LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL KARINĖS MEDICINOS EKSPERTIZĖS NUOSTATŲ SPECIALIOSIOS DALIES PATVIRTINIMO

2002 m. spalio 23 d. Nr. 1586/522

Vilnius

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 72-3073) 102 straipsniu,

Tvirtiname Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiąją dalį (pridedama).

KRAŠTO APSAUGOS MINISTRAS                                                           LINAS LINKEVIČIUS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                            KONSTANTINAS DOBROVOLSKIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos

ir sveikatos apsaugos ministrų

2002 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 1586/522

KARINĖS MEDICINOS EKSPERTIZĖS NUOSTATŲ SPECIALIOJI DALIS

1. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialioji dalis nustato sveikatos būklės ir tinkamumo karo tarnybai pagal sveikatos būklę nustatymo principus ir metodiką.

2. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų specialiąją dalį sudaro:

2.1. Karinės medicinos ekspertizės nuostatų ekspertinių išvadų lentelė, kurioje susirgimai ir patologinės būklės išdėstytos pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtąją redakciją, susirgimai ir patologinės būklės sugrupuotos į straipsnius, pagal kuriuos sprendžiama apie tinkamumą karo tarnybai;

2.2. atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimas;

2.3. sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymas.

______________

EKSPERTINIŲ IŠVADŲ LENTELĖ PAGAL TLK–10

Eilės Nr. (straipsnio Nr.)	Kodas pagal TLK–10	Susirgimai ir patologinės būklės	Apribojimo laipsnis	1 skiltis	2 skiltis	3 skiltis
	A00–B99	I skyrius. Kai kurios infekcinės ir parazitinės ligos
1	A00–A09; A20–A49; A65–A79; A90–B34; B50–B83; B90–B99	Ūmios, lėtinės infekcinės ir parazitinės ligos
1.1		Lėtiniai, dažnai recidyvuojantys, su stabiliais, ryškiais organų funkcijos sutrikimais		Netinkami	Netinkami	Netinkami
1.2		Lėtiniai, dažnai recidyvuojantys, su stabiliais, nežymiais organų funkcijos sutrikimais; sukėlėjų nešiojimas		Netinkami	Netinkami	Individualiai
1.3		Ūmūs susirgimai		Šaukimo atidėjimas	Tinkami po gydymo	Tinkami
2	A15–A19	Tuberkuliozė
2.1		Visos aktyvios tbc formos, kai išskiriamos tuberkuliozės mikobakterijos, yra plaučių audinio destrukcija ir ryškūs organų funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
2.2		Aktyvus procesas be tuberkuliozės mikobakterijų išskyrimo, destrukcijų, su vidutiniškais organų funkcijos sutrikimais		Šaukimo atidėjimas	Netinkami	Individualiai
2.3		Remisija be aktyvumo požymių 3 ir daugiau metų nežymiai sutrikus organų funkcijoms	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
2.4		Būklė po sėkmingo gydymo, be organų funkcijos sutrikimo. Pirminis tuberkuliozinis kompleksas be aktyvių požymių 5 ir daugiau metų		Tinkami	Tinkami	Tinkami
3	A50–A64	Lytiškai plintančios ligos
3.1		Įgimtas, tretinis serorezistentinis sifilis		Netinkami	Netinkami	Netinkami
3.2		Pirminis, antrinis sifilis ir specifiniai uretritai		Šaukimo atidėjimas	Netinkami	Tinkami po gydymo
4	A80–A89	Centrinės nervų sistemos virusinės infekcijos		Ekspertizė atliekama pagal 45 straipsnį
5	B00–B09	Virusinės infekcijos, kurioms būdingi odos pažeidimai		Šaukimo atidėjimas	Netinkami	Tinkami po gydymo
6	B35–B49	Grybelinės ligos		Šaukimo atidėjimas	Netinkami	Tinkami po gydymo
7	B85–B89	Pedikuliozė ir kitos invazijos		Šaukimo atidėjimas	Netinkami	Tinkami po gydymo
8	B90; B91; B94	Infekcinių ir parazitinių ligų padariniai		Ekspertizė atliekama pagal 45 straipsnį
	C00–D49	II skyrius. Augliai
11	C00–D09	Piktybiniai augliai
11.1		Kai yra metastazių		Netinkami	Netinkami	Netinkami
11.2		Būklė po radikalios operacijos, kai nėra metastazių		Netinkami	Netinkami	Individualiai
12	C50–C56	Piktybiniai moters lyties organų augliai
12.1		Augliai su metastazėmis		Netinkamos	Netinkamos	Individualiai
12.2		Po radikalios operacijos, kai nėra metastazių		Netinkamos	Netinkamos	Individualiai
13	D10–D48	Gėrybiniai augliai
13.1		Trikdantys organų funkciją ar trukdantys vilkėti drabužius		Netinkami	Netinkami	Individualiai
13.2		Nežymiai trukdo vilkėti drabužius, be organų funkcijos sutrikimo	4	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
13.3		Netrukdantys vilkėti drabužius, be organų funkcijos sutrikimų	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
14	D25–D28	Gėrybiniai moters lyties organų augliai		Netinkamos	Netinkamos	Individualiai
15	C70–C72; D32–D33; D42–D43	Centrinės nervų sistemos augliai		Ekspertizė atliekama pagal 46 straipsnį
	D50–D89	III skyrius. Kraujo, kraujodaros organų ligos, imuninės sistemos pažeidimai
21		Kraujo ir kraujodaros organų ligos, tam tikri imuninės sistemos pažeidimai:
21.1		Greitai progresuojančios; lėtai progresuojančios, periodiškai paūmėjančios, su ryškiais kraujodaros sistemos pakitimais		Netinkami	Netinkami	Netinkami
21.2		Lėtai progresuojančios, retai paūmėjančios, kai yra su vidutiniškai ryškių kraujotakos sistemos pakitimų		Netinkami	Netinkami	Individualiai
21.3		Ūmios nesisteminės kraujo ligos, efektyvus gydymas	3	Šaukimo atidėjimas. Kariai po gydymo tinka su apribojimais	Tinkami po gydymo	Tinkami
	E00–E90	IV skyrius. Endokrininės, mitybos ir medžiagų apykaitos ligos
25	E04	Eutireoidinė struma (gūžys)
25.1		Trikdanti šalia esančių organų funkciją ar trukdanti nešioti drabužius		Netinkami	Netinkami	Netinkami
25.2		Nežymiai apsunkina drabužių nešiojimą, be šalia esančių organų funkcijos sutrikimo	4	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
25.3		Netrikdanti šalia esančių organų funkcijų ir netrukdanti nešioti drabužius	3	Tinkami	Tinkami su apribojimais	Tinkami
26	E00–E35	Endokrininės sistemos ligos
26.1		Ryškūs ir vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
26.2		Neryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
26.3		Be funkcijos sutrikimo	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
26.4		Ūmios ligos		Šaukimo atidėjimas. Kariams po gydymo pakartotinė ekspertizė	Po gydymo pakartotinė ekspertizė	Po gydymo pakartotinė ekspertizė
27	E40–E68	Mitybos sutrikimai
27.1		Ryškios formos		Netinkami	Netinkami	Netinkami
27.2		Vidutiniškai išreikštos formos	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Pakartotinė ekspertizė po 1 metų
28	E70–E90	Medžiagų apykaitos sutrikimai
28.1		Ryškios formos		Netinkami	Netinkami	Netinkami
28.2		Nežymiai išreikštos formos	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
	F00–F99	V skyrius. Psichikos ir elgesio sutrikimai
31	F00–F09	Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
32	F10–F19	Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
33	F20–F29	Šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
34	F30–F39	Nuotaikos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
35	F40–F48	Neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai		Individualiai	Netinkami	Individualiai
36	F50–F59	Elgesio sindromai susiję su fiziologiniais sutrikimais bei somatiniais veiksniais		Individualiai	Individualiai	Individualiai
37	F60–F69	Suaugusiųjų elgesio ir asmenybės sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
38	F70–F79	Protinis atsilikimas, ribinis intelektas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
39	F80 F89	Psichologinės raidos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
40	F90–F98	Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje		Netinkami	Netinkami	Netinkami
41	F98.5	Mikčiojimas
41.1		Ryškus mikčiojimas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
41.2		Neryškus mikčiojimas		Tinkami	Netinkami	Individualiai
42		Kiti psichologiniai veiksniai, turintys įtakos prisitaikyti prie aplinkos (specialiose misijose, mokymuisi užsienyje, specialiose pajėgose)		Netinkami	Netinkami	Netinkami
		VI skyrius. Nervų sistemos ligos
45	G00–G09	Uždegiminės CNS ligos ir jų padariniai
45.1		Ryškūs ar vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
45.2		Neryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
45.3		Atskiri organinio pažeidimo simptomai be funkcijos sutrikimo	5	Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami su apribojimais praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Užsitęsus ligai – šaukimą atidėti. Kariams, baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė	Netinkami	Tinkami su apribojimais
45.4		Būklė po ūmios ligos be liekamųjų reiškinių		Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Kariams, baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė	Tinkami po gydymo	Tinkami
46	G10–G13; G20–G26; G30–G32; G70–G73; G35–G37; G91–G93; G96–G98;	Paveldimos degeneracinės nervų sistemos ligos. Demielinizuojančios ligos. Kitos nervų sistemos ligos
46.1		Greitai progresuojančios ar su ryškiais funkcijos sutrikimais; lėtai progresuojančios ar su vidutiniai ryškiais funkcijos sutrikimais		Netinkami	Netinkami	Netinkami
46.2		Lėtai progresuojančios su neryškiais funkcijos sutrikimais		Netinkami	Netinkami	Individualiai
47	G40–G44; G47	Epizodiniai ir paroksizminiai sutrikimai
47.1		Dažni ar vidutinio dažnumo paroksizminiai priepuoliai su ryškiais ar vidutiniškai ryškiais funkcijos sutrikimais		Netinkami	Netinkami	Netinkami
47.2		Reti paroksizmai be psichinių ekvivalentų ir kitų charakteringų asmenybės pakitimų		Netinkami	Netinkami	Individualiai
47.3		Reti epizodiniai sutrikimai	5	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
48	G45–G46; G80–G83; G90; G95;	Galvos smegenų kraujotakos paroksizminiai sutrikimai. Cerebrinis paralyžius ir kiti paralyžiniai sindromai. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai. Vegetaciniai sutrikimai. Alpimas ir kolapsas
48.1		Ryškūs, vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
48.2		Neryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
48.3		Trumpalaikiai kraujotakos sutrikimai (be organinės kilmės simptomatikos ir liekamųjų reiškinių)	5	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais
49	G50–G59; G60–G64	Nervų, nervų šaknelių ir rezginių ligos. Polineuropatijos ir kitos periferinės nervų sistemos ligos
49.1		Ryškūs, vidutiniai ryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
49.2		Neryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
49.3		Atskiri organinio pažeidimo simptomai be funkcijos sutrikimo	5	Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami su apribojimais praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Užsitęsus ligai – šaukimą atidėti. Kariams, baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė.	Netinkami	Tinkami su apribojimais
49.4		Būklė po ūmios ligos		Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Kariams, baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė	Tinkami po gydymo	Tinkami
50	G52	Anosmija	2	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
	H00–H59	VII skyrius. Akies ir jos priedinių organų ligos
55	H00–H03	Vokų susirgimai ir defektai:
55.1		Ryškūs ir vidutiniškai ryškūs abiejų akių vokų defektai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
55.2		Vienpusė ptozė ar kiti vidutiniškai matomi vienos akies voko defektai	5	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
55.3		Po efektyvaus gydymo, kai yra neryškių matomų pakitimų, be funkcijos sutrikimo	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
56	H04–H06; S05	Ašarų sistemos ir akiduobių ligos
56.1		Su ryškiais funkcijų sutrikimais		Netinkami	Netinkami	Netinkami
56.2		Su vidutiniškai pastebimais funkcijų sutrikimais	5	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
56.3		Su neryškiais funkcijų sutrikimais	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
57	H10–H13	Junginės ligos
57.1		Lėtinės uždegiminės ar degeneracinės ligos su ryškiais funkcijos sutrikimais		Netinkami	Netinkami	Netinkami
57.2		Reti paūmėjimai, efektyvus gydymas	5	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
57.3		Neuždegiminiai įgyti junginių pakitimai, netrikdantys funkcijų	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
58	H15–H22	Akies obuolio dangalų ligos
58.1		Abiejų akių ligos, sukeliančios progresuojantį regos nusilpimą ir dažnai paūmėjančios		Netinkami	Netinkami	Netinkami
58.2		Neprogresuojančios, retai recidyvuojančios vienos ar abiejų akių ligos, kai funkcijų sutrikimai neryškūs	6	Tinkami su apribojimais	Individualiai	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
58.3		Stabilūs anatominiai vienos ar abiejų akių pakitimai, kai funkcijos nesutrikusios	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
59	H25–H28	Lęšiuko ligos ar jo nebuvimas (afakija, pseudofakija)
59.1		Abiejų akių lęšiukų pakitimai, kai yra ryškių regėjimo funkcijų sutrikimų arba pseudofakija		Netinkami	Netinkami	Individualiai
59.2		Vienos akies lęšiuko pakitimai, pseudofakija	6	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
59.3		Lęšiuko drumstys be ryškių regos funkcijų sutrikimo	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
60	H30–H36; H59.8	Gyslainės ir tinklainės ligos
60.1		Abiejų akių uždegiminiai pakitimai, randai, netrauminė tinklainės atšoka ar įplyšimas nepriklausomai nuo funkcijos. Pigmentinė tinklainės degeneracija		Netinkami	Netinkami	Netinkami
60.2		Vienos akies susirgimai ar trauminiai pažeidimai, šiek tiek trikdantys funkciją	6	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
60.3		Stabilūs, neprogresuojantys anatominiai pakitimai be funkcijų sutrikimo	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
61	H40–H42	Glaukoma
61.1		Dekompensuota, progresuojantis regos silpnėjimas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
61.2		Kompensuota	6	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
61.3		Hipertenzija, preglaukoma	6	Netinkami	Individualiai	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
62	H43–H44	Stiklakūnio ir akies obuolio ligos
62.1		Pakitimai, ryškiai sutrikdantys regėjimo funkciją		Netinkami	Netinkami	Netinkami
62.2		Pakitimai, neryškiai sutrikdantys regėjimo funkciją	4	Tinkami su apribojimais	Individualiai	Tinkami su apribojimais
63	H46–H48	Regos nervo ir regėjimo takų ligos
63.1		Sukeliančios progresuojantį abiejų akių funkcijų sutrikimą		Netinkami	Netinkami	Netinkami
63.2		Sukeliantys vienos akies regos funkcijų sutrikimą	6	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
63.3		Stabilūs, neprogresuojantys vienos ar abiejų akių anatominiai pakitimai be funkcijų sutrikimo		Tinkami	Tinkami	Tinkami
64	H49–H51; H55; H53.2–H53.3	Akių padėties ir judesių sutrikimai
64.1		Ryškus žvairumas, nistagmas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
64.2		Neryškus žvairumas, nistagmas, binokulinio regėjimo nebuvimas	5	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais (Individualiai)	Tinkami su apribojimais
65	H52	Refrakcijos ir akomodacijos sutrikimai
65.1		Trumparegystė viename iš meridianų 6.0 D ir daugiau, toliaregystė 8,0 D ir daugiau	6	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
65.2		Trumparegystė viename iš meridianų nuo 3,25 iki 5,75 D, toliaregystė nuo 4,25 D iki 7,75 D	6	Tinkami su apribojimais	Tinka su apribojimais (Individualiai)	Tinkami su apribojimais
65.3		Trumparegystės viename iš meridianų iki 3,0 D arba toliaregystė iki 4,0 D	6	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
65.4		Visų rūšių astigmatizmas, kai refrakcijos skirtumas dviejuose pagrindiniuose meridianuose 6,0 D ir daugiau	6	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
65.5		Trumparegis ar mišrus astigmatizmas, kai refrakcijos skirtumas dviejuose pagrindiniuose meridianuose nuo 3,25 iki 5,75 D, kai korekcija neefektyvi	6	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
65.6		Astigmatizmas, kai refrakcijos skirtumas dviejuose pagrindiniuose meridianuose nuo 3,25 D iki 5,75 D, kai korekcija efektyvi	6	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais (Individualiai)	Tinkami su apribojimais
66	H53–H54	Regėjimo sutrikimai, aklumas ir silpnas regėjimas
66.1		Kai nėra vienos akies obuolio ar yra aklumas, vienos akies regėjimas silpnesnis kaip 0,03 arba abiejų akių – silpnesnis kaip 0,3 su korekcija		Netinkami	Netinkami	Netinkami
66.2		Vienos akies regėjimas nuo 0,03 iki 0,3, kai kitos akies regėjimas ne stipresnis kaip 0,5 su korekcija	6	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
67	H53.5	Spalvų matymo trūkumai	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais (Individualiai)	Tinkami su apribojimais (Individualiai)
68	H00–H59.9	Laikini akies obuolio ir priedų funkcijų sutrikimai po susirgimų		Šaukimo atidėjimas	Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo
		VIII skyrius. Ausies ir speninės ataugos ligos
71	H65–H75; H95	Vidurinės ausies ligos, jų pasekmės:
71.1		Lėtinis epitimpanitas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
71.2		Lėtinis mezotimpanitas	5	Netinkami	Netinkami	Individualiai
71.3		Persirgto otito stabilūs padariniai	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
71.4		Ūmios ligos ir būklės po jų		Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip1 mėn. po gydymo	Tinkami po gydymo	Tinkami
72	H60–H62	Išorinės ausies ligos
72.1		Išorinės ausies lėtinė egzema	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
72.2		Retai paūmėjanti egzema ar egzema anamnezėje	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
73	H81–H83	Vestibulinio aparato funkcijų sutrikimai
73.1		Ryškūs vestibulinės funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
73.2		Neryškūs vestibulinės funkcijos sutrikimai	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
74	H90; H91; H93	Klausos pažeidimai
74.1		Abipusis kurtumas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
74.2		Vienpusis kurtumas ar ryškus abipusis prikurtimas	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
74.3		Šiek tiek susilpnėjusi klausa	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
74.4		Pradiniai klausos pažeidimo požymiai	2	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
75	H65; H68; H69	Barofunkcijos sutrikimai	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
	I00–I99	IX skyrius. Kraujo apytakos sistemos ligos
81	I00–I09; I20–I52; I 73; I95	Kardiovaskulinės sistemos ligos, ritmo ir laidumo sutrikimai
81.1		Sukeliantys ryškų širdies ar vainikinių arterijų kraujotakos nepakankamumą, linkę progresuoti, pavojingi gyvybei		Netinkami	Netinkami	Netinkami
81.2		Sukeliantys vidutiniškai ryškų širdies ar vainikinių arterijų nepakankamumą		Netinkami	Netinkami	Individualiai
81.3		Sukeliantys neryškų širdies nepakankamumą, be vainikinių arterijų nepakankamumo	5	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais
81.4		Be širdies ir vainikinių arterijų nepakankamumo	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
81.5		Ūmios ligos		Šaukimo atidėjimas. Kariai po gydymo netinkami	Po gydymo pakartotinė ekspertizė	Po gydymo pakartotinė ekspertizė
82	I10–I15	Arterinė hipertenzija
82.1		I, II, III laipsnio, yra labai didelė rizika komplikacijoms išsivystyti		Netinkami	Netinkami	Netinkami
82.2		II, III laipsnio, yra didelė rizika, II laipsnio, yra vidutinė rizika komplikacijoms išsivystyti		Netinkami	Netinkami	Individualiai
82.3		I laipsnio, yra maža ir vidutinė rizika komplikacijoms išsivystyti	5	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
83	I60–I69	Cerebrovaskulinės ligos		Ekspertizė atliekama pagal 48 straipsnį
84	I70–I99	Aortos, magistralinių ir periferinių kraujagyslių ligos ir jų pasekmės
84.1		Ryškus organų ar galūnių kraujotakos sutrikimas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
84.2		Nežymus organų ar galūnių kraujotakos sutrikimas	5	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
84.3		Be organų ar galūnių kraujotakos sutrikimų	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
85	I84	Hemorojus
85.1		Dažni kraujavimai ir antrinė anemija ar mazgų iškritimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
85.2		Retai paūmėjantis	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
86	I86.1	Varikocelė
86.1		II–III laipsnio		Netinkami	Netinkami	Individualiai
86.2		I laipsnio	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
87	I00–I99	Būklė po širdies arba kraujagyslių chirurginių operacijų		Ekspertizė atliekama pagal 194 straipsnį
	J00–J99	X skyrius. Kvėpavimo sistemos ligos
91	J00–J30; J40–J99	Plaučių, kvėpavimo takų, pleuros ligos
91.1		Lėtinės ligos, kai žymiai ar vidutiniškai sutrikusi funkcija		Netinkami	Netinkami	Netinkami
91.2		Lėtinės ligos, kai nežymiai sutrikusi funkcija, dažnai pasikartojančios ūmios kvėpavimo takų ligos		Netinkami	Netinkami	Individualiai
91.3		Lėtinės ligos be funkcijos sutrikimo	4	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
91.4		Ūmios ligos		Šaukimo atidėjimas. Kariams po gydymo pakartotinė ekspertizė	Po gydymo pakartotinė ekspertizė	Tinkami
92	J 45	Bronchinė astma
92.1		Sunki ir vidutinio sunkumo		Netinkami	Netinkami	Netinkami
92.2		Lengva forma ir reti priepuoliai		Individualiai	Netinkami	Individualiai
92.3		Stabili, ilgalaikė remisija		Tinkami	Tinkami	Tinkami
93	J30–J35	Nosies ertmės ir sinusų lėtinės ligos
93.1		Lėtiniai pūliniai ar polipoziniai sinusitai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
93.2		Kvėpavimo funkcijos sutrikimai	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
93.3		Ūminiai recidyvuojantys sinusitai	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
93.4		Sezoninis alerginis rinitas	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
93.5		Nuolatinė alerginė rinosinusopatija	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
94		Ozena		Netinkami	Netinkami	Netinkami
95	J35	Tonzilių lėtinės ligos
95.1		Lėtinis dekompensuotas tonzilitas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
95.2		Lėtinis kompensuotas tonzilitas	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
96	J37–J38	Gerklų ligos
96.1		Ikivėžinės gerklų ligos: papilomatozė, polipai, cistos, lėtinis keratozinis laringitas, gerklų vėžys		Netinkami	Netinkami	Netinkami
96.2		Gerklų stenozė (I, II, III laipsnio). Gerklų paralyžius		Netinkami	Netinkami	Netinkami
96.3		Psichogeninis prikimimas. Afonija		Netinkami	Netinkami	Netinkami
96.4		Lėtinis katarinis laringitas, faringolaringitas	2	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	tinkami su apribojimais
	K00–K93	XI skyrius. Virškinimo sistemos ligos
100	K00; K01; K03; K07; K09; K10; K11	Burnos ertmės ir seilių liaukų susirgimai, įgyti defektai, deformacijos ir jų pasekmės:
100.1		Esant ryškiems kvėpavimo, uoslės, seilių išsiskyrimo, rijimo ir kramtymo funkcijų pažeidimams		Netinkami	Netinkami	Netinkami
100.2.		Esant saikingiems kvėpavimo, uoslės, seilių išsiskyrimo, rijimo ir kramtymo funkcijų sutrikimams		Netinkami	Netinkami	Individualiai
100.3		Esant nežymiems kvėpavimo, uoslės, seilių išsiskyrimo, rijimo ir kramtymo funkcijų sutrikimams	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
100.4		Praeinantys sutrikimai po chirurginio gydymo		Tinkami po gydymo. Individualiai	Tinkami po gydymo. Individualiai	Tinkami po gydymo. Individualiai
101	K05; K06; K12; K13; K14	Periodontitai (periodontozė) ir kiti burnos ertmės susirgimai:
101.1		Sunkaus laipsnio periodontitas, išplitusi periodontozė		Netinkami	Netinkami	Netinkami
101.2		Vidutinio sunkumo laipsnio periodontitas, išplitusi periodontozė, stomatitas, gingivitas, cheilitas ir kiti sunkiai gydomi burnos ertmės susirgimai		Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo
101.3		Periodontitas, lengvos formos išplitusi periodontozė	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
102	K02; K04	Daugybinis (komplikuotas) dantų kariesas		Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo	Individualiai
103	K08	Antrinė adentija
103.1		Ryški antrinė adentija	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
103.2		Nežymi antrinė adentija	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
104	K20–K31; K50–K52; K70–K93	Virškinimo organų ligos
104.1		Lėtinės ligos, labai ir vidutiniškai sutrikusi virškinimo organų funkcija		Netinkami	Netinkami	Netinkami
104.2		Lėtinės ligos, kai nežymiai sutrikusi virškinimo organų funkcija, reti paūmėjimai	6	Šaukimo atidėjimas	Netinkami	Individualiai
104.3		Lėtinės ligos be virškinimo organų funkcijos sutrikimo, stabili ilgalaikė remisija	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
104.4		Ūmios ligos		Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo	Tinkami
105	K40–K45	Išvaržos:
105.1		Pasikartojančios, trukdančios vaikščioti, trikdančios vidaus organų funkcijas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
105.2		Nedidelės, netrukdančios vaikščioti, netrikdančios vidaus organų funkcijos		Šaukimo atidėjimas. Tinkami po operacinio gydymo	Netinkami	Tinkami po operacinio gydymo
106		Tiesiosios žarnos iškritimas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
107	K60–K62	Tiesiosios žarnos, išeinamosios angos įtrūkimai ir fistulės, lėtinis paraproktitas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
108	K63	Anus praeternaturalis		Netinkami	Netinkami	Netinkami
109	K35–K38; K55–K59; K80–K87	Ūmūs virškinimo sistemos susirgimai, būklė po virškinimo sistemos organų operacijų		Ekspertizė atliekama pagal 194 straipsnį
	L00–L99	XII skyrius. Odos ir poodžio ligos
111	L00–L08	Odos ir poodžio infekcijos (piodermijos)		Šaukimo atidėjimas	Netinkami	Tinkami po gydymo
	L10–L13	Pūslinės dermatozės		Šaukimo atidėjimas	Netinkami	Tinkami po gydymo
112	L20–L45	Lėtiniai ir kiti sunkiai gydomi dermatitai, egzemos ir papuloskvamoziniai odos pakitimai
112.1		Išplitę ar lokalūs, bet dažnai paūmėjantys		Netinkami	Netinkami	Netinkami
112.2		Lokalūs, retai paūmėjantys ar ilgalaikėje remisijoje	4	Individualiai	Netinkami	Tinkami su apribojimais
113	L63–L66	Alopecijos
113.1		Totalinė ar židininė progresuojanti		Netinkami	Netinkami	Individualiai
113.2		Difuzinė ar židininė neprogresuojanti	4	Tinkami su apribojimais	Individualiai	Tinkami su apribojimais
114	L70	Gilieji, susiliejantys spuogai (acne)		Netinkami	Netinkami	Individualiai
115	L80–L81	Odos ir jos priklausinių pigmentacijos sutrikimai
115.1		Išplitusi pigmentacija arba atvirose kūno vietose		Netinkami	Netinkami	Individualiai
115.2		Lokali arba neatvirose kūno vietose	4	Tinkami su apribojimais	Individualiai	Tinkami su apribojimais
116	L82–L91	Diskeratozės, hiperkeratozės, hipertrofiniai ar atrofiniai odos susirgimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
117	L93–L94	Difuzinės jungiamojo audinio ligos, kai oda pažeista		Netinkami	Netinkami	Netinkami
117.1		Raudonoji vilkligė ir dermatomiozitas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
117.2		Židininė sklerodermija		Netinkami	Netinkami	Individualiai
	M00–M99	XIII skyrius. Jungiamojo audinio ir skeleto–raumenų sistemos ligos
121	M00–M14, M30–M36	Sąnarių ir jungiamojo audinio ligos
121.1		Lėtinės ligos, kai yra labai ir vidutiniškai sutrikusi organų funkcija, dažni paūmėjimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
121.2		Lėtinės ligos, kai organų funkcija sutrikusi neryškiai, reti paūmėjimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
121.3		Lėtinės ligos be funkcijos sutrikimo, stabili, ilgalaikė remisija	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
121.4		Ūmios ligos		Šaukimo atidėjimas	Tinkami po gydymo	Tinkami
122	M00; M15–M25; M60–M99	Kaulų, kremzlių, raumenų, sinovijinių dangalų ir sausgyslių ligos ir jų pasekmės
122.1		Dažnai paūmėjančios, progresuojančios ar labai trikdančios organų funkciją; retai paūmėjančios ar vidutiniškai trikdančios organų funkciją.		Netinkami	Netinkami	Netinkami
122.2		Ligos pasekmės, kai šiek tiek sutrikusi organų funkcija	5	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais
122.3		Liekamieji reiškiniai be funkcijos sutrikimo	4	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
122.4		Osteochondropatiniam procesui tęsiantis, ūmios ligos		Šaukimo atidėjimas individualiai ne daugiau kaip 1 metams	Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo
123	M21	Galūnių deformacija ir jų sutrumpėjimas, ribojantis galūnių funkciją arba trukdantis vilkėti drabužius, avėti avalynę
123.1		Rankos ar kojos sutrumpėjimas daugiau kaip 5 cm; genus varus, kai atstumas tarp vidinių šlaunikaulių epikondilių daugiau kaip 20 cm; genus valgus, kai atstumas tarp kulkšnelių daugiau kaip 15 cm		Netinkami	Netinkami	Netinkami
123.2		Rankos ar kojos sutrumpėjimas nuo 2 iki 5 cm; genus varus esant atstumui tarp vidinių šlaunikaulių epikondilių nuo 9 iki 20 cm; genus valgus esant atstumui tarp vidinių kulkšnelių nuo 9 iki 15 cm		Netinkami	Netinkami	Individualiai
124	M21.4	Plokščia pėda (įgyta):		Ekspertizė atliekama pagal 159 straipsnį
125	M40–M43	Stuburo ligos ir jų pasekmės:
125.1		Kai yra ryškios, stabilios pasekmės, labai ribojančios stuburo judesius		Netinkami	Netinkami	Netinkami
125.2		Pasekmės, vidutiniškai ribojančios stuburo judesius	5	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais
125.3		Pasekmės be stuburo funkcijos sutrikimo arba nelabai ribojančios stuburo judesius	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
126	M42–M43; M50–M54	Deformuojančios ir kitos dorsopatijos		Ekspertizė atliekama pagal 49 straipsnį
127	M45–M48	Spondilopatijos		Ekspertizė atliekama pagal 49 straipsnį
	N00–N99	XIV skyrius. Urogenitalinės sistemos ligos
131	N00–N19; N30; N39	Inkstų ligos
131.1		Lėtinės ligos, kai labai sutrikusi inkstų funkcija, dažni paūmėjimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
131.2		Lėtinės ligos, kai nežymiai sutrikusi inkstų funkcija, reti paūmėjimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
131.3		Lėtinės ligos be funkcijos sutrikimo, stabili ilgalaikė remisija	3	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
131.4		Ūmios ligos		Šaukimo atidėjimas. Kariams po gydymo pakartotinė ekspertizė	Po gydymo pakartotinė ekspertizė	Tinka, pakartotinė ekspertizė po gydymo
		Urogenitalinės sistemos ligos
132	N20–N23	Inkstų ir šlapimtakių akmenligė, kitos inkstų, šlapimtakių, šlapimo pūslės, vyro lytinių organų ligos:
132.1		Ryškus ar vidutiniškai ryškus funkcijos sutrikimas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
132.2		Nežymus funkcijos sutrikimas		Netinkami	Netinkami	Individualiai
132.3		Laikini liekamieji reiškiniai	4	Šaukimo atidėjimas iki 0,5 metų, jei reikalingas gydymas. Tinkami su apribojimais	Tinkami praėjus ne mažiau 0,5 m. po gydymo	Tinkami po gydymo
133	N43	Hidrocelė, funikuliocelė
133.1		Labai trukdanti vaikščioti		Netinkami	Netinkami	Netinkami
133.2		Nežymi	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami po gydymo	Tinkami su apribojimais
134	N99	Būklė po urogenitalinės sistemos operacijų		Ekspertizė atliekama pagal 194 straipsnį
135	N39.4	Enuresis nokturna
135.1		Diagnozė galutinai patvirtinta ir neefektyvus gydymas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
135.2		Diagnozė nustatyta šaukimo metu		Šaukimo atidėjimas 0,5metų
136	N60–N64	Krūties susirgimai ir jų pasekmės
136.1		Lėtinės ligos su skausmo sindromu	4	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
136.2		Lėtinės ligos be skausmo sindromo	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
137	N82	Makšties–šlapimo takų, makšties–tiesiosios žarnos fistulės		Netinkamos	Netinkamos	Netinkamos
138	N81.3	III laipsnio gimdos nusileidimas		Netinkamos	Netinkamos	Individualiai
139	N81.4–N81.9	III laipsnio tarpvietės plyšimas, dalinis ir pilnas gimdos iškritimas		Netinkamos	Netinkamos	Netinkamos
140	N85.4	Gimdos padėties anomalijos, sukeliančios funkcinius sutrikimus		Individualiai	Netinkamos	Individualiai
141	N70–N71; N73	Ūminė dubens uždegiminė liga		Individualiai	Netinkamos	Individualiai
142	N72	Bakterinės ir grybelinės kilmės makšties ir gimdos kaklelio uždegiminės ligos		Tinkamos, reikalingas gydymas	Tinkamos, reikalingas gydymas	Tinkamos, reikalingas gydymas
143	N86–N88	Gimdos kaklelio displazijos		Individualiai	Individualiai	Individualiai
144	N91–N94	Stabilūs kiaušidžių funkcijos sutrikimai		Individualiai	Netinkamos	Individualiai
145	N95	Ryškūs klimakso požymiai		Individualiai	Netinkamos	Individualiai
		XV skyrius. Nėštumas, gimdymas ir pogimdyvinis laikotarpis
146	O00–O48	Nėštumas		Tinkamos	Tinkamos	Tinkamos
.		XVII skyrius. Įgimtos formavimosi ydos, deformacijos ir chromosomų anomalijos
151	Q00–Q07	Įgimtos CNS formavimosi ydos, deformacijos		Ekspertizė atliekama pagal 46 straipsnį
152	Q10–Q15; Q85	Įgimta akių patologija
152.1		Ryškūs akių funkcijų sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
152.2		Neryškūs akių funkcijų sutrikimai	5	Tinkami su apribojimais	Individualiai	Tinkami su apribojimais
153	Q16–Q17	Įgimtos ausies formavimosi ydos
153.1		Ryškiai trikdančios klausos funkciją		Netinkamas	Netinkamas	Netinkamas
153.2		Nežymiai trikdančios klausos funkciją	3	Tinkamas su apribojimais	Netinkamas	Tinkamas su apribojimais
154	Q20–Q28	Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos
154.1		Sukeliančios ryškų ar vidutiniškai ryškų kraujotakos nepakankamumą		Netinkami	Netinkami	Netinkami
154.2		Sukeliančios neryškų kraujotakos nepakankamumą po operacinio gydymo		Netinkami	Netinkami	Individualiai
154.3		Be kraujotakos nepakankamumo	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
155	Q54	Kriptorchizmas
155.1		Abipusis kriptorchizmas		Netinkami	Netinkami	Netinkami
155.2		Vienpusis kriptorchizmas ar monorchizmas	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
156	Q60–Q64	Įgimtos šlapimo sistemos formavimosi ydos		Ekspertizė atliekama pagal 132 straipsnį
157	Q65; Q68–Q69; Q77–Q79	Įgimtos kaulų-raumenų sistemos ydos ir deformacijos		Ekspertizė atliekama pagal 122 straipsnį
158	Q67.5–Q67.8; Q76	Įgimtos stuburo, krūtinės ląstos formavimosi ydos ir deformacijos		Ekspertizė atliekama pagal 125 straipsnį
159	Q66	Įgimtos pėdos deformacijos
159.1		Ryškios		Netinkami	Netinkami	Netinkami
159.2		Vidutiniškai ryškios su artroziniais pakitimais pėdos sąnariuose	5	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais
159.3		Neryškios, be artrozinių pakitimų pėdos sąnariuose	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
160	Q80–Q85	Įgimtos odos ir poodžio anomalijos
160.1		Generalizuotos formos, kai yra ryškių pažeidimų		Netinkami	Netinkami	Netinkami
160.2		Formos be funkcijų pažeidimų		Tinkami	Tinkami	Tinkami
		XVIII skyrius. Simptomai, pakitimai, nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur
171	R00–R99	Simptomai, pakitimai, nenormalūs laboratoriniai radiniai		Pakartotinė ekspertizė po ištyrimo	Pakartotinė ekspertizė po ištyrimo	Pakartotinė ekspertizė po ištyrimo
		XIX skyrius. Traumos, apsinuodijimai ir kiti išorinių priežasčių padariniai
181	S00–S05	Laikini akies obuolio ir priedų funkcijų sutrikimai po operacijų ir traumų		Šaukimo atidėjimas	Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo
182	T15; T26	Svetimkūniai akių audiniuose	5	Tinkami po gydymo su apribojimais	Tinkami po gydymo su apribojimais	Tinkami po gydymo su apribojimais
183	S02; S04; S06; S07; S14; S24; S34; T90; T91	Galvos ir nugaros smegenų traumos bei jų padariniai
183.1		Ryškūs ar vidutiniškai ryškūs CNS funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
183.2		Neryškūs CNS funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
183.3		Atskiri organinio pažeidimo simptomai be CNS funkcijos sutrikimo	5	Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami su apribojimais praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po gydymo. Užsitęsus ligai – šaukimą atidėti. Kariams, baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė	Netinkami	Tinkami su apribojimais
183.4		Būklės po ūmios galvos ar nugaros smegenų traumos be organinių pažeidimo požymių		Šaukiamojo amžiaus jaunuoliai tinkami praėjus ne mažiau kaip 3 mėn. po ūmių reiškinių pabaigos. Kariams, baigus gydymą – pakartotinė ekspertizė	Tinkami po gydymo	Tinkami
184	S14.2; S14.3; 24.2; S24.3; S34.2; S34.3; S44; S54; S64; S74; S84; S94	Periferinės nervų traumos ir jų pasekmės		Ekspertizė atliekama pagal 49 straipsnį
185	S02; T90	Kaukolės traumos ir jų pasekmės
185.1		Kaukolės ertmėje esant svetimkūniui ar didesniam kaip 4 cm defektui (po plastinės operacijos)	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
185.2		Esant kaukolės defektui iki 4 cm (po plastinės operacijos)	5	Netinkami	Netinkami	Tinkami su apribojimais
186	S12–S32; T08	Stuburo traumos sužeidimai ir jų pasekmės		Ekspertizė atliekama pagal 125 straipsnį
187	S40–S99; T00–T14	Kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių ir sąnarių traumos, sužeidimai ir jų pasekmės
187.1		Ryškūs anatominiai pakitimai, kai yra ryškūs, vidutiniškai ryškūs ar nežymūs ir stabilūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
187.2		Vidutiniškai ryškūs anatominiai pakitimai ir nežymūs funkcijos sutrikimai	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
187.3		Būklės po traumų be funkcijos sutrikimo su skausmo sindromu	4	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
187.4		Laikini funkcijos sutrikimai		Šaukimo atidėjimas. Atidėjimo terminas nustatomas individualiai, tačiau ne daugiau kaip 1 m.	Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo
188	S15; S25; S35; S45; S55; S65; S75; S85; S95	Aortos, magistralinių, periferinių kraujagyslių traumos, sužeidimai ir jų chirurginio gydymo pasekmės		Ekspertizė atliekama pagal 84 straipsnį
189	S60–S69	Plaštakos sužeidimai ir chirurginio gydymo pasekmės
189.1		Ryškiai trikdantys plaštakos funkciją		Netinkami	Netinkami	Netinkami
189.2		Vidutiniškai trikdantys plaštakos funkciją	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
189.3		Neryškiai trikdantys plaštakos funkciją	4	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
190	S90–S99	Pėdos sužeidimai ir jų pasekmės
190.1		Ryškiai sunkinantys vaikščiojimą		Netinkami	Netinkami	Netinkami
190.2		Neryškiai sunkinantys vaikščiojimą	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
191	T36–T73; T75; T96	Apsinuodijimas vaistais, nemedicininės paskirties toksinėmis medžiagomis; išorinių faktorių toksinis poveikis ir jo pasekmės
191.1		Stabilūs, ryškūs organų ir sistemų funkcijų pažeidimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
191.2		Stabilūs, neryškūs organų ir sistemų funkcijų pažeidimai		Netinkami	Netinkami	Individualiai
191.3		Praeinantys funkciniai sutrikimai, kai nėra būtinybės gydyti stacionariai		Tinkami	Tinkami	Tinkami
192	T78–T88	Išorinių priežasčių poveikis, teiktos medicinos pagalbos metu sukeltos komplikacijos (alerginės reakcijos) ir kt.
192.1		Pasikartojančios sunkios eigos alerginės reakcijos, teiktos medicinos pagalbos metu sukeltos komplikacijos	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
192.2		Lengvos eigos alerginės reakcijos, medicinos pagalbos sukeltos komplikacijos		Tinkami	Tinkami	Tinkami
193	L 91	Patologiniai odos randai
193.1		Dažnai išopėjantys, ryškiai ribojantys judesius, trukdantys nešioti drabužius ar avėti avalynę		Netinkami	Netinkami	Netinkami
193.2		Retai išopėjantys, vidutiniškai ribojantys judesius ir netrukdantys vilkėti drabužius ar avėti avalynę		Netinkami	Netinkami	Individualiai
193.3		Neryškiai ribojantys judesius ir netrukdantys nešioti drabužius ar avėti avalynę	4	Tinkami su apribojimais	Netinkami	Tinkami su apribojimais
193.4		Neribojantys judesių ir netrukdantys nešioti drabužius ar avėti avalynę	3	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais	Tinkami su apribojimais
194	Z 09	Būklė po operacinio gydymo
194.1		Ryškūs ar vidutiniškai ryškūs funkcijos sutrikimai		Netinkami	Netinkami	Netinkami
194.2		Neryškūs funkcijos sutrikimai	6	Netinkami	Netinkami	Individualiai
194.3		Laikini funkcijos sutrikimai		Šaukimo atidėjimas 0,5 metų	Tinkami po gydymo	Tinkami po gydymo

P. S. Pagal TLK – 10 XVI, XX, XXI skyrius ekspertizė neatliekama

______________

Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimas

Psichikos ir elgesio sutrikimai

31 straipsnis. Organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai. F00–F09.

Tiriamieji asmenys yra netinkami karo tarnybai, jei nustatomi susiformavę šie organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai: demencija, organinis amnezinis sindromas, delyras, sukelti ne alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kiti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ir somatinės ligos, asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimų, disfunkcijos ir somatinės ligos, nepatikslintas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas.

Tiriamųjų pagal 1, 3 skiltį diagnozei nustatyti būtinas psichiatrinis stacionarinis tyrimas.

Jei organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai nežymūs, jų eiga neaiški, šie sutrikimai nustatomi pirmą kartą, anamnezėje nebuvo užfiksuota jokių psichinių sutrikimų (organinio nerimo sutrikimo, organinių nuotaikos sutrikimų, organinio emocinio labilumo sutrikimo, kitų patikslintų organinių psichikos sutrikimų, poencefalitinio sindromo, lengvo kognityvinio sutrikimo), tiriamiesiems pagal 1 skiltį (šaukiamojo amžiaus jaunuoliams) gali būti po 1 metų skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė. Jei pakartotinės psichiatrinės ekspertizės metu diagnozė patvirtinama, taikomas 31 straipsnis, jei nepatvirtinama, straipsnis netaikomas.

Tiriamiesiems pagal 3 skiltį pakartotinė psichiatrinė ekspertizė skiriama po 6 mėnesių. Po pakartotinės ekspertizės straipsnis taikomas atsižvelgiant į sutrikimo eigą.

Lengvam kongnityviniam sutrikimui nustatyti tiriamiesiems pagal 3 skiltį psichiatrinis stacionarinis tyrimas nebūtinas.

Straipsnis netaikomas, jei sutrikimas trumpalaikis ir neryškus (pvz.: lengva astenija, lengva depresija ir kt. po somatinio susirgimo).

32 straipsnis. F10–F19. Asmenys pripažįstami netinkamais, jei yra nustatytas:

priklausomybės psichoaktyviai medžiagai sindromas, abstinencijos būklė su delyru, psichozinis sutrikimas vartojant psichoaktyvias medžiagas, amnezinis sindromas, rezidualinis arba vėlai atsirandantis psichozinis sutrikimas, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai.

Vienkartinio ar epizodinio psichoaktyvios medžiagos vartojimo atveju straipsnio netaikyti.

33 straipsnis. F20–F29. Nustatomas tik ištyrus specializuotame psichiatriniame skyriuje ar ligoninėje.

34 straipsnis. F30–F39. Diagnozei pagal 1 ir 3 skiltį nustatyti būtinas psichiatrinis stacionarinis ištyrimas.

Asmenys pripažįstami netinkamais, jei yra nustatytas: manijos epizodas, bipolinis afektinis sutrikimas, pasikartojantis depresinis sutrikimas, nuolatinis nuotaikos sutrikimas, vidutinio sunkumo ir sunkus depresijos epizodas.

Pagal 1, 3 skiltį, kai psichikos sutrikimai neryškūs: lengvas depresijos epizodas, kiti nuotaikos sutrikimai – tinkamumo tarnybai klausimą reikia spręsti individualiai, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą ir trukmę.

Jei sutrikimas neryškus, šaukiamojo amžiaus jaunuoliams gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė po 1 metų. Jei sutrikimas neryškus ir trunka mažiau kaip 6 mėnesius, šis straipsnis pagal 3 skiltį netaikomas.

35 straipsnis. F40–F48. Pagal šį straipsnį tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sutrikimai.

Pagal 3 skiltį tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip
6 mėnesius, mažina darbingumą, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra.

Tiriamiesiems pagal 1 skiltį būtinas psichiatrinis stacionarinis tyrimas ir po 1 metų gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė.

36 straipsnis. F50–F59. Taikomas atsižvelgiant į sutrikimo ryškumą, trukmę. Jei psichiatriniame stacionare nustatomas somnambulizmas – netinkami pagal visas skiltis.

37 straipsnis. F60–F69. Taikomas, jei yra:

– asmenybės ar elgesio sutrikimų, kurie sunkina prisitaikymą prie tarnybos, arba duomenų apie antisocialų elgesį;

– ryški asmenybės akcentuacija;

– save žalojančio elgesio, suicidinio bandymo ar gesto anamnezė;

– ryškūs įpročių ir potraukių sutrikimai;

– ryškūs seksualinio pasirinkimo sutrikimai;

– ryškūs psichologiniai ir elgesio sutrikimai, susiję su seksualine raida ir orientacija, kurie sunkintų prisitaikymą prie tarnybos.

38 straipsnis. F70–F79. Protinis atsilikimas diagnozuojamas, kai:

– intelekto koficientas IQ = 69 ar mažesnis;

– ribinis intelektas IQ = 70–80 ir ryškūs adaptacinės veiklos trūkumai.

Diagnozė gali būti nustatyta ir ambulatoriškai tiriant intelektą Vekslerio testu.

Jei tiriamasis asmuo mokėsi sutrikusio intelekto vaikų mokymosi įstaigoje (internate), turi septynių (ar mažesnį) klasių išsilavinimą bei akivaizdžių protinio atsilikimo požymių, diagnozei patvirtinti gali būti taikomas intelekto tyrimas Roveno testu.

39 straipsnis. F80–F89. Taikomas atsižvelgiant į sutrikimo ryškumą tiriamajam suaugus.

40 straipsnis. F90–F98. Taikomas, jei nustatoma neorganinė enurezė, neorganinė enkoprezė ar kiti sutrikimai.

41 straipsnis. F98.5. Mikčiojimas.

41.1. Taikomas, jei mikčiojimas apima visą kalbos aparatą, sukelia kvėpavimo sutrikimą ar ryškius neurotinius pakitimus; kalba neaiški (sunkiai suprantama), sutrikimas tęsiasi nuo vaikystės. Kalbos defekto laipsnį įvertina logopedas kartu su psichiatru.

41.2. Taikomas, jei mikčiojimas nežymus (nežymus garso sulaikymas, „sunkumai“ frazės pradžioje, o kiti žodžiai tariami laisvai ar truputį sulėtinti, bet nekartojami). Mikčiojimo išreikštumas nustatomas ambulatoriškai logopedo kartu su psichiatru.

42 straipsnis. Taikomas, jei nėra psichikos sutrikimo, o yra ryškūs psichologinio lygio sutrikimai.

Nervų sistemos ligos

45 straipsnis. Uždegiminės CNS ligos. G00–G09; A80–A89; B90; B91; B94.

45.1 straipsnis taikomas nustačius ūmias ir lėtines CNS ligas, sukėlusias didelius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų ir smegenų žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakranijinę hipertenziją).

45.2 straipsnis taikomas nustačius išlikusius CNS uždegiminių ligų padarinius, kurie sukelia didelius ar vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkineziją, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją).

Šis straipsnis taikomas ir tuo atveju, kai šaukiamojo amžiaus jaunuolis ne anksčiau kaip prieš 3 metus gydėsi stacionare dėl tuberkuliozinio meningito. Jei pradinės privalomosios tarnybos karys susirgo tuberkulioziniu meningitu tarnybos metu, taikomas 45.1 straipsnis, o profesinės karo tarnybos kariams – 45.2 straipsnis.

Atliekant ekspertizę pagal 45.2 straipsnio 3 skiltį, profesinės karo tarnybos karių tinkamumas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.

45.3 straipsnis taikomas esant CNS ligų padariniams su lengvu ar be funkcijos sutrikimo.

Pagal 45.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo

tarnybos kariai tinkami su apribojimais nurodant sveikatingumo grupę.

45.4 straipsnis taikomas po ūmių uždegiminių CNS ligų visiškai pasveikus ir nesant pakitimams smegenų skystyje. Ekspertizės išvados daromos baigus gydymą.

46 straipsnis. Paveldimos degeneracinės nervų sistemos ligos. G10–G13, G20–G26, G30–G32, G70–G73. Demielinizuojančios ligos. G35–G37. Galvos ir nugaros smegenų augliai. C70–C72; D32–D33; D42–D43. Kitos nervų sistemos ligos. G91–G93; G96–G98. Įgimtos nervų sistemos formavimosi ydos. Q00–Q07.

46.1 straipsnis taikomas nustačius ryškias kaukolės, stuburo ir nervų sistemos raidos anomalijas; esant įgimtiems, greitai progresuojantiems nervų sistemos susirgimams, sukėlusiems sunkius įvairių kūno dalių funkcijos sutrikimus; susirgimams su vidutiniškai išreikšta simptomatika ir palyginti lėta (1–2 metai) eiga.

46.2 straipsnis taikomas nustačius labai lėtai progresuojančias ligas, kai objektyvūs požymiai neryškūs ir simptomatika ilgai nekinta (neprogresuoja), organizmo funkcijos sutrikimai neryškūs ir kompensuoti.

Atliekant ekspertizę pagal 46.2 straipsnio 3 skiltį, profesinės karo tarnybos karių tinkamumas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.

47 straipsnis. Epizodiniai ir paroksizminiai sutrikimai. G40–G44; G47 (epilepsija, epilepsinė būklė, migrena ir kiti galvos skausmo sindromai, sukeliantys miego sutrikimus).

Draudžiama priimti į profesinę karo tarnybą ir į karines mokymo įstaigas asmenis, kurių anamnezėje vyresniame nei 5 metų amžiuje buvo užfiksuotas epilepsijos priepuolis.

Atliekant pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos karių medicininę ekspertizę svarbūs rašytiniai liudininkų parodymai. Juos turi patvirtinti dalinio medikai. EEG nustačius paroksizminį bioelektrinį galvos smegenų aktyvumą, bet nesant kitokių epilepsijos požymių, profesinės karo tarnybos karys 30 parų gali būti nušalintas nuo tiesioginio darbo (jei dirbama su judančiais mechanizmais, šalia vandens telkinių, skraidymai ir kt.). Po 30 parų pakartotinai tiriant ir EEG nustačius paroksizminį bioelektrinį aktyvumą – karys pripažįstamas netinkamu tarnybai.

Šaukiamojo amžiaus jaunuoliams, kurių anamnezėje pažymėta epilepsija, ekspertizė dėl tinkamumo pradinei privalomai karo tarnybai atliekama ištyrus specializuotame neurologijos skyriuje.

47.1 straipsnis taikomas esant dažniems ir vidutinio dažnumo epilepsijos priepuoliams, psichinių priepuolių ekvivalentams, kai galimi specifiniai asmenybės pakitimai.

47.2 straipsnis taikomas esant retiems epilepsijos priepuoliams (1 priepuolis per 3 metus) be charakteringų asmenybės pažeidimo požymių; komplikuotai migrenai, klasteriniams galvos skausmams (diagnozė patikslinta specializuotose neurologijos skyriuose); miego sutrikimams (narkolepsija, katapleksija, Kleine–Levin’o sindromui).

Pagal 47.2 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos karių tinkamumas tarnybai sprendžiamas individualiai. Pradinės privalomosios karo tarnybos kariai; besidarbinantys į profesinę karo tarnybą ir stojantys į karines mokymosi įstaigas – netinkami.

47.3 straipsnis taikomas nustačius nekomplikuotą migreną su vidutinio dažnumo ir dažnais priepuoliais.

Pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tinkami su apribojimais, nurodant sveikatingumo grupę. Besidarbinantys į profesinę karo tarnybą ir stojantys į karines mokymo įstaigas – netinkami.

48 straipsnis. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. G45–G46; G80–G83; I60–I69. Nugaros smegenų kraujotakos sutrikimai. G95; Vegetaciniai sutrikimai. G90; Alpimas ir kolapsas. R 55.

48.1 straipsnis taikomas nustačius išeminius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (TIA, RIND, infarktą); hemoraginius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (intracerebrinę, subarachnoidinę kraujosrūvą), sukeliančius ryškius ir vidutinius organizmo funkcijų sutrikimus; dažnus alpimus.

48.2 straipsnis taikomas nustačius išeminius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (TIA, RIND, infarktą), hemoraginius galvos ir nugaros smegenų kraujotakos sutrikimus (intracerebrinę, subarachnoidinę kraujosrūvą), sukeliančius lengvus organizmo funkcijų sutrikimus, vidutinio dažnumo alpimus.

Pagal 48.2 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos karių tinkamumas sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.

48.3 straipsnis taikomas, nustačius ekstrasmegeninių ir smegenų kraujagyslių ligas, kurios gali progresuoti ir komplikuotis (diagnozė patvirtinama paraklinikiniais tyrimais: ultragarsiniais, angiografija); retas vegetacines kraujagyslių krizes, pasireiškiančias išeminiais reiškiniais ir trumpalaikiu sąmonės praradimu.

Pagal 48.3 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos kariai tinkami su apribojimais, nurodant sveikatingumo grupę.

49 straipsnis. Nervų, nervų šaknelių ir rezginių ligos. G50–G59. Polineuropatijos ir kitos periferinės nervų sistemos ligos. G60–G64. Spondilopatijos. M45–M48. Dorsopatijos. M42–M43; M50–M54. Periferinių nervų traumos ir jų padariniai. S14.2; S14.3; S24.2; S24.3; S34.2; S34.3; S44; S54; S64; S74; S84; S94.

49.1 straipsnis taikomas nustačius uždegimines, intoksikacines ar įgimtas polineuropatijas, pleksopatijas bei jų padarinius, pasireiškiančius motorikos, jutimo, trofikos sutrikimais ir ryškiais ar vidutinio ryškumo galūnių funkcijos sutrikimais; recidyvuojančias ilgos eigos radikulopatijas, kai nuolat labai skauda, motorikos, trofikos sutrikimus, kuriems reikia ilgalaikio gydymo; prozopalgijas – kai gydymas neefektyvus; nervinių rezginių ir periferinių nervų traumų pasekmes, kai ryškiai ir stabiliai sutrikusi motorika, jutimai, trofika.

49.2 straipsnis taikomas nustačius paūmėjančias periferinių nervų, šaknelių ir rezginių ligas, jų padarinius; spondilopatijų, dorsopatijų sukeltus kompresinius sindromus, pasireiškiančius jautrumo, jėgos susilpnėjimu, nežymia raumens atrofija, dėl ko truputį susilpnėja galūnės funkcija ir daugiau nei 2 mėnesius per metus sutrikdomas darbingumas; nervų kamienų ir rezginių traumų pasekmes, kai nežymiai sutrinka galūnių funkcija.

Pagal 49.2 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos karių tinkamumas tarnybai sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.

49.3 straipsnis taikomas nustačius nežymius motorikos, jautrumo sutrikimus, kai galūnių funkcija nesutrikdyta; spondilopatijų ir dorsopatijų sukeltus refleksinius sindromus (liumbagą, liumbalgiją, liumboischialgiją), jei darbingumas per metus sutrikdomas ne daugiau kaip 2 mėnesius; traumų padarinius, kai pažeisto nervo funkcija beveik galutinai atsnaujina ir pastebimas tik nežymus jautrumo, trofikos ar raumens jėgos sumažėjimas, kas praktiškai netrikdo galūnės funkcijos.

Pagal 49.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tinkami su apribojimais, nurodant sveikatingumo grupę.

49.4 straipsnis taikomas visiškai pasveikus po ūmių periferinių nervų ir rezginių ligų; periferinių nervų traumų atvejais, kai funkcija visiškai atsinaujina ir nelieka organinės pažeidimo simptomatikos, o potrauminė reabilitacija ne ilgesnė kaip 2 mėnesiai.

183 straipsnis. Galvos ir nugaros smegenų traumos bei jų padariniai. S02; S04; S06; S07; S14; S24; S34; T90; T91.

183.1 straipsnis taikomas traumų atvejais, kurios sukelia sunkius ar vidutinio sunkumo centrinės nervų sistemos (toliau – CNS) funkcijos sutrikimus (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkinezę, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją).

183.2 straipsnis taikomas nustačius išlikusius traumų padarinius – sunkų ar vidutinį CNS funkcijos sutrikimą (paralyžių, raumenų rigidiškumą, diskineziją, hiperkinezę, regos, klausos, dubens organų ir žievės funkcijų sutrikimus, ataksiją, koordinacijos sutrikimus, intrakraninę hipertenziją, potrauminį arachnoiditą).

Pagal 183.2 straipsnio 3 skiltį profesinės karo tarnybos karių tinkamumas spendžiamas individualiai, atsižvelgiant į karinę specialybę ir tarnybos pobūdį.

183.3 straipsnis taikomas nustačius išlikusius traumų padarinius, sukeliančius nedidelius CNS funkcijos sutrikimus, kai fiksuojami tik atskiri organinės kilmės galvos ar nugaros smegenų pažeidimo simptomai, nežymi astenizacija.

Kai kaukolės skliauto lūžis nesukėlė komplikacijų ir CNS funkcija nesutrikusi, gali būti taikomas 183.3 straipsnis.

Pagal 183.3 straipsnio 1 ir 3 skiltis pradinės privalomosios karo tarnybos ir profesinės karo tarnybos kariai tinkami su apribojimais, nurodant sveikatingumo grupę.

183.4 straipsnis taikomas po ūmios smegenų traumos visiškai pasveikus.

Terapinės ligos

1 straipsnis. Infekcinės ir parazitinės ligos. A00-A09; A20-A49; A65-A79; A90-B34; B50-B83; B90-B99.

1.1 straipsnis apima sunkių formų, komplikuotas infekcines ir parazitines ligas, gydytas stacionare, įgavusias lėtinę eigą su dažnais recidyvais ir nuolat pasikartojančiais ryškiais įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimais.

1.2 straipsnis apima vidutinio sunkumo lėtines infekcines ir parazitines retai recidyvuojančias ligas, sukeliančias nedidelius įvairių organizmo sistemų funkcijų sutrikimus, taip pat sukėlėjų nešiojimo atvejus.

1.3 straipsnis apima nekomplikuotas lengvos ir vidutinio sunkumo eigos ūmines infekcines ir parazitines ligas, kai po gydymo ligoniai visiškai pasveiksta (nėra sukėlėjų nešiojimo, kitų liekamųjų reiškinių).

Pagal 1 skiltį šaukimas gali būti atidedamas individualiam terminui (nuo 1 mėn. iki 2 metų).

2 straipsnis. Tuberkuliozė. A15–A19.

2.1 straipsnis taikomas sergantiems aktyvia progresuojančia plaučių ir intratorakalinių limfmazgių KB(+) tuberkulioze, kai yra antro arba trečio laipsnio kvėpavimo nepakankamumas ir ilgalaikis gydymas neduoda teigiamų rezultatų. Tiriamieji pripažįstami netinkamais pagal 1 ir 2 skiltį. Tiriant profesionaliosios tarnybos karius, apie tinkamumą sprendžiama po 1 metų, iki tol taikant 2.2 straipsnį. 2.1 straipsnis taikomas: susidarius sąaugoms, deformuojančioms tarpuplautį, esant tuberkuliozinio bronchadenito fistulinei formai, kaverninei, fibrozinei-kaverninei ir cirozinei plaučių tuberkuliozei, būklei po operacinio gydymo, kai išlieka didesnis negu pirmo laipsnio kvėpavimo nepakankamumas.

2.2 straipsnis taikomas sergantiems aktyvia rimstančia plaučių ir intratorakalinių limfmazgių tuberkulioze (KB-), kai stabilizuojasi klinikiniai ir rentgenologiniai duomenys, taip pat kai po operacinio gydymo nelieka ryškių funkcinių sutrikimų (ne >Iº kvėpavimo nepakankamumas). Atliekant ekspertizę šauktiniams, pakartotinė ekspertizė skiriama po 3 metų nuo paskutinio medikamentinio gydymo.

2.3 straipsnis taikomas, jeigu per 3 metus nuo paskutinio medikamentinio gydymo nebuvo tuberkuliozės paūmėjimo (klinikinių simptomų), plaučiuose rentgenologiškai nustatomi stabilūs liekamieji pokyčiai (kalcinatai, nedidelės sąaugos, pleuros sustorėjimai), nėra kvėpavimo nepakankamumo.

2.4 straipsnis taikomas po sėkmingo tuberkuliozės gydymo, kai nelieka kvėpavimo funkcijos sutrikimo ir stabili remisija tęsiasi 5 metus ir daugiau, taip pat esant pirminiam tuberkulioziniam kompleksui, neturinčiam aktyvumo požymių 5 ir daugiau metų, pavieniams
(1–2) kalcinatams plaučių šaknyse.

Sergant kitų organų tuberkulioze, straipsnis taikomas pagal ligos eigą, sunkumą, proceso aktyvumą, organų funkcijų sutrikimus.

21 straipsnis. Kraujo ir kraujodaros organų ligos. D50-D89.

21.1 straipsnis taikomas įgimtų ir įgytų sunkios eigos kraujo ligų, reikalaujančių ilgo ir dažno gydymo, atvejais (pvz., ūmios ir lėtinės leukozės, limfogranulomatozė, mielominė liga, hemofilija ir kt.). Galutinis sprendimas priimamas po 1 metų nuo susirgimo pradžios.

21.2 straipsnis taikomas vidutinio sunkumo kraujo ligų atvejais, kai yra teigiamas gydymo efektas, paūmėjimai ne dažnesni kaip 1 kartas per metus ir tai netrukdo atlikti tarnybines pareigas (pvz., sisteminių kraujo ligų pradinė fazė (spindulinės, citostatinės terapijos metu), tikroji policitemija, megaloblastinė anemija, Werlhofo liga ir kt.).

21.3 straipsnis taikomas lengvų kraujo ligų atvejais (pvz., nežymi geležies deficitinė anemija, leukopenija, trombocitopenija, kai tai nėra sisteminis susirgimas). Kai nežymios leukocitozės priežastys aiškios (pavyzdžiui, bakterinės infekcijos), gali būti pripažįstami tinkamais tarnybai, netaikant 21.3 straipsnio.

26 straipsnis. Endokrininės ligos. E00-E35.

26.1 straipsnis taikomas esant endokrininiams susirgimams, nekoreguojamiems ar sunkiai koreguojamiems medikamentine terapija, arba kai ligai progresuojant išsivysto komplikacijos, trukdančios atlikti tarnybines pareigas (pvz., I tipo (nuo insulino priklausomas) cukrinis diabetas, akromegalija, antinksčių nepakankamumas ar hiperfunkcija, necukrinis diabetas, vidutinio laipsnio ir sunki tirotoksikozė).

26.2 straipsnis taikomas endokrininių susirgimų, kai nežymiai sutrikusi funkcija, lengvai koreguojamų medikamentine terapija ar dieta, atvejais (pvz., II tipo (nuo insulino nepriklausomo) cukrinio diabeto, kompensuojamo dieta ir peroraliniais medikamentais (cukrus<6,7 mmol/l kraujyje, nėra gliukozurijos, normali lipidų apykaita, nėra komplikacijų arba jos netrukdo atlikti tarnybines pareigas), gliukozės tolerancijos sutrikimo, diagnozuoto stacionare, nedidelio laipsnio tirotoksikozės).

26.3 straipsnis taikomas sergantiems endokrininiais susirgimais, kai nesutrikusi funkcija, pvz., eutirozine struma, hipotalamo disfunkcija (kai nėra žymaus nutukimo ir antrinės hipertenzijos).

26.4 straipsnis taikomas po ūmių endokrininių ligų ir endokrininių organų operacijų
(0,5 metų laikotarpiu), pvz., ūmaus tiroidito, būklės po skydliaukės operacinio gydymo atvejais.

27 straipsnis. Mitybos trūkumas ir nutukimas. E40–E68.

Svorio trūkumas ar perteklius nustatomi pagal 1a, 1b lenteles, sudarytas remiantis kūno masės indekso (KMI) skaičiavimu, atsižvelgiant į lytį ir amžių. 

KMI = kūno masė (kg)/ūgis (m)²

Norma KMI 20–25

Iº nutukimas KMI >25–30

IIº nutukimas KMI >30–40

IIIº nutukimas KMI >40

1a lentelė

Svorio reikalavimai vyrams

Ūgis (cm)	Minimalus	Maksimalus leistinas svoris (kg) priklausomai nuo amžiaus
	svoris (kg)	16–20 m.	21–30 m.	31–35 m.	36–40 m.	41 m. ir daugiau
160	47	81	83	83	81	77
163	48	83	86	86	83	79
165	48	86	89	88	86	82
168	50	89	91	91	88	84
170	52	91	94	94	91	87
173	54	94	97	96	94	89
175	55	97	100	99	96	92
178	57	99	103	102	99	95
180	59	102	105	105	102	97
183	61	105	108	108	105	100
185	63	108	112	111	108	103
188	64	111	114	114	111	105
190	66	114	117	117	113	108
193	68	117	121	120	117	111
195	69	120	124	123	120	114
198	72	123	127	126	123	117
200	75	126	130	130	126	120

1b lentelė

Svorio reikalavimai moterims

Ūgis (cm)	Minimalus	Maksimalus leistinas svoris (kg) priklausomai nuo amžiaus
	svoris (kg)	16–20 m.	21–30 m.	31–35 m.	36–40 m.	41 m. ir daugiau
155	44	58	59	60	63	65
158	45	59	60	61	64	65
160	46	61	61	63	65	67
163	47	62	63	65	68	69
165	48	63	65	67	69	71
168	49	65	67	68	71	73
170	50	68	69	70	73	75
173	52	69	71	72	75	77
175	53	71	73	74	77	78
178	55	73	75	76	79	81
180	56	75	77	78	81	83
183	58	77	80	81	84	86
185	59	79	82	83	86	88
188	60	81	84	86	88	90
190	61	83	86	88	91	92

27.1 straipsnis. Pagal visas skiltis vyrai pripažįstami netinkamais, kai jų ūgis mažesnis už 160 cm, moterys – kai jų ūgis mažesnis už 155 cm.

Neatitinkantys reikalavimų pripažįstami netinkamais pagal 1 ir 2 skiltis. Pagal 3 skiltį iš karto pripažįstami netinkamais sergantieji II–III° nutukimu, kai KMI >35, ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis ar kvėpavimo nepakankamumu.

27.2 straipsnis taikomas, esant nežymiems nukrypimams nuo dydžių, nurodytų 1a ir 1b lentelėse. Pagal 1 skiltį svorio trūkumas ir perteklius gali svyruoti iki 10%. Moterys, kurių kūno masė didėja raumenų sąskaita, pagal visas skiltis pripažįstamos tinkamomis, kai svorio perteklius neviršija 10%.

Atliekant ekspertizę pagal 3 skiltį, pirmą kartą nustačius svorio trūkumą ar perteklių, skiriama pakartotinė ekspertizė po 1 metų. Šis laikotarpis skiriamas numesti ar priauginti svorį iki reikalaujamo. Jei pakartotinės ekspertizės metu matoma teigiama dinamika, skiriama ekspertizė dar po 1 metų. Antrosios pakartotinės ekspertizės metu sprendžiama galutinai.

28 straipsnis. Medžiagų apykaitos sutrikimai. E70–E90.

Pvz., fenilketonurija, laktozės netoleravimas, kai kurie angliavandenių, aminorūgščių, lipidų apykaitos sutrikimai.

28.1 straipsnis taikomas, esant medžiagų apykaitos sutrikimams, kai ryškus įvairių organizmo sistemų funkcijos nepakankamumas ir reikalingas pastovus medikamentinis ar dietinis gydymas, pavyzdžiui, kliniškai ryškus Gilbert’o sindromas (šiuo atveju tiriamas bilirubino kiekis kraujuje, ALT, AST, ŠF).

28.2 straipsnis taikomas, esant medžiagų apykaitos sutrikimams, kai funkcijos nepakankamumas nežymus ar jo nėra ir nereikalingas pastovus gydymas, pavyzdžiui, kliniškai neryškus Gilbert’o sindromas (kepenų fermentai – norma, o bilirubino kiekis kraujyje – 60 mmol/l). Pagal 2 skiltį pripažįstami tinkamais tarnyboms, nereikalaujančioms didelio fizinio krūvio.

81 straipsnis. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. I00–I09; I20–I52; I73; I95.

81.1 straipsnis taikomas esant III–IV funkcinės klasės širdies nepakankamumui, taip pat esant šioms ligoms ir būklei nepriklausomai nuo širdies nepakankamumo funkcinės klasės:

• pirminėms kardiomiopatijoms;

· širdies, aortos aneurizmai, aortos koarktacijai, atsisakant operacinio gydymo;

· ritmo ir laidumo sutrikimams, kurie yra pavojingi gyvybei ir (arba) nepasiduoda gydymui (stebima 6 mėn.);

· po klinikinės mirties;

· persirgus sepsiniu endokarditu;

• po ūminio miokardo infarkto, perkutaninės koronarinės angioplastikos, aortokoronarinės jungties operacijos (AKSO), ritmo sutrikimų chirurginio gydymo, jeigu atlikus tyrimus (EKG, WEM, radioizotopinį tyrimą, EFT, koronarografiją), išryškėja miokardo išemijos požymiai, ritmo, laidumo sutrikimai. Po reabilitacinio gydymo skiriamas 120 dienų bandomasis laikotarpis, kurio metu atleidžiama nuo fizinių krūvių ir rikiuotės pratybų pagal 81.5 straipsnį. Po bandomojo laikotarpio skiriama kardiologo konsultacija ir pakartotinė medicininė ekspertizė.

81.2 straipsnis taikomas ligų, sukėlusių II funkcinės klasės širdies nepakankamumą, atvejais, taip pat esant šioms ligoms ir būklėms:

· po miokardo infarkto ir kitų kardiovaskulinės sistemos ligų operacinio ir medikamentinio gydymo (žr. 81.1 straipsnį), kai atlikus pakartotinius tyrimus neišryškėja patologinių pakitimų;

· nebyliajai išemijai, rentgenologiškai nustatytai ryškiai aortos aterosklerozei (esant dislipidemijai);

· po aortos koarktacijos chirurginio gydymo;

· įgytoms ir įgimtoms širdies ydoms, net ir esant I funkcinei širdies nepakankamumo klasei;

· VPV ir kitiems trumpo PQ sindromams;

· trombozių (embolijų) į vidaus organus, plaučius atvejais;

· Raynaud’o sindromui, kai sutrikusi trofika;

· anamnezėje užfiksuota buvus pavojingų gyvybei ritmo ir laidumo sutrikimų, atsiradusių dėl hipoksijos, elektrolitų balanso sutrikimų, operacijos ir praėjusių, panaikinus priežastį.

81.3 straipsnis taikomas sergant ligomis, sukėlusiomis I funkcinės klasės širdies nepakankamumą, bet nesergant išemine širdies liga, taip pat šių ligų ir būklių atvejais:

· mitralinio vožtuvo prolapsas, kai regurgitacija IIº ir didesnė ir (arba) sukelia širdies ritmo, laidumo sutrikimus;

· mitralinio vožtuvo prolapsas, kai regurgitacija I° ar jos nėra, sukeliantis ritmo sutrikimus krūvio metu, esant labai ryškiam skausmo sindromui ir (arba) anamnezėje užfiksuota buvus pavojingų gyvybei komplikacijų (aritmija, bakterinis endokarditas, embolija, šeimos narių staigi mirtis);

· pagal 2 skiltį tiriamieji pripažįstami netinkamais, kai yra mitralinio vožtuvo prolapsas, jei regurgitacija I°, dviburis aortos vožtuvas;

· VPV fenomenas su plačiais QRS kompleksais, net ir tada, kai anamnezėje ritmo sutrikimų neužfiksuota;

· dažnos organinės kilmės ekstrasistolės, kurios reikalauja gydymo ir trikdo hemodinamiką. Sprendimas priimamas po Holterio monitoravimo (30 ekstrasistolių per valandą) arba VEM;

· kairiosios Hiso pluošto kojytės pilnutinė blokada;

· ryški hipotenzija ir dažnos ortostatinės sinkopės (patvirtinti dokumentais);

· Raynaud’o sindromas, kai nėra trofikos sutrikimų.

81.4 straipsnis taikomas, kai nustatoma būklė, sukelianti I funkcinės klasės širdies nepakankamumą arba kai nenustatytas nepakankamumas bei išeminė širdies liga:

• mitralinio vožtuvo prolapsas (regurgitacija nenustatyta arba I°), krūvio metu nesukeliantis ritmo sutrikimų bei anamnezėje neužfiksuota gyvybei pavojingų komplikacijų;

· dviburis aortos vožtuvas, kai regurgitacijos nenustatyta;

· funkcinės kilmės, netrikdančios hemodinamikos ekstrasistolės, kurios išnyksta krūvio metu (diagnozė patikslinama, atlikus VEM arba Holterio monitoravimą, kardioechoskopiją, įvertinus kairiojo skilvelio hipertrofiją – sienelės storį ir masės indeksą);

· miokardo fibrozė, kai nėra ryškių ritmo ir laidumo sutrikimų (atlikus VEM);

· mitralinio vožtuvo fibrozė, kai yra pėdsakinė ar I º regurgitacija;

· Iº atrioventrikulinė blokada, dešinės Hiso pluošto kojytės blokada, prieširdinis ritmas, kai nėra organinio širdies pažeidimo (atlikus kardiologinius tyrimus);

· siaurų skilvelinių kompleksų trumpo PQ fenomenas, jei nėra ritmo sutrikimų ir jie neišprovokuojami elektrofiziologinio tyrimo metu ir (arba) VEM tyrimo metu;

· būklė po įgimtų papildomų laidumo takų radijo dažnuminės abliacijos (1 metus po operacijos ribojamas fizinis krūvis, vėliau, pakartojus elektrofiziologinį tyrimą ir neužfiksavus ritmo sutrikimų, pripažįstami tinkamais);

· persirgus perikarditu, reumatu, jeigu per paskutinius 3 metus nebuvo jokių simptomų ir nesusiformavo perikardo konstrikcija ar širdies ydos;

· anamnezėje buvo užfiksuotos sinkopės, betai atlikus elektrofiziologinį tyrimą, nenustatyta ritmo ir laidumo sutrikimų.

81.5 straipsnis taikomas po ūmių ligų, pvz., ūmaus miokardito, perikardito, reumato. Taip pat šis straipsnis taikomas, kai nustatyta pastovi sinusinė tachikardija (daugiau kaip 100 kartų per minutę), bet nenustatyta organinė patologija.

Funkcinė širdies nepakankamumo klasė nustatoma pagal 2 lentelę.

2 lentelė

Širdies nepakankamumo funkcinės klasės

(NYHA stadijos pagal Niujorko kardiologų asociaciją)

Funkcinė klasė	Požymiai
I (kompensacinė)	Minimalus širdies funkcijos sutrikimas, kai toleruojamas fizinis krūvis. Krūvio bei ramybės metu diskomforto nejaučiama, bet tiriant nustatoma širdies patologija.
II	Širdies plakimas, dusulys, greitas nuovargis tik sunkaus fizinio krūvio metu. Gerai jaučiamasi ramybės bei vidutinio sunkumo fizinio darbo metu. Normalus minutinis širdies tūris, padidėjęs galinis diastolinis, sisteminis veninis spaudimas plautiniame kamiene.
III	Diskomfortas vidutinio fizinio krūvio metu, bet gera savijauta ramybės bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Ryškiai sutrikusi hemodinamika.
IV	Net ir nedidelis fizinis aktyvumas sukelia nemalonius jutimus. Diskomforto reiškiniai – dusulys, tachikardija, krūtinės angina esti ir ramybės metu.

82 straipsnis. Apima pirminę ir antrinę arterinę hipertenziją I10-I15.

82.1 straipsnis taikomas I, II, III laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra labai didelė rizika, atvejais.

82.2 straipsnis taikomas I, II, III laipsnio arterinės hipertenzijos, kai yra didelė rizika, ir
II laipsnio arterinės hipertenzijos, kai rizika vidutinė, atvejais.

82.3 straipsnis taikomas I laipsnio arterinės hipertenzijos, kai rizika maža ir vidutinė, atvejais.

82 straipsnio taikymo rekomendacijos.

Tiriamiesiems nustačius I laipsnio hipertenziją, atliekamas VEM arba mėginys, taikant individualiai dozuotą fizinį krūvį. Jeigu šio tyrimo metu nustatoma normotoninė ar distoninė reakcija į krūvį, o po krūvio kraujospūdis mažesnis kaip 140/90, tiriamasis pripažįstamas tinkamu pagal visas skiltis, 82 straipsnis netaikomas. Jei tyrimo metu ryški distoninė arba hipertoninė reakcija į krūvį, o po krūvio kraujospūdis išlieka didesnis ar lygus 140/90 mmHg, asmenys papildomai tiriami Karo medicinos centre arba SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Būtina tiriamąjį stebėti mažiausiai dvi dienas, atlikti VEM, kardioechoskopinį tyrimą, ištirti cholesterolio kiekį kraujyje, skirti okulisto, o įtariant inkstų hipertenziją – nefrologo konsultacijas. Jei diagnozė neaiški, gali būti skiriamas stacionarinis tyrimas. Nustačius I laipsnio pirminę hipertenziją, kai rizika maža ar vidutinė, tiriamieji pagal 1 skiltį gali būti pripažinti tinkamais, jeigu asmens sveikatos kortelėje nebuvo įrašų apie medikamentinį gydymą ir tiriamasis neturi ryškių nusiskundimų.

Nustačius II, III laipsnio hipertenziją, kraujospūdį matuojant tris kartus per dieną, tiriamieji pripažįstami netinkamais pagal 2 skiltį, neskiriant papildomų tyrimų (taikomas 82.2 arba
82.3 straipsnis). Atliekant ekspertizę pagal 1 ir 3 skiltis, asmenys tiriami aukščiau nurodyta tvarka, siekiant patikslinti diagnozę ir nustatyti rizikos laipsnį.

Nustačius hipertenziją, kai rizika didelė ar labai didelė nepriklausomai nuo laipsnio, sprendimas apie tinkamumą karo tarnybai priimamas iš karto, nesiunčiant papildomai ištirti į SAM asmens sveikatos priežiūros įstaigas, išskyrus atvejus, kai reikalinga patikslinti diagnozę. Tokiais atvejais taikomas 82.1 arba 82.2 straipsnis.

Diagnozuojant hipertenziją, naudojamasi 3a, 3b, 3c lentelėmis, kraujospūdžio matavimo bei fizinio krūvio testų atlikimo metodika.

3a lentelė

Arterinio kraujospūdžio lygių klasifikacija

Kategorija	Sistolinis AKS	Diastolinis AKS
Optimalus	<120	<80
Normalus	<130	<85
Aukštas normalus	130–139	85–89
I laipsnio hipertenzija (nedidelė)	140–159	90–99
II laipsnio hipertenzija (vidutinė)	160–179	100–109
III laipsnio hipertenzija (didelė)	>/=180	>/=110
Izoliuota sistolinė hipertenzija	>/=140	<90

3b lentelė

Veiksniai, turintys įtakos prognozei

Organų-taikinių pažeidimas (OTP)

Lydinti klinikinė būklė (LKB)

v kairiojo skilvelio hipertrofija; v proteinurija; v kreatinino koncentracija 1,2–2,0 mg/dl; v aterosklerotinės plokštelės; v išplitęs ar židininis akių tinklainės arterijų susiaurėjimas.

Cerebrovaskulinės ligos: v išeminis insultas; v cerebralinė hemoragija; v tranzitorinės išemijos epizodai. v Širdies ligos: v miokardo infarktas; v krūtinės angina; v koronarų revaskuliarizacija; v lėtinis širdies nepakankamumas. v Inkstų ligos: v diabetinė nefropatija; v inkstų nepakankamumas. v Kraujagyslių ligos: v atsisluoksniuojanti aneurizma; v simptominė arterijų liga. v Toli pažengusi hipertenzinė retinopatija: v hemoragija ar eksudatas; v papiloedema.

3c lentelė

Arterinės hipertenzijos rizikos nustatymas

	Kraujospūdžio lygis (3a lentelė)
Kiti rizikos veiksniai ir ligos anamnezė	I laipsnis (nedidelė arterinė hipertenzija)	II laipsnis (vidutinė arterinė hipertenzija)	III laipsnis (didelė arterinė hipertenzija)
I. Nėra rizikos veiksnių	MAŽA RIZIKA	VIDUTINĖ RIZIKA	DIDELĖ RIZIKA
II. 1–2 rizikos veiksniai	VIDUTINĖ RIZIKA	VIDUTINĖ RIZIKA	LABAI DIDELĖ RIZIKA
III. 3 ar daugiau rizikos veiksnių, organų–taikinių pažeidimas (OTP) ar diabetas	DIDELĖ RIZIKA	DIDELĖ RIZIKA	LABAI DIDELĖ RIZIKA
IV. Lydinti klinikinė būklė (LKB)	LABAI DIDELĖ RIZIKA	LABAI DIDELĖ RIZIKA	LABAI DIDELĖ RIZIKA

Raidė R diagnozėje nurodo rizikos laipsnį:

          R-1 – maža;

          R-2 – vidutinė;

          R-3 – didelė;

          R-4 – labai didelė.

Rizikos veiksniai:

v Vyrai, vyresni kaip 50 metų, moterys po menopauzės

v Ankstyvos širdies-kraujagyslių ligos šeimos anamnezėje

v Rūkymas

v Padidėjęs bendras cholesterolis

v Diabetas.

Nustačius antrinę arterinę hipertenziją, tinkamumas nustatomas vertinant pagrindinę ligą, sąlygojančią hipertenzijos atsiradimą. Taip pat taikomas ir 82.1 / 82.2 straipsnis.

91 straipsnis. Plaučių, kvėpavimo takų, pleuros ligos. J00–J30; J40–J44; J47–J99.

91.1 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai yra II–IIIº kvėpavimo nepakankamumas, kurio pagrindinis simptomas – dusulys ramybės metu bei sunkus ar vidutinis kvėpavimo funkcijos sutrikimas (obstrukcinis: FEV1<60 %; restrikcinis: VC<60%; mišrus).

91.2 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai yra Iº sutrikimas (FEV>60% arba (ir) VC 60–75 %), taip pat jeigu kvėpavimo funkcija nesutrikdyta, bet dažni paūmėjimai, užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje (daugiau kaip 3 kartus per metus). Pagal 3 skiltį 91.2 straipsnis gali būti taikomas tiriamajam dažnai sergant ūminėmis kvėpavimo sistemos ligomis, kai dėl to jis 5 ir daugiau kartų per metus turi nedarbingumo pažymą. Jeigu dažni susirgimai užfiksuoti 3 metų laikotarpiu, asmuo pripažįstamas netinkamu.

91.3 straipsnis taikomas sergant lėtinėmis kvėpavimo organų ligomis, kai nėra kvėpavimo nepakankamumo (kvėpavimo funkcijos sutrikimo) ir paskutinių 1 metų laikotarpiu nebuvo paūmėjimų.

91.3 straipsnis netaikomas, tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal 2 skiltį, jeigu paūmėjimų nebuvo 3 metų laikotarpiu ir funkciniai kvėpavimo mėginiai be pakitimų.

91.4 straipsnis taikomas po sunkių ar vidutinio sunkumo ūmių kvėpavimo organų ligų, jeigu jos užfiksuotos medicininėje dokumentacijoje. Pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas 1–6 mėn. nuo gydymo pabaigos (individualiai). Pagal 2 skiltį pripažįstami tinkamais, praėjus 0,5 metų nuo gydymo pabaigos. Lengvų ūmių kvėpavimo organų ligų atvejais 91.4 straipsnis netaikomas, ekspertizė atliekama pasveikus, o atliekant ekspertizę pagal 1 skiltį, galima iš karto pripažinti tinkamais pažymint, kad reikalingas gydymas.

92 straipsnis. Bronchinė astma. J45–J46.

92.1 straipsnis taikomas sunkios ir vidutinio sunkumo formos bronchinės astmos atveju.

92.2 straipsnis taikomas lengvos formos bronchinės astmos atveju, jei yra teigiamas provokacinis mėginys bronchų sistemos hiperreaktyvumui nustatyti, nors spirograma gali būti normali. Tiriamieji gali būti pripažįstami tinkamais pagal 1 skiltį. Tyrimo metu privaloma atlikti fizinio krūvio testą su funkciniu kvėpavimo mėginiu, atkreipti dėmesį į asmens sveikatos kortelės įrašus, atspindinčius ligos eigą. Sergantys fizinio krūvio bronchine astma, taip pat tie, kurie nuolat gydosi, pripažįstami netinkamais pagal 1 skiltį.        

92.3 straipsnis taikomas, jeigu nustatoma bronchinės astmos remisija, pastarųjų penkerių metų laikotarpiu medicininiuose dokumentuose neužfiksuota priepuolių ir profilaktiškai nevartoti medikamentai. Tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal visas skiltis.

104 straipsnis. Virškinimo organų ligos. K20–K31; K50–K52; K70–K93.

104.1 straipsnis taikomas sergantiems sunkios eigos virškinimo organų ligomis:

· nepasiduodančia medikamentiniam gydymui skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige (paūmėjimai 2 ir daugiau kartų per metus, nuolatinis medikamentinis gydymas trejų metų laikotarpiu, FEGDS metu matoma randinė deformacija, dėl kurios išsivysto dvylikapirštės žarnos arba prievarčio stenozė, trukdanti tolimesnei maisto evakuacijai);

· Krono liga, lėtiniu opiniu kolitu, kai būna dažni paūmėjimai (daugiau kaip 2 kartus per metus), reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas, indikuotinas ar taikytas chirurginis gydymas;

· kepenų ciroze;

· lėtiniu aktyvios eigos hepatitu;

· malabsorbcijos sindromu, jeigu ir taikant specialią dietą labai krenta kūno svoris.

104.2 straipsnis taikomas sergant vidutinio sunkumo virškinimo organų ligomis:

· ezofagitu ir kitomis stemplės ligomis, kai reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas, recidyvai du ir daugiau kartų per metus, taikytas ar indikuotinas operacinis gydymas. Sergantys IV° (pagal Savario–Milerio klasifikaciją) ir (arba) D° (pagal Los Andželo klasifikaciją) GERL, pagal 1 skiltį gali būti pripažinti netinkamais, taikant 104.1 straipsnį.

· eroziniu, nepasiduodančiu medikamentiniam gydymui gastritu, duodenitu;

· pasiduodančia gydymui, retai paūmėjančia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige; Atliekant ekspertizę pagal 1 skiltį, šaukimas atidedamas 0,5 metų. Iš viso galima atidėti iki 3 metų, vėliau taikomas 104.1 straipsnis;

· po opaligės komplikacijų (kraujavimo, perforacijos, penetracijos). Atliekant ekspertizę pagal 1 skiltį atsižvelgiama į buvusių komplikacijų eigą;

· lėtiniu persistuojančiu hepatitu;

· lėtiniu recidyvuojančios eigos opiniu kolitu;

· dirgliosios žarnos sindromu, jei dėl to dažnai (daugiau kaip 2 kartus per metus) ir (arba) ilgai (ilgiau kaip dvi savaites) tęsiasi nedarbingumas arba jeigu reikalingas medikamentinis gydymas;

· tulžies pūslės diskinezija, jeigu reikalingas nuolatinis medikamentinis gydymas arba būna geltos epizodai;

· malabsorbcijos sindromu, jeigu svoris nekinta;

104.3 straipsnis taikomas sergant lengvos eigos virškinimo organų ligomis:

· pasiduodančiu gydymui ūmiu refliuksiniu ezofagitu;

· lėtiniu paviršiniu gastritu, duodenitu;

· pasiduodančiu medikamentiniam gydymui ūmiu eroziniu gastritu ir duodenitu;

· būklės po sėkmingo opaligės gydymo atveju. Tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal 1 skiltį atlikus FEGDS. Atliekant ekspertizę pagal 2 skiltį, remisija turi būti ne trumpesnė kaip 3 metai.

104.4 straipsnis taikomas ūmių virškinamojo trakto ligų atveju.

Sergant kitomis, čia nepaminėtomis virškinimo organų ligomis, ekspertizės išvados daromos atsižvelgiant į ligos priežastį, sunkumą, gydymo rezultatus.

Jeigu medicininėje dokumentacijoje užfiksuotos lėtinės virškinamojo trakto ligos, tačiau paūmėjimų nebuvo 3 metų laikotarpiu, o atliekant kontrolinius tyrimus (FEGDS, pilvo organų echoskopiją ir kt.) pakitimų nerandama, tiriamieji pripažįstami tinkamais pagal visas skiltis.

121 straipsnis. Sąnarių ir jungiamojo audinio ligos. M01–M14; M30–M36.

121.1 straipsnis taikomas sunkių ir vidutiniškai sunkių, greitai progresuojančių ligų atvejais, kai paūmėjimai dažnesni kaip du kartai per metus, II laipsnio ir didesnis sąnarių funkcijos nepakankamumas, II stadijos rentgenologiniai pokyčiai.

121.2 straipsnis taikomas lengvų susirgimų atvejais, kai paūmėjimai ne retesni kaip du kartai per metus, sąnarių funkcijos nepakankamumas ne didesnis kaip I laipsnio, kai rentgenologiniai pokyčiai ne didesni kaip I stadijos.

121.3 straipsnis taikomas tais minėtų susirgimų atvejais, kai nėra sąnarių funkcijos nepakankamumo, stabili, ilgalaikė remisija trunka 5 metus ir daugiau.

121.4 straipsnis taikomas reaktyviųjų artritų, Reiter’io sindromo atveju. Pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas 1 metams, iš viso atidedama 3 metams. Būklei šiuo laikotarpiu nepagerėjus, taikomas 121.2 straipsnis.

131 straipsnis. Inkstų ligos. N00–N19; N30; N39.

131.1 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis dažnai paūmėjančiomis inkstų ligomis ir
II–III inkstų nepakankamumo stadijos atvejais.

131.2 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis retai paūmėjančiomis inkstų ligomis ir I inkstų nepakankamumo stadijos atvejais.

Lėtinio inkstų nepakankamumo (LIF) kriterijai:

LIF I stadija: kanalėlių filtracijos greitis (GFG) – 80–50 ml/ min.;

LIF II stadija: GFG – 50–10 ml/ min.;

LIF III stadija: GFG – mažiau kaip 10 ml/ min.

GFG skaičiavimas:

GFG	=	140 – amžius x kūno masės (kg)
		serumo kreatininas (mmol/l) x 0,81

131.3 straipsnis taikomas sergantiems lėtinėmis inkstų ligomis stabilios ilgalaikės remisijos fazėje (paūmėjimų nebuvo trejus ir daugiau metų), kai nėra inkstų nepakankamumo. Taip pat šis straipsnis taikomas, nustačius ortostatinę ir atsitiktinę proteinuriją (šlapime yra baltymo pėdsakai). Kai yra nuolatinė proteinurija ir patikslinti morfologiniai pakitimai, taikomas 131.2 straipsnis.

131.4 straipsnis taikomas sergant ūmiomis inkstų ir šlapimo pūslės ligomis. Po gydymo atliekama pakartotinė ekspertizė.

154 straipsnis. Įgimtos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos. Q20–Q28.

154.1 straipsnis taikomas ydų, sukeliančių ryškų ir vidutiniškai ryškų širdies nepakankamumą, atvejais (II–IV funkcinės klasės, žr. 2 lentelę).

154.2 straipsnis taikomas ydų, sukeliančių nežymų širdies nepakankamumą, atvejais (I funkcinė klasė, žr. 2 lentelę).

154.3 straipsnis taikomas ydų, nesukeliančių širdies nepakankamumo, nereikalaujančių operacinio ir medikamentinio gydymo, atvejais, pvz., dekstrokardijos, įgimto dviburio aortos vožtuvo, nesukeliančio regurgitacijos.

171 straipsnis. Simptomai, pakitimai ir nenormalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, nepatikslinti ir neklasifikuojami kitur. R00–R99. Pvz.: nepatikslinta tachikardija, gelta, šlapimo nelaikymas, hematurija, alpimas ir t. t. Visais šiais atvejais tiriamasis siunčiamas papildomai ištirti, siekiant nustatyti simptomo priežastį. Nustačius priežastį, ekspertizė atliekama taikant atitinkamą straipsnį konkrečiai diagnozuotai ligai. Atliekant ekspertizę pagal 2 skiltį, tiriamajam atsisakius atlikti nurodytus tyrimus, galima pripažinti netinkamu ir nenustačius simptomo priežasties.

Sinusinė tachikardija (R 00.0).

191 straipsnis. Apsinuodijimas vaistais, nemedicininės paskirties medžiagomis, išorinių veiksnių toksinis poveikis ir jo padariniai. T36–T73; T75; T96.

Pvz.: dujų, metalų, naftos produktų, šalčio, karščio, radiacijos ir t. t. toksinis poveikis ir jo padariniai.

191.1 straipsnis taikomas, kai po stacionarinio gydymo išlieka stabilūs, ryškūs organų pakenkimai ir sutrikusi funkcija, taip pat sergant šalčio vaskulopatija, kai ryškūs trofikos sutrikimai (T 69.8).

191.2 straipsnis taikomas, kai liekamieji pakitimai nėra ryškūs.

191.3 straipsnis taikomas asmenims, negydytiems stacionare, o funkciniai sutrikimai praeina.

192 straipsnis. Įvairių išorinių veiksnių toksinis poveikis, medicininių intervencijų metu įvykusios komplikacijos. T78–T88.

Pvz.: alerginės reakcijos, komplikacijos po infuzijos, transfuzijos, gydomosios injekcijos ir pan.

192.1 straipsnis taikomas, kai pasikartoja generalizuota alerginė reakcija (anafilakcinis šokas, angioneurozinė edema). Tai turi būti užfiksuota medicininėje dokumentacijoje.

192.2 straipsnis taikomas, jei anamnezėje vieną kartą užfiksuota generalizuota alerginė reakcija, taip pat pasikartojančių lengvos eigos alerginių reakcijų atveju.

Chirurginės ligos

11 straipsnis. Visų lokalizacijų piktybiniai augliai. C00 –C97.

11.1 straipsnis taikomas esant visų lokalizacijų piktybiniams navikams, kai yra regioninės ir tolimesnės metastazės, kai operacinis ar konservatyvusis gydymas neefektyvus, bei esant auglio recidyvui.

11.2 straipsnis taikomas esant visų lokalizacijų piktybiniams navikams po radikalaus operacinio ar konservatyviojo gydymo, kai nėra regioninių ir tolimesnių metastazių ir kai nesutrikusi organų funkcija.

13 straipsnis. Visų lokalizacijų gerybiniai navikai. D00 –D48.

Kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami, sutrinka gretimo organo funkcijos arba navikas trukdo nešioti drabužius, avėti avalynę, taikomas 13.1 straipsnis. (Šis straipsnis taikomas atsisakius operacinio gydymo profesinės karo tarnybos kariams.)

Jei navikas šiek tiek trukdo nešioti drabužius ar avėti avalynę, o gretimo organo funkcijos nesutrikusios, taikomas 13.2 straipsnis.

Pagal 1 ir 3 skiltis gali būti taikomi apribojimai priklausomai nuo naviko lokalizacijos (pvz., esant gėrybiniam kaulo navikui, pripažįstami tinkamais krašto apsaugos tarnybai pagal 5-ą apribojimo laipsnį).

Pigmentinį apgamą vertinant kaip gėrybinį naviką, vadovautis šiais kriterijais (bent 2-iem iš jų):

· didesnis kaip 8 mm;

· nelygiais kraštais;

· nelygiu paviršiumi;

· netolygios pigmentacijos;

· esant malignazacijos požymių, taikyti 11 straipsnį.

25 straipsnis. Eutireoidinė struma (gūžys), kai organo funkcija nesutrikusi. E04.

Kai gūžys didelis ir dėl savo didumo trikdo šalia esančio organo funkciją ar nepatogu nešioti drabužius, taikomas 25.1 straipsnis. Šis straipsnis taikomas atsisakius operacinio gydymo.

Kai gūžys nedidelis ir tik truputį sunkina nešioti drabužius, tačiau netrikdo šalia esančių organų funkcijos, taikomas 25.2 straipsnis.

Kai gūžys nedidelis ir netrikdo šalia esančių organų funkcijų bei netrukdo nešioti drabužių, taikomas 25.3 straipsnis.

83 straipsnis. Aortos, magistralinių ir periferinių kraujagyslių ligos. I70–I83, I85–I89, Q24–Q27, S15, S25, S35, S45, S55, S65, S75, S85, S95.

83.1 straipsnis taikomas šiais atvejais:

· arterinių ar arterio-veninių magistralinių kraujagyslių aneurizmų, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami, ar operacinio gydymo atsisako;

· obliteruojančių kraujagyslių ligų (II–IIIº kraujagyslių nepakankamumas), kai gydymo rezultatai nepatenkinami;

· pasikartojančių tromboflebitų, flebotrombozės, posttromboflebitinio sindromo, varikozinės apatinės galūnės ligos, kai yra IIº lėtinis venų kraujotakos nepakankamumas;

· IIº limfedemos (dramblialigės);

· po magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinio pobūdžio operacijų (šaukiamojo amžiaus jaunuoliams ir pradinės privalomosios karo tarnybos kariams).

Po magistralinių kraujagyslių rekonstrukcinio pobūdžio operacijų pagal 3 skiltį tikimas sprendžiamas individualiai.

Kojų I–IIº varikozinės ligos (kai nėra veninės kraujotakos nepakankamumo); Iº limfedemos (nežymi pėdos dorzalinio paviršiaus edema, praeinanti poilsio metu) atveju taikomas 83.2 straipsnis.

Arterinio ir veninio nepakankamumo laipsnis nurodytas 4 lentelėje.

4 lentelė

Arterinis nepakankamumas
Nepakankamumo laipsnis	Čiurnos ir dilbio arterinio spaudimo santykis
Nėra nepakankamumo	> 1
Nežymus (I laipsnis)	0,8–0,9
Vidutinis (II laipsnis)	0,6–0,7
Ryškus (III laipsnis)	< 0,5
Veninis nepakankamumas
Nepakankamumo laipsnis	Simptomai
Nežymus (I laipsnis)	Galūnės edema praeina ramybės metu
Vidutinis (II laipsnis)	Stabili edema
Ryškus (III laipsnis)	Trofikos sutrikimai

85 straipsnis. Hemorojus. I84.

Kai hemorojus dažnai paūmėja (daugiau kaip 2 kartus per metus), kai reikalingas stacionarinis gydymas dėl hemoroidalinio mazgo trombozės, iškritimo, pasikartojančio kraujavimo, sukeliančio antrinę anemiją, ir kai gydymas neduoda teigiamo rezultato, taikomas 85.1 straipsnis.

Retai paūmėjant hemorojui taikomas 85.2 straipsnis.

86 straipsnis. Varikocelė. I86.1.

86.1 straipsnis taikomas tik tada, kai gydymas neefektyvus, šauktiniams atsisakius gydymo, taikomas 86.2 straipsnis.

105 straipsnis. Išvaržos. K40–K46.

Visos išvaržos turi būti operuojamos. Šis straipsnis taikomas, jei operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami. Vienkartinis išvaržos pasikartojimas nėra pagrindas taikyti 105.1 straipsnį.

Šaukiamojo amžiaus januoliai, kuriems nustatyta išvarža, siunčiami operaciniam gydymui, po kurio pripažįstami tinkamais karo tarnybai (praėjus 0,5 metų po operacinio gydymo). Atsisakius operacinio gydymo, pripažįstami tinkamais pradinei privalomai karo tarnybai.

106 straipsnis taikomas tik tada, kai operacinio gydymo rezultatai nepatenkinami (pagal 2 skiltį ekspertinis nutarimas priimamas paaiškėjus galutiniam gydymo rezultatui).

107 straipsnis taikomas, kai anus praeternaturalis yra operacinio gydymo galutinė išeitis (pagal 1 ir 2 skiltis ekspertinis nutarimas priimamas paaiškėjus galutiniam gydymo rezultatui).

108 straipsnis taikomas atliekant ekspertizę pagal 3 skiltį, kai lėtinio paraproktito, tiesiosios žarnos sfinkterio nepakankamumo bei susiaurėjusios tiesiosios žarnos operacinio gydymo rezultatai yra nepatenkinami, o pagal 1, 2 skiltis – ir tada, kai operacinio gydymo rezultatai geri.

Nustačius kryžkaulio srities pylonidalinę cistą, šaukimas atidedamas dėl operacinio gydymo, bet ne ilgiau kaip 0,5 metų. Atsisakius operacinio gydymo, šis straipsnis netaikomas.

122 straipsnis. Lėtinės kaulų-raumenų sistemos ligos (ūminių ar lėtinių infekcijų genezės, osteochondrozės, įgimtos kaulų-raumenų sistemos formavimosi ydos ir deformacijos). M00, M15–M25, M60–M99; Q65; Q67; Q68.

122.1 straipsnis taikomas ligų, kuriomis sergant labai ar vidutiniškai susilpnėja bent vieno stambaus sąnario funkcija, atvejais: deformuojančios osteoartrozės, šlaunikaulio galvutės osteochondropatijos (Legg–Kalvje–Pertes liga). Šis straipsnis taikomas kaulų ar sąnarių tuberkuliozės (nepriklausomai nuo išplitimo), osteomielito, kai atsiranda sekvestrinių ertmių, sekvestrų, ilgai neužgyjančių (ilgiau kaip 4 mėn.) fistulių atvejais, taip pat recidyvuojančio (1 kartą per metus) lėtinio osteomielito (3 metų laikotarpiu) atvejais.

122.2 straipsnis taikomas, esant kaulų-raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai uždegiminis procesas pasibaigęs ir nežymiai sutrikusi funkcija.

122.3 straipsnis taikomas, esant kaulų-raumenų sistemos ligų pasekmėms, kai sąnario judesiai nesutrikę (Osgood-Schlaterio liga, kai kelio sąnario funkcija nesutrikusi), bet yra ryškus skausminis sindromas.

Kai osteochondropatinis procesas tęsiasi, šaukiamojo amžiaus jaunuoliams šaukimas atidedamas, šaukimo atidėjimo terminas nustatomas individualiai.

Osteomielitinis procesas yra pasibaigęs, jei ne mažiau kaip per 3 metus nebuvo paūmėjimo bei nėra sekvestrinių ertmių ar sekvestro. Tuberkuliozinis procesas yra pasibaigęs, jei ne mažiau kaip 3 metus nebuvo paūmėjimo. Šiais atvejais 122 straipsnis netaikomas, jei nėra funkcijos sutrikimo ar skausminio sindromo.

Sąnario judesius vertinti pagal 7 lentelę („Sąnario judesio amplitudė“).

125 straipsnis. Stuburo ir krūtinės ląstos anomalijos, ligos, traumų bei ligų padariniai. Q67.5–Q67.8; Q76; M40–M54; S12–S32; T08.

125.1 straipsnis taikomas, kai yra ryškūs judesių apribojimą sukėlusieji įgimti ar įgyti stuburo defektai bei deformacijos:

· III–IV° skoliozė

· tuberkuliozinės kilmės spondilitas ir jo pasekmės;

· slankstelių osteomielitas;

· ankilozinis spondiloartritas (nepriklausomai nuo išplitimo ar proceso formos);

· daugybinė deformuojanti spondiliozė (II–III stadija), ryškiai ribojanti stuburo judesius ar jos komplikacija – išioradikulitas;

· II–III^o spondiliolistezė ar I^o spondiliolistezė, kai ryškus ar nuolatinis skausmo sindromas;

·  svetimkūnis stuburo smegenų kanale;

· pavieniai ar daugybiniai slankstelių kūno lūžimai ir yra stuburo deformacija.

125.2 straipsnis taikomas tada, kai pasekmės vidutiniškai riboja stuburo judesius: deformuojančios spondiliozės reiškiniai, II^o skoliozė, įgyti fiksuoti stuburo iškrypimai (iškrypimai ir osteochondropatinė II^o kifozė), liekamieji reiškiniai po slankstelių kūno kompresinio lūžimo. Šis straipsnis taikomas nustačius įgytas ar įgimtas krūtinės ląstos deformacijas, kai nustatomas kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

125.3 straipsnis taikomas:

· nustačius deformuojančios spondiliozės izoliuotus reiškinius, kai yra nežymūs pokyčiai atskiruose slanksteliuose, bet jų funkcija nesutrikusi, krūtinės ląstos deformacijos, kai kvėpavimo funkcija nesutrikusi, I^o skoliozė, I^o kifozė;

· nustačius Šmorlio išvaržos besimptomę eigą ar esant slankstelių ataugų lūžių anamnezėje, bet funkcija nesutrikusi, V juosmeninio slankstelio sakralizaciją, I kryžkaulio slankstelio liumbalizaciją bei spina biffida, jei neurologinių simptomų nėra, apribojimai netaikomi.

Skoliozės laipsnis nustatomas pagal pridėtą 1 schemą ir 5 lentelę.

5 lentelė

STUBURO IŠKRYPIMO LAIPSNIS IR KAMPAS
Skoliozės laipsnis	Iškrypimo kampas
I °	iki 15°
II °	15°–25°
III °	25°–40°
IV °	daugiau 40°

132 straipsnis. Urogenitalinės sistemos ligos, operacinio gydymo pasekmės ir vystymosi anomalijos.

132.1 straipsnis taikomas, kai susirgimai sukelia II–III^o inkstų nepakankamumą arba vidutiniškus ekskrecinės funkcijos sutrikimus;

· kai nustatomos abiejų inkstų akmenligės komplikacijos (hidronefrozė, gydymui nepasiduodantis antrinis pielonefritas ir kt.);

· II–III^o nefroptozė ar dubeninė inkstų distopija;

· inkstų policistozė;

· prostatos (III^o) adenoma.

Šis straipsnis taikomas ir tada, kai nėra vieno inksto (nepriklausomai nuo genezės), net jei kito inksto funkcija normali bei nustatomos uretros anomalijos.

132.2 straipsnis taikomas, kai nustatoma:

· pavieniai akmenys, linkę į savaiminį pasišalinimą, retos kolikos (1–2 kartus per metus);

· II^o nefroptozė su nežymiu funkcijos sutrikimu;

· pavienės nedidelės solitarinės inksto cistos, retai paūmėjančios (1–2 kartus per metus);

· lėtinės inkstų ir šlapimo takų ligos (antrinis pielonefritas, lėtinis prostatitas, lėtinis cistitas ir kt.);

· urogenitalinės sistemos traumų pasekmės, kai išlieka nežymus funkcijos sutrikimas.

·  inkstų kraujagyslių anomalijos ir vazorenalinė arterinė hipertenzija.

Pastaba: dėl lėtinio prostatito pripažįstami netinkamais šaukiamojo amžiaus jaunuoliai, kurie buvo gydyti ne trumpiau kaip 3 metus.

132.3 straipsnis taikomas po akmenų pašalinimo, kai nesutrinka inkstų funkcija, vienkartinio savaiminio akmens pasišalinimo, kai yra I^o nefroptozė, jei nėra skausmo sindromo, būklės po inksto kontuzijos ir trumpalaikės hematurijos, ūmaus cistito, prostatito atvejais.

Nustačius fimozę, šaukimas atidedamas operaciniam gydymui, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Atsisakius operacinio gydymo, 132.3 straipsnis netaikomas, šaukiamojo amžiaus jaunuolis pripažįstamas tinkamu su apribojimais.

Nustačius hipospadiją, kai uretra atsiveria koronarinės vagelės lygyje, šis straipsnis netaikomas šauktiniams.

Pastaba: pripažinus asmenį netinkamu tarnybai, asmens byloje turi būti visi ligą patvirtinantys tyrimo rezultatai (ne tik jo aprašymai).

133 straipsnis.

133.1 straipsnis taikomas, jei operacinis gydymas neefektyvus. Šaukiamojo amžiaus jaunuoliams atsisakius gydymo, taikomas 133.2 straipsnis.

135 straipsnis. Enuresis nokturna.

135.1 straipsnis taikomas tik po stacionarinio tyrimo ir ne trumpesnio kaip trejų metų gydymo, gydymo rezultatai nepatenkinami. Turi būti atliktos cistogramos (nustatomas Fronšteino-Bekermano simptomas), cistoskopija (nustatomas Aleksejevo-Šramo simptomas ir kt.), medikamentinis testas (nustatoma naktinė enurezė), stuburo juosmeninės bei kryžmeninės dalies rentgenogramos (spina bifida), ekskrecinės urogramos bei pateikti ambulatorinių stebėjimų duomenys, kurie patvirtintų diagnozę.

135.2 straipsnis taikomas, kai pirmą kartą diagnozė nustatoma šaukimo metu ir reikalingas gydymas.

Pastaba: kai nėra objektyvių diagnozę patvirtinančių kriterijų, 135 straipsnis netaikomas.

136 straipsnis. Krūties ligos. N60–N64.

Tai gėrybinė krūties displazija (mastopatija), krūties hipertrofija (ginekomastija), krūties sustandėjimas, kitos krūties ligos, išskyrus krūties uždegimines ligas ir piktybinius auglius.

Krūties uždegiminių ligų atvejais 136 straipsnis netaikomas, tačiau ekspertinis nutarimas priimamas po gydymo ar išaiškėjus galutiniams gydymo rezultatams.

Po radikalaus šių ligų gydymo taikomas 11 straipsnis (mamogramos atliekamos kasmet).

Atliekant ekspertizę moterims, jaunesnėms kaip 40 metų, mamogramos atliekamos pagal medicinines indikacijas, o vyresnėms ir profilaktiškai (40–50 metų) – kas 2 metai, per 50 metų – kasmet.

159 straipsnis. Įgimtos ir įgytos pėdų deformacijos.

Kai pėdos deformacija (III^o plokščiapėdystė ar kt.), kuri trikdo jos funkciją ir neįmanoma avėti standartinės avalynės, yra ryški, taikomas 159.1 straipsnis.

Kai pėdos deformacija neryški (II^o plokščiapėdystė, kai artroziniai pėdos sąnario pakitimai ryškūs), kai standartinę avalynę galima pritaikyti, taikomas 159.2 straipsnis.

Nustačius II^o plokščiapėdystę (nėra artrozinių pakitimų pėdos sąnariuose), taikomas
159.3 straipsnis, rekomenduojama nešioti ortopedines priemones.

Plokščiapėdystės laipsnis nustatomas vadovaujantis 6 lentele ir 2 schema („Pėdos skliauto aukštis ir kampas“).

6 lentelė

Plokščiapėdystės laipsnis	Išilginio skliauto aukštis	Išilginio skliauto kampas
Išgaubta pėda	40 mm ir daugiau	mažiau kaip 125°
Normali pėda	36–39 mm	125°–130°
I° plokščiapėdystė	26–35 mm	131°–140°
II° plokščiapėdystė	17–25 mm	141°–155°
III° plokščiapėdystė	mažiau kaip 17 mm	daugiau kaip 155°

Pastaba: nustatant plokščiapėdystės laipsnį, rentgenogramos atliekamos tiriamajam stovint ant tiriamosios kojos.

185 straipsnis. Kaukolės traumos ir jų padariniai. S02; T90.

Nustačius potrauminius kaukolės defektus, didesnius kaip 4 cm², ar svetimkūnį smegenų audinyje, bet CNS pažeidimo simptomų nėra, taikomas 185.1 straipsnis. Šis straipsnis taip pat taikomas kaukolės anomalijų (kraniostenozės, platibazijos, baziliarinės impresijos, makro ar mikro-cefalijos ir kt.), kai klinikiniai požymiai ryškūs (nuolatiniai galvos skausmai, intrakranialinė hipertenzija ir kt.) atvejais.

Kai kaukolės defektai mažesni kaip 4 cm², kaukolės anomalijos nesukelia CNS pažeidimo klinikinių požymių, impresiniai kaukolės skliauto lūžiai seni, taikomas 185.2 straipsnis. Kaukolės defektai turi būti patvirtinti rentgenologiškai.

187 straipsnis. Kaulų, kremzlių, raumenų, sausgyslių, sąnarių traumos, sužeidimai ir jų padariniai. S40–S99; T00–T14.

Kai nustatoma stambaus sąnario ankilozė, traumų ir operacijų padariniai, kai ryškiai, vidutiniškai ryškiai sutrikdyta stambaus sąnario funkcija ar išsivystė patologinis judrumas (pseudoartrozė), taikomas 187.1 straipsnis.

Traumų ar operacijų padarinių atvejais, kai stambaus sąnario judesiai ribojami nežymiai, taikomas 187.2 straipsnis. Šis straipsnis taikomas po stambaus sąnario endoprotezavimo (jei sąnario funkcija normali ar nežymiai ribota). Ar pradinės privalomosios tarnybos kariai tinka tolesnei karo tarnybai, nustatoma visiškai sugijus. Šis straipsnis taikomas po ilgųjų kaulų lūžių.

Kai dėl traumų bei operacijų sąnario judesiai neribojami, tačiau užfiksuojami nežymūs rentgenologiniai pakitimai, taikomas 187.3 straipsnis.

Po raiščių (peties, kelio sąnario) plastinių operacijų ekspertizė atliekama praėjus 1 metams po operacinio gydymo, po kelio sąnario menisko pašalinimo operacijos ekspertizė atliekama praėjus 0,5 metų. Atsisakius operacinio gydymo, taikomas 187.3 straipsnis.

Jei po kaulo ar sąnario operacijų, po sausgyslių plastinių operacijų laikinai ribojami judesiai; yra nesustiprėję kauliniai randai po kaulų lūžių; išnirus stambiems sąnariams, taikomas 187.4 straipsnis.

Jei po gydymo kaulo kanale liko metalinė konstrukcija, šaukiamojo amžiaus jaunuoliams šaukimas atidedamas operaciniam gydymui (187.4 straipsnis), bet ne ilgiau 0,5 metų, jei gydymo atsisakoma, įvertinamas judesių apribojimo laipsnis ir šaukiamasis pripažįstamas tinkamu krašto apsaugos tarnybai pagal 187.3 straipsnį.

Lūžus stambiam kaului tarnybos metu pradinės privalomosios tarnybos kariai pripažįstami netinkamais karo tarnybai.

Sąnario judesiai vertinami pagal 7 lentelę („Sąnario judesio amplitudė“).

7 lentelė

			Judesių apribojimai
Sąnarys	Judesys	Norma	Nežymus	Vidutinis	Ryškus
	Lenkimas	180°	115°	100°	80°
Peties	Tiesimas	40°	30°	20°	15°
	Atvedimas	180°	115°	100°	80°
Alkūnės	Lenkimas	140°	100°	90°	80°
	Tiesimas	0°	30°	40°	60°
	Lenkimas	45°	30°	20°	15°
	Tiesimas	45°	30°	20°	15°
Riešo	Atvedimas
	Radialinis	20°	10°	5°	3°
	Ulnarinis	40°	25°	15°	10°
	Lenkimas	105°	80°	70°	60°
Klubo	Tiesimas	0°	10°	20°	30°
	Atvedimas	50°	35°	20°	15°
Kelio	Lenkimas	110°	90°	60°	48°
	Tiesimas	0°	5°	10°	20°
Čiurnos*	Dorsofleksija	25°	15°	10°	5°
	Plantofleksija	40°	30°	20°	10°
* – atskaita 0°, sulenkus pėdą 90° kampu.

189 straipsnis. Plaštakos ligų ir traumų padariniai. S60–S69; Q68–Q69; Q70; T92.

189.1 straipsnis taikomas, kai nėra:

· vienos rankos trijų pirštų;

· trijų pirštų per abi rankas;

· abiejų rankų nykščių;

· abiejų rankų antrųjų pirštų;

·  vienos rankos nykščio distalinės falangos ir antro–penkto pirštų vidurinių falangų;

· nykščio distalinės falangos ir viso antro vienos rankos piršto;

·  abiejų rankų nykščių distalinių falangų ir vienos kurios nors rankos viso piršto.

189.2 straipsnis taikomas, kai nėra:

· bet kurios nors rankos nykščio distalinės falangos;

· vienos rankos dviejų pirštų distalinių ir vidurinių falangų;

· dešinės rankos (dešiniarankio) antro piršto distalinės ir vidurinės falangos;

· kurios nors rankos antro piršto.

Piršto sausgyslių, nervų pažeidimai, sukeliantys visišką pirštų nejudrumą, kontraktūrą gali būti vertinami kaip pirštų nebuvimas.

Kai pažeista plaštaka, tikimas karinei tarnybai sprendžiamas individualiai.

189.3 straipsnis taikomas, kai yra kitų neišvardytų pirštų defektų, tinkamais krašto apsaugos tarnybai pripažįstami su apribojimais (apribojimo laipsnis nustatomas individualiai).

190 straipsnis. Pėdos ligų ir traumų padariniai. S90–S98; T93.

Kai nėra trijų ir daugiau vienos pėdos pirštų ar abiejų pėdų visų pirštų distalinių falangų, taikomas 190.1 straipsnis.

Kai nėra pirmo ar kitų dviejų vienos pėdos pirštų ar visų pirštų distalinių falangų, taikomas 190.2 straipsnis.

Piršto nebuvimu laikomas jo nebuvimas nuo padikaulio falangos sąnario.

Nejudrumas (kontraktūra) vertinamas kaip piršto ar atitinkamos falangos nebuvimas. Jei nėra vieno piršto, tikimas karinei tarnybai neribojamas, išskyrus tiriamuosius pagal 2 skiltį.

193 straipsnis. Patologiniai odos randai. L91.

193 straipsnis. Kai yra keloidinių, hipertrofinių ar atrofinių, su poodiniais audiniais suaugusių randą, kurie išopėja (dažniau kaip 2 kartus per metus) ar sukelia galvos, liemens, galūnių judesių ryškų apribojimą arba dėl savo lokalizacijos bei masyvumo trukdo nešioti drabužius, avėti avalynę, taikomas 193.1 straipsnis.

Kai yra įvairaus pobūdžio išopėjančių (ne dažniau kaip 1 kartą per metus) randų, kurie netrukdo nešioti drabužių, avėti avalynės, bet vidutiniškai riboja galvos, liemens, galūnių judesius, taikomas 193.2 straipsnis.

Kai yra randų, nežymiai ribojančių galvos, liemens, galūnių judesius bei netrukdančių nešioti drabužius bei avėti avalynę, taikomas, 193.3 straipsnis.

Judesių apribojimo laipsnis nustatomas vadovaujantis 4 lentele.

194 straipsnis. Būklė po operacinio gydymo. Z09.

194.1 straipsnis taikomas, jei nustatomi traumų ir ligų pooperaciniai padariniai, kai yra ryškus ar vidutiniškai ryškus:

· arterinės ir veninės kraujotakos sutrikimas (kraujotakos sutrikimo laipsnio nustatymas pateiktas 6 lentelėje);

· kvėpavimo funkcijos sutrikimas (sutrikimo laipsnis nustatomas pagal 91 straipsnį;

· virškinimo sutrikimas po stemplės, skrandžio, kepenų, kasos, plonųjų žarnų, storųjų žarnų didesnės apimties operacijų, periodiškai įstringančios diafragmos išvaržos (kai operacinis gydymas neefektyvus).

194.2 straipsnis taikomas, kai nustatoma:

· pilvo ruimo sąaugos, sąlygojančios žarnų nepraeinamumą (diagnozė turi būti patvirtinta rentgenologiškai stacionarinio tyrimo metu);

· pooperacinės pasekmės, sąlygojančios nežymų kvėpavimo ir virškinimo funkcijos sutrikimą.

Šis straipsnis taikomas po cholecistektomijos bei splenektomijos. Atliekant ekspertizę pagal
3 skiltį, tikimas tolesnei tarnybai sprendžiamas individualiai.

194.3 straipsnis taikomas po ilgesnio nei 2 mėnesių operacinio gydymo, kai numatoma, kad visiškai atsistatys funkcija. Apribojimai taikomi 3 mėn. (jei gydytojas nenurodo kito termino).

Ausies ir speninės ataugos ligos

71 straipsnis. Vidurinės ausies ligos. H65–H75; H95.

Kai nustatomas vienpusis ar abipusis epitimpanitas ir granuliacijos ar cholesteatominės masės, kaulo kariesas, nepilnai epidermizuota pooperacinė ertmė po radikalios, tausojančios ausies operacijos, taikomas 71.1 straipsnis.

71.2 straipsnis taikomas, nustačius lėtinį paūmėjantį mezotimpanitą ar sausą būgnelio perforaciją.

71.3 straipsnis taikomas persirgus lėtiniu vidurinės ausies kataru (adhezyvinis otitas), esant išplitusiems randiniams pakitimams, sąaugoms būgninėje ertmėje, kai sutrinka klausos ir barofunkcija; būklės po radikalios, tausojančios ar rekonstrukcinės ausies operacijos, kai nėra uždegiminio proceso ir visiškai epidermizuota pooperacinė ertmė, atvejais.

Jeigu klausa sutrikusi nežymiai (girdi šnabždesį 5–6 m atstumu), audiologiškai nustatytas klausos slenksčių vidurkis 0,5-1-2 KHz dažnių tonams yra iki 25 dB ir nesutrikusi barofunkcija, šis straipsnis netaikomas.

72 straipsnis. Išorinės ausies ligos. H60–H62.

Sergantiesiems lėtine recidyvuojančia išorinės ausies kaušelio ar išorinės ausies landos egzema, kai gydymas neefektyvus, taikomas 72.1 straipsnis – netinkami tarnybai, kuri susijusi su šalmo ar dujokaukės nešiojimu bei darbu su pasikalbėjimo aparatūra.

72.2 straipsnis. Kai nustatoma retai recidyvuojanti egzema ar egzema užfiksuota anamnezėje, tinkami su apribojimais.

73 straipsnis. Vestibulinio aparato funkcijos sutrikimai. H81–H83.

Kai ryškūs organinio ar funkcinio pobūdžio vestibulinio aparato funkcijos sutrikimai, paroksizminis gėrybinis galvos svaigimas, Menjero tipo susirgimas, taikomas 73.1 straipsnis.

Kai nustatomi nežymūs vestibulinio aparato funkcijos sutrikimai ar padidėjęs jautrumas supimui, taikomas 73.2 straipsnis.

74 straipsnis. Konduktyvinis ir neurosensorinis klausos pažeidimas. H90–H91; H93.

74.2 straipsnis taikomas vienpusio kurtumo atveju, kai ryškiai susilpnėjusi kitos ausies klausa arba kai kitos ausies klausa nesutrikusi; ryškaus abipusio prikurtimo (girdimas iki 2 m šnabždėjimas) atveju, patvirtintu audiologinio tyrimo.

74.3 straipsnis. taikomas, kai nežymiai susilpnėjusi vienos ar abiejų ausų klausa (girdimas šnabždėjimas 3–4 m atstumu), audiologiškai nustatytas 5–6 laipsnis pagal devynbalę Stanine sistemą.

74.4 straipsnis taikomas, kai klausa gera (šnabždesį girdi 5–6 m atstumu, kalbinėje audiogramoje 100% kalbos suvokimas pasiekiamas iki 30 dB), o audiogramoje pavienių (vieno–dviejų) aukštų dažnių 4–8 kHz diapazone slenksčiai padidėja iki 45 dB (7 balai pagal devynbalę Stanine sistemą).

Kai ausies formavimosi ydos įgimtos ir trikdo klausos funkciją (Q16–Q17), taikomas 74 straipsnis.

Klausos jautrumas

Parodo klausos organų funkciją, jos sutrikimo laipsnį. Nustato gydytojas otorinolaringologas tyrimo ir audiometrijos metu. Vertinama pagal devynbalę vertinimo skalę.
Vertinimas pagal devynbalę skalę	Apribojimo laipsnis	Orinio laidumo klausos slenksčiai
9		Visi dažniai abiejose ausyse iki 20dB
8		Visi dažniai geriau girdinčioje ausyje iki 20 dB, blogiau girdinčioje – iki 25 dB
7	2	Visi dažniai geriau girdinčioje ausyje iki 20dB, blogiau girdinčioje 0,5–1 – 2–4 kHz slenksčių vidurkis – iki 25 dB. Pavienių dažnių 6–8 kHz diapazone slenksčiai gali būti iki 45 dB.
6	3	0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje iki 20 dB, blogiau – iki 35 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse iki 25 dB, o aukštų dažnių slenksčiai didesni kaip 45 dB.
5	4	0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje iki 25 dB, blogiau – iki 40 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse iki 30 dB.
4	5	0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis geriau girdinčioje ausyje iki 26–30 dB, blogiau – daugiau kaip 40 dB, arba 0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 31–35 dB.
3	6	0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 36–50 dB.
2		0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse 51–70 dB.
1		0,5-1-2 kHz slenksčių vidurkis abiejose ausyse > 70 dB.
dB vidurkis =		dB 250Hz+ dB 500Hz+dB 1000Hz+dB 2000Hz+dB 4000Hz+dB 8000Hz
		6

75 straipsnis. Klausomojo vamzdžio funkcijos sutrikimai. H68–H69.

Šis straipsnis taikomas, kai nustatomas klausomojo vamzdžio III–IV laipsnio praeinamumas (patvirtinta tympanometrijos tyrimo), o gydymas neefektyvus. Darbui pagal naro specialybę tinka asmenys su I–II laipsnio barofunkcija.

93 straipsnis. Lėtinės nosies ertmės ir sinusų ligos. J30–J35.

93.1 straipsnis taikomas, nustačius lėtinį sinusitą, kai infekcinis procesas tęsiasi nuolat (arba trys ir daugiau paūmėjimų per metus), jo nepavyksta išgydyti konservatyviomis priemonėmis, ir matomi patofiziologiniai gleivinės pakitimai.

Sinusitui recidyvuojant 1–2 kartus per metus, kai nėra patofiziologinių gleivinės pokyčių, taikomas 93.3 straipsnis.

93.2 straipsnis. Ryškus nosies pertvaros iškrypimas; nosies polipozė; Vidalio sindromas; eozinofilinės, poinfekcinės ar idiopatinės (vazomotorinės) kilmės lėtinė sloga (paūmėjimai daugiau nei 2 kartus per metus), kai sutrinka kvėpavimas pro nosį; dažnai kraujuoja iš nosies dėl kraujagyslių anomalijos. Šis straipsnis taikomas tik tada, kai neefektyvus gydymas. Atsisakius nosies pertvaros chirurginio gydymo, šauktiniui 93.1 straipsnis netaikomas, jis pripažįstamas tinkamu pradinei privalomai karo tarnybai su apribojimais. Tikrinantis pagal 3 skiltį, pirmą kartą nustačius šią patologiją iki gydymo pabaigos taikomas apribojimas.

93.4 straipsnis. Kai nustatomas sezoninis alerginis rinitas, kompensuojamas medikamentais ir nėra astmos požymių, pagal 1, 2 ir 3 skiltis pripažįstami tinkamais su apribojimais.

Diagnozavus anosmiją (uoslės receptoriaus pažeidimas), taikomas straipsnis pagal dominuojantį TLK kodą.

93.5 straipsnis. Kai nustatoma nuolatinė alerginė rinosinusopatija, pagal 1 ir 2 skiltį pripažįstami netinkamais, o pagal 3 skiltį vertinama individualiai pagal tarnybos pobūdį.

95 straipsnis. Lėtinės tonzilių ligos. J35.

Lėtinis dekompensuotas tonzilitas – tai lėtinis, dažnai paūmėjantis (2 ir daugiau kartų per metus) tonzilitas, sukėlęs tonzilogeninę intoksikaciją (subfebrilitetą, skausmus širdies ar galūnių sąnarių srityse, greitą nuovargį ir kt.), kai uždegiminis procesas apima šalia esančius audinius ar regioninius limfinius mazgus (paratonzilinis abscesas, regioninis limfadenitas). Po efektyvaus gydymo šis straipsnis netaikomas. Iki gydymo pabaigos taikomas apribojimas. Šauktiniams atsisakius chirurginio gydymo, taikomas 95.2 straipsnis, šauktinis pripažįstamas tinkamu privalomajai pradinei karo tarnybai su apribojimais.

95.2 straipsnis. Taikomas, kai nustatomas lėtinis kompensuotas tonzilitas.

96 straipsnis. Lėtinės gerklų ligos. J37–J38.

Nustačius gerklų papilomas, cistas, polipus, lėtinį laringitą su keratoze, kai sutrikdoma kvėpavimo ar kalbos funkcija, o gydymas yra neefektyvus, taikomas 96.1 straipsnis.

96.3 straipsnis. Taikomas po psichiatro konsultacijos.

Diagnozavus gėrybinius LOR auglius – D10; D14; D18 – taikomas II skyriaus 13 straipsnis, o diagnozavus piktybinius LOR auglius, taikomas II skyriaus 11 straipsnis.

Veido-žandikaulių srities ir burnos ertmės ligos

100 straipsnis. Dantų raidos ir dygimo sutrikimai, nekariozinės kietųjų danties audinių ligos, įgimtos ar įgytos dantų ir žandikaulių anomalijos bei susirgimai ir seilių liaukų ligos. K00; K01; K03; K07; K09; K10; K11.

100.1 straipsnis. Anodontija (hipodontija, oligodontija), įgimti ar įgyti žandikaulių susirgimai ir deformacijos, taip pat ir lėtiniai, dažnai recidyvuojantys žandikaulių, seilių liaukų, žandikaulio sąnario susirgimai, jei gydymas, taip pat ir chirurginis, yra neefektyvus.

100.2 straipsnis. Anodontija, įgimti ar įgyti žandikaulių susirgimai ir deformacijos,
II–III laipsnio sukandimo anomalijos, kai kramtymo efektyvumas sumažėjęs daugiau negu 50 procentų, smilkinkaulio – apatinio žandikaulio sąnario patologija, kai išsižiojimas ne mažesnis negu 3 cm, visiškas dantų nudilimas ar erozija, lėtinis, dažnai paūmėjantis (daugiau negu 2 kartus per metus) sialoadenitas ir kserostomija.

100.3 straipsnis. Anodontija, nedidelio laipsnio (lokalus) dantų nudilimas bei I laipsnio sukandimo anomalijos (iki 5 mm), kai kramtymo funkcija nepažeista, lėtinis, retai paūmėjantis
(1–2 kartus per metus) sialoadenitas bei daliniai, neonkologinės etiologijos, žandikaulių defektai po plastikos operacijų.

100.4 straipsnis. Laikini funkcijos sutrikimai po chirurginio gydymo. Šauktiniams pakartotina ekspertizė atliekama po 6–12 mėnesių ir priklausomai nuo gydymo rezultato, kramtymo ir seilių išsiskyrimo funkcijų pažeidimo laipsnio, taikomas šio straipsnio 1, 2 arba 3 punktas.

101 straipsnis. Parodontitai (išskyrus apikalinius), parodontozė, gingivitai ir kiti burnos ertmės, liežuvio bei lūpų epitelio susirgimai. K05; K06; K12; K13; K14.

101.1 straipsnis. Sunkaus laipsnio išplitęs parodontitas (parodontozė), kai dantenų kišenė gilesnė nei 5 mm, kaulo atrofija siekia 2/3 danties šaknies ilgio ir nustatomas II–III laipsnio dantų paslankumas.

101.2 straipsnis. Vidutinio sunkumo laipsnio išplitęs parodontitas (parodontozė) bei lokalus, apimantis ribotą dantų grupę, sunkaus laipsnio parodontitas (parodontozė), kai dažnai pasikartoja (2 ir daugiau kartų per metus) abscesai. Ekspertizės metu būtina nustatyti susirgimo priežastis ir paskirti adekvatų gydymą. Šauktiniams pakartotina ekspertizė atliekama po 6–12 mėnesių.

101.3 straipsnis. Lengvo laipsnio ūminiai bei lėtiniai gingivitai, parodontitai, jaunatvinė parodontozė, įvairios etiologijos stomatitai, cheilitai, liežuvio patologija bei burnos ertmės organų prekanceromatozės. Ekspertizės metu būtina nustatyti susirgimo priežastis ir paskirti tinkamą gydymą.

102 straipsnis. Dantų irimas (odontoklazija ir daugybinis – komplikuotas dantų kariesas, kai pakenktų dantų yra daugiau nei devyni ir iš jų ne mažiau kaip keturiems pažeista pulpa ar periodontas. K02; K04.

103 straipsnis. Antrinė adentija. K08.

103.1 straipsnis. Ryški antrinė adentija, kai nėra dešimties dantų viename žandikaulyje arba kai nėra krūminių dantų ir kaplių viršutiniame žandikaulyje vienoje pusėje ir krūminių dantų ir kaplių apatiniame žandikaulyje kitoje pusėje, arba kai šiuos defektus kompensuoja išimamieji protezai.

103.2 straipsnis. Nežymi antrinė adentija, kai nėra penkių ir daugiau dantų viename žandikaulyje arba penkių ir daugiau dantų abiejų žandikaulių priekinėse dantų grupėse.

Pastaba. Į bendrą nesamų dantų skaičių protiniai dantys neįskaitomi. Dantų šaknys, jei jų negalima protezuoti, laikomos kaip danties nebuvimas. Dantys, kurie yra protezuoti nenuimamaisiais protezais, laikomi kaip sveiki dantys.

Akies ir jos priedinių organų ligos

Vertinant regėjimo organų funkcijų sutrikimo laipsnį, atsižvelgiama į regėjimo aštrumo pokyčius, akipločio defektus, akių obuolių judesių sutrikimo dydį, anatominių defektų įtaką regėjimo funkcijoms pagal šiuo metu taikomas akių ligų ir simptomų klasifikacijas ir diagnostinius kriterijus.

55 straipsnis. Vokų susirgimai ir defektai. H 00–H03.

55.1 straipsnis. Vokų suaugimas su akies obuoliu, sukeliantis regėjimo sutrikimus, ribojantis akies obuolio judesius, išreikšta vokų ptozė (kai vokas nusileidęs 4 mm ir daugiau, vyzdys uždengtas); opiniai blefaritai, kai yra randinių deformacijų ir ryškus blakstienų iškritimas, blakstienų augimas akies obuolio kryptimi.

55.2 straipsnis. Ptozė iki 3 mm, vyzdys pusiau pridengtas; blefaritas, jei nesėkmingas stacionarinis gydymas

55.3 straipsnis. Ptozė iki 2 mm, kai vokas neuždengia vyzdžio.

56 straipsnis. Ašarų sistemos ir akiduobių ligos. H04–H06.

56.1 straipsnis. Ryškūs ašarų kanalėlių defektai, ašarų kanalėlių nepraeinamumas, ašarų kanalėlių randinės deformacijos, dažni dakriocistitai, kai nepadeda operacinis gydymas; ašarų maišelio pažeidimai.

56.2 straipsnis. Ašarų takų ektopija, ašarų kanalėlio susiaurėjimai, ašarų – nosies kanalo striktūros, jeigu ašarų maišelis išsaugotas.

Atsisakius operacinio gydymo, šaukiamojo amžiaus jaunuoliai pripažįstami tinkamais su apribojimais.

57 straipsnis. Junginės ligos. H10–H13.

57.1 straipsnis. Lėtiniai, hipertrofiniai konjunktyvitai su pogleivinio audinio infiltracija, paūmėjantys dažniau nei 3 kartus per metus.

57.2 straipsnis. Sparninė plėvė, dengianti rageną daugiau negu 3 mm, recidyvuojanti ir trikdanti matymą, su vaskuliarizacija.

58 straipsnis. Akies obuolio dangalų ligos. H15–H22.

58.1 straipsnis. II–III laipsnio keratokonusas, progresuojančios ragenos distrofijos, recidyvuojančios ragenos opos.

58.2 straipsnis. I laipsnio keratokonusas ir kiti ragenos susirgimai, esant pakankamai geroms regėjimo funkcijoms.

Po refrakcinių lazerinių ragenos operacijų tinkamumas vertinamas, praėjus 6 mėnesiams ir atsižvelgiant į buvusios refrakcijos dydį bei esamą akies dangalų būklę.

59 straipsnis. Lęšiuko ligos. H25–H28.

Taikomas, kai yra lęšiuko drumstys, kurios blogina matymą ir gali progresuoti. Koreguojant regą įprastiniais stiklais, korekcinių stiklų skirtumas tarp abiejų akių negali būti didesnis kaip 3,0 D. Lęšio liuksacija ir subliuksacija vertinama kaip afakija.

Asmenys su intraokuline korekcija netinkami mokytis karinėse mokymosi įstaigose.

Drumstelės, vakuolės, pigmento kaupimasis, nustatyti lęšiuke tik su plyšine lempa, nemažinantys regėjimo aštrumo, nėra kliūtis karo tarnybai.

60 straipsnis. Gyslainės ir tinklainės ligos. H30–H36; H59.8.

Tinklainės funkcijai vertinti atliekama adaptometrija, elektrofiziologiniai tyrimai.

60.1 straipsnis. Abiejų akių akipločio susiaurėjimas iki 40 laipsnių nuo centro lateraliniuose ir apatiniuose segmentuose ir/arba abipusės centrinės skotomos dėl abipusio tinklainės atšokimo arba makulinės srities degeneracijos ar pigmentinės tinklainės degeneracijos.

60.2 straipsnis. Toks pat vienos akies akipločio susiaurėjimas, vienpusis tinklainės atšokimas, gyslainės randai ir chorioretinaliniai židiniai, kitos distrofijos, centrinės skotomos priklausomai nuo regėjimo funkcijos.

61 straipsnis. Glaukoma. H40–H42.

Glaukomos ir hipertenzijos diagnozė turi būti patvirtinta stacionare ar glaukomos kabinete. Asmens tinkamumas nustatomas, įvertinant ligos progresavimą ir akies funkcijas. Nustačius hipertenziją dirbantiesiems, būtina kasmetinė ekspertizė.

62 straipsnis. Stiklakūnio ir akies obuolio ligos. H43–H44.

Pakitimai vertinami, praėjus ūmiam susirgimo periodui.

63 straipsnis. Regos nervo ir regėjimo takų ligos. H46–H48.

Kai yra regos nervo atrofija (subatrofija), asmens tinkamumas nustatomas, atsižvelgiant į akies funkcijos sutrikimo laipsnį (regėjimo aštrumą, akiplotį).

Stojantieji į karines mokymo įstaigas nepriklausomai nuo akies būklės pripažįstami netinkamais.

64 straipsnis. Akių padėties ir judesių sutrikimai. H49–H51; H53.2; H53.3; H55.

Taikomas, jei yra ryškus žvairumas (žvairumo kampas didesnis kaip 40 prizminių dioptrijų arba 20° pagal Hiršbergą). Taikant operacinį žvairumo gydymą, asmens tinkamumas nustatomas praėjus 6 mėn. po operacijos.

   Jei nistagmas yra vienas iš nervų sistemos ar vestibiulinio aparato pažeidimo simptomų, ekspertinis sprendimas priimamas pagal pagrindinio susirgimo straipsnį. Jei kartu su nistagmu nustatomas didelis regėjimo susilpnėjimas, taikomas 66 straipsnis. Kai yra vidutiniškas ar nežymus nistagmas (smulkiabangis, I–II°, atsirandantis maksimaliai nukreipus akį), straipsnis netaikomas.

65 straipsnis. Refrakcijos ir akomodacijos sutrikimai. H52.

Straipsnis taikomas pagal geresnės akies refrakcijos anomalijos rūšį ir laipsnį, nustatant refraktometrijos ar skiaskopijos būdu cikloplegijos sąlygomis. Blogesnės akies refrakcijos anomalijos ribos nenustatomos, tačiau vertinama kaip toleruojama korekcija (koreguojančių stiklų stiprumo skirtumas ne didesnis kaip 3,0 D).

66 straipsnis. Regėjimo sutrikimai, aklumas ir silpnas regėjimas. H53–H54.

Atliekant ekspertizę, regos susilpnėjimas įvertinamas su korekcija. Kariams, kuriems taikomas apribojimo laipsnis, tarnybos metu būtina nešioti korekcijos priemones (koreguojančių stiklų stiprumo skirtumas tarp akių ne didesnis kaip 3,0 D).

67 straipsnis. Spalvų matymo trūkumai. H53.5.

Individualiai vertinami specialistai, kuriems einant tam tikras pareigas būtina pakankama spalvinė rega.

68 straipsnis. Svetimkūniai akių audiniuose. T15–T26.

Po akies traumų taikomas pakenkimo lokalizaciją atitinkantis straipsnis.

Regėjimo aštrumas

Parodo regėjimo funkciją ir jos sutrikimo laipsnį. Nustato gydytojas okulistas (bendrosios praktikos gydytojas) objektyvaus tyrimo metu. Vertinama pagal devynbalę skalę.
Vertinimas pagal devynbalę skalę	Apribojimo laipsnis	Regėjimas be akinių		Regėjimas su akiniais
		Geriau matanti akis	Blogiau matanti akis	Geriau matanti akis	Blogiau matanti akis
9		>=1,0	>=1,0	>=1,0	>=1,0
8	1	1	0,7	1	0,9
7	2	0,7	0,6	0,9	0,9
6	3	0,3	0,1	0,9	0,8
5	4	0,1	0,1	0,8	0,5
4	5	0,1	<=0,1	0,7	0,3
3	6	0,1	<=0,1	0,5	0,3
2		<0,1	<=0,1	0,4	0,2
1		-	-	0,3	<=0,1

Odos ir poodžio ligos

2 straipsnis. Odos tuberkuliozės atveju (A18), atliekant ekspertizę pagal 1 ir 2 skiltis, asmenys pripažįstami netinkamais, pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.

3 straipsnis. Sifilis ir specifiniai uretritai. A50–A64.

3.1 straipsnis. Įgimto, tretinio ir serorezistentinio sifilio atveju pagal visas skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.

3.2 straipsnis. Sergant pirminiu, antriniu sifiliu ar specifiniais uretritais pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas gydymui. Pradinės privalomosios tarnybos kariams (toliau – PPKT kariams) – pakartotinė ekspertizė po gydymo. Pagal 2 skiltį asmenys pripažįstami netinkamais. Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.

5 straipsnis. Virusinės odos ligos. B00–B09.

Sergant herpes tipo infekcijomis (išskyrus herpes simplex), išplitusiu užkrečiamuoju moliusku, smailiagalėmis kondyliomomis, daugybinėmis išplitusiomis virusinemis karpomis ar kitomis išplitusiomis virusinėmis odos ligomis, pagal 1 skiltį šaukimas atidedamas gydymui. PPKT kariams – pakartotinė ekspertizė po gydymo. Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami netinkamais. Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.

6 straipsnis. Grybelinės odos ligos. B35–B49.

Sergant plaukuotosios galvos dalies mikrosporija ir kitomis mikozėmis, lygiosios odos grybeliu, nagų rubrofitija ir kitais grybeliniais susirgimais, pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas gydymui. PPKT kariams – pakartotinė ekspertizė po gydymo. Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami netinkamais. Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.

7 straipsnis. Invazinės odos ligos. B85–B89.

Sergant niežais, pedikulioze, ftiriaze ar kitomis invazijomis pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas gydymui. Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami netinkamais. Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.

111 straipsnis. Bakterinės odos ir poodžio ligos. L00–L08.

Sergant derminėmis–hipoderminėmis piodermijomis pagal 1 skiltį asmenims šaukimas atidedamas gydymui. PPKT kariams – pakartotinė ekspertizė po gydymo. Pagal 2 skiltį – asmenys pripažįstami netinkamais. Pagal 3 skiltį – tinkami, po gydymo numatyti pakartotinės ekspertizės terminą.

112 straipsnis. Lėtiniai ir kiti sunkiai gydomi dermatitai, egzemos ir papuloskvamoziniai odos pakitimai. L20–L45.

112.1 srtaipsnis. Esant išplitusiam arba lokaliam, bet dažnai paūmėjančiam procesui, kai reikalingas ilgalaikis (pastovus) gydymas, pagal visas skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.

112.2 straipsnis. Esant lokaliam, retai paūmėjančiam procesui arba jei daugiau kaip 2 metus nebetaikomas gydymas, ar nesigydo (medicininėje dokumentacijoje nėra duomenų apie gydymąsi dėl šios ligos), apie asmenų tinkamumą pagal 1 skiltį sprendžiama individualiai, pagal 2 skiltį pripažįstami netinkamais, o pagal 3 skiltį – tinkamais su apribojimais.

113 straipsnis Alopecijos. L63–L66.

113.1 straipsnis. Kai yra totalinė ar židininė progresuojanti alopecija ir gydymas neefektyvus, pagal 1 ir 2 skiltis asmenys pripažįstami netinkamais, o pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.

113.2 straipsnis. Kai yra difuzinė ar židininė neprogresuojanti ir neišplitusi alopecija, asmenys pagal 1 ir 3 skiltis pripažįstami tinkamais su apribojimais, o pagal 2 skiltį sprendžiama individualiai.

114 straipsnis. Asmenys, turintys giliųjų susiliejančių spuogų su poodžio randiniais pakitimais. L70. Pagal 1 ir 2 skiltis pripažįstam netinkamais, o pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.

115 straipsnis. Odos ir jos priklausinių pigmentacijos sutrikimai. L80 –L81.

115.1 straipsnis. Jei pigmentinės dėmės, vitiligo židiniai apima didelius odos plotus, yra išplitę ar lokalūs, bet atvirose kūno vietose, pagal 1 ir 2 skiltis asmenys pripažįstami netinkamais, o pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.

115.2 straipsnis. Jei pigmentinės dėmės, vitiligo židiniai yra neišplitę ir neatvirose kūno vietose, pagal 1 ir 3 skiltis asmenys pripažįstami tinkamais su apribojimais, o pagal 2 skiltį sprendžiama individualiai.

116 straipsnis. Odos diskeratozės ir hiperkeratozės, atrofiniai ir hipertrofiniai odos susirgimai. L82–L94.

Kai yra išplitusios odos diskeratozės ar hiperkeratozės, atrofiniais ar hipertrofiniai odos susirgimai, pagal 1 ir 2 skiltį asmenys pripažįstami netinkamais, o pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.

117 straipsnis. Raudonoji vilkligė, dermatomiozitas, sklerodermija ir kitos jungiamojo audinio ligos, vyraujant odos pažeidimui. L93–L94.

117.1 straipsnis. Asmenys, sergantys raudonąja vilklige su vyraujančiu odos pažeidimu, dermatomiozitu, pagal visas skiltis pripažįstami netinkamais.

117.2 straipsnis. Asmenys, sergantys židinine sklerodermija, kai židiniai dideli ar išplitę, pagal 1 ir 2 skiltis pripažįstami netinkamais, o pagal 3 skiltį sprendžiama individualiai.

160 straipsnis. Įgimtos odos ir paodžio anomalijos. Q80–Q85.

160.1 straipsnis. Įgimtos išplitusios ichtiozės atveju pagal visas skiltis asmenys pripažįstami netinkamais.

160.2 straipsnis. Asmenys su paprastaisiais pigmentiniais apgamais pagal visas skiltis pripažįstami tinkamais, išskyrus tuos atvejus, kai apgame yra malignizacijos požymių ir jį dirgina rūbai bei amunicija.

Šiais atvejais po onkodermatologo konsultacijos gali būti taikomi onkologinių ligų straipsniai.

Sąvokų paaiškinimai:

Išplitęs: kai pažeistas didelis odos plotas vienoje kūno paviršiaus srityje ar yra mažesni, bet apimantys kelias kūno sritis (plaukuotąją galvos dalį, lygiąją odą, gleivines ir nagus).

Lokalus: kai pažeistas nedidelis odos plotas ir viena kuri nors kūno sritis (plaukuotoji galvos dalis, lygioji oda, gleivinės ar tik nagai).

Dažnas paūmėjimas: kai paūmėjimai kartojasi 2 ir daugiau kartų per metus ir yra užfiksuoti medicininėje dokumentacijoje, ar asmuo dėl minėtų susirgimų gydėsi stacionare 1 ir daugiau kartų per metus.

Ilgalaikis (pastovus) gydymas: medicininėje dokumentacijoje nurodyta pastoviai (ilgą laiką) vartoti medikamentus tam tikrai odos ligai gydyti.

Kai odoje nėra akivaizdžių pakitimų ir medicininėje dokumentacijoje nėra įrašų apie gydymą
2 ir daugiau metų, tai traktuojama kaip pasveikimas arba kaip ilgalaikė remisija, kurių metu gydymas nereikalingas.

Ginekologinės ligos

14 straipsnis. Gėrybiniai moters lyties organų augliai. D 25–D28.

Ekspertizei reikia pristatyti šių tyrimų rezultatus: onkocitologinio tepinėlio, ultragarsio, histologinio tyrimo, kolposkopijos ar laparoskopijos aprašymą, kitus būtinus diagnozei patikslinti tyrimus. Atsisakiusios atlikti reikalingus tyrimus pripažįstamos kaip tarnybai netinkamos.

Kai yra gimdos kaklelio ar endometriumo polipų, apie tinkamumą tarnybai sprendžiama polipą pašalinus. Jei histologinis tyrimas patvirtina supiktybėjimo požymius, taikomas 11 straipsnis. Kai nėra supiktybėjimo požymių, moterys pripažįstamos tarnybai tinkamos.

Kai yra gėrybinių moters lyties organų auglių, moterys pagal 2 skiltį pripažįstamos tinkamos tarnybai tik po radikalios operacijos. Profesinės karo tarnybos karės po gėrybinio auglio operacijos, gali būti išleistos atostogų dėl ligos. Pakartotinė medicininė ekspertizė, prireikus, gali būti atliekama po 1 metų arba anksčiau.

139 straipsnis. III laipsnio tarpvietės plyšimas, dalinis ir visiškas gimdos iškritimas. N81.4–N81.9.

Netaikomas, kai yra I ir II laipsnių gimdos nusileidimai. Kai yra III laipsnio gimdos nusileidimas arba nelaikomas šlapimas, po operacijos moterys gali būti išleistos atostogų dėl ligos.

140 straipsnis. Gimdos padėties anomalijos, sukeliančios funkcinius sutrikimus. N85.4.

Taikomas, kai yra gimdos padėties anomalijų, su funkciniais sutrikimais:

· lėtiniai skausmai mažajame dubenyje – kai neranda per 1 mėnesį kitų laparoskopiškai patvirtintų priežasčių;

· hiperpolimenorėjos ir algodismenorėjos tipo kraujavimai, trikdantys darbingumą ir neleidžiantys vykdyti tiesioginių pareigų daugiau nei 1 parą.

141 straipsnis. Ūmi dubens uždegiminė liga. N70–N71; N73.

Baigus gydymą, moterys tarnybai tinkamos.

Po stacionarinio gydymo moteris gali būti išleista atostogų dėl ligos.

143 straipsnis. Gimdos kaklelio displazijos. N86–N88.

Ekspertizei turi būti pateiktas kolpocitologijos aprašymas ir onkocitologinio tyrimo rezultatai. Kai yra patologija, kurios nereikia gydyti operaciniu būdu, moterys tarnybai tinkamos. Pakartotinė medicininė ekspertizė gali būti rekomenduota po 1 metų.

144 straipsnis Stabilūs kiaušidžių funkcijos sutrikimai. N91–N94.

Šio straipsnio 2 skiltis taikoma, kai yra nuolatiniai:

· acikliniai ar hiperpolimenorėjos tipo kraujavimai;

· algomenorėja, kuri sukelia darbingumo sutrikimus;

pagal 3 skiltį, kai mėnesinių ciklo sutrikimo gydymas neefektyvus ir jis trukdo vykdyti tarnybines pareigas, sprendžiama individualiai.

Į ekspertizę moteris privalo atvykti su menstruacinio ciklo kalendoriumi. Apie tinkamumą tarnyboje sprendžiama pagal darbo pobūdį.

145 straipsnis. Ryškus klimaksas. N95.

Ryškus klimaksas, kai vegetacinės reakcijos sukelia laikiną nedarbingumą ir moteris daugiau nei 1 parą negali eiti tiesioginių pareigų.

3 skiltis – taikant gydymą moterys tarnybai tinkamos.

146 straipsnis. Nėštumas. O00–O48.

Nustačius nėštumą, atliekant ekspertizę pagal 2 ir 3 skiltis, vadovaujamasi bendrais darbo įstatymais. Nėštumo metu moterų negalima priimti į tarnybą, susijusią su jonizacijos šaltiniais, ir plaukioti.

______________

Sveikatos grupių, apribojimo laipsnių, suminių apribojimo laipsnių, sveikatos parametrų nustatymo aprašymas

1. Apribojimo laipsnis parodo susirgimo sunkumą, organų bei jų sistemų funkcijos ir asmens sveikatos sutrikimo laipsnį, sergant viena liga, esant vienai patologinei būklei ar anatominiam defektui, kurie išvardyti Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos dešimtojoje redakcijoje (toliau – TLK–10).

1.1. Mažesnis apribojimo laipsnis atitinka mažesnį sveikatos sutrikimo laipsnį ir geresnę sveikatos būklę, lengvesnę susirgimo formą, mažesnį organų funkcijos sutrikimo (nepakankamumo) laipsnį, aktyvumą, lengvesnę eigą, palankesnę pasveikimo prognozę.                                                              

1.2. Atskiroms ligų grupėms bei patologinėms būklėms pagal atitinkamus ekspertinių išvadų lentelės straipsnius ir atsižvelgiant į nurodytas 2 punkte sąlygas taikomi skirtingi maksimalūs apribojimo laipsniai (KME nuostatų ekspertinių išvadų lentelė pagal TLK-10);

1.3. Kiekvienu konkrečiu susirgimo atveju apribojimo laipsnis (turi būti) nustatomas mažesnis arba lygus maksimaliam apribojimo laipsniui, taikomam atskiroms ligų grupėms ir patologinėms būklėms pagal atitinkamus ekspertinių išvadų lentelės straipsnius.

1.4. Apribojimo laipsnis taikomas nustatant suminį apribojimo laipsnį ir A, B, C, D, E sveikatos grupes. Nustatant F, G, Z, O sveikatos grupes apribojimo laipsnis netaikomas.

1.5. Sveikatos parametrai – regėjimo aštrumas, klausos jautrumas, spalvinė rega turi įtakos apribojimo laipsnių nustatymui, kiti sveikatos ir psichologinio tyrimo rezultatai (psichologinių testų grupė, psichologinė funkcija, motyvacija, sugebėjimas vadovauti, fizinis pajėgumas, raumenų stiprumas) įtakos apribojimo laipsnių nustatymui neturi.

1.6. Apribojimo laipsnį medicininio patikrinimo metu nustato ir savo ekspertinėje išvadoje apie sveikatos būklę kartu su susirgimo ar patologinės būklės pavadinimu nurodo komisijos gydytojas.

1.7. Apribojimo laipsnis žymimas skaičiais nuo 1 iki 6 (1°–6°).

1.8. Asmenį pripažįstant tinkamu karo tarnybai individualiai, nustatomas 6 apribojimo laipsnis.

1.9. Atidedant tarnybą ir pripažįstant netinkamu karo tarnybai, apribojimo laipsnis nenurodomas.

1.10. Įvertinęs visų komisijos gydytojų ekspertinėje išvadoje nurodytus apribojimo laipsnius, komisijos pirmininkas nustato suminį apribojimo laipsnį, kuris naudojamas nustatant sveikatos grupę).

2. Apribojimo laipsnis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, medicininio patikrinimo metu atsižvelgiant į:

2.1. Atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimo laipsnį.

2.2. Susirgimo stadiją, formą, aktyvumą, laipsnį, sunkumo eigą.

2.3. Klinikinių, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų duomenis, atskirų parametrų dydžius (vertes).

2.4. Rizikos faktorius ir anamnezės duomenis.

2.5. Medikamentinio ar chirurginio gydymo efektyvumą.

2.6. Komplikacijas ir liekamuosius reiškinius, pasveikimo prognozę.

2.7. Organo anatominio defekto dydį, morfologinius ir fiziologinius pokyčius.

2.8. Kompensacijos fazę (kompensacija, subkompensacija, dekompensacija).

2.9. Hemodinamikos, galūnių, galvos smegenų ir kitų organų sistemų kraujotakos sutrikimo laipsnį.

2.10. Širdies, kitų organų ir jų sistemų nepakankamumo funkcinę klasę ar laipsnį.

2.11. Klinikinius požymių ir simptomų ryškumą.

2.12. Paūmėjimų dažnį ir trukmę, remisijų pobūdį (stabili, ilgalaikė).

3. 1 ir 2 apribojimo laipsnis nustatomas, kai:

3.1. Nėra akivaizdžių anatominių, morfologinių ir fiziologinių organų pakitimų ar defektų arba jie yra stabilūs, neprogresuojantys ir minimalūs.

3.2. Atskirų organų ir organų sistemų funkcija yra normali ar nežymiai sutrikusi.

3.3. Nėra organų ir jų sistemų funkcijos nepakankamumo požymių.

3.4. Susirgimų recidyvai labai reti, ilgalaikės remisijos.

3.5. Klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu silpni arba jų nėra (besimptomė susirgimo eiga).

3.6. Klausos funkcijos sutrikimas atitinka 7 balus pagal devynbalę klausos jautrumo vertinimo skalę.

4. 3 apribojimo laipsnis nustatomas, kai:

4. 1. Anatominiai, morfologiniai ir fiziologiniai organų pakitimai ar defektai yra minimalūs, stabilūs ir neprogresuojantys.

4.2. Atskirų organų ir jų sistemų funkcija yra nežymiai sutrikusi.

4.3. Nėra organų ir jų sistemų funkcijos nepakankamumo požymių.

4.4 Širdies ir kraujagyslių sistemos susirgimai sukelia 0 funkcinės klasės širdies nepakankamumą.

4.4. Susirgimų recidyvai reti ir trumpalaikiai ar kartojasi 1–2 kartus per metus, gydymas visada efektyvus.

4.5. Klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu silpni arba vidutiniški.

4.6. Klausos funkcijos sutrikimas atitinka 6 balus pagal devynbalę klausos jautrumo vertinimo skalę.

5. 4 apribojimo laipsnis nustatomas, kai:

5.1. Stabilūs, neprogresuojantys anatominiai, morfologiniai, fiziologiniai organų pakitimai ir defektai yra minimalūs ar nežymūs.

5.2. Atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimas yra nežymus ar vidutiniškas.

5.3. Nėra organų ir jų sistemų nepakankamumo požymių.

5.4. Susirgimų recidyvai reti, kartojasi 1–2 kartus per metus, tačiau gydymas visais atvejais efektyvus.

5.5. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos sukelia 0–I funkcinės klasės širdies nepakankamumą.

5.6. Susirgimų pasekmės ir komplikacijos nežymiai ar vidutiniškai trikdo organo funkciją.

5.7. Klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu vidutiniški.

6. 5 apribojimo laipsnis nustatomas, kai yra:

6.1. Stabilūs, lėtai progresuojantys ar neprogresuojantys anatominiai, morfologiniai, fiziologiniai organų pakitimai ir nežymūs defektai.

6.2. Atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimas nežymus ar vidutiniškas.

6.3. Nežymios ar vidutiniškai ryškios kaulų ir sąnarių sistemos ligų formos ir yra artrozinių pakitimų.

6.4. Ligų pasekmės ir komplikacijos nežymiai ar vidutiniškai trikdo organo funkciją.

6.5. Ligos sukelia nežymius organų, galvos smegenų ir galūnių kraujotakos sutrikimus.

6.6. Iº sunkumo formos, lengvos eigos ligos, keliančios mažą ir (ar) vidutinę riziką.

6.7. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, sukeliančios I funkcinės klasės širdies nepakankamumą.

6.8. Klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu vidutiniški arba ryškūs.

6.9. Dažni paūmėjimai, dažnesni nei 1–2 kartai per metus, trunka 1–2 savaites, tačiau gydymas visais atvejais efektyvus.

7. 6 apribojimo laipsnis nustatomas, kai yra:

7.1. Stabilūs, lėtai progresuojantys anatominiai, morfologiniai, fiziologiniai organų pakitimai ir defektai nežymūs ar vidutiniški.

7.2. Atskirų organų ir jų sistemų funkcijos sutrikimas vidutiniškas.

7.3. Organų ir jų sistemų nepakankamumo minimalių požymių atsiradimas paūmėjimų metu.

7.3. Vidutinio ryškumo kaulų ir sąnarių sistemos ligų, sukeliančių artrozinius pakitimus, formos.

7.4. Ligų pasekmės ir komplikacijos, vidutiniškai trikdančios organo funkciją.

7.5. Ligos, sukeliančios vidutiniškus organų, galvos smegenų ir galūnių kraujotakos sutrikimus.

7.6. Iº–IIº sunkumo formos, vidutinio sunkumo eigos susirgimai, sukeliantys vidutinę riziką.

7.7. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, sukeliančios I, II ar didesnės funkcinės klasės širdies nepakankamumą.

7.8. Klinikiniai požymiai ir simptomai paūmėjimo metu ryškūs.

7.9. Labai dažni paūmėjimai, 3–4 kartai per metus, trunkantys ilgiau nei 2 savaites, tačiau gydymas visais atvejais efektyvus.

8. Suminis apribojimo laipsnis, parodantis bendrą sveikatos būklę bei sveikatos sutrikimo laipsnį, sergant keliomis nozologiškai ir etiologiškai skirtingomis ligomis.

8.1. Suminį apribojimo laipsnį nustato komisijos pirmininkas, įvertinęs visų komisijos narių ekspertines išvadas, nustatytus apribojimo laipsnius bei atsižvelgdamas į bendrą asmens sveikatos būklę ir sveikatos sutrikimo laipsnį.

8.2. Suminis apribojimo laipsnis žymimas skaičiais nuo 1 iki 6 (1°–6°).

8.3. Jeigu medicininio patikrinimo metu nustatomi keli skirtingo dydžio apribojimo laipsniai, suminis apribojimo laipsnis skaitine reikšme lygus didžiausiam apribojimo laipsniui (pvz.: 1^o+ 2^o+ 3^o+ 4 ^o+ 5^o yra 5^o).

8.4. Jeigu medicininio patikrinimo metu nustatomi keli apribojimo laipsniai ir du (ar daugiau) iš jų yra vienodi bei didžiausi savo skaitine reikšme, suminis apribojimo laipsnis nustatomas vienetu (ar dviem vienetais) didesnis už šiuos didžiausius pagal reikšmę apribojimo laipsnius (pvz.: 1^o+ 3^o+ 3^o+ 4 ^o+ 5^o yra 6^o, 4^o+ 4^o+ 4^o + 4^o yra 6^o, 3^o+ 3^o+ 3^o+ 3 ^o+ 3^o + 3^o yra 5^o).

8.5. Suminis apribojimo laipsnis yra pagrindinis kriterijus nustatant A, B, C, D ir E sveikatos grupes:

suminis 0° – 2° apribojimo laipsnis atitinka A sveikatos grupę;

suminis 3° apribojimo laipsnis atitinka B sveikatos grupę;

suminis 4° apribojimo laipsnis atitinka C sveikatos grupę;

suminis 5° apribojimo laipsnis atitinka D sveikatos grupę;

suminis 6° apribojimo laipsnis atitinka E sveikatos grupę.

8.6. Suminis apribojimo laipsnis nevartojamas nustatant F, G, Z, O sveikatos grupes.

8.7. Atidedant tarnybą suminis apribojimo laipsnis nenustatomas.

9. Sveikatos grupė parodo bendrą asmens sveikatos būklę, sveikatos sutrikimo laipsnį bei asmens tinkamumą karo tarnybai ir atitinkamai karinei specialybei.

9.1. Sveikatos grupę pagal suminį apribojimo laipsnį, ligą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį bei atsižvelgdamas į atitinkamus sveikatos parametrus (psichologinių testų grupę, psichologinę funkciją, motyvaciją, sugebėjimą vadovauti, fizinį pajėgumą, raumenų stiprumą) ir komisijos narių ekspertines išvadas nustato komisijos pirmininkas („Tinkamumo karo tarnybai nustatymas pagal sveikatos grupę“).

9.2. Sveikatos grupė yra pagrindinis kriterijus nustatant asmens tinkamumą karo tarnybai ir karinei specialybei pagal sveikatos būklę. („Tinkamumo karo tarnybai nustatymas pagal sveikatos grupę.) Kokiai karinei specialybei asmuo gali tikti, nustatoma vadovaujantis tinkamumo karinėms specialybėms pagal sveikatos grupę kriterijais, kuriuos tvirtina krašto apsaugos ministras karo medicinos tarnybos vado teikimu.

9.3. Skiriamos devynios sveikatos grupės. Jos žymimos raidėmis A, B, C, D, E, F, G, Z, O.

9.4. Sveikatos grupės A, B, C, D, E nustatomos pagal suminį apribojimo laipsnį.

9.5. Asmenys, kuriems nustatytos A, B, C, D, E sveikatos grupės, tinkami karo tarnybai pagal kiekvieną (1, 2 ir 3) ekspertinių išvadų lentelės skiltį.

9.6. Sveikatos grupės F, G, Z, O nustatomos pagal susirgimą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį (3 priedas, 4, 5, 6 lentelės);

9.7. Asmenys, kuriems nustatytos F (G, Z, O) sveikatos grupės, yra netinkami karo tarnybai pagal vieną (dvi, tris) ekspertinių išvadų lentelės skiltis.

9.8. Asmenys, kuriems nustatyta sveikatos grupė:

A – tinkami karo tarnybai pagal nustatytą A sveikatos grupę, tinkami mokytis KAS mokymo įstaigose, tinkami dalyvauti taikos palaikymo misijose;

B – tinkami karo tarnybai pagal nustatytą B sveikatos grupę, tinkami mokytis KAS mokymo įstaigose, tinkami dalyvauti taikos palaikymo misijose;

C – tinkami karo tarnybai pagal nustatytą C sveikatos grupę, netinkami mokytis KAS mokymo įstaigose; tinkami dalyvauti taikos palaikymo misijose;

D – tinkami karo tarnybai pagal nustatytą D sveikatos grupę, netinkami mokytis KAS mokymo įstaigose, tinkami dalyvauti taikos palaikymo misijose;

E – tinkami karo tarnybai pagal nustatytą E sveikatos grupę, netinkami mokytis KAS mokymo įstaigose, netinkami dalyvauti taikos palaikymo misijose;

F – tinkami karo tarnybai pagal nustatytą F sveikatos grupę, netinkami karo tarnybai pagal
2 skiltį, tinkami pagal 1 ir 3 skiltis;

G – tinkami karo tarnybai pagal nustatytą G sveikatos grupę, netinkami karo tarnybai pagal ekspertinių išvadų lentelės 1 ir 2 skiltis, tinkami pagal 3 skiltį;

Z – netinkami karo tarnybai pagal 1, 2 ir 3 ekspertinių išvadų lentelės skiltis, tinkami mobilizacijos atveju;

O – netinkami karo tarnybai pagal 1, 2 ir 3 ekspertinių išvadų lentelės skiltis, netinkami mobilizacijos atveju.

9.9. Tinkamumas karo tarnybai pagal sveikatos būklę mobilizacijos atveju nustatomas individualiai pagal konkretaus ligą atitinkančio ekspertinių išvadų lentelės straipsnio 1 papunktį.

9.10. Kai sveikatos parametrai (psichologinių testų grupė, psichologinė funkcija, motyvacija, sugebėjimai vadovauti, fizinis pajėgumas, raumenų stiprumas) žemi, gali būti nustatyta gretimai žemesnė, nei kad nustatoma pagal suminį apribojimo laipsnį, sveikatos grupė.         

9. 11. Atidedant šaukimą į karo tarnybą, sveikatos grupė nenustatoma.

9.12. Sveikatos grupė Z nustatoma asmeniui, jei ne mažiau kaip du skirtingų specialybių gydytojai (arba bendrosios praktikos gydytojas) pripažįsta jį tinkamu karo tarnybai individualiai pagal du (ar daugiau) etiologiškai ir nozologiškai skirtingus susirgimus. Bendra visų apribojimų laipsnių suma šiuo atveju turi būti didesnė arba lygi 18.

10. Sveikatos parametras parodo tam tikrų organizmo sistemų funkcionavimą.

10.1. Naudojami šie sveikatos parametrai:

10.1.1. fizinis pajėgumas;

10.1.2. raumenų stiprumas;

10.1.3. regėjimo aštrumas;

10.1.4. spalvinė rega;

10.1.5. klausos jautrumas;

10.1.6. ūgis.

10.2. Sveikatos parametrai nustatomi medicininio patikrinimo metu.

10.3. Sveikatos parametrai žymimi skaičiais nuo 1 iki 9. Geresnį organizmo sistemos funkcionavimą atitinka didesnis sveikatos parametras.

10.4. Sveikatos parametrai naudojami kaip netiesioginiai kriterijai nustatant sveikatos grupę. Į sveikatos parametrus nustatant sveikatos grupę atsižvelgiama, bet jais nesivadovaujama.

10.5. Komisijos pirmininkas, įvertinęs atitinkamus sveikatos parametrus, gali nustatyti kitą, gretimai aukštesnę ar žemesnę A, B, C, D, E sveikatos grupę, nei kad turėtų būti nustatoma pagal suminį apribojimo laipsnį ar ligą atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį.

10.6. Nustatant, kokioms karinėms specialybėms asmuo tinkamas pagal sveikatos parametrus, vadovaujamasi medicininiais reikalavimais karinėms specialybėms, kuriuos tvirtina krašto apsaugos ministras karo medicinos tarnybos vado teikimu.

10.7. Sveikatos parametrai atidedant tarnybą ir asmenims, netinkantiems karo tarnybai, gali būti nenustatomi.

11. Psichologinio tyrimo rezultatai:

11.1.1. psichologinė funkcija;

11.1.2. psichologinių testų grupė;

11.1.3. sugebėjimas vadovauti;

11.1.4. motyvacija.

Sveikatos grupės Z nustatymas pagal susirgimus, atitinkančius ekspertinių išvadų lentelės straipsnius

1.1*	1.2	2.1	3.1	11.1	11.2*	12.1*	12.2*	13.1*	14*
21.1	21.2*	25.1	26.1	26.2*	27.1	28.1	31	32	33
34	35**	36**	37	38	39	40	41.1	41.2*	45.1
45.2*	46.1	46.2*	47.1	47.2*	48.1	48.2*	49.1	49.2*	55.1
56.1	57.1	58.1	59.1	60.1	61.1	62.1	63.1	64.1	66.1
71.1	71.2	73.1	74.1	74.2*	81.1	81.2*	82.1	82.2*	84.1
85.1*	86.1*	91.1	91.2*	92.1	92.2*	93.1	93.2*	94	95.1
96.1.	96.2	96.3	100.1	100.2*	101.1	103.1*	104.1	105.1	106
107	108	112.1	113.1*	114*	115.1*	116*	117	117.1	117.2*
121.1	121.2*	122.1	123.1	123.2	125.1	131.1	131.2*	132.1	132.2*
133.1	135.1	136.1	137	138*	139	140*	141*	144*	145*
152.1	153.1	154.1	154.2*	155.1	159.1	160.1	183.1	183.2*	185.1*
187.1	187.2*	189.1	189.2*	190.1	190.2*	191.1	191.2*	192.1*	193.1
193.2*	194.1	194.2*

* – gali būti nustatyta ir G sveikatos grupė.

** – gali būti nusatyta ir F sveikatos grupė.

Sveikatos grupės G nustatymas pagal susirgimus, atitinkančius ekspertinių išvadų lentelės straipsnius

1.2*	11.2*	12.1*	12.2*	13.1*	14*	21.2*	26.2*	35**	36**
41.2*	45.2*	46.2*	47.2*	48.2*	48'.3	49.2*	55.2	56.2	59.2
60.2	612	63.2	65.1	65.4	65.5	66.2	74.2*	81.2*	81.3
82.2*	85.1*	86.1*	91.2*	92.2*	93.2*	100.2.*	103.1*	113.1*	114*
115.1*	116*	117.2*	121.2*	122.2	123.2*	125.2	131.2*	132.2*	138*
140*	141*	144*	145*	154.2*	159.2	183.2*	185.1*	185.2	187.2*
189.2*	190.2*	191.2*	192.1*	193.2*	194.2

* – gali būti nustatyta ir Z sveikatos grupė.

** – gali būti nustatyta F arba Z sveikatos grupė.

Sveikatos grupės F nustatymas pagal susirgimus, atitinkančius ekspertinių išvadų lentelės straipsnius

2.3	11.2	13.2	25.2	28.2	35**	36**	47,3	50	58.2*
64.2*	65.2*	65.6*	67*	71.3	71.4	72.1	73.2	74.3	75.1
82.3	84.2	91.3	93.3	104.3	112.2	113.2*	122.3	131.3	136.2
152.2*	153.2	187.3	193.3

* – taip pat gali būti nustatytos aukštesnės sveikatos grupės.

** – gali būti nustatytos G arba Z sveikatos grupės.

Ekspertinių išvadų lentelės straipsniai, pagal kuriuos nustatomas šaukimo atidėjimas ar pakartotinė medicininė ekspertizė

45,4	49,3	49,4	61,3	68	71,5	81,5	91,4	100,4	101,2
104,2	104,4	105,2	111	121,4	122,4	131,4	132,3	135,2	142
143	171	181	183,3	183,4	187,4	194,3

Tinkamumo karo tarnybai nustatymas pagal sveikatos grupę
Sveikatos grupė	Sveikatos grupės nustatymo kriterijus	Tinkamumas karo tarnybai
A	Suminis apribojimo laipsnis 0–2	Tinkamas tikrajai karo tarnybai karinėse specialybėse pagal nustatytą A sveikatos grupę. Tinkamas dalyvauti taikos palaikymo misijose ir mokytis krašto apsaugos sistemos (KAS) mokymo įstaigose
B	Suminis apribojimo laipsnis 3	Tinkamas tikrajai karo tarnybai karinėse specialybėse pagal nustatytą B sveikatos grupę. Tinkamas dalyvauti taikos palaikymo misijose ir mokytis KAS mokymo įstaigose
C	Suminis apribojimo laipsnis 4	Tinkamas tikrajai karo tarnybai karinėse specialybėse pagal nustatytą C sveikatos grupę. Tinkamas dalyvauti taikos palaikymo misijose. Mokytis KAS mokymo įstaigose netinkamas
D	Suminis apribojimo laipsnis 5	Tinkamas tikrajai karo tarnybai karinėse specialybėse pagal nustatytą D sveikatos grupę. Tinkamas dalyvauti taikos palaikymo misijose. Mokytis KAS mokymo įstaigose netinkamas
E	Suminis apribojimo laipsnis 6	Tinkamas tikrajai karo tarnybai karinėse specialybėse pagal nustatytą E sveikatos grupę. Dalyvauti taikos palaikymo misijose ir mokytis KAS mokymo įstaigose netinkamas
F	Nustatoma pagal susirgimą, atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį	Tinkamas tikrajai karo tarnybai karinėse specialybėse pagal F sveikatos grupę ir ekspertinių išvadų lentelės 1, 3 skiltį. Netinkamas pagal 2 skiltį
G	Nustatoma pagal susirgimą, atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį	Tinkamas tikrajai karo tarnybai karinėse specialybėse pagal nustatytą G sveikatos grupę ir ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Netinkamas pagal 1ir 2 skiltis
Z	Nustatoma pagal susirgimą, atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį	Netinkamas tikrajai karo tarnybai. Tinkamas mobilizacijos atveju. Netinkamas pagal 1, 2 ir 3 skiltis
O	Nustatoma pagal susirgimą, atitinkantį ekspertinių išvadų lentelės straipsnį	Netinkamas tikrajai karo tarnybai. Netinkamas mobilizacijos atveju
Pastaba.
Tinkamumas karo tarnybai pagal sveikatos būklę mobilizacijos atveju nustatomas pagal susirgimą atitinkančių ekspertinių išvadų lentelės straipsnių 1 papunktį. Asmuo, tinkamas karinei specialybei pagal nustatytą sveikatos grupę, tinka ir visoms kitoms karinėms specialybėms su žemesne sveikatos grupe.

______________