LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 17, 20, 35, 42 IR 43 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

 

2006 m. birželio 8 d. Nr. X-673

Vilnius

 

(Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708, Nr. 116-5192; 2003, Nr. 101-4534; 2004, Nr. 116-4323, Nr. 163-5940; 2006, Nr. 4-97)

 

1 straipsnis. 17 straipsnio 5 punkto pakeitimas

Pakeisti 17 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

5) eiti daugiau negu vienerias valstybės tarnautojo pareigas. Seimo nario padėjėjui-sekretoriui leidžiama eiti kito Seimo nario, priklausančio tai pačiai frakcijai, padėjėjo-sekretoriaus, Seimo frakcijos seniūno referento arba pagal darbo sutartį dirbančio darbuotojo pareigas, bet jo darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip dvylika valandų.“

 

2 straipsnis. 20 straipsnio pavadinimo pakeitimas ir straipsnio papildymas 4 dalimi

1. Pakeisti 20 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

20 straipsnis. Karjeros valstybės tarnautojų ir įstaigos vadovų tarnybinis kaitumas“.

2. Papildyti 20 straipsnį 4 dalimi:

4. Įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) jo prašymu gali būti perkeltas į kitas laisvas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu jis atitinka pareigybės aprašyme nustatytus specialius reikalavimus.“

 

3 straipsnis. 35 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 35 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Valstybės tarnautojai turi teisę į šio Įstatymo nustatytas atostogas. Valstybės tarnautojai taip pat turi teisę į Darbo kodekso nustatytas nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, ir mokymosi atostogas.“

 

4 straipsnis. 42 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 42 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Pagal šį Įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio Įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1–4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos (darbo) ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos stažą taip pat įskaitomas kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, iki jam sueis treji metai, perkėlimo į pareigas tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, darbo tarptautinėje institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos ar tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, mokymosi atostogos ir pagal šio Įstatymo 37, 38 ir 39 straipsnius suteiktų atostogų laikas bei ligos pašalpos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos stažą, nustatomas šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto priedo dydis ir šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė.“

 

5 straipsnis. 43 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir 14 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

4. Žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojas laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastimi, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai valstybės tarnautojas žuvo (mirė) darydamas tyčinę nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jei valstybės tarnautojo žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jei valstybės tarnautojas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Valstybės tarnautojas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Valstybės tarnautojo, kuris žuvo arba mirė užsienyje atlikdamas tarnybines pareigas, palaikų pervežimo į Lietuvą išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo valstybės tarnautojo, žuvusio ar mirusio užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos suteikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė. Žuvusio atliekant tarnybines pareigas arba mirusio dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo (išskyrus valstybės tarnautojus, Vyriausybės nustatyta tvarka apdraustus valstybės lėšomis) šeimos nariams (sutuoktiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), kol jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), besimokantiems nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jei jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, žuvusiojo (mirusiojo) vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama vienkartinė 12 mėnesių jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, valstybės tarnautojo šeimos nariams išmokama 1 mėnesio jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio pašalpa. Šios pašalpos mokamos neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.“

2. 43 straipsnio 14 dalį pripažinti netekusia galios.

 

6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio įstatymo 3 ir 4 straipsniai įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d., 5 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2006 m. spalio 1 d.

 

7 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1. Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2006 m. spalio 1 d. priima šio įstatymo 5 straipsnio 1 daliai įgyvendinti reikalingus teisės aktus.

2. Vyriausybė iki 2006 m. spalio 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo, reglamentuojančio asmenų, nurodytų Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 1 punkte, draudimą valstybės lėšomis ir kompensacijų juos sužeidus arba jiems žuvus dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, mokėjimą, projektą.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________