LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SPROGMENŲ APYVARTOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. birželio 10 d. Nr. 717
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo (Žin., 2003, Nr. 17-701) 26 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 19 d. nutarimą Nr. 718 „Dėl kai kurių daiktų (prekių) įvežimo į Lietuvos Respubliką, išvežimo iš jos ir vežimo per ją tranzitu ribojimo“ (Žin., 1995, Nr. 44-1085; 1997, Nr. 60-1417; 2002, Nr. 124-5640; 2003, Nr. 104-4664):
2.1. Išdėstyti 3.1. punktą taip:
2.2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintame daiktų (prekių), kuriuos įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos ir vežti per ją tranzitu be leidimų draudžiama, sąraše:
2.2.1. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Policinė amunicija, specialiosios kontrolės ir apsaugos priemonės, kriminalistinė technika, civilinės pirotechnikos priemonės, nurodytos Vidaus reikalų ministerijos patvirtintame sąraše, gali būti įvežamos į Lietuvos Respubliką, išvežamos iš jos, vežamos tranzitu turint Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nustatyta tvarka išduotą leidimą.“.
2.2.2. Išdėstyti 6 punktą taip:
„6. Pirmosios pavojingumo klasės kroviniams priskiriami sprogmenys, išskyrus civilines pirotechnikos priemones (gali būti įvežami, išvežami, vežami tranzitu tik turint Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimą), antrosios-devintosios (išskyrus septintąją) pavojingumo klasių cheminės medžiagos pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą sąrašą (gali būti įvežamos ir išvežamos tik turint Aplinkos ministerijos leidimą), septintosios pavojingumo klasės (radioaktyviosios) medžiagos, skirtos asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms, įmonėms, mokslo ir mokymo įstaigoms bei valstybės ir savivaldybių institucijoms (gali būti įvežamos į Lietuvos Respubliką, išvežamos iš jos, vežamos tranzitu ar pervežamos Lietuvos Respublikoje iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, tik turint Radiacinės saugos centro leidimą). Visais kitais atvejais būtina turėti Sveikatos apsaugos ministerijos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybės išduotą leidimą; vežimas tarp Europos Sąjungos valstybių narių vykdomas pagal 1993 m. birželio 8 d. Tarybos reglamentą dėl radioaktyviųjų medžiagų gabenimo tarp valstybių narių (Nr. 1493/93/EURATOM). Septintosios pavojingumo klasės (radioaktyviosios) medžiagos, priskirtos pagal Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymą dvejopo naudojimo prekėms, išvežamos iš Lietuvos Respublikos pagal 2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamentą dėl Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimo (EB) Nr. 1334 (2000) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. sausio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 149/2003).“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. birželio 10 d. nutarimu Nr. 717
SPROGMENŲ APYVARTOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Sprogmenų apyvartos valstybinės kontrolės taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) nurodo sprogmenų apyvartos valstybinę kontrolę (toliau vadinama – kontrolė) vykdančias valstybės institucijas, nustato pagrindines institucijų funkcijas vykdant šią kontrolę, kontrolės vykdymo tvarką ir šios kontrolės ypatumus.
2. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymu (Žin., 2003, Nr. 17-701, kitais teisės aktais ir 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų išleidimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo nuostatomis.
3. Šios Taisyklės taikomos vykdant su sprogmenimis susijusios ūkinės komercinės veiklos kontrolę, sprogmenų importo, įvežimo, eksporto, išvežimo, tranzito kontrolę, taip pat sprogmenų sertifikavimo ir ženklinimo kontrolę.
4. Šios Taisyklės netaikomos:
4.1. sprogmenų apyvartos, kai ją vykdo Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas, jų valdymo sričiai priskirtos valstybės institucijos, kontrolei, taip pat kai šią apyvartą, įgyvendindami tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių uždavinius, vykdo įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykę užsienio valstybių kariniai vienetai, kontrolei;
4.2. kitų valstybių kariniu tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją vežamų sprogmenų kontrolei;
6. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Sprogmenų eksportas – sprogmenų išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos (įforminant jų eksporto muitinės procedūrą Lietuvos Respublikoje) į Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamas valstybes ar teritorijas.
Sprogmenų importas – sprogmenų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją (įforminant jų išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrą Lietuvos Respublikoje) iš Europos Sąjungos muitų teritorijai nepriskiriamų valstybių ar teritorijų.
Sprogmenų išvežimas – sprogmenų išvežimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Europos Sąjungos muitų teritorijai priskiriamas valstybes ar teritorijas.
Sprogmenų įvežimas – sprogmenų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Europos Sąjungos muitų teritorijai priskiriamų valstybių ar teritorijų.
Sprogmenų siunta – vienu metu vieno siuntėjo vienam gavėjui siunčiami sprogmenys.
Sprogmenų tranzitas – sprogmenų vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją iš trečiosios valstybės į kitą trečiąją valstybę ar Europos Sąjungos valstybę narę, taip pat iš Europos Sąjungos valstybės narės į trečiąją valstybę.
Su sprogmenimis susijusi komercinė ūkinė veikla – sprogmenų gamyba, sprogmenų naudojimas, prekyba sprogmenimis.
Trečioji valstybė – valstybė, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė.
Ženklinimas – tiekiamų į rinką sprogmenų vartotojui skirtos informacijos apie sprogmenis ir su jų naudojimu susijusią riziką pateikimas ant sprogmenų ir/ar jų pakuotės, taip pat žymėjimas CE ženklu.
Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme.
II. KONTROLĘ VYKDANČIOS INSTITUCIJOS
7. Kontrolę pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos ginklų fondas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Ginklų fondas), Ūkio ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Policijos departamentas), Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas), Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau vadinama – Ne maisto produktų inspekcija), Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė darbo inspekcija), Lietuvos Respublikos muitinė (toliau vadinama – muitinė), teritorinės policijos įstaigos ir kitos šiose Taisyklėse nurodytos valstybės institucijos.
III. SU SPROGMENIMIS SUSIJUSIOS ŪKINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS
KONTROLĖ
9. Su sprogmenimis susijusia ūkine komercine veikla turi teisę verstis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje įregistruotos įmonės ir Europos Sąjungos bei Europos Ekonominės Erdvės valstybėse įsteigtų įmonių filialai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavę licencijas šiai veiklai (toliau vadinama – įmonės).
10. Su sprogmenimis susijusios ūkinės komercinės veiklos kontrolę vykdo:
10.1. Ginklų fondas, kuris išduoda licencijas verstis su sprogmenimis susijusia ūkine komercine veikla ir vykdo nurodytų licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą;
10.2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kuris kontroliuoja priešgaisrinę būklę objektuose, kuriuose gaminami, naudojami ar laikomi sprogmenys;
10.3. Ne maisto produktų inspekcija, kuri tikrina, ar išleidžiami į rinką sprogmenys atitinka nustatytuosius saugos ir ženklinimo reikalavimus;
10.4. Valstybinė darbo inspekcija, kuri tikrina, ar įmonių, gaminančių ar naudojančių sprogmenis, veikla atitinka teisės aktų, reglamentuojančių sprogmenų gamybos ir sprogdinimo darbų saugą, reikalavimus;
11. Su sprogmenimis susijusios ūkinės komercinės veiklos kontrolė vykdoma atliekant periodinius patikrinimus. Jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip, patikrinimų vykdymo periodiškumą, atitinkantį šios kontrolės pobūdį ir tikslus, nustato šių Taisyklių 10 punkte nurodytų kontroliuojančiųjų institucijų (toliau vadinama – kontroliuojančiosios institucijos) vadovai.
12. Kontroliuojančiųjų institucijų valstybės tarnautojai, vykdantys su sprogmenimis susijusios ūkinės komercinės veiklos kontrolę (toliau vadinama – kontrolę vykdantys valstybės tarnautojai), turi teisę:
12.1. pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į įmonėms nuosavybės, nuomos ar kita teise priklausančias patalpas, kuriose laikomi, gaminami sprogmenys ar kuriose prekiaujama sprogmenimis;
12.2. gauti iš juridinių ir fizinių asmenų visus dokumentus, paaiškinimus ir informaciją, kurių reikia kontrolei atlikti;
12.3. atlikdami patikrinimus, stebėti sprogmenų gamybos ar naudojimo darbo procesus, prireikus imti sprogmenų pavyzdžius ar bandinius;
13. Kontrolę vykdantys valstybės tarnautojai turi ir kitų teisių, kurias jiems suteikia įstatymai ir kiti teisės aktai.
14. Kontrolę vykdantys valstybės tarnautojai privalo:
14.1. žinoti ir išmanyti teisės aktų, reglamentuojančių atitinkamos su sprogmenimis susijusios licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sąlygas, reikalavimus;
14.3. neatskleisti gamybinių, technologinių ar komercinių paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami patikrinimus;
15. Jeigu kontroliuojančiajai institucijai patikrinimui atlikti arba sprendimui priimti reikia kitų valstybės institucijų pagalbos, specialių tam tikros srities žinių ar informacijos, kurių ji pati neturi, ji gali kreiptis tarnybinės pagalbos ar pasitelkti specialistų iš kitų valstybės institucijų. Tarnybinė pagalba teikiama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Bendru kelių institucijų vadovų sprendimu gali būti atliekami įmonių, kurios verčiasi licencijuojama veikla, kompleksiniai patikrinimai. Tokiais atvejais patikrinimams atlikti sudaroma komisija iš kelių kontroliuojančiųjų institucijų atstovų. Komisijos sudėtis tvirtinama jos sudarymą inicijavusios institucijos vadovo ar bendru kelių institucijų vadovų įsakymu.
17. Patikrinimų rezultatai įforminami patikrinimo dokumentais (aktais, nurodymais, protokolais ir t. t.). Valstybės tarnautojas, atlikęs patikrinimą, surašo patikrinimo dokumentą ir jį pasirašo. Su patikrinimo dokumentu supažindinamas ir jį pasirašo tikrinamos įmonės vadovas ar jo įgaliotas asmuo.
18. Patikrinimo dokumentas surašomas 2 egzemplioriais. Vienas egzempliorius lieka įmonėje, kurioje buvo atliktas patikrinimas, kitas saugomas patikrinimą atlikusioje institucijoje. Jeigu atliekamas kompleksinis patikrinimas, patikrinimo dokumento surašoma tiek egzempliorių, kad po vieną tektų kiekvienai institucijai, kurios atstovas dalyvavo atliekant patikrinimą, ir įmonei, kuri buvo tikrinama.
IV. SPROGMENŲ IMPORTO, ĮVEŽIMO, EKSPORTO, IŠVEŽIMO IR TRANZITO
KONTROLĖ
19. Sprogmenys, įtraukti į bendrąjį karinės įrangos sąrašą, importuojami, įvežami į Lietuvos Respubliką, eksportuojami, išvežami iš jos ir gabenami tranzitu Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1533; 2004, Nr. 73-2532) nustatyta tvarka.
Sprogmenys, įtraukti į 2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2000, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą, I priedą, eksportuojami iš Lietuvos Respublikos nurodytojo Reglamento ir Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
Sprogmenys, įtraukti į 2000 m. birželio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2000, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą, IV priedą, išvežami iš Lietuvos Respublikos nurodytojo Reglamento ir Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
Atvejais, nurodytais Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 6 straipsnio 5–7 dalyse ir 2002 m. birželio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1334/2000, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo objektų ir technologijų eksporto kontrolės režimą, 4 straipsnyje bei 21 straipsnio 2 dalyje, sprogmenys eksportuojami, išvežami iš Lietuvos Respublikos nurodytojo Reglamento ir Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo nustatyta tvarka.
20. Atvejais, nurodytais šių Taisyklių 19 punkte, licencijas išduoda Ūkio ministerija, kuri kartu su kitomis strateginių prekių importo, eksporto ar tranzito kontrolę vykdančiomis valstybės institucijomis ir įstaigomis kontroliuoja jų eksportą, importą ir tranzitą Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
21. Atvejais, nenurodytais šių Taisyklių 19 punkte, sprogmenys, priskiriami pirmosios pavojingumo klasės kroviniams (pagal Ginklų fondo patvirtintą sąrašą), importuojami, įvežami į Lietuvos Respubliką, eksportuojami, išvežami iš jos ir gabenami tranzitu tik turint Ginklų fondo leidimą.
22. Įmonė, norėdama eksportuoti, išvežti iš Lietuvos Respublikos, importuoti, įvežti į ją ar vežti per Lietuvos Respubliką tranzitu į šių Taisyklių 21 punkte nurodytą sąrašą įtrauktus sprogmenis, turi pateikti Ginklų fondui prašymą išduoti leidimą. Prašyme turi būti nurodyti šie duomenys:
22.2. asmens, įgalioto pateikti dokumentus leidimui gauti ir paimti leidimą, vardas, pavardė ir asmens kodas;
22.3. vežamų sprogmenų tikslus prekinis pavadinimas, išsamus konkretaus sprogmens ir jo identifikavimo priemonių aprašymas, įskaitant Jungtinių Tautų identifikacinį numerį ir klasifikacinį kodą;
22.4. vežamų sprogmenų kiekis vienetais; svoris – neto, bruto; sprogstamosios medžiagos svoris kilogramais;
22.5. gabenimo būdas (transporto rūšis). Vežant automobilių transportu – transporto priemonės tipas (modelis), valstybinis registracijos numeris, vairuotojo vardas, pavardė;
22.6. Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo pasienio kontrolės punktai, per kuriuos sprogmenys bus įvežami (išvežami);
23. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai ir (ar) jų kopijos:
23.2. licencija verstis su sprogmenimis susijusia komercine ūkine veikla (šis reikalavimas netaikomas vežant sprogmenis tranzitu – šiuo atveju vežėjas pateikia dokumentą, patvirtinantį jo teisę vežti pirmosios pavojingumo klasės krovinius);
23.4. vežant sprogmenis tranzitu, – valstybės, į kurią sprogmenys bus vežami iš Lietuvos, kompetentingos institucijos išduota importo licencija (leidimas). Jeigu sprogmenys iš Lietuvos toliau bus vežami į Europos Sąjungos valstybes, pateikiamas Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos leidimas įvežti sprogmenis ir Europos Sąjungos valstybių narių, per kurias bus vykdomas sprogmenų tranzitas, kompetentingų institucijų leidimai vežti sprogmenis per jų teritorijas;
23.5. įvežant sprogmenis iš Europos Sąjungos valstybės narės, – Europos Sąjungos valstybių narių, per kurias bus gabenami sprogmenys, kompetentingų institucijų leidimai vežti sprogmenis per jų teritorijas;
23.6. išvežant sprogmenis į Europos Sąjungos valstybę narę, – Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos leidimas įvežti sprogmenis ir Europos Sąjungos valstybių narių, per kurias bus gabenami sprogmenys, kompetentingų institucijų leidimai vežti sprogmenis per jų teritorijas;
23.7. ketinant sprogmenis tiekti į Lietuvos rinką, – paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, įtrauktos į Europos Sąjungos oficialiame leidinyje skelbiamą atitikties įvertinimo institucijų sąrašą, išduotas atitikties sertifikatas, patvirtinantis, kad sprogmenys atitinka jiems keliamus saugos reikalavimus.
24. Ginklų fondas turi teisę pareikalauti ir kitų papildomų duomenų ar dokumentų, kurie palengvintų prašymo nagrinėjimą.
25. Dokumentai leidimui gauti pateikiami lietuvių, rusų arba anglų kalba. Šių Taisyklių 22.2 punkte nurodytas asmuo Ginklų fondui pateikia įgaliojimą.
26. Šių Taisyklių 23 punkte nurodyti dokumentai Ginklų fondui pateikiami asmeniškai arba siunčiami registruotu laišku. Jeigu dokumentai leidimui gauti siunčiami registruotu laišku, dokumentų originalai nepateikiami, tačiau siunčiamų nurodytųjų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.
28. Ginklų fondas, išnagrinėjęs pateiktus duomenis ir dokumentus, per 15 darbo dienų išduoda leidimą arba atsisako jį išduoti.
29. Leidimas neišduodamas, jeigu:
29.2. įmonė neturi licencijos verstis su sprogmenimis susijusia komercine ūkine veikla arba šios licencijos galiojimas yra sustabdytas ar panaikintas;
29.4. sprogmenys, kuriuos ketinama tiekti į Lietuvos rinką, neatitinka jiems keliamų saugos reikalavimų (jeigu sprogmenis ketinama tiekti į Lietuvos rinką);
29.5. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija nesutinka, kad sprogmenys būtų įvežti į jos teritoriją, arba Europos Sąjungos valstybių narių, per kurias bus vykdomas sprogmenų tranzitas, kompetentingos institucijos nesutinka, kad sprogmenys būtų vežami per jų teritorijas;
30. Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką, išvežti iš jos ar vežti per ją tranzitu sprogmenis įforminamas 2 egzemplioriais, kurie abu turi vienodą galią. Vienas leidimo egzempliorius perduodamas pareiškėjui, o kitas lieka Ginklų fonde.
32. Leidimo galiojimo trukmė – iki leidime nurodytos datos. Šis leidimas turi lydėti sprogmenis, kol jie pasieks paskirties vietą (jeigu sprogmenys importuojami, įvežami į Lietuvos Respubliką) arba bus išvežti iš Lietuvos Respublikos teritorijos (eksporto ir tranzito atvejais), ir turi būti pateikiamas kontroliuojančiųjų institucijų reikalavimu.
V. SPROGMENŲ SERTIFIKAVIMO IR ŽENKLINIMO KONTROLĖ
34. Visi importuojami ar tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenami sprogmenys, taip pat visi Lietuvos Respublikos teritorijoje parduodami sprogmenys turi būti sertifikuoti, o jų importuotojai, vežėjai ir pardavėjai privalo turėti paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, įtrauktos į Europos Sąjungos oficialiame leidinyje skelbiamą atitikties įvertinimo institucijų sąrašą, išduotą atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad importuojami ar tranzitu vežami, taip pat parduodami sprogmenys atitinka jiems keliamus saugos reikalavimus.
35. Visi į Lietuvos Respubliką importuojami ar į Europos Sąjungos valstybę narę išvežami sprogmenys turi būti paženklinti CE ženklu. Tranzitu gabenami sprogmenys turi būti paženklinti CE ženklu, jeigu jie gabenami iš trečiosios valstybės į Europos Sąjungos valstybę narę arba bus toliau gabenami per Europos Sąjungos valstybės narės teritoriją.
36. CE ženklu sprogmenys turi būti ženklinami taip, kad žymuo būtų aiškiai pastebimas, lengvai įskaitomas ir nenutrinamas. CE ženklu žymimas pats sprogmuo arba, jeigu to padaryti neįmanoma, juo žymima prie sprogmens pritvirtinta duomenų plokštelė. Jeigu ir taip žymėti techniškai neįmanoma, žymima sprogmens pakuotė. Duomenų plokštelė pagaminama taip, kad jos nebūtų galima panaudoti antrą kartą. Draudžiama ženklinti sprogmenis užrašais, kuriuos galima būtų klaidingai palaikyti CE ženklu.
37. Ar sprogmenys, tiekiami į Lietuvos Respublikos rinką, atitinka šių Taisyklių 34-36 punktuose nustatytus saugos ir ženklinimo reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka prižiūri Ne maisto produktų inspekcija. Jeigu Ne maisto produktų inspekcija nustato, kad į Lietuvos Respublikos rinką tiekiami sprogmenys yra nesertifikuoti, nepažymėti CE ženklu arba CE ženklu sprogmenys buvo paženklinti neteisėtai ar netinkamai, ji privalo užtikrinti tokių sprogmenų pašalinimą iš rinkos ir įpareigoti gamintoją (pardavėją) per nurodytą laiką pašalinti nustatytus trūkumus. Jeigu šie reikalavimai neįvykdomi, sprogmenys teisės aktų nustatyta tvarka paimami ir realizuojami.
38. Ar importuojami arba tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenami sprogmenys atitinka šių Taisyklių 34–36 punktuose nustatytus reikalavimus, tikrina muitinė.
39. Sprogmenų muitinį tikrinimą atliekantys muitinės pareigūnai turi teisę:
39.1. reikalauti, kad jų importuotojai ar vežėjai pateiktų paskelbtosios (notifikuotos) įstaigos, įtrauktos į Europos Sąjungos oficialiame leidinyje skelbiamą atitikties įvertinimo institucijų sąrašą, išduotą atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad importuojami ar tranzitu vežami sprogmenys atitinka jiems keliamus saugos reikalavimus;
40. Jeigu atliekant sprogmenų muitinį tikrinimą kartu su kitais importuojamų ar vežamų tranzitu sprogmenų lydimaisiais dokumentais nepateikiamas šių Taisyklių 39.1 punkte nurodytas atitikties sertifikatas arba nustatoma, kad sprogmenys nepaženklinti ar paženklinti netinkamai, muitinė sulaiko sprogmenų siuntą muitinės veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir nedelsdama informuoja apie tai Ne maisto produktų inspekciją.
41. Ne maisto produktų inspekcija, gavusi muitinės pranešimą apie sulaikytą sprogmenų siuntą, nedelsdama imasi veiksmų, kad būtų įvertinta sulaikytų sprogmenų atitiktis saugos ir ženklinimo reikalavimams.
42. Iki Ne maisto produktų inspekcija įvertins, ar sulaikytieji sprogmenys atitinka jiems keliamus saugos ir ženklinimo reikalavimus, sprogmenys saugomi muitinės sulaikytų prekių sandėlyje, o jeigu tokios galimybės nėra, perduodami laikinai saugoti į jų laikymui pritaikytus policijos ar Lietuvos kariuomenės sandėlius teisės aktų nustatyta tvarka. Išlaidas, susijusias su sulaikytų sprogmenų saugojimu, padengia jų importuotojas ar vežėjas.
43. Įvertindama sulaikytų sprogmenų atitiktį saugos ir ženklinimo reikalavimams, Ne maisto produktų inspekcija turi teisę reikalauti, kad importuotojai ar vežėjai pateiktų informaciją ir dokumentus, kurių reikia sulaikytų sprogmenų atitikčiai šiems reikalavimams įvertinti.
44. Sulaikytų sprogmenų atitikties saugos ir ženklinimo reikalavimams įvertinimas įforminamas Ne maisto produktų inspekcijos viršininko nustatytos formos sprendimu, kuriame pateikiama galutinė įvertinimo išvada. Sprendimas įforminamas 3 egzemplioriais, kurių vienas perduodamas importuotojui ar vežėjui, antras – muitinei, o trečias saugomas Ne maisto produktų inspekcijoje.
45. Ne maisto produktų inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad sulaikytieji sprogmenys atitinka saugos ir ženklinimo reikalavimus, nedelsdama apie tai informuoja muitinę ir pateikia jai skirtą sprendimo egzempliorių. Muitinės įstaigoje sulaikytai sprogmenų siuntai įforminama išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūra arba jų tranzito muitinės procedūra, jeigu laikomasi visų kitų formalumų, susijusių su muitinės procedūros įforminimu.
46. Ne maisto produktų inspekcija, atlikusi patikrinimą ir nustačiusi, kad sulaikytieji sprogmenys neatitinka saugos ar ženklinimo reikalavimų, teisės aktų nustatyta tvarka uždraudžia sprogmenis tiekti į rinką ir nedelsdama apie tai informuoja muitinę. Muitinė visose kartu su sprogmenų siunta pateiktose komercinėse sąskaitose faktūrose ir visuose kituose pateiktuose lydimuosiuose dokumentuose įrašo: „Sprogmenys neatitinka reikalavimų – išleisti į laisvą apyvartą draudžiama“.
47. Ne maisto produktų inspekcijai nustačius, kad importuojami ar tranzitu vežami sprogmenys neatitinka saugos ar ženklinimo reikalavimų ir apie tai informavus muitinę, sprogmenys į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją neįleidžiami, o jeigu jie į šią teritoriją jau įvežti, taikomos Europos Bendrijos muitinės kodekso (1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92) 75 straipsnyje nustatytos priemonės.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
48. Sprogmenys vežami vadovaujantis Lietuvos Respublikos pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu įstatymu (Žin., 2001, Nr. 111- 4022), kitais teisės aktais ir tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių pavojingų krovinių vežimą, reikalavimais.
49. Sprogmenų vežimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė vykdoma laikantis Pavojingų krovinių vežimo automobilių, geležinkelių ir vidaus vandenų transportu kontrolės tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1778 (Žin., 2002, Nr. 111-4908).
50. Kontroliuojančiosios institucijos privalo bendradarbiauti ir tarpusavyje keistis turima informacija, susijusia su jų pagal kompetenciją atliekamomis kontrolės funkcijomis.
51. Kontroliuojančiųjų institucijų sprendimai, priimti įgyvendinant šių Taisyklių nuostatas, gali būti apskundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.