LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ TAISYKLIŲ DALINIO PAKEITIMO

 

2001 m. birželio 25 d. Nr. 339

Vilnius

 

Iš dalies keičiu Pagrindinių miško kirtimų taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 1999 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 73 „Dėl Pagrindinių miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054):

1. Išdėstau 7 punkto 3) papunktį taip:

„3) palikti biržėse kiek galima tolygiau išsidėsčiusius stuobrius, drevėtus ir uoksinius medžius, taip pat pavienius, ypač vyresnio amžiaus nei vidutinis kertamo medyno amžius, pušies, ąžuolo, uosio, liepos bei kitų kietųjų ir minkštųjų lapuočių medžius (7–10 medžių 1 ha);“

2. Išdėstau 10.1 punkto ketvirtą pastraipą taip:

„Vandens telkinių šlaituose, statesniuose kaip 150, tai pat visuose šlaituose, statesniuose kaip 450, plyni kirtimai nevykdomi. Šlaituose, statesniuose kaip 150, bet ne statesniuose kaip 450, maksimalus plynų biržių plotis – 75 m;“

3. Išdėstau 10.2 punktą taip:

„10.2. maksimalūs leistini plynų kirtimų biržių pločiai nurodyti 2 lentelėje.

Siekiant biržių ribas derinti su sklypų ribomis, jas leidžiama išplėsti iki 1,5 maksimalaus biržės pločio. Sklypų dalis, kurių plotas neviršija 3 ha, o vidutinis plotis – dvigubo maksimalaus leistino biržės pločio, ir iki 3 ha ploto sklypus leidžiama kirsti plynai, nesilaikant 2 lentelėje nurodytų maksimalių leistinų biržių pločių apribojimų.

Maksimalus iškertamos plynų kirtimų biržės (sklypo) plotas IV grupės miškuose – 8 ha, III grupės miškuose – 5 ha.

Ligų, kenkėjų, gaisrų, vėjų stipriai pažeisti ar kitaip labai sudarkyti neperspektyvūs 0,3 – 0,4 skalsumo medynai gali būti iškertami iš karto;“

4. Išdėstau 10.6 punktą taip:

„10.6. siekiant užtikrinti bei pagerinti savaiminį miško atžėlimą, paliekami tikslinių, atsparių vėjams rūšių (pušies, juodalksnio, uosio) sėkliniai medžiai. Atlikusius savo paskirtį sėklinius medžius rekomenduojama iškirsti prieš jaunuolyno susivėrimą, žiemos metu, esant sniego dangai. Kertant sėklinius medžius, vadovautis šių taisyklių 7 punkto 3) papunkčio reikalavimais. Siekiant savaiminio atžėlimo nuo brandaus miško sienų kuo didesniame plote, paskutinę biržę biržių sekoje rekomenduojama projektuoti siauresnę.“

5. Išdėstau 11.5 punktą taip:

„11.5. atvejiniai kirtimai sausesnėse augavietėse vykdomi visame sklype. Didelio ploto drėgnų ir šlapių augaviečių eglynuose, lapuočių su eglėmis (eglių ne mažiau kaip 20% medyno rūšinės sudėties) ir antru eglių ardu medynuose kertama biržėmis, kurių plotis negali viršyti dvigubo plynų kirtimų nustatyto maksimalaus biržių pločio. Šiuo atveju taikomas minimalus plynų kirtimų šliejimo laikas.“

6. Išdėstau 14.2 punkto pirmą pastraipą taip:

„Antros grupės miškuose gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais. Stichinių ar biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais.“

7. Išdėstau 14.2 punkto antrą pastraipą taip:

„Vykdant kirtimus ekosistemų apsaugos miškuose, biržių ribas būtina derinti su augaviečių ribomis, rekreaciniuose miškuose būtina atsižvelgti į jų rekreacinio panaudojimo pobūdį ir intensyvumą.“

8. Papildau 14.5 punktu ir jį išdėstau taip:

„14.5. saugomų teritorijų miškuose, priskirtuose II ir III miškų grupėms, o nacionaliniuose parkuose visuose miškuose miško kirtimai draudžiami nuo kovo 1 d. iki liepos 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nėra nustatytas kitoks miško kirtimų laikas.“

9. Papildau 1 priedą pastraipomis:

„Plynas pagrindinis kirtimas – tai pagrindinių miško kirtimų būdas, kai pagal kirtimų taisyklėmis nustatytus normatyvus suprojektuotame ir atribotame miško plote iškertami visi medžiai, išskyrus biologinės įvairovės požiūriu paliekamus medžius, arba kai paliekamo po kirtimų medyno skalsumas tampa ne didesnis kaip 0,2.

Kiti plyni kirtimai – tai kirtimai, kai iškertami visi medyną ar jo dalį sudarantys medžiai nepriklausomai nuo medyno amžiaus ir iškertamo sklypo ploto.“

10. Išdėstau 5 priedą taip:

„Aplink retų paukščių lizdavietes draudžiami plyni ir neplyni pagrindiniai kirtimai lentelėje nurodytu spinduliu. Kiti kirtimai draudžiami nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d.

 

Metrais nuo lizdavietės

Saugomos lizdavietės

200

Gyvatėdžio, didžiojo erelio rėksnio, kilniojo ir jūrinio erelių, erelio žuvininko, juodojo gandro, sakalo keleivio, didžiojo apuoko

100

Juodojo ir rudojo peslio, vapsvaėdžio, mažojo erelio rėksnio, suopio, vištvanagio, gervės

50

Startsakalio, pelėsakalio, sketsakalio

 

Kurtinių tuokvietėse draudžiami plyni kirtimai. Kurtinių tuokviečių apsaugos zonose plynų kirtimų biržių plotas negali būti didesnis kaip 2 ha. Biržėse palikti pavienius stambius, šakotus medžius (7–10 tokių medžių 1 ha). Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami visi kirtimai ir kiti ūkiniai darbai.“

11. Ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiu žodžiu „miškai“.

 

 

L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS                                          HENRIKAS ŽUKAUSKAS