LIETUVOS RESPUBLIKOS

ADVOKATŪROS ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 10, 13, 14, 15, 16, 17, 19, 23, 25, 30, 32, 33, 35,

36, 39, 42, 53, 58, 60, 61, 64, 68, 69, 70 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO PRIEDO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO
ĮSTATYMAS

2013 m. liepos 2 d. Nr. XII-496

Vilnius

(Žin., 2004, Nr. 50-1632; 2005, Nr. 88-3296; 2006, Nr. 72-2695; 2007, Nr. 4-156; 2008, Nr. 50-1843; 2013, Nr. 54-2677)

1 straipsnis. 2 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečiai teisininkai paslaugas teikia šio Įstatymo dvyliktojo ir tryliktojo skirsnių nustatyta tvarka. Toliau šiame Įstatyme vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ apima Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes ir Šveicarijos Konfederaciją, sąvoka „Europos Sąjungos valstybių narių teisininkai“ apima Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos piliečius teisininkus, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybės narės pilietis“ apima Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos piliečius, kitus fizinius asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis.“

2 straipsnis. 4 straipsnio 4 dalies pakeitimas

Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Advokatas taip pat turi teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai. Advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Teisę teikti šioje dalyje nurodytas paslaugas advokatas įgyja ir šių paslaugų teikimas kontroliuojamas teisės aktų, reglamentuojančių šių paslaugų teikimą, nustatyta tvarka.“

3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Reikalavimai tapti advokatu siekiančiam asmeniui

Fizinis asmuo (toliau – pareiškėjas) pripažįstamas advokatu, jeigu jis:

1) yra Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;

2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);

3) turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą arba atliko ne trumpesnę kaip dvejų metų advokato padėjėjo praktiką. Teisiniu darbu laikomas darbas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo to laiko, kai asmuo įgijo teisės bakalauro arba teisės magistro, arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą) ir pradėjo dirbti teisinį darbą;

4) yra nepriekaištingos reputacijos;

5) moka valstybinę kalbą;

6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą, o asmuo, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą, dešimties metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras arba kuris buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais, – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;

7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.“

4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija

Pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis:

1) yra teistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;

2) yra teistas už kitą, negu nurodyta šio straipsnio 1 punkte, tyčinį nusikaltimą, –kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip trejus metus nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos;

3) yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba yra atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo, antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, arba yra atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, arba yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, arba yra atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla netekimo arba pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, nepraėjo dveji metai;

4) piktnaudžiauja alkoholiu, psichotropinėmis, narkotinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.“

5 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio Įstatymo 9 straipsnyje nurodytų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“

6 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas

1. Sprendimas pripažinti asmenį advokatu panaikinamas:

1) jeigu po sprendimo priėmimo paaiškėja anksčiau buvę faktai, dėl kurių asmuo nebūtų pripažintas advokatu;

2) jeigu po sprendimo priėmimo išnyksta bent viena iš šio Įstatymo 7 straipsnyje nurodytų sąlygų;

3) jeigu po sprendimo priėmimo atsiranda bent viena iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų;

4) advokato prašymu;

5) pritaikius drausminę nuobaudą – panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu;

6) jeigu asmuo per penkerius metus nuo sprendimo pripažinti jį advokatu priėmimo dienos nepateikė prašymo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.

2. Teisę panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu šiame straipsnyje nurodytais pagrindais turi Lietuvos advokatūra. Dėl sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimo į Lietuvos advokatūrą turi teisę kreiptis Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). Jeigu Lietuvos advokatūra atsisako patenkinti teisingumo ministro prašymą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu arba per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio prašymo gavimo dienos nepriėmė sprendimo, teisingumo ministras per trisdešimt dienų turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu.

3. Advokatas netenka advokato vardo ir yra išbraukiamas iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo nuo sprendimo panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos.

4. Sprendimas panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos.“

7 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas ir papildymas

Pakeisti ir papildyti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Advokatų egzaminai

1. Advokatų kvalifikacinio egzamino ir advokatų veiklos organizavimo egzamino (toliau – advokatų egzaminai) programas sudaro, advokatų egzaminų laikymo ir apmokėjimo už juos tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra.

2. Advokatų egzaminai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Pareiškėjui turi būti sudaryta galimybė laikyti advokatų egzaminus ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio Įstatymo 16 straipsnyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.

3. Advokatų kvalifikacinio egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą, gebėjimas teorines teisės žinias ir įgūdžius taikyti praktiškai ir advokato profesinės etikos žinios. Advokatų veiklos organizavimo egzamino metu tikrinami pretendentų pasirengimas dirbti advokato darbą ir advokato profesinės etikos žinios.

4. Neišlaikęs advokatų egzaminų asmuo gali juos perlaikyti ne anksčiau kaip po pusės metų. Perlaikomų advokatų egzaminų skaičius tam pačiam asmeniui neribojamas.“

8 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Advokatų egzaminų komisija

1. Advokatų egzaminų komisija susideda iš septynių narių teisininkų. Po tris narius skiria Lietuvos advokatūra ir teisingumo ministras, vieną narį – Lietuvos teisininkų draugija. Advokatų egzaminų komisijoje negali būti daugiau kaip trys praktikuojantys advokatai.

2. Advokatų egzaminų komisiją ir Lietuvos advokatūros teikimu jos pirmininką trejiems metams tvirtina teisingumo ministras.“

9 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16 straipsnis. Dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, norintis laikyti advokatų egzaminus

Asmuo, norintis laikyti advokatų egzaminus, privalo pateikti Lietuvos advokatūrai:

1) prašymą laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą ar advokatų veiklos organizavimo egzaminą;

2) dokumentą, patvirtinantį Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę;

3) dokumentą, įrodantį aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);

4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio 3 punkte nurodytą teisinio darbo stažą, arba advokato padėjėjo praktikos vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį septynerių metų teisėjo darbo stažą arba dešimties metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, arba dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais;

5) įmokos už advokatų egzaminų laikymą kvitą.“

10 straipsnis. 17 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą liudijimą. Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.“

2. Pakeisti ir papildyti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu:

1) jis prisiekė šio Įstatymo nustatyta tvarka;

2) yra apdrausta advokato ar advokatų profesinės bendrijos profesinė civilinė atsakomybė;

3) jis yra pasirengęs verstis advokato veikla viena iš jos formų, nurodytų šio Įstatymo 21 straipsnyje;

4) nuo sprendimo pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos iki prašymo įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą pateikimo Lietuvos advokatūrai dienos nepraėjo penkeri metai. Ši nuostata netaikoma šio Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytais pagrindais iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo išbrauktiems asmenims, pakartotinai įrašomiems į šį sąrašą.“

11 straipsnis. 19 straipsnio 7 dalies pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pakartotinai į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą įrašomam advokatui prisiekti nereikia, išskyrus atvejį, kai buvo panaikintas sprendimas pripažinti asmenį advokatu.“

12 straipsnis. 23 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu:

1) jis raštu prašo būti išbrauktas;

2) panaikinamas sprendimas pripažinti asmenį advokatu;

3) paaiškėja, kad įrašant jį į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą buvo pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys;

4) advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;

5) advokatas neatitinka sąlygų, suteikiančių teisę verstis advokato veikla.“

13 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„25 straipsnis. Advokato veiklos apribojimai

1. Advokatas neturi teisės būti proceso dalyvio atstovu ar gynėju, jeigu šio proceso dalyvio interesai priešingi tame pačiame procese dalyvaujančių šio advokato tėvų (įtėvių), sutuoktinio (partnerio), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) interesams.

2. Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju.

3. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas. Advokatas taip pat negali būti atstovu byloje, kurioje jis dalyvavo kaip taikinimo tarpininkas (mediatorius).

4. Advokatas negali būti atstovu ar gynėju procese, jeigu tame pačiame procese dalyvauja teisėjas ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris yra šio advokato sutuoktinis (partneris), vaikas (įvaikis), tėvas (įtėvis), motina (įmotė), brolis (įbrolis), sesuo (įseserė).“

14 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos steigimas ir steigimo dokumentas

1. Advokatų profesinė bendrija steigiama ir veikia pagal steigimo aktą arba sutartį, kuriai taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kiek tai neprieštarauja šiame Įstatyme numatytoms specialioms sąlygoms. Advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas arba sutartis yra advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas. Šio dokumento nuostatos, susijusios su profesinės bendrijos veikla, įsigalioja nuo advokatų profesinės bendrijos įregistravimo juridinių asmenų registre.

2. Advokatų profesinės bendrijos steigimo sutartis sudaroma, kai advokatų profesinę bendriją steigia du ar daugiau steigėjų. Kai advokatų profesinę bendriją steigia vienas steigėjas, sudaromas advokatų profesinės bendrijos steigimo aktas.

3. Advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente, be Civilinio kodekso 2.47 straipsnyje nurodytų reikalavimų, turi būti nurodyta:

1) advokatų profesinės bendrijos dalyvių vardai, pavardės, asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai;

2) advokatų profesinės bendrijos dalyvių teisės ir pareigos;

3) advokatų profesinės bendrijos pajamų ir išlaidų paskirstymo principai;

4) įnašų į advokatų profesinę bendriją priėmimo tvarka: įnašai, jų priėmimo tvarka ir terminai. Jei įnašas yra nepiniginis, turi būti nurodyta jo vertė pinigais. Ši vertė patvirtinama advokatų profesinės bendrijos steigėjų (dalyvių) bendru sutarimu;

5) kiekvieno advokatų profesinės bendrijos dalyvio reikalavimo teisė į profesinės bendrijos turto dalį, atitinkanti jo įnašo į bendriją vertę;

6) naujų advokatų priėmimo į advokatų profesinę bendriją sąlygos ir tvarka;

7) šio Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodytos kompensacijos mokėjimo terminai ir tvarka.

4. Advokatų profesinę bendriją galima registruoti, jei yra sudarytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas.“

15 straipsnis. 32 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytas advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumentas pasibaigia, advokatų profesinė bendrija jos dalyvių sprendimu likviduojama.“

16 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„33 straipsnis. Advokatų profesinės bendrijos paveldėjimas

1. Pirmenybės teisę paveldėti mirusio advokato – advokatų profesinės bendrijos dalyvio – teises ir pareigas turi įpėdinis, jeigu jis yra advokatas ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas. Kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies kompensacija išmokama pagal bendrą įpėdinių susitarimą. Kilus ginčui, teismas turi teisę kitiems įpėdiniams priklausančios turto dalies mokėjimą išdėstyti iki metų priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams.

2. Jeigu miršta vienas iš advokatų profesinės bendrijos dalyvių ir jeigu šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente nenumatyta, kad šis steigimo dokumentas lieka galioti likusiems advokatų profesinės bendrijos dalyviams arba kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, arba jeigu advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente numatyta, kad mirusį dalyvį gali pakeisti jo teisių perėmėjas, tačiau nė vienas įpėdinis nėra advokatas, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo teisės liudijimą, šio Įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nurodytame advokatų profesinės bendrijos steigimo dokumente nustatytais terminais išmokama kompensacija, atitinkanti mirusiam advokatų profesinės bendrijos dalyviui priklausančią dalį. Jei miršta visi advokatų profesinės bendrijos dalyviai, mirusio advokato (mirusių advokatų) įpėdiniai paveldi advokatų profesinės bendrijos turtą, likusį atsiskaičius su likviduotos advokatų profesinės bendrijos kreditoriais.

3. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taip pat taikomos paveldint advokato teises ir pareigas, kai advokatas veikia individualiai ar partnerystės pagrindais.“

17 straipsnis. 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 3 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą – teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį universitetinį teisinį išsilavinimą);“.

2. Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sprendimą dėl asmens įrašymo į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūra priima ne vėliau kaip per keturiasdešimt penkias dienas nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Šis sprendimas pareiškėjui pateikiamas ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.“

18 straipsnis. 36 straipsnio 1 dalies 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) jis pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio Įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus;“.

19 straipsnis. 39 straipsnio 1 dalies 6 punkto pakeitimas

Pakeisti 39 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka saugoti advokato veiklos dokumentus.“

20 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„42 straipsnis. Advokato veiklos reklamos ypatumai

1. Reklamuoti advokato veiklą leidžiama tiek, kiek ši reklama atitinka advokato veiklos principus.

2. Advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.“

21 straipsnis. 53 straipsnio 4 punkto pakeitimas

Pakeisti 53 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu.“

22 straipsnis. 58 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 58 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tas pats asmuo vienu metu gali būti tik vieno Lietuvos advokatūros organo, išskyrus visuotinį advokatų susirinkimą, narys. Šis apribojimas neužkerta kelio tam pačiam asmeniui vienu metu kandidatuoti į kelis Lietuvos advokatūros organus, tačiau iki rinkimų rezultatų tvirtinimo jis turi pasirinkti, kokio Lietuvos advokatūros organo nariu pageidauja būti.“

23 straipsnis. 60 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1, 3 ir 17 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 60 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Advokatų taryba yra Lietuvos advokatūros valdymo organas. Advokatų taryba renkama iš advokatų ketveriems metams. Advokatų tarybos nariais gali būti advokatai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą.“

2. Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) priima sprendimus dėl pareiškėjo pripažinimo advokatu ir jį įrašo į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą, panaikina sprendimus pripažinti asmenį advokatu ir išbraukia jį iš asmenų, pripažintų advokatais, sąrašo;“.

3. Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) skiria narius į advokatų egzaminų komisiją ir pasiūlo advokatų egzaminų komisijos pirmininką;“.

4. Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 17 punktą ir jį išdėstyti taip:

„17) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, nustato advokatų veiklos reklamos naudojimo reikalavimus ir kontrolės tvarką pagal šio Įstatymo 42 straipsnio 2 dalį;“.

24 straipsnis. 61 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 61 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai.“

25 straipsnis. 64 straipsnio 4 ir 8 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 64 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas prašymas, surašytas pareiškėjo, pateikiamas lietuvių kalba. Europos Sąjungos valstybėse narėse išduoti dokumentai, pateikiami Lietuvos advokatūrai, neturi būti legalizuoti ir jiems netaikomi tolygūs formalumai. Lietuvos advokatūra, turėdama pagrįstų abejonių, gali reikalauti iš Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos patvirtinti toje valstybėje narėje išduotų dokumentų autentiškumą. Jeigu teisės aktai nenustato kitaip, dokumentai pateikiami išversti į lietuvių kalbą, o vertimas turi būti patvirtintas vertimą atlikusio asmens parašu.“

2. Pakeisti 64 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, teikiančiam nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, taikomos šio Įstatymo nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 7 straipsnio 2–7 punktus, 9–19 straipsnius, 23 straipsnį, 39 straipsnio 2 dalį ir 41 straipsnį.“

26 straipsnis. 68 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 68 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, įskaitant Europos Sąjungos teisę, Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų reikalavimai. Reguliarus ir veiksmingas nuolatinių paslaugų teikimas reiškia faktinę advokato veiklą be pertraukų, išskyrus su kasdienio gyvenimo įvykiais susijusias pertraukas.“

27 straipsnis. 69 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją dalį išdėstyti taip:

„1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kuris mažiausiai trejus metus Lietuvos Respublikoje teikė reguliarias ir veiksmingas nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos jam suteiktu teisininko profesiniu vardu, bet trumpesnį laikotarpį – paslaugas pagal Lietuvos nacionalinę teisę ir įgijo pakankamai reikiamų Lietuvos nacionalinės teisės žinių, turi teisę prašyti pripažinti jį Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju jam netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų reikalavimai.“

28 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„70 straipsnis. Lietuvos advokato profesinio vardo suteikimas Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam Lietuvos Respublikoje pripažintą profesinę kvalifikaciją

Teikiantis nuolatines teisines paslaugas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, kurio Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyta profesinė kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę būti pripažintas Lietuvos advokatu ir šio Įstatymo nustatyta tvarka įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Šiuo atveju tokiam teisininkui netaikomi šio Įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 6 punktų, taip pat 68 ir 69 straipsnių reikalavimai.“

29 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Lietuvos Respublikos

advokatūros įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva 77/249/EEB, skirta padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p. 141).

2. 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/5/EB, skirta padėti teisininkams verstis nuolatine advokato praktika kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje buvo įgyta kvalifikacija (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 3 tomas, p. 83), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/100/EB dėl Bulgarijos ir Rumunijos stojimo, adaptuojančia tam tikras direktyvas laisvo asmenų judėjimo srityje (OL 2006 L 363, p. 141).“

30 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui ir Lietuvos advokatūrai

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos advokatūra iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 7 straipsnio 6 punktą, šio įstatymo 7 straipsnį, 9 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktus ir šio įstatymo 30 straipsnį, įsigalioja 2013 m. rugsėjo 1 d.

2. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punktas, šio įstatymo 7 straipsnis ir 9 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 punktai įsigalioja 2014 m. kovo 1 d.

3. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 2 punkto, 9 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 3 punkto ir 17 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo pateikusiems prašymus laikyti advokatų egzaminus, pateikusiems prašymus pripažinti juos advokatais, pateikusiems prašymus įrašyti juos į advokatų padėjėjų sąrašą ar tapusiems advokatais ir advokatų padėjėjais.

4. Šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 6 punkto nuostatos netaikomos asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo darbo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai ir yra iki 2014 m. kovo 1 d. pateikę prašymus pripažinti juos advokatais.

5. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 punkto nuostata, numatanti, kad pareiškėjas nelaikomas esąs nepriekaištingos reputacijos ir negali būti pripažintas advokatu, jeigu jis yra atleistas iš darbo, pareigų ar netekęs teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitinka įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, taikoma tik tais atvejais, kai šios aplinkybės atsirado po šio įstatymo įsigaliojimo.

6. Asmenys, kurie yra pripažinti advokatais iki šio įstatymo įsigaliojimo, laikomi įrašytais į asmenų, pripažintų advokatais, sąrašą.

7. Asmenims, pripažintiems advokatais iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo 6 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir šio įstatymo 10 straipsnyje išdėstyto Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas penkerių metų terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

8. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstytos Advokatūros įstatymo 15 straipsnio nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo tvirtinamai Advokatų egzaminų komisijai.

9. Šio įstatymo 23 straipsnyje išdėstytos Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo renkamiems Advokatų tarybos nariams.

10. Šio įstatymo 24 straipsnyje išdėstytos Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo sudarytam Advokatų garbės teismui.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTĖ                                                    DALIA GRYBAUSKAITĖ