LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

2004 m. vasario 27 d. Nr. 3D-79

Vilnius

Vadovaudamasis Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano pagrindinėmis nuostatomis, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1317 (Žin., 2003, Nr. 101–4550), bei atsižvelgdamas į 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos kaimo plėtrai iš dalies pakeičiantį bei panaikinantį tam tikrus reglamentus,

Tvirtinu Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus (pridedama).

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 3D-79

GEROS ŪKININKAVIMO PRAKTIKOS REIKALAVIMAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie reikalavimai nustato paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos, gyvulių tankio, augalų apsaugos produktų taikymo, statinių įrengimo, bei dirvos tręšimo sąlygas.

2. Šie reikalavimai privalomi žemės ūkio veiklos subjektams, pretenduojantiems į paramą pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemones Agrarinė aplinkosauga bei Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais. Pagal derybų su Europos Sąjungos (toliau – ES) Komisija rezultatus šie reikalavimai gali būti tikslinami.

3. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:

Paviršinio vandens telkinys – reljefo įdauba, nuolat arba laikinai užpildyta tekančio arba stovinčio vandens. Tai – upės, ežerai, tvenkiniai (išskyrus kūdras), kanalai, rekultivuoti į vandens telkinius karjerai.

Paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juosta – paviršinio vandens telkinio pakrantės ruožas, kuriame ūkinės ir kitos veiklos apribojimai griežtesni nei likusioje zonos dalyje.

Sąlyginis gyvulys (SG) – sutartinis terminas, naudojamas gyvulių mėšle susikaupiančiam azoto kiekiui apskaičiuoti. 1 sąlyginiam gyvuliui tenka 100 kg azoto, patenkančio į laukus paskleidus sukauptą per metus mėšlą, įskaitant ir mėšlą, patenkantį ganant gyvulius.

Sąlyginis gyvulių vienetas (SGV) – 1 melžiama karvė arba 3 telyčios (nuo 1 metų), arba 5 veršeliai (iki 1 metų), arba 2 mėsiniai galvijai iki 2 metų amžiaus, arba 3 veislinės kiaulės su paršeliais, arba 8 penimos kiaulės, arba 150 vištų dedeklių, arba 2 500 broilerių, arba 2 arkliai, arba 9 avys.

Gyvulių laikymo vieta – tvartas, ferma, statinys ar kita patalpa, dažniausiai su pagalbiniais pastatais ir aplinkine teritorija, kurioje nuolatos ar laikinai laikomi gyvuliai.

Mėšlidė – įrenginys mėšlui kaupti.

Dirvos tręšimas – trąšų įterpimas į dirvą, jas paskleidžiant paviršiuje, sumaišant su paviršiniu dirvožemio sluoksniu ar užkasant į gilesnius sluoksnius.

Mėšlas – organinė trąša, susidedanti iš gyvulių arba paukščių ekskrementų (išmatos ir šlapimas), pašarų likučių, kraiko ir vandens.

Srutos – skystis, ištekantis iš mėšlo.

REIKALAVIMAI PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIŲ PAKRANTĖMS

4. Taikomi šie paviršinio vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų reikalavimai:

4.1. natūralių ir sureguliuotų upių, kurių baseino plotas mažesnis kaip 10 km2 ir kanalų apsaugos juostų plotis turi būti:

4.1.1. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas iki 50 – 1 m;

4.1.2. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas nuo 50 iki 100 – 2,5 m;

4.1.3. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas didesnis kaip 100 – 5 m.

4.2. natūralių ir sureguliuotų upių, kurių baseino plotas didesnis kaip 25 km2, ežerų ir tvenkinių, kurių plotas didesnis kaip 0,5 ha, bei karjerų, kurių plotas didesnis kaip 2 ha, apsaugos juostų plotis turi būti:

4.2.1. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas iki 50 – ne mažesnis kaip 5 m;

4.2.2. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas nuo 50 iki 100 – ne mažesnis kaip 10 m;

4.2.3. kai pakrančių šlaito nuolydžio kampas didesnis kaip 100 – ne mažesnis kaip 25 m.

GYVULIŲ TANKIS

5. Gyvulių tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,7 sąlyginio gyvulio vienam hektarui žemės ūkio naudmenų. Jeigu gyvulių tankis ūkyje didesnis, reikia įsigyti papildomai žemės arba mėšlo perteklių perduoti kitam ūkiui, kuriame gyvulių tankis yra mažesnis negu nustatyta norma.

AUGALŲ APSAUGOS PRODUKTŲ NAUDOJIMAS

6. Galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus.

REIKALAVIMAI STATINIAMS

7. Mėšlides privalu įrengti gyvulių laikymo vietose, kuriose laikoma daugiau kaip 10 SGV, išskyrus gyvulių laikymo vietas su giliais tvartais.

8. Gyvulių laikymo vietose, kuriose laikoma nuo 10 iki 300 SGV, mėšlidės turi būti įrengtos per aštuonerius metus nuo Lietuvos įstojimo į ES.

9. Gyvulių laikymo vietose, kuriose laikoma daugiau kaip 300 SGV, mėšlidės turi būti įrengtos per ketverius metus nuo Lietuvos įstojimo į ES.

10. Mažiausia mėšlidžių talpa turi būti tokia, kad tilptų galvijų, arklių ir avių 6 mėnesių mėšlas, o kiaulių ir paukščių – 8 mėnesių mėšlas.

DIRVOS TRĘŠIMAS

11. Mėšlu ir srutomis laukai tręšiami šiltuoju metų laiku: nuo balandžio 1 d. iki gruodžio 1 d. Atskirais atvejais leidžiama tręšti mėšlu dirvas ir šaltuoju metų laiku, kai nėra sniego dangos ir dirva neįšalusi.

______________