LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MAISTO TVARKYMO ĮMONĖSE (SKYRIUOSE) KILUSIŲ PER MAISTĄ PLINTANČIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROTRŪKIŲ TYRIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. lapkričio 9 d. Nr. V-772
Vilnius
Įgyvendindamas Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos įgyvendinimo 2004 metų priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2004, Nr. 46-1516) 10 krypties „Maistas ir mityba“ 7 priemonę:
1. Tvirtinu Maisto tvarkymo įmonėse (skyriuose) kilusių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimo taisykles (pridedama).
2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-772
MAISTO TVARKYMO ĮMONĖSE (SKYRIUOSE) KILUSIŲ PER MAISTĄ PLINTANČIŲ UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ PROTRŪKIŲ TYRIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Maisto tvarkymo įmonėse (skyriuose) kilusių per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkių tyrimo taisyklės (toliau vadinama – Taisyklės) reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos visų lygių įstaigų veiksmus, tiriant per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkius, kilusius dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, ir šių institucijų keitimąsi informacija apie užkrečiamąsias ligas ir jų sukėlėjus.
2. Pagrindinės Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. maistu plintančios infekcijos protrūkis (toliau – protrūkis) – tai sergamumas, stebimas tam tikromis sąlygomis, esant dviems ir daugiau epidemiologiškai susietiems žmonių tos pačios užkrečiamosios ligos ir/ar infekcijos atvejams, arba situacija, kada stebimas atvejų skaičius viršija laukiamus įprastinius skaičius ir kur atvejai yra susiję, arba galimai susiję su tuo pačiu maisto ar vandens šaltiniu;
3. Išaiškinus ar įtarus protrūkį, jo epidemiologinis tyrimas pradedamas nedelsiant ir atliekamas tol, kol bus nustatyta potenciali priežastis, potencialus maisto produktas, per kurį išplito užkrečiamoji liga, bei pašalinama protrūkio priežastis. Protrūkio priežasčių nustatymui naudojami epidemiologiniai ir mikrobiologiniai tyrimo metodai.
II. KEITIMASIS INFORMACIJA APIE UŽKREČIAMĄSIAS LIGAS IR JŲ SUKĖLĖJUS
5. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras (toliau vadinama – Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras) kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 20 d. raštu (faksu, el. paštu) teikia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Valstybinio užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų registro duomenis apie šalyje užregistruotas šių Taisyklių priede išvardytas žmonėms nustatytas užkrečiamąsias ligas (statistinė ataskaitos forma Nr. 4 – sveikata, mėnesinė, metinė „Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 240), bei išskirtus šių ligų sukėlėjus (statistinės apskaitos forma Nr. 151-1/a „Pranešimas apie išaugintą užkrečiamųjų ligų sukėlėją“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 265).
6. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras kiekvieną ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 20 d. raštu (faksu, el. paštu) informuoja Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą apie asmenų, sužalotų naminių ar laukinių gyvūnų, kurie kreipėsi medicinos pagalbos, skaičių (statistinė ataskaitos forma Nr. 49 – sveikata, ketvirtinė, pusmetinė, metinė „Ataskaita apie pasiutligės profilaktiką“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1993 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 314).
7. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kiekvieną mėnesį iki kito mėnesio 20 d. raštu (faksu, el. paštu) teikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui duomenis apie šalyje užregistruotas šių Taisyklių priede išvardytas bendras gyvūnams ir žmonėms užkrečiamąsias ligas ir išskirtus iš gyvūnų ir maisto šių ligų sukėlėjus (ataskaitos forma Nr. 1 – mėnesinė „Gyvulių sveikatos ir priešepizootinių priemonių ataskaita“, patvirtinta Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1996 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-163).
8. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, išaiškinusios kiekvieną trichineliozės, spongiforminės encefalopatijos, pasiutligės, juodligės, bruceliozės ir tuberkuliozės atvejį tarp gyvūnų bei išskyrusios šių ligų sukėlėjus, taip pat aptikusios maiste žmonėms patogeninių mikroorganizmų – salmonelių, šigelių, kampilobakterijų, listerijų, jersinijų, verocitotoksinus gaminančių žarninių lazdelių (E. coli) ar patogeninių stafilokokų kiekį, neatitinkantį norminių teisės aktų reikalavimų, ne vėliau kaip per 2 val. žodžiu (telefonu) ir ne vėliau kaip per 12 val. raštu (faksu, el. paštu) informuoja atitinkamus visuomenės sveikatos centrus apskrityse.
9. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse ir teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tarpusavyje raštu (faksu, el. paštu) keičiasi informacija apie jų administracinėse teritorijose užregistruotas užkrečiamąsias ligas ir jų sukėlėjus 5, 6 ir 7 punktuose nustatyta tvarka ir terminais.
III. PROTRŪKIŲ EPIDEMIOLOGINIS TYRIMAS
10. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse, išaiškinę ar įtarę per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkius, kilusius dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, privalo:
10.1. ne vėliau kaip per 2 val. žodžiu (telefonu) ir ne vėliau kaip per 12 val. raštu (faksu ar el. paštu) nuo protrūkio įtarimo momento informuoti atitinkamas teritorines valstybines maisto ir veterinarijos tarnybas, nurodydamos nustatytos ar įtariamos užkrečiamosios ligos pavadinimą, įtariamo maisto tvarkymo subjekto, dėl kurio veiklos nesaugiai pagaminto maisto užsikrėtė ar galėjo užsikrėsti žmonės, pavadinimą, susirgusiųjų, įtariamų sergant užkrečiamąja liga asmenų skaičių, įtariamą užkrečiamosios ligos plitimo priežastį;
10.2. esant reikalui informuoti atitinkamus visuomenės sveikatos centrus apskrityse, jei nustatoma, kad maisto tvarkymo subjekte pagamintu maistu riziką užsikrėsti turėjo asmenys, gyvenantys kitose administracinėse teritorijose;
10.3. atsižvelgiant į pirmųjų susirgusiųjų asmenų epidemiologinės apklausos duomenis, parengti vieningą apklausos anketą, pagal kurią apklausti kitus ligonius, jų šeimų narius, asmenis, turėjusius sąlytį ir įtariamus sergant užkrečiamąja liga;
10.4. nustatyti būtinai laboratoriškai tirtinus asmenis, organizuoti jų išmatų ir kitos klinikinės medžiagos paėmimą mikrobiologiniam ištyrimui;
10.5. išanalizuoti maisto tvarkymo subjekte esančius dokumentus, siekiant įvertinti gamybos proceso ar produkto epidemiologinę saugą ir įtaką žmonių apsikrėtimui užkrečiamąja liga; nustatyti, ar maistą tvarkantys asmenys laiku pasitikrino sveikatą; esant reikalui nustatyta tvarka organizuoti neeilinį maisto tvarkymo subjekto darbuotojų sveikatos patikrinimą;
10.6. atsižvelgiant į epidemiologinės diagnostikos ir (ar) laboratorinių tyrimų duomenis, teikti siūlymus apskrities (regiono) vyriausiajam epidemiologui nušalinti nuo darbo asmenis, tvarkančius maistą ir įtariamus sergant užkrečiamąja liga ar esant šios ligos sukėlėjų nešiotojais;
10.7. atsižvelgiant į epidemiologinės diagnostikos ir (ar) laboratorinių tyrimų duomenis, teikti motyvuotas išvadas atitinkamai teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl geriamojo vandens, maisto produktų, kurių vartojimas galėjo lemti ar lėmė užkrečiamųjų ligų atsiradimą ir išplitimą, realizavimo sustabdymo ir jų išėmimo iš apyvartos, geriamojo vandens tiekimo sustabdymo, apkrėstų maisto produktų nustatyta tvarka sunaikinimo ar utilizavimo, geriamojo vandens tiekimo sistemų dezinfekcijos;
10.8. esant reikalui organizuoti asmenų, turėjusių sąlytį, įtariamų sergant užkrečiamąja liga izoliavimą, medicininį stebėjimą;
10.9. organizuoti užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, išskirtų iš ligonių, asmenų, turėjusių sąlytį, įtariamų sergant užkrečiamąja liga, iš maistą tvarkančių asmenų, kultūrų pristatymą į Nacionalinio visuomenės sveikatos tyrimo centro mikrobiologijos laboratoriją identifikavimui ir tipavimui;
10.10. atlikti išsamų protrūkio duomenų aprašomąjį epidemiologinį tyrimą: priklausomai nuo konkrečios epidemiologinės situacijos išanalizuoti protrūkyje užregistruotus užkrečiamosios ligos atvejus pagal susirgimo laiką (epideminė kreivė), užsikrėtimo vietą, amžių, lytį, kontingentus, socialines grupes, gyvenamąją vietą, rizikos veiksnius, klinikinius duomenis. Išanalizuoti kitus turimus epidemiologinio ir laboratorinių tyrimų rezultatus;
10.11. atsižvelgiant į aprašomojo epidemiologinio tyrimo rezultatus ir teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenis, sukurti prielaidą (hipotezę) apie užkrečiamosios ligos plitimo rizikos veiksnius, kitas protrūkio priežastis ir patikrinti ją atitinkamu analitiniu epidemiologiniu tyrimu (atvejo – kontrolės, kohortos) su stebimu faktu;
11. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras privalo:
11.1. metodiškai vadovauti visuomenės sveikatos centrams apskrityse tiriant protrūkius, organizuojant ir įgyvendinant kontrolės priemones židiniuose;
11.2. koordinuoti visuomenės sveikatos centrų apskrityse veiksmus ir (ar) vadovauti protrūkių epidemiologiniam ištyrimui, kai susirgimai išplinta keliose administracinėse ar visoje šalies teritorijoje;
12. Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimų centras privalo:
12.1. užtikrinti protrūkiuose išskirtų ir pristatytų iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės sveikatos centrų apskrityse užkrečiamųjų ligų sukėlėjų kultūrų identifikavimą bei tipavimą šiuolaikiniais metodais, atitinkančiais tarptautinius reikalavimus;
12.2. nedelsiant informuoti atitinkamą visuomenės sveikatos centrą apskrityje bei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą apie protrūkiuose išskirtų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų kultūrų tipavimo rezultatus;
13. Teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, gavusios iš visuomenės sveikatos centrų apskrityse informaciją apie įtariamus ar išaiškintus per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų protrūkius, kilusius dėl maisto tvarkymo subjektų veiklos, privalo:
13.1. nedelsiant patikrinti ir įvertinti įtariamojo atitinkamo maisto tvarkymo subjekto savikontrolės sistemą, kryžminės taršos pavojų, higienos būklę, technologinį procesą, maisto žaliavų ir maisto produktų laikymo sąlygas, tinkamumo vartoti terminus, maisto įsigijimą liudijančius dokumentus, maisto gamybos technologinius aprašymus, receptūras, standartus, higienos reikalavimų vykdymą tvarkant maistą, personalo medicinines knygeles, higienos žinių pažymėjimus;
13.2. ne vėliau kaip per 12 val. nuo informacijos apie protrūkį gavimo momento raštu (faksu, el. paštu) informuoti atitinkamą visuomenės sveikatos centrą apskrityje apie maisto tvarkymo subjekto patikrinimo rezultatus bei rastus teisės aktų, skirtų užkirsti kelią užkrečiamosioms ligoms, pažeidimus, galėjusius sąlygoti užkrečiamosios ligos atsiradimą ir (ar) išplitimą;
13.4. atrinkti ir atlikti maisto, žaliavų, vandens ėminių bei maisto tvarkymo vietos aplinkos plovinių mikrobiologinį ištyrimą. Organizuoti išskirtų užkrečiamųjų ligų sukėlėjų kultūrų identifikavimą ir tipavimą Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje;
13.5. taikyti rinkos ribojimo priemones, priimti sprendimą dėl maisto tvarkymo subjekto veiklos sustabdymo arba uždraudimo. Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos arba teritorinės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įgalioti pareigūnai neleidžia asmenims, įtariamiems sergant užkrečiamąja liga ar esant šios ligos sukėlėjų nešiotojais, tvarkyti maistą, kol atliekami laboratoriniai tyrimai;
14. Esant reikalui Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba organizuoja protrūkių priežasčių aptarimus.
15. Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldžios įstaigos teikia informaciją žiniasklaidai apie įtariamą protrūkį, protrūkio epidemiologinio ir mikrobiologinio tyrimo rezultatus, protrūkyje plintančios užkrečiamosios ligos profilaktiką. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos institucijos teikia informaciją apie nustatytus maisto tvarkymo subjekte pažeidimus, lėmusius susirgimų atsiradimą ir išplitimą, taip pat maisto, maisto tvarkymo vietos aplinkos laboratorinių tyrimų rezultatus, rinkos ribojimo ir kitas poveikio priemones.
Maisto tvarkymo įmonėse (skyriuose) kilusių
per maistą plintančių užkrečiamųjų ligų
protrūkių tyrimo taisyklių
priedas
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR JŲ SUKĖLĖJŲ SĄRAŠAS
9. Virusinės zoonozės:
10. Kitos bakterinės zoonozės: