LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKOS MINISTRO 2005 M. BALANDŽIO 1 D. ĮSAKYMO NR. D1-183 „DĖL BENDRO ĮGYVENDINIMO PROJEKTŲ VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2007 m. spalio 18 d. Nr. D1-529
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. D1-183 „Dėl Bendro įgyvendinimo projektų vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 50-1671) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL KIOTO PROTOKOLO BENDRO ĮGYVENDINIMO PROJEKTŲ VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 11.5 punktu, vykdydamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. D1-279/4-193 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo bei tarpinstitucinio funkcijų pasiskirstymo įgyvendinant šį mechanizmą“ (Žin., 2004, Nr. 86-3146) 2.1.2 punkto nuostatą ir siekdamas įgyvendinti 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento direktyva 2004/101/EB, iš dalies pakeičia direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje Kioto protokolo mechanizmų atžvilgiu) (OL 1996 L 257, p. 26; OL 2004 L 338, p. 18) nuostatas:
2. Nustatau, kad 1 punktu patvirtintos taisyklės taikomos visiems bendro įgyvendinimo (toliau – BĮ) projektams, atitinkantiems Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus.
3. Įgalioju Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Priežiūros tarybą vykdyti Kioto protokolo BĮ projektų koncepcijų (idėjų) vertinimą.
4. Nustatau, kad įgyvendinus Kioto protokolo BĮ projektus gaunamų teršalų mažinimo vienetų (TMV) ir/ar nustatytosios normos vienetų (NNV) perdavimas investuojančiajai šaliai vykdomas nepažeidžiant teisės aktų, perkeliančių 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento direktyva 2004/101/EB, iš dalies pakeičia direktyvą 2003/87/EB, nustatančią prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą Bendrijoje Kioto protokolo mechanizmų atžvilgiu) reikalavimus, nuostatų ir atsižvelgiant į priimančios šalies (Lietuvos) indėlį į BĮ projekto vykdymo finansavimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-529
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. D1-183
redakcija)
KIOTO PROTOKOLO BENDRO ĮGYVENDINIMO PROJEKTŲ VYKDYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kioto Protokolo bendro įgyvendinimo projektų vykdymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato tvarką, pagal kurią Lietuvos Respublikoje, kaip priimančiojoje ir investuojančiojoje šalyje, vykdomi Kioto protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo (Žin., 2002, Nr. 126-5728) (toliau – Kioto protokolas), 6 straipsnio reikalavimus atitinkantys bendro įgyvendinimo projektai (toliau – BĮ projektas).
2. Šios Taisyklės parengtos vadovaujantis Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-279/4-193 (Žin., 2004, Nr. 86-3146) (toliau – Strateginės kryptys), nuostatomis, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos (toliau – Konvencija) Šalių konferencijos, laikomos Kioto protokolo šalių susitikimu, 2006 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. 9/CMP.1 dėl gairių Kioto protokolo 6 straipsnio įgyvendinimui (toliau – BĮ projektų įgyvendinimo gairės), į Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Šalių konferencijos 2002 m. sausio 21 d. ataskaitą Nr. FCCC/CP/2001/13/Add.1 (toliau – Marakešo susitarimai) ir į Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikoje struktūros (Baltic Sea Region Energy Cooperation (BASREC)) Klimato kaitos darbo grupės ekspertų parengtas 2007 m. sausio mėn. regionines rekomendacijas dėl Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų su pakeitimais ir papildymais (toliau – Regioninės rekomendacijos).
3. Taisyklės taikomos BĮ projektų, įgyvendinamų Strateginėse kryptyse numatyto 2 etapo (įsigaliojus Kioto protokolui ir pradėjus įgyvendinti BĮ projektus pagal antrosios krypties reikalavimus) metu, dalyviams. Įgyvendinant BĮ projektus pagal antrosios kryties reikalavimus, šių Taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Bendro įgyvendinimo priežiūros komiteto (toliau – BĮ priežiūros komitetas) reikalavimams.
4. Visi dokumentai, kurie pagal šias Taisykles teikiami Lietuvos Respublikos institucijoms, turi būti parengti lietuvių kalba arba išversti į lietuvių kalbą.
5. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
akredituotas nepriklausomas subjektas (accredited independent entity) – BĮ priežiūros komiteto akredituotas subjektas, vertinantis ir tikrinantis, ar BĮ projektai ir dėl jų įgyvendinimo susidarantis šiltnamio dujų kiekio sumažėjimas atitinka Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus;
antroji kryptis (second track) – Marakešo susitarimuose numatyta antroji iš dviejų Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo krypčių, kuri apibūdinta Strateginių krypčių priede;
bazinis lygis (baseline) – ateityje numatomas šiltnamio dujų kiekis, kuris susidarytų kreditavimo laikotarpiu, neįvertinant įgyvendinant BĮ projektą gauto šiltnamio dujų kiekio sumažėjimo;
BĮ priežiūros komitetas (Joint Implementation Supervisory Committee) – tarptautinis komitetas, įgaliotas ir vadovaujamas Konvencijos šalių konferencijos, laikomos Kioto protokolo šalių susitikimu, kuris vykdo Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo priežiūrą, teikdamas privalomus nurodymus dėl bendro įgyvendinimo sąlygų ir procedūrų, ir yra atsakingas už nepriklausimų subjektų akreditavimą;
BĮ projektas (joint implementation (JI) project) – Kioto protokolo 6 straipsnyje apibrėžtas projektas, pagal kurį į Konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 18-413), I priedą įrašyta šalis gali perduoti kitai šaliai arba iš kitos šalies įsigyti teršalų mažinimo vienetų;
BĮ projekto dalyviai (participants involved in the JI project cycle) – projekto teikėjas, priimančioji ir investuojančioji šalys, atstovaujamos jų valdžios institucijų, BĮ priežiūros komitetas ir akredituotas nepriklausomas subjektas;
investuojančioji šalis (investor country) – į Konvencijos I priedą įrašyta valstybė, kuri perka arba už investicijas į BĮ projektą priimančiojoje šalyje gauna iš jos teršalų mažinimo vienetų (toliau – TMV), arba padeda juos nupirkti juridiniams asmenims, dalyvaujantiems prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje;
išmetamųjų teršalų sumažinimo vienetas (TMV) (emission reduction unit (ERU)) – vienetas, lygus anglies dioksido (CO2) ekvivalento tonai ir skirtas nustatyti Kioto protokolo 6 straipsnyje numatyto BĮ projekto įgyvendinimo metu sumažintą išmetamų šiltnamio dujų kiekį;
ketinimo raštas (letter of intent (LoI)) – projekto teikėjo ir investuojančiosios šalies tarpusavio rašytinis susitarimas, kuriuo jie susitaria dėl bendradarbiavimo terminų ir sąlygų, dėl ketinimo pirkti ir parduoti TMV kiekio;
kreditavimo laikotarpis – laikotarpis, kuriam akredituotas nepriklausomas subjektas gali nustatyti šiltnamio dujų kiekio sumažinimą. BĮ projekto dalyviai gali nustatyti kreditavimo laikotarpio pradžią, kuri prasidėtų po arba sutaptų su šiltnamio dujų sumažinimo, susidariusio dėl BĮ projekto veiklos, data. Kreditavimo laikotarpis negali būti ilgesnis bei BĮ projekto trukmė. Kreditavimo laikotarpis gali baigtis ir po 2012 metų, tai priklauso nuo priimančiosios šalies sprendimo;
patvirtinimo raštas (letter of approval (LoA)) – BĮ projekto veiklos, už kurią išduodami TMV arba nustatytosios normos vienetai (toliau – NNV), atveju privalomas rašytinis priimančiosios šalies įsipareigojimas išduoti TMV arba NNV pagal šalies nacionalinėse BĮ projektų vykdymo taisyklėse nustatytą tvarką;
papildomumas (additionality) – pagrindinis reikalavimas BĮ projektų tinkamumui įvertinti, reiškiantis, kad įgyvendinus BĮ projektą šiltnamio dujų kiekis turi būti mažesnis už bazinį lygį;
priimančioji šalis (host country) – Konvencijos I priedo šalis, kurios teritorijoje vykdomas BĮ projektas;
pritarimo raštas (letter of endorsement (LoE)) – oficialus priimančiosios šalies rašytinis pranešimas, kad ji projekto veiklą laiko tokia, kuri galiausiai gali būti patvirtinta kaip BĮ projekto veikla;
projekto dokumentas (ProjectDesign Document (PDD)) – visa dokumentacija, reikalinga kuriant BĮ projektą, kurią ruošia projekto teikėjas ir teikia akredituotam nepriklausomam subjektui įvertinti;
projekto sritis (project boundary) – hipotetinė numatomo vykdyti BĮ projekto aprėptis, kurioje bus vertinamas projekto poveikis šiltnamio dujų kiekio pokyčių požiūriu;
projekto teikėjas (project proponent) – juridinis asmuo, atsakingas už BĮ projekto vystymą ir įgyvendinimą ir veikiantis priimančiojoje šalyje, arba šio juridinio asmens partneris investuojančiojoje šalyje, arba jų įgaliotas atstovas (konsultacinė įmonė);
registras – Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registras, įkurtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-252 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro įsteigimo“ (Žin., 2005, Nr. 64-2319);
sprendimas (determination) – akredituoto nepriklausomo subjekto, prieš įgyvendinant BĮ projektą, priimamas sprendimas dėl projekto dokumento tinkamumo pagal bendram įgyvendinimui keliamus reikalavimus (kartais dar vadinamas patvirtinimu (validation);
suinteresuoti asmenys (stakeholders) – visuomenė, įskaitant ir asmenis, grupes ar bendruomenes, kuriai daro ar gali daryti poveikį BĮ projektas;
šiltnamio dujos – tai Kioto protokolo A priede nurodytos dujos: anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluoroangliavandeniliai (HFC), perfluoroangliavandeniliai (PFC) ir sieros heksafluoridas (SF6);
tikrinimas (verification) – per nustatytą BĮ projekto stebėsenos laikotarpį akredituoto nepriklausomo subjekto periodiškai atliekamas nepriklausomas projekto veiklos stebėsenos rezultatų peržiūrėjimas ir faktiniais rodikliais grindžiamas papildomumo įvertinimas;
I priedo Šalis – į Konvencijos I priedą įrašyta Šalis, kuri yra ratifikavusi Kioto protokolą.
II. BĮ PROJEKTO KONCEPCIJOS TEIKIMAS IR JOS ĮVERTINIMAS LIETUVOJE KAIP PRIIMANČIOJOJE ŠALYJE
7. Projekto teikėjas, ketindamas įgyvendinti BĮ projektą Lietuvos Respublikoje, šalies atsakingai institucijai – Aplinkos ministerijai raštu pateikia BĮ projekto koncepciją. Kai BĮ projektas susijęs su energetikos sektoriumi ir/arba yra numatomas vykdyti pagal Susitarimą dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros regiono energetikos projektuose, ratifikuotą Lietuvos Respublikos 2004 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. IX-2463 (Žin., 2004, Nr. 163-5948) (toliau – Susitarimas dėl bandymų poligono), BĮ projekto koncepcija kartu pateikiama ir Ūkio ministerijai apie tai informuojant Aplinkos ministeriją.
8. BĮ projekto koncepcijoje turi būti nurodoma projekto esmė, kokio poveikio aplinkai yra siekiama, kokių rezultatų tikimasi pasiekti, ir pateikiamas preliminarus BĮ projekto papildomumo įvertinimas.
9. Kad būtų priimtas 15 punkte nurodytas sprendimas, Aplinkos ministerija gautą koncepciją teikia vertinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui (toliau – LAAIF).
10. LAAIF įvertina koncepciją atsižvelgdamas į Strateginėse kryptyse išvardintus bendram įgyvendinimui tinkamų prioritetinių projektų kriterijus, nacionalinių strateginių dokumentų nuostatas, šiose Taisyklėse nurodytas sąlygas.
11. Vertinant BĮ projekto koncepciją ir sprendžiant, ar pritarti tolesniam jos vystymui, be Strateginėse kryptyse išvardintų bendram įgyvendinimui tinkamų prioritetinių projektų kriterijų, turi būti atsižvelgiama ir į šias sąlygas:
11.1. ar dėl BĮ projekto vykdymo sumažės šiltnamio dujų kiekis lyginant su padėtimi, jeigu projektas nebūtų vykdomas, t. y. su baziniu lygiu;
11.2. ar BĮ projekto įgyvendinimas yra aktualus toje priimančiosios šalies geografinėje dalyje, kurioje jį norima įgyvendinti;
11.3. ar yra galimybė vykdyti efektyvią BĮ projekto veiklos stebėseną ir patikrinti, ar BĮ projekto vykdymas sąlygoja išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažėjimą;
12. LAAIF ne vėliau kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo BĮ projekto koncepcijos gavimo dienos parengia išvadas dėl jos priimtinumo, tolesnio vystymo ir raštu jas pateikia Aplinkos ministerijai.
13. LAAIF, teikdamas 12 punkte nurodytas išvadas, gali pasiūlyti Aplinkos ministerijai priimti sprendimą su motyvuotomis sąlygomis ar pasiūlymais, į kuriuos projekto teikėjas turėtų atsižvelgti rengdamas projekto dokumentą, paprašyti pateikti kitus dokumentus, siekiant įsitikinti BĮ projekto rezultatyvumu.
14. Ūkio ministerija pagal kompetenciją per 45 (keturiasdešimt penkias) dienas nuo BĮ projekto koncepcijos gavimo dienos pateikia Aplinkos ministerijai išvadą dėl numatomo vykdyti BĮ projekto koncepcijos priimtinumo ir tolesnio jos vystymo tikslingumo.
15. Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į LAAIF ir į Ūkio ministerijos išvadas (jei tokios išvados pagal Strateginių krypčių ir šių Taisyklių 7 punkto nuostatas privalėjo būti pateiktos), priima motyvuotą sprendimą, ar pritarti tolesniam jos vystymui, ir apie tai ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo BĮ projekto koncepcijos gavimo dienos pritarimo raštu praneša projekto teikėjui, Ūkio ministerijai, LAAIF ir investuojančiajai šaliai, jei tokia nustatyta. Aplinkos ministerija šiame rašte gali nurodyti jo galiojimo laiką.
III. PROJEKTO DOKUMENTO SUDĖTIS
17. Projekto dokumente turi būti:
18. BĮ projekto aprašymo dalyje turi būti nurodoma:
18.4. techninė informacija apie BĮ projektą:
18.4.1. BĮ projekto įgyvendinimo vieta (nurodyti šalį, regioną, miestą) ir fizinės buvimo vietos detalės;
18.5. trumpas paaiškinimas, kaip siūlomas BĮ projektas sumažins išmetamą šiltnamio dujų kiekį; priežastys, dėl kurių išmetamas šiltnamio dujų kiekis nesumažės, jei BĮ projektas nebus vykdomas; kaip atsižvelgta į priimančiosios šalies nacionalinę ir/ar sektorių politiką ir aplinkybes; nustatytas išmetamo šiltnamio dujų kiekio sumažėjimas kreditavimo laikotarpiu;
19. Bazinio lygio įvertinimo dalyje, atsižvelgiant į tai, kad bazinio lygio įvertinimas, įskaitant ir konkrečios BĮ projekto srities, kurios apimtyje turės būti vykdomas ir BĮ projekto veiklos stebėsena, nustatymą, yra pagrindinis dalykas kuriant BĮ projektą, turi būti pateikta:
20. BĮ projekto ir kreditavimo laikotarpio trukmės dalyje turi būti:
21. BĮ projekto veiklos stebėsenos planas, parodantis esminę BĮ projekto ciklo dalį – projekto veiklos kokybės, laikui bėgant, stebėseną, turi būti parengtas vadovaujantis BĮ projektų įgyvendinimo gairių B priedu ir kitais BĮ priežiūros komiteto nustatytais kriterijais dėl bazinio lygio ir stebėsenos. Stebėsena turėtų būti vykdoma, kad projekto veiklos kokybės rezultatus ir duomenis apie šiltnamio dujų kiekį būtų galima lyginti su bazinio lygio duomenimis, t. y. stebėsenos planas turi būti glaudžiai susijęs su bazinio lygio įvertinimo studija ir apimti tą pačią BĮ projekto sritį. BĮ projekto veiklos stebėsenos plane turi būti:
21.2. aprašyta išmetamo šiltnamio dujų kiekio stebėsena pagal projekto scenarijų ir pagal bazinio lygio scenarijų arba tiesioginė išmetamo šiltnamio dujų kiekio sumažinimo dėl BĮ projekto veiklos stebėsena;
21.3. nurodyta, kaip bus nustatomas bendras išmetamo šiltnamio dujų kiekio padidėjimas, kuris nepatenka į BĮ projekto sritį, tačiau yra išmatuojamas ir priskirtinas prie BĮ projekto veiklos (nutekėjimas). Reikia aprašyti duomenis ir informaciją, kuri bus renkama, siekiant vykdyti bendro išmetamo šiltnamio dujų kiekio padidėjimo, susijusio su BĮ projekto veikla, stebėseną, pateikti formules, kurios naudojamos nustatyti šiam padidėjimui;
21.4. formulės, naudojamos apskaičiuoti, kiek dėl projekto veiklos sumažėjo išmetamas šiltnamio dujų kiekis;
21.7. aprašyta operacinė ir valdymo struktūra, kurią projekto teikėjas taikys įgyvendindamas stebėsenos planą;
22. Stebėsenos planas gali būti taisomas, jei patikslinama ir (arba) papildoma informacija. Projekto dalyviai turi pagrįsti stebėsenos plano taisymą. Pataisytą stebėsenos planą turi patvirtinti akredituotas nepriklausomas subjektas.
23. Išmetamo šiltnamio dujų kiekio sumažinimo nustatymo dalyje turi būti:
23.2. nustatytas bendras išmetamo šiltnamio dujų kiekio padidėjimas, nepatenkantis į BĮ projekto sritį, tačiau išmatuojamas ir priskirtinas prie BĮ projekto veiklos (nutekėjimas);
25. BĮ projekto poveikio aplinkai vertinimo dalyje, atsižvelgiant į planuojamo BĮ projekto mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, turi būti kopijos privalomų pagal Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092) ir kitus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančius teisės aktus gautų dokumentų, įrodančių planuojamos ūkinės veiklos leistinumą poveikio aplinkai požiūriu.
26. Suinteresuotų asmenų nuomonių ir pasiūlymų dėl BĮ projekto dalyje turi būti informacija apie suinteresuotų asmenų nuomones ir pasiūlymus; nurodyti suinteresuoti asmenys, iš kurių gauta nuomonių ir pasiūlymų dėl BĮ projekto; gautų nuomonių bei pasiūlymų pobūdis, kaip buvo atsižvelgta į juos ir ar išvis buvo atsižvelgta. Nurodyti, jei nuomonių ir pasiūlymu negauta.
IV. SPRENDIMAS DĖL PROJEKTO DOKUMENTO TINKAMUMO LIETUVOJE KAIP PRIIMANČIOJOJE ŠALYJE
28. Projekto teikėjas parengtą projekto dokumentą iki BĮ projekto vykdymo pradžios turi pateikti įvertinti akredituotam nepriklausomam subjektui ir gauti iš jo 30.3 punkte nurodytą projekto dokumento tinkamumo ataskaitą (toliau – PD tinkamumo ataskaita), kuri prilyginama projekto dokumento patvirtinimui.
29. Akredituoto nepriklausomo subjekto PD tinkamumo ataskaita galioja vienerius metus nuo jos patvirtinimo dienos.
30. Sprendimas dėl projekto dokumento tinkamumo turėtų būti priimamas taip:
30.1. akredituotas nepriklausomas subjektas LAAIF ir Konvencijos sekretoriato Interneto svetainėje viešai paskelbia informaciją apie planuojamą įgyvendinti BĮ projektą ir 30 (trisdešimt) dienų laukia pastabų, kurias gali pateikti visi suinteresuoti asmenys, Kioto protokolo šalys, Konvencijos akredituoti stebėtojai;
30.2. akredituotas nepriklausomas subjektas nustato, ar BĮ projektą patvirtino priimančiosios ir investuojančiosios šalys, t. y. ar yra abiejų minėtų šalių patvirtinimo raštai, ir nuodugniai įvertina pateiktą projekto dokumentą, nustatydamas, ar yra deramai nustatytas bazinis lygis, patikrina BĮ projekto papildomumą, ar sudarytas stebėsenos planas, ar pateikti dokumentai, įrodantys planuojamos veiklos leistinumą poveikio aplinkai požiūriu ir kt. Tikrinant BĮ projekto papildomumą, naudojamas konservatyvus požiūris, atitinkantis mažiausią šiltnamio dujų kiekio sumažėjimo galimybę. Akredituotas nepriklausomas subjektas, siekdamas kuo išsamesnio projekto dokumento įvertinimo, gali apsilankyti numatomo BĮ projekto vykdymo vietovėje, kad įsitikintų projekto dokumente pateiktos informacijos ir duomenų pagrįstumu;
30.3. pasibaigus pastabų pareiškimo terminui, išskyrus 30.4 punkte nurodytus atvejus, akredituotas nepriklausomas subjektas, atsižvelgęs į 30.1 punkte nustatytais terminais gautas pagrįstas pastabas, parengia PD tinkamumo ataskaitą, kurioje nurodoma, ar projekto dokumentas tenkina reikalavimus, ar BĮ projektas yra tinkamas įgyvendinti ir kt.;
30.4. atvejais, kai akredituotam nepriklausomam subjektui neužtenka duomenų ar informacijos 30.3 punkte nurodytai PD tinkamumo ataskaitai parengti, jis parengia PD tinkamumo ataskaitos projektą, kuriame pareikalauja, kad projekto teikėjas pateiktų papildomus duomenis, reikalingus BĮ projekto papildomumui patikrinti, ir jį pateikia projekto teikėjui;
31. Projekto teikėjas akredituoto nepriklausomo subjekto rašto, patvirtinančio PD tinkamumo ataskaitą, kopiją, PD tinkamumo ataskaitą, patvirtintą projekto dokumentą (lietuvių kalba) ir prašymą dėl patvirtinimo rašto pateikia Aplinkos ministerijai, taip pat projekto teikėjas pateikia rašto, patvirtinančio PD tinkamumo ataskaitą, kopiją LAAIF, o 7 punkte nurodytais atvejais ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai.
32. Aplinkos ministerija, atsižvelgusi į PD tinkamumo ataskaitoje pateiktas išvadas, priima motyvuotą sprendimą, ar patvirtinti patvirtinimo raštu tolesnį BĮ projekto įgyvendinimą, ir apie tai ne vėliau kaip per 60 (šešiasdešimt) dienų nuo dokumentų, nurodytų 31 punkte, gavimo dienos raštu praneša projekto teikėjui.
33. Projekto teikėjas, gavęs Aplinkos ministerijos patvirtinimo raštą, pateikia jį akredituotam nepriklausomam subjektui.
34. Patvirtinimo raštą ir PD tinkamumo ataskaitą, įskaitant gautų pastabų santrauką bei informaciją apie tai, kaip projekto teikėjas atsižvelgė į jam pateiktas pastabas, akredituotas nepriklausomas subjektas viešai paskelbia LAAIF ir Konvencijos sekretoriato Interneto svetainėje.
35. Viešai skelbiant PD tinkamumo ataskaitą bei papildomą informaciją, neturi būti atskleidžiama informacija, kuri laikoma profesine ar komercine paslaptimi arba konfidencialia informacija. Neskelbtiną informaciją projekto teikėjas privalo nurodyti projekto dokumente.
36. Paslaptimi ar konfidencialia informacija nelaikoma:
36.1. informacija, pagal kurią nustatoma, ar dėl numatomo vykdyti BĮ projekto sumažėjęs išmetamas šiltnamio dujų kiekis yra papildomas;
37. PD tinkamumo ataskaita galutinai patvirtinama akredituoto nepriklausomo subjekto raštu projekto teikėjui po 45 (keturiasdešimt penkių) dienų nuo jos viešo paskelbimo, kaip nustatyta 34 punkte, jeigu per šį laikotarpį nei viena iš BĮ projekte dalyvaujančių šalių oficialiai nepareiškia, kad atsisako vykdyti BĮ projektą, išskyrus atvejus, kai vienas iš BĮ projekto dalyvių ar trys iš BĮ Priežiūros komiteto narių pateikia oficialų prašymą dėl PD tinkamumo ataskaitos peržiūrėjimo BĮ Priežiūros komitete. Tokiu atveju PD tinkamumo ataskaita, atsižvelgiant į peržiūrėjimo rezultatus, įsigalioja nuo atitinkamo BĮ Priežiūros komiteto sprendimo priėmimo.
V. BĮ PROJEKTO VYKDYMAS, BĮ PROJEKTO VEIKLOS STEBĖSENA IR STEBĖSENOS REZULTATŲ TIKRINIMAS LIETUVOJE KAIP PRIIMANČIOJOJE ŠALYJE
39. BĮ projektas gali būti pradėtas vykdyti tik Aplinkos ministerijai jį patvirtinus patvirtinimo raštu ir priklausomai nuo BĮ projekto pobūdžio atitinkamą veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atlikus visus reikalaujamus veiksmus ir gavus reikalingus patvirtinimus ar leidimus.
40. Vykdant BĮ projektą, projekto teikėjas privalo vykdyti BĮ projekto veiklos stebėseną pagal BĮ projekto veiklos stebėsenos planą, parengtą pagal Taisyklių 21 punktą.
41. Projekto teikėjas gali sudaryti sutartį su nepriklausomu ekspertu ir/arba ekspertais dėl BĮ projekto veiklos stebėsenos vykdymo ir TMV, kurie yra BĮ projekto vykdymo rezultatas, apskaitos.
42. Sąrašą asmenų, su kuriais galima būtų sudaryti 39 punkte minimas sutartis, nustato BĮ Priežiūros komitetas.
43. Už tinkamą BĮ projekto veiklos stebėsenos vykdymą visais atvejais yra atsakingas projekto teikėjas.
44. Projekto teikėjas BĮ projekto veiklos stebėsenos rezultatų ataskaitą ne rečiau kaip kartą per mėnesį arba periodiškumu, nurodytu BĮ projekto stebėsenos plane, turi raštu pateikti akredituotam nepriklausomam subjektui ir LAAIF. Akredituotas nepriklausomas subjektas turi sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su BĮ projekto veiklos stebėsenos rezultatų ataskaita.
45. Akredituotas nepriklausomas subjektas turi teisę nurodyti projekto teikėjui kitokį nei 42 punkte nustatytas BĮ projekto veiklos stebėsenos rezultatų ataskaitos pateikimo periodiškumą ir kitokią ataskaitos formą.
46. Akredituotas nepriklausomas subjektas, gavęs BĮ projekto veiklos rezultatų stebėsenos ataskaitą, nustato, ar stebėsena vykdoma pagal patvirtintą stebėsenos planą ir ar stebėsenos rezultatai patvirtina šiltnamio dujų sumažėjimą. Tai akredituotas nepriklausomas subjektas konstatuoja BĮ projekto įgyvendinimo tikrinimo ataskaitoje.
47. Akredituotas nepriklausomas subjektas BĮ projekto įgyvendinimo tikrinimo ataskaitą kartu su ją paaiškinančiu pagrindimu paskelbia viešai Konvencijos sekretoriato ir LAAIF interneto svetainėse.
48. BĮ projekto įgyvendinimo tikrinimo ataskaita įsigalioja praėjus 15 dienų nuo jos viešo paskelbimo, išskyrus atvejus, kai vienas iš projekto dalyvių ar trys BĮ Priežiūros komiteto nariai pateikia oficialų prašymą dėl ataskaitos peržiūrėjimo BĮ Priežiūros komitete. Tokiu atveju ataskaita, atsižvelgiant į peržiūrėjimo rezultatus, įsigalioja nuo atitinkamo BĮ Priežiūros komiteto sprendimo priėmimo.
VI. BĮ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS LIETUVOJE KAIP INVESTUOJANČIOJOJE ŠALYJE
50. BĮ projektai Lietuvoje, kaip investuojančiojoje šalyje, įgyvendinami atsižvelgiant į priimančiosios šalies nacionalines BĮ projekto veiklos tvirtinimo gaires ir tvarką, šias Taisykles ir kitus teisės aktus. Rekomenduojama, kai tinkama, atsižvelgti į Regionines rekomendacijas.
51. BĮ projekto įgyvendinimo etapai:
51.1. projekto teikėjas, ketindamas įgyvendinti BĮ projektą, pateikia priimančiajai šaliai BĮ projekto koncepciją, jei to reikalauja priimančiosios šalies teisės aktai;
51.2. priimančiajai šaliai davus pirminį sutikimą dėl BĮ projekto vykdymo, projekto teikėjas užtikrina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai būtų pateiktas priimančiosios šalies pasirašytas pritarimo raštas;
51.3. projekto teikėjas ir investuojančioji šalis tarpusavyje dviem egzemplioriais pasirašo ketinimo raštą;
52. BĮ projekto įgyvendinimas ir jo įgyvendinimo tikrinimas atliekamas pagal priimančiosios šalies BĮ projektų įgyvendinimo taisykles ir kitų teisės aktų reikalavimus. Įsigaliojus BĮ projekto tikrinimo ataskaitai, TMV priimančiosios šalies nustatyta tvarka registruojami šios šalies nacionaliniame registre ir pervedami investuojančiajai šaliai.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
53. Iškilus nesutarimams dėl šių Taisyklių nuostatų taikymo, priimančiosios ir investuojančiosios šalių sutarimu gali būti taikomos atitinkamos Regioninių rekomendacijų ir BĮ projektų įgyvendinimo gairių nuostatos.