LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBINIO TURTO PIRMINIO PRIVATIZAVIMO DOKUMENTŲ TVIRTINIMO
1991 m. balandžio 12 d. Nr. 130
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
l99l m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 130
Privatizavimo programų sudarymo principai
l. Valstybinio turto pirminio privatizavimo programos sudaromos dviejų lygių: respublikinio;
Respublikos ūkio bei vietinio ūkio objektų.
2. Respublikinę privatizavimo programą rengia Ekonomikos ministerija kartu su kitomis ministerijomis ir valstybinėmis tarnybomis bei miestų (rajonų) privatizavimo komisijomis. Joje pateikiami bendrieji suvestiniai duomenys, apibūdinantys privatizavimo mastą ir proporcijas pagal privatizuojamo turto vertę ir laiką. Šią programą tvirtina Centrinė privatizavimo komisija.
3. Lietuvos Respublikos ūkiui priskirtų objektų privatizavimo programas rengia ministerijos ir valstybinės tarnybos. Šias programas tvirtina Centrinė privatizavimo komisija.
Ekonomikos ministerija, kaip steigėja, rengia jos reguliavimo sferai priskirtų pramonės objektų privatizavimo programą ir vykdo visų Lietuvos Respublikos ūkiui priskirtų objektų privatizavimo programų ekspertizę.
4. Vietiniam ūkiui priskirtų objektų programas rengia ir, suderinusios su Centrine privatizavimo komisija, tvirtina miestų (rajonų) privatizavimo komisijos.
Siekiant užtikrinti nuoseklią valstybės politiką šioje srityje, miestų (rajonų) privatizavimo komisijoms rekomenduojama derinti atskirų ūkio šakų objektų privatizavimo klausimus su atitinkamomis ministerijomis ir valstybinėmis tarnybomis.
Jeigu ministerija ar valstybinė tarnyba nesutinka su miesto (rajono) privatizavimo komisijos nuomone, nesutarimų protokolas pateikiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
5. Objektai į abiejų lygių privatizavimo programų projektus įtraukiami ministerijų, valstybinių tarnybų, miestų (rajonų) privatizavimo komisijų, taip pat įmonių darbuotojų visuotinio susirinkimo (konferencijos) teikimu.
6. Privatizavimas pradedamas nuo tų sferų, kuriose daugiausia išplėtoti rinkos santykiai. Centrinė privatizavimo komisija Respublikinėje privatizavimo programoje nurodo ūkio šakas ir veiklos sritis, kurios turi būti pirmiausia privatizuojamos.
Miestų (rajonų) privatizavimo komisijos privatizavimo programose išdėsto objektus ketvirčiais, mėnesiais, derindamos privatizavimo proporcijas su valstybės vienkartinės išmokos skyrimu.
7. Atrenkant objektus, įtraukiamus į abiejų lygių privatizavimo programas ir projektus, vadovaujamasi:
konkurencijos tiek tarp atskirų objektų, tiek tarp gamybos bei paslaugų sričių sudarymo būtinumu;
įmonių, organizacijų darbuotojų kolektyvų suinteresuotumu privatizuojamo objekto atžvilgiu;
objekto paklausumu (naudojamų žaliavų pobūdis, kapitalo apyvartumas, galimas užsienio kapitalo dalyvavimas, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų paklausa rinkoje, objekto geografinė vieta ir kt.);
galimybe plėsti eksportą, kuo plačiau panaudoti vietinius išteklius ir antrines žaliavas;
galimybe ir tikslingumu parduoti objektą už laisvai konvertuojamą valiutą.
8. Atrenkant objektus parduoti už laisvai konvertuojamą valiutą, reikėtų atsižvelgti į galimybę:
kuo sparčiau įdiegti naują technologiją, techniškai pertvarkyti gamybą;
plačiai pritraukti užsienio kapitalą gamybos ir paslaugų sferai iš esmės pertvarkyti;
sudaryti konkurenciją gamybos ir paslaugų sferoje;
iš esmės pagerinti antrinių žaliavų perdirbimą, įdiegti tobulesnę technologiją gamtosaugos srityje.
9. Į privatizavimo programų projektus įtraukiami objektai yra įmonės, įstaigos ar kitas valstybinis turtas, išskyrus:
9.2. esamų įmonių atskiras pagrindines priemones (aktyvioji dalis), išskyrus atvejus, kurie nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais;
9.3. Lietuvos Respublikos piliečių turtą, kuris buvo nacionalizuotas, konfiskuotas ar kitaip be jų valios neatlygintinai paimtas valstybės nuosavybėn ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus gali būti grąžinamas savininkams ar jų teisių perėmėjams;
10. Specifinės paskirties objektus – kultūros ir švietimo objektus, saugomas teritorijas ir gamtos objektus, farmacijos ir gydymo įstaigas, transporto įmones, energetikos objektus, kraštovaizdžio, urbanistikos ir architektūros, archeologijos, istorijos ir dailės objektus ir kitą valstybės saugomą turtą į privatizavimo programas galima įtraukti tik suderinus su atitinkamomis ministerijomis ir valstybinėmis tarnybomis.
11. Pasiūlymus dėl objektų pardavimo už laisvai konvertuojamą valiutą ministerijos, valstybinės tarnybos, miestų (rajonų) privatizavimo komisijos pateikia Ekonomikos ministerijai, kuri, išnagrinėjusi pasiūlymus, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei suvestinio objektų, parduodamų tik už laisvai konvertuojamą valiutą, sąrašo projektą.
Šio sąrašo projekte išvardyti objektai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai patvirtinus, traukiami į Respublikinę privatizavimo programą.
12. Rengiamuose valstybinio turto privatizavimo programų projektuose, atrenkant objektus pardavimui aukcionuose (iš jų ir už laisvai konvertuojamą valiutą), būtina vadovautis:
objekto paklausumu;
objekto įstatinio kapitalo verte (objekto smulkumu);
galimybe parduoti objektą vienam savininkui ar grupei asmenų, sukurti individualią (personalinę) įmonę ar ūkinę bendriją;
galimybe suskaidyti ir parduoti objektą dalimis.
Nenumatytieji parduoti aukcionuose objektai privatizuojami skelbiant viešą akcijų pasirašymą.
13. Į privatizavimo programas įtraukiamos monopolizuotos gamybos (paslaugų teikimo) įmonės turi būti suskaidytos (jeigu tai techniškai įmanoma) į atskirus privatizavimo objektus.
Monopolizuota laikoma tokia įmonė, kuri teikia Lietuvos Respublikos, miesto ar rajono inkai daugiau kaip 50 procentų profilinių prekių (paslaugų).
14. Privatizavimo programose nurodoma aukciono vykdymo laikas ir vieta arba akcijų pasirašymo vieta, pradžia ir pabaiga (mėnesio tikslumu). Iki galo suderina objektų privatizavimo laiką Centrinė privatizavimo komisija.
15. Valstybinio turto pirminio privatizavimo programose išdėstomi svarbiausieji duomenys apie privatizuojamus objektus (forma pridedama)*.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
l99l m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 130
Privatizavimo komisijų nuostatai
Bendrieji nuostatai
1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo organų – Centrinės privatizavimo komisijos ir miestų bei rajonų privatizavimo komisijų (toliau vadinama – privatizavimo komisijos) sudarymo ir jų darbo tvarką.
Privatizavimo komisijos yra laikinos valstybinės institucijos, steigiamos Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymui įgyvendinti.
Privatizavimo komisijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos laikinuoju Pagrindiniu įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucija), Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir potvarkiais. Miestų ir rajonų privatizavimo komisijos savo veikloje taip pat vadovaujasi Centrinės privatizavimo komisijos nutarimais.
Centrinė privatizavimo komisija
2. Centrinė privatizavimo komisija sudaroma iš 10 asmenų, kuriuos Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu skiria ir atleidžia Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. Asmenys, paskirti į Centrinę privatizavimo komisiją, neatleidžiami nuo darbo pagrindinėje darbovietėje.
3. Centrinės privatizavimo komisijos veikla finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto įplaukų, gautų įgyvendinant Lietuvos Respublikos laikinąjį įstatymą „Dėl privataus kapitalo kaupimo valstybinėse įmonėse“, bei Respublikinio privatizavimo fondo lėšų. Komisijos pirmininkui, jo pavaduotojui ir nariams darbas Centrinėje privatizavimo komisijoje atlyginamas mokant priedus prie atlyginimo, gaunamo pagrindinėje darbovietėje. Mokamo priedo dydis negali viršyti 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato skyriaus vedėjo tarnybinio atlyginimo. Komisijos nariai gali būti papildomai premijuojami už privatizavimo programos vykdymą.
Kitos komisijos išlaidos dengiamos pagal pateiktą išlaidų sąmatą. Komisijos nariams mokamų priedų dydį, taip pat kitų komisijos išlaidų sąmatą kas ketvirtį komisijos pirmininko teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.
4. Centrinės privatizavimo komisijos nutarimai privatizavimo klausimais yra privalomi ministerijoms, kurių reguliavimo sferai paskirtas privatizavimo objektas, miestų (rajonų) privatizavimo komisijoms ir aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo tarnyboms bei privatizuojamų įmonių valdymo organams, taip pat įmonėms, organizacijoms, kurių žinioje yra kitas privatizavimo turtas.
5. Centrinė privatizavimo komisija vykdo šias funkcijas:
5.3. tvirtina įvykusio Lietuvos Respublikos ūkiui priskirtų objektų aukcione ar akcijų pasirašymo rezultatus;
5.4. išduodama nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus asmenims, įsigijusiems Lietuvos Respublikos ūkiui priskirtus objektus (akcijas) arba įsipareigoja tai padaryti privatizuojamos įmonės valdymo organus;
5.5. priima sprendimus dėl privatizuojamų Lietuvos Respublikos ūkiui priskirtų objektų nukainojimo (pradinės kainos sumažinimo);
5.6. priima sprendimus dėl valstybinės valdžios ir valdymo organų turimų Lietuvos Respublikos ūkiui priskirtų įmonių akcijų pardavimo;
5.8. priima sprendimus dėl Lietuvos Respublikos ūkiui priskirtų įmonių (įstaigų), neįtrauktų į privatizavimo programas, įtraukimo į šias programas;
5.9. remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytos ekspertų komisijos išvadomis, priima sprendimus dėl privatizavimo objektų, kurie parduodami tik už laisvai konvertuojamą valiutą, pradinės kainos (įstatinio kapitalo dydžio) padidinimo;
5.11. priima sprendimus dėl objekto kainos dalies, kurią pirkėjas, pirkdamas privatizavimo objektą išsimokėtinai, turi sumokėti iš karto, padidinimo;
5.12. priima sprendimus dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių, kuriose privataus akcinio kapitalo, suformuoto iš fizinių asmenų ir privačių įmonių įnašų, nėra arba jis sudaro ne daugiau kaip 20 procentų jų įstatinio kapitalo, privatizavimo laipsnio pakeitimo;
5.13. priima sprendimus dėl pasirašytų, bet laiku neapmokėtų akcijų už Lietuvos Respublikos ūkiui priskirtą objektą anuliavimo;
5.14. kontroliuoja privatizavimo programų vykdymą ir prireikus priima sprendimus dėl jų papildymo ar tikslinimo;
5.15. nagrinėja piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų skundus dėl Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pažeidimų;
5.16. kontroliuoja, kaip laikomasi informacijos apie privatizuojamus objektus skelbimo tvarkos ir priima sprendimus dėl papildomų duomenų apie privatizuojamus objektus skelbimo;
5.17. teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl miestų (rajonų) privatizavimo komisijų kai kurių narių atleidimo;
Miestų ir rajonų privatizavimo komisijos
6. Miesto (rajono) privatizavimo komisija sudaroma iš 5 asmenų, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė aukštesniosios pakopos vietos savivaldybės Tarybos prezidiumo teikimu. Į komisijos narių sudėtį rekomenduojama įtraukti šių sričių specialistus: ekonomistus, finansininkus, teisės ir miesto (rajono) ūkio specialistus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė papildomai gali skirti į šią komisiją Centrinės privatizavimo komisijos teikimu savo atstovą. Komisijos nariai iš savo tarpo išsirenka komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją. Asmenys, paskirti į miesto (rajono) privatizavimo komisiją, neatleidžiami nuo darbo pagrindinėje darbovietėje.
7. Miestų (rajonų) privatizavimo komisijų veikla finansuojama iš aukštesniosios pakopos savivaldybių privatizavimo fondo lėšų. Komisijos pirmininkui, jo pavaduotojui ir nariams darbas miesto (rajono) privatizavimo komisijoje atlyginamas mokant priedus prie atlyginimo, gaunamo pagrindinėje darbovietėje. Mokamo priado dydis negali viršyti 50 procentų miesto (rajono) valdybos skyriaus vedėjo tarnybinio atlyginimo. Komisijos nariai gali būti papildomai premijuojami už privatizavimo programos įvykdymą. Kitos komisijos išlaidos finansuojamos pagal pateiktą išlaidų sąmatą. Komisijos nariams mokamų priedų ir premijų dydžius, taip pat kitų komisijos išlaidų sąmatą kas ketvirtį komisijos pirmininko teikimu tvirtina aukštesniosios pakopos savivaldybės Taryba.
8. Miestų (rajonų) privatizavimo komisijų priimti nutarimai privatizavimo klausimais yra privalomi tiems vietos savivaldybių skyriams, kurių reguliavimo sferai paskirti privatizuojami objektai, privatizavimo tarnyboms bei privatizuojamų vietinio ūkio įmonių valdymo organams.
9. Miestų (rajonų) privatizavimo komisijos vykdo šias funkcijas:
9.1. sudaro ir, suderinusios su Centrine privatizavimo komisija, tvirtina vietiniam ūkiui priskirtų objektų privatizavimo programas;
9.3. nustato nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų išdavimo asmenims, įsigijusiems privatizuojamų vietiniam ūkiui priskirtų objektų akcijų, tvarką;
9.4. priima sprendimus dėl privatizuojamų vietiniam ūkiui priskirtų objektų nukainojimo (pradinės kainos sumažinimo);
9.5. priima sprendimus dėl valstybinės valdžios ir valdymo organų turimų vietiniam ūkiui priskirtų įmonių akcijų pardavimo;
9.6. priima sprendimus dėl pasirašytų, bet laiku neapmokėtų vietiniam ūkiui priskirtų privatizavimo objektų akcijų anuliavimo;
9.7. kartu su vietos savivaldybių Tarybomis kontroliuoja vietiniam ūkiui priskirtų objektų privatizavimo programų įgyvendinimą;
9.9. nagrinėja piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų skundus dėl vietiniam ūkiui priskirtų objektų privatizavimo tvarkos pažeidimų;
9.10. kontroliuoja, kaip laikomasi informacijos apie vietiniam ūkiui priskirtus privatizavimo objektus skelbimo tvarkos;
10. Privatizavimo komisijos posėdžius organizuoja ir jiems vadovauja komisijos pirmininkas, o jam nesant – pavaduotojas. Sprendimai priimami komisijos posėdžiuose kolegialiai. Komisijos posėdžiai turi būti protokoluojami.
Centrinės privatizavimo komisijos posėdis gali įvykti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 7 komisijos nariai.
Miesto (rajono) privatizavimo komisijos posėdis gali įvykti, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 komisijos nariai.
Laikoma, jog privatizavimo programos patvirtintos, jei su tuo sutinka ne mažiau kaip 7 Centrinės privatizavimo komisijos nariai arba 4 miesto (rajono) privatizavimo komisijos nariai.
Kiti privatizavimo komisijų sprendimai galioja, jeigu jiems pritarė daugiau kaip pusė dalyvaujančių komisijos narių. Jei balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko arba, jam nedalyvaujant, jo pavaduotojo nuomonė.
Visus privatizavimo komisijų tvirtinamus dokumentus pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.
Centrinė privatizavimo komisija už savo veiklą atsiskaito Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai, o miesto (rajono) privatizavimo komisija – Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Centrinei privatizavimo komisijai.
11. Už padarytus pažeidimus privatizavimo komisijų nariai atsako Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
l99l m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 130
Privatizavimo tarnybų nuostatai
1. Privatizavimo tarnybos yra laikinos valstybinės institucijos, steigiamos Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymui įgyvendinti.
2. Privatizavimo tarnybos steigiamos kiekviename rajone bei Respublikos mieste atitinkamos aukštesniosios pakopos savivaldybės valdybos sprendimu.
3. Privatizavimo tarnybų sudėtį nustato Respublikos mietų ir rajonų aukštesniosios pakopos savivaldybių valdybos. Jų vadovus valdybų teikimu tvirtina miesto (rajono) savivaldybės Tarybos prezidiumas.
Respublikos miestuose priklausomai nuo jų dydžio privatizavimo tarnybos sudaromos ne daugiau kaip iš 10 asmenų.
Rajonuose priklausomai nuo rajonų dydžio privatizavimo tarnybos sudaromos ne daugiau kaip iš 7 asmenų.
Privatizavimo tarnybos darbuotojus skiria ir nustato jiems atlyginimą už darbą aukštesniosios pakopos savivaldybių valdybos.
Savivaldybės Tarybos sprendimu privatizavimo tarnybos darbuotojai gali būti premijuojami už privatizavimo programų vykdymą.
4. Privatizavimo tarnybos finansuojamos iš aukštesniosios pakopos savivaldybėms tenkančių lėšų, gautų už privatizuotą valstybinį turtą.
5. Privatizavimo tarnybos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei atitinkamų privatizavimo komisijų nutarimais bei potvarkiais, Valstybinio turto privatizavimo aukcionų organizavimo nuostatais ir Viešo akcijų pasirašymo tvarka.
6. Privatizavimo tarnybos vykdo šias funkcijas:
6.4. teikia atitinkamoms privatizavimo komisijoms pasiūlymus dėl objektų, kurie nebuvo parduoti aukcione arba kurių aukcionas neįvyko, perkainojimo;
6.5. rengia atitinkamoms privatizavimo komisijoms tvirtinti dokumentus dėl aukcionų vykdymo rezultatų;
6.6. privatizavimo komisijoms pavedus, išduoda objektą įsigijusiam asmeniui (asmenų grupei) nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus;
6.7. teikia Respublikinio privatizavimo informacinio biuletenio ir miesto (rajono) privatizavimo komisijos informacinio biuletenio leidėjams informaciją apie privatizuojamus objektus, neįvykusius aukcionus ir akcijų pasirašymą;
6.9. teikia informaciją apie parduodamus objektus ir aukcionus bei viešą akcijų pasirašymą mieste (rajone) ir Respublikoje visiems to pareikalavusiems asmenims (ar jų grupių teisėtiems atstovams);
7. Už padarytus pažeidimus privatizavimo tarnybų darbuotojai atsako Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.