LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO KONCEPCIJOS
2004 m. rugsėjo 16 d. Nr. ISAK-1441
Vilnius
Remdamasis Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos 2004 m. vasario 5 d. nutarimu Nr. 1.9.07-M1-11,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir
mokslo ministro 2004-09-16
įsakymu Nr. ISAK-1441
PEDAGOGŲ RENGIMO KONCEPCIJA
I. SITUACIJOS APŽVALGA
1. Sparti socialinio bei kultūrinio gyvenimo kaita, informacinės visuomenės plėtra, globalizacija kelia Lietuvos švietimui naujus iššūkius, kurie lemia jau antrą dešimtmetį vykstančius jo pokyčius. Kinta mokymosi kultūra, kuriasi naujos mokymosi aplinkos, mokymasis visą gyvenimą tampa pagrindine atsinaujinančio švietimo paradigma.
2. Tolesnė Lietuvos švietimo pažanga ir ugdymo kokybė labai priklausys nuo mokytojų pasirengimo dirbti naujomis sąlygomis. Tačiau pedagogų rengimas išlieka bene mažiausiai pakitusi šalies švietimo sistemos grandis. Išryškėjo esminiai esamos pedagogų rengimo sistemos trūkumai: pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose deramai neįvertinama pedagoginių studijų svarba; tebeegzistuoja perdėtas pedagogų rengimo akademiškumas, orientacija į „grynąjį mokslą“; nefunkcionuoja pedagoginės stažuotės institucija, nėra mokytojų licencijavimo sistemos; silpna kolegijų ir universitetų sanglauda; aukštųjų mokyklų dėstytojų atotrūkis nuo mokyklos gyvenimo; pedagogų rengimo sistema praktiškai nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms; studijų turinys per menkai orientuotas į naujų gebėjimų ir kompetencijų – kritinio mąstymo, problemų sprendimo, informacinio raštingumo – puoselėjimą.
3. Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) švietimo ekspertai 2002 metų Lietuvos švietimo politikos apžvalgoje pažymėjo lėtą pedagogų rengimo pertvarką Lietuvoje. Dėl to, jų manymu, pedagogai nepakankamai parengiami švietimo kaitai. EBPO ekspertai rekomendavo parengti pedagogų profesinio rengimo standartus, kuriais turėtų vadovautis visos pedagogus rengiančios institucijos, teikdamos studijų programas ir organizuodamos pedagoginę praktiką, padidinti pedagoginės praktikos mokyklose trukmę ir geriau subalansuoti akademinių studijų ir praktinio rengimo santykį. Švietimo ir mokslo ministerijai, kaip pedagogų rengimo užsakovei nurodyta stiprinti savo įtaką keliant pedagogų rengimo kokybę.
4. Pedagogų rengimo atnaujinimas ir jų kvalifikacijos tobulinimo galimybių plėtotė, siekiant dermės su dabartiniais švietimo tikslais ir uždaviniais, leistų parengti pedagogą darbui žinių visuomenės sąlygomis su įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniais, laiduoti deramą ugdymo kokybę. Pedagogų rengimo koncepcija (toliau tekste – Koncepcija) brėžia esmines pedagogų rengimo tobulinimo gaires. Koncepcija parengta remiantis Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), kitais švietimą reglamentuojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į Europos švietimo ministrų 1999 m. birželio 19 d. deklaracijos „Dėl Europos aukštojo mokslo erdvės“ (Bolonijos deklaracijos), Europos Komisijos 2000 m. spalio 30 d. paskelbto Mokymosi visą gyvenimą memorandumo, Europos Sąjungos Viršūnių Tarybos ir Europos komisijos bendru sutarimu 2002 m. vasario 14 d. priimtos „Detalios tolesnio darbo, siekiant įgyvendinti Europos švietimo ir mokymo sistemų tikslus, programos“ (Lisabonos strategijos) nuostatas.
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Pedagogų rengimo koncepcija apibrėžia pedagogų rengimo tikslus, uždavinius, pagrindines nuostatas, pedagogo profesinę kompetenciją, pedagogų rengimo organizavimą bei priemones rengimo kokybei užtikrinti.
6. Koncepcija taikoma ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesijos mokytojams, taip pat socialiniams pedagogams bei specialiesiems ir kitiems pedagogams rengti šalies aukštosiose mokyklose.
7. Šioje Koncepcijoje vartojamos sąvokos:
Bazinė mokykla – mokykla, kurioje pagal sutartį su pedagogus rengiančia aukštąja mokykla studentas atlieka pedagoginę praktiką.
Lygiagretusis modelis – pedagogų rengimo būdas, pagal kurį pedagogo dalykinis ir pedagogo profesinis rengimas vyksta tuo pačiu metu.
Nuoseklusis modelis – pedagogų rengimo būdas, pagal kurį pedagogo profesinis rengimas vyksta po dalykinio rengimo.
Pedagogo kvalifikacija – Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta žinių ir gebėjimų, reikalingų ugdomajam darbui dirbti, visuma.
Pedagoginė praktika – pedagogų rengimo studijų programos dalis, skirta būsimojo pedagogo praktinio darbo įgūdžiams ugdyti bazinėje mokykloje.
Pedagoginė stažuotė – vienų metų (dviejų semestrų), profesijos mokytojams – pusės metų trukmės pedagogų rengimo dalis, skirta darbo mokykloje patirčiai įgyti.
Pedagoginės praktikos vadovas – aukštosios mokyklos dėstytojas, metodiškai vadovaujantis studento pedagoginei praktikai.
Pedagoginės studijos – pirmosios pakopos universitetinės studijos arba, taikant lygiagretųjį modelį, studijų programos dalis pedagogo profesinei kompetencijai įgyti, kurias baigus išduodamas pažymėjimas.
Pedagogo licencija – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, suteikiantis pedagogo kvalifikaciją įgijusiam asmeniui teisę dirbti pedagogo darbą.
Pedagogo profesinis rengimas – pedagogų rengimo dalis, skirta pedagogikos, psichologijos ir mokomojo dalyko metodikos studijoms bei praktiniam būsimojo pedagogo mokymui pedagoginės praktikos ir stažuotės metu.
Praktikanto (-ų) vadovas – mokyklos pedagogas, metodiškai padedantis būsimiesiems mokytojams atlikti pedagoginę praktiką bazinėje mokykloje.
Stažuotojo vadovas – mokyklos pedagogas, metodiškai padedantis stažuotojui praktiniame darbe.
III. PEDAGOGŲ RENGIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
8. Pedagogų rengimo tikslas – sudaryti sąlygas asmeniui įgyti profesinę kompetenciją, reikalingą sėkmingam darbui mokykloje ugdant asmenybę, kuri vadovautųsi humanizmo, demokratijos, šiuolaikinio tautiškumo ir atsinaujinimo vertybėmis puoselėdama mokinių kompetenciją, būtiną šiuolaikinės visuomenės nariui.
9. Svarbiausi pedagogų rengimo uždaviniai yra padėti asmeniui:
9.1. įgyti pedagogo profesinę kvalifikaciją, laiduojančią galimybę sėkmingai dirbti mokykloje pagal formaliojo ir neformaliojo švietimo programas Lietuvos švietimo integracijos į Europos ir pasaulio švietimo erdvę sąlygomis;
IV. PEDAGOGŲ RENGIMO NUOSTATOS
10. Rengiant pedagogus vadovaujamasi šiomis nuostatomis:
10.1. pedagogų rengimas turi lanksčiai atliepti dabarties iššūkių sąlygojamus krašto gyvenimo poreikius, Lietuvos švietimo sistemos tikslus ir uždavinius, švietimo reformos siekius;
10.2. pedagogų rengimas turi sudaryti sąlygas būsimajam pedagogui įgyti kompetenciją, būtiną jo naujajam vaidmeniui – mokymosi organizatoriaus, kūrybiško ugdytojo, galimybių kūrėjo, talkininko, patarėjo, partnerio, tarpininko tarp mokinio ir įvairių šiuolaikinių informacijos šaltinių – įgyvendinti;
10.3. pedagogų rengimo programos turi būti skiriamos pagrindinių pedagogų rengimui keliamiems uždaviniams įgyvendinti, jos turi lanksčiai atliepti kintančius reikalavimus pedagogo kompetencijai, įveikti vis dar pastebimą visuminio požiūrio į pedagogų rengimą stoką ir jos lemiamus padarinius, ypač nepakankamai pagrįstą atskirų kursų įtraukimą į studijų programą orientuojantis ne tiek į studento reikmes, kiek į aukštosios mokyklos galimybes bei dėstytojų interesus;
10.4. pedagogų rengimo programos dalis, skirta bendrajam lavinimui ir pasirinktos studijų krypties dalykų studijoms, turi būti tikslingai derinama su būsimųjų pedagogų profesiniam rengimui skirta programos dalimi ir pirmenybė teikiama kaip tik šiai programos daliai;
10.5. pedagogų profesinio rengimo teorinės studijos tikslingai derinamos su praktiniam mokytojo darbui reikalingų įgūdžių ir patirties puoselėjimu ir pirmenybė teikiama mokytojo praktiniam darbui;
10.6. pedagogų rengimo veiksmingumas turi būti vertinamas, derinant vidinio ir išorinio vertinimo būdus, pagal rezultatus – įgyjamą kompetenciją;
10.7. būsimųjų pedagogų studijos aukštojoje mokykloje, taip pat ir pedagoginė praktika pirmiausia grįstina savarankišku studentų darbu kaip vienu iš veiksmingiausių profesinės kompetencijos įgijimo būdų;
V. PEDAGOGO KOMPETENCIJA
11. Pedagogo kompetencijos pagrindą sudaro šie glaudžiai susiję dėmenys: bendroji kultūrinė kompetencija; dalykinė kompetencija; pedagogo profesinė kompetencija.
12. Pedagogų rengimas tikslingai orientuojamas į pedagogo praktiniam darbui būtinos kompetencijos ugdymą.
VI. PEDAGOGO KVALIFIKACIJA IR JOS ĮGIJIMO BŪDAI
14. Asmenims, įgijusiems bendrąją kultūrinę, dalykinę ir profesinę kompetenciją, atlikusiems pedagoginę stažuotę ir išlaikiusiems kvalifikacinį egzaminą, suteikiama pedagogo kvalifikacija.
14.1. Pedagogui būtina bendroji kultūrinė ir dalykinė kompetencija įgyjama studijuojant aukštojoje mokykloje.
15. Mokykloje dirbantys, tačiau aukštojo išsilavinimo ir (arba) tinkamos dalykinės kompetencijos neturintys pedagogai gali ją įgyti studijuodami aukštojoje mokykloje pagal bakalauro arba taikomojo bakalauro studijų programas. Jų teigiamai įvertintas pedagoginis darbas mokykloje įskaitomas vietoj pedagoginės stažuotės.
VII. PEDAGOGŲ RENGIMAS IR LICENCIJAVIMAS
17. Pedagogų rengimo procesas apima pirmosios pakopos universitetines ar neuniversitetines studijas (įskaitant pedagoginę praktiką bazinėje mokykloje), pedagoginę stažuotę ir kvalifikacinį egzaminą.
18. Studijos aukštojoje mokykloje.
18.1. Pagal neuniversitetinių studijų programas, taikant lygiagretųjį pedagogų rengimo modelį, rengiami ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogai. Ikimokyklinio ar pradinio ugdymo pedagogų studijų apimtis – nuo 120 iki 160 kreditų. Baigę studijų programą asmenys gauna edukologijos taikomojo bakalauro laipsnį ir pedagoginių studijų baigimo pažymėjimą. Ištyrusi pedagogų poreikį darbo rinkoje, Švietimo ir mokslo ministerija gali užsakyti fiksuotą pagrindinio ugdymo dalyko pedagogų skaičių parengti pagal neuniversitetinių studijų programas.
18.2. Pagal universitetinių studijų programas, taikant tiek lygiagretųjį, tiek nuoseklųjį pedagogų rengimo modelius, rengiami mokomojo (-ųjų) dalyko (-ų) pedagogai, specialieji bei socialiniai pedagogai.
18.2.1. Asmenys, baigę vieno mokomojo dalyko pedagogui rengti skirtas studijas pagal lygiagretųjį modelį, gauna bakalauro diplomą, patvirtinantį įgytą studijų krypties, sudarančios atitinkamo mokomojo dalyko pagrindą, bakalauro laipsnį ir pedagoginių studijų baigimo pažymėjimą. Studijų apimtis – nuo 140 iki 160 kreditų.
18.2.1.1. Asmenys, baigę dviejų mokomųjų dalykų pedagogui rengti skirtas studijas pagal lygiagretųjį modelį, gauna bakalauro diplomą, patvirtinantį įgytą mokomųjų dalykų pagrindą sudarančių studijų krypčių bakalauro laipsnį ir pedagoginių studijų baigimo pažymėjimą. Studijų apimtis – nuo 160 iki 180 kreditų.
18.2.1.2. Asmenys, įgiję bakalauro laipsnį, bet neturintys pedagoginių studijų baigimo pažymėjimo, dalyko pedagogui būtiną profesinę kompetenciją įgyja studijuodami pagal universitetinių (pedagoginių) studijų programas. Tokių studijų apimtis – 40 kreditų, jas baigus išduodamas pedagoginių studijų baigimo pažymėjimas.
18.2.2. Studijų, skirtų specialiesiems ar socialiniams pedagogams rengti pagal lygiagretųjį pedagogų rengimo modelį, apimtis – nuo 140 iki 180 kreditų. Jiems gali būti sudarytos sąlygos per programos atšakas įgyti tam tikro mokomojo dalyko pedagogui reikalingą profesinę kompetenciją. Šiuo atveju studijų apimtis – nuo 160 iki 180 kreditų. Baigus studijas išduodamas bakalauro diplomas, patvirtinantis įgytą edukologijos bakalauro laipsnį, ir pedagoginių studijų baigimo pažymėjimas. Neuniversitetines studijas baigusiems socialiniams darbuotojams sudaromos galimybės įgyti socialiniam pedagogui reikalingą kompetenciją.
18.3. Pagal universitetinių ir neuniversitetinių studijų programas, taikant nuoseklųjį pedagogų rengimo modelį, rengiami profesijos pedagogai.
18.3.1. Į pedagogines studijas priimami asmenys, baigę neuniversitetinių arba universitetinių studijų programas ir turintys ne mažesnį kaip 3 metų trukmės darbo tam tikroje profesinės veiklos srityje patirtį.
19. Pedagoginė praktika.
19.1. Pedagoginės praktikos paskirtis – padėti būsimajam mokytojui įgyti praktiniam pedagoginiam darbui reikalingos patirties, gebėjimų ir įgūdžių remiantis sudarytomis galimybėmis nustatytą laikotarpį dirbti bazinėje mokykloje (vadovaujant patyrusiam pedagogui) praktinį pedagogo darbą ar vykdyti atskiras pedagogo profesinės veiklos funkcijas.
19.2. Pedagoginė praktika grindžiama tiesioginiu studentų dalyvavimu profesinėje pedagoginėje veikloje. Praktikanto vaidmuo praktikos metu turėtų keistis pagal tokią schemą: stebėtojas – pedagogo asistentas – dirbantis vadovaujant patyrusiam pedagogui – savarankiškai dirbantis.
19.3. Rekomenduotina, kad pedagoginė praktika apimtų ne mažiau kaip 20 kreditų ir, jei taikomas lygiagretusis pedagogų rengimo modelis, prasidėtų jau pirmaisiais studijų metais.
19.4. Pedagoginė praktika grindžiama pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos ir bazinės mokyklos bendradarbiavimu. Studento pedagoginei praktikai keliami tikslai ir uždaviniai, praktikos metu mokykloje atliekamos konkrečios užduotys derinamos dalyvaujant praktikantui, pedagoginės praktikos vadovui ir praktikanto (-ų) vadovui. Aukštosios mokyklos, bazinės mokyklos ir praktikanto teisės ir pareigos apibrėžiamos praktinio mokymo sutartyje.
19.5. Praktikos užduočių atlikimo kokybė, atskirų praktikantų veikla ir indėlis viešai aptariami bazinėje mokykloje dalyvaujant interesų turintiems jos pedagogams, kitų panašias praktikos užduotis atlikusių praktikantų grupių nariams, pedagoginės praktikos vadovui. Pedagoginė praktika turi tapti ne tik praktikanto, bet ir bazinės mokyklos bei pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos profesinę pažangą skatinančiu veiksniu.
20. Pedagoginė stažuotė.
20.1. Pedagoginė stažuotė – esminis pedagogų rengimo dėmuo, sudarantis sąlygas stažuotojui įgyti praktiniam pedagogo darbui reikalingų įgūdžių ir patirties. Stažuotojui mokyklos vadovybė paskiria pedagoginės stažuotės vadovą. Stažuotės laikotarpio pabaigoje stažuotojo vadovas pateikia mokyklos vadovybei stažuotojo darbo vertinimą. Be to, stažuotojas rašo baigiamąjį darbą, kuriame analizuoja savo veiklą mokykloje. Šis darbas viešai pristatomas mokyklos pedagogams ir pateikiamas kvalifikacinio egzamino komisijai. Mokyklos vadovybė, remdamasi stažuotojo vadovo pateiktu stažuotojo darbo vertinimu bei paties stažuotojo baigiamajame darbe atlikta savo veiklos mokykloje analize, įvertina stažuotę.
21. Kvalifikacinis egzaminas.
21.1. Po pedagoginės stažuotės profesinė kompetencija yra įvertinama per kvalifikacinį egzaminą, kurį švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta kvalifikacinio egzamino komisija.
21.2. Kvalifikacinio egzamino komisija, atsižvelgdama į studijų rezultatus, pedagoginės stažuotės įvertinimą, taip pat kvalifikacinio egzamino rezultatus, įvertina būsimojo pedagogo kompetenciją. Pedagogo įgytą profesinę kvalifikaciją pažymintis dokumentas išduodamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.
VIII. PEDAGOGŲ RENGIMO KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
23. Svarbiausias pedagogų rengimo kokybės elementas yra pedagogo gebėjimas įgyvendinti atitinkamos ugdymo programos tikslus.
24. Siekiant kelti pedagogų rengimo kokybę reguliariai atliekamas pedagogų rengimo veiksmingumo auditas (toliau auditas), pedagoginių studijų programų vertinimas ir akreditavimas.
25. Per auditą įvertinama, kaip pedagogų rengimo modelis atitinka švietimo sistemos tikslus ir principus. Audito išvados skelbiamos visuomenei. Remiantis jomis tobulinamas pedagogų rengimas.
26. Pagrindiniai studijų programų vertinimo elementai yra studijų programų savianalizė, Lietuvos ir užsienio vertintojų apsilankymas pedagogus rengiančioje aukštojoje mokykloje, vertinimo išvadų suformulavimas, jų patvirtinimas ir paskelbimas visuomenei. Remiantis vertinimo išvadomis studijų programos yra tobulinamos, atitinkančios reikalavimus – akredituojamos.
27. Pedagoginių studijų programų rengėjai ir vykdytojai turi žinoti ir suprasti bendruosius bei specialiuosius kokybės vertinimo kriterijus, kuriais remiantis vertinamos ir akredituojamos studijų programos. Bendrieji vertinimo kriterijai nustatyti studijų krypčių reglamentuose, specialieji – Pedagogų rengimo reglamente.
28. Siekiant gerinti būsimųjų mokytojų praktinius pedagoginio darbo įgūdžius, reikia ruošti mokytojus praktikanto vadovo, stažuotojo vadovo, dėstytojus – pedagoginės praktikos vadovo funkcijoms. Tam tikslui parengiama ir įgyvendinama tikslinga jų kompetencijos ugdymo priemonių sistema, plėtojamas bendradarbiavimas ir mainai su analogišką darbą atliekančiais užsienio šalių mokytojais bei dėstytojais.
29. Skatinant pedagogų rengimo sistemos pažangą, keliant jų rengimo kokybę, ypatinga svarba tenka šiems tikslams skiriamiems taikomiesiems moksliniams tyrimams. Juos vykdo aukštojo mokslo institucijos savo iniciatyva arba užsakius Švietimo ir mokslo ministerijai, nevyriausybinėms organizacijoms, fondams ar kitoms institucijoms.
30. Siekiant lanksčios pedagogų rengimo sistemos plačiai naudotinos modulinių studijų teikiamos galimybės diferencijuoti bei individualizuoti pedagogų rengimo programas bei nuotolinio mokymo galimybės.
31. Būsimųjų pedagogų studijos aukštojoje mokykloje turi būti kuo daugiau grindžiamos savarankišku studento darbu. Tai padėtų įveikti studijose tebevyraujantį reprodukcinį žinių perteikimo modelį, padėtų studentams išsiugdyti savarankiško mokymosi įgūdžius, būtinus tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, profesinės kompetencijos tobulinimui. Dėstytojai turi tapti studentų savarankiško mokymosi padėjėjais, konsultantais, o ne vien žinių perteikėjais. Rengiant pedagogus būtina daugiau dėmesio skirti jų mokymui ir mokymuisi, kaip šiuolaikines komunikacijos priemones panaudoti ugdymo procese.
32. Būtina plėtoti pedagogus rengiančių šalies aukštųjų mokyklų savitarpį bendradarbiavimą, taip pat su tam tikromis užsienio mokslo ir studijų institucijomis. Tam praverstų bendriems akademinės pažangos interesams įgyvendinti steigiamos aukštųjų mokyklų, jų dėstytojų asociacijos, plačios dėstytojų ir studentų mainų programos, panaudojant šiems tikslams tarptautinių bendradarbiavimo programų teikiamas ekspertines ir finansines galimybes.
33. Aukštosios mokyklos turi sudaryti sąlygas nuolatinei dėstytojų profesinei raidai. Kas penkeri metai jiems suteikiamos kūrybinės atostogos skaitomiems kursams esmingai atnaujinti.
IX. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMAS
35. Siekiant įgyvendinti Koncepcijoje numatytas pedagogų rengimo pertvarkos kryptis, būtina:
35.2. Remiantis Koncepcija parengti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą.