentinė sudėtis);

12.18. vandens augalija;

12.19. gyvūnija (žuvys, bestuburiai, varliagyviai, ropliai, vandens žinduoliai, paukščiai);

12.20. vandens kokybės tyrimų duomenys (vandenyje ištirpusios dujos, organinės medžiagos, biogeninės medžiagos, pagrindiniai jonai, sunkieji metalai, būdingos organinės teršiančios medžiagos, bakteriologiniai parametrai, dirbtiniai radionuklidai);

12.21. biologiniai kokybės rodikliai (bakterioplanktonas, fitoplanktonas, zooplanktonas, zoobentosas).

13. Kadastro geoinformacinės sistemos (GIS) medžiaga yra:

13.1. Lietuvos Respublikos hidrografinis žemėlapis;

13.2. pagrindinių upių baseinų hidrografiniai žemėlapiai;

13.3. ežerų ir tvenkinių batimetriniai planai;

13.4. ežerų ir tvenkinių pakrantės apsaugos juostų ir zonų žemėlapiai;

13.5. saugomų teritorijų žemėlapiai.

14. Vandentakių ir ežerų pavadinimų (vardų) rašyba patikrinama pagal Lietuvių hidronimų etimologinį žodyną (A. Vanagas, 1981) arba Lietuvos upių ir ežerų vardyną (Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1963).

15. Jeigu vandentakio vardas nežinomas, jis kadastre registruojamas to vandens telkinio, į kurį įteka, pirmąja raide ir eilės numeriu, pradedant nuo žiočių (dešinieji intakai žymimi lyginiais, o kairieji – nelyginiais skaičiais), nurodomas registruojamo vandentakio žiočių atstumas nuo vyresniojo vandentakio, į kurį jis įteka, žiočių ir vyresniojo vandentakio pavadinimas.

16. Jeigu nežinomas ežero pavadinimas, pagal naudotą iki šiol metodiką rašoma „bevardis“, o toks ežeras identifikuojamas pagal jam suteiktą identifikavimo kodą.

17. Jeigu tvenkinio pavadinimas nežinomas, jis pavadinamas kaimo, kurio teritorijoje yra užtvanka, vardu.

18. Kadastro objektai identifikuojami pagal pavadinimą, identifikavimo kodą, koordinates (LKS 94), objekto atstumą nuo žiočių, upės baseiną, vietovę.

 

IV. OBJEKTŲ REGISTRAVIMAS

 

19. Vandens telkinius (vandentakius, ežerus, tvenkinius) kadastre registruoja kadastro tvarkymo įstaiga. Pateikiami registruoti duomenys turi būti parengti pagal vadovaujančiosios kadastro tvarkymo įstaigos nustatytą metodiką ir patvirtinti duomenis rengusio duomenų teikėjo vadovo.

20. Įrengus naują vandens telkinį, jo užsakovas arba jo įgaliotas asmuo kadastro tvarkymo įstaigai per 10 darbo dienų pateikia užsakovo patvirtintą dokumentą su įrengto vandens telkinio kadastriniais registravimo duomenimis.

21. Vandens telkinys (toliau vadinama – objektas) laikomas įregistruotu, kai kadastro tvarkymo įstaiga, patikrinusi registruoti pateiktus duomenis, priima sprendimą jį įregistruoti, įtraukia duomenis į kadastro duomenų bazę ir išduoda duomenų teikėjui pažymą apie objekto įregistravimą.

22. Objekto kadastriniai registravimo duomenys į kadastro duomenų bazę įtraukiami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo kadastro tvarkymo įstaigos priimto sprendimo įregistruoti objektą.

23. Kadastro duomenų teikėjai yra:

23.1. Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras (vandentakių, ežerų, tvenkinių vandens kokybės tyrimų duomenys);

23.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (hidrologinio režimo hidrometrinių matavimų ir hidrologinių stebėjimų vietose duomenys);

23.3. institutai: Botanikos institutas (duomenys apie ežerų ir tvenkinių augaliją), Ekologijos institutas (duomenys apie ežerų ir tvenkinių gyvūniją), Geografijos institutas (ežerų pagrindiniai morfometriniai duomenys, dugno gruntų plotų procentinė sudėtis);

23.4. Vilniaus universitetas (ežerų pagrindiniai morfometriniai duomenys);

23.5. Lietuvos energetikos institutas (vandentakių morfometriniai duomenys, nuotėkio charakteristikos);

23.6. Valstybinis žemėtvarkos institutas (ežerų ir tvenkinių, jų salų, pakrantės apsaugos juostų ir zonų plotų duomenys);

23.7. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonė (duomenys apie vandentakių, ežerų, tvenkinių nuosavybę (valstybės, privati), naudojimo teisinį pagrindą (nuosavybės teisė, nuomos teisė, panaudos teisė), hidrostatinių savininkus ir naudotojus);

23.8. akcinės bendrovės „Hidroprojektas“, „Vilniaus hidroprojektas“, „Panevėžio hidroprojektas“, „Šiaulių hidroprojektas“, „Šilutės hidroprojektas“ (projektavimo duomenys, susiję su kadastro objektų kadastrinių duomenų pakeitimu);

23.9. apskričių viršininkai ir vietos savivaldos institucijos (duomenys apie žemėnaudą ežerų ir tvenkinių pakrantės apsaugos juostose ir zonose);

23.10. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai (duomenys apie vandens naudojimą, potencialius vandens teršimo židinius);

23.11. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (GIS medžiaga);

23.12. uždaroji akcinė bendrovė Aerogeodezijos institutas (vandentakių, ežerų, tvenkinių GIS medžiaga).

24. Nurodyti 23.1–23.12 punktuose duomenų teikėjai turimus esamų objektų (vandentakių, ežerų, tvenkinių) kadastrinius duomenis kadastro tvarkymo įstaigai teikia tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka. Kitų trūkstamų duomenų nustatymą organizuoja kadastro tvarkymo įstaiga, sudarydama sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis ir juridinio asmens teisių neturinčiomis įmonėmis.

25. Gauti dokumentai su kadastro objektų duomenimis saugomi kadastro tvarkymo įstaigos archyve (kompiuterinėse laikmenose ir įforminti raštu).

26. Juridiniai ir fiziniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, vykdantys jau įregistruotų kadastre objektų tyrinėjimo, projektavimo, statybos, matavimo ar kitus darbus, kurių metu patikslinami tų objektų duomenys, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbų užbaigimo privalo kadastro tvarkymo įstaigai pateikti patikslintus duomenis, patvirtintus darbų užsakovo, rangovo ar jų įgalioto asmens.

27. Kadastro duomenų teikėjas privalo užtikrinti teikiamų duomenų teisingumą ir atnaujinimą Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo ir šių nuostatų nustatyta tvarka.

28. Kadastro tvarkymo įstaiga turi teisę klausti duomenų teikėjo, jeigu kyla abejonių dėl kadastrui pateiktų duomenų teisingumo.

29. Nustačiusi, kad registruoti pateiktuose dokumentuose nurodyta klaidingų duomenų, kadastro tvarkymo įstaiga informuoja apie tai duomenų teikėją ir pareikalauja, kad jis šiuos duomenis patikslintų.

Kadastro tvarkymo įstaiga, gavusi patikslintus duomenis, privalo kadastre ištaisyti klaidą per 5 darbo dienas ir apie tai per 10 darbo dienų nuo duomenų ištaisymo informuoti tuos kadastro duomenų naudotojus, kuriems pateikti klaidingi duomenys.

30. Nustačiusi, kad dėl kadastro tvarkymo įstaigos kaltės į kadastro duomenų bazę įtraukti duomenys neatitinka pateiktųjų dokumentuose, kadastro tvarkymo įstaiga privalo per 10 darbo dienų ištaisyti klaidą ir informuoti apie tai tuos kadastro duomenų naudotojus, kuriems perduoti klaidingi duomenys.

31. Kiekvienas duomenų teikėjas turi teisę, pateikęs prašymą, susipažinti su kadastre esančiais jo pateiktais duomenimis, pateikti kadastro tvarkymo įstaigai paklausimus, o radęs netikslių duomenų ir pateikęs tai įrodančius dokumentus, reikalauti juos ištaisyti arba papildyti.

Gavusi šį reikalavimą, kadastro tvarkymo įstaiga per 10 darbo dienų jį išnagrinėja ir raštu pareiškėją informuoja įvykdžiusi prašymą arba atsisakanti jį vykdyti. Atsisakymas vykdyti pareiškėjo reikalavimą gali būti apskundžiamas teismui.

32. Pakeitus jau įregistruotų objektų duomenis šiuose nuostatuose nustatyta tvarka arba objektus išregistravus iš kadastro, jeigu jie neatitinka šiuose nuostatuose nurodytų reikalavimų (patikslintas ežero ar tvenkinio plotas mažesnis kaip 0,5 hektaro), senieji duomenys (nurodžius jų pakeitimo datas) vadovaujančiosios kadastro tvarkymo įstaigos nustatytą laiką saugomi kadastro tvarkymo įstaigos duomenų bazės archyve.

33. Kadastro duomenų bazės, kurioje saugomi kadastro objektų duomenys, struktūra nurodoma vadovaujančiosios kadastro tvarkymo įstaigos patvirtintame techniniame kadastro projekte.

34. Jeigu kadastro objektas likviduotas sutikus vadovaujančiajai kadastro tvarkymo įstaigai arba išnyko dėl gamtos veiksnių, kadastro tvarkymo įstaigos teikimu vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga per 10 darbo dienų priima sprendimą dėl objekto išregistravimo.

35. Jeigu objektas panaikinamas arba jo pagrindiniai duomenys pakeičiami pažeidžiant nustatytąją tvarką, objektas iš kadastro neišregistruojamas, kol nustatytąja tvarka priimamas sprendimas dėl objekto ar jo pagrindinių duomenų atkūrimo tikslingumo.

36. Likvidavus objektą arba jam išnykus ir vadovaujančiajai kadastro tvarkymo įstaigai priėmus sprendimą dėl objekto išregistravimo, jis per 5 darbo dienas išregistruojamas, o jo duomenys iš kadastro duomenų bazės per 10 darbo dienų perkeliami į kadastro tvarkymo įstaigos duomenų bazės archyvą, kuriame saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389) nustatyta tvarka.

 

V. SĄVEIKA SU KITAIS REGISTRAIS ARBA KADASTRAIS

 

37. Kadastrui tvarkyti naudojami šių valstybės registrų ir kadastrų duomenys:

37.1. Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro – ežerų, tvenkinių adresai (apskritis, savivaldybė, miestas, miestelis, kaimas – 12.12 punktas);

37.2. Nekilnojamojo turto registro – vandentakių, ežerų, tvenkinių nuosavybė (valstybės, privati – 11.10, 12.5 punktai), vandentakių, ežerų, tvenkinių naudojimo teisinis pagrindas (nuosavybės teisė, nuomos teisė, panaudos teisė – 11.11, 12.6 punktai), užtvenktų ežerų ir tvenkinių hidrostatinių savininkai ir naudotojai (12.13 punktas);

37.3. Nekilnojamojo turto kadastro – žemės sklypai, kuriuose yra ežerai arba tvenkiniai (12.12 punktas);

37.4. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų registro – saugomų teritorijų žemėlapiai, saugomų teritorijų ribos ežerų ir tvenkinių pakrančių apsaugos juostose ir zonose (13.4 ir 13.5 punktai);

37.5. Valstybinio miškų kadastro – miškų urėdija ir girininkija, kurioje yra ežeras arba tvenkinys (12.12 punktas).

38. Duomenys iš kitų kadastrų (registrų) gaunami objektus identifikuojant pagal objektų koordinates ir identifikavimo kodus, objekto adresą, atstumą nuo žiočių. Pagrindiniuose valstybės kadastruose (registruose) įregistruoti objektai identifikuojami pagal išorinius ryšių kodus – objektų identifikavimo kodus, kurie naudojami pagrindiniuose valstybės kadastruose (registruose).

Konkreti kadastro sąveika su bet kuriuo kitu kadastru (registru) nustatoma kadastrus (registrus) tvarkančių įstaigų sutartimi.

 

VI. KADASTRO DUOMENŲ NAUDOJIMAS

 

39. Kadastro duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus.

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms kadastro duomenys, kurių reikia jų veiklai užtikrinti, teikiami neatlygintinai. Jos negali be kadastro tvarkymo įstaigos sutikimo perduoti gautų duomenų tretiesiems asmenims arba kitaip jų skleisti, išskyrus tuos atvejus, kai tai būtina tiesioginėms tarnybinėms funkcijoms vykdyti.

Kitiems asmenims, pateikusiems prašymus, duomenys perduodami už atlyginimą, kurio dydis reguliuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašyme gauti duomenis turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia duomenų, kurių objektų ir kokių duomenų reikia, duomenų pateikimo forma.

41. Kadastro duomenimis naudotojas negali naudotis kitaip ar panaudoti juos kitam tikslui, negu nustatyta juos teikiant.

42. Kadastro duomenų naudotojams duomenys kompiuterinio ryšio tinklais teikiami pagal sudarytas su jais abonentinio aptarnavimo sutartis.

43. Vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga nustato, kuriuos pirminius, suvestinius ar kitokius kadastro duomenis periodiškai reikia skelbti visuomenės informavimo priemonėse, koks ir kokiu periodiškumu duomenų sąrašas skelbiamas kompiuterinėse informacijos sistemose.

44. Kadastro duomenys gali būti perduoti užsienio valstybėms, teikiami jų kompiuterinėms informacinėms sistemoms tik Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos sutarčių su užsienio valstybėmis numatytais atvejais.

 

VII. KADASTRO DUOMENŲ APSAUGA

 

45. Vadovaujančioji kadastro tvarkymo įstaiga, remdamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais informacijos apsaugą, šiais nuostatais, bendraisiais duomenų apsaugos reikalavimais, kadastro tvarkymo įstaigos pasiūlymais, nustato tokią kadastro duomenų apsaugos tvarką, kuri duomenų registravimo, perdavimo ryšių linijomis, saugojimo, apdorojimo ir naudojimo metu garantuotų visapusišką informacijos apsaugą.

46. Už kadastro duomenų apsaugą atsako kadastro tvarkymo įstaiga, įgyvendinanti jo administracines, technines, programines ir kitas priemones, saugančias kadastro duomenis nuo sunaikinimo, pakeitimo ir neteisėto naudojimo.

 

VIII. KADASTRO FINANSAVIMAS

 

47. `Kadastras finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete patvirtintų Aplinkos ministerijai asignavimų ir lėšų, gautų už teikiamas paslaugas.

48. Kadastro duomenų teikėjai turimus duomenis, kuriuos reikia įtraukti į kadastrą, kadastro tvarkymo įstaigai teikia nemokamai.

 

IX. KADASTRO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

 

49. Kadastras reorganizuojamas ir likviduojamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

50. Reorganizuojamo kadastro duomenys perduodami kitam kadastrui, o likviduojamo – archyvui Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.

______________

 

part_4a1c81131d204b51ad460fc936ed845e_end